4e2c206e-5ff3-49ca-8ed7-7bf7f1d218eb · Panevėžio apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-6-581/2020 Teisminio proceso Nr. 1-06-6-00038-2015-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 14.5.2.3.; 18.10.;2.4.6.4.4. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 21 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Meidaus, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainos Vaidachavičienės, sekretoriaujant Donatai Petraško, dalyvaujant prokurorui Aidui Amparavičiui, gynėjui advokatui Aurimui Gasiūnui, nuteistajam A.

N., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. N. gynėjo advokato Aurimo GasiÅ«no apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. nuteistas: – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams; – pagal BK 222 straipsnio 1 dalį bauda 75 MGL (2824 Eur) dydžio. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos bausmių apėmimo bÅ«du ir A.

N. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, A. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant jį per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

1) dirbti (tęsti darbÄ ) arba bÅ«ti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje;

2) neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. IÅ¡ nuteistojo A. N. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priteista 389 769 Eur turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. A. N. nuteistas už tai, kad jis, bÅ«damas UAB „H.“ direktoriumi, atsakingu už UAB „H.“ apskaitos organizavimÄ , apskaitos dokumentų tinkamÄ suraÅ¡ymÄ ir iÅ¡saugojimÄ , už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymÄ , bendrovės metinio praneÅ¡imo parengimÄ ir jų pateikimÄ valstybinėms institucijoms, veikdamas bendrovės vardu, naudai ir interesams, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ : 1.1. laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. bendrovės veiklos teritorijoje (duomenys neskelbtini), tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ UAB „H.“ buhalterinę apskaitÄ : 1.1.1.

žinodamas, kad UAB „H.“ iÅ¡ UAB „Z. S.“ kompiuterinės įrangos nepirko ir nepirks, kad pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sÄ skaitose faktÅ«rose dėl tokios įrangos pirkimo įraÅ¡yti duomenys neatitinka tikrovės, tyčia pateikė UAB „H.“ apskaitÄ tvarkančiai buhalterei R. B. (nežinojusiai apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ ) į buhalterinę apskaitÄ Ä¯traukti Å¡ias, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens suklastotas 8 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už bendrÄ 2245814,45 Eur sumÄ (iÅ¡ jų pirkimo (duomenys neskelbtini),45 Eur):

– 2014 m. rugsėjo 30 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini) už 263553,73 Eur (909998,32 Lt), tame tarpe pirkimo PVM 45740,73 Eur (157934 Lt); – 2014 m. spalio 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini) už 315001,72 Eur (1087637,94 Lt), tame tarpe pirkimo PVM 54669,72 Eur (188763,61 Lt); – 2014 m. lapkričio 28 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini) už 292820 Eur (1011048,90 Lt), tame tarpe pirkimo PVM 50820 Eur (175471,3 Lt); – 2014 m. gruodžio 19 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini) už 294514 Eur (1016897,94 Lt), tame tarpe pirkimo PVM 51114 Eur (176486,42 Lt);

– 2015 m. sausio 19 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini) už 299475 Eur, tame tarpe pirkimo PVM 51975 Eur; – 2015 m. vasario 27 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini) už 423500 Eur, tame tarpe pirkimo PVM 73500 Eur; – 2015 m. vasario 27 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini) už 199650 Eur, tame tarpe pirkimo PVM 34650 Eur; – 2015 m. kovo 2 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini) už 157300 Eur, tame tarpe pirkimo PVM 27300 Eur; 1.1.2. žinodamas, kad UAB „H.“ Estijos įmonei „R.“ nepardavė ir neparduos kompiuterinės įrangos, tyčia suklastojo 2016 m. sausio 11 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini) (įraÅ¡ydamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie parduodamÄ kompiuterinę įrangÄ už 2152014,45 Eur), jÄ patvirtino savo paraÅ¡u ir pateikė jÄ UAB „H.“ apskaitÄ tvarkančiai buhalterei R. B. (nežinojusiai apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ ) įtraukti į UAB „H.“ buhalterinę apskaitÄ ; 1.1.3. pirmiau nurodytus apskaitos dokumentus įtraukus į UAB „H.“ apskaitÄ iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB „H.“ turto, veiklos, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. balandžio 1 d.; 1.2. laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 22 d. iki 2015 m. balandžio 24 d. bendrovės veiklos teritorijoje (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad UAB „H.“ už minėtÄ laikotarpį privalės sumokėti valstybei (duomenys neskelbtini) Eur (bendrovės pardavimo PVM buvo 870690 Eur, o pirkimo PVM – 437112 Eur), siekdamas iÅ¡vengti turtinės prievolės – 389769 Eur PVM sumokėjimo valstybei, pateikęs UAB „H.“ apskaitÄ tvarkančiai buhalterei R.

B. (nežinojusiai apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ ) į bendrovės buhalterinę apskaitÄ Ä¯traukti žinomai suklastotas 8 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras dėl kompiuterinės įrangos įgijimo iÅ¡ UAB „Z. S.“ už 2245814,45 Eur (nurodytas 1.1.1. punkte), o buhalterei R. B. jas įtraukus į UAB „H.“ buhalterinę apskaitÄ , jų pagrindu: – į 2014 m. spalio 22 d. PVM deklaracijÄ už 2014 m. rugsėjo mėnesį neteisėtai įtraukus 45740,73 Eur (157934 Lt) pirkimo PVM (pagal 2014 m. rugsėjo 30 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini)); – į 2014 m. lapkričio 26 d. PVM deklaracijÄ už 2014 m. spalio mėnesį neteisėtai įtraukus 54669,72 Eur (188763,61 Lt) pirkimo PVM (pagal 2014 m. spalio 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini)); – į 2014 m. gruodžio 23 d. PVM deklaracijÄ už 2014 m. lapkričio mėnesį neteisėtai įtraukus 50820 Eur (175471,3 Lt) pirkimo PVM (pagal 2014 m. lapkričio 28 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini)); – į 2015 m. sausio 26 d.

PVM deklaracijÄ už 2014 m. gruodžio mėnesį neteisėtai įtraukus 51114 Eur (176486,42 Lt) pirkimo PVM (pagal 2014 m. gruodžio 19 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini)); – į 2015 m. vasario 24 d. PVM deklaracijÄ už 2015 m. sausio mėnesį neteisėtai įtraukus 51975 Eur pirkimo PVM (pagal 2015 m. sausio 19 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini)); – į 2015 m. kovo 23 d. PVM deklaracijÄ už 2015 m. vasario mėnesį neteisėtai įtraukus 108150 Eur pirkimo PVM (pagal 2015 m. vasario 27 d.

PVM sÄ skaitas faktÅ«ras Nr. (duomenys neskelbtini); – į 2015 m. balandžio 24 d. PVM deklaracijÄ už 2015 m. kovo mėnesį neteisėtai įtraukus 27300 Eur pirkimo PVM (pagal 2015 m. kovo 2 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini)), Å¡ias PVM deklaracijas pateikus Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, apgaule UAB „H.“ naudai iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės – iÅ¡ viso 389 769 Eur PVM sumokėjimo valstybei. II. Apeliacinio skundo argumentai 2.

Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo A. N. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti. Skunde gynėjas nurodo: 2.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, nevisapusiÅ¡kai vertino įrodymus, nes vieniems iÅ¡ jų suteikė didesnę reikÅ¡mę, kitus sumenkino, nevertino jų visumos, nepaÅ¡alino akivaizdžių prieÅ¡taravimų byloje, o abejonių nevertino kaltinamojo naudai.

Nuosprendis grindžiamas prielaidomis ir spėjimais, tinkamai nemotyvuotas, nenurodyta, kodėl jo ginamajam tenka prievolė atlyginti bÅ«tent tokio dydžio tariamÄ turtinę žalÄ . Dėl to toks prieÅ¡taringas nuosprendis, koks Å¡iuo atveju buvo priimtas, negali bÅ«ti laikomas pagrįstu ir teisėtu. 2.2. Pirmosios instancijos teismas pernelyg didelę reikÅ¡mę suteikė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2017 m. gegužės 22 d. specialisto iÅ¡vadai dėl UAB „H.“ Å«kinės finansinės veiklos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Specialisto iÅ¡vada).

Teismas nepasisakė dėl kitų byloje surinktų įrodymų, nustatytų aplinkybių, jų santykio su Specialisto iÅ¡vada, dėl jos prieÅ¡taringumo kitiems byloje surinktiems įrodymams, nemotyvavo, kodėl atmeta įrodymus, kurie paneigia specialistės padarytas iÅ¡vadas, apsiribojo tik Specialisto iÅ¡vados perraÅ¡ymu. Dėl to laikytina, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas ne byloje surinktų įrodymų visetu, o remiantis vieninteliu įrodymu – Specialisto iÅ¡vada. 2.3. Svarbu atsižvelgti į tai, kad Specialisto iÅ¡vadÄ surašė ikiteisminio tyrimÄ atlikusios įstaigos struktÅ«rinis padalinys.

Nors įstatymas leidžia specialistu bÅ«ti ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigÅ«nui ir jis įspėjamas už melagingos iÅ¡vados pateikimÄ , tačiau dėl ikiteisminio tyrimo įstaigos suinteresuotumo proceso baigtimi, tokių specialistų iÅ¡vadų negalima besÄ lygiÅ¡kai laikyti absoliučiai objektyviais, neginčytinais ir patikimais įrodymais. Tuo labiau, kai Specialisto iÅ¡vadoje esantys duomenys prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems duomenims. 2.4. Specialistė iÅ¡vadoje virÅ¡ijo savo kompetencijos ribas.

Atlikdama tyrimÄ specialistė turėjo pasisakyti dėl UAB „H.” tvarkomos buhalterinės apskaitos atitikimo teisės aktų reikalavimams, tačiau ji negalėjo nustatinėti faktinių aplinkybių, konstatuoti jų buvo (nebuvimo). Aplinkybės, kuriomis buvo vykdomi juridinių asmenų sudaryti sandoriai yra fakto klausimas, kuris turi bÅ«ti nustatinėjimas ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu. Å iuo atveju Specialisto iÅ¡vadoje konstatuojama, kad Å«kinės operacijos apskaitos dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis neįvyko (vienoje iÅ¡vados dalyje), arba kad Å«kinės operacijos įvyko kitomis aplinkybėmis nei nurodyta apskaitos dokumentuose (kitoje iÅ¡vados dalyje).

Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie paneigtų nagrinėjamas Å«kines operacijas ar jų turinį. Nei vienas byloje esantis įrodymas nepaneigia fakto, kad sandoriai buvo sudaryti ir buvo vykdomi tokia apimtimi ir tokiu turiniu, koks yra apraÅ¡ytas apskaitos dokumentuose. PrieÅ¡ingai, byloje yra dokumentų, liudytojų parodymų bei nustatytų faktų, kurie akivaizdžiai patvirtina, kad apskaitos dokumentuose užfiksuotos Å«kinės operacijos vyko. Tuo tarpu buhalterinį tyrimÄ atlikusi specialistė padarė iÅ¡vadÄ , kad Å«kinės operacijos nevyko/vyko kitokio turinio – tai yra nustatė naujÄ faktinę aplinkybę, kurios nustatymas nebuvo jos kompetencijos ribose, nebuvo jai užduotų atsakyti klausimų apimtyje.

Tokiu bÅ«du tyrimÄ atlikusi specialistė padarė jos kompetencijos ribas peržengiančias iÅ¡vadas, o bylÄ nagrinėjęs teismas Å¡iomis iÅ¡vadomis pagrindė apkaltinamÄ jį nuosprendį. 2.5. Specialisto iÅ¡vados turinys turi akivaizdžių ir esminių prieÅ¡taravimų ir trÅ«kumų, kurių pirmosios instancijos teismas neįvertino ir dėl jų nieko nepasisakė. Specialisto iÅ¡vada yra tikimybinė – joje vartojama sÄ voka „tikėtina“ reiÅ¡kia prielaidÄ , galimybę, kad tam tikri faktai vyko, ar nevyko.

Tokia iÅ¡vada negali bÅ«ti kaip patvirtinanti ar konstatuojanti kokį nors faktÄ , kadangi tikimybė nėra lygiavertė sÄ voka realiai įvykusiam faktui, kas yra įrodinėjimo dalykas Å¡iame procese. Specialisto iÅ¡vada yra prieÅ¡taringa – analizuodama UAB „H.“ ir UAB „Z. S.“ sudaryto sandorio vykdymÄ specialistė vienoje vietoje teigia, kad „UAB „H.“ 2014-2015 m. apskaitoje fiksavo kompiuterinės įrangos įsigijimÄ iÅ¡ viso už 2 245 814,45 Eur sumai pagal UAB ,,Z.

S.“ iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kuriose nurodytomis aplinkybėmis operacijos neįvyko. Tuo tarpu kitoje iÅ¡vados vietoje teigiama, kad „UAB „H.“ apskaitoje užfiksuotos Å«kinės operacijos su UAB „Z. S.“ įvyko kitomis aplinkybėmis nei nurodyta dokumentuose“. Aplinkybė, ar Å«kinės operacijos nevyko visiÅ¡kai, ar jos buvo kitokio turinio nei yra užfiksuota apskaitos dokumentuose, turi labai didelį ir esminį skirtumÄ tiek galimos nusikalstamos veikos faktui, tiek apimčiai, tiek galimos atsakomybės taikymui, tiek žalos atlyginimo riboms.

BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių priemonių Å¡iems prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti. 2.6. Specialistė, duodama parodymus bylos nagrinėjimo metu, negalėjo atsakyti, ar Å«kinės operacijos visiÅ¡kai nevyko, ar vyko kokia kita apimtimi nei nurodyta. Specialistės teigimu, ji tokių į aplinkybių nenustatinėjo, jos jai iÅ¡ byloje surinktų duomenų nebuvo žinomos. Tačiau visiÅ¡kai nepaisydama to, ji Specialisto iÅ¡vadoje konstatavo byloje nenustatytas ir įrodymais nepagrįstas aplinkybes (Å«kinės operacijos nevyko visiÅ¡kai, ar jos buvo kitokio turinio nei yra užfiksuota apskaitos dokumentuose).

Dėstydama teiginius apie tariamai kitokio turinio ūkines operacijas, specialistė nenurodė, kokiomis vis dėl to aplinkybėmis tos ūkinės operacijos įvyko. Specialistės išvados apie kitokį ūkinių operacijų turinį yra visiškai nepagrįstos. Spręsti, kurie byloje surinkti duomenys yra teisingi, patikimi, kuriais reikia remtis, o kuriuos reikia atmesti, yra teismo, o ne specialistės prerogatyva. Ar ūkinės operacijos faktiškai įvyko ir kokio turinio jos faktiškai buvo yra fakto klausimai, kurie turi būti nagrinėjami ir įrodinėjami ikiteisminio tyrimo bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu.

Be to, specialistės teiginius apie reikÅ¡mingas faktines aplinkybes paneigia eilė byloje surinktų įrodymų. 2.7. BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas besÄ lygiÅ¡kai pritarė Specialisto iÅ¡vadoms ir jų pagrindu surašė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Tokiu bÅ«du galima konstatuoti, kad bylÄ nagrinėjęs teismas visiÅ¡kai nepagrįstai neatsižvelgė ir nevertino Specialisto iÅ¡vados trÅ«kumų, prieÅ¡taravimų bei neatitikimų, bylos nagrinėjimo metu nesiėmė priemonių jiems paÅ¡alinti, apkaltinamajame nuosprendyje dėl jų nepasisakė.

Tai leidžia manyti, kad daugelį bylai reikÅ¡mingų duomenų (įrodymų) teismas atmetė, tačiau iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokie yra tokio sprendimo motyvai ir priežastys. 2.8. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi įrodymais, kurie nebuvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tiek Specialisto iÅ¡vada, tiek skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis yra grindžiami liudytojų R. S., R. S. ir H. R. duotais paaiÅ¡kinimais. Tačiau Å¡ie asmenys nebuvo kviečiami į teisiamÄ jį posėdį ir jame nebuvo apklausiami.

Be to, Å¡ių asmenų paaiÅ¡kinimai prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Nors R. S. teigia, kad jis jokios veiklos UAB „Z. S.“ vardu nevykdė ir nieko nežinojo apie atliktus sandorius, tÄ visiÅ¡kai paneigia byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (sutartys, sÄ skaitos ir kt.), kurie yra patvirtinti R. S. paraÅ¡u. Aplinkybę, kad R. S. buvo UAB „Z. S.“ vadovas ir veikė įmonės vardu patvirtina tiek jo paties liudijimai (kad jis vyko į LietuvÄ , pirko bendrovę, jÄ registravo, atidarė banko sÄ skaitÄ , darydavo pavedimus), tiek byloje apklausti liudytojai A.

I., H. R.. Nors H. R. teigia, kad „R.“ jokių prekių iÅ¡ UAB „H.“ negavo, tačiau tÄ paneigia byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (tarptautinis krovinių transportavimo važtaraÅ¡tis (CMR)), kuriame prekių gavimas patvirtintas gavėjo „R.“ paraÅ¡u. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir byloje apklausti liudytojai V. J. ir V. V.. Nors H. R. teigia, kad 2016-01-11 ji neturėjo reikalavimo teisės į UAB „H.“, kadangi dar 2015-09-30 reikalavimÄ perleido Estijos bendrovei „K.“, tačiau byloje surinkti įrodymai liudija, kad toks sandoris niekur nebuvo registruotas, duomenų apie šį sandorį nebuvo. 2.9.

Nesuprantamas skundžiamo nuosprendžio argumentas, kad pagal liudytojų R. S., R. S. ir H. R. parodymus seka, kad UAB „H.“ kompiuterinės įrangos iš UAB „Z. S.“ neįsigijo ir jos nepardavė bendrovei „R.“. Šių liudytojų užfiksuoti paaiškinimai akivaizdžiai liudija, kad sandoriai dėl prekybos serverine įranga vyko, tik kiekvienas iš šių liudytojų neigia tam tikras atskiras aplinkybes, kurios yra tiesiogiai susijusios su to liudytojo asmeniu ar jo atstovaujama bendrove.

H. R. patvirtino, kad „R.“ pardavė prekes UAB „Z. S.“, pastaroji tas prekes pardavė UAB „H.“, o Å¡iai neatsiskaičius R. perėmė iÅ¡ UAB „Z. S.“ kreditorinį reikalavimÄ Ä¯ UAB „H.“. Tai akivaizdžiai paneigia teismo padarytas iÅ¡vadas. 2.10. Visi Å¡ie neatitikimai yra visiÅ¡kai akivaizdÅ«s ir leidžia pagrįstai abejoti Å¡ių asmenų duotų paaiÅ¡kinimų objektyvumu. Dėl Å¡ios priežasties jie turėjo bÅ«ti apklausti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme arba jų duoti paaiÅ¡kinimai turėjo bÅ«ti vertinami atsižvelgiant į nurodytus prieÅ¡taravimus, o ne besÄ lygiÅ¡kai priimant jų dėstomus teiginius ir su jais sutinkant.

Nurodytas procesinių teisės normų pažeidimas lėmė nepagrįsto, neteisėto ir neteisingo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimÄ . 2.11. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pripažįsta, kad UAB „A.“ atliktas UAB „H.“ apskaitos dokumentų vertinimas prieÅ¡tarauja Specialisto iÅ¡vadai. Tačiau teismas nesiremia UAB „A.“ atlikto UAB „H.“ 2014-2016 m. buhalterinės apskaitos vertinimo ataskaita ir tokiÄ savo iÅ¡vadÄ grindžia argumentais, kurie visiÅ¡kai nesÄ lygoja UAB „A.“ atlikto patikrinimo neteisėtumo ar nepatikimumo.

Pasisakydamas dėl UAB „A.“ pateiktos ataskaitos teismas nurodo, kad UAB „A.“ ataskaitoje nėra duomenų apie tai, jog buhalterinės apskaitos vertinimÄ atlikęs ir ataskaitÄ surašęs auditorius bÅ«tų įspėtas apie žinomai melagingos ataskaitos iÅ¡vados (ataskaitos) pateikimÄ â€œ. Toks teiginys visiÅ¡kai nepagrįstas ir nelogiÅ¡kas. Tam tikrÄ situacijÄ vertinančio asmens įspėjimas apie žinomai melagingos iÅ¡vados pateikimÄ nėra bÅ«tina sÄ lyga tyrimui atlikti ir iÅ¡vadai duoti.

Teismo nurodyta aplinkybė nelemia UAB „A.“ padarytų iÅ¡vadų patikimumo, tikrumo ar teisingumo. Jeigu teismui kilo abejonių dėl UAB „A.“ specialisto kompetencijos, jo patikimumo ar sÄ Å¾iningumo, jis galėjo iÅ¡kviesti į teismo posėdį ataskaitÄ suraÅ¡iusį asmenį ir jį apklausti prieÅ¡ tai įspėjus apie galimÄ atsakomybę už žinomai melagingų paaiÅ¡kinimų davimÄ . 2.12. UAB „A.“ buhalterinės apskaitos vertinimÄ atliko iÅ¡ tų pačių dokumentų, kuriais vadovavosi ir Specialisto iÅ¡vadÄ ikiteisminio tyrimo metu davusi specialistė.

UAB „A.“ nevertino liudytojų ir kitų proceso dalyvių parodymų, tačiau jų neturėjo teisės vertinti ir FNTT specialistė. Liudytojų ir kitų proceso dalyvių vertinimas yra teismo prerogatyva. Atlikdama buhalterinį dokumentų tyrimÄ specialistė turi vertinti tik buhalterinės apskaitos dokumentus, jų atitiktį teisės aktų reikalavimams ir iÅ¡vadas daryti jai užduotų klausimų ribose. Duodama paaiÅ¡kinimus bylos nagrinėjimo metu (bylÄ pirmosios instancijos teisme nagrinėjant pirmÄ kartÄ ) specialistė patvirtino, kad ji atliko dokumentinį tyrimÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad ji turėjo vertini tik apskaitos dokumentus, o ne faktines aplinkybes, kurios dar nėra nustatytos ir teismo nuosprendžiu patvirtintos kaip įvykusios/neįvykusios. UAB „A.“ liudytojų ar kitų proceso dalyvių paaiÅ¡kinimų nevertino, nes tai nėra buhalterinį tyrimÄ atliekančio asmens (tame tarpe ir FNTT specialistės) kompetencija. Visais kitais byloje esančiais apskaitos dokumentais UAB „A.“ naudojosi, juos vertino ir dėl jų pasisakė. UAB „A.“ atliktas tyrimas nėra „siauresnis“, o specialistė neturėjo žymiai daugiau duomenų apie UAB „H.“ Å«kinę finansinę veiklÄ . 2.13.

UAB „A.“ ataskaitoje pateikti duomenys visiškai paneigia Specialistės išvadas ir joms prieštarauja. Jokie kiti byloje esantys šių UAB „A.“ išvadų nepaneigia. Juo labiau, kad bylos nagrinėjimo metu teismas apsiribojo tik šios ataskaitos priėmimu, bet visus prašymus dėl kitų procesinių veiksmų, susijusių su pateikta ataskaita (apklausti asmenis), atmetė. Vien tas faktas, kad UAB „A.“ ataskaitoje išdėstytos išvados paneigia specialistės padarytas išvadas ir joms prieštarauja, kelia abejonių dėl pastarųjų išvadų patikimumo.

Ä®vertinus jau iÅ¡dėstytus specialistės iÅ¡vados trÅ«kumus, prieÅ¡taravimus, kompetencijos ribų peržengimÄ , Å¡ios abejonės tampa labai rimtomis ir reikalaujančiomis jas atidžiai iÅ¡analizuoti ir paÅ¡alinti esamus prieÅ¡taravimus. Teismas tÄ daryti nesutiko, bylÄ nagrinėjo maksimalios skubos tvarka, kas neabejotinai lėmė neteisingo nuosprendžio priėmimÄ . UAB „A.“ suraÅ¡yta ataskaita ir pateiktos iÅ¡vados yra grįstos UAB „H.“ buhalterinių dokumentų analize.

Jeigu byloje yra dvi skirtingos specialistų nuomonės, teismas turi imtis priemonių iÅ¡samiai ir detaliai iÅ¡siaiÅ¡kinti tokių neatitikimų priežastis, apklausti abu specialistus ir tik tuomet daryti kokias nors iÅ¡vadas apie vienų ar kitų iÅ¡vadų „patikimumÄ ar iÅ¡samumÄ â€œ. Tokie abstraktÅ«s ir pavirÅ¡utiniÅ¡ki iÅ¡vedžiojimai, kokie yra iÅ¡dėstyti nuosprendyje UAB „A.“ pateiktos ataskaitos atžvilgiu, negali bÅ«ti pagrindu eliminuoti įrodymÄ iÅ¡ proceso ir jo nevertinti.

Netiriant esamų prieÅ¡taravimų turinio ir jų neÅ¡alinant, jie turi bÅ«ti traktuojami kaltinamojo naudai. 2.14. Ginčo atveju byloje yra gausu prieÅ¡taringų duomenų, tačiau pirmosios instancijos teismas kaltinamÄ jį nuosprendį grindė iÅ¡ esmės tik dalimi įrodymų, tačiau visiÅ¡kai nepasisakė dėl byloje esančių duomenų, kurie prieÅ¡tarauja tokiems įrodymams ir juos paneigia. Teismas nesiėmė jokių priemonių akivaizdiems prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti, o tai nulėmė neteisingo nuosprendžio priėmimÄ .

Duomenys apie sandorių tarp UAB „H.“ ir UAB „Z. S.“ bei UAB „H.“ ir „R.“ yra prieÅ¡taringi. Aplinkybę, kad UAB „H.“ sudarė ir joje numatytomis sÄ lygomis vykdė sutartį su UAB „Z. S.“, patvirtina eilė byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų bei liudytojų parodymų: 2014-09-15 įrangos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); 2014-09-30 - 2015-03-02 laikotarpiu iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros; 2014-09-30 sandėliavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)su UAB „P.“, užsakymai, važtaraščiai, CMR; liudytojų A.

I., A. Ž., R. B., K. Č. parodymai. Duomenų objektyviai paneigiančių Å¡ias aplinkybes byloje nėra. Å iems dokumentams bei liudytojų parodymams prieÅ¡tarauja tik UAB „Z. S.“ R. S. parodymai. Tačiau byloje nebuvo imtasi jokių priemonių Å¡iems prieÅ¡taravimams iÅ¡siaiÅ¡kinti ir paÅ¡alinti. VisiÅ¡kai nebuvo tirtas R. S. liudijimų patikimumas ir tikrumas. Tai nebuvo daroma net ir esant akivaizdžiai aplinkybei, kad R. S. vadovaujama UAB „Z. S.“ netinkamai vykdė prievolę deklaruoti pardavimo PVM ir jį mokėti į valstybės biudžetÄ , kas reiÅ¡kia, kad R.

S. yra tiesiogiai atsakingas už įstatyminių pareigų nevykdymÄ . Neabejotinai jis yra suinteresuotas neigti aplinkybes, kurios jam sukelia neigiamas teisines pasekmes, kaip UAB „Z. S.“ vadovui. R. S. neigiant, kad jis veikė UAB „Z. S.“ vardu net nebuvo patikrinta, ar sutartyje bei sÄ skaitose-faktÅ«rose pasirašė bÅ«tent Å¡is asmuo. IÅ¡skyrus paties R. S. subjektyvius teiginius, byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, kurie tokiÄ jo pozicijÄ patvirtintų. 2.15. Aplinkybę, kad UAB „H.“ pardavimo dokumentuose numatytomis sÄ lygomis vykdė Å«kinę operacijÄ (pardavimÄ ) su „R.“, taip pat patvirtina eilė byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų bei liudytojų parodymų: 2016-01-11 sÄ skaita (duomenys neskelbtini); prekių priėmimo-perdavimo aktas; 2016-01-11 dalinio krovinio pervežimo sutartis su UAB „U.“; 2016-01-11 tarptautinis krovinių transportavimo važtaraÅ¡tis CMR;

G. V. įmonės detalus transporto priemonės kelionės lapas; 2015-12-23elektroninis susiraÅ¡inėjimas; liudytojų A. I., V. J., V. V., R. B. parodymai. Duomenų objektyviai paneigiančių Å¡ias aplinkybes byloje nėra. Å iems duomenims prieÅ¡tarauja tik subjektyvÅ«s „R.“ vadovo H. R. teiginiai, jog jis tariamai negavo Å¡ių prekių. Tačiau nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo imtasi priemonių patikrinti Å¡io asmens paaiÅ¡kinimų patikimumÄ ir tikrumÄ . Nebuvo aiÅ¡kinamasi kam priklauso sandėlis, esantis adresu (duomenys neskelbtini) kas tuo sandėliu naudojosi, kas pasirašė CMR kaip „R.“ atstovas.

