Legislator Case Law & Legislation
4e2b4698-96d6-4779-a6d5-bfe556a06a91 AI generated

4e2b4698-96d6-4779-a6d5-bfe556a06a91 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 4e2b4698-96d6-4779-a6d5-bfe556a06a91
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėja Audronė KartanienėPranešėja Audronė Kartanienė                                                             Baudžiamoji byla Nr. 1A-502/2012Teisėjas Valdas Ciesiūnas                                                                          Teisminio proceso Nr. 1-49-00485-2012-5         Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.         (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. gegužės 24 d.Vilnius          Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės, teisėjų Pavelo Frolovo, Reginos Pocienės, sekretoriaujant Daivai Mintautaitei,dalyvaujant prokurorui Anatolijui Pošiūnui,gynėjui advokatui Adolfui Remeikiui,nuteistajam V.

Legislator headnote

AI generated

4e2b4698-96d6-4779-a6d5-bfe556a06a91 · Vilniaus apygardos teismas: Pažymi, kad byloje nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys patys siekė bÅ«ti uždaryti bute, ir tik po to, kai apeliantas užrakino buto įėjimo duris, inscenizavo jų laisvės atėmimÄ , o nagrinėjamÄ Ä¯vykį tyrusiems pareigÅ«nams pateikė tik tas vaizdo įraÅ¡o vietas, kurios naudingos jiems patiems. Skunde taip pat teigiama, kad bylÄ nagrinėjęs teismas buvo neobjektyvus, nesigilindamas į bylos esmę, vadovavosi tik apeliantÄ kaltinančiais duomenimis, tuo pačiu ignoruodamas arba netinkamai įvertindamas aplinkybes, kurios padėtų atskleisti tikrÄ jÄ nagrinėjamo įvykio eigÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja Audronė KartanienėPranešėja Audronė Kartanienė                                                             Baudžiamoji byla Nr. 1A-502/2012Teisėjas Valdas Ciesiūnas                                                                          Teisminio proceso Nr. 1-49-00485-2012-5         Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.         (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. gegužės 24 d.Vilnius          Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės, teisėjų Pavelo Frolovo, Reginos Pocienės, sekretoriaujant Daivai Mintautaitei,dalyvaujant prokurorui Anatolijui Pošiūnui,gynėjui advokatui Adolfui Remeikiui,nuteistajam V.

D., vertėjai Boženai Seniut, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. D. apeliacinį skundÄ dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 146 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda. IÅ¡ V. D. priteista nukentėjusiosioms O. J. ir A. G. po 1200 Lt (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus litų) neturtinės žalos atlyginimas.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,             n u s t a t ė :              V. D. nuteistas už tai, kad neteisėtai atėmė žmonėms laisvę, t.y. 2010-12-02, nuo 15.00 val. iki 17.00 val., Visagino mieste, (duomenys neskelbtini), esančiame I. D. nuosavybės teisėmis priklausančiame bute Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ vidaus užrakino buto duris, taip neteisėtai atimdamas laisvę A. G., O. J., N. C. ir F. C., dėl ko nukentėjusieji negalėjo laisvai iÅ¡eiti iÅ¡ buto, kur buvo laikomi prieÅ¡ jų valiÄ , t.y.

V. D. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 146 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ . Apeliaciniu skundu nuteistasis V. D. praÅ¡o panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. nuosprendį ir, iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, jo veiksmuose nesant nusikaltimo, numatyto BK 146 straipsnio 1 dalyje, sudėties, arba Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. nuosprendį panaikinti kaip Å¡aliÅ¡kÄ ir bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Mano, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas, neobjektyvus ir nepagrįstas. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį, vadovavosi ne baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ir byloje esančiais akivaizdžiais jo nekaltumo įrodymais, o melagingais ir prieÅ¡taringais O. J., A. G., F. C., N. C. ir M. V. parodymais, be to, nesivadovaudamas teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijais, neįsigilinęs į bylos esmę, paskubomis formaliai jÄ iÅ¡nagrinėjo.

Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai į teismo posėdį neiÅ¡kvietė ir neapklausė liudytojų R. Å ., A. P., J. Ž., J. S., M. R. ir S. V., taip pat Klaipėdos miesto įmonės „B." darbuotojų, automobilio vairuotojo, kuris pakeitė buto, esančio Taikos pr. (duomenys neskelbtini), Visagino mieste, įėjimo durų spynos Å¡erdį, kroviko ir automobilio vairuotojo, kurie 2010-12-02 iÅ¡neÅ¡inėjo turtÄ iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini), Visagino m., 3-ojo policijos patrulio, kuris buvo atvykęs į minėtÄ butÄ , nepagrįstai pakartotinai neapklausė ir M.

V. bei teismo medicinos eksperto S. F.Apeliantas mano, kad bylÄ nagrinėjęs teismas, pažeisdamas baudžiamojo proceso nuostatas, nepagrįstai ne visada darydavo teismo posėdžio įraÅ¡Ä , teismo posėdžio metu ne visada leisdavo jam užduoti klausimus liudytojams ir nukentėjusiesiems, iÅ¡sakyti savo argumentus, pateikti savo įrodymus bei paaiÅ¡kinimus, paskutiniame teismo posėdyje nutraukė jo paskutinę kalbÄ , didžiÄ jÄ posėdžio laiko dalį skirdamas bylos medžiagos peržiÅ«rai ir liudytojų bei prokuroro kalboms, be to, neiÅ¡kvietė į teismo posėdį jo pasirinkto gynėjo advokato R.

B., ignoravo visus jo praÅ¡ymus ir pareiÅ¡kimus dėl to, kad vietoj paskirto advokato, kuris nesuteikė jam teisinės pagalbos, bÅ«tų iÅ¡kviestas jo pasirinktas gynėjas. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas pertraukas bylos nagrinėjime, neužtikrino, kad nukentėjusieji nebendrautų su bylos baigtimi suinteresuotais liudytojais, taip pat nepagrįstai bylÄ nagrinėjo, nedalyvaujant į teismo posėdį iÅ¡kviestiems liudytojams bei nukentėjusiesiems ir apelianto praÅ¡ymu kviestiniems asmenims.

Pažymima, jog teismas ignoravo aplinkybę, jog apeliantas apie 2 valandas prašė be leidimo į butÄ Ä¯sibrovusių žmonių iÅ¡eiti iÅ¡ jo, siekdamas juos iÅ¡praÅ¡yti iÅ¡ buto, buvo iÅ¡kvietęs policijos darbuotojus, kad iÅ¡eiti iÅ¡ buto asmenis prašė ir tame bute gyvenantis R. Å ., kuris, paskambinęs apeliantui, ir paprašė, kad pastarasis padėtų atlaisvinti butÄ nuo asmenų, kurie įsibrovė į jį, panaudodami apgaulę. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad bÅ«tent apeliantas, o ne M.

V., pasiÅ«lė palaukti, kol bute gyvenantys žmonės grįš iÅ¡ darbo, ir tik tada iÅ¡siaiÅ¡kinti, kam kurie daiktai ir baldai priklauso, tuo tarpu M. V. nekontroliuojamai iÅ¡nešė bute buvusius baldus ir daiktus. Apeliantas mano, kad bylÄ nagrinėjęs teismas nepagrįstai nesiaiÅ¡kino tikrųjų patekimo į butÄ aplinkybių ir priežasčių. Nurodo, kad nei M. V., nei byloje tariamai nukentėję asmenys nuo 2010-11-06 neturėjo teisės įeiti į jo sÅ«naus butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Visagine, nei žodinės, nei raÅ¡ytinės sutarties pagrindu, nurodyti asmenys neturėjo jokio leidimo patekti į butÄ , kuriame jo leidimu gyveno kiti asmenys, t.y.

įmonės „B." darbuotojai, kurie, apelianto teigimu, galėtų patvirtinti, jog nukentėjusiaisiais byloje pripažinti asmenys neteisėtai įsibrovė į butÄ ir nekontroliuojamai iÅ¡neÅ¡inėjo iÅ¡ jo jiems nepriklausantį turtÄ . Aplinkybę, jog apeliantas dėl buto nuomos jame gyvenusiems asmenims jau buvo susitaręs, gali patvirtinti įmonės „B." Klaipėdos filialo atstovai M. R. ir S. V., tačiau jie byloje neapklausti. Taip pat neapklausti ir kiti skunde apelianto nurodomi asmenys, kurių parodymai, pasak apelianto, galėtų patvirtinti, jog įkalinimas bute buvo inscenizuotas pačių nukentėjusiųjų, nuo kurių jis pats slėpėsi, baimindamasis, kad gali bÅ«ti sumuÅ¡tas ar net nužudytas.

Apelianto nuomone, byloje nepagrįstai neiÅ¡reikalautos ir telefoninių skambučių iÅ¡klotinės, kurios padėtų nustatyti tikrÄ sias nagrinėjamo įvykio aplinkybes, paneigti nukentėjusiųjų byloje duotus melagingus ir prieÅ¡taringus parodymus prieÅ¡ jį, pastariesiems siekiant iÅ¡vengti atsakomybės dėl savo neteisėtų veiksmų, be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesiaiÅ¡kino apelianto sužalojimo aplinkybių, be pagrindo neskyrė teismo medicinos ekspertizės. Apeliantas mano, kad jo veiksmai negali bÅ«ti kvalifikuoti pagal BK 146 straipsnio 1 dalį, byloje nesant įrodymų, jog jis tyčia siekė atimti laisvę iÅ¡ kito žmogaus.

Pažymi, kad byloje nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys patys siekė bÅ«ti uždaryti bute, ir tik po to, kai apeliantas užrakino buto įėjimo duris, inscenizavo jų laisvės atėmimÄ , o nagrinėjamÄ Ä¯vykį tyrusiems pareigÅ«nams pateikė tik tas vaizdo įraÅ¡o vietas, kurios naudingos jiems patiems. Skunde taip pat teigiama, kad bylÄ nagrinėjęs teismas buvo neobjektyvus, nesigilindamas į bylos esmę, vadovavosi tik apeliantÄ kaltinančiais duomenimis, tuo pačiu ignoruodamas arba netinkamai įvertindamas aplinkybes, kurios padėtų atskleisti tikrÄ jÄ nagrinėjamo įvykio eigÄ .

Teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , apelianto nuomone, patvirtina tai, jog buvo ignoruotas jo praÅ¡ymas į bylos nagrinėjimÄ pakviesti jo pasirinktÄ gynėjÄ , o apie bylÄ nagrinėjusio teisėjo asmeninį negatyvų nusistatymÄ jo atžvilgiu liudija ir tai, kad O. J. ir A. G. naudai, buvo priteista po 1200 Lt žalos atlyginimo, nors prokurorė prašė priteisti po 500 Lt. Apibendrindamas, apeliantas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neiÅ¡tyrė visų faktinių bylos aplinkybių, bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kai ir neiÅ¡samiai, be to, nedalyvaujant jo pasirinktam gynėjui, dėl ko jo atžvilgiu buvo priimtas neteisėtas ir neteisingas teismo nuosprendis.

Teismo posėdyje nuteistasis V. D. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo V. D. apeliacinis skundas atmestinas.Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs bei tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl V. D. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes, baudžiamieji įstatymai pritaikyti tinkamai.PrieÅ¡ingai nei skunde teigia apeliantas, baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, kurie galėtų bÅ«ti pripažinti turėjusiais esminės reikÅ¡mės iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir paveikusiais teisėto bei pagrįsto nuosprendžio priėmimÄ , nepadaryta.

V. D. kaltė pagrįsta byloje esančiais faktiniais duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis visumoje gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Byloje surinktų įrodymų patikimumas patikrintas teisminio proceso metu BPK numatytomis priemonėmis, įrodymai visumoje įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Todėl tai, kad įrodymai buvo įvertinti ne taip, kaip to norėtų apeliantas, nėra pagrindo teigti, jog dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo buvo priimtas neteisėtas, neobjektyvus ir nepagrįstas teismo sprendimas.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo nuosprendžio, V. D. pagal BK 146 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2010-12-02, nuo 15.00 val. iki 17.00 val., Visagino mieste, (duomenys neskelbtini), esančiame I. D. nuosavybės teisėmis priklausančiame bute Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ vidaus užrakino buto duris, dėl ko bute buvę asmenys negalėjo laisvai iÅ¡eiti ir buvo laikomi prieÅ¡ jų valiÄ . BK 146 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę asmeniui, kuris neteisėtai atėmė žmogui laisvę, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių.

Å io nusikaltimo objektas – žmogaus laisvė pasirinkti savo buvimo vietÄ . Vienas iÅ¡ neteisėto laisvės atėmimo formų yra žmogaus laisvės pasirinkti savo buvimo vietÄ suvaržymas, laikant jį apibrėžtoje vietoje prieÅ¡ jo valiÄ . Nusikaltimas laikomas baigtu faktiÅ¡kai sulaikant žmogų esamoje vietoje prieÅ¡ jo valiÄ ir nukentėjusiajam tai suvokus. Tai, kokiu tikslu žmogus yra neteisėtai laikomas nelaisvėje, jeigu nėra žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių, veikos kvalifikavimui pagal BK 146 straipsnio 1 dalį reikÅ¡mės neturi.

Sprendžiant iš byloje užfiksuotų apelianto parodymų, paties buto durų užrakinimo fakto nagrinėjamo įvykio metu V. D. neginčija, tačiau tikina, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Visagine, likusiems žmonėms prieš tai pasiūlė išeiti. Šiems atsisakius tai padaryti, užrakino buto duris, kad nebūtų išnešami daiktai. Bute buvę asmenys pradėjo jį stumdyti bei mušti, todėl jis užsidarė kambaryje ir užrėmė kambario duris lova. Pats pagalbos nekvietė, nes suprato, kad policija jau iškviesta.

Atvykus policijai buto duris atrakino. Tačiau byloje surinktų neginčijamų įrodymų visuma objektyviai patvirtina, jog V. D., pasinaudodamas tuo, kad jis vienas turėjo raktÄ nuo iÅ¡orinių buto durų, kurį laikÄ neteisėtai laikė nukentėjusiuosius A. G., O. J., N. C. ir F. C. bute prieÅ¡ jų valiÄ , tokiu bÅ«du apribodamas pastarųjų laisvę pasirinkti savo buvimo vietÄ . Analizuojant nukentėjusiosios O. J. parodymus matyti, kad jai su liudytoja M. V. ir kitais nukentėjusiaisiais nagrinėjamo įvykio dienÄ atvykus į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Visagine, siekiant padėti M.

V. iÅ¡neÅ¡ti iÅ¡ buto pastarajai priklausančius daiktus, tuo metu, kai M. V. išėjo atneÅ¡ti pažymos, patvirtinančios, jog skolos už komunalines paslaugas nėra, V. D. užrakino įėjimo į butÄ duris. Tokiu bÅ«du ji kartu su kitais nukentėjusiaisiais liko užrakinta bute. Ir nors ji prašė V. D., kad Å¡is atrakintų duris ir visus iÅ¡leistų, kadangi jie norėjo iÅ¡eiti, pastarasis to nepadarė. Durys ne iÅ¡ karto buvo atrakintos ir tada, kai į įvykio vietÄ atvyko policijos pareigÅ«nai.

Duris V. D. atrakino tik tuomet, kai pamatė, kad į įvykio vietÄ atvyko prieÅ¡gaisrinės tarnybos automobilis su kopėčiomis. Å iuos, O. J. parodymus, vienu ar kitu aspektu patvirtina bei papildo ir kitų nukentėjusiųjų – A. G., N. C. ir F. C. parodymai. Netikėti nukentėjusiųjų parodymais bylÄ nagrinėjusiam teismui nebuvo jokio pagrindo, juolab, kad nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes dėl V. D. veiksmų, kurie suteikia pagrindÄ jo veikÄ kvalifikuoti kaip neteisėtÄ laisvės atėmimÄ , vienu ar kitu aspektu pagrindžia ir kiti bylos duomenys.

IÅ¡ nukentėjusiosios O. J. pateiktų pastarosios mobiliuoju telefonu užfiksuotų vaizdo įrašų akivaizdžiai matyti, kad kartu su V. D. bute užrakinti asmenys praÅ¡o, reikalauja, jog pastarasis atrakintų iÅ¡orines buto duris ir juos iÅ¡leistų, tačiau pastarasis tokius jų praÅ¡ymus ignoruoja. IÅ¡ tų pačių vaizdo įrašų nematyti, kad nukentėjusieji V. D. atžvilgiu, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, bÅ«tų ėmęsi kokių nors smurtinių veiksmų. Atvirkščiai, ramiai nuėjęs į vienÄ iÅ¡ buto kambarių, apeliantas pats jame užsidaro, iÅ¡ už durų pareikÅ¡damas, kad tai nukentėjusieji siekia su juo susidoroti, dėl ko jis ir parėmė baldais duris.

Taip pat ramiai, užtikrintai, t.y. be jokių ženklų, jog baimintųsi nukentėjusiųjų dėl jų tariamo agresyvumo, sugrįžęs į patalpas, kuriose buvo ir nukentėjusieji, V. D. iÅ¡eina į balkonÄ ir netrukus galiausiai atrakina buto duris. Teisėjų kolegijos nuomone, toks nuteistojo elgesys, įvertinus ir bute buvusių nukentėjusiųjų veiksmus, byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo kvalifikuotas pagal BK 146 straipsnio 1 dalį, pažymint ir tai, kad nagrinėjamu atveju neteisėtam laisvės atėmimui konstatuoti teisinės reikÅ¡mės neturi tai, dėl kokių priežasčių buto durys buvo užrakintos.

Kita vertus, vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas aplinkybes nuosekliai papildo kiti byloje surinkti įrodymai, kurių visuma ir leido pirmosios instancijos teismui pripažinti V. D. kaltu pagal BK 146 straipsnio 1 dalį. Todėl apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai vadovavosi aukščiau aptartais vaizdo įraÅ¡ais, atmestinas, pažymint, kad tai, jog apeliantas savaip interpretuoja įvykio aplinkybes, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bylÄ nagrinėjęs teismas byloje surinktus įrodymus, tame tarpe ir apelianto parodymus, įvertino neobjektyviai ar Å¡aliÅ¡kai.    Aplinkybę, jog nukentėjusieji A.

G., O. J., N. C. ir F. C. bute buvo laikomi prieÅ¡ jų valiÄ , patvirtina ir liudytojos M. V. parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad jai iÅ¡vykus į VÄ® „Visagino energija“, nukentėjusieji, kurių ji buvo papraÅ¡iusi padėti jai iÅ¡vežti baldus iÅ¡ buto, kurį ji nuomojosi iÅ¡ V. D., liko jos laukti bute. Grįžusi atgal buto duris rado užrakintas. Jos dukra A. G. iÅ¡ už durų paaiÅ¡kino, kad duris užrakino V. D., kuris vienintelis turėjo raktÄ nuo tuo metu duryse buvusios spynos. Siekiant iÅ¡laisvinti nukentėjusiuosius, buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai, o vėliau pastarieji iÅ¡kvietė ir prieÅ¡gaisrinės tarnybos pareigÅ«nus.

Tačiau ir tuomet V. D. duris atrakino ne iÅ¡ karto, tai padarė tik pamatęs, jog prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigÅ«nai ketina panaudoti automobilines kopėčias. Å iuos liudytojos parodymus nuosekliai papildo ir liudytojais byloje apklaustų policijos pareigÅ«nų E. S., E. D., prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigÅ«no V. G. parodymai bei byloje esantys raÅ¡ytiniai dokumentai (1 t. b.l. 10, 12-14).Tuo tarpu nuteistojo V. D. parodymus apie tai, kad patys nukentėjusieji jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtÄ , dėl ko jis užsidarė atskirame kambaryje ir todėl negalėjo atrakinti buto durų, patvirtinančių objektyvių įrodymų byloje nenustatyta.

Dėl jo atžvilgiu naudojamo smurto ar jo grėsmės pastarasis pagalbos nesikreipė nei į policijos pareigÅ«nus, nei į kitus asmenis (nors su savimi turėjo veikiantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ), apie tokias aplinkybes neinformavo ir įvykio vietoje jį sulaikiusių pareigÅ«nų. Po įvykio V. D. nuvykus į medicinos įstaigÄ , pastarajam nustatyta deÅ¡inės rankos pirÅ¡to 1,5 cm negili žaizda, kuri, pagal medicininių dokumentų duomenis, atsirado dėl buityje patirto sužeidimo (2 t. b.l. 161).

Tačiau šį sužeidimÄ , kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, V. D. galėjo patirti pats stumdydamas bute buvusius baldus, kas aiÅ¡kiai matyti ir iÅ¡ aukščiau minėtų vaizdo įrašų, be to, pats apeliantas pirminėje apklausoje yra nurodęs, kad pirÅ¡tas buvo sužalotas galimai tada, kai buvo stumdomi baldai (1 t. b.l. 112). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinio skundo argumentas, jog neapklausus įvykio metu bute buvusio nuomininko R. Å ., kaip vienintelio objektyvaus įvykio liudytojo, negalima laikyti, jog baudžiamoji byla buvo iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėta, nepagrįstas.

Teisėjų kolegijos nuomone, aukščiau iÅ¡dėstytų įrodymų visuma suteikia pagrindÄ V. D. veikÄ kvalifikuoti pagal BK 146 straipsnio 1 dalį. Kita vertus, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų įstatymo numatytų priemonių, siekdamas užtikrinti liudytojo R. Å . dalyvavimÄ teisminiame nagrinėjime, tuo tarpu liudytojo, kurio kvietimas į teismÄ yra nepaprastai sudėtingas, neprieinamumas, negali užkirsti kelio baudžiamajam procesui, juolab, kad, kaip minėta, byloje pakanka ir kitų V.

D. kaltę dėl BK 146 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo pagrindžiančių įrodymų, o iÅ¡ paties apelianto byloje užfiksuotų pirminių parodymų matyti, kad R. Å . konflikte nedalyvavo ir didžiÄ jÄ laiko dalį praleido virtuvėje (1 t. b.l. 111). Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti praÅ¡ymai atlikti kitus baudžiamojo proceso veiksmus (atlikti medicinos ekspertizę, apklausti V. D. nurodomus liudytojus, iÅ¡reikalauti telefoninių skambučių iÅ¡klotines), kaip matyti iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo turinio, pirmosios instancijos teismo buvo motyvuotai įvertinti ir pagrįstai atmesti, o tai, kad nagrinėjant bylÄ teisme buvo priimti apeliantÄ netenkinantys sprendimai, nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog jo praÅ¡ymai buvo teismo ignoruojami ar teismas netinkamai taikė baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

Apeliacinio skundo argumentai dėl O. J. ir A. G. priteistos neturtinės žalos, taipogi yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog V. D. privalo atlyginti neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ nukentėjusiosioms O. J. ir A. G. dėl kaltų nuteistojo veiksmų, yra pagrįsta. Ir Å¡i aplinkybė niekaip negali bÅ«ti siejama su teismo Å¡aliÅ¡kumu. Viena vertus, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiosios byloje yra pareiÅ¡kusios civilinius ieÅ¡kinius kiekviena po 5000 Lt sumai (1 t. b.l. 61, 80), tuo tarpu skundžiamu teismo nuosprendžiu pastarosioms priteista po 1200 Lt žalos atlyginimo, atkreipiant apelianto dėmesį į tai, kad baigiamosiose kalbose prokuroro siÅ«loma priteisti žala teismo, priimančio apkaltinamÄ jį nuosprendį, nesaisto.Kita vertus, neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Taigi, nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, jog O. J. ir A. G. dėl nuteistojo V. D. tyčinių nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalÄ . Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.Kaip matyti iÅ¡ nustatytų bylos aplinkybių, O.

J. ir A. G. dėl tyčinių V. D. nusikalstamų veiksmų patyrė laisvės suvaržymÄ , keletÄ valandų negalėjo savarankiÅ¡kai veikti, bÅ«damos priklausomos nuo kito, joms asmeniÅ¡kai iki Å¡iol nepažįstamo asmens valios, ir to pasėkoje, patyrė baimę dėl savo saugumo, emocinį ir dvasinį sukrėtimÄ . Todėl, įvertinus visa kas aukščiau aptarta, apeliacinį skundÄ nagrinėjančio teismo nuomone, nukentėjusiosioms neturtinė žala priteista pagrįstai ir jos dydis nėra aiÅ¡kiai per didelis, atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teisminę praktikÄ .

Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso paskirties esmei yra bÅ«dingi proceso greitumo, proceso lygybės, vieÅ¡umo, teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo principai. Greitumo reikalavimas įpareigoja tiek teisėsaugos pareigÅ«nus, tiek teismus visus procesinius veiksmus atlikti ir sprendimus priimti per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ . Greitai tiriant ir nagrinėjant bylas, patenkinamas visuomenės interesas, kad teisingumas bÅ«tų įvykdomas ir teisinė santarvė bÅ«tų atkuriama praėjus kuo mažiau laiko nuo nusikalstamos veikos padarymo.

Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos dokumentuose užfiksuotų duomenų, įgyvendindamas kaltinamojo teisę į teisingÄ bylos procesÄ bei užtikrindamas jo teisę į gynybÄ (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas), pirmosios instancijos teismas V. D. paskyrė valstybės teisinę pagalbÄ teikiantį gynėjÄ . Teisminio proceso metu V. D. pareiÅ¡kė, jog jis teismo jam paskirto gynėjo atsisako, tačiau nei į teismo posėdį, kurio metu jis iÅ¡dėstė teismui savo tokį pareiÅ¡kimÄ , nei į vėlesnius teismo posėdžius, pastarojo pasirinktas gynėjas neatvyko.

V. D. atstovavimÄ patvirtinančius dokumentus teismui pateikęs advokatas R. B. į teisiamÄ jį posėdį teismo nustatytu laiku taipogi atvykti negalėjo dėl asmeninių priežasčių (2 t. b.l. 177-179). Todėl teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, siekdamas iÅ¡nagrinėti bylÄ per kuo trumpesnį laikÄ ir užkirsti keliÄ bylos vilkinimui, pagrįstai V. D. gynybÄ toliau pavedė valstybės teisinę pagalbÄ teikiančiam gynėjui, konstatavęs, jog objektyvių duomenų, pagrindžiančių gynėjo nuÅ¡alinimÄ baudžiamojo proceso įstatyme numatytais atvejais, V.

D. taip pat nepateikė, pažymint ir tai, kad kaltinamojo teisė pasirinkti gynėjÄ nėra absoliuti, jei kitomis priemonėmis neįmanoma užtikrinti nekliudomo, operatyvaus ir sÄ Å¾iningo baudžiamojo proceso ir kaltinamojo teisių bei jo teisėtų interesų gynimo (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1N-27/2012). Baudžiamosios bylos dokumentų analizė leidžia konstatuoti, jog duomenų, kad V. D. atžvilgiu bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ar teisėjas bÅ«tų suinteresuotas bylos baigtimi ar Å¡aliÅ¡kas, byloje nenustatyta.

Visi V. D. teismui teikti praÅ¡ymai iÅ¡nagrinėti, dalies jų atmetimo motyvai dėl esminių aplinkybių yra teisingi ir pagrįsti, jų argumentacija pakankama. O tai, kad V. D. praÅ¡ymai, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , buvo įvertinti ir iÅ¡spręsti ne taip, kaip to norėtų apeliantas, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog skundus nagrinėjęs teismas (teisėjas) ar byloje priimti procesiniai sprendimai, tame tarpe ir skundžiamas teismo nuosprendis, neobjektyvÅ«s ir Å¡aliÅ¡ki.

Apeliacinio skundo argumentai, susiję su galimai nusikalstamais apelianto nurodytų asmenų veiksmais, nėra nagrinėjamos baudžiamosios bylos dalykas, todėl paliekami nenagrinėtais, pažymint, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis).  Atsižvelgusi į tai, kas iÅ¡dėstyta, bei įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, jog V.

D. kaltė, padarius jam inkriminuojamÄ BK 146 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , yra įrodyta, jo veiksmų juridinis vertinimas yra teisingas, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti apeliacinį skundÄ jame nurodytais argumentais. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė:              nuteistojo V. D. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                                                     Audronė Kartanienė Teisėjai                                                                                                                                         Pavelas Frolovas                                                                                                                                                        Regina PocienėNuoraÅ¡as tikras :Kolegijos pirmininkė                                                                                                    Audronė Kartanienė