4e2b4698-96d6-4779-a6d5-bfe556a06a91 · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedPraneÅ¡Äja AudronÄ KartanienÄPraneÅ¡Äja AudronÄ KartanienÄ                                                             Baudžiamoji byla Nr. 1A-502/2012TeisÄjas Valdas CiesiÅ«nas                                                                          Teisminio proceso Nr. 1-49-00485-2012-5         Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.         (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. gegužÄs 24 d.Vilnius          Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs AudronÄs KartanienÄs, teisÄjų Pavelo Frolovo, Reginos PocienÄs, sekretoriaujant Daivai Mintautaitei,dalyvaujant prokurorui Anatolijui PoÅ¡iÅ«nui,gynÄjui advokatui Adolfui Remeikiui,nuteistajam V.
Legislator headnote
AI generated4e2b4698-96d6-4779-a6d5-bfe556a06a91 · Vilniaus apygardos teismas: Pažymi, kad byloje nukentÄjusiaisiais pripažinti asmenys patys siekÄ bÅ«ti uždaryti bute, ir tik po to, kai apeliantas užrakino buto įÄjimo duris, inscenizavo jų laisvÄs atÄmimÄ , o nagrinÄjamÄ Ä¯vykį tyrusiems pareigÅ«nams pateikÄ tik tas vaizdo įraÅ¡o vietas, kurios naudingos jiems patiems. Skunde taip pat teigiama, kad bylÄ nagrinÄjÄs teismas buvo neobjektyvus, nesigilindamas į bylos esmÄ, vadovavosi tik apeliantÄ kaltinanÄiais duomenimis, tuo paÄiu ignoruodamas arba netinkamai įvertindamas aplinkybes, kurios padÄtų atskleisti tikrÄ jÄ nagrinÄjamo įvykio eigÄ .
Full text
PraneÅ¡Äja AudronÄ KartanienÄPraneÅ¡Äja AudronÄ KartanienÄ                                                             Baudžiamoji byla Nr. 1A-502/2012TeisÄjas Valdas CiesiÅ«nas                                                                          Teisminio proceso Nr. 1-49-00485-2012-5         Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.         (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. gegužÄs 24 d.Vilnius          Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs AudronÄs KartanienÄs, teisÄjų Pavelo Frolovo, Reginos PocienÄs, sekretoriaujant Daivai Mintautaitei,dalyvaujant prokurorui Anatolijui PoÅ¡iÅ«nui,gynÄjui advokatui Adolfui Remeikiui,nuteistajam V.
D., vertÄjai Boženai Seniut, teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. D. apeliacinį skundÄ dÄl Visagino miesto apylinkÄs teismo 2012 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažintas kaltu padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau âBK) 146 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda. IÅ¡ V. D. priteista nukentÄjusiosioms O. J. ir A. G. po 1200 Lt (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus litų) neturtinÄs žalos atlyginimas.
Kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,             n u s t a t Ä :              V. D. nuteistas už tai, kad neteisÄtai atÄmÄ Å¾monÄms laisvÄ, t.y. 2010-12-02, nuo 15.00 val. iki 17.00 val., Visagino mieste, (duomenys neskelbtini), esanÄiame I. D. nuosavybÄs teisÄmis priklausanÄiame bute Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ vidaus užrakino buto duris, taip neteisÄtai atimdamas laisvÄ A. G., O. J., N. C. ir F. C., dÄl ko nukentÄjusieji negalÄjo laisvai iÅ¡eiti iÅ¡ buto, kur buvo laikomi prieÅ¡ jų valiÄ , t.y.
V. D. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 146 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ . Apeliaciniu skundu nuteistasis V. D. praÅ¡o panaikinti Visagino miesto apylinkÄs teismo 2012 m. vasario 28 d. nuosprendį ir, iÅ¡nagrinÄjus bylÄ iÅ¡ esmÄs, jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, jo veiksmuose nesant nusikaltimo, numatyto BK 146 straipsnio 1 dalyje, sudÄties, arba Visagino miesto apylinkÄs teismo 2012 m. vasario 28 d. nuosprendį panaikinti kaip Å¡aliÅ¡kÄ ir bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinÄti pirmosios instancijos teismui.
Mano, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisÄtas, neobjektyvus ir nepagrįstas. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį, vadovavosi ne baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ir byloje esanÄiais akivaizdžiais jo nekaltumo įrodymais, o melagingais ir prieÅ¡taringais O. J., A. G., F. C., N. C. ir M. V. parodymais, be to, nesivadovaudamas teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijais, neįsigilinÄs į bylos esmÄ, paskubomis formaliai jÄ iÅ¡nagrinÄjo.
Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai į teismo posÄdį neiÅ¡kvietÄ ir neapklausÄ liudytojų R. Å ., A. P., J. Ž., J. S., M. R. ir S. V., taip pat KlaipÄdos miesto įmonÄs âB." darbuotojų, automobilio vairuotojo, kuris pakeitÄ buto, esanÄio Taikos pr. (duomenys neskelbtini), Visagino mieste, įÄjimo durų spynos Å¡erdį, kroviko ir automobilio vairuotojo, kurie 2010-12-02 iÅ¡neÅ¡inÄjo turtÄ iÅ¡ buto, esanÄio (duomenys neskelbtini), Visagino m., 3-ojo policijos patrulio, kuris buvo atvykÄs į minÄtÄ butÄ , nepagrįstai pakartotinai neapklausÄ ir M.
V. bei teismo medicinos eksperto S. F.Apeliantas mano, kad bylÄ nagrinÄjÄs teismas, pažeisdamas baudžiamojo proceso nuostatas, nepagrįstai ne visada darydavo teismo posÄdžio įraÅ¡Ä , teismo posÄdžio metu ne visada leisdavo jam užduoti klausimus liudytojams ir nukentÄjusiesiems, iÅ¡sakyti savo argumentus, pateikti savo įrodymus bei paaiÅ¡kinimus, paskutiniame teismo posÄdyje nutraukÄ jo paskutinÄ kalbÄ , didžiÄ jÄ posÄdžio laiko dalį skirdamas bylos medžiagos peržiÅ«rai ir liudytojų bei prokuroro kalboms, be to, neiÅ¡kvietÄ Ä¯ teismo posÄdį jo pasirinkto gynÄjo advokato R.
B., ignoravo visus jo praÅ¡ymus ir pareiÅ¡kimus dÄl to, kad vietoj paskirto advokato, kuris nesuteikÄ jam teisinÄs pagalbos, bÅ«tų iÅ¡kviestas jo pasirinktas gynÄjas. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas pertraukas bylos nagrinÄjime, neužtikrino, kad nukentÄjusieji nebendrautų su bylos baigtimi suinteresuotais liudytojais, taip pat nepagrįstai bylÄ nagrinÄjo, nedalyvaujant į teismo posÄdį iÅ¡kviestiems liudytojams bei nukentÄjusiesiems ir apelianto praÅ¡ymu kviestiniems asmenims.
Pažymima, jog teismas ignoravo aplinkybÄ, jog apeliantas apie 2 valandas praÅ¡Ä be leidimo į butÄ Ä¯sibrovusių žmonių iÅ¡eiti iÅ¡ jo, siekdamas juos iÅ¡praÅ¡yti iÅ¡ buto, buvo iÅ¡kvietÄs policijos darbuotojus, kad iÅ¡eiti iÅ¡ buto asmenis praÅ¡Ä ir tame bute gyvenantis R. Å ., kuris, paskambinÄs apeliantui, ir papraÅ¡Ä, kad pastarasis padÄtų atlaisvinti butÄ nuo asmenų, kurie įsibrovÄ Ä¯ jį, panaudodami apgaulÄ. Atkreipiamas dÄmesys į tai, kad bÅ«tent apeliantas, o ne M.
V., pasiÅ«lÄ palaukti, kol bute gyvenantys žmonÄs grįš iÅ¡ darbo, ir tik tada iÅ¡siaiÅ¡kinti, kam kurie daiktai ir baldai priklauso, tuo tarpu M. V. nekontroliuojamai iÅ¡neÅ¡Ä bute buvusius baldus ir daiktus. Apeliantas mano, kad bylÄ nagrinÄjÄs teismas nepagrįstai nesiaiÅ¡kino tikrųjų patekimo į butÄ aplinkybių ir priežasÄių. Nurodo, kad nei M. V., nei byloje tariamai nukentÄjÄ asmenys nuo 2010-11-06 neturÄjo teisÄs įeiti į jo sÅ«naus butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Visagine, nei žodinÄs, nei raÅ¡ytinÄs sutarties pagrindu, nurodyti asmenys neturÄjo jokio leidimo patekti į butÄ , kuriame jo leidimu gyveno kiti asmenys, t.y.
įmonÄs âB." darbuotojai, kurie, apelianto teigimu, galÄtų patvirtinti, jog nukentÄjusiaisiais byloje pripažinti asmenys neteisÄtai įsibrovÄ Ä¯ butÄ ir nekontroliuojamai iÅ¡neÅ¡inÄjo iÅ¡ jo jiems nepriklausantį turtÄ . AplinkybÄ, jog apeliantas dÄl buto nuomos jame gyvenusiems asmenims jau buvo susitarÄs, gali patvirtinti įmonÄs âB." KlaipÄdos filialo atstovai M. R. ir S. V., taÄiau jie byloje neapklausti. Taip pat neapklausti ir kiti skunde apelianto nurodomi asmenys, kurių parodymai, pasak apelianto, galÄtų patvirtinti, jog įkalinimas bute buvo inscenizuotas paÄių nukentÄjusiųjų, nuo kurių jis pats slÄpÄsi, baimindamasis, kad gali bÅ«ti sumuÅ¡tas ar net nužudytas.
Apelianto nuomone, byloje nepagrįstai neiÅ¡reikalautos ir telefoninių skambuÄių iÅ¡klotinÄs, kurios padÄtų nustatyti tikrÄ sias nagrinÄjamo įvykio aplinkybes, paneigti nukentÄjusiųjų byloje duotus melagingus ir prieÅ¡taringus parodymus prieÅ¡ jį, pastariesiems siekiant iÅ¡vengti atsakomybÄs dÄl savo neteisÄtų veiksmų, be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesiaiÅ¡kino apelianto sužalojimo aplinkybių, be pagrindo neskyrÄ teismo medicinos ekspertizÄs. Apeliantas mano, kad jo veiksmai negali bÅ«ti kvalifikuoti pagal BK 146 straipsnio 1 dalį, byloje nesant įrodymų, jog jis tyÄia siekÄ atimti laisvÄ iÅ¡ kito žmogaus.
Pažymi, kad byloje nukentÄjusiaisiais pripažinti asmenys patys siekÄ bÅ«ti uždaryti bute, ir tik po to, kai apeliantas užrakino buto įÄjimo duris, inscenizavo jų laisvÄs atÄmimÄ , o nagrinÄjamÄ Ä¯vykį tyrusiems pareigÅ«nams pateikÄ tik tas vaizdo įraÅ¡o vietas, kurios naudingos jiems patiems. Skunde taip pat teigiama, kad bylÄ nagrinÄjÄs teismas buvo neobjektyvus, nesigilindamas į bylos esmÄ, vadovavosi tik apeliantÄ kaltinanÄiais duomenimis, tuo paÄiu ignoruodamas arba netinkamai įvertindamas aplinkybes, kurios padÄtų atskleisti tikrÄ jÄ nagrinÄjamo įvykio eigÄ .
Teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , apelianto nuomone, patvirtina tai, jog buvo ignoruotas jo praÅ¡ymas į bylos nagrinÄjimÄ pakviesti jo pasirinktÄ gynÄjÄ , o apie bylÄ nagrinÄjusio teisÄjo asmeninį negatyvų nusistatymÄ jo atžvilgiu liudija ir tai, kad O. J. ir A. G. naudai, buvo priteista po 1200 Lt žalos atlyginimo, nors prokurorÄ praÅ¡Ä priteisti po 500 Lt. Apibendrindamas, apeliantas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nenustatÄ ir neiÅ¡tyrÄ visų faktinių bylos aplinkybių, bylÄ iÅ¡nagrinÄjo Å¡aliÅ¡kai ir neiÅ¡samiai, be to, nedalyvaujant jo pasirinktam gynÄjui, dÄl ko jo atžvilgiu buvo priimtas neteisÄtas ir neteisingas teismo nuosprendis.
Teismo posÄdyje nuteistasis V. D. ir jo gynÄjas praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras praÅ¡Ä nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo V. D. apeliacinis skundas atmestinas.Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyrÄs bei tinkamai įvertinÄs byloje surinktus įrodymus, padarÄ teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dÄl V. D. kaltÄs padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes, baudžiamieji įstatymai pritaikyti tinkamai.PrieÅ¡ingai nei skunde teigia apeliantas, baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, kurie galÄtų bÅ«ti pripažinti turÄjusiais esminÄs reikÅ¡mÄs iÅ¡samiai iÅ¡nagrinÄti bylÄ ir paveikusiais teisÄto bei pagrįsto nuosprendžio priÄmimÄ , nepadaryta.
V. D. kaltÄ pagrįsta byloje esanÄiais faktiniais duomenimis, kurie, kaip įrodymų Å¡altinis visumoje gauti teisÄtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Byloje surinktų įrodymų patikimumas patikrintas teisminio proceso metu BPK numatytomis priemonÄmis, įrodymai visumoje įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. TodÄl tai, kad įrodymai buvo įvertinti ne taip, kaip to norÄtų apeliantas, nÄra pagrindo teigti, jog dÄl pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo buvo priimtas neteisÄtas, neobjektyvus ir nepagrįstas teismo sprendimas.
Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo nuosprendžio, V. D. pagal BK 146 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2010-12-02, nuo 15.00 val. iki 17.00 val., Visagino mieste, (duomenys neskelbtini), esanÄiame I. D. nuosavybÄs teisÄmis priklausanÄiame bute Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ vidaus užrakino buto duris, dÄl ko bute buvÄ asmenys negalÄjo laisvai iÅ¡eiti ir buvo laikomi prieÅ¡ jų valiÄ . BK 146 straipsnio 1 dalis numato atsakomybÄ asmeniui, kuris neteisÄtai atÄmÄ Å¾mogui laisvÄ, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių.
Å io nusikaltimo objektas â žmogaus laisvÄ pasirinkti savo buvimo vietÄ . Vienas iÅ¡ neteisÄto laisvÄs atÄmimo formų yra žmogaus laisvÄs pasirinkti savo buvimo vietÄ suvaržymas, laikant jį apibrÄžtoje vietoje prieÅ¡ jo valiÄ . Nusikaltimas laikomas baigtu faktiÅ¡kai sulaikant žmogų esamoje vietoje prieÅ¡ jo valiÄ ir nukentÄjusiajam tai suvokus. Tai, kokiu tikslu žmogus yra neteisÄtai laikomas nelaisvÄje, jeigu nÄra žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių, veikos kvalifikavimui pagal BK 146 straipsnio 1 dalį reikÅ¡mÄs neturi.
Sprendžiant iÅ¡ byloje užfiksuotų apelianto parodymų, paties buto durų užrakinimo fakto nagrinÄjamo įvykio metu V. D. neginÄija, taÄiau tikina, kad bute, esanÄiame (duomenys neskelbtini), Visagine, likusiems žmonÄms prieÅ¡ tai pasiÅ«lÄ iÅ¡eiti. Å iems atsisakius tai padaryti, užrakino buto duris, kad nebÅ«tų iÅ¡neÅ¡ami daiktai. Bute buvÄ asmenys pradÄjo jį stumdyti bei muÅ¡ti, todÄl jis užsidarÄ kambaryje ir užrÄmÄ kambario duris lova. Pats pagalbos nekvietÄ, nes suprato, kad policija jau iÅ¡kviesta.
