4e2d6bf9-eee3-46a6-b99e-d3924490f2ce · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-28-290/2017Proceso Nr. 1-01-1-39092-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.4.1.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 10 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas), Danutės Giačaitės, Valdo Vitunsko,sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, Dianai Zadrauskaitei,dalyvaujant prokurorei Linai Eviltienei, kaltinamajam V.

P., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, nukentėjusiesiems S. B., A. A. B., teismo medicinos ekspertui Ž. M.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį iÅ¡silavinimÄ , naÅ¡lys, nedirbantis, neįgalus (darbingumas 55%), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , ir n u s t a t ė: kad kaltinamasis V.

P. 2015 m. liepos 12 d. apie 18 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu, tyčia rankomis stipriai pastÅ«mė sutuoktinę R. P., dėl ko ji galvos deÅ¡ine puse momens sritimi atsitrenkė į sienÄ , deÅ¡iniu Å¡onu atsitrenkė į lovos kraÅ¡tÄ , tuo dėl sužalojimo į lovos kraÅ¡tÄ krÅ«tinės deÅ¡iniame Å¡one, užpakalinėje pažasties linijoje padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ dėl poodinės kraujosruvos skersinės krypties juostos pavidalo 2,5x11 cm dydžio, bei dėl galvos sužalojimo į sienÄ padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl odos nubrozdijimo ir kraujosruvos galvos minkÅ¡tuosiuose audiniuose deÅ¡inio momens srityje, kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ abiejų pusrutulių, į smegenų skilvelius, ir galvos smegenų sumuÅ¡imo, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, suspaudimu ir kamieno įstrigimu ir dėl ko nukentėjusioji 2015 m. liepos 15 d. 9.35 val. mirė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose.

Tokiais savo veiksmais kaltinamasis V. P. dėl neatsargumo atėmė gyvybę savo sutuoktinei R. P. ir tuo padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 132 str. 1 d. Kaltinamasis V. P. savo atliktus veiksmus pripažino, kaltės neneigė, tik teigė, kad jo veiksmuose tyčios sužaloti, o tuo labiau nužudyti žmonÄ â€“ nebuvo. Kaltinamasis parodė, kad su žmona kartu gyveno 37 metus. 2015 m. liepos 12 d. ryte jis gėrė kartu su sutuoktine, A. Ž. ir S. M.. IÅ¡gėrė visi 0,5 l. degtinės. A. Ž. nuėjo pas karvę, moterys į darÅ¾Ä , o jis liko namų tvarkytis.

Apie 17 val. jį pasiÅ¡aukė žmona, davė savo banko kortelę ir liepė nueiti į parduotuvę nupirkti degtinės. Eidamas sutiko A. Ž. ir pakvietė kartu iÅ¡gerti. Nupirko 0,7 l. degtinės moterims, o sau su A. Ž. – 0,5 l. vyno. Jis su A. Ž. vynÄ gėrė virtuvėje, o moterys degtinę kitame kambaryje, kur miegodavo jo žmona. Po maždaug valandos laiko, jam su A. Ž. baigus gerti vynÄ ir A. Ž. nuėjus pas karvę, jis nuėjo į kambarį pas moteris. Moterys gulėjo ant skirtingų lovų, žiÅ«rėjo serialÄ .

Ant stalo buvusiame butelyje dar buvo likę degtinės, kurios jam pasiÅ«lė. Jis atsisakė manydamas, kad greičiau iÅ¡siskirstys. Norint iÅ¡eiti iÅ¡ kambario jo žmona atsistojo tarp durų. Liepdamas jai sėstis ir praleisti jį, deÅ¡ine ranka Å¡velniai pastÅ«mė žmonÄ per petį. Žmona atsisėdo, o paskui nugriuvo deÅ¡iniu Å¡onu ant lovos. Stumdamas nesitikėjo, kad žmona kažkur atsitrenks ir kad taip atsitiks, negalvojo apie pasekmes. Žmona buvo tvirta, tvirtai stovėdavo ant kojų, mano, kad gal alkoholis dėl to kaltas.

Kaip sutuoktinė susitrenkė galvÄ Ä¯ sienÄ nematė. VisÄ tai matė kambaryje kartu buvusi S. M.. Kai sutuoktinė nugriuvo ant deÅ¡inio Å¡ono, jis išėjo iÅ¡ kambario ir paliko moteris ten dviese. Jis dar girdėjo žmonÄ vaikščiojant į tualetÄ , girdėjo kraujospÅ«džio aparato veikimÄ , jis užmigo, o apie 19 val. jį pakėlė S. M. sakydama, kad su jo sutuoktine kažkas negerai. Atsikėlęs rado žmonÄ be sÄ monės, pradėjo jÄ gaivinti, žiÅ«rėjo požymius, darė dirbtinį kvėpavimÄ , nes buvo visi infarkto požymiai.

Nors kaltinamajame akte paraÅ¡yta, kad ji neatsigavo, tačiau tvirtina, jog ji atsigavo, iÅ¡gėrė jo duodamų vaistų, vandens. Ji nekabėjo, o tik dejavo, ji sÄ monę turėjo, pasodinta sėdėjo, jis jai matavo spaudimÄ . Per tÄ laikÄ atvažiavo greitoji, ir net nespėjo jos perrengti. VisÄ naktį skambinėjo ir teiravosi, o apie 6 val. sužinojo iÅ¡vadas. Žmonos jis mušęs nebuvo niekada. Ant sutuoktinės rastos mėlynės galėjo atsirasti dėl to, kad jos oda buvo labai jautri. Gailisi, kad stumtelėjo žmonÄ .

Sutuoktinė vartojo vaistus nuo kraujospÅ«džio ir nuo kepenų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino kaltinamojo V. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas 2015-07-14 V. P. parodė, kad 2015-07-12 apie 11 val. pas jį į namus atėjo kaimynas A. Ž., su kuriuo iÅ¡gėrė 0,5 litro degtinės ir kaimynas išėjo. Namuose buvo trise, jis, žmona ir kaimynė S. M.. Vėliau S. M. išėjo ravėti, o jis, užsinorėjęs alaus, nuėjo į kambarį pas žmonÄ ir paprašė vieno euro.

Žmona gulėjo lovoje, tačiau atsistojo. Kai atsisakė jam duoti eurÄ , jis supyko ir deÅ¡ine ranka jÄ stipriai pastÅ«mė. Nuo jo smÅ«gio, pastÅ«mimo, žmona galva trenkėsi į sienÄ , į medinį lovos kraÅ¡tÄ . Matė, kad žmona be sÄ monės, jis išėjo į savo kambarį. Buvo girtas, alkoholį gėrė 4-5 dienas iki įvykio. Apie 18-19 val. atėjo S. M., kuri jam pasakė, kad R. blogai, ji be sÄ monės, jis pradėjo jÄ gaivinti, darė Å¡irdies masaÅ¾Ä . Kad žmonÄ pastÅ«mė ir ji smarkiai susitrenkė galvÄ S. M. nesakė.

Medikus iÅ¡kvietė apie 23 val. ir jÄ iÅ¡vežė į ligoninę, iÅ¡ medikų sužinojo, kad žmonai sunki galvos trauma. Kai pas jį atvyko policininkai, pasakė, kad trauma žmonai įvyko dėl jo veiksmų. Tokių savo veiksmų pasekmių jis nenorėjo, nesitikėjo (t. 1, b. l. 133-136).Po pagarsintų ikiteisminio tyrimo parodymų, kaltinamasis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu advokatas nedalyvavo, daug ko tyrėjui nesakė, nes to nebuvo, kas užraÅ¡yta parodymuose. KÄ jam diktavo – jis tÄ rašė.

Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jį tyrėjas vertė duoti neteisingus parodymus, nurodant, kad viskas bus greičiau ir paprasčiau, sakė bus paprastesnis tyrimas. AdvokatÄ sutiko tik teismo salėje. Dabar abejoja, kad gal iÅ¡ vis to pastÅ«mimo nebuvo, o tik tyrėjui paklausus, ar pastÅ«mė, jis pasakė, kad taip. AdvokatÄ K. J. pažįsta, jį matė tik teisme, kai apklausė prokurorė. Namuose buvo tik trise – jis ir du pareigÅ«nai. Parodymų patikrinimo metu nebuvo advokato. Tik pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ einant į salę susitiko su advokatu.Nukentėjusysis A.

A. B. parodė, kad kaltinamasis V. P. yra jos sesers vyras, nužudytoji R. P. yra jo sesuo. Jis nuo sesers gyveno apie 300 metrų atstumu, dažnai matėsi. 2015 m. liepos 13 d. apie 8.30 val., paskambino S. M. ir pasakė, kad seseriai blogai ir reikia ateiti pasikalbėti, suprato, kad pats V. P. kviečia. Pasakė, kad sesuo iÅ¡vežta į ligoninę. Ä®vykio dienÄ sesers nematė, ten nebuvo. Kai nuėjo pakalbėti V. P. pasakė, kad jai turbÅ«t infarktas, nes ji nepakalbėjo, sakė, kad darė dirbtinį kvėpavimÄ ir, kad bedarant netyčia galėjo sulaužyti raktikaulį.

Sesuo iÅ¡gerdavo, bet alkoholiu nepiktnaudžiaudavo. KartÄ pats matė sesers ir jos vyro nesutarimus, ir pats gavo nuo V. P.. TÄ dienÄ sesuo kvietė ir atvažiavo policija. Konfliktai tarp jų kildavo dėl to, kad sesuo neduodavo vyrui pinigų alkoholiui, o jis visada jos praÅ¡ydavo. V. P. mušė seserį per veidÄ , tas buvo 2013 m. Sesuo pati skųsdavosi, kad jÄ muÅ¡a. Jis V. P. neauklėjo. SumuÅ¡imo žymes matydavo dažnai, bet sesuo meluodavo, sakydavo, kad karvė įspyrė. Kaimynai pasakodavo, kad V.

P. smurtauja prieÅ¡ seserį. Sesuo viskÄ namuose tvarkė, o V. P. arba girtas miegodavo, arba su draugais gerdavo. Sesers laidotuvėmis užsiėmė kartu su broliu, pinigus panaudojo sesers ir kiek reikėjo – savų. Pats savų iÅ¡laidų neturėjo, laidojimo paÅ¡alpa buvo iÅ¡mokėta broliui. Nukentėjusysis S. B. parodė, kad kaltinamasis yra jo sesers vyras, nužudytoji R. P. jo sesuo. Nuo sesers gyvena apie 3 kilometrų atstumu. Sesę sutikdavo į mėnesį du kartus, apie nelaimę pranešė brolis.

Sesuo jam mažiau skundėsi apie gyvenimÄ su V. P., daugiau skųsdavosi broliui, nes jis arčiau gyveno. Ekspertas Ž. M. paaiÅ¡kino, kad jis apžiÅ«rėjo R. P., byloje yra trys iÅ¡vados. Savo iÅ¡vadas tvirtina, kad R. P. sirgo kepenų ciroze (dėl alkoholio vartojimo arba galimo hepatito), fermentų padidėjimu, nustatytas ryÅ¡kus trombocitų sumažėjimas (ilgalaikio alkoholio vartojimo pasekmė), kas sÄ lygojo sumažėjusį kraujo krešėjimÄ . Tai turėjo įtakos ir galvos traumai, kraujavimui, nes kraujas nekreÅ¡a ir didesnis kiekis jo gali iÅ¡silieti ir nesustoja.

Tyrimo metu turėjo informacijÄ apie galimÄ sužalojimo padarymo bÅ«dÄ â€“ t. y. galvos sutrenkimÄ Ä¯ sienÄ , todėl įvertinęs sužalojimus konstatavo, jog tyrimo metu konstatuotos aplinkybės neprieÅ¡taravo konstatuotiems R. P. sužalojimams – griÅ«nant susižalojant galvÄ Ä¯ sienÄ , o Å¡onu į lovos kraÅ¡tÄ . Labiau tikėtina, kad R. P. galva atsitrenkė į sienÄ , kadangi nustatyta, jog kontaktas buvo su neribotu pavirÅ¡iumi, jei tai bÅ«tų palangė ar lovos kraÅ¡tas – tai briaunuoti pavirÅ¡iai ir susidarytų muÅ¡tinė žaizda.

Negalima kategoriÅ¡kai atsakyti, ar tuojau pat po įvykio suteikus medicininę pagalbÄ bÅ«tų pasekmės kitos ir moterį bÅ«tų pavykę iÅ¡gelbėti, kadangi bÅ«na ir taip, kad suteikus pagalbÄ iÅ¡ karto mirtis vis tiek įvyksta. Taip pat tiksliai nėra galima atsakyti, ar po tokios traumos R. P. dar galėjo atlikti kažkokius veiksmus – t.y. atsisėsti, apsiversti ir pan., kadangi po traumos vieni asmenys praranda sÄ mone ir nebeatsigauna, kiti asmenys kelias valandas dar vaikÅ¡to ir nieko nejaučia.

Tikimybė, kad iki sÄ monės praradimo praėjo kelios valandos – yra. Žmogaus, vartojančio alkoholį, smegenys bÅ«na atrofiÅ¡kos, tarpas tarp smegenų padidėjęs ir daugiau kraujo gali ten susikaupti kol užspaudžia smegenis, todėl R. P. galėjo atlikti kažkokius aktyvius veiksmus, kalbėti. KrÅ«tinės lÄ stos sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti darant dirbtinį kvėpavimÄ . Atmetus kitus ant kÅ«no nustatytus sužalojimus, neblaivus asmuo, užkliuvęs už lovos ir praradęs pusiausvyrÄ galėjo taip griÅ«damas susižaloti galvÄ ir Å¡onÄ .

Galėjo būti ir stiprus smūgis ir laisvas kritimas. Šalutinės jėgos poveikis konstatuotas dėl to, kad kitose vietose yra sužalojimai, pavyzdžiui raktikaulio srityje, juos atmetus, asmuo galėjo pats nugriūti. Kraujosruvos galėjo atsirasti ir pačiam asmeniui užsigavus, spaudžiant vienoje vietoje – gali kitoje vietoje susidaryti kraujosruva savaime. Neatmestina tikimybė, gal kraujosruvos, mėlynės galėjo būti ir dėl smurtinio poveikio. Raktikaulio srityje padarytas sužalojimas ne dėl dirbtinio kvėpavimo darymo.

Dėl kitų kraujosruvų ir sužalojimų, tai keliant ar neÅ¡ant asmenį ir paėmus abejomis rankomis ir spaudžiant jau gali bÅ«ti iÅ¡ karto 10 kraujosruvų. SmulkÅ«s sužalojimai – nėra smÅ«giai, nes paspaudus ant odos atsiranda kraujosruvos. Liudytoja S. M. parodė, kad dažnai pas kaltinamÄ jį į namus užeidavo, nes sutardavo su jo sutuoktine R. P.. TÄ dienÄ , apie 9 val. ryte jai paskambino R. P. ir tuoj pat išėjo pas jÄ . Atėjus, R. P. nuėjo į darÅ¾Ä , parnešė braÅ¡kių, paskui salotų.

TÄ dienÄ jos nedirbo jokių darbų, abi su R. P. bendravo, baliavojo, dviese gėrė degtinę, žiÅ«rėjo nuotraukas, daržų neravėjo. Kalbėjo su R. P. apie gyvenimÄ . R. P. buvo pablyÅ¡kusi, sėdėjo ant savo lovos, o ji ant kitos. Paskiau norėjo eiti namo, tačiau R. P. pasiÅ«lė prigulti pas jÄ namuose. KÄ tuo metu veikė V. P., ar buvo užėjęs į jų kambarį, pasakyti negali. Jos gėrė atskirai nuo vyrų, nes jie rÅ«kė, o ji pati nerÅ«kanti. Susitarė su R. P., kad eis pailsėti, ji nuėjo atsigulti į svetainę, o R.

P. savo kambaryje, abi sumigo. Pamiegojo apie 4 valandas, atsikėlus nuėjo pasakyti R. P., kad eina namo, tačiau pamatė, kad ji užsimerkusi ir atmetusi rankÄ , pasakė, kad eina namo, tačiau R. P. nereagavo, tada sukrutino veidÄ ir pamatė, kad ji nekalba, nors įprastai R. P. visada paÅ¡okdavo. Užrėkė V. P., kuris tuo metu gulėjo lovoje, kad kažkas su jo žmona negerai, jis atlėkė, o ji pati iÅ¡bėgo kviesti greitosios. Ar V. P. darė dirbtinį kvėpavimÄ nežino. Jai įėjus į kambarį pas R.

P. kambaryje nebuvo niekas pasikeitę. Prie jos V. P. savo žmonos nemuÅ¡davo, tÄ dienÄ jiedu „susikibę“ nebuvo, nematė, kaip V. P. žmonÄ pastÅ«mė. Jis jai nesakė, kad pastÅ«mė. SumuÅ¡to jos veido nemačius, niekad nevaikščiodavo su „fanarais“. SumuÅ¡imų ant R. P. veido nematė, ji lovoje gulėjo normaliai, galva ant pagalvės, kraujo nematė, nematė kaip jÄ V. P. gaivino, nes gatvėje laukė greitosios. Atvykus greitajai, R. P. gyvybės ženklų nerodė. Kaip ji gulėjo negali atsakyti, nes atvykus medikams ji buvo kitame kambaryje.

Naktį jai paskambino policija ir klausė, ar R. P. nesirgo epilepsija. Liudytojas A. Ž. parodė, kad su kaltinamuoju V. P. pažįstami, bendravo, gyveno per keliÄ . 2015 m. liepos 12 d. jam paskambino V. P. ir paprašė perriÅ¡ti karvę. Užsuko pas V. P. ir jie dviese iÅ¡gėrė butelį vyno. Jie buvo virtuvėje, o moterys – R. P. su S. M. – kitame kambaryje. Jam esant pas juos namuose sutuoktiniai nesusipyko. R. P. dar papjaustė salotų, kad turėtų užkÄ sti ir moterys nuėjo į kambarį.

IÅ¡gėrė vynÄ ir jis išėjo, o vakare paskambinęs V. P. jo paprašė pamelžti karvę. Paskui paskambino S. M. ir paprašė padėti iÅ¡neÅ¡ti R. P.. Kai atėjo R. P. jau buvo neÅ¡tuvuose. Ant R. P. veido kraujo, sumuÅ¡imų nematė. V. P. jam pasakė, kad rado jÄ gulinčiÄ lovoje, o kaip ten viskas buvo – nematė. V. P. jam nesakė, kad jie sukonfliktavo, ar pastÅ«mė. Jie sutarė normaliai, R. P. nesiskundė, kad jÄ skriaudė. Ji iÅ¡gerdavo kartais per Å¡ventes. V. P. nesakė, kad ji viena geria.

Jis iÅ¡gėręs pasibardavo, bet muÅ¡tynių nebÅ«davo. R. P. nematęs sumuÅ¡tos, nors gyveno per gatvę. V. P. iÅ¡gerdavo dažnai. TÄ dienÄ , kai atėjo gerti vyno, V. P. nebuvo iÅ¡gėręs, iÅ¡oriÅ¡kai neatrodė iÅ¡gėręs. Dėl kaltinamojo gynėjo dalyvavimo atliekant procesinius veiksmus, pakartotinai apklausiamas liudytojas A. Ž. parodė, kad V. P. paskambino jam norėdamas atiduoti raktus, tada advokato nebuvo, buvo du policininkai, apsirengę uniformas, be uniformų žmonių nebuvo, ir V.

P. padavė raktus. Tie du pareigÅ«nai buvo po įvykio, o ar antrÄ kartÄ buvo atvykę su V. P. – nežino. Matė tik vienÄ kartÄ pareigÅ«nus V. P. namuose, kada paskambinęs liepė pasiimti raktus ir tada policija V. P. iÅ¡sivežė. Kiek dienų tada buvo praėję po įvykio – neatsimena. Nematė kÄ jie ten tikrino, ar fotografavo ir filmavo, nes liepė iÅ¡eiti, todėl jis iÅ¡ karto išėjo namo. Jie buvo atvykę su policijos automobiliu, kuris paliktas buvo netoli kiemo.Liudytoja D. M. parodė, kad Å¡ioje byloje atliko kai kuriuos procesinius veiksmus, o bÅ«tent apklausė V.

P. kaip įtariamÄ jį ir pareiÅ¡kė įtarimus. Apklausos protokolai suraÅ¡yti iÅ¡ kaltinamojo žodžių. Buvo tikslinama informacija pagal gautÄ specialisto iÅ¡vadÄ ir buvo įteiktas galutinis įtarimas, nes specialisto iÅ¡vadoje buvo konstatuota daugiau nei vieno trauminio poveikio pasekoje ir buvo aiÅ¡kintasi, kaip galėjo atsirasti kiti sužalojimai ir V. P. paaiÅ¡kino, kaip tie sužalojimai atsiardo ir kÄ V. P. pasakojo, tÄ ji ir užrašė. Neatsimena, kÄ V. P. aiÅ¡kino, pamena, kad pasakojo, kad jis tÄ moterį gaivino, galbÅ«t gaivinimo metu buvo padaryti krÅ«tinės lÄ stos sužalojimai, galbÅ«t timptelint.

V. P. sakė, kad savo sutuoktinę tik stūmė, sakė, kad įvyko konfliktas dėl pinigų, susinervino ir pastūmė, bet nenorėjo, kad taip įvyktų, V. P. apklausos metu tikrai labai išgyveno, verkė, atrodė, kad jis nuoširdus, kad nuoširdžiai pasakoja, gailisi, sakė, kad nenorėjo, kad tokios pasekmės įvyktų. Apklausoje dalyvavo advokatas K. J., atsimena dėl to, kad jis rašė žaliu tušinuku, ko iki to laiko nebuvo mačiusi, kad kas su tokiu rašytų. Advokatas atvažiavo vėliau nei V.

P., dar apklausos net nebuvo pradėję, o iki to su V. P. kalbėjo apie gyvenimÄ , kaip masažus daro, kaip su žmona nugyveno. V. P. nesiskundė, kad G. Č. jam darė įtakÄ , kad vertė prisipažinti. Duodamas parodymus V. P. jai atrodė nuoÅ¡irdus, kad jam dabar be moters bus sunku gyventi. Jai nesakė, kad jis nieko nedarė R. P., kad jam liepė taip sakyti. Liudytojas G. Č. parodė, kad Å¡ioje byloje atliko įtariamojo V. P. apklausÄ , atliko parodymų vietoje patikrinimÄ . Ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo valstybės paskirtas gynėjas.

V. P. aplinkybių smulkiai neaiÅ¡kino, jis aiÅ¡kino, kad pastÅ«mė žmonÄ , ji krito, susižalojo galvÄ . Kad žmonÄ pastÅ«mė sakė nuo pat pirmos apklausos. Kaltinamasis pasakojo, kad norėjo alkoholio, prašė pinigų pas savo žmonÄ , jai atsisakius duoti, jis supyko ir jÄ pastÅ«mė, R. P. krito ir susimušė galvÄ Ä¯ sienÄ . Vežant V. P. į Lazdijų komisariatÄ , jis pats pradėjo kalbėti automobilyje, kad jam gaila žmonos, kad taip atsitiko, kad jis jÄ pastÅ«mė, kad jisai nenorėjo tokių pasekmių.

KitÄ dienÄ skambino į klinikas, kalbėjo su gydytojais dėl traumos, gydytojai pasakė, kad nuo vieno smÅ«gio tikrai taip negalėjo susižaloti. Atliekant parodymų patikrinimÄ vietoje, dalyvaujant ir advokatui, V. P. kalbėjo taip pat, kalbėjo, kad žmonÄ stumtelėjo, kad jis neturi lėšų, o žmona turėjo pinigų, prašė jos pinigų alkoholiui nusipirkti, o kai nedavė – jis supyko, kažkokiÄ frazę pasakė ir jÄ pastÅ«mė. Jis aiÅ¡kino, kad gal jei buvo supykęs, tai jėga buvo per stipri ir tokių pasekmių jis nenorėjo.

AiÅ¡kino, kad R. P. galva atsitrenkė į sienÄ . V. P. pasakė savo nuomonę, o jie jÄ užrašė. Viskas buvo atlikta pagal reikalavimus. Liudytojas K. J. parodė, kad kaltinamÄ jį V. P. pažįsta, nes dalyvavo atliekant ikiteisminį tyrimÄ , buvo valstybės paskirtas advokatas jį ginti. Ginant V. P. jis dalyvavo įteikiant praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ , dalyvavo parodymų patikrinimo vietoje metu, vėliau byla buvo perduota tirti Alytaus PK ir vėl buvo iÅ¡ naujo pateiktas įtarimas. Kai byla buvo perduota teismui, V.

P. jam skambino vienÄ ar du kartus ir klausė, ar dalyvaus teisme. Tarp jų buvo normalÅ«s santykiai, jis paaiÅ¡kino, kad jeigu bus susitarimas – tada gins, bet susitarimo nebuvo ir nevažiavo jo ginti. Atliekant parodymų patikrinimÄ vietoje dalyvavo, važiavo į Seirijus, tačiau nepamena kiek žmonių dalyvavo. Patalpoje buvo kaltinamasis, jis ir tyrėjas, gal kiti asmenys ir buvo lauke, negali atsakyti. Jam girdint V. P. aiÅ¡kino, kad pastÅ«mė žmonÄ , apie sudavimÄ kalbos nebuvo. Kad V. P. savo žmonÄ stumtelėjo – tai buvo iÅ¡ V.

P. žodžių. Tyrėjas aukÅ¡tos kvalifikacijos žmogus, tolerantiÅ¡kas žmogus, nieko nesufleravo kaltinamajam. Kaltinimas V. P. grindžiamas Å¡iais duomenimis:Ä®tariamojo V. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolas ir fotolentelės patvirtina, kad V. P. įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) esančiame name, parodė kambarį, kuriame įvyko įvykis, parodė, kaip R. P. gulėjo lovoje, kai jis atėjo pas jÄ Ä¯ kambarį. Po to parodė kaip žmona stovėjo prieÅ¡ jį, kai jis jos prašė pinigų alkoholiui.

Po to parodė į kuriÄ vietÄ pastÅ«mė R. P., kaip ji nugriuvo ant lovos kraÅ¡to ir sienos (t. 1, b. l. 137-147).2015-07-13 Alytaus aps. VPK Lazdijų r. PK VPS Operatyvaus valdymo poskyrio specialisto Ž. P. tarnybinis praneÅ¡imas patvirtina, kad 2015-07-13 00.54 val. buvo gautas telefoninis praneÅ¡imas iÅ¡Â Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyriaus, kad greitosios pagalbos automobiliu iÅ¡ namo, esančio (duomenys neskelbtini), pristatyta R. P., kuriai konstatuotas bendras kÅ«no sumuÅ¡imas, pakraujavimas į smegenis, smegenų patinimas, koma, įtariamas kaukolės lūžimas.

