4e2df1ad-d974-4333-aad2-3e5617d422bf · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1231-423/2017Proceso Nr. 3-62-3-00259-2017-0                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.3. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 27 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei,dalyvaujant pareiškėjui G.

Č. , nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. Č. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas. G. Č. skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 4-10).

Skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016 metų liepos mėnesį Marijampolės pataisos namų krizių valdymo komisijos buvo įtrauktas į linkusių save žaloti ar žudytis asmenų įskaitÄ bei paskirtas gyventi į bÅ«rį Nr. 17, kuriame gyvena asmenys, turintys priklausomybių nuo narkotinių medžiagų. PareiÅ¡kėjo teigimu, tokiems veiksmams pataisos namų administracija neturėjo jokio faktinio bei teisinio pagrindo, kadangi pareiÅ¡kėjas nėra linkęs save žaloti ar žudyti, charakterizuojamas teigiamai, drausminių nuobaudų, priklausomybių, adaptacinių ar elgesio problemų neturi.

PareiÅ¡kėjui atsisakius eiti gyventi į 17 bÅ«rį, jis buvo nepagrįstai nubaustas drausminėmis nuobaudomis – uždarytas į baudos izoliatorių, kur patyrė judėjimo laisvės suvaržymus, negalėjo užsiimti mėgstama veikla. Tokiais neteisėtais veiksmais Marijampolės pataisos namų administracija pažeidė bendruosius vieÅ¡ojo administravimo principus, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje numatytas nuteistųjų teises į sveikatÄ , gerovę, orumÄ , tuo sukeldama pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ nepatogumais, stresu, kitais neigiamais dvasiniais iÅ¡gyvenimais.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai (toliau – ir Marijampolės PN) atsiliepime (b. l. 21-25) prašė skundÄ atmesti ir nurodė, kad pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į 17 bÅ«rį vadovaujantis Kauno tardymo izoliatoriaus Psichologinės tarnybos 2015-10-16 pažyma Nr. 74-153, kurioje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjui yra sustiprinta neterminuota individuali priežiÅ«ra dėl to, jog jis turi polinkį žudytis ar save žaloti. Pokalbio su Marijampolės PN Psichologinės tarnybos specialiste metu pareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad esant stresinėms situacijoms, yra linkęs į autoagresijÄ , todėl buvo rekomenduota pareiÅ¡kėjo situacijÄ svarstyti Krizių įveikos komandos posėdyje. Posėdžio metu buvo nutarta pareiÅ¡kėjÄ Ä¯traukti į „Didelės rizikos dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti grupę“. 2016-12-12 Marijampolės PN Psichologinės tarnybos specialistė V.

M. pateikė pažymÄ Nr. 55/04-713, kurioje nurodė, kad pareiÅ¡kėjas paskirtame bÅ«ryje adaptavosi, suicidines mintis neigė, todėl buvo pasiÅ«lyta dar kartÄ svarstyti jo elgesį Krizių įveikos komandos posėdyje. Pagal Marijampolės PN direktoriaus 2016-05-04 įsakymu Nr. 4/07-139 patvirtintÄ Diferencijuoto nuteistųjų paskirstymo schemÄ , į 17 ir 16 bÅ«rius skiriami nuteistieji, turintys adaptacijos problemų, todėl pareiÅ¡kėjas buvo pagrįstai paskirtas į 17 bÅ«rį. 2016-07-28 jis buvo pervestas į 22 bÅ«rį.

Pataisos namų pareigÅ«nai jokių neteisėtų veiksmų neatliko. PareiÅ¡kėjas skunde tik deklaratyviai nurodo, kad patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, tačiau nepagrindžia savo reikalavimo jokiais objektyviais įrodymais. Skundo reikalavimas neturi jokio realaus ar objektyvaus pagrindo, pareiÅ¡kėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto bei neteisėtų atsakovo veiksmų. Prašė skundÄ atmesti. Skundas atmestinas.PareiÅ¡kėjas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusiÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose.Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.).

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad buvo nepagrįstai įtrauktas į linkusių save žaloti ir žudytis asmenų įskaitÄ , paskirtas gyventi į 17 bÅ«rį, kuriame kali asmenys, turintys priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, o atsisakius eiti į minėtÄ bÅ«rį, nubaustas drausminėmis nuobaudomis – uždarytas į baudos izoliatorių dviem mėnesiams. Reikalavimus, taikomus savižudybių ir savęs žalojimo prevencijai laisvės atėmimo įstaigose, laisvės atėmimo įstaigos vadovo ir administracinių padalinių veiksmus, funkcijas ir atsakomybę reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-09-02 įsakymu Nr. V-353 patvirtintas Savižudybių ir savęs žalojimo laisvės atėmimo vietų įstaigose prevencijos tvarkos apraÅ¡as, kurio 10 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo įstaigos psichologas, gavęs informacijÄ apie savęs žalojimÄ ar bandymÄ nusižudyti, per penkias darbo dienas parengia ir pateikia įstaigos direktoriui pažymÄ -rekomendacijÄ dėl tokio asmens sustiprintos individualios priežiÅ«ros.

Laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius sprendžia klausimÄ dėl rekomendacijų įgyvendinimo užtikrinimo ir paveda vykdyti atsakingiems specialistams. Laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius sudaro Krizių įveikos komandÄ , kuriai, be kita ko, pavedama užtikrinti savižudybių ir savęs žalojimo ankstyvosios rizikos diagnostikÄ ir medicininės, psichologinės ir socialinės pagalbos prieinamumÄ naujai atvykusiems į laisvės atėmimo vietos įstaigÄ suimtiesiems ir nuteistiesiems, vykdyti krizinės situacijos analizę, nustatyti jos priežastis ir pateikti tolesnio darbo rekomendacijas laisvės atėmimo vietos įstaigos direktoriui (6, 7 p.).

Laisvės atėmimo vietų įstaigų psichologinių tarnybų specialistai, atlikdami pirminį nuteistųjų ir suimtųjų vertinimÄ , savižudiÅ¡ko elgesio rizikÄ vertina naudodami Suicidinės rizikos įvertinimo klausimynÄ (3 priedas) ir klinikinį interviu (15 p.). Nuteistajam ar suimtajam nustačius didelį savižudiÅ¡ko elgesio rizikos laipsnį, psichologas, nustatydamas konkretų terminÄ , įtraukia jį į Nuteistųjų ir suimtųjų, priklausančių didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti, apskaitos žurnalÄ , parengia ir pateikia įstaigos direktoriui pažymÄ -rekomendacijÄ dėl nuteistojo ar suimtojo priežiÅ«ros ypatumų (numatoma sustiprinta individuali priežiÅ«ra ir jos intensyvumas), bendravimo ypatumų, prireikus – dėl apgyvendinimo vietos pakeitimo (16 p.).

Pasibaigus paskirtų rekomendacijų terminui, įstaigos psichologas parengia ir pateikia įstaigos direktoriui pažymÄ apie sustiprintos individualios priežiÅ«ros nutraukimÄ arba pratęsimÄ konkrečiam laikotarpiui (17 p.).IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad, remiantis Marijampolės PN Nuteistųjų skirstymo komisijos posėdžio protokolu (b. l. 32), Marijampolės PN direktoriaus 2016-07-04 įsakymu Nr. 7/07-254 (b. l. 26-27) pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas atlikti bausmę į 17 bÅ«rį. Atsakovo atstovas nurodo, kad skiriant pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ minėtÄ bÅ«rį buvo vadovaujamasi Kauno tardymo izoliatoriaus Psichologinės tarnybos 2015-10-16 pažyma Nr. 74-153 (b. l. 31).

Å ioje pažymoje buvo rekomenduota sustiprinti pareiÅ¡kėjo individualiÄ priežiÅ«rÄ dėl suicidinių veiksmų ar savęs žalojimo rizikos. Be to, iÅ¡ byloje esančios Marijampolės PN Psichologinės tarnybos 2016-07-04 pažymos Nr. 55/04-500 (b. l.

33) matyti, kad pokalbio su psichologe metu nuteistasis nurodė, jog praeityje yra save žalojęs. Nors suicidines mintis Å¡iuo metu neigia, tačiau tvirtina neisiÄ s į jokį bÅ«rį ir iÅ¡kilus stresinei situacijai galimi autoagresyvÅ«s veiksmai. Atsižvelgiant į tai, buvo rekomenduota svarstyti pareiÅ¡kėjo situacijÄ Krizių įveikos komandos posėdyje. Komandos posėdyje buvo nutarta įtraukti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ „Didelės rizikos dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti grupę“ bei skirti sustiprintÄ individualiÄ priežiÅ«rÄ 3 mėnesių laikotarpiui (b. l. 39-41).

Atsižvelgiant į tai, Marijampolės PN Psichologinės tarnybos 2016-07-04 pažymoje Nr. 14/07-3146 buvo rekomenduota sustiprinti pareiÅ¡kėjo individualiÄ priežiÅ«rÄ , reguliariai kalbėtis su nuteistuoju, sustiprinti individualų darbÄ su pareiÅ¡kėju bei jo elgesio korekcijÄ , taip pat nustatyta, jog savęs žalojimo tikimybė iÅ¡lieka aukÅ¡ta. Teismo vertinimu, Å¡ie duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas buvo pagrįstai įtrauktas į „Didelės rizikos dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti grupę“ bei paskirtas atlikti bausmę į 17 bÅ«rį, kuris, remiantis Marijampolės PN direktoriaus 2016-05-04 įsakymu Nr. 4/07-139 patvirtinta Diferencijuota nuteistųjų paskirstymo pataisos namuose schema (b. l. 30), yra skirtas adaptacijos problemų turintiems nuteistiesiems.

Iš minėtų duomenų matyti, jog pareiškėjas praeityje yra save žalojęs ir bandęs nusižudyti, pats šios aplinkybės skunde neneigia. Nors jo teigimu, Marijampolės PN Psichologinės tarnybos specialistei nėra išsakęs minčių, jog esant stresinei situacijai, galimai elgsis autoagresyviai, ši aplinkybė yra užfiksuota tiek 2016-07-04 Marijampolės PN Psichologinės tarnybos pažymoje Nr. 55/04-500, tiek 2016-07-04 pažymoje Nr. 14/07-3146, kuriomis abejoti teismas neturi pagrindo.

Be to, sustiprinta individuali priežiūra pareiškėjui buvo paskirta ir Kauno tardymo izoliatoriuje (Psichologinės tarnybos 2015-10-16 pažyma Nr. 74-153 (b. l. 31)). Nors pareiškėjas savo skundo argumentus grindžia Kauno tardymo izoliatoriuje sudaryta charakteristika (b. l. 16-19), iš pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, kad Kauno tardymo izoliatoriaus specialistams pareiškėjas yra išsakęs, jog praeityje bandė žudytis, be to, jam būdingas impulsyvus elgesys patyrus stiprias neigiamas emocijas.

Pareiškėjo Adaptacinėje charakteristikoje (b. l.

18) pažymima, jog kalėdamas Kauno tardymo izoliatoriuje, jis patyrė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, turi priklausomybę nuo alkoholio. Atsižvelgiant į minėtus duomenis, darytina iÅ¡vada, jog jie ne tik nepaneigia, tačiau ir papildomai pagrindžia atsakovo atstovo argumentus, jog pareiÅ¡kėjas buvo linkęs į autoagresijÄ , turėjo adaptacijos problemų, praeityje yra bandęs nusižudyti, todėl pagrįstai buvo įtrauktas į save žaloti ar žudytis linkusių asmenų įskaitÄ bei paskirtas į 17 bÅ«rį.

Tai patvirtina ir pareiÅ¡kėjo Suicidinės rizikos įvertinimo klausimynas (b. l. 42-43), kuriame pats pareiÅ¡kėjas nurodė, jog yra save žalojęs. IÅ¡ byloje surinktų duomenų matyti, kad Marijampolės PN administracija, įtraukdama pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ „Didelės rizikos dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti grupę“ bei skirdama jį į 17 bÅ«rį, laikėsi visų Savižudybių ir savęs žalojimo laisvės atėmimo vietų įstaigose prevencijos tvarkos apraÅ¡o reikalavimų (tiek materialinių, tiek procesinių), taip pat ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 65 punkte numatyto reikalavimo skirstant nuteistuosius į bÅ«rius, atsižvelgti į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems rizikÄ , sveikatos bÅ«klę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus šioje dalyje. Pažymėtina, jog iš naujo įvertinus pareiškėjo psichologinę būklę, 2016-12-12 Marijampolės PN Psichologinės tarnybos pažymoje Nr. 55/04-713 buvo nustatyta, jog pareiškėjas adaptavosi būryje, suicidines mintis neigia, su kitais asmenimis nekonfliktuoja, todėl buvo pasiūlyta Krizių įveikos komandai svarstyti pareiškėjo elgesį (b. l. 44).

Kaip nurodo atsakovo atstovas bei pats pareiškėjas, iš linkusių save žaloti ar žudytis asmenų įskaitos jis buvo išbrauktas, o 2016-07-28 Marijampolės PN direktoriaus įsakymu Nr. 7/07-311 (b. l.

28) perkeltas gyventi į 22 bÅ«rį.PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, jog už atsisakymÄ atlikti bausmę 17 bÅ«ryje, jis buvo nepagrįstai nubaustas drausminėmis nuobaudomis – uždarytas į baudos izoliatorių, kur patyrė įvairių nepatogumų. BVK 143 straipsnio 2 – 5 dalyse nurodyta, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobÅ«dį, taip pat į nuteistojo raÅ¡ytinį pasiaiÅ¡kinimÄ dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumÄ ir pobÅ«dį.

