4e2dc2f4-bf47-4034-81f3-c48aac96e1b7 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius                              Civilinė

byla Nr. 2A-458-115/2010

Teisėjas R.Krušnienė                                                  Procesinio

sprendimo kategorijos:

                                                                                    Â

30.10.; 121.2

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. spalio 11d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Romualdos Janovičienės, Virginijos Volskienės, sekretoriaujant Julijai Štreimikienei

dalyvaujant ieškovui

M. B., jo atstovui advokatui V.Vasilionokui, atsakovės I. D. atstovei advokatei A.Petronytei, atsakovo V. J. atstovei advokatei T.Kočegarovai, atsakovei J. S.,  jos atstovui advokatui K.Čilinskui, vertėjai O.Jakšto,

viešame teismo

posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (ieÅ¡kovo) M. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės

teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1898-155/09 pagal ieškovo M. B. ieškinį  atsakovams I. D.,

V. J., J. S., tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, kurios teisių perėmėja Å¡ioje byloje yra Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl pažeistos teisės į statybÄ gynimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,     n u s t a t ė :

ieškovas M. B. ieškiniu prašė pripažinti jam teisę atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos

darbus pagal A. V. architektų dirbtuvės projekto vadovės D. V. 2004 m. parengtÄ projektÄ /At.Nr. 7720/ be atsakovų

sutikimo (I t.,b.l. 3-5) . IeÅ¡kovas nurodė, kad jam priklauso dalis namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriÄ nori rekonstruoti. Jis Vilniaus m. Lenino raj. LDT VK 1989-10-31 potvarkiu gavo leidimÄ statyti prie namo priestatÄ (garaÅ¾Ä ) su antstatu. Teismo procesai, sustabdyta statyba neleido jam savalaikiai užbaigti statybos darbų. Per tÄ laikÄ bendrasavininkiai I. D. su V. J. rekonstravo namÄ , pakėlė namo stogÄ , ant jo statomo garažo krenta sniegas, krituliai, irsta garažo perdanga. Pastatyto priestato (garažo) teismas nepripažino savavaliÅ¡ka statyba, neleido jo griauti. Pasibaigus procesams, jis nori pasigerinti savo gyvenimo sÄ lygas, apsaugoti pastatytÄ Â garaÅ¾Ä , rekonstruojant jam priklausančiÄ namo dalį. 2004 m. padarė namo rekonstrukcijos projektÄ . Pagal šį projektÄ nori pradėti statybos darbus, tačiau bendrasavininkiai ir gretimo sklypo savininkė atsakovė J. S. nesutinka duoti sutikimus rekonstrukcijai. Be tokių sutikimų jis negali gauti leidimo rekonstrukcijos statybai, negali pradėti ruoÅ¡ti projektinės dokumentacijos, derinti projektÄ , atlikti kitus rekonstrukcijai reikalingus veiksmus. Mano, kad atsakovai be jokio pagrindo neduoda praÅ¡omo sutikimo.

Atsakovė J. S. atsiliepimais į ieškinį (I t.,b.l. 31-32; 97-99) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, nedavusi sutikimo rekonstrukcijai, nes ieškovas vykdys statybas jai priklausančiame žemės sklype –sklypo posūkis laužtine linija yra toje vietoje, kur projektuojamas ieškovo pastatas. Atsakovė pažymėjo ir tai, jog iš kadastrinio žemėlapio matyti, kad sklypus skiria tiesi, o ne laužta linija ir ieškovo projektuojamo pastato dalis užima atsakovės sklypo dalį. Mano, jog rekonstrukcija pakels namo aukštį, siena prisišlies prie jos namo ir dėl to jos namo padėtis suprastės, jos namas atsidurs duobėje, pelys.

Atsakovas V. J. atsiliepimu į ieÅ¡kinį (I t.,b.l.35-36) prašė ieÅ¡kinį dėl reikalavimų atsakovui V. J. palikti nenarinėtu. Nurodė, jog ieÅ¡kovas nepateikė teismui įrodymų, jog pateikė projektÄ Â jam suderinti ir kad jis atsisakė projektÄ derinti. Teigė, kad byloje nepatraukti visi suinteresuoti asmenys, nes namo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkais yra ne tik ieÅ¡kovas M. B., bet ir jo motina, o į jo tėvo turėtÄ dalį paveldėjimo teisė konkretaus asmens atžvilgiu neregistruota. Todėl mano, kad ir kiti savininkai, įskaitant Vilniaus apskrities VMI, turėjo iÅ¡reikÅ¡ti Å¡ioje byloje savo pozicijas. Pažymėjo, jog ieÅ¡kinio padavimo momentu atsakovas V. J. nebebuvo ginčo namo dalies bendrasavininkiu, todėl jo atžvilgiu negalėjo bÅ«ti reiÅ¡kiamas reikalavimas. Â

