4e2db83d-9a4a-4e1a-b716-2a71462108a6 · Kauno apygardos teismas

  Baudžiamoji byla Nr. 1S-73-594/2017       Procesinio sprendimo kategorijos:        2.5.14.; 2.5.19. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 24 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo V. M. (toliau – V. M.) skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria nuteistojo V.

M. skundas dėl PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimo Nr. 93-807 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra, buvo atmestas. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : V. M. Panevėžio apygardos teismo 2006 m. kovo 31 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, nuteistas galutine subendrinta 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausme. 2016 m. lapkričio 14 d.

Komisijos nutarimu Nr. 93-807 nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra nuteistajam V. M., konstatuojant, kad Å¡ioje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės stadijoje dar nėra pasiekti bausmės tikslai, pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals bÅ«damas laisvėje, taip pat nėra.Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis V. M. pateikė skundÄ KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismui, kuris, įvertinęs nuteistojo skundo argumentus, 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi jį atmetė kaip nepagrįstÄ .

Skundu apygardos teismui nuteistasis V. M. praÅ¡o panaikinti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį bei 2016 m. lapkričio 14 d. Komisijos nutarimÄ , ir dėl skundo priimti naujÄ sprendimÄ â€“ taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra. Nuteistojo teigimu, atsisakydama jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimÄ su intensyvia priežiÅ«ra, Komisija visiÅ¡kai nepagrįstai vertino jo baustumus pataisos įstaigoje, kadangi paskutinė drausminė nuobauda jam buvo paskirta tik 2016 m. sausio 4 d., kas, įvertinus tolesnį jo elgesį, pasak nuteistojo, leidžia pagrįstai įžvelgti teigiamus jo asmenybės pokyčius.

V. M. įsitikinimu, visiÅ¡kai nepagrįstai buvo vertinamas ir jam inkriminuotų nusikaltimų pobÅ«dis, sunkumas bei tai, kad jų padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi visos Å¡ios aplinkybės jau buvo įvertintos jam skiriant bausmę Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu. Vertinant jas pakartotinai, sprendžiant jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , nuteistojo įsitikinimu, pažeidžiama Lietuvos Respublikos Konstitucija. Pasak V. M., Å¡iuo metu jis dirba, įvykdė Komisijos įpareigojimus ir rekomendacijas, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika prilyginama žemai rizikos grupei ir ji nuolat mažėja, o bÅ«damas pataisos namuose jis buvo skatintas net 16 kartų, kas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies lingvistiniu aiÅ¡kinimu, sudaro pagrindÄ manyti, kad ir bÅ«damas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Skundžiamu Komisijos nutarimu Å¡ios aplinkybės, pasak V. M., nebuvo įvertintos, todėl nėra pagrindo teigti, kad skundžiami procesiniai sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Be to, jo asmenybę apibÅ«dinanti medžiaga buvo paimta iÅ¡ pirmojo Komisijos posėdžio, vykusio 2015 m. gruodžio 14 d., kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad jo elgesys nebuvo analizuojamas pakartotinai. Skundu pabrėžiama, kad laisvėje gyvena nuteistojo senyva ir neįgali motina, kuriai yra reikalinga nuolatinė priežiÅ«ra ir pagalba.

Skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Taigi sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. IÅ¡ komentuojamo straipsnio lingvistinio aiÅ¡kinimo taip pat seka, kad bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V.

M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iÅ¡ esmės vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančiÄ nuteistajam taikyti lygtinį paleidimÄ ne tik su intensyvia priežiÅ«ra, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , naudojant „OASys“ metodikÄ , nustatyta, kad V. M. priklauso žemos rizikos grupei – 25 balai, kas visumoje leidžia svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ .

Tačiau, sutinkamai su BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, be Å¡ių aplinkybių, lygtinio paleidimo taikymui bÅ«tina sÄ lyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja ne tik žema nusikalstamo elgesio rizika, bet ir (ar) pažanga jÄ mažinant, kuri turi bÅ«ti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Juo labiau Å¡iuo atveju, kai nuteistasis siekia lygtinio paleidimo taikant jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ .

Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Ir nors skundu apygardos teismui nuteistasis teigia, jog atlikdamas jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę jis dirbo, už gerÄ elgesį buvo paskatintas net 16 kartų, ir tai, aukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimu, neabejotinai rodo tam tikrÄ nuteistojo elgesio korekcijÄ teigiama linkme, tačiau akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamÄ elgesį, byloje vis tik nenustatyta, kÄ pagrįstai skundžiamu nutarimu konstatavo tiek Komisija, tiek ir pirmosios instancijos teismas.Sutinkamai su 2016 m. lapkričio 4 d.

Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, vis dar iÅ¡skiriami keli V. M. asmenybę neigiamai apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – iÅ¡silavinimas bei galimybė įsidarbinti, lėšų tvarkymas ir pajamos bei silpni socialiniai ryÅ¡iai, neabejotinai galintys paskatinti nuteistÄ jį nusikalsti ir ateityje. Jie nustatyti vertinant ne tik jo praeitį, bet ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. BÅ«tent nuteisto asmens praeities vertinimas jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamÄ /nepakankamÄ tokio asmens elgesio korekcijÄ , todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ savo galimam pakartotiniam nusikalstamumui.