Nuobauda gali bÅ«ti skiriama tik pažeidimÄ padariusiam nuteistajam. Nuobauda turi bÅ«ti paskirta ne vėliau kaip per deÅ¡imt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos, o jei dėl pažeidimo buvo atliekamas tyrimas, – nuo tyrimo pabaigos dienos, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos. Paskirta nuobauda vykdoma tuoj pat ir ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo jos paskyrimo.IÅ¡ byloje esančio tarnybinio praneÅ¡imo (b. l.

47) matyti, kad 2016-07-05 pareiÅ¡kėjas Kriminalinės žvalgybos pareigÅ«nams iÅ¡reiÅ¡kė nesutikimÄ gyventi jam paskirtame bÅ«ryje. PareigÅ«nams apklausus pareiÅ¡kėjÄ , Å¡is nurodė, jog 17 bÅ«ryje kalėti bijo, kadangi yra davęs parodymus prieÅ¡ ten kalinčius nuteistuosius. Ä®vardinti konkrečius asmenis kategoriÅ¡kai atsisakė. Apklausus 16 ir 17 bÅ«rių nuteistuosius, nebuvo gauta jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo nesutarimus su kitais asmenimis ar kitokias kliÅ«tis, trukdančias jam atlikti bausmę paskirtame bÅ«ryje. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo atsisakymas eiti į paskirtÄ bÅ«rį buvo įvertintas kaip administracijos nurodymų nevykdymas ir pareiÅ¡kėjas Marijampolės PN direktoriaus 2016-07-06 įsakymu Nr. 1359 bei 2016-07-13 įsakymu Nr. 82/04-1391 buvo nubaustas drausminėmis nuobaudomis – perkeltas į kamerų tipo patalpas 15 ir 7 paroms (b. l. 45-46).

Teismas pažymi, kad tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytos pareiÅ¡kėjo iÅ¡sakytos priežastys, dėl kurių jis nesutiko gyventi 17 bÅ«ryje, yra iÅ¡ esmės nesusijusios su Å¡ios bylos ginčo dalyku, t.y., prieÅ¡ingai nei teigė skunde bei teismo posėdžio metu, pareiÅ¡kėjas tarnybinio tyrimo metu nurodė, jog yra davęs parodymus prieÅ¡ ten kalinčius asmenis, o ne aplinkybes, susijusias su narkotinių medžiagų vartojimu 17 bÅ«ryje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė konkrečių asmenų, dėl kurių bijojo atlikti bausmę 17 bÅ«ryje, nedetalizavo Å¡ių aplinkybių, o tarnybinio tyrimo metu nebuvo surinkta jokių duomenų, pagrindžiančių pareiÅ¡kėjo atsisakymÄ atlikti bausmę 17 bÅ«ryje, taip pat nenustačius jokių teisės aktų pažeidimų dėl nuobaudų skyrimo procedÅ«ros, įvertinus tai, jog pareiÅ¡kėjo skunde bei nuobaudos skyrimo metu nurodomi argumentai dėl nesutikimo eiti į 17 bÅ«rį yra radikaliai skirtingi ir dėl to vertintini kritiÅ¡kai, teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog drausminės nuobaudos už pareiÅ¡kėjo atsisakymÄ eiti į paskirtÄ bÅ«rį buvo neteisėtos.

IÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjo nurodytus motyvus, iÅ¡ kurių kildinamas neturtinės žalos atsiradimas, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iÅ¡ pareigos atlyginti neturtinę žalÄ atsiradimo elemento – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Be to, pareiÅ¡kėjas neįrodė ir žalos egzistavimo fakto. Teismas pažymi, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012-02-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2012-03-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir neginčijami įrodymai.

Å ioje administracinėje byloje iÅ¡vardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalÄ , nenustatyta. Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų nepakanka. PaaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti dvasinį sukrėtimÄ ir skriaudÄ . Taip pat byloje nėra jokių pareiÅ¡kėjui galimai kilusiÄ neturtinę žalÄ pagrindžiančių aplinkybių.

Teismas atkreipia dėmesį į bylai svarbiÄ aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismÄ praėjus daugiau, nei pusmečiui nuo tada, kai buvo, jo manymu, nepagrįstai nubaustas drausmine nuobauda, įtrauktas į linkusių save žaloti ar žudytis asmenų įskaitÄ bei paskirtas į 17 bÅ«rį, kas, pareiÅ¡kėjo teigimu, sukėlė jam skunde nurodytas pasekmes. Pažymėtina, kad asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme).

Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta (LVAT 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). Todėl aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba virÅ¡ pusės metų nuo paskutinio neigiamus iÅ¡gyvenimus sukėlusio atsakovo veiksmo, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jo tariamai patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė.Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryÅ¡io, nesant visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTÄ® 88 str. 1 p.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėja n u s p r e n d ė :

PareiÅ¡kėjo G. Č. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                                         Asta Urbonienė