Atsakovė I. D. atsiliepimu į ieÅ¡kinį (I t.,b.l.65-67) prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas klaidina teismÄ , nes dalį rekonstruoto pastato jau įteisino, ketina įteisinti ir kitÄ . Pateiktas projektas yra netinkamas, nepatikimas, pažeidžia atsakovės interesus. PraÅ¡omas sutikimas didelio dydžio rekonstrukcijai, kuri neproporcinga ieÅ¡kovo turimai nuosavybės daliai. Rekonstruojant pagal ieÅ¡kovo projektÄ namÄ , bÅ«tų neiÅ¡saugota atsakovės atlikta namo sienos apdaila. Pateiktas projektas neatitinka statybos įstatymo ir STR reikalavimų. Mano, kad ieÅ¡kovas gali baigti tvarkyti reikiamus dokumentus – įregistruoti pastatytÄ garažo statinį, bet nebaigus šio statinio, pradėti naujÄ jÄ statybÄ , mano esant  nereikalinga.

Tretysis asmuo Vilniaus m. savivaldybės administracija atsiliepimu į ieÅ¡kinį (I t.,b.l.38-39) praÅ¡o spręsti ginÄÄ teismo nuožiÅ«ra. PaaiÅ¡kino, kad statybai atlikti reikalingi bendrasavininkių sutikimai, o turint bendrasavininkių sutikimus, Savivaldybė ruoÅ¡ia projektinę dokumentacijÄ . Todėl ieÅ¡kovas, negaudamas atsakovų sutikimo, turi teisę reikÅ¡ti reikalavimÄ teismui.

Tretysis  asmuo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija atsiliepimu į ieÅ¡kinį ( b.l. 63-64) prašė teismo nuožiÅ«ra vertinti bendrasavininkių atsisakymo iÅ¡duoti sutikimus motyvus. Nurodė, kad projekto pagal kurį turi bÅ«ti atlikta rekonstrukcija svarstymÄ sprendžia Nuolatinė statybos komisija.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo 2.025,00 Lt  I. D. naudai ir 2.129,00 Lt J. S. naudai (I t.,b.l.275-279).

Pirmosios instancijos teismas iš 2006-03-14 VĮ „Registrų centras“ pažymėjimo nustatė, kad

ieškovui priklauso 21/100 namo dalis, o kiti šio namo bendrasavininkiai yra V. J., kuriam priklauso 12/16 pastato dalis, I. D. (28/100 dalys), L. B. (9/100 dalys),

I. J. (2/16 dalys). Skaičiuojant aritmetiÅ¡kai visų bendrasavininkių dalys nesudaro 100% dalių. Atsakovei I. D. 28/100 dalis nustatyta nuo viso gyvenamo namo, turinčio 278,82 kv. m., o likusių bendrasavininkių dalys yra nurodytos nuo 199,71 kv.m. gyvenamo namo ploto (iki rekonstrukcijos). Reikalavimas reiÅ¡kiamas minėtame VÄ® „Registrų centras“ pažymėjime įvardytos dalies bendrasavininkių V. J. ir I. D. atžvilgiu. IÅ¡ naujai pateiktos nekilnojamo turto registro pažymos teismas nustatė, jog namo esančio (duomenys neskelbtini) gyvenamo namo, kurio atžvilgiu praÅ¡oma ginti teisę į rekonstrukcijÄ bendrasavininkiais yra ieÅ¡kovas M. B., atsakovė

I. D. bei į bylÄ neįtraukti L. B. ir

F. B. (jų atžvilgių ieÅ¡kovas reikalavimo nereiÅ¡kia). Teismas sprendė, jog patraukti Å¡iuos asmenis byloje trečiaisiais asmenimis nėra pagrindo, nes  ginčas kyla dėl teisės į statybÄ suteikimo ir nesutarimo priežasčių, dėl tokios teisės nedavimo nustatymo kitų bendrasavininkių atžvilgiu, todėl CPK 46 str., 47 str. numatytų pagrindų byloje patraukti trečiaisiais asmenimis L. B. ar F. B. (

galimus jo teisių perėmėjus) nėra. Teismas iš pateikto architektės D. V. atlikto gyvenamojo namo (duomenys

neskelbtini)rekonstrukcijos projekto nustatė, jog  ieÅ¡kovo siekiama rekonstrukcija pagal aukÅ¡tingumÄ sudaro du aukÅ¡tus neįskaitant numatomo statyti cokolinio aukÅ¡to, o kito bendrasavininkio rekonstruota namo dalis taip pat yra dviejų aukÅ¡tų su cokoliniu aukÅ¡tu. Teismas konstatavo, jog  ieÅ¡kovas, kaip bendrasavininkis, siekia rekonstrukcijos suvienodinant namo dalių aukÅ¡tingumÄ . Atsakovės I. D. nurodytÄ motyvÄ , kad rekonstruodamas namÄ Â ir atitinkamai pakeldamas jį iki atsakovės pastatyto aukščio pažeis jos teises, teismas atmetė, kaip nepagrįstÄ , nes rekonstrukcijos atveju bÅ«tų sudarytos sÄ lygos vientisam statybos objektui sukurti, bet nėra pagrįstas motyvas atsisakyti duoti numatomai rekonstrukcijai sutikimÄ .