Å ių aplinkybių vertinimas, prieÅ¡ingai nei tai suvokia nuteistasis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos nepažeidžia. Vertindamas jas, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimÄ , teismas nesiekia pakeisti jau įsiteisėjusiu ir vykdomu teismo nuosprendžiu asmeniui paskirtos bausmės. Nuteistojo praeitis yra vertinama tik tiek, kiek jos kontekste analizuojant asmens elgesį jam paskirtos bausmės atlikimo metu, galima įžvelgti tam tikrus jo elgesio pokyčius (ar jų nebuvimÄ ), tačiau įvertinus V.

M. skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos.Å iuo aspektu analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , matyti, jog nors Å¡is teistumas V. M. ir yra pirmasis (ankščiau jis nebuvo teistas), tačiau jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už vieno labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ (BK 129 straipsnio 1 dalis) ir pasikėsinimÄ padaryti kitÄ , taip pat labai sunkų, nusikaltimÄ (BK 22 straipsnio 1 dalis, 129 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Nusikaltimai, už kuriuos V. M. buvo nuteistas, buvo įvykdyti nuteistajam apsvaigus nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Tačiau, sprendžiant iÅ¡ aukÅ¡tesniajam teismui pateiktos V. M. charakterizuojančios medžiagos, Å¡iuo metu jis vis dar nesuvokia neigiamos alkoholio įtakos ir atsikratyti Å¡io neabejotinai neigiamai jo elgesį įtakojančio įpročio nesiekia, kadangi jokių veiksmų Å¡ia linkme bÅ«damas pataisos namuose nesiima. Socialinės reabilitacijos programų, susijusių su alkoholio vartojimo problemomis, nelanko, teigdamas, kad jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymas buvo vienintelis atvejis, kai alkoholio vartojimas jo veiksmus įtakojo iÅ¡ esmės neigiamai, tokiu bÅ«du iÅ¡ esmės neigdamas Å¡ios problemos aktualumÄ .

Vertinant tokį nuteistojo požiÅ«rį svarbu paminėti, kad dar 2016 m. sausio 4 d. jis buvo baustas drausmine tvarka už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimÄ pataisos namuose (nuobauda panaikinta tik 2016 m. liepos 20 d.), kas iÅ¡ esmės leidžia pagrįstai teigti, jog Å¡i problema (alkoholio vartojimas) vis dar iÅ¡lieka aktuali. Ir nors Å¡i aplinkybė 2016 m. lapkričio 14 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis ir nepriskiriama nuteistojo pakartotinį nusikalstamumÄ galintiems paskatinti kriminogeniniams rizikos veiksniams, tačiau įvertinus V.

M. inkriminuotų nusikaltimų pobÅ«dį bei jų įvykdymo aplinkybes, jų kontekste sprendžiant apie pakankamÄ /nepakankamÄ nuteistojo pažangÄ koreguojant savo elgesį iÅ¡imtinai teigiama linkme, ji neturėtų bÅ«ti sumenkinama. Abejoti V. M. pasiruoÅ¡imu kurti savo gyvenimÄ laisvėje tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis verčia ir jo iÅ¡silavinimas bei galimybės įsidabinti lygtinio paleidimo atveju. Nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis nustatyta, kad laisvėje nuteistasis buvo įgijęs vidurinį iÅ¡silavinimÄ , turi stogdengio bei staliaus specialybes, nuo 1988 metų iki 2005 metų dirbo stogdengiu, vėliau buvo registruotas darbo biržoje.

Atvykęs į pataisos namus, nepaisydamas nuosprendžiu iÅ¡ jo priteistų civilinių ieÅ¡kinių, jam siÅ«lomo darbo atsisakė, tačiau savo požiÅ«rį kiek vėliau pakeitė, dėl ko 2006 m. lapkričio 2 d. buvo priimtas dirbti į Valstybės įmonę „MÅ«sų amatai“. Ir nors Å¡is V. M. požiÅ«rio į darbÄ pokytis neabejotinai jį charakterizuoja labiau teigiamai bei leidžia įžvelgti jo elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau, vien Å¡ios aplinkybės jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos, vertinant jas visumoje, nepakanka.

Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ Ä¯vertintina ir tai, kad pastangų siekdamas susirasti darbÄ laisvėje nuteistasis nesiima, duomenų, patvirtinančių, jog lygtinio paleidimo atveju jis bus įdarbintas, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra, kas, įvertinus iÅ¡ nuteistojo priteistus civilinius ieÅ¡kinius, aukÅ¡tesniajam teismui leidžia pagrįstai manyti, jog galimi nuteistojo finansiniai sunkumai išėjus į laisvę, gali paskatinti jį nusikalsti pakartotinai.Vertinant V. M. skundo argumentus, jų pagrįstumÄ ir objektyvumÄ , pažymėtina ir tai, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistojo socialiniai ryÅ¡iai, neabejotinai galintys veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotinio jo nusikalstamumo, yra silpni.

Jis nėra vedęs, praeityje turėjo sugyventinę, su kuria ryÅ¡iai nutrÅ«ko, Å¡iuo metu gyvenimo draugės neturi. Nuteistasis turi ir pilnametį sÅ«nų, tačiau duomenų, patvirtinančių, kad su juo palaiko kokius nors ryÅ¡ius, aukÅ¡tesniajam teismui pateiktoje medžiagoje nėra. Ir nors nuteistojo socialiniais ryÅ¡iais su motina aukÅ¡tesnysis teismas neabejoja – su ja V. M. bendrauja laiÅ¡kų pagalba, lygtinio paleidimo atveju apsigyvens jos namuose, tačiau vien tik Å¡ie socialiniai ryÅ¡iai, įvertinus nuteistÄ jį neigiamai apibÅ«dinančias aplinkybes, nesudaro pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu jis taip pat bendravo su savo motina, tačiau tai nesulaikė jo nuo alkoholio vartojimo, nusikaltimų padarymo. Sprendžiant V. M. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , įvertintinas ir jo mÄ stymas bei elgesys. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis nustatyta, kad V. M. nėra socialiai atsiskyręs, geba tinkamai bendrauti su kitais asmenimis, yra patenkintas savo asmenybe, sau patinka toks, koks yra, savyje keisti nieko nenorėtų, kas įvertinus 6 už įvairaus pobÅ«džio drausmės pažeidimus pataisos namuose nuteistajam paskirtas drausmines nuobaudas bei aukščiau iÅ¡dėstytas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias (ne visuomet teigiamai) aplinkybes, leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis Å¡ioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar negeba kritiÅ¡kai vertinti savo asmenybės, tinkamų iÅ¡vadų iÅ¡ savo elgesio bei praeities nedaro, nesiekia pasitaisyti iÅ¡ esmės. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , vis tik pažymėtina, kad, kaip minėta, paskutinė drausminė nuobauda V.

M. buvo paskirta 2016 m. sausio 4 d., panaikinta tik 2016 m. liepos 20 d., todėl nuteistojo pokyčiai iÅ¡imtinai teigiama linkme pastebimi tik nuo Å¡io laiko, kas atsižvelgiant į jo laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikÄ â€“ nuo 2005 m. birželio 12 d., aukÅ¡tesniajam teismui leidžia pagrįstai pritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms dėl nepakankamos V. M. elgesio korekcijos. Ir nors Å¡iuo metu nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau, padaryti pataisos įstaigos režimo reikalavimų pažeidimai jį neabejotinai charakterizuoja labiau neigiamai ir rodo, jog jis negeba ilgesnį laikÄ prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų, net ir siekdamas lygtinio paleidimo taikant intensyviÄ priežiÅ«rÄ , nesistengia elgtis nepriekaiÅ¡tingai.Esant Å¡ioms aplinkybėms, abejoti tiek Komisijos, tiek ir pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti V.

M. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra, teisinio pagrindo nėra. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados aukÅ¡tesniajam teismui neleidžia daryti ir pataisos namuose nuteistajam skirti paskatinimai už gerÄ elgesį. Jie analizuojamu atveju tik patvirtina, jog V. M. jam sudarytÄ individualų socialinės reabilitacijos planÄ , kuriame, be viso ko, įtvirtinta ir nuteistojo pareiga nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, Å¡iuo metu vykdo, tačiau tai, atsižvelgiant į aukščiau aptartas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog ir bÅ«damas laisvėje V.

M. laikysis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir savo tikslų sieks tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, spręsti, kad Komisija ar apylinkės teismas analizuojamu atveju netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ , prieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo taip pat nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualiÄ V.

M. asmenybę charakterizuojančiÄ medžiagÄ â€“ 2016 m. lapkričio 4 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , 2016 m. lapkričio 4 d. iÅ¡vadÄ apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, 2016 m. lapkričio 7 d. PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus pažymÄ apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus. Duomenų, patvirtinančių, kad nuteistojo asmenybė bei jos pokyčiai buvo vertinami tik pagal pirmojo Komisijos posėdžio, vykusio 2015 m. gruodžio 14 d., duomenis, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra.

Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ , todėl tai, kad laisvėje nuteistojo laukia jo neįgali motina, kuriai reikalinga nuolatinė priežiÅ«ra, lygtinio paleidimo taikymui/netaikymui esminės reikÅ¡mės neturi.

Byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad V. M. Å¡iuo metu jau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ . Tokiu bÅ«du, aukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, bei apylinkės teismas, atsisakydami taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra nuteistajam, netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, dėl ko, KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos aukÅ¡tesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo V. M. skundÄ atmesti ir palikti galioti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį.Å i nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos. Teisėjai                                                                                                            Albinas Antanaitis                                                                                                                            Giedrius Endriukaitis                                                                                                    Daiva Jankauskienė