Nebuvo tiriamos aplinkybės, koks į EstijÄ pirkėjui „R.“ iÅ¡vežtų prekių tolimesnis likimas. Nepaisant to, kad byloje esanti absoliuti įrodymų, tame tarpe ir raÅ¡ytinių, dauguma liudija, kad prekės buvo iÅ¡vežtos į EstijÄ pirkėjui „R.“, tačiau, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas apsiribojo tik nepatikrintais ir subjektyviais bendrovės vadovo H. R. parodymais. Kad H. R. parodymai yra abejotinos vertės liudija ir jo pareiÅ¡kimai, kad 2016-01-11 „R.“ neturėjo reikalavimo teisės į UAB „H.“, kadangi Å¡i turtinė teisė buvo perleista dar 2015-09-30 Estijos bendrovei „K.“. 2.16.

Skundžiamu nuosprendžiu A. N. nuteistas už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Å i teisės norma blanketinė, nukreipia į kitus konkrečius norminius aktus. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio sunku suprasti, kokių konkrečiai teisės normų pažeidimÄ teismas pripažino kaip sÄ lygojantį baudžiamosios atsakomybės kilimÄ . Spėjant, kad teismas besÄ lygiÅ¡kai sutinka su Specialisto iÅ¡vada, buvo pažeista Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalis ir 13 straipsnio 1 dalies 2 punktas, tačiau Å¡ios teisės normos pažeistos nebuvo, nes į UAB „H.“ apskaitÄ buvo įtrauktos visos realiai vykusios Å«kinės operacijos ir jos buvo įtrauktos tokio turinio, kokio jos buvo faktiÅ¡kai vykdomos.

Be to nuosprendyje nėra nurodytas nė vienas apskaitos dokumentas, kuris neturėtų įstatyme įtvirtintų privalomų rekvizitų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad yra atlikta veika, turinti BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių. 2.17. BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos gali bÅ«ti padarytos tik tyčia. Nagrinėjamu atveju nesuprantama, kokias byloje nustatytas aplinkybes teismas laiko kaip patvirtinančias, jog A. N. žinojo, kad į apskaitos dokumentus yra įraÅ¡omi tariamai tikrovės neatitinkantys duomenys, suvokė, kad tokia tariamai atliekama veika jis pažeidžia teisės aktų reikalavimus ir tokiÄ veiklÄ vykdė sÄ moningai.

A. N. pats tiesiogiai sandorių sudaryme bei jų vykdyme nedalyvavo. Sandorių sÄ lygos (prekės, jų kiekiai, kainos ir kt.) buvo suderinti A. I.. Visus kitų įmonių suraÅ¡ytus pirminius apskaitos dokumentus A. N. pateikinėjo A. I., visus duomenis į pirminius UAB „H.“ apskaitos dokumentus A. N. suraÅ¡inėjo iÅ¡ A. I. pateiktos informacijos. A. N. pats nesudarinėjo į apskaitos dokumentus įtraukiamos informacijos, o tik priimdavo arba įformindavo jam pateikiamus duomenis, kuriais abejoti jis neturėjo jokio pagrindo.

Tai patvirtino ir A. I.. Ä® Å¡iÄ aplinkybę pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė ir jos nevertino. Sudaryti tiek įrangos pirkimo, tiek pardavimo sandoriai realiai buvo vykdomi, todėl priimdamas UAB „Z. S.“ iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, iÅ¡raÅ¡ydamas pardavimo sÄ skaitÄ â€žR.“ bei Å¡iuos apskaitos dokumentus teikdamas buhalterei įtraukti į apskaitÄ A. N. neveikė sÄ moningai, siekdamas iÅ¡vengti didelės vertės turtinės prievolės valstybei, kaip tai nurodoma kaltinamajame akte.

Nei vienas iÅ¡ nuosprendyje nurodytų liudytojų R. S., R. S., H. R. nenurodė A. N. kaip UAB „H.“ veikusio asmens, kuris betarpiÅ¡kai dalyvautų sandorių sudaryme bei jų vykdyme. Dėl Å¡ios priežasties nuosprendyje iÅ¡dėstytas teiginys, kad A. N. kaltę patvirtina Å¡ių liudytojų parodymai, yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir objektyviai neteisingas. 2.18. Padariniai yra bÅ«tina sÄ lyga baudžiamajai atsakomybei pagal BK 222 straipsnį kilti, todėl apkaltinamajame nuosprendyje jie turi bÅ«ti iÅ¡samiai aptarti ir pagrįsti byloje surinktais duomenimis.

Nagrinėjamu atveju įmonės veikla ar jos turtas, nuosavas kapitalas ar įsipareigojimų dydis ar struktÅ«ra tirti nebuvo. Nuosprendyje nėra jokių argumentų, kaip esamas pažeidimas lėmė kaltinime nurodytų padarinių ir kokių konkrečiai atsiradimÄ , nes jokių objektyvių duomenų apie kokių nors padarinių faktÄ , nėra. Jų bÅ«ti ir negali, nes UAB „H.“ buhalterinė apskaita buvo vedama tinkamai ir visos Å«kinės operacijos buvo fiksuojamos apskaitoje teisingai, pagal tikrÄ jį jų turinį.

TÄ patvirtino ir A. N. iniciatyva UAB „A.“ atlikto neÅ¡aliÅ¡ko UAB „H.“ buhalterinės apskaitos vertinimo iÅ¡vados. 2.19. Å iuo atveju nėra bÅ«tinojo sukčiavimo požymio – apgaulės ir apgaulingo apskaitos tvarkymo požymio – neteisingų duomenų įraÅ¡ymo į apskaitÄ . Kaltinamajame akte nurodytomis PVM sÄ skaitomis – faktÅ«romis įformintos Å«kinės operacijos įvyko. Å ių Å«kinių operacijų vykdymo faktines aplinkybes patvirtina byloje surinkti įrodymai.

Tuo tarpu nuosprendyje dėstomų teiginių apie Å«kinių operacijų nebuvimÄ nepagrindžia jokie objektyvÅ«s duomenys. Å i prielaida grindžiama tik prieÅ¡taringais, nepatikrintais ir nepatikimais dviejų suinteresuotų liudytojų parodymais bei Specialisto iÅ¡vada, kuri grindžiama formalių iÅ¡vadų dėl dokumentų neatitikimo teisės aktų reikalavimams padarymu. 2.20. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių kokios nors žalos valstybės biudžetui padarymÄ , nes UAB „H.“ Å¡iuo metu yra įgijusi teisę į 389 769 Eur dydžio PVM atskaitÄ , t. y. turi atitinkamo dydžio reikalavimo teisę valstybei.

Å i suma UAB „H.“ nebuvo iÅ¡mokėta (grÄ Å¾inta), bendrovė nėra pareiÅ¡kusi jokių atitinkamų praÅ¡ymų. Todėl, jeigu bÅ«tų pripažinta, kad UAB „H.“ teisę į Å¡iÄ atskaitÄ turi nepagrįstai (pirkimo PVM deklaravo pagal faktiÅ¡kai neįvykusias Å«kines operacijas ar pan.) Å¡i suma tiesiog bÅ«tų anuliuota ir UAB „H.“ nurodyto dydžio reikalavimo teisės nebeturėtų. Tačiau dėl UAB „H.“ veiksmų vykdant sandorius su UAB „Z. S.“ ir „R.“ valstybės biudžetas nepatyrė jokios realios žalos, o Å¡iuo metu egzistuojančios UAB „H.“ reikalavimo teisės panaikinimas reikÅ¡tų, kad jokios žalos biudžetas nepatirs ir ateityje, todėl neaiÅ¡ku, kodėl apylinkės teismas nusprendė iÅ¡ A.

N. valstybei priteisti 389 769 Eur. 2.21. Å iuo metu Panevėžio apskrities VMI yra atlikusi mokestinį UAB „H.“ patikrinimÄ ir 2018-12-14 suraÅ¡iusi patikrinimo aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo UAB „H.“ yra priskaičiuota mokėti 254 319 Eur PVM suma. Tai rodo, kad:

1) nuosprendžiu priteista suma (389 769 Eur) yra visiÅ¡kai nepagrįsta, nes ji yra didesnė, nei pats mokesčių administratorius mokėtinÄ PVM sumÄ (254 319 Eur) paskaičiavo mokestinio patikrinimo rezultate;

2) patikrinimo aktu mokėtina PVM suma priskaičiuota UAB „H.“. Tuo atveju, jeigu Å¡ioje baudžiamojoje byloje teismas tenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį, susidaro situacija, kuomet iÅ¡ vieno teisinio santykio atsirandanti mokesčio suma į valstybės biudžetÄ turi bÅ«ti sumokėta du kartus, skirtingų asmenų (UAB „H.“ ir A. N.). Žalos atlyginimas iÅ¡ A. N. nėra priteistas solidariai ar subsidiariai su UAB „H.“, todėl toks ieÅ¡kinio patenkinimas reiÅ¡kia nepagrįsto praturtėjimo galimybės įteisinimÄ . Dėl nurodytų argumentų A. N. mano, kad civilinio ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ jo 389769 Eur yra nepagrįstas ir nemotyvuotas.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 3. Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

5. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, kaltinamojo kaltę grindė prieÅ¡taringa, nepatikima Specialisto iÅ¡vada, taip pat teisminio bylos nagrinėjimo metu nepatikrintais bei prieÅ¡taraujančiais kitiems bylos duomenims liudytojų R. S., R. S. ir H. R. parodymais, nevertino ir neanalizavo kitų byloje esančių įrodymų dėl to padarė nepagrįstÄ ir neteisingÄ iÅ¡vadÄ dėl A. N. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje. Taip pat nesutinkama su nuosprendžio dalimi dėl civilinio ieÅ¡kovo – Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos – civilinio ieÅ¡kinio priteisimo iÅ¡ nuteistojo A. N. ir praÅ¡oma šį civilinį ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu nustatydamas įvykio aplinkybes, padarė esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimų, kurie Å¡ioje byloje bÅ«tų lėmę neteisingas iÅ¡vadas dėl A. N. kaltės padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas bei civilinio ieÅ¡kinio, todėl Å¡ioje dalyje apeliacinis skundas atmestinas.

Tačiau teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė sukčiavimo objektyvųjį požymį, o būtent: nuosprendyje nurodė, jog nuteistasis A. N. išvengė didelės vertės turtinės prievolės, kai bylos įrodymais nustatyta, jog nuteistasis panaikino didelės vertės turtinę prievolę (panaikino prievolę mokėti PVM mokestį), todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad kaltinimo keitimas nurodytoje apimtyje nepasunkina nuteistojo A. N. teisinės padėties, todėl yra galimas. Juolab, kad apie paminėtos faktinės aplinkybės svarstymus ir galimybę kaltinimÄ keisti nuteistajam buvo iÅ¡ anksto praneÅ¡ta (BPK 255 straipsnio 2 dalis). Dėl BK 182 straipsnio 2 dalies, 222 straipsnio 1 dalies taikymo 5. Ä®rodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos.

Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–P–89/2014).

6. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai iÅ¡ esmės yra aptarti, iÅ¡dėstytos įrodytomis pripažintos aplinkybės, taip pat aptarti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). PrieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, teismas, darydamas iÅ¡vadÄ dėl A. N. kaltės pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, vadovavosi ne tik Specialisto iÅ¡vada, tačiau tyrė bei vertino ir kitus byloje esančius duomenis – specialistės I.

K. paaiÅ¡kinimus, liudytojų R. S., R. S., H. R. parodymus, raÅ¡ytinius bylos duomenis, taip pat ir gynybos pateiktÄ UAB „A.” ataskaitÄ , kuriuos iÅ¡analizavo, bei aptarė pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumÄ bei teisėtumÄ ir dar kartÄ iÅ¡analizavusi visus byloje esančius duomenis, taip pat papildomai atlikusi įrodymų tyrimÄ â€“ teismo posėdyje apklaususi specialistus I. K., A. K., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas bei teisingas iÅ¡vadas dėl A.

N. kaltės padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus.

7. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs bei įvertinęs byloje esančių duomenų visetÄ , nustatė, kad UAB „H.“ sandoriai su UAB „Z. S.“ ir „R.“ neįvyko, t. y. UAB „H.“ iÅ¡ UAB „Z. S.“ kompiuterinės įrangos nepirko ir atitinkamai jos neperdavė „R.“. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad: A. N., žinodamas, jog sandoriai tarp UAB „H.“, UAB „Z. S.“ ir įmonės „R.“ realiai neįvyko, pateikė UAB „H.“ apskaitÄ tvarkančiai buhalterei į apskaitÄ Ä¯traukti savo paties ir tyrimo metu nenustatyto asmens suklastotus apskaitos dokumentus, kurie buvo įtraukti į bendrovės apskaitÄ ir jų pagrindu buvo neteisingai suraÅ¡ytos bei mokesčių inspekcijai pateiktos PVM deklaracijos; taip A.

N. tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ UAB „H.“ buhalterinę apskaitÄ , dėl ko iÅ¡ dalies, neatlikus specialaus tyrimo, nebuvo galima nustatyti UAB „H.“ turto, veiklos, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio; jis, į minėtos bendrovės apskaitÄ Ä¯traukdamas realiai neįvykusius sandorius ir apie juos informuodamas mokesčių inspekcijÄ , fiktyvios atskaitos bÅ«du sumažino į valstybės biudžetÄ mokėtinÄ PVM sumÄ , t. y. apgaule UAB „H.“ naudai iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės – iÅ¡ viso 389 769 Eur PVM sumokėjimo valstybei. 10.1.

Nors apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo išvados ginčijamos, tačiau teisėjų kolegijos įsitikinimu jos, išskyrus aplinkybes dėl objektyvaus požymio nustatymo, yra teisingos ir pagrįstos. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netiksliai nustatė sukčiavimo objektyvųjį požymį, o būtent: nuosprendyje nurodė, jog nuteistasis A. N. išvengė didelės vertės turtinės prievolės, kai bylos įrodymais nustatyta, jog nuteistasis panaikino didelės vertės turtinę prievolę (panaikino prievolę mokėti PVM mokestį).

Teismų praktikoje pripažįstama, jog PVM sÄ skaita faktÅ«ra realiai neįvykusių sandorių dėl prekių tiekimo ar paslaugų teikimo įforminimas, po to Å¡ių suklastotų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų duomenų įtraukimas į bendrovės buhalterinę apskaitÄ ir PVM deklaracijÄ , taip padidinant nepatirto pirkimo PVM ir kartu sumažinant mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ PVM sumÄ , kvalifikuojamas kaip sukčiavimas. Tokios asmens veikos, kurios reiÅ¡kiasi suklastotų dokumentų panaudojimu siekiant apgaule sumažinti į biudžetÄ mokėtinÄ PVM, kvalifikuojamos kaip sukčiavimas iÅ¡vengiant (panaikinant) turtinę prievolę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-322/2013).

Å iuo atveju tikrovės neatitinkančių duomenų įraÅ¡ymas į PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, duomenų įtraukimas į buhalterinę apskaitÄ , toliau už kiekvienÄ mėnesį Valstybinei mokesčių inspekcijai PVM deklaracijų pateikimas ir nepagrįstai sumažinant mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ PVM sumÄ atitinka sukčiavimo panaikinant turtinę prievolę sudėtį, t. y. nuteistasis A. N. panaikino prievolę mokėti PVM mokestį į biudžetÄ .

8. Esminiai apeliacinios skundo nesutikimo su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis argumentai yra tie, kad teismas Å¡ioje byloje iÅ¡imtinai rėmėsi tik Specialisto iÅ¡vada, kuri prieÅ¡tarauja byloje surinktiems duomenims, taip pat nepagrįstai rėmėsi liudytojų R. S., R. S. ir H. R. duotais parodymais – jie nebuvo kviečiami į teisiamÄ jį posėdį ir jame nebuvo apklausiami, be to, jų paaiÅ¡kinimai prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems duomenims, teismas nevertino kitų byloje esančių įrodymų, kurių visuma pagrindžia, kad UAB „H.“ sandoriai su UAB „Z. S.“ ir „R.“ įvyko.

9. IÅ¡ bylos matyti, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos valdybos Å«kinės finansinės veiklos tyrimo skyrius pagal vyriausiojo tyrėjo P. K. 2016 m. gegužės 24 d. užduotį atliko UAB „H.“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ bei 2017 m. gegužės 22 d. pateikė Specialisto iÅ¡vadÄ , kurioje padarytos Å¡ios esminės iÅ¡vados: - UAB „H.“ nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, 13 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, nes:

1) UAB „H.“ 2014-2015 m. apskaitoje fiksavo kompiuterinės įrangos įsigijimÄ iÅ¡ viso 2 245 814,45 Eur sumai pagal UAB „Z. S.“ iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kuriose nurodytomis aplinkybėmis operacijos neįvyko; UAB „H.“ nepagrįstai į apskaitÄ Ä¯traukė pirkimo PVM iÅ¡ viso 389769 Eur pagal UAB „Z. S.“ vardu įformintas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir pateikė neteisingus duomenis PVM deklaracijose;

2) UAB „H.“ 2016-01-11 iÅ¡raÅ¡ytoje sÄ skaitoje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta Å«kinė operacija įvyko kitomis aplinkybėmis nei nurodyta dokumente, pagal pateiktus duomenis Estijos įmonė „R.“ kompiuterinės įrangos iÅ¡ viso 2152014,45 Eur sumai negavo; tyrimo metu, įvertinus visus pateiktus dokumentus ir nustatytas aplinkybes iÅ¡ dalies nebuvo galima nustatyti UAB „H.“ turto, veiklos, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-04-01; - UAB „H.“ nesivadovavo Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 64 straipsnio 1 dalies ir 80 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktu nuostatomis, nes 2014-2015 m. buhalterinėje apskaitoje užfiksavo kompiuterinės įrangos įsigijimÄ iÅ¡ viso 2 245 814,45 Eur sumai pagal UAB „Z.

S.“ iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kurios neatspindi tikrųjų Å«kinės operacijos sÄ lygų; UAB „H.“ nepagrįstai į apskaitÄ Ä¯traukė pirkimo PVM iÅ¡ viso 389769 Eur pagal UAB „Z. S. “ vardu įformintas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, pateikė neteisingus duomenis 2014 m. rugsėjo – 2015 m. kovo mėn. PVM deklaracijose ir nesumokėjo iÅ¡ viso 389 769 Eur pridėtinės vertės mokesčio (12 t., b. l. 27–30).

10. Å ias iÅ¡vadas tyrimÄ atlikusi specialistė I. K. tvirtino tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek bylÄ nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, iÅ¡samiai bei motyvuotai paaiÅ¡kino, kodėl ir kuo remiantis jos buvo padarytos, teisėjų kolegija neturi pagrindo su jomis nesutikti. Nors skunde Å¡ios specialistės iÅ¡vados ginčijamos nurodant, kad specialistė virÅ¡ijo savo kompetencijos ribas, nustatinėdama bylos faktines aplinkybes, nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, nevertino kitų duomenų, kurie, gynybos teigimu, pagrindžia, kad aptariami sandoriai realiai įvyko, tačiau teisėjų kolegija tokiam vertinimui nepritaria.

11. Kaip matyti, specialistė, darydama minėtas išvadas, vadovavosi jas pagrindė tyrimui pateiktų duomenų visetu: UAB „H.“ apskaitos dokumentais, UAB „Z. S.“ apskaitos dokumentais, kratos metu pas UAB „H.“ buhalterę R. B. paimta USB atmintinėje esančiais įvairiais dokumentais, ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktais priešpriešiniais įvairių Lietuvos įmonių dokumentais, pagrindžiančius sandorius su UAB „H.“, Latvijos ir Estijos institucijoms išsiųstais teisinės pagalbos prašymais su atsakymais, liudytojų apklausos protokolais, apžiūros protokolais, kratos protokolais, VMI informacija ir patikrinimais, Lietuvos bankų pateiktais duomenimis ir kt.

IÅ¡ Å¡ių duomenų visumos nustatyta, kad: UAB „H.“ mokestinio tyrimo metu mokesčių administratoriui nepavyko susisiekti su UAB „Z. S.“ vadovais; UAB „Z. S. “ tyrimui nepateikė įmonės dokumentų, dalį apskaitos dokumentų pateikė UAB „Z. S.“ apskaitÄ tvarkiusi UAB „A.“, kurios vadovė K. Č. paliudijo, kad paslauga užsakyta telefonu, ji dokumentus gavo per kurjerius, pateiktos sÄ skaitos, reikalingos PVM deklaravimui, apmokėjimo ir transportavimo dokumentai jai nebuvo pateikti, su UAB „Z.

S.“ atstovu ji bendravo el. paÅ¡tu; UAB „Z. S.“ vadovas, (duomenys neskelbtini) pilietis R. S. paliudijo, kad įmonės vardu jis veiklos nevykdė, jo vardu veikė kiti asmenys, jokio ryÅ¡io su įmonėmis „R.“ ir „H.“ jis neturi. UAB „Z. S.“ vadovas, (duomenys neskelbtini) pilietis R. S. paliudijo, kad niekada nebuvo bendrovės savininku, jam nežinoma jokia informacija apie įmonės registracijos aplinkybes, apie Å«kinę – finansinę veiklÄ , jokių UAB „Z. S.“ dokumentų jis nepasiraÅ¡inėjo;

Estijos įmonės „R.“ , UAB „Z. S.“ ir UAB „H.“ pateikti dokumentai prieÅ¡taringi ir neiÅ¡samÅ«s; Estijos mokesčių administratoriui nepavyko susisiekti su įmone „R.“. Be to, nustatyta, jog UAB „Z. S.“ į PVM mokėtojų registrÄ Ä¯registruota nuo 2014–09–30, tačiau jau tÄ pačiÄ dienÄ UAB „H.“ iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita už 263 554 Eur. Nors UAB „H.“ kompiuterinės įrangos pirkimo PVM deklaruotas PVM deklaracijose, tačiau UAB „Z.

S.“ 2014 m. deklaravo mažesnį pardavimo PVM (įraÅ¡yti eurai vietoje litų), o 2015 m. pardavimo PVM nedeklaravo, 2014–10–01 UAB „Z. S.“ duotas mokesčių administratoriaus nurodymas teikti gaunamų ir iÅ¡raÅ¡omų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų registro duomenis, tačiau įmonė Å¡io nurodymo nevykdė ir duomenų neteikė, todėl mokesčių administratoriaus iniciatyva 2015–05–07 iÅ¡registruota iÅ¡ PVM mokėtojų registro, kaip nevykdanti PVM apmokestinamos veiklos; pagal Estijos mokesčių administratoriaus pateiktus duomenis „R.“ PVM deklaracijose 2016 m. sausio mėnesį nedeklaravo pirkimų iÅ¡ UAB „H.“;

„R.“ vadovas H. R. parodė, kad prekių negavo; pagal surinktus duomenis nebuvo galima nustatyti, koks asmuo ar firma gavo prekes Estijoje, kam faktiÅ¡kai iÅ¡krovimo adresu buvo iÅ¡vežtos prekės; Å¡i įmonė nedeklaravo pirkimo PVM iÅ¡ UAB „H.“. Å ių duomenų visumos vertinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad UAB „H.“ sandoriai su UAB „Z. S.“ ir „R.“ neįvyko, t. y. UAB „H.“ iÅ¡ UAB „Z. S.“ kompiuterinės įrangos nepirko ir atitinkamai jos neperdavė „R.“.

12. Apeliaciniame skunde teigiama, kad specialistė virÅ¡ijo savo kompetencijos ribas, nustatė faktines bylos aplinkybes, kai fakto klausimas turi bÅ«ti nustatinėjimas tik ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu, atsakė į klausimus, kurie nebuvo jai užduotų atsakyti klausimų apimtyje. Su Å¡iais skundo argumentai nėra pagrindo sutikti. IÅ¡ bylos matyti, kad tyrimÄ atlikusi specialistė vertino pirmiau aptartų duomenų visumÄ ir savo kompetencijos ribose atsakė į jai paskirtoje užduotyje nurodytus klausimus – kada ir kokie sandoriai vyko tarp UAB „H.“ ir UAB „Z.

S.“, kada ir kokios paslaugos ar prekės buvo gautos, kaip už tai buvo atsiskaityta; ar UAB „H.“ įrašė teisingus duomenis į PVM deklaracijas ir kt. Nekvestionuotinas skundo argumentas, kad dėl bylos faktinių aplinkybių pripažinimo įrodytomis/neįrodytomis sprendžia tik bylÄ nagrinėjantis teismas, ir Å¡ioje byloje, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio, jame yra iÅ¡dėstytos aplinkybės, kurias teismas laiko įrodytomis bei iÅ¡dėstyti duomenys, kuriais remiantis jos buvo nustatytos.

Šie duomenys, kaip jau minėta, yra ne tik Specialisto išvada, tačiau byloje esančių duomenų visuma (aptarta šios nutarties 9 punkte).

13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra grindžiamas liudytojų R. S., R. S. ir H. R. duotais paaiÅ¡kinimais, kurie nebuvo kviečiami į teisiamÄ jį posėdį ir jame nebuvo apklausiami, be to, Å¡ių asmenų paaiÅ¡kinimai prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, todėl teismas nepagrįstai Å¡iais paaiÅ¡kinimais rėmėsi ir grindė savo iÅ¡vadas, argumentuojama, kad specialistė, atlikusi UAB „H.“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ , apskritai negalėjo vadovautis liudytojų parodymais. Å ie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

14. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad specialistas, atlikdamas Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ ir negalėdama dalies aplinkybių nustatyti vien pagal buhalterinius ir iÅ¡ duomenų bazių gautus duomenis, joms nustatyti gali pasitelkti liudytojų parodymus; specialistas negali atlikti liudytojų parodymų procesinio įrodomojo vertinimo. Liudytojų parodymų tikrumÄ ir patikimumÄ turi įvertinti teismas, todėl specialisto iÅ¡vada, kuriai pateikti panaudojami minėti duomenys, iÅ¡ esmės yra vertintina kaip sÄ lyginė. Tokia specialisto iÅ¡vada įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę gali turėti tik tuo atveju, jei duomenų, kuriais grindžiama iÅ¡vada, patikimumas patvirtinamas bylos teisminio nagrinėjimo metu ir nekelia abejonių (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-80-1073/2019).

15. IÅ¡ bylos matyti, kad liudytojų parodymai, kuriais remiamasi Specialisto iÅ¡vadoje, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo patikrinti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, skundžiamame nuosprendyje yra pateiktas jų vertinimas ir jų patikimumas abejonių nekelia.

16. BPK 276 straipsnyje reglamentuojama kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duotų parodymų perskaitymo teisiamajame posėdyje tvarka ir sÄ lygos. Kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu teisėjui arba pirmiau teisme, gali bÅ«ti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi, taip pat perklausomi ir peržiÅ«rimi tokių apklausų garso ir vaizdo įraÅ¡ai, kai kaltinamasis, nukentėjusysis ar liudytojas, be kita ko, yra miręs arba nedalyvauja teisiamajame posėdyje dėl svarbių priežasčių (BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį byloje esantiems įrodymams patikrinti gali bÅ«ti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, taip pat perklausomi ir peržiÅ«rimi tokių apklausų garso ir vaizdo įraÅ¡ai. ApklausÄ ikiteisminio tyrimo metu atlikęs pareigÅ«nas teisme gali bÅ«ti apklaustas kaip liudytojas.

17. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje, neturi bÅ«ti suprantama tiesiogiai, t. y. kad nuosprendis turi bÅ«ti grindžiamas tik tais kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo iÅ¡tirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis; perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, nustačius BPK 276 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas aplinkybes; byloje esantiems įrodymams patikrinti gali perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duotus kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, kaip liudytojus apklausti apklausÄ ikiteisminio tyrimo metu atlikusius pareigÅ«nus (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys); perskaityti dokumentus bei apžiÅ«rėti daiktus.

Teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, tačiau Å¡iais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, ir jie gali bÅ«ti reikÅ¡mingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktÄ ir specialisto iÅ¡vadÄ , byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2013, 2K-228/2014, 2K-255-746/2015, 2K-431-746/2015).

18. IÅ¡ bylos matyti, kad liudytojai R. S. (UAB „Z. S.“ vadovas, (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, nuo 2015–04–08 akcininkas ir vadovas, kuris įmonėje nebuvo įdarbintas), R. S. (UAB „Z. S.“ įmonės akcininkas, vadovas nuo 2014–09–16 iki 2015–04–08 bei vienintelis darbuotojas, be pilietybės, gyvenantis Estijos Respublikoje), H. R. („R.“ vadovas, (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis) buvo apklausti pagal teisinės pagalbos praÅ¡ymus (13 t. b. l. 103-111, 120-125, 185-192, 14 t., b. l. 2,7). BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu Å¡ių liudytojų parodymai buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (17 t., b. l. 183).

19. Atsižvelgus į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes bei aptartÄ teisinį reguliavimÄ , kitiems byloje esantiems įrodymas patikrinti, Å¡ioje byloje remiamasi liudytojų R. S., R. S. ir H. R. duotais parodymais.

20. Kaip jau minėta, Å¡ioje byloje aplinkybė, kad UAB „H.“ sandoriai su UAB „Z. S.“ ir „R.“ neįvyko, padaryta remiantis byloje esančių duomenų visetu – VMI pateiktais duomenimis, gautais UAB „H.“ mokestinio patikrinimo metu, UAB „Z. S.“ įmonės veiklos dokumentais, duomenimis, gautais iÅ¡ Estijos mokesčių administratoriaus apie įmonės „R.“ veiklÄ , iÅ¡ kurių nustatyta, kad paminėtų įmonių dokumentai yra prieÅ¡taringi ir neiÅ¡samÅ«s;

UAB „Z. S.“ 2014 m. deklaravo mažesnį pardavimo PVM, o 2015 m. pardavimo PVM nedeklaravo, taip pat pagal Estijos mokesčių administratoriaus pateiktais duomenimis, kad „R.“ PVM deklaracijose 2016 m. sausio mėnesį nedeklaravo pirkimų iÅ¡ UAB „H.“, „R.“ nepateikė jokių duomenų apie kompiuterinės įrangos įsigijimÄ iÅ¡ UAB „H.“, pagal surinktus duomenis, nėra galimybės nustatyti, kas gavo UAB „H.“ prekes Estijoje ir kt. Å iuos duomenis sugretinus su liudytojų:

R. S. parodymais, kad jam nieko nėra žinoma apie įmonę UAB „Z. S.“ ir jos sudarytus sandorius, jis niekada nebuvo šios įmonės vadovas, jokių sandorių nepasirašinėjo; R. S. parodymais, kad jis jokios veiklos UAB „Z. S. “ nevykdė, jo vardu veikė kiti asmenys, jokių sandorių UAB „H.“ nesudarinėjo; H. R. parodymais, kad jis jokių prekių iš UAB „H.“ nepirko ir negavo, darytina išvada, kad šioje byloje aplinkybė, jog UAB „H.“ kompiuterinės įrangos iš UAB „Z.

S.“ neįsigijo ir jos nepardavė bendrovei „R.“ įrodyta aptartų bylos duomenų visetu.

21. Nors apeliaciniame skunde Å¡i iÅ¡vada ginčijama dėstant raÅ¡ytinius duomenis (2014-09-15 įrangos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); 2014-09-30 – 2015-03-02 laikotarpiu iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros; 2014-09-30 sandėliavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „P.“, užsakymai, važtaraščiai, CMR, 2016-01-11 sÄ skaita (duomenys neskelbtini); prekių priėmimo-perdavimo aktas; 2016-01-11 dalinio krovinio pervežimo sutartis su UAB „U.“; 2016-01-11 tarptautinis krovinių transportavimo važtaraÅ¡tis CMR;

G. V. įmonės detalus transporto priemonės kelionės lapas; 2015-12-23 elektroninis susiraÅ¡inėjimas), liudytojų A. I., V. J., V. V., A. Ž., R. B., K. Č. parodymus, tačiau Å¡ių duomenų visumos vertinimas, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, niekaip nepatvirtina aplinkybės, kad aptariami sandoriai buvo sudaryti ir vykdomi bei tuo pačiu aukščiau padarytos prieÅ¡ingos iÅ¡vados nepaneigia. Å ioje byloje nustatyta, kad A. N., žinodamas, jog UAB „H.“ už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 22 d. iki 2015 m. balandžio 24 d. privalės sumokėti valstybei (duomenys neskelbtini) 578 Eur, siekė panaikinti Å¡io mokesčio sumokėjimÄ .

Todėl akivaizdu, kad pirmiau nurodomais raÅ¡ytiniais duomenimis buvo siekiama įteisinti sandorius kaip realiai įvykusius, tačiau jie neatitinka tikrovės, nes kaip nustatyta aukščiau aptartų duomenų visetu, sandoriai neįvyko. Tai, kad sandoriai buvo sudaryti ir vykdomi niekaip nepagrindžia ir apeliaciniame skunde nurodomų liudytojų parodymai, nes kaip matyti iÅ¡ jų parodymų, apie sandorių sudarymÄ ir vykdymÄ liudytojai sprendė tik iÅ¡ jiems pateiktų raÅ¡ytinių duomenų, kurie, kaip minėta, neatitinka tikrovės: liudytoja, UAB „H.“ buhalterė R.

B., parodė, kad į įmonės apskaitÄ vedė tuos dokumentus, kurie jai buvo pateikiami A. I., A. N.; apie sandorius žinojo iÅ¡ jai pateikiamų dokumentų; liudytoja K. Č. parodė, kad įmonės buhalterinę apskaitÄ ji tvarkė pagal jai pateiktus dokumentus, kurie buvo gaunami per siuntų tarnybÄ , elektroniniu paÅ¡tu; iÅ¡ liudytojų A. Ž., V. V., V. J. parodymų, matyti kad jie nurodė tam tikras aplinkybes dėl UAB „H.“ sandėliavimo paslaugų teikimo, krovinio vežimo į EstijÄ , tačiau viena vertus, nė vienas liudytojas nenurodė, nei kokios prekės buvo sandėliuojamos, nei kas buvo vežama, o kita vertus, kaip jau aptarta pirmiau, iÅ¡ byloje esančių duomenų nebuvo galima nustatyti, koks asmuo ar firma gavo prekes Estijoje, kam faktiÅ¡kai iÅ¡krovimo adresu buvo iÅ¡vežtos prekės; pagal Estijos mokesčių administratoriaus pateiktus duomenis „R.“ PVM deklaracijose 2016 m. sausio mėnesį nedeklaravo jokių pirkimų iÅ¡ UAB „H.“;

„R.“ vadovas H. R. parodė, kad prekių negavo, kas tik sustiprina iÅ¡vadÄ , kad UAB „H.“ sandoriai su UAB „Z. S.“ ir „R.“ realiai neįvyko. Be to, atkreiptinas dėmesysis ir į tas aplinkybes, jog UAB „H.“ įsigijo prekių, kurios nebÅ«dingos jos vykdomai veiklai (Bendrovė 2014 ir 2015 metais prekiavo cukrumi, aliejumi). Tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „H.“ anksčiau neturėjo sandorių su UAB „Z. S.“, Å¡ios įmonės akcininkas ir vadovas buvo (duomenys neskelbtini) pilietis, o vieÅ¡oje erdvėje nėra informacijos, kad UAB „H.“ prekiaja kompiuterine įranga.

Taip pat Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos S. D. patikrinimo akto tvirtinimo (18 t., b. l.

99) nurodyta, jog A. N. patikrinimo metu paaiÅ¡kinime parodė, kad iÅ¡ UAB „Z. S.“ pirko tik prekes, tačiau trijose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose (12 t., b. l. 86, 88, 92) ir priėmimo perdavimo aktuose nurodytos ir projekto valdymo paslaugos (project management) 77 500 Eur sumai. Å ios aplinkybės ne tik nepaneigia nuteistojo A. N. kaltės, o prieÅ¡ingai, tik sustiprina teismo įsitikinimÄ , jog Å«kinės operacijos realiai neįvyko.

22. Kadangi bylos duomenų visetu nustatyta, jog UAB „H.“ sandoriai su UAB „Z. S.“ ir „R.“ neįvyko, kaltinime nurodytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose dėl įrangos pirkimo, pardavimo įraÅ¡yti duomenys, kurie buvo įtraukti į UAB „H.“ buhalterinę apskaitÄ , neatitinka tikrovės, todėl teisėjų kolegija nesiremia UAB „A.“ ataskaitoje pateiktomis iÅ¡vadomis bei jÄ pateikusio auditoriaus A. K. apeliacinės instancijos teisme duotais parodymais, nes Å¡io specialisto iÅ¡vados paremtos duomenimis, kurie, kaip nustatyta Å¡ioje byloje, tvirtina neteisingÄ informacijÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡io specialisto iÅ¡vadų neteisingumÄ lėmė bÅ«tent tai, kad, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, jos padarytos nesivadovaujant byloje esančių duomenų visuma, taip pat ir raÅ¡ytiniais bylos duomenimis, kurie kartu su liudytojų R. S., R. S. ir H. R. parodymais leido daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas dėl aptartų UAB „H.“ buhalterinių duomenų teisingumo. A. K. bandė įtikinti teismÄ , jog pirminių dokumentų turinys nėra lemiantis veiksnys Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio nustatymui.