Atvykus policijai buto duris atrakino. TaÄiau byloje surinktų neginÄijamų įrodymų visuma objektyviai patvirtina, jog V. D., pasinaudodamas tuo, kad jis vienas turÄjo raktÄ nuo iÅ¡orinių buto durų, kurį laikÄ neteisÄtai laikÄ nukentÄjusiuosius A. G., O. J., N. C. ir F. C. bute prieÅ¡ jų valiÄ , tokiu bÅ«du apribodamas pastarųjų laisvÄ pasirinkti savo buvimo vietÄ . Analizuojant nukentÄjusiosios O. J. parodymus matyti, kad jai su liudytoja M. V. ir kitais nukentÄjusiaisiais nagrinÄjamo įvykio dienÄ atvykus į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Visagine, siekiant padÄti M.
V. iÅ¡neÅ¡ti iÅ¡ buto pastarajai priklausanÄius daiktus, tuo metu, kai M. V. iÅ¡Äjo atneÅ¡ti pažymos, patvirtinanÄios, jog skolos už komunalines paslaugas nÄra, V. D. užrakino įÄjimo į butÄ duris. Tokiu bÅ«du ji kartu su kitais nukentÄjusiaisiais liko užrakinta bute. Ir nors ji praÅ¡Ä V. D., kad Å¡is atrakintų duris ir visus iÅ¡leistų, kadangi jie norÄjo iÅ¡eiti, pastarasis to nepadarÄ. Durys ne iÅ¡ karto buvo atrakintos ir tada, kai į įvykio vietÄ atvyko policijos pareigÅ«nai.
Duris V. D. atrakino tik tuomet, kai pamatÄ, kad į įvykio vietÄ atvyko prieÅ¡gaisrinÄs tarnybos automobilis su kopÄÄiomis. Å iuos, O. J. parodymus, vienu ar kitu aspektu patvirtina bei papildo ir kitų nukentÄjusiųjų â A. G., N. C. ir F. C. parodymai. NetikÄti nukentÄjusiųjų parodymais bylÄ nagrinÄjusiam teismui nebuvo jokio pagrindo, juolab, kad nukentÄjusiųjų nurodytas aplinkybes dÄl V. D. veiksmų, kurie suteikia pagrindÄ jo veikÄ kvalifikuoti kaip neteisÄtÄ laisvÄs atÄmimÄ , vienu ar kitu aspektu pagrindžia ir kiti bylos duomenys.
IÅ¡ nukentÄjusiosios O. J. pateiktų pastarosios mobiliuoju telefonu užfiksuotų vaizdo įrašų akivaizdžiai matyti, kad kartu su V. D. bute užrakinti asmenys praÅ¡o, reikalauja, jog pastarasis atrakintų iÅ¡orines buto duris ir juos iÅ¡leistų, taÄiau pastarasis tokius jų praÅ¡ymus ignoruoja. IÅ¡ tų paÄių vaizdo įrašų nematyti, kad nukentÄjusieji V. D. atžvilgiu, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, bÅ«tų ÄmÄsi kokių nors smurtinių veiksmų. AtvirkÅ¡Äiai, ramiai nuÄjÄs į vienÄ iÅ¡ buto kambarių, apeliantas pats jame užsidaro, iÅ¡ už durų pareikÅ¡damas, kad tai nukentÄjusieji siekia su juo susidoroti, dÄl ko jis ir parÄmÄ baldais duris.
Taip pat ramiai, užtikrintai, t.y. be jokių ženklų, jog baimintųsi nukentÄjusiųjų dÄl jų tariamo agresyvumo, sugrįžÄs į patalpas, kuriose buvo ir nukentÄjusieji, V. D. iÅ¡eina į balkonÄ ir netrukus galiausiai atrakina buto duris. TeisÄjų kolegijos nuomone, toks nuteistojo elgesys, įvertinus ir bute buvusių nukentÄjusiųjų veiksmus, byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo kvalifikuotas pagal BK 146 straipsnio 1 dalį, pažymint ir tai, kad nagrinÄjamu atveju neteisÄtam laisvÄs atÄmimui konstatuoti teisinÄs reikÅ¡mÄs neturi tai, dÄl kokių priežasÄių buto durys buvo užrakintos.
Kita vertus, vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas aplinkybes nuosekliai papildo kiti byloje surinkti įrodymai, kurių visuma ir leido pirmosios instancijos teismui pripažinti V. D. kaltu pagal BK 146 straipsnio 1 dalį. TodÄl apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai vadovavosi aukÅ¡Äiau aptartais vaizdo įraÅ¡ais, atmestinas, pažymint, kad tai, jog apeliantas savaip interpretuoja įvykio aplinkybes, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bylÄ nagrinÄjÄs teismas byloje surinktus įrodymus, tame tarpe ir apelianto parodymus, įvertino neobjektyviai ar Å¡aliÅ¡kai.    AplinkybÄ, jog nukentÄjusieji A.
G., O. J., N. C. ir F. C. bute buvo laikomi prieÅ¡ jų valiÄ , patvirtina ir liudytojos M. V. parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad jai iÅ¡vykus į VÄ® âVisagino energijaâ, nukentÄjusieji, kurių ji buvo papraÅ¡iusi padÄti jai iÅ¡vežti baldus iÅ¡ buto, kurį ji nuomojosi iÅ¡ V. D., liko jos laukti bute. Grįžusi atgal buto duris rado užrakintas. Jos dukra A. G. iÅ¡ už durų paaiÅ¡kino, kad duris užrakino V. D., kuris vienintelis turÄjo raktÄ nuo tuo metu duryse buvusios spynos. Siekiant iÅ¡laisvinti nukentÄjusiuosius, buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai, o vÄliau pastarieji iÅ¡kvietÄ ir prieÅ¡gaisrinÄs tarnybos pareigÅ«nus.
TaÄiau ir tuomet V. D. duris atrakino ne iÅ¡ karto, tai padarÄ tik pamatÄs, jog prieÅ¡gaisrinÄs gelbÄjimo tarnybos pareigÅ«nai ketina panaudoti automobilines kopÄÄias. Å iuos liudytojos parodymus nuosekliai papildo ir liudytojais byloje apklaustų policijos pareigÅ«nų E. S., E. D., prieÅ¡gaisrinÄs gelbÄjimo tarnybos pareigÅ«no V. G. parodymai bei byloje esantys raÅ¡ytiniai dokumentai (1 t. b.l. 10, 12-14).Tuo tarpu nuteistojo V. D. parodymus apie tai, kad patys nukentÄjusieji jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtÄ , dÄl ko jis užsidarÄ atskirame kambaryje ir todÄl negalÄjo atrakinti buto durų, patvirtinanÄių objektyvių įrodymų byloje nenustatyta.
DÄl jo atžvilgiu naudojamo smurto ar jo grÄsmÄs pastarasis pagalbos nesikreipÄ nei į policijos pareigÅ«nus, nei į kitus asmenis (nors su savimi turÄjo veikiantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ), apie tokias aplinkybes neinformavo ir įvykio vietoje jį sulaikiusių pareigÅ«nų. Po įvykio V. D. nuvykus į medicinos įstaigÄ , pastarajam nustatyta deÅ¡inÄs rankos pirÅ¡to 1,5 cm negili žaizda, kuri, pagal medicininių dokumentų duomenis, atsirado dÄl buityje patirto sužeidimo (2 t. b.l. 161).
TaÄiau šį sužeidimÄ , kaip pagrįstai pažymÄjo pirmosios instancijos teismas, V. D. galÄjo patirti pats stumdydamas bute buvusius baldus, kas aiÅ¡kiai matyti ir iÅ¡ aukÅ¡Äiau minÄtų vaizdo įrašų, be to, pats apeliantas pirminÄje apklausoje yra nurodÄs, kad pirÅ¡tas buvo sužalotas galimai tada, kai buvo stumdomi baldai (1 t. b.l. 112). Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad apeliacinio skundo argumentas, jog neapklausus įvykio metu bute buvusio nuomininko R. Å ., kaip vienintelio objektyvaus įvykio liudytojo, negalima laikyti, jog baudžiamoji byla buvo iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinÄta, nepagrįstas.
TeisÄjų kolegijos nuomone, aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytų įrodymų visuma suteikia pagrindÄ V. D. veikÄ kvalifikuoti pagal BK 146 straipsnio 1 dalį. Kita vertus, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas ÄmÄsi visų įstatymo numatytų priemonių, siekdamas užtikrinti liudytojo R. Å . dalyvavimÄ teisminiame nagrinÄjime, tuo tarpu liudytojo, kurio kvietimas į teismÄ yra nepaprastai sudÄtingas, neprieinamumas, negali užkirsti kelio baudžiamajam procesui, juolab, kad, kaip minÄta, byloje pakanka ir kitų V.
D. kaltÄ dÄl BK 146 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo pagrindžianÄių įrodymų, o iÅ¡ paties apelianto byloje užfiksuotų pirminių parodymų matyti, kad R. Å . konflikte nedalyvavo ir didžiÄ jÄ laiko dalį praleido virtuvÄje (1 t. b.l. 111). Apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstyti praÅ¡ymai atlikti kitus baudžiamojo proceso veiksmus (atlikti medicinos ekspertizÄ, apklausti V. D. nurodomus liudytojus, iÅ¡reikalauti telefoninių skambuÄių iÅ¡klotines), kaip matyti iÅ¡ teisiamojo posÄdžio protokolo turinio, pirmosios instancijos teismo buvo motyvuotai įvertinti ir pagrįstai atmesti, o tai, kad nagrinÄjant bylÄ teisme buvo priimti apeliantÄ netenkinantys sprendimai, nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog jo praÅ¡ymai buvo teismo ignoruojami ar teismas netinkamai taikÄ baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.
Apeliacinio skundo argumentai dÄl O. J. ir A. G. priteistos neturtinÄs žalos, taipogi yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog V. D. privalo atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ nukentÄjusiosioms O. J. ir A. G. dÄl kaltų nuteistojo veiksmų, yra pagrįsta. Ir Å¡i aplinkybÄ niekaip negali bÅ«ti siejama su teismo Å¡aliÅ¡kumu. Viena vertus, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentÄjusiosios byloje yra pareiÅ¡kusios civilinius ieÅ¡kinius kiekviena po 5000 Lt sumai (1 t. b.l. 61, 80), tuo tarpu skundžiamu teismo nuosprendžiu pastarosioms priteista po 1200 Lt žalos atlyginimo, atkreipiant apelianto dÄmesį į tai, kad baigiamosiose kalbose prokuroro siÅ«loma priteisti žala teismo, priimanÄio apkaltinamÄ jį nuosprendį, nesaisto.Kita vertus, neturtinÄ Å¾ala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 6.250 straipsnio 1 dalis).
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinÄ Å¾ala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dÄl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Taigi, nagrinÄjamu atveju nekyla jokių abejonių, jog O. J. ir A. G. dÄl nuteistojo V. D. tyÄinių nusikalstamų veiksmų patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ . PažymÄtina tai, kad CK nenustato neturtinÄs žalos minimumo ar maksimumo, todÄl pareiga įvertinti nukentÄjusiojo patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ tenka teismui. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, privalo atsižvelgti į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.Kaip matyti iÅ¡ nustatytų bylos aplinkybių, O.
J. ir A. G. dÄl tyÄinių V. D. nusikalstamų veiksmų patyrÄ laisvÄs suvaržymÄ , keletÄ valandų negalÄjo savarankiÅ¡kai veikti, bÅ«damos priklausomos nuo kito, joms asmeniÅ¡kai iki Å¡iol nepažįstamo asmens valios, ir to pasÄkoje, patyrÄ baimÄ dÄl savo saugumo, emocinį ir dvasinį sukrÄtimÄ . TodÄl, įvertinus visa kas aukÅ¡Äiau aptarta, apeliacinį skundÄ nagrinÄjanÄio teismo nuomone, nukentÄjusiosioms neturtinÄ Å¾ala priteista pagrįstai ir jos dydis nÄra aiÅ¡kiai per didelis, atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teisminÄ praktikÄ .
PažymÄtina, kad baudžiamojo proceso paskirties esmei yra bÅ«dingi proceso greitumo, proceso lygybÄs, vieÅ¡umo, teisingo bylos iÅ¡nagrinÄjimo principai. Greitumo reikalavimas įpareigoja tiek teisÄsaugos