Tikrinant informacijÄ nustatyta, kad bendrajam pagalbos centrui 22.10 val. paskambino S. M., kuri pranešė, kad moteriai reikalinga medicininė pagalba (t. 1, b. l. 1).ApžiÅ«ros protokolas ir fotolentelės patvirtina, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), V. ir R. P. sodyboje, gyvenamajame name. R. P. kambaryje prie Å¡iaurinės sienos stovi lova, kurios kraÅ¡tas medinis (t. 1, b. l. 9-21).Specialisto iÅ¡vada Nr. M 721/15(02) patvirtina, kad R. P. kÅ«ne konstatuoti Å¡ie sužalojimai :Odos nubrozdinimas ir kraujosruva galvos minkÅ¡tuosiuose audiniuose deÅ¡inio momens srityje, kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ abiejų pusrutulių, į smegenų skilvelius ir galvos smegenų sumuÅ¡imas padaryti buku (-ais) daiktu (-ais) paveikus deÅ¡inio momens sritį, 1 (vienu) ar daugiau trauminiu poveikiu.

Å ie sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, sukėlusiu galvos smegenų suspaudimÄ (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4 punktas), kas Å¡iuo konkrečiu atveju ir tapo R. P. mirties priežastimi.Trys poodinės kraujosruvos krÅ«tinėje, t.y. kairio raktikaulio, krÅ«tinkaulio ir deÅ¡inio Å¡ono srityse, padarytos paveikus Å¡ias sritis bukais, riboto pavirÅ¡iaus daiktais, mažiausiai 3 (trimis) trauminiais poveikiais. Å ie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ .Dvi poodinės kraujosruvos krÅ«tų srityse (po vienÄ kiekvienoje krÅ«tyje) padarytos Å¡ias sritis paveikus bukais, riboto pavirÅ¡iaus daiktais, 2 (dviem) trauminiais poveikiais.

Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ .Penkios poodinės kraujosruvos deÅ¡inio žasto apatiniame trečdalyje, vertinant jų formÄ , iÅ¡sidėstymÄ ir lokalizacijÄ , bÅ«dingos ir labiausiai tikėtina padarytos suspaudus žastÄ plaÅ¡takos pirÅ¡tais. Poodinės kraujosruvos: trys deÅ¡inio žasto vidiniame pavirÅ¡iuje, Å¡eÅ¡ios kairio žasto vidiniame pavirÅ¡iuje, Å¡eÅ¡ios kairio dilbio srityje ir penkios kairėje Å¡launyje – padarytos paveikus Å¡ias sritis bukais daiktais, 20 (dvideÅ¡imties) trauminių poveikių pasekoje.

Å ie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Sužalojimai, iÅ¡vardinti 1.1-1.5 punktuose, padaryti 1-3 parų bėgyje iki mirties, tai patvirtina sužalojimų pobÅ«dis.Poodinės kraujosruvos – dvi deÅ¡iniame dilbyje ir trys kairiame dilbyje – padarytos paveikus Å¡ias sritis bukais daiktais, 5 (penkiais) trauminiais poveikiais, prieÅ¡ 5-7 paras iki mirties, tai patvirtina žalsvai gelsva kraujosruvų spalva. Å ie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Pažymėtina, jog R.

P. nustatyta kepenų cirozė su kepenų fermentų aktyvumo padidėjimu, sumažėjęs protrombino aktyvumas, ryÅ¡kus trombocitų kiekio sumažėjimas (trombocitopenija) sÄ lygojo kraujo krešėjimo sumažėjimÄ , todėl tiek poodinės kraujosruvos tiek kraujo iÅ¡siliejimas po galvos smegenų dangalais galėjo susidaryti nuo menkiausių trauminių poveikių. Trauminių poveikių, kuriais padaryti sužalojimai, skaičius nurodytas ties konkrečiais sužalojimais iÅ¡vados 1-e punkte. Galvos sužalojimai susidarė nuo 1 (vieno) ar daugiau smÅ«gio (-ų) į deÅ¡inio momens sritį, tai patvirtina čia esantis odos nubrozdinimas ir kraujosruva galvos minkÅ¡tuosiuose audiniuose.

Nustatyti tikslų smÅ«gių skaičių į kitas kÅ«no vietas nėra galimybės, nes R. P. kÅ«ne konstatuotos tik poodinės kraujosruvos, o poodinės kraujosruvos gali susidaryti tiek nuo smÅ«gių, tiek nuo odos suspaudimo, pertempimo ar net savaime plyÅ¡us kraujagyslei.Galvos sužalojimai galėjo susidaryti atsitrenkus deÅ¡inio momens sritimi į kietÄ neribotÄ pavirÅ¡ių, kuo galėtų bÅ«ti ir siena. Atsitrenkimui į lovos kraÅ¡tÄ , t.y. bukÄ , ribotÄ , briaunas turintį daiktÄ , labiau bÅ«dingÄ juostos pavidalo poodinė kraujosruva krÅ«tinės deÅ¡iniame Å¡one.R.

P. mirties priežastis – sunki galvos smegenų trauma, pasireiÅ¡kusi kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ abiejų pusrutulių ir į smegenų skilvelius, galvos smegenų sumuÅ¡imu, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, suspaudimu ir kamieno įstrigimu (t. 1, b. l. 65-72).Specialisto iÅ¡vada Nr. pM 16-M 721/15(02) patvirtina, kad tikėtina, jog poodinė kraujosruva R. P. krÅ«tinkaulio srityje susidarė V. P. atliekant jai iÅ¡orinį Å¡irdies masaÅ¾Ä , t. y. uždėtomis ant krÅ«tinkaulio srities plaÅ¡takomis spaudinėjant krÅ«tinės lÄ stÄ .

Kitų sužalojimų atsiradimui šie V. P. veiksmai įtakos neturėjo (t.1, b. l. 75-77). Specialisto išvada Nr. pM 22-pM 16 -M 721/15(02) patvirtina, kad R. P. mirtį lėmusi sunki galvos smegenų trauma, pasireiškusi kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų pusrutulių, į smegenų skilvelius ir galvos smegenų sumušimu, kas vėliau komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, suspaudimu ir kamieno įstrigimu, galėjo būti padaryta ir vienu trauminiu poveikiu į dešinio momens sritį.

Tai patvirtina odos nubrozdinimas ir kraujosruva galvos minkÅ¡tuosiuose audiniuose deÅ¡inio momens srityje, bei iÅ¡orinių sužalojimų nebuvimas kitose galvos srityse. Mirtį lėmę sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti V. P. nurodomomis aplinkybėmis, t.y. jam pastÅ«mus R. P., dėl ko ji griuvo ir deÅ¡ine galvos puse trenkėsi į sienÄ . Be mirtį lėmusių sužalojimų R. P. kÅ«ne yra ir daugiau sužalojimų (krÅ«tinėje kairio raktikaulio srityje, rankose, kairėje Å¡launyje), kas labiau nurodo į buvusį paÅ¡alinės jėgos poveikį (stumdymÄ si, patirtus smÅ«gius, atsitrenkimÄ Ä¯ bukus daiktus ir pan.) (t. 1, b. l. 81-84).

Asmens blaivumo testas patvirtina, kad 2015-07-13 03.04 val. V. P. buvo nustatytas 2,58 prom. girtumas (t. 1, b. l. 125). Dėl įrodymų teisinio vertinimo ir veikų kvalifikavimo:Kolegija, įvertinusi aukščiau aptartus įrodymus, mano, kad kaltinamojo V. P. veiksmai dėl sutuoktinės R. P. nužudymo yra nusikalstami, kad jie kvalifikuotini pagal BK 132 straipsnio 1 dalį, nes jis savo sutuoktinei gyvybę atėmė dėl neatsargumo. Kolegijos nuomone, kaltinamojo neatsargumas pasireiÅ¡kė nusikalstamu nerÅ«pestingumu: jis nenumatė, kad dėl jo veiksmų gali mirti kitas žmogus, tačiau pagal aptariamÄ situacijÄ privalėjo ir galėjo tai numatyti, jeigu bÅ«tų apdairesnis, atsargesnis.Byla Kauno apygardos teismui buvo perduota V.

P. kaltinant padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktu, t. y. savo sutuoktinės nužudymu nurodant, kad V. P. sudavė smÅ«gį R. P. į krÅ«tinės kairę pusę, kairio raktikaulio sritį. Teisėjų kolegija įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus ir nusikaltimo aplinkybes padarė iÅ¡vadÄ , Å¡is kaltinimas teisme nepasitvirtino.BK 129 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimÄ pagal BK 129 straipsnį kyla tik tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryÅ¡ys.

Teismo medicinos specialistų iÅ¡vadomis neginčytinai nustatyta, kad R. P. mirtį sukėlęs sužalojimas – kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ abiejų pusrutulių, į abu skilvelius, kuris komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, suspaudimu ir kamieno įstrigimu, galėjo bÅ«ti padaryta ir vienu trauminiu poveikiu į deÅ¡inio momens sritį. Mirtį lėmę sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti kaltinamojo nurodomomis aplinkybėmis, t.y. jam pastÅ«mus R. P., dėl ko ji griuvo ir deÅ¡ine galvos puse trenkėsi į sienÄ .

TokiÄ iÅ¡vadÄ dėl nukentėjusiosios mirties patvirtino ir teisme apklaustas ekspertizę atlikęs specialistas. Jis taip pat nurodė, kad R. P. sirgo kepenų ciroze, fermentų padidėjimu, jai nustatytas ryÅ¡kus trombocitų sumažėjimas, kas sÄ lygojo sumažėjusį kraujo krešėjimÄ , kas taip pat galėjo įtakoti patirtos traumos pasekmes. Pats kaltinamasis neneigė, kad pastÅ«mė sutuoktinę, kuri, galimai dėl girtumo, praradusi pusiausvyrÄ nuvirto ant lovos. Eksperto parodymai teisme patvirtina, kad dėl R.

P. sveikatos bÅ«klės, patirti sužalojimai galėjo atsitikti tiek jÄ pastÅ«mus, tiek laisvo kritimo metu, kuomet galva atsitrenkė į sienÄ . Visgi, atsižvelgiant į paties kaltinamojo parodymus, konstatuotina, kad jis pastÅ«mė R. P., todėl darytina iÅ¡vada, kad jo pastÅ«mimas, turėjo įtakos R. P. kritimui ir galvos sutrenkimui, kas sÄ lygojo jos mirtį, t.y. kaltinamojo veika buvo bÅ«tinoji padarinių (mirties) kilimo sÄ lyga. Tačiau sprendžiant kaltininko baudžiamosios atsakomybės klausimÄ lemiamÄ reikÅ¡mę turi priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dis.

Priežastinis ryÅ¡is yra bÅ«tinasis ir atsitiktinis. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 straipsnį asmeniui galima tik tuo atveju, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių yra bÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡is. BÅ«tinojo priežastinio ryÅ¡io savybė yra ta, kad iÅ¡ jo iÅ¡plaukiantys padariniai yra dėsningi (veika paprastai ar pakankamai dažnai sukelia tokius padarinius), taigi iÅ¡ anksto numatomi. Asmuo suvokdamas daromos veikos faktinę pusę, numato priežastinio ryÅ¡io vystymÄ si, numato, kokius padarinius gali sukelti jo daroma pavojinga veika.

Tuo tarpu atsitiktinis padarinys nėra dėsningas veikos padarinys, todėl toks priežastinio ryÅ¡io vystymasis paprastai iÅ¡ anksto nenumatomas. O jeigu priežastinio ryÅ¡io vystymasis nėra iÅ¡ anksto numatomas, jis negali bÅ«ti inkriminuotas kaip padarytas esant tyčinei kaltei. Taigi tik bÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡is suponuoja tyčinę kaltę dėl kilusių padarinių, Å¡iuo atveju dėl tyčinio nužudymo. Nors nustatyta, kad R. P. mirties priežastimi buvo dėl kaltinamojo V. P. pastÅ«mimo sukelti padariniai moters organizme, kolegija, pripažindama šį faktÄ , laiko, kad nukentėjusiosios mirtis byloje nustatytomis aplinkybėmis buvo atsitiktinė veikos padarymo pasekmė, o atsitiktinis padarinys negali bÅ«ti inkriminuotas kaip padarytas tyčia.

Kiekvienas normalaus iÅ¡sivystymo žmogus darydamas baudžiamojo įstatymo draudžiamÄ veikÄ suvokia jos pavojingumÄ ir numato, kaip vystysis priežastinis ryÅ¡ys, kokius padarinius gali sukelti jo padaryta veika. Jei asmuo suvokė daromos veikos pavojingumÄ , numatė padarinius, teismas juos inkriminuoja kaip padarytus tyčia – tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Byloje nustatyta, kad V. P. pastÅ«mė sutuoktinę jiems sukonfliktavus ir norėdamas jÄ patraukti, kad iÅ¡eitų iÅ¡ kambario, o ne siekiant prieÅ¡ jÄ smurtauti.

IÅ¡ankstinio tikslo sužaloti ar nužudyti nukentėjusiÄ jÄ byloje nenustatyta. Jokių daiktų, pritaikytų kÅ«nui, žaloti V. P. neturėjo ir nenaudojo, tačiau, kaip minėta, jiems sukonfliktavus, jis jÄ paprasčiausiai pastÅ«mė. Kaip rodo gyvenimiÅ¡kas patyrimas, paprastai pastÅ«mimas suaugusiam normalaus iÅ¡sivystymo žmogui nesukelia gyvybės praradimo. PastÅ«mimas, priklausomai nuo jo jėgos, paprastai sukelia skirtingo laipsnio sveikatos sutrikdymus arba nesukelia jokių pasekmių. Gyvybės atėmimas nėra dėsninga pastÅ«mimo pasekmė.

Tokie padariniai kaip gyvybės atėmimas sÄ lygojami ne vien pastÅ«mimo, bet ir papildomų priežasčių, susijusių su R. P. sveikatos bÅ«kle, jos bÅ«sena veikos padarymo metu. Ir Å¡ioje byloje pastÅ«mimas iÅ¡ karto neprivedė prie nukentėjusiosios mirties. Tik po kurio laiko nukentėjusioji buvo paguldyta į ligoninę, jai daryta operacija, o mirtis įvyko tik trečiÄ dienÄ po veikos padarymo.Kadangi gyvybės atėmimas nėra dėsningas pastÅ«mimo padarinys, kaltininkas paprastai nesuvokia, kad tokia veika pavojinga kito žmogaus gyvybei ir nenumato tokių padarinių kaip gyvybės atėmimas.

Nenumatydamas tokių padarinių, jis jų ir nenori. Jei asmuo nesuvokė daromos veikos pavojingumo kito žmogaus gyvybei, nenumatė padarinių, susijusių su gyvybės atėmimu, tie padariniai negali bÅ«ti jam inkriminuoti kaip padaryti esant tyčinei kaltės formai, kuri reikalauja daromos veikos konkretaus pavojingumo suvokimo, konkrečių padarinių (gyvybės atėmimo) numatymo ir jų norėjimo ar sÄ moningo leidimo jiems kilti. Byloje nustatyta, kad V. P. supratęs, kad jo sutuoktinei yra negerai, darė Å¡irdies masaÅ¾Ä , dirbtinį kvėpavimÄ , bandė gaivinti sutuoktinę, kas tik patvirtino jo tyčios nebuvimÄ .

Pats V. P. niekada nepripažino norėjęs nužudyti nukentėjusiÄ jÄ , iÅ¡ bylos aplinkybių neiÅ¡plaukia, kad jis buvo abejingas galimam gyvybės atėmimui, kas leistų jo veikÄ kvalifikuoti kaip nužudymÄ pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 132 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui. Kvalifikuojant veikÄ pagal šį straipsnį bÅ«tina nustatyti:

1) kad būtent kaltininko veika buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, t. y. kad tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys, nes šie padariniai buvo dėsningas kaltininko veikos rezultatas;

2) jo kaltę dėl kito žmogaus mirties.Kaip minėta, byloje nustatytas priežastinis ryšys. Pagal BK 16 straipsnio nuostatas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti šiame kodekse numatytus padarinius, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, arba dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo arba neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Esant nusikalstamam nerÅ«pestingumui kaltininkas nesupranta, kad darydamas veikÄ kelia pavojų kito žmogaus gyvybei. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvus nusikalstamo nerÅ«pestingumo kriterijus, kuris nustato pareigÄ bÅ«ti atsargiam, darant atitinkamas veikas. Tokia pareiga gali kilti iÅ¡ įstatymo, tarnybos pareigų, profesijos, ankstesnės veiklos, gyvenimo patyrimo ir pan. Galėjimas numatyti padarinius yra subjektyvus nusikalstamo nerÅ«pestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamÄ pareigÄ , realiÄ galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos pavojingumÄ bei numatyti kito žmogaus gyvybės atėmimÄ kaip jo veikos padarinį.

Apie tai teismas sprendžia, įvertinęs kaltininko asmenines savybes – patirtį, kompetencijÄ , iÅ¡silavinimÄ , sveikatos bÅ«klę ir pan.Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad V. P. nenumatė, jog dėl jo veiksmų gali kilti pavojingi, baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Taigi veikÄ padarė veikdamas nusikalstamo nerÅ«pestingumo sÄ lygomis. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad V.

P. pastÅ«mė savo sutuoktinę, taigi buvo nesilaikoma elementaraus atsargumo, rÅ«pestingumo taisyklių. Pagal įvykio situacijÄ , kad pastÅ«mė R. P. kambaryje Å¡alia lovos, už kurios yra siena, palangė, atsižvelgiant į R. P. sveikatos bÅ«klę, V. P. asmenines savybes (suaugęs, brangus, pakaltinamas, ir kt.), jis turėjo ir galėjo numatyti, kad sutuoktinė, kuri įvykio metu buvo neblaivi, nuo jo pastÅ«mimo gali parvirsti ir patirti sužalojimus, tame tarpe ir mirtinus. Atsakomybė kyla pagal realiai kilusius padarinius.

Nustačius, kad V. P. gyvybę savo sutuoktinei R. P. atėmė dėl neatsargumo, tai yra nusikaltimÄ padarė neatsargia kaltės forma, veikdamas nusikalstamo nerÅ«pestingumo sÄ lygomis, jo veika iÅ¡ BK 129 str. 2 d. 3 p. perkvalifikuotina į BK 132 straipsnio 1 dalį.Dėl bausmės skyrimo:Teismas, skirdamas bausmę V. P., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 132 straipsnio 1 dalyje, numatyta bausmė – areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki 4 metų.

Kaltinamasis V. P. padarė vienÄ apysunkį nusikaltimÄ (BK 11 str. 4 d.), nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo. Anksčiau V. P. nebuvo nusikaltęs, taip pat nebaustas už administracinius teisės pažeidimus (t. 1, b. l. 105-106), yra senyvo amžiaus, tremtinys, neįgalus (darbingumas 55%) (t. 1, b. l. 123-124), iki nusikalstamos veikos padarymo psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje nebuvo įraÅ¡ytas (t. 1, b. l. 109). (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos charakterizuojamas kaip darbÅ¡tus ir tvarkingas, tačiau pastaruoju metu dažnai girtuokliaujantis, kas iÅ¡Å¡aukia impulsyvų ir Å«mų bÅ«dÄ , kartais net agresijÄ .

Po kelių mėnesių nuo įvykio, V. P. seniÅ«nija apibÅ«dina taip pat, nurodė, kad girtuokliaujama ir toliau, tačiau pasikeitė tai, kad komisijai leido užeiti ir bendravo, ko nebuvo anksčiau (t. 1, b. l. 111, 113). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino pastÅ«męs savo sutuoktinę, nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ , baudžiamasis įstatymas visiÅ¡ko kaltės pripažinimo bei nuoÅ¡irdaus gailėjimosi nesieja su tuo, ar asmuo savo veikÄ vertina kaip nusikalstamÄ , ar ne, t. y. nereikalauja savo padarytos veikos teisinio įvertinimo.

IÅ¡ bylos matosi, kad V. P. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus apie savo atliktus veiksmus, kad pastÅ«mė savo sutuoktinę. VisÄ laikÄ nesutiko tik su tyčia atimti gyvybę. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ V. P. padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (t. 1, b. l. 125), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Šiuo nusikaltimu sukeltos pasekmės nepataisomos – atimta žmogaus gyvybė.

Ä®vertinusi visas Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija skiria nuteistajam BK 132 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę, ir jos dydį nustato didesnį nei Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkis. Nors BK 132 straipsnio 1 dalies sankcija numato ir areÅ¡to bausmę, kolegija skiria laisvės atėmimo bausmę, be visų jau aptartų aplinkybių atsižvelgus ir į kilusias sunkias pasekmes, patį nusikalstamos veikos pavojingumÄ . Vis dėlto, kolegijos manymu, bausmės tikslai V.

P. atžvilgiu gali bÅ«ti pasiekti atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ (pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas).V. P., vadovaujantis BPK 140 str., buvo sulaikytas nuo 2015-07-13 iki 2015-07-15 (t. 1, b. l. 158-159), todėl Å¡is laikas įskaitytinas į skirtos bausmės laikÄ . 2015-07-15 tyrėjo nutarimais V. P. paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir dokumento, asmens tapatybės kortelės, paėmimas (t. 1, b. l. 160-162, 163-165). 2015-07-31 prokuroro nutarimu kardomoji priemonė, dokumento paėmimas, panaikinta (t. 1, b. l. 170-171,172).

Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kadangi V. P. jos nepažeidė.Dėl nuosavybės teisių ribojimo:Civilinių ieÅ¡kinių užtikrinimui, 2015 liepos 29 d. prokuroro nutarimu laikinai, Å¡eÅ¡iems mėnesiams (iki 2016-01-29), paskirtas laikinas įtariamojo V. P. nuosavybės teisių apribojimas į turtÄ â€“ statinius, registro Nr.60/63691 – gyvenamÄ jį namÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

Å«kinį pastatÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Å«kinį pastatÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), paskiriant dalinį nuosavybės teisių apribojimÄ , t. y. uždraudžiant nurodytu turtu disponuoti (t. 1, b. l. 118-119). Teisminio nagrinėjimo metu pasibaigus apribojimo terminui, 2016 m. kovo 10 d. nutartimi (t. 2, b. l. 72-73), kuri buvo patikslinta 2016 m. kovo 14 d. nutartimi (t. 2, b. l. 83), nuosavybių teisės apribojimas į minėtÄ turtÄ buvo paskirtas 6 mėnesiams, t.y. iki 2016-09-10.

Vėliau nuosavybės teisių apribojimas nebuvo tęsiamas, todėl panaikintas.Dėl civilinių ieÅ¡kinių:Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 1100,76 Eur dydžio žalos atlyginimo (t. 1 b. l. 93-95). IeÅ¡kinyje nurodyta, kad žala susidarė dėl kaltinamojo veiksmų kilusių padarinių – R. P. gydymo ir pridėjo gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡Ä . Civilinis ieÅ¡kinys yra pagrįstas, todėl priteistinas iÅ¡ kaltinamojo V. P.. Nukentėjusieji A.

A. B. ir S. B. pareiÅ¡kė bendrÄ , 50 000 eurų dydžio, ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti, kiekvienam jų po 25 000 eurų (t. 1, b. l. 99). IeÅ¡kinyje nurodė, kad yra mirusios R. P. broliai, kurie dėl jos netekties patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus ir dvasinį sukrėtimÄ .Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinės nutartys 3K-3-604/2005, Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.).Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Tačiau Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Perkvalifikavus V. P. veikÄ Ä¯ neatsargų gyvybės atėmimÄ ir nustačius, kad jis veikė neatsargia kaltės forma, atitinkamai pagal tai sprendžiamas ir priteistinos neturtinės žalos atlyginimo klausimas. Teismų praktika tokio pobÅ«džio bylose, kai gyvybė atimama veikiant neatsargiai, yra gana įvairi, neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 3 000 iki 11 500 Eur, o iÅ¡skirtiniu atveju iki 29 000 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-599/2010, 2K-394/2010, 2K-45/2013, 2K-7-58-697/2015). Å iuo atveju teisėjų kolegija sprendžia atsižvelgdama į nukentėjusiųjų santykius su seserimi.

A. A. B. nurodė, kad gyveno Å¡alia, su sese bendraudavo dažnai, todėl akivaizdu, kad jų santykiai buvo artimesni nei kad nukentėjusiojo S. B., kuris nurodė, jog su sese matydavosi rečiau, ji daugiau bendraudavo ir pasakodavosi A. A. B.. Taigi įvertinus formuojamÄ praktikÄ bei tai, kad nukentėjusieji neabejotinai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus netekę sesers, bei atsižvelgus į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į kaltinamojo materialinę padėtį, nukentėjusiajam A. A. B. priteistinas 7000 Eur dydžio, o S. B.

– 5000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.Daiktų klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.Dėl proceso iÅ¡laidų:Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymÄ , patvirtinančiÄ iÅ¡laidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam V. P., nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ (t. 3, b. l. 22). IÅ¡ pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 358,98 Eur. Antrinę teisinę pagalbÄ teisme teikė advokatė Angelė Fominienė.

Nagrinėjant bylÄ teisme gynėjo dalyvavimas buvo bÅ«tinas (BPK 51 straipsnio1 dalies 5 punktas), kaltinamajam buvo skirtas gynėjas. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu iÅ¡ kaltinamojo nepriteistinos (kasacinė nutartis Nr. 2K-322/2014), todėl tokios iÅ¡laidos apmokėtinos iÅ¡ valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.Nukentėjusysis A.

A. B. teismui pateikė pinigų priėmimo kvitÄ 60 Eur sumai už advokato teisines paslaugas (t. 13, b. l. 14). BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad teismas pripažinęs kaltinamÄ jį kalu, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, todėl Å¡ios A. A. B. patirtos iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ kaltinamojo V. P.. Remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str., 307 str., 308 str., 310 str. teismas                                                     n u s p r e n d ė:

V. P. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 132 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu 3 metams.Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8, 10 punktų nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu, neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaityti V.

P. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2015 m. liepos 13 d. iki 2015 m. liepos 15 d. (2 paras). KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį ir iÅ¡ V. P. priteisti 1100,76 eurų. IÅ¡ dalies tenkinti nukentėjusiųjų A. A. B. ir S. B. civilinius ieÅ¡kinius ir iÅ¡ V. P. priteisti A. A. B. 7 000 (septynis tÅ«kstančius) eurų neturtinei žalai, o S. B.

– 5 000 (penkis tÅ«kstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti. IÅ¡ V. P. priteisti 60 Eur S. B. už patirtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti.Daiktus turinčius reikÅ¡mės bylai: diskÄ CD-R Nr. 52-06-BT-118-15 su R. P. telefono ,,Samsung GT-E2530“ informacija, kaip priedÄ prie 2015-07-31 tarnybinio praneÅ¡imo, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus praÅ¡ymo dėl iÅ¡laidų priteisimo pirmosios instancijos teisme – netenkinti.Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Kauno apygardos teismÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                                                                        Jurgis Kiškis Teisėjai:                                                                                                                     Danutė Giačaitė                                                                                                                                   Valdas Vitunskas