Tačiau tiek Buhalterinės apskaitos, tiek Ä®monių finansinės atsakaitomybės įstatyme (15 straipsnis) yra įtvirtintas dokumentų turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principas – Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai į apskaitÄ registruojami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formÄ . Å iuo atveju PVM sÄ skaitose – faktÅ«rose buvo įraÅ¡yti tikrovės neatitinkantys duomenys ir Å¡ias aplinkybes, vertinant kompleksiÅ¡kai, matyti, jog buvo iÅ¡kraipyti UAB „H.“ veiklos ekonominiai rodikliai.

Teismas pripažįsta, jog A. K. išvados ir teismui pateikti argumentai dėl galimumo nustatyti UAB „H.“ finansinius rezultatus, nėra pagrindas nesivadovauti aukščiau paminėta specialistės išvada.

23. Apibendrindama iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad A. N. pagrįstai yra nuteistas tiek pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, tiek pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Sandoriai tarp UAB „H.“ ir UAB „Z. S.“ bei „R.“ realiai neįvyko, o tik buvo forminami pirkimo, pardavimo dokumentai, siekiant mokestinės naudos, t. y. apgaule UAB „H.“ naudai panaikinti didelės vertės turtinę prievolę – PVM sumokėjimÄ valstybei. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytas kaltinimas pasitvirtino pilna apimtimi, kadangi A.

N., bÅ«damas UAB „H.“ direktoriumi, atsakingu už Å¡ios įmonės apskaitos organizavimÄ , tyčia apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitÄ â€“ UAB „H.“ nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi (į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų ir įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros pasikeitimu) ir 13 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kad privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai turi patvirtinti, kad Å«kinė operacija įvyko ir ar ji įvyko bÅ«tent tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose ir kt.

Å iuo atveju žinomai suklastotų UAB „H.“ ir UAB „Z. S.“ sÄ skaitų faktÅ«rų pateikimas įtraukimui į UAB „H.“ buhalterinę apskaitÄ pažeidė minėtus Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus ir iÅ¡kreipė įmonės veiklos rezultatus, dėl ko nebuvo galima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „H.“ turto, veiklos, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad Å¡ioje byloje nėra nustatyta, kad kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, nes, kaip matyti ir iÅ¡ skundo turinio, Å¡is argumentas yra grindžiamas aplinkybe, kad sandoriai įvyko, tačiau kaip jau ne kartÄ minėta, Å¡ioje byloje yra padaryta prieÅ¡inga iÅ¡vada, todėl nekyla abejonių, jog dėl A.

N. veiksmų kilo pirmiau nurodyti padariniai, kÄ patvirtina ir Å¡ioje byloje pateikta Specialisto iÅ¡vada. PrieÅ¡ingai nei teigiama skunde, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad A. N., bÅ«damas UAB „H.“ direktoriumi, neabejotinai žinojo, kad įmonė kompiuterinės įrangos nepirko ir jos nepardavė, žinodamas, jog sÄ skaitose faktÅ«rose įraÅ¡yti duomenys neatitinka tikrovės, tyčia jas pateikė įmonės apskaitÄ tvarkančiai buhalterei juos įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitÄ , t. y. jis veikė tyčia, jokių duomenų, kurie leistų manyti prieÅ¡ingai, nėra.

Dėl civilinio ieÅ¡kinio 24. Å ioje byloje Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 389 769 Eur dydžio turtinei žalai atlyginti. IeÅ¡kinyje nurodė, kad žalÄ sudaro UAB „H.“ valstybės biudžetui nesumokėtas PVM už 2014 m. rugsėjo bei 2015 m. kovo mėnesius (14 t., b. l. 75-77).

25. Pirmosios instancijos teismas Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieÅ¡kinį tenkino pilnai ir iÅ¡ A. N. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priteisė 389 769 Eur dydžio turtinę žalÄ . Teismas konstatavo, kad A. N. veikomis valstybės biudžetui padaryta turtinė žala įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais; žala pasireiÅ¡kė nurodyto dydžio PVM nesumokėjimu; valstybės biudžetui padaryta turtinė žala iki Å¡iol neatlyginta.

26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas patenkinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį yra teisėtas ir pagrįstas.

27. Byloje nustatyta, kad A. N., bÅ«damas UAB „H.“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 22 d. iki 2015 m. balandžio 24 d. žinodamas, kad UAB „H.“ už šį laikotarpį privalės sumokėti valstybei (duomenys neskelbtini) 578 Eur (iÅ¡ viso sumokėjo 43 809 Eur), siekdamas iÅ¡vengti turtinės prievolės – 389 769 Eur PVM sumokėjimo valstybei, pateikęs UAB „H.“ apskaitÄ tvarkančiai buhalterei R. B. į bendrovės buhalterinę apskaitÄ Ä¯traukti žinomai suklastotas 8 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras dėl kompiuterinės įrangos įgijimo iÅ¡ UAB „Z. S.“ už 2 245 814,45 Eur, o buhalterei R. B. jas įtraukus į UAB „H.“ buhalterinę apskaitÄ , Å¡ias PVM deklaracijas pateikus Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, apgaule UAB „H.“ naudai panaikinto didelės vertės turtinę prievolę – iÅ¡ viso 389 769 Eur PVM sumokėjimo valstybei.

28. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡nagrinėjo žalos kilimo ir nuteistojo civilinės atsakomybės sudėties dėl padarytos žalos atlyginimo požymius. A. N., bÅ«damas UAB „H.“ direktorius, nepagrįstai į apskaitÄ Ä¯traukė pirkimo (duomenys neskelbtini)769 Eur sumai, VMI pateiktose mokestiniu laikotarpiu PVM deklaracijose nurodė neteisingus duomenis ir nesumokėjo 389 769 Eur PVM, taip UAB „H.“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę į valstybės biudžetÄ sumokėti PVM – 389 769 Eur.

BÅ«tent Å¡i suma (atėmus A. N. valstybei sumokėtÄ PVM – 43 809 Eur) ir buvo priteista iÅ¡ jo skundžiamu nuosprendžiu, ji yra pagrįsta byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais bei atitinka nusikalstama veika valstybės biudžetui padarytÄ Å¾alÄ . Kartu tai reiÅ¡kia, kad nuteistojo veikoje yra visi bÅ«tini civilinės atsakomybės elementai: neteisėta (bÅ«tent nusikalstama) jo – juridinio asmens vadovo veika, žalos padarymo faktas, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir juridinio asmens vadovo kaltė.

Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis patvirtino, jog įmonė veiklos nebevykdo, jokio turto neturi. PVM sukčiavimo bylose, kai įmonės per nusikalstamus vadovų – juridinių asmenų dalyvius yra naudojamos fiktyvioms Å«kinėms finansinėms operacijoms atvaizduoti, siekiant apgaule iÅ¡vengti (panaikinti) PVM prievolės, atsakomybė tenka fiziniam asmeniui. BÅ«tent nagrinėjamoje byloje žalos priteisimo klausimas nukreiptas tiesiogiai į fizinį asmenį (veikos kaltininkÄ A. N.), padariusį nusikalstamÄ veikÄ ir turtinę žalÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348-788/2017).

Apeliacinio skundo argumentai, jog dėl UAB „H.“ veiksmų vykdant sandorius su UAB „Z. S.“ ir „R.“ valstybės biudžetas nepatyrė jokios realios žalos, o šiuo metu egzistuojančios UAB „H.“ reikalavimo teisės panaikinimas reikštų, kad jokios žalos biudžetas nepatirs ir ateityje, atmetami kaip visiškai nepagrįsti, kadangi UAB „H.“ 389 769 Eur pirkimo PVM iš UAB „Z. S.“ deklaravo PVM deklaracijose, kurias pateikė VMI, kai ūkinės operacijos realiai neįvyko.

Nesant PVM objekto UAB „H.“ 389 769 PVM atskaita yra nepagrįsta. UAB „H.“ privalėjo sumokėti iÅ¡ viso 389 769 Eur PVM, tačiau bendrovės tikslas buvo panaikinti Å¡iÄ prievolę, t. y. į apskaitÄ Ä¯traukiant realiai neįvykius operacijas su UAB „Z. S.“. 28.1. Apeliacinios skundo argumentas, jog nuosprendžiu priteista suma (389 769 Eur) yra visiÅ¡kai nepagrįsta, nes ji yra didesnė, nei pats mokesčių administratorius mokėtinÄ PVM sumÄ (254 319 Eur) paskaičiavo mokestinio patikrinimo rezultate, yra niekuo nepagrįstas, todėl atmetamas.

Pabrėžtina, jog Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos S. D. patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta papildomai apskaičiuota 254 319 Eur PVM suma yra dėl įforminto serverinės įrangos pardavimo Suomijos įmonei, t. y. nesusijusi su nagrinėjamais įvykiais (18 t., b.l. 88–108). Paminėtų aplinkybių visetas leidžia teisėjų kolegijai teigti, jog nagrinėjamoje byloje Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys išspręstas tinkamai, nepažeidžiant nei materialinių, nei procesinių normų.

29. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistojo A. N. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: nuteistojo A. N. gynėjo Aurimo GasiÅ«no apeliacinį skundÄ atmesti. Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžio nustatomÄ jÄ dalį, vietoje nurodytos aplinkybės – iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės – nurodyti – panaikino didelės vertės turtinę prievolę. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Valdas Meidus Jolanta Raščiuvienė Daina Vaidachavičienė