2018-11-27 Nr. AB-21706-3-61-3-00962-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-824-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00962-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sadomaksa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sadomaksa“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sadomaksa“ su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria panaikinami pakuotės atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai.

2018 m. spalio 16 d. pareiškėjas UAB „Sadomaksa“ pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo ir 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. 86 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ galiojimą, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje.

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Departamento 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. 86 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ jam buvo nustatyta mokestinė prievolė, kurios dydis 45 405 Eur. Pareiškėjo teigimu, nors ginčas vyksta dėl Sprendimo, tačiau su juo yra susijęs Departamento 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimas Nr. 86, kuriuo nustatyta konkretaus dydžio mokestinė prievolė. Pareiškėjas pažymėjo, kad šiuo metu vyksta derybos dėl taikos sutarties sudarymo, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymas padėtų laikinai sureguliuoti situaciją tarp šalių.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Sadomaksa“prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentai nepagrindė, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjas nepateikė įrodymų (išrašų iš sąskaitų, ūkio pajamų, išlaidų ir pan.) apie tai, kad mokestinė prievolė sukels itin sunkių finansinių pasekmių jo ūkinei veiklai ar kad patirtų finansinių nuostolių nebus galima kompensuoti teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu sprendimas būtų panaikintas. Taip pat teismas pažymėjo, kad šios administracinės bylos dalykas yra 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ teisėtumas ir pagrįstumas, todėl pareiškėjas nepagrįstai prašė stabdyti ir Departamento 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. 86 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ vykdymą.

Atsižvelgęs į pareiškėjo argumentus ir įvertinęs pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo konkrečių atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad jos taikymas būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą, todėl prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė.

III. Pareiškėjas UAB „Sadomaksa atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį ir jo prašymą tenkinti.

Pareiškėjas teigia, kad ginčijamas Sprendimas ir Departamento 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimas Nr. 86 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo pareiškėjui buvo nustatyta 45 405 Eur mokestinė prievolė, yra neabejotinai susiję.

Pareiškėjas pažymi, kad net ir apskundus Departamento 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 86 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, jis yra verčiamas sumokėti 45 405 Eur. Tai prieštarauja teisingumo ir lygiateisiškumo principams, kadangi minėtas sprendimas ginčijamas įstatymo nustatyta tvarka. Tokie Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) veiksmai trukdo įmonės veiklą, tinkamai tvarkyti finansus, atima galimybę tinkamai planuoti mokesčius. Dėl to atsiranda reali grėsmė, kad įmonė patirs gerokai didesnius nuostolius nei Sprendime nustatyta mokestinė prievolė.

Tarp šalių vyksta derybos dėl taikos sutarties sudarymo, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas padėtų laikinai sureguliuoti situaciją tarp šalių.

Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą. Be to, nagrinėjamu atveju pareiškėjui pateikus skundą dėl mokesčių prievolės teisėtumo, mokestinės prievolės priverstinis išieškojimas stabdomas pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nuostatas netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonių. Šiuo atveju pareiškėjui padavus skundą dėl Sprendimo panaikinimo, jis turėjo ir galėjo informuoti VMI apie kilusį mokestinį ginčą ir remdamasi MAĮ 110 straipsnio 1 dalimi išieškojimas būtų sustabdytas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“ atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą tenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad 2018 m. kovo 13 d. pateikė teismui skundą dėl sprendimo, kuriuo buvo nuspręstą patvirtinti 2017 m. lapkričio 21 d. patikrinimo aktą Nr. VR-19.2-63, panaikinimo. Skunde nurodė reikalavimo pagrįstumą patvirtinančias aplinkybes. Per laikotarpių nuo skundo padavimo Departamentas pradėjo vykdyti trečiojo suinteresuoto asmens narių (gamintojų ir importuotojų) patikrinimus ir priėmė sprendimus dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo. Pareiškėjo ir kitų asmenų atžvilgiu priimtų Departamento sprendimų pagrindu nurodomas Sprendimas ir konstatuojamas faktas, kad nesant įsiteisėjusios teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, atliktas patikrinimas ir surašytas patikrinimo aktas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo „UAB „Sadomaksa“ prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalimi, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Pareiškėjas teismui apskundė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“. Šiame sprendime nuspręsta patvirtinti 2017 m. lapkričio 21 d. patikrinimo aktą Nr. VR-19.2-63. Pareiškėjas UAB „Sadomaksa“ prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Sprendimo galiojimą.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio 8 punkte numatyta, kad pagal šį įstatymą inter alia (be kita ko) administruojamas mokestis už aplinkos teršimą. Nors mokesčio už aplinkos teršimo administravimas, šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimų tvarkos, patikrinimų rezultatų įforminimo bei patvirtinimo apskundimas pasižymi tam tikra specifika, numatyta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei kituose teisės aktuose, bet pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, nesumokėtas mokestis už aplinkos teršimą sumokamas arba išieškomas, delspinigiai skaičiuojami, permokėta mokesčio suma grąžinama Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu), tačiau nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas šio įstatymo 95 straipsnyje, arba pagrindas jas naikinti. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamas ginčas iš esmės atitinka mokestinio ginčo požymius. Pareiškėjas yra padavęs skundą dėl valstybės įstaigos, kuri įgaliota tikrinti, ar teisingai apskaičiuoti mokesčiai už aplinkos teršimą, sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriuo jam net nebuvo nurodyta sumokėti atitinkamą mokesčio sumą. Be to, ginčijamų mokesčių priverstinis išieškojimas yra sustabdytas pagal įstatymą, nes pareiškėjas yra padavęs skundą, kilus mokestiniam ginčui. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti ginčijamo Sprendimo galiojimą nėra pagrindo, tai būtų teisiškai beprasmiška.

Nors ginčijama Sprendimo dalis apskritai turi tiesioginę įtaką kitiems institucijų administraciniams veiksmams – mokestiniam patikrinimui, mokestinės nepriemokos apskaičiavimui, jos išieškojimui ir pan., tačiau šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog asmens siekis ateityje išvengti galimų teisinių ginčų lemiamos reikšmės, taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, paprastai neturi (žr., pvz., 2008 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-314/2008; 2018 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-449-442/2018).

Išanalizavusi pirmiau aptartus faktinius bylos duomenis bei ištyrusi kitas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad UAB „Sadomaksa“ argumentai, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, yra nepagrįsti. Kaip minėta, pareiškėjo skundžiamas Sprendimas nesukuria UAB „Sadomaksa“ prašyme ir atskirajame skunde nurodytų neigiamų pasekmių. Taigi šiuo atveju nenustatyta, kad dėl Sprendimo galiojimo iš esmės pablogėtų UAB „Sadomaksa“ finansinė padėtis, sutriktų ūkinė veikla ar kiltų kitokia grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atskirojo skundo argumentai, kad UAB „Sadomaksa“ dėl skundžiamo Sprendimo patirs didelius finansinius sunkumus, bus sutrikdyta arba neįmanoma jo veikla, nepagrindžia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nėra pateikęs jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kad dėl Sprendimo galiojimo jo patirtų finansinių nuostolių nebus galima kompensuoti teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu Sprendimas būtų panaikintas.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas visapusiškai ištyrė bei tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl 2018 m. spalio 17 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo UAB „Sadomaksa“ atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sadomaksa“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Galiauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė