4e2bc7a5-1c5c-4f28-8378-a2f070bfbce3 · Tauragės apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-470-1148/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09776-2022-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.2.; 1.2.14.1.1. TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 26 d. Å ilutė Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų teisėjas Michail Volčkov, sekretoriaujant Aurelijai Malakauskaitei, dalyvaujant prokurorui Egidijui Pankauskui, kaltinamajam K. A., nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui V. P., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje K.

A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Å ilutės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas 2022-03-03 Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį - 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visÄ bausmės laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmės neatlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė :

1. K. A. pagrobė svetimÄ turtÄ : jis, 2022 m. pavasario metu, tiksli diena ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini), iÅ¡ V. P. priklausančio žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimÄ , V. P. priklausantį turtÄ - 4 vnt. žalių baltalksnio medžių bendros 382 Eur vertės ir 5 vnt. žalių uosio medžių, bendros 1525 Eur vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. P. bendrÄ 1907 Eur vertės turtinę žalÄ .

2. Kaltinamasis K. A. dėl pareikÅ¡to kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir 2022-09-07 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prisipažįsta pavogęs du uosius, bet kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas jis vienÄ uosį parvežė atgal. Matė, prieÅ¡ kelis metus per Å¡ienapjÅ«tę, iÅ¡virtusį storÄ uosį. Pamatė, kad nuo to medžio džiÅ«sta jo medžiai, todėl sugalvojo susirasti miÅ¡kelio savininkÄ , kad Å¡is susitvarkytų iÅ¡virtusius medžius.

Nuvyko į (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijÄ , į žemėtvarkÄ , kad sužinoti miÅ¡kelio savininko telefono numerį, tačiau asmens duomenų apsaugos pagrindu jam telefono numerio nedavė. Pažymėjo, kad Gardamo seniÅ«nijos žemėtvarkininkei nepranešė apie nuvirtusį medį, nes norėjo sužinoti tik to sklypo savininkÄ . Žino aplinkosaugos reikalavimus, kad nuvirtęs medis tais pačiais metais turi bÅ«ti pasiimtas. Nepranešė aplinkos apsaugai, kad yra nuvirtęs medis, kad yra grėsmė jo miÅ¡kui, nes žala jo miÅ¡kui jau buvo padaryta.

Tame miÅ¡kelyje buvo du iÅ¡virtę medžiai, kuriuos jis ir pasiėmė. Juos supjaustė po 2 m. ir parsivežė namo ir juos laikė iki tol, kol juos surado policijos pareigÅ«nai. Medžius pjovė vienas, nemano, kad kas nors matė jį vežant tuos medžius. Tyrėja vienÄ dienÄ iÅ¡sikvietė jį pasitikslinti žalÄ , nurodė jam bÅ«ti namuose 15 val. Atvykusi nufotografavo arklį, vežimÄ , ir paėmė benzininį pjÅ«klÄ . Tyrėja į įvykio vietÄ nevyko. Mano, kad įvykio vietos niekas netyrė.

Mano, kad nusikaltimas nėra ištirtas, yra tik užfiksuotas įvykis. Kokie medžiai buvo pavogti, niekas netyrė. Nežinojo, kad galima skųsti tyrėjos veiksmus. Kai buvo įteiktas įtarimas, teisės ir pareigos jam nebuvo išaiškintos. Patvirtina, kad pasirašė po įtarimu. Papildomai nurodė, kad pavasarį, jau po įvykio buvo išsikvietęs gamtos apsaugos inspektorių. Imdamas medžius žinojo, kad tai yra svetimas turtas. Jaučiasi kaltas dėl vagystės. Apie kitus medžius, kurių vagystė jam buvo inkriminuojama pirminiai kaltinimais, t. y. dėl 3 žalių uosių, 4 žalių juodalksnių medžių, vagystės kaltės nepripažįsta.

Pažymi, kad juodalksniai tame miÅ¡kelyje neauga. Su civiliniu ieÅ¡kiniu nesutinka. Mano, kad nugenėjusiajam padaryta žala nevirÅ¡ija 70 Eur. Dėl Aplinkos apsaugos departamento civilinio ieÅ¡kinio nesutinka, kadangi tÄ uosį jis grÄ Å¾ino. 3. 2022-10-12 teisiamojo posėdžio metu, po to, kai buvo patikslintas pareikÅ¡tas kaltinamajam kaltinimas (nuosprendžio 1 p. nurodomas jau patikslintas kaltinimas), kaltinamasis pripažino, kad pavogė jam patikslintu kaltinimu inkriminuojamus 4 baltalksnius ir 2 uosius. Nurodė, kad vogti poreikio nebuvo, tik gynė savo turtÄ nuo parazitų.

Ginčija atlikto patikrinimo aktÄ . Nesutinka, kad buvo 5 uosiai. Juodalksnių nevogė, nes jie tame miÅ¡kelyje neauga. Nurodo, kad ievos buvo pavadintos uosiais. PatikslintÄ ieÅ¡kinį gavo. Su patikslintu ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies, nes uosių buvo 2, o ne 5. PraÅ¡o remtis 2022-10-12 posėdžio metu duotais parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu prisipažino dėl visų ir ievų ir ne ievų, baltalksnių vagystės, bet neprisipažino, dėl juodalksnių vagystės ir kad pavogė 5 uosius, nes pavogė 2 uosius.

Jokių veiksmų tyrimo metu, kaip įrodyti, kad nevogė, nesiėmė. Advokato pagalba nesinaudojo. Prašymų nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu neteikė. Papildomai nurodė, kad tyrėja nedavė nukentėjusiojo telefono numerio, todėl su juo nesusitarė dėl žalos.

4. Nukentėjusysis V. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2022 m. kovo mėn. kartu su sugyventine, nuvyko į jam priklausantį miÅ¡kelį ir rado kÄ tik iÅ¡pjautus medžius. Buvo pjuvenos Å¡viežios, baltos spalvos. Paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112, atvyko policija, viskÄ užfiksavo fotografuojant, iÅ¡matavo kelmų skersmenis. Kelmų buvo daugiau, tačiau skaičiavo tik didesnius kelmus, ievų neskaičiavo. Pagal policijos duomenis buvo užfiksuoti 9 pavogti medžiai. Kokie tai buvo medžiai su policijos pareigÅ«nais nusprendė pagal drožles (pjuvenas), Å¡akas.

PatirtÄ Å¾alÄ apskaičiavo jam Klaipėdos aplinkos apsaugos inspekcija. Asmenį, kuris galimai pavogė medžius, nurodė jis (nukentėjusysis), nes įvykio vietoje matėsi vėžės, kurios buvo fiksuojamos, arklio kanopos, vėžės matėsi iki kaltinamojo namų. Ä®vykio vietoje parašė pareiÅ¡kimÄ . ReiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį. Savo žalos dydį grindžia aplinkosaugos paskaičiavimais. Nupjauti buvo 9 medžiai - 4 uosiai ir 5 juodalksniai. Pagal esamus kelmus neina nustatyti koks tai medis, jis pats nusprendė, kad medis yra juodalksnis.

Nuotraukose negali parodyti uosių kelmų, kadangi pjuvenų ir šakų jose nesimato. Po to, kai buvo patikslintas pareikštas kaltinimas kaltinamajam, nukentėjusysis patikslino, kad buvo pavogti keturi baltalksniai, o ne juodalksniai. Atitinkamai perskaičiavo jam padarytos žalos dydį ir reiškia civilinį ieškinį dėl 1907 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Prašo ieškinį tenkinti.

5. Liudytojas M. B. teisiamojo posėdžio metu, duodamas paaiÅ¡kinimus, parodė, kad dirba Tauragės apskrities VPK Å ilutės rajono PK reagavimo skyriaus tyrėju. Ä®vykio dienÄ dirbo su kolege A. Å .. Buvo gautas iÅ¡kvietimas dėl iÅ¡kirstų medžių. Atvykus į įvykio vietÄ , juos pasitiko nukentėjusysis bei jo žmona arba sugyventinė, kurie nurodė, kad ilgÄ laikÄ nebuvo sodyboje, nes ten lankydavosi maždaug kartÄ Ä¯ metus, kad atvyko iÅ¡ po žiemos sezono pasižiÅ«rėti, kaip atrodo miÅ¡kelis ir ar nėra tame miÅ¡kelyje priverstų medžių ir pan., kad atvykęs pastebėjo, jog yra nupjautų medžių.

Fiksavo medžių kelmus, matavo jų skersmenis. Kelmus nurodė nukentėjusysis, tuos pagrindinius, kur matosi, kad Å¡viežiai jie buvo nupjauti, o Å¡alia pjuvenos. Medžius įvardino nukentėjusysis, kaip uosius, juodalksnius arba baltalksnius, tiksliai neprisimena. MiÅ¡kelyje buvo teÅ¡los ir matėsi gan siauros, likusios plonų padangų vėžių žymės. Antspaudų nebuvo galimybės nuimti, tarp padangų žymių matėsi arklio kanopos, Å¡alia matėsi arklio iÅ¡matos. Kaip vagystės faktÄ fiksavo tik Å¡viežiai nupjautų medžių kelmų, kitų nefiksavo.

Kas galėjo įvykdyti vagystę nurodė pats nukentėjusysis. Å alia palei tÄ miÅ¡kelį buvo upelis, netoli to upelio buvo gyvenamasis namas, per medžius pats matė, kad ten stovi arklio vežimas, jis matėsi iÅ¡ tolo. IÅ¡ tolo matėsi, kad tie ratai teÅ¡lini, padėta buvo kieme rÄ stų. Ä® tÄ gyvenamÄ jį namÄ nevyko, nes buvo gautas iÅ¡kvietimas į kitÄ Ä¯vykį. 6. (duomenys neskelbtini) Tauragės apskrities VPK Å ilutės rajono PK pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 1).

7. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal V. P. pareiÅ¡kimÄ apie tai, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) pabaigos iki (duomenys neskelbtini) iÅ¡ jam priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) buvo nupjauti devyni įvairÅ«s medžiai: keturi juodalksniai ir penki uosiai, padaryta 1000 Eur dydžio žala (1 t., b. l. 1-6).

8. PareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole (1 t., b. l. 1-3) bei jo prieduose - fotolentelėse (1 t., b. l. 14-22) užfiksuota nusikalstamos veikos padarymo vieta - žemės sklypas (duomenys neskelbtini) bei 9 nupjautų medžių sunumeruoti kelmai (jų skersmenys).

9. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022-06-16 išrašas patvirtina, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso V. P. (1 t., b. l. 50-51).

10. Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK (duomenys neskelbtini) nutarimu V. P. pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 39-40).

11. IÅ¡ kaltinamojo (tuo metu – įtariamojo) ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad jis pripažino, jog nupjovė nukentėjusiajam priklausančius iÅ¡virtusį uosį bei aÅ¡tuonis ievų krÅ«mus, juos supjaustė malkoms. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, sutinka atlyginti realiÄ Å¾alÄ (1 t., b. l. 129-131). Ä®tariamajam, ikiteisminio tyrimo metu, prieÅ¡ duodant parodymus, iÅ¡aiÅ¡kintos jo teisės, pasiraÅ¡ytinai supažindintas (1 t., b. l. 119-123, 124-125).

12. Parodymų patikrinimo vietoje metu, kaltinamasis K. A. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei parodė nupjautų medžių kelmus – 10 vnt. (1 t., b. l. 140-141, 142-148).

13. Iš kaltinamojo (tuo metu – įtariamojo) papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jis pripažino, kad pavogė nukentėjusiajam priklausančius du uosius, tris baltalksnius bei ievų krūmus (1 t., b. l. 136-137).

14. Kaltinamasis K. A. pateikė arklį su vežimu ir pjÅ«klÄ (b. l. 75), kurie apžiÅ«rėti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 76-78, 79-83). (duomenys neskelbtini) nutarimu arklys su vežimu grÄ Å¾inti K. A. (1 t., b. l. 84-85), pjÅ«klas perduotas saugojimui Tauragės apskrities VPK Aptarnavimo skyriui (2022-06-17 kvitas B serija BBB Nr. 067998) (1 t., b. l. 86-87, 88).

15. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdyba pateikė 360 Eur civilinį ieškinį (1 t., b. l. 57-59), 2022-05-16 nutarimais leista Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos įgaliotai atstovei R. I. - Baniulienei dalyvauti procese (1 t., b. l. 64-65, 66-67) ir Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pripažintas civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 68-69).

16. Ä®vykio vietos 2022-09-15 apžiÅ«ros metu, dalyvaujant Tauragės apskrities VPK Å ilutės rajono PK vyr. tyrėjai R. Å ., Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos MiÅ¡kų kontrolės departamento Klaipėdos miÅ¡kų kontrolės sk. vyr. specialistui A. S. bei nukentėjusiajam V. P., aptikus medžio kelmÄ , buvo nustatyta, kad vienas iÅ¡ kaltinamajam inkriminuojamų pavogtų medžių yra uosis (skersmuo 40 cm), kitų medžių, kurių vagystė inkriminuojama kaltinamajam, kelmų surasti nepavyko dėl pasikeitusios aplinkos (apaugusios žolės).

Konstatuota, kad Å¡alia įvykio vietos auga uosiai ir baltalksniai, o juodalksniai auga nutolę (2 t., b. l. 12-17). 17. 2022-09-27 nukentėjusysis V. P. pateikė patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 1907 Eur žalos atlyginimo priteisimo (2 t., b. l. 21). Tauragės apskrities VPK Å ilutės rajono PK (duomenys neskelbtini) nutarimu nukentėjusysis V. P. pripažintas civiliniu ieÅ¡kovu (2 t., b. l. 22-23). Tauragės apskrities VPK Å ilutės rajono PK (duomenys neskelbtini) nutarimu K. A. paskirta kardomoji priemonė - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (1 t., b. l. 150-153).

Teismas k o n s t a t u o j a :

18. BK 178 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę asmeniui, kuris pagrobė svetimÄ turtÄ . Toks asmuo baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

19. Teismas privalo iÅ¡samiai iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ ) įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę ir kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos.

Ä®rodymais gali bÅ«ti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais bÅ«dais ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Be to, Å¡ie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. IÅ¡tyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalykÄ sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ apie Å¡ių aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ .

20. Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga – turi bÅ«ti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iÅ¡ anksto nėra svarbesnis už kitÄ , nepriklausomai nuo įrodymų Å¡altinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, raÅ¡ytiniai įrodymai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

21. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis jam pareikÅ¡tus kaltinimus pripažįsta iÅ¡ dalies. Susipažinęs su įvykio vietos (duomenys neskelbtini) apžiÅ«ros protokolu (2 t., b. l. 12-17) bei patikslintais kaltinimais (2 t., b. l. 24, 25), kaltinamasis prisipažino, kad (duomenys neskelbtini) metu, tiksli diena ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini), iÅ¡ V. P. priklausančio žemės sklypo, pagrobė svetimÄ , V. P. priklausantį turtÄ - 4 vnt. žalių baltalksnio medžių ir 2 vnt. žalių uosio medžių. Kaltinamasis patikslino, kad vienÄ uosį jis grÄ Å¾ino į įvykio vietÄ . Kaltinamojo teigimu, jis tai padarė, siekdamas apsaugoti Å¡alia esantį savo miÅ¡kÄ nuo nukentėjusiojo ligotų medžių, kuriuos ir nupjovė.

22. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus faktinius duomenis pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, ir laikydamas juos įrodymais (BPK 20 straipsnis), konstatuoja, kad kaltinamojo K. A. kaltė, jam pagrobiant svetimÄ , V. P. priklausantį turtÄ - 4 vnt. žalių baltalksnio medžių ir 2 vnt. žalių uosio medžių yra visiÅ¡kai įrodyta, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai visiÅ¡kai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Tokia savo iÅ¡vadÄ teismas daro remdamasis visuma surinktų ir įvertintų sekančių įrodymų pagrindu.

23. Nupjautų medžių faktas (jų kiekis) užfiksuotas proceso veiksmų atlikimo protokole (1 t., b. l. 1-3) bei jo prieduose - fotolentelėse (1 t., b. l. 14-22). Ä®vykio vietos (duomenys neskelbtini) apžiÅ«ros protokolas (2 t., b. l. 12-17) patvirtina, kad įvykio vietoje auga uosiai ir baltalksniai, o vienas įvykio vietoje rastas medžio kelmas (skersmuo – 40 cm) yra konkrečiai uosio. Parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 140-141, 142-148), duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo (1 t., b. l. 119-123, 124-125, 136-137) ir teisminio bylos nagrinėjimo metu (nuosprendžio 2, 3 punktai) kaltinamasis K. A. patvirtino, patikslino ir papildė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei aiÅ¡kiai nurodė nupjautų medžių rūšį ir kiekį, be kita ko, aiÅ¡kiai iÅ¡skirdamas (pirÅ¡tu byloje nurodęs į fotolentelėse atvaizduotÄ medžio kelmÄ , pažymėtÄ Nr.

1) jo paties nupjautÄ ir pavogtÄ (nukentėjusiajam priklausantį) uosį, kurio skersmuo – 40 cm. Duomenų, kad minėtas medis bÅ«tų grÄ Å¾intas byloje nepateikta ir nenustatyta. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ 2.3. punkto pagrindu, konstatuotina, kad minėto uosio, kurio skersmuo – 40 cm, vertė – 360 Eur, t.y. didesnė, nei 5 MGL. Likusių medžių, kurių vagystę teismas konstatavo, vertė veikos kvalifikavimui bÅ«tent pagal BK 178 straipsnio 1 dalį įtakos neturi, nes, remiantis minėto aplinkos ministro įsakymu 2.1. ir 2.3. punktais, spręstina, kad likusių byloje įrodytų pavogtų vieno uosio ir keturių baltalksnių medžių galimos vertės, jas sudėjus su uosio, kurio skersmuo – 40 cm, verte, nevirÅ¡ija 250 MGL.

Šiuo atveju, esant minėtoms aplinkybėms, likusių byloje įrodytų pavogtų vieno uosio ir keturių baltalksnių medžių tikslios vertės nustatymas reikšmingas sprendžiant dėl nukentėjusiajam, galbūt, padarytos žalos atlyginimo priteisimo.

24. Visuma teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitÄ , tad teismas jais remdamasis sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai visiÅ¡kai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Byloje visiÅ¡kai įrodyta, kad kaltinamasis (duomenys neskelbtini) metu, tiksli diena ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, Å ilutės r., Gardamo sen., JuÅ¡kaičių k., iÅ¡ V. P. priklausančio žemės sklypo, pagrobė svetimÄ , V. P. priklausantį turtÄ - 4 vnt. žalių baltalksnio medžių ir 2 vnt. žalių uosio medžių, kurių vertė ne mažesnė nei 5 MGL, bei ne didesnė, nei 250 MGL.

25. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, teisėsaugos pareigÅ«nai privalo atlikti tyrimÄ , o teismas – iÅ¡nagrinėti bylÄ taip, kad nė vienas nekaltas asmuo nebÅ«tų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jam nebÅ«tų taikomos jokios procesinės prievartos priemonės ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo nekaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu (BPK 44 straipsnio 6 dalis).

Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi iÅ¡dėstyti ir įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, tai yra nurodyti jos padarymo vietÄ , laikÄ , bÅ«dÄ , padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas jo buvimÄ pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ .

Teismas taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai.

26. Teismo vertinimu, byloje nustatytos ir teismo įvertintos faktinės bylos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai nesudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad kaltinamasis pavogė, be kita ko, dar tris uosius, jų vagystę kaltinamasis neigė nuo pirmos jo apklausos.

27. Analizuodamas byloje esančius, iÅ¡tirtus įrodymus, teismas vertina tiek kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, tiek įrodymų visumÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad kaltinamojo kaltė, pavogus du uosius ir keturis baltalksnius, yra aiÅ¡kiai įrodyta: užfiksuota įvykio vieta, nupjauti medžiai, kaltinamojo parodymai apie jo nurodomus nupjautus medžius ir jų vietÄ , pateikti duomenys apie medžių, augančių įvykio vietoje, rūšį ir konkretų vienÄ iÅ¡ nupjautų medžių – uosį ir jo skersmenį. Tačiau nėra jokio teisinio pagrindo spręsti, kad kaltinamasis pavogė dar tris medžius: konkrečiai – uosius.

28. Kaltinamajam aiÅ¡kiai inkriminuojama penkių uosių vagystė. Dviejų iÅ¡ minėtų medžių vagystę kaltinamasis pripažino ir teismas, imdamas domėn minėtÄ prisipažinimÄ , vertindamas jį (prisipažinimÄ ) kartu su kitais įrodymais, sprendžia dėl kaltinamojo kaltės, pavogus du uosius. Tačiau kaltinamajam neigiant kitų trijų uosių vagystę, likę įrodymai nepatvirtina nei, kad kaltinamasis pavogė dar tris uosius, nei, kad nukentėjusiojo pareiÅ¡kime policijai nurodytų uosių kiekis sudaro penkis vienetus.

29. Bylos medžiaga nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal nukentėjusiojo žodžius apie tai, kad buvo pavogti būtent penki uosiai. Liudytojas M. B. teisiamojo posėdžio metu, duodamas paaiškinimus, parodė, kad pavogtų medžių rūšį jam nurodė nukentėjusysis. Taigi duomenys proceso veiksmų atlikimo protokole (1 t., b. l. 1-3) ir jo prieduose, susiję su konkrečių medžių rūšimi, pateikti remiantis išimtinai tik nukentėjusiojo pirminiais parodymais, nurodytais pareiškime policijai ir nukentėjusiojo apklausos protokole.

Pažymėtina, kad nukentėjusysis klydo dėl savo pirminio pareiÅ¡kimo policijai ir ikiteisminio tyrimo metu nurodytų aplinkybių dėl to, kad be penkių uosių buvo pavogti dar keturi juodalksniai. Teismo pavedimu prokurorui, tyrėjai (duomenys neskelbtini) atlikus papildomÄ Ä¯vykio vietos apžiÅ«rÄ , dalyvaujant ir vertinimÄ atliekant aplinkos apsaugos specialistui, buvo nustatyta, kad juodalksniai įvykio vietoje iÅ¡ vis neauga – jie auga nutolę. Tuo pagrindu buvo tikslinamas kaltinimas. Tik dėka aplinkos apsaugos specialisto pagalbos ir kaltinamojo prisipažinimo, visa byloje pateiktų ir teismo iÅ¡tirtų įrodymų visuma susidėliojo į bendrÄ vaizdÄ , leidusį padaryti iÅ¡vadÄ dėl dalies medžių vagystės, aiÅ¡kiai nustatant pavogtų medžių rÅ«Å¡is.

Tuo tarpu, kaltinamajam neigiant likusių trijų uosių vagystę, atsižvelgtina į tai, kad įvykio vietos apžiūros (duomenys neskelbtini) protokolas patvirtina tik tai, kad įvykio vietoje auga tiek uosiai, tiek baltalksniai. Tuo tarpu, pats nukentėjusysis pareiškė ir kaltinamasis su tuo sutiko, kad įvykio vietoje dar auga ievos, kurias kaltinamasis nupjovė, bet dėl kurių galimos vagystės nukentėjusysis pareiškimo nereiškė (dėl jų pretenzijų kaltinamajam neturi), ir dėl kurių įtarimai ir kaltinimai kaltinamajam reiškiami nebuvo.

Dėl to, remtis išimtinai nukentėjusiojo pirminiais parodymais, kurie nebuvo tikslūs ir išsamūs, o eigoje buvo tikslinami, nėra jokio teisinio pagrindo. Minėti parodymai vertintini visos bylos kontekste.

30. Esant nukentėjusiojo parodymams, kuriuos tik iš dalies patvirtina pirminės įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedai (o būtent: medžių kiekį ir jų skersmenis) ir (duomenys neskelbtini) papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas (o būtent: vieno konkretaus nupjauto medžio rūšį ir jo skersmenį bei dėl kitų medžių galimos rūšies), atsižvelgiant į tai, kad patikrinti nukentėjusiojo parodymus dėl konkrečių medžių užfiksuotų numeriais tyrėjos pateiktose fotolentelėse (ir jų skersmenų) patikrinti neįmanoma, nes (duomenys neskelbtini) papildomos įvykio vietos apžiūros metu buvo konstatuota, kad nėra įmanoma rasti nupjautų medžių kelmų, pasikeitus aplinkai, spręstina, kad likę trys medžiai, kurie užfiksuoti minėtose fotolentelėse, ir kurių vagystės kaltinamasis nepripažįsta, gali būti ne tik uosiai, bet ir baltalksniai ir ievos.

Nėra neginčijamų įrodymų, kurių pakaktų spręsti, kad likę trys medžiai (pavaizduoti fotolentelėse), kurie buvo nupjauti ir, galbūt, pavogti, yra būtent trys uosiai. Atskiro tyrimo atlikti, minėta, neįmanoma. Prielaidomis grįsti nuosprendžio teismas negali, todėl būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, aiškinami kaltinamojo naudai). Dėl to, aplinkybė, kad kaltinamasis be kita ko pavogė tris uosius, iš kaltinimo šalintina, kaip neįrodyta.

Nėra įrodyta, kad, be kita ko, buvo atlikta būtent trijų uosių vagystė. Bausmės skyrimas.

31. Skiriant bausmę kaltinamajam, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje.

32. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra pagrindo pripažinti tai, kad kaltinamasis prisipažino pavogęs visus tuos medžius, kurių vagystę teismas nustatė, ir dėl to kaltinamasis gailisi, nes kaltinamasis viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu keitė savo parodymus ir iki Å¡iol nelaiko, kad padarė didesnę, nei (jo nuomone) 70 Eur žalÄ . Dėl to, kaltinamojo atgailos nuoÅ¡irdžia pripažinti nėra pagrindo. Be to, teismo vertinimu, keturių baltalksnių vagystę jis pripažino tik priremtas (teismo pavedimu) papildomai surinktais įrodymais.

33. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas teistas ir turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , kas pagal BK 27 straipsnio 1 dalį vertintina kaip recidyvas, o toks asmuo recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

34. Kaltinamasis padarė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai, atsižvelgtina į tai, kad veika padaryta tiesiogine tyčia, į kaltinamojo asmenybę – teisiamas antrÄ kartÄ , veikÄ padarė, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Baustas eilę kartų administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs. Sodros duomenimis, kaltinamasis nedirba. Nors kaltinamasis teigia, kad medžius nupjovė ir pavogė dėl to, kad saugojo savo medžius nuo ligotų nukentėjusiojo medžių, bet byloje neįrodyta, kad veika padaryta bÅ«tinojo reikalingumo bÅ«klėje. Kaip ir neįrodyta, kad nukentėjusiojo medžiai buvo ligoti ir kėlė grėsmę kaltinamojo turtui. Tokie neigiamai kaltinamÄ jį charakterizuojantys duomenys rodo, kad kaltinamasis iÅ¡ ankstesnių teistumo ir baustumų iÅ¡vadų nedaro.

35. Aptartų aplinkybių visuma ir neigiamai susiformavęs kaltinamojo požiÅ«ris į visuomenėje priimtinas vertybes suponuoja iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai ir paskirtis gali bÅ«ti pasiekti kaltinamajam paskyrus 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, kaltinamajam skirtinas įpareigojimas laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

36. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė bendrintina su (duomenys neskelbtini) Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės pridedant dalį - 3 mėnesius (tokia dalis nustatytina atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes) laisvės apribojimo bausmės pagal (duomenys neskelbtini) Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendį ir kaltinamajam skirtina galutinė - vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant K. A. laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 str. 4 d. 1 p.).

37. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo, pradėjus nuosprendį vykdyti panaikintina (BPK 139 straipsnis). Dėl Aplinkos apsaugos departamento civilinio ieÅ¡kinio 38. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdyba pateikė 360 Eur civilinį ieÅ¡kinį (1 t., b. l. 57-59). Savo ieÅ¡kinį civilinis ieÅ¡kovas grindžia paskaičiavimu pagal nustatytÄ metodikÄ (2014 m. kovo 12 d. įsakymas Nr. Dl-269 „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraÅ¡tovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“).

Minėtos metodikos 22 punkto nuostatose numatyta, jog, žala aplinkai, sunaikinus ar sužalojus želdinius (saugotinus ir kitus medžius, krÅ«mus, krÅ«mokÅ¡nius, puskrÅ«mius, lianas), žolinę augalijÄ skaičiuojama pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343. Nupjautas uosis priskirtinas saugotiniems želdiniams, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 (aktuali redakcija) patvirtintų Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krÅ«mai, augantys ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, priedo 7.2 punktÄ , kuriame nurodoma, kad žemės Å«kio paskirties žemėje kituose žemės Å«kio paskirties žemes sklypuose privačioje žemėje prie saugotinų priskiriami Ä Å¾uolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkÅ¡nos, liepos, maumedžiai, beržai, puÅ¡ys 30 cm ir didesnio skersmens.

IÅ¡dėstyto pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad byloje prie saugotinų medžių priskirtinas tik vienas kaltinamojo pavogtas uosis, todėl, remiantis iÅ¡dėstytu, teigia, kad kaltinamasis valstybei padarė 360 Eur dydžio žalÄ , kuriÄ privalo atlyginti.

39. Teismas, remdamasis aukščiau nustatytomis aplinkybėmis, padarytomis iÅ¡vadomis, sprendžia, kad byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai patvirtina kaltinamojo civilinės deliktinės atsakomybės sÄ lygas: kaltinamojo kaltę, jam atlikus neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp minėtų veiksmų ir padarytos žalos aplinkai (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Dėl to, kaltinamasis privalo atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ .

40. Kadangi tik vienas pavogtų medžių yra pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 (aktuali redakcija) patvirtintų Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krÅ«mai, augantys ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje priedo 7.2 punktÄ , priskiriamas saugotiniems, t.y. uosis, kurio skersmuo 40 cm, todėl, pagal 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. Dl-269 „Dėl žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraÅ¡tovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“) nustatytos metodikos 22 punktÄ , žala aplinkai, sunaikinus ar sužalojus želdinius (saugotinus ir kitus medžius, krÅ«mus, krÅ«mokÅ¡nius, puskrÅ«mius, lianas), žolinę augalijÄ skaičiuojama pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d.

įsakymu Nr. D1-343. Kaltinamojo neteisėtai nukirstas uosis patenka į minėto įsakymo 1 priede nurodytų Lietuvoje augančių medžių sÄ raÅ¡o IlI-Ä grupę, todėl vadovaujantis įsakymo 2.3 punkto nuostatomis, taikant 9 Eur įkainį (už kiekvienÄ kamieno skersmens centimetrÄ 1 m kamieno aukÅ¡tyje, o nupjautÄ medį matuojant kelme), konstatuotina, kad kaltinamojo neteisėtais veiksmais, buvo padaryta 360 eurų (trijų Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties eurų) dydžio žala gamtai.

41. IÅ¡dėstyto pagrindu, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos civilinis ieÅ¡kinys dėl 360 Eur žalos atlyginimo priteisimo, kaip pagrįstas, tenkintinas. Dėl nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kinio 42. Nukentėjusysis V. P. pateikė patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 1907 Eur žalos atlyginimo priteisimo (2 t., b. l. 21). Savo ieÅ¡kinį grindžia Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343.

43. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK) 6.245 straipsnio 4 dalis).

Siekiant patraukti asmenį deliktinės civilinės atsakomybės atveju, būtina nustatyti asmenį, jo neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp asmens veiksmų ir patirtų nuostolių, be to, asmens kaltę (CK 6.246-6.249). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

44. Byloje neginčijamai nustatytas tik vieno konkretaus kaltinamojo nupjauto ir pavogto medžio rūšies (uosio) skersmuo (40 cm). Minėta aplinkybė pagrįsta tiek nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymais, tiek ir įvykio vietos 2022-09-15 apžiūros protokolu.

45. Pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343, kaltinamojo neteisėtai nukirstas uosis patenka į minėto įsakymo 1 priede nurodytų Lietuvoje augančių medžių sÄ raÅ¡o III-Ä grupę, todėl vadovaujantis minėto įsakymo 2.3 punkto nuostatomis, taikant 9 Eur įkainį (už kiekvienÄ kamieno skersmens centimetrÄ 1 m kamieno aukÅ¡tyje, o nupjautÄ medį matuojant kelme), konstatuotina, kad kaltinamojo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta 360 eurų (trijų Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties eurų) dydžio žala.

46. Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodo bendros jam padarytos turtinės žalos dydį. Minėtos žalos dydžio apskaičiavimas pateikiamas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo papildomos apklausos protokole. Minėtame protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis jo pavogtus keturis baltalksnius vertina 382 Eur suma, o penkis uosius – 1525 Eur suma.

47. Minėta, kad ikiteisminio tyrimo metu, vaizdo priemonėmis fiksuojant nukentėjusiajam priklausančių nukirstų medžių kelmus, jų rūšis ir skersmenis, proceso veiksmų atlikimo (pirminės įvykio vietos apžiūros) protokole duomenys buvo nurodyti remiantis išimtinai tik nukentėjusiojo parodymais, vien tik kuriais remtis teismas nenustatė pagrindo (žr. nuosprendžio 30 p.).

48. Atlikus papildomÄ Ä¯vykio vietos apžiÅ«rÄ (duomenys neskelbtini), konstatuota, kad, iÅ¡skyrus vienÄ uosio kelmÄ (kurio skersmuo aiÅ¡kiai nustatytas), kitų nukirstų medžių kelmų rasti nepavyko ir to padaryti nebeįmanoma dėl pasikeitusios vietovės aplinkos, todėl patikrinti nukentėjusiojo parodymus dėl konkrečių medžių (ir jų skersmenų), užfiksuotų tyrėjos proceso veiksmų atlikimo (pirminės įvykio vietos apžiÅ«ros) protokole ir jo prieduose, neįmanoma. IÅ¡skyrus minėtÄ vienÄ uosį, neįmanoma tiksliai nustatyti kokioje nuotraukoje ir kokiu pažymėtu numeriu yra uosis, baltalksnis ar, galbÅ«t, ieva.

49. Tuo pagrindu spręstina, kad įrodžius kaltinamojo įvykdytÄ Å¡eÅ¡ių medžių (dviejų uosių ir keturių baltalksnių) vagystę, tuo pačiu įrodyta patirta žala tik dėl vieno iÅ¡ jų – uosio, kurio skersmuo aiÅ¡kiai nustatytas ir įrodytas. Kitų (teismo konstatuotų kaltinamojo nupjautų ir pavogtų) medžių skersmenų, iÅ¡skiriant kuris skersmuo kurios rÅ«Å¡ies medžiui priklauso, identifikuoti nebeįmanoma, dėl atlikto ikiteisminio tyrimo trÅ«kumų, kurių paÅ¡alinti taip pat nebeįmanoma, o remtis nepatikrintais nukentėjusiojo parodymais, užfiksuotais proceso veiksmų atlikimo protokole ir jo prieduose, teismas neturi pagrindo.

Proceso veiksmų atlikimo (pirminės įvykio vietos apžiÅ«ros) protokole nurodyti duomenys apie konkrečių medžių skersmenis, iÅ¡skyrus uosį, kurio skersmuo 40 cm, nėra įrodyti. Dėl to, spręstina, kad nors nukentėjusysis įrodė, kad turi teisę į žalos atlyginimo priteisimÄ , bet nukentėjusysis neįrodė tokios žalos dydžio, nors tokiÄ pareigÄ turi (CPK 178 straipsnis). Jo tikslaus dydžio nustatyti, nagrinėjamu atveju, neturi galimybės ir teismas. Net, jei remtis mažiausiais visų proceso veiksmų atlikimo (pirminės įvykio vietos apžiÅ«ros) protokole nurodytų medžių kelmų skersmenimis, nėra galimybės nustatyti, kuris skersmuo kuriam medžiui priklauso, juolab, kad trijų medžių kaltinamojo vagystės teismas nenustatė.

Nėra įmanoma nustatyti koks skersmuo priklauso kaltinamojo nupjautam ir pavogtam uosiui, kuris baltalksniui, o kuris – tam medžiui, kurio kaltinamojo vagystės teismas nenustatė. Dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo trūkumo, minėtų aplinkybių nustatyti nebeįmanoma, o reiškia – nėra įmanoma nustatyti ir konkretaus žalos dydžio už likusių penkių kaltinamojo nupjautų ir pavogtų medžių vagystę.

50. IÅ¡dėstyto pagrindu, spręstina, kad nukentėjusysis įrodė tik dalį ieÅ¡kinio, todėl atitinkamai nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. IÅ¡ kaltinamojo priteistinas 360 eurų (trijų Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties eurų) dydžio turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam. Kita ieÅ¡kinio dalis atmestina, kaip neįrodyta. Dėl daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti 51. Kaltinamasis K. A. pateikė benzininį pjÅ«klÄ (1 t., b. l. 75), kuris perduotas saugojimui Tauragės apskrities VPK Aptarnavimo skyriui (2022-06-17 kvitas B serija BBB Nr. 067998) (1 t., b. l. 86-87, 88).

52. Kadangi minėtas pjūklas buvo panaudotas vagystei įvykdyti - medžiams nupjauti, be jo pagalbos vagystės nebūtų įmanoma įvykdyti, todėl minėtas pjūklas konfiskuotinas (BPK 91 straipsnio 1 dalis, 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BK 72 straipsnio 2 dalis).

53. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 305, 307 - 308 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : K. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, kaltinamajam paskirti įpareigojimÄ laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, paskirtÄ bausmę subendrinti su 2022-03-03 Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų paskirta bausme, prie griežtesnės Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį - 3 mėnesius laisvės apribojimo bausmės pagal 2022-03-03 Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų nuosprendį ir kaltinamajam paskirti galutinę - vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant K.

A. laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 str. 4 d. 1 p.). Kaltinamajam paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo, pradėjus nuosprendį vykdyti panaikinti. Civilinio ieÅ¡kovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ K. A. civiliniam ieÅ¡kovui 360 Eur žalos atlyginimÄ . Civilinio ieÅ¡kovo V. P. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ K.

A. civiliniam ieÅ¡kovui 360 Eur žalos atlyginimÄ . KitÄ civilinio ieÅ¡kovo V. P. ieÅ¡kinio dalį atmesti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, Tauragės apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje ((duomenys neskelbtini) kvitas B serija BBB Nr. 067998) saugomÄ benzininį pjÅ«klÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundÄ paduodant Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mams.

Teisėjas Michail Volčkov