Teismas sprendė, jog tai, kad ieÅ¡kovas yra prisistatęs statinį, neduoda pagrindo teismui pagal pastatytÄ , bet neįregistruotÄ Â statinį nustatyti kitokio dydžio, nei nustatyta vieÅ¡ojo registro duomenimis, ieÅ¡kovo valdomÄ nuosavybės dalį. Teismas konstatavo, jog prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-479-614/07 iÅ¡spręstas klausimas dėl ieÅ¡kovo pastatyto statinio nugriovimo. Å i aplinkybė neleidžia teismui pastatytÄ Â statinio dydį, jo pobÅ«dį (garažas su antstatu) ir apimtį priskirti ieÅ¡kovo nuosavybėje valdomai turto daliai, nes prijungtoje byloje nespręstas nuosavybės atsiradimo teisinis santykis. Teismas vadovavosi CK 4.27 str. 2 d. ir iÅ¡ vieÅ¡ojo registro duomenų  nustatė, kad nuosavybėje ieÅ¡kovas turi 41,94 kv.m. plotÄ (199,71x21:100).

Siekdamas rekonstruoti savo gyvenamo namo dalį iki 218,47 kv.m. jis faktiÅ¡kai turimÄ gyvenamÄ plotÄ didintų 5,21 karto (218,47:41,94), t.y. didintų ne 10 proc., kaip nustato Statybos įstatymo 2 str. 2 d. 18 p., bet 500 proc. Teismas sprendė, jog pateiktas rekonstrukcijos projektas neatitinka Å¡iai statybos rÅ«Å¡iai Statybos įstatymu keliamų reikalavimų. Teismas nustatė, jog nuo siekiamo rekonstruoti pastato iki kaimyninio sklypo ribos masteliu matuojant lieka 38 mato vienetai, t.y. riba mažesnė negu vienas metras, tai neatitinka STR reikalavimų, o pateiktu bÅ«du rekonstruojant statinį per cokolinį ir dar du aukÅ¡tus, pažeidžiami šalia nuosavybę valdančios atsakovės J.

S. interesai. Ginčo sprendimo metu ieÅ¡kovas, turėdamas leidimÄ yra pasistatęs statinį arčiau kaip

3 metrai iki atsakovės J. S. sklypo ribos. Å i aplinkybė nesukelia prejudicijos ieÅ¡kovui vykdyti Å¡ioje vietoje kitokios rÅ«Å¡ies statybos darbų– atlikti rekonstrukcijÄ pagal ginčo nagrinėjimo metu neįregistruotÄ statinį. Teismas sprendė, jog ieÅ¡kovas, pateikdamas teismui 2004 m. rekonstrukcijos projektÄ faktiÅ¡kai siekia ne nustatyta tvarka įteisinti pastatytÄ statinį, bet didesnės apimties ir naujo pobÅ«džio statybos– rekonstrukcijos, todėl bus pažeistos atsakovų įstatymais garantuotos teisės. Teismas nurodė, jog atsakovas V. J., nebÅ«damas bendrasavininkiu, be pagrindo naudojosi bendraatsakovio procesine padėtimi, didino iÅ¡laidas siekdamas atstovavimo paslaugų, todėl  jo atžvilgiu taikė CPK 3 str. 1 d. nuostatÄ ir jo naudai bylinėjimosi iÅ¡laidų nepriteisė.

IeÅ¡kovas M. B. pateikė apeliacinį skundÄ (II t.,b.l.2-5), kuriuo praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kinį patenkinti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė LR statybos įstatymo 2 str. 2 d. 18 p., nes neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus. Teigia, jog kai pertvarkomas esamas statinys, sukuriama jo nauja kokybė: pastatomi nauji aukÅ¡tai (antstatai) ar nugriaunama dalis esamų. Å iai rekonstrukcijos sÄ vokos daliai nėra taikomi kokie nors procentiniai ar ploto apribojimai dėl naujai įrengiamo naudingo ploto.

Kai pristatomas prie namo priestatas, jam yra taikomi rekonstrukcijos ploto apribojimai, t.y. priestato plotas turi bÅ«ti ne didesnis nei 10 proc. buvusio statinio ploto. Teigia, jog Å¡iuo atveju rekonstrukcija turėjo bÅ«ti atliekama jau esančio statinio (garažo), jo virÅ¡utiniame aukÅ¡te (antstate) įrengiant gyvenimui tinkamas patalpas. Priestato pastatymas yra suprantamas kaip naujo statinio, kuris arba susijęs su jau esamu statiniu ar nesusijęs, pastatymu ant žemės sklypo, taip užstatant papildomÄ Å¾emės sklypo dalį.

Teigia, jog tais atvejais, kai statomas statinys, kuris virÅ¡ytų nurodytÄ 10 proc. ribÄ , Å¡i statyba bÅ«tų vadinama ne rekonstrukcija, o naujo statinio statyba. Nagrinėjamu atveju numatyta rekonstruoti jau esamÄ statinį, nedidinant papildomai žiemės sklypo užstatymo. Mano, jog teismo pateiktas plotų sumos skaičiavimas yra neteisingas, nes pagal Statybos įstatymo 2 str. 2 d. 18 p., skaičiuojant yra imama bendra visų aukÅ¡tų, taip pat rÅ«sio (pusrÅ«sio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma.

Teismas, taikydamas nurodytÄ normÄ pasirinktu bÅ«du, net nesistengė nustatyti tų sÄ lygų, kurios bÅ«tų bÅ«tinos jos pritaikymui. Teismas santykį tarp buvusio ploto ir naujojo ploto skaičiavo imdamas duomenis iÅ¡ NTR pažymėjimo. Tokiu bÅ«du teismas darė esminę klaidÄ prilygindamas NTR pažymėjime esančiÄ bendro naudingo ploto sampratÄ ir Statybos įstatymo 2 str. 2 d. 18 p. esančiÄ minėtÄ definicijÄ . Teigia, jog teismas neteisingai aiÅ¡kino nurodytÄ teisės normÄ ir neteisingai nustatė įrodinėjimo byloje dalykÄ , nes taikant Å¡iÄ teisės normÄ teismo nurodytu bÅ«du turėjo bÅ«ti surinkti ir užfiksuoti faktiniai duomenys apie bendrÄ visų aukÅ¡tų, taip pat rÅ«sio (pusrÅ«sio), antstatų, pastogės  patalpų plotų sumÄ .

Apelianto teigimu, Å¡i suma yra  595 m2. IeÅ¡kovas nurodo tik iÅ¡ sprendimo sužinojęs, kad teismas taiko nurodytÄ teisės normÄ tokiu bÅ«du, todėl  renka įrodymus (samdo matininkus) dėl nurodyto skaičiavimo pagrįstumo ir juos pateiks teismui, kai tik jie bus gauti. Apeliantas nori atlikti 42 m2 dydžio rekonstrukcijos darbus, o tai nevirÅ¡ija įstatyme nustatytos ribos. Mano, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad atliekant rekonstrukcijos darbus siekiama pažeisti kaimyninio sklypo savininkės teises, nes  ginčas tarp ieÅ¡kovo ir kaimyninio žemės sklypo savininkės jau yra iÅ¡spręstas įsiteisėjusiu LAT 2008 m. rugsėjo l d. sprendimu civilinėje byloje Nr.3-K6-407/2008, kuriuo atmestos  kaimyninio sklypo savininkės pretenzijos, kad ieÅ¡kovo statiniai yra pastatyti neteisėtai.

Atsakovė ginčija statinio pastatymo teisėtumÄ , tačiau pagal  teismų praktikÄ reikalaujama pateikti įrodymus, kaip Å¡i rekonstrukcija pažeis jos teises.

Atsakovas V. J. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (II t., b.l.10-13) praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ dalyje, kuria atmestas jo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, pakeisti ir jo praÅ¡ymÄ patenkinti, likusioje dalyje apeliacinį skundÄ atmesti ir sprendimÄ palikti nepakeistu; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Mano, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas  nesilaikė LR CPK 7 str. 2 d. nustatyto nepiktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis principo, nes  iÅ¡ pateiktų į bylÄ 2009-07-01 iÅ¡rašų iÅ¡ NTR CDB duomenų, nuosavybės teisės į jo nuosavybės teise valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ 2009-03-03 įregistruotos atsakovės I.

D. vardu 2008-05-27 iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu. Pagal minėtos sutarties sÄ lygas atsakovas  iki gyvos galvos naudosis visu perleistu turtu, todėl jis yra teisėtas nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (250/1000 dalies žemės sklypo, 14/16 gyvenamojo namo, 2/3 Å«kinio pastato, pastato - garažo, 14/16 kiemo statinių), naudotojas ir sprendimas Å¡ioje civilinėje byloje turės įtakos jo teisėms bei teisėtiems interesams, nes tenkinus ieÅ¡kinį, bÅ«tent jo naudojamų patalpų langus užstotų priestatas, kuris bÅ«tų statomas prie jo naudojamų patalpų iÅ¡orinių sienų, padidėtų jo naudojamo žemės sklypo užstatymo tankis ir pan.

Teigia gavęs 2008-05-27 teismo praneÅ¡imÄ dėl atsiliepimų į ieÅ¡kinį pateikimo, ir teismÄ informavo iÅ¡ karto po 2008-05-27 iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties įregistravimo NTR. Apeliaciniame skunde jis nurodytas kaip atsakovas, taigi gindamas savo teises bei teisėtus interesus, vėl turės bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pažymi, kad ieÅ¡kovas nurodė ne visus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčius (nenurodė L. B. bei F. B.), taigi ieÅ¡kovas nebuvo pakankamai apdairus ir rÅ«pestingas, o teismas priėmė sprendimÄ dėl neįtrauktų į bylÄ asmenų.

Mano, jog apelianto motyvas, jog jis siekia rekonstruoti ne gyvenamÄ jį namÄ , bet jau egzistuojantį garaÅ¾Ä , nedidinant jo užstatyto ploto, iÅ¡eina už reikalavimo ribų, nes ieÅ¡kiniu praÅ¡oma pripažinti ieÅ¡kovui teisę rekonstruoti minėtÄ gyvenamÄ jį namÄ , o apeliacinio skundo motyvas yra dėl priestato rekonstrukcijos. Mano, jog negalima teigti, kad priestatas pastatytas teisėtai ir teisės prasme egzistuoja, nes jis nėra įregistruotas NTR, todėl nėra galimybių nustatyti, ar tai yra gyvenamojo namo dalis (priestatas) ar savarankiÅ¡kas statinys, kokio jis yra ploto, ar jo plotas virÅ¡ija Statybos įstatymo

2 str. 18 d. nustatytÄ ploto padidėjimo koeficientÄ . Nepateikus įrodymų nustatyti

plotÄ , kuriuo apeliantas pageidauja padidinti turimÄ gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), nėra galimybių.

Atsakovė I. D. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (II t., b.l.16-17) praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog nesant rekonstrukcijos projekto originalo, neaiÅ¡ku, kÄ nori rekonstruoti ieÅ¡kovas – pabaigtÄ pastatyti garaÅ¾Ä , kuris nėra NTR užregistruotas kaip atskiras daiktas, ar tÄ gyvenamojo namo dalį, kuria naudojasi ieÅ¡kovas, ir kuri ieÅ¡kovo pradėta statyti dar galiojant jam iÅ¡duotam statybos leidimui ir neužbaigta, o Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje iki Å¡iol nėra užfiksuoti ieÅ¡kovo atlikti rekonstrukcijos ar priestato (antstato) statybos darbai. Tokių dokumentų nėra ir VÄ® „Registro centras“ archyvinėje ginčo namo byloje. Nurodo, jog ieÅ¡kinio pagrindas aiÅ¡kus, ieÅ¡kovas prašė teismo pripažinti jam teisę atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus pagal konkretų projektÄ , kuris nebuvo pateiktas ir neiÅ¡reikalautas. Tačiau apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nurodo siekiantis rekonstruoti garaÅ¾Ä , kuris, kaip atskiras daiktas NTR nėra suformuotas. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis siekia pertvarkyti garaÅ¾Ä , nedidinant užstatyto ploto, neatitinka nei pateiktų įrodymų, nei faktinių bylos aplinkybių, todėl jo motyvas dėl galimo netinkamo Statybos įstatymo 2 str. 18 d. aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra atmestinas. Atsakovė įsitikinusi, kad apeliantas, turėdamas pasibaigusį leidimÄ statybai negali įteisinti jau pastatyto garažo, negali tęsti ir jo neteisėtai pradėtos kitos dalies namo priestato statybos, todėl bando įteisinti jau užbaigtÄ garažo ir kitos priestato dalies statybÄ ir toliau tęsti kitus statybos darbus, prisidengdamas tariama namo (garažo) rekonstrukcija.

Atsakovė J. S. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (II t., b.l. 21-23) praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Mano, jog nepagrįstas apelianto teiginys, kad jis ketina savo namo dalį didinti mažiau nei 500 proc., tačiau procentų skaičiaus dar nežino (matininkai matuoja). Mano, jog pats ieÅ¡kinio ir skundo faktinis pagrindas – tai, kad ieÅ¡kovas ketina pagal projektÄ kažkÄ statytis – yra tikrovės neatitinkantis dalykas. IÅ¡ byloje esančio antstolio aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad ieÅ¡kovas yra jau pasistatęs statinį, dėl kurio atsakovų sutikimo neturėjo ir dėl kurio neturi statybos leidinio.

Teigia, jog faktiškai nėra ir ieškinyje minimo architektės V. V. 2004 m. parengto projekto; pati architektė  teisme

neliudijo, o ieÅ¡kovas  atsisakė pateikti architektės projekto originalÄ . Mano, kad ieÅ¡kovas teismui siÅ«lomÄ projekto variantÄ nubraižė pats ant anksčiau architektės pabraižyto teisėto, t.y., nedidelio priestato, projekto. Pažymi, jog antstolis V.Milevičius teisme paliudijo, jog jis užfiksavo, kad ieÅ¡kovo pastatytas priestatas yra įsikišęs į atsakovės J. S. sklypÄ apie 1,5 m. Taip statydamas (projektuodamas) savo dalį statinio kaimyniniame atsakovei J. S. priklausančiame sklype, ieÅ¡kovas pažeidžia Statybos įstatymo 3 str.2 d.1 p., kuris reikalauja, kad statyba vyktų statytojo

valdomame žemės sklype. Priglausdamas savo statinį prie atsakovės J. S. pastato, ieškovas pažeidžia Statybos įstatymo 6 str. 2

dalį, reikalaujančiÄ , kad statytojas nepažeistų trečių asmenų teisių, užtikrintų normatyvinio atstumo nuo kaimyninio pastato laikymÄ si. Priglausdamas jo suprojektuotÄ statinį prie atsakovės sklype jos teisėtai pastatyto statinio, ieÅ¡kovas pažeidžia Statybos techninį reglamentÄ STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, kurio X skirsnio I dalies 1.1 p. nustato, kad statinio atstumas iki statytojo sklypo ribos turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3 m., ir analogiÅ¡kÄ STR l priedo 4 d. Teigia, jog pats ieÅ¡kovas pripažįsta, kad jis pagal projektÄ priblokuotų savo statinį prie atsakovės sklype esančio statinio. IeÅ¡kovas teigdamas, kad jo statybos teisėtumas iÅ¡spręstas  2008-09-01 LAT nutartimi civ.byloje Nr.3K-3-407/2008, Å¡iÄ nutartį interpretuoja klaidinančiai ir nesÄ Å¾iningai, nes Å¡ioje nutartyje nurodyta, kad nagrinėjamas ginčas dėl ankstesnio statybos leidimo teisėtumo ir konstatuota, kad pats savaime leidimo M. B. statybai, kurio terminas jau pasibaigęs, iÅ¡davimas nėra neteisėtas. Atsakovė pripažįsta, kad  teisėtas yra leidimas antstatui, statytinam virÅ¡ ieÅ¡kovo pastato, bet ne priestatui, statytinam atsakovės sklype. IÅ¡ NTR duomenų  matyti, kad ieÅ¡kovo projektu siekiama pastatyti statinį atsakovės sklype, o tai pažeidžia minėtus Statybos įstatymo ir STR reikalavimus bei atsakovės teises netrukdomai naudotis savo žemės sklypu ir kiemo statiniais.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (LR CPK 320 str.

2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Apeliantas (ieškovas)

M. B. nesutinka su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu, kuriuo netenkintas ieškinys pripažinti jam teisę atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos

darbus pagal A. V. architektų dirbtuvės projekto vadovės D. V. 2004 m. parengtÄ projektÄ /At.Nr. 7720/ be atsakovų

sutikimo.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas, o apelianto argumentai atmestini.

Kolegija pažymi, kad CK 4.75 str. 1 dalis nustato pagrindinį reikalavimÄ bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimui - bendrÄ daiktÄ (žemės sklypÄ , pastatÄ ar kita) bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių susitarimu. Bendraturčiai susitarimÄ pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Reikalavimas susitarti yra esminis stabiliam ir ekonomiÅ¡kam bendro daikto valdymui, naudojimui, disponavimui. Teismas, nagrinėdamas ginÄÄ tarp bendraturčių, kai pastarieji nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«do ir sÄ lygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iÅ¡ jų pažeidžia interesų derinimo principÄ . Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktÄ teisę, susijusiÄ su bendru daiktu, konkrečiai nagrinėjamoje byloje - teisę perplanuoti bendrÄ Â Å¾emės sklypÄ , rekonstruoti bendrÄ daiktÄ , kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačiÄ teisę, bet jos įgyvendinimo bÅ«dÄ ir įrodyti, kad pasirinktas bÅ«das ar tokios teisės įgyvendinimo sÄ lygos pažeistų jų teises į bendrÄ daiktÄ ar teisėtus interesus. Vieno bendraturčio atliekami bendro daikto pakeitimai pakeičia kitų bendraturčių naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių turinį, bet tie pakeitimai negali tapti Å¡ių teisių pažeidimo priežastimi.

Bendraturtis turi teisę padidinti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, rekonstruojant bendrai valdomÄ daiktÄ (CK 4.77 str.), tačiau Å¡iÄ teisę jis gali įgyvendinti, laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių. Be Å¡ių taisyklių laikymosi, bendraturčiai privalo turėti kitų bendraturčių sutikimÄ padidinti bendrÄ daiktÄ . Bendraturčių nesutikimas turi bÅ«ti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų iÅ¡vadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sÄ lygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai ir kitos teisės normos.

Bendraturčio teisės padidinti bendrÄ jÄ nuosavybę realizavimui bÅ«tinos sÄ lygos - kitų bendraturčių sutikimas ir prievolė laikytis teisės normose nustatytų taisyklių, pristatant ar perstatant jau esamÄ statinį. Bendraturtis, nesutikdamas su tokiais kito, siekiančio didesnės nuosavybės, bendraturčio veiksmais, turi nurodyti galimus tokių teisės normų pažeidimus. Pažymėtina, kad namo ar jo dalies  rekonstrukcija pripažįstama statybos rÅ«Å¡imi (Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis), todėl jai keliami griežtesni reikalavimai, ji turi atitikti Statybos įstatymo 4, 5, 6 straipsnius.

Bendraturčio teisė bÅ«ti statytoju įgyvendinama Statybos įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka. Å io straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai nustato statytojo pareigÄ parengti statybos projektÄ ir gauti statybai leidimÄ . Statinio projekto ir statinio projektavimo sÄ lygų rengimui statytojas privalo pateikti statinio bendraturčių sutikimus (Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalis). Å i teisės norma numato, kad bendraturčiai turi susitarti dėl galimos nuosavybės dalies pakeitimo. BÅ«tent specialiosios teisės normos numato, kad bendraturčių sutikimas rekonstruoti namo dalį turi bÅ«ti gautas iki pateikiant praÅ¡ymÄ statinio projektavimo sÄ lygų sÄ vadui gauti, t.y. projektavimo metu. Bendraturtis apie numatomÄ rekonstrukcijÄ gali daryti atitinkamas iÅ¡vadas, jam pateikus susipažinti su statinio projektu, iÅ¡ kurio galima spręsti apie rekonstrukcijos pobÅ«dį (statinio vietÄ , aukÅ¡tį, plotį ir kita).

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovui jau 1989 buvo leista statyti antstatÄ virÅ¡ jam priklausančios namo dalies, padidinat bendrÄ jį plotÄ iki 130kv.m., iÅ¡duodant leidimÄ vykdyti individualiÄ statybÄ . Pagal  iÅ¡duotÄ Â leidimÄ Â ir  projektÄ ieÅ¡kovas pastatė garaÅ¾Ä , tačiau leidimo galiojimo terminu visi statybos darbai nebuvo užbaigti ir priduoti, dėl ko jie buvo sustabdyti, o gretimo sklypo savininkės J. S. iniciatyva  buvo iÅ¡kelta civilinė byla, siekiant nugriauti jau pastatytÄ Â statinį(garaÅ¾Ä ), kuris nėra įregistruotas NTR (žr. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo civilinę bylÄ Nr.2-479-614/2007). Tuo tarpu naujai nagrinėjamoje  byloje ieÅ¡kovas siekia  be atsakovų sutikimo užbaigti jau anskčiau pradėtus darbus ir  plėstis dar daugiau, t.y.  jam tenkantį namo dalies registruotÄ Â bendrÄ jį naudingÄ Â plotÄ nuo 41,94kv.m.  padidinti

net iki 218,47kv.m., su kuo nesutinka namų valdos (duomenys neskelbtini)bendraturtė I. D., naudotojas V. J. ir gretimo

žemės sklypo  (duomenys neskelbtini)savininkė  J. S..

Kolegija iÅ¡ esmės  sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pripažinti ieÅ¡kovui teisę  be atsakovų sutikimo atlikti gyvenamojo namo  rekonstrukcijos  darbus,  pagal byloje  pateiktÄ 2004 metais  neaiÅ¡ku kieno pataisytÄ Â 1989 m. A. V. architektų dirbtuvės parengtÄ projektÄ ,  pagrindo nėra.

Pažymėtina, kad ieškinys yra pareikštas siekiant atlikti namo rekonstrukcijos darbus, todėl šiems darbams turi būti taikoma  Statybos įstatymo 2straipsnio 18 dalis, kurioje nurodyta, jog  statinio rekonstravimas

- statybos rÅ«Å¡is, kai yra tikslas iÅ¡Â esmės pertvarkyti esamÄ statinį, sukurti jo naujÄ Â Â kokybę: pastatyti naujus aukÅ¡tus (antstatus) ar nugriauti dalį  esamų (nedidinant statinio užimto žemės ploto matmenų, iÅ¡skyrus šioje dalyje nurodytÄ priestato atvejį); pristatyti prie statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatÄ - pagalbinį  statinį (pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio  jis pristatomas), kurio visų aukÅ¡tų, taip pat rÅ«sio  (pusrÅ«sio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma nebÅ«tų didesnė kaip  10 procentų už tokiu pat bÅ«du apskaičiuotÄ statinio, prie  kurio priestatas pristatomas, plotų sumÄ . Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas net 50 kartų nori virÅ¡yti įstatymu leistinÄ Â rekonstrukcijos bÅ«du pasididinti patalpų plotÄ . Apeliantas Å¡iÄ aplinkybę neigia, tačiau nepateikė skunde žadėtų skaičiavimų ar kitų įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo skaičiuotę. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra pateikti įrodymai, kurie patvirtintų  pagal 1989 metais iÅ¡duotÄ leidimÄ Â pastatyto statinio plota. Be to, kaip jau buvo minėta anksčiau, tai Å¡is statinys  iki Å¡iol nėra nustatyta tvarka įteisintas. Todėl  pastatyto  statinio patalpų plotas faktiÅ¡kai  negali įeiti į bendrÄ Â plotÄ , nuo kurio skaičiuojamas 10 proc. leistinas padidinimas Statybos įstatymo 2str.18d. prasme, nes nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo vieÅ¡ame registre momento (CK 4.27str.2d.).

 Kolegija iÅ¡ esmės sutinkas su pirmosios instancijos teismo Statybos  įstatymo normų aiÅ¡kinimu,  skundžiamo sprendimo argumentais ir daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantas, neturėdamas tinkamo projekto, siekia užbaigti pagal ankstesnį leidimÄ jau pradėtus ir atlikti  kitus rekonstrukcijos darbus,

kurie savo apimtimi akivaizdžiai virÅ¡ija leistinus pagal įstatymÄ . Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kinio reikalavimas Å arkų 23 namų valdos  bendraturtės ir

naudotojo(atsakovų) atžvilgiu yra atmestas pagrįstai, kaip pažeidžiantis įstatymo nuostatas, o tuo pačiu ir nurodytų asmenų  teises bei teisėtus interesus. Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad šiuo atveju bus vykdoma nauja statyba, kuriai netaikomas 10proc. ploto padidinimo apribojimas. Be to, pažymėtina ir tai, kad naujai vykdomai statybai yra taikomi užstatymo ir kiti apribojimai, tačiau šiomis aplinkybėmis ieškinys nebuvo grindžiamas, pirmosios instancijos teismas jų netyrė, todėl jomis negali būti grindžiamas ir apeliacinis skundas (CPK 306str.2d.).

Statybos įstatymo 3 str.2 d.1 p. reikalauja, kad statyba vyktų statytojo valdomame žemės sklype, o  Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, kurio X skirsnio I dalies 1.1 p. nustato, kad statinio atstumas iki statytojo sklypo ribos turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3 m., kÄ numato ir analogiÅ¡ka STR l priedo 4 d. Tuo tarpu ieÅ¡kovas pripažįsta, kad jo suprojektuotÄ statinį norima priglausti prie atsakovės J. S. sklype

teisėtai pastatyto statinio. Priglausdamas savo statinį prie atsakovės J. S. pastato, ieškovas faktiškai  pažeidžia Statybos

įstatymo 6 str. 2 dalį, reikalaujančiÄ , kad statytojas nepažeistų trečių asmenų teisių ir  užtikrintų normatyvinio atstumo nuo kaimyninio pastato laikymÄ si. IeÅ¡kovas teigia, kad jo anksčiau pradėtos statybos teisėtumas yra  iÅ¡spręstas 2008-09-01 LAT nutartimi civ.byloje Nr.3K-3-407/2008. Tačiau  Vilniaus miesto

3 apylinkės teismo civilinėje  byloje Nr.2-479-614/2007 ginčas kilo  dėl  teisėtumo pastatyto statinio(garažo) pagal 1989 metais iÅ¡duotÄ Â statybos leidimÄ ir jo  nugriovimo.   Nurodytoje  byloje yra atmestas J. S. reikalavimas dėl jau pastatyto statinio(garažo) nugriovimo, konstatuojant, jog jis nėra pastatytas. Tačiau ši aplinkybė nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas gali  atlikti  darbus, susijusius su naujų patalpų statyba,  įrengimu,   nesilaikydamas įstatymo reikalavimų dėl  atstumo nuo gretimo sklypo ribos, neturėdamas jo savininko leidimo. Be

to, iš  bylos medžiagos ir  NTR duomenų matyti, kad  tarp ieškovo M. B. ir  atsakovės J. S. yra kilęs

ginčas dėl žemės sklypų ribos, kuris nėra iki Å¡iol iÅ¡spręstas. Todėl kolegija sprendžia, kad be J. S. sutikimo leisti ieÅ¡kovui vykdyti rekonstrukcijos darbus pagal projektÄ , kurio  viso nėra net  originalo,  pažeidžiant  jau  minėtus Statybos įstatymo ir STR reikalavimus, negalima, nes tuo yra pažeidžiamos atsakovės teises netrukdomai naudotis savo žemės sklypu ir kiemo statiniais(CK 4.37str.1d.).

Atsakovas V. J. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Â praÅ¡o  pakeisti skundžiamo sprendimo dalį,  kuria  yra atmestas jo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų  ir jas priteisti. Tačiau Å¡is praÅ¡ymas negali bÅ«ti nagrinėjamas ir tenkinamas, nes dėl jo įstatymu nustatytu terminu ir tvarka turėjo bÅ«ti paduotas apeliacinis skundas (CPK 305,306, 307). Tuo tarpu atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Â CPK 318 straipsnyje nurodyti asmenys turi teisę pareikÅ¡ti tik savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo.

Kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų  kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino, taikė įstatymÄ ir iÅ¡ esmės priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ sprendimÄ , todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326 str.1 d.1 p.).Â

Vadovaujantis CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str., iÅ¡ apelianto (ieÅ¡kovo) priteistinos  bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurias patvirtina byloje pateikti įrodymai (b.l. 14, 25, 26, 29, 51, t.2). Å ios iÅ¡laidos priteistinos ir V. J., kuris Å¡ioje byloje yra patrauktas atsakovu ir pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ bei turėjo dėl to advokato iÅ¡laidų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,

326 straipsnio 1dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r ė :

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-1898-155/09 palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš apelianto (ieškovo) M. B. atsakovei I.

D. 3000,0Lt, J. S. 2600,0Lt, V. J. 1000,0 advokato pagalbos, o taip pat 37,15Lt valstybei  procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.

Â

Kolegijos pirmininkas                                                                        Algirdas

Auruškevičius

Teisėjai                                                                                           Romualda Janovičienė

Virginija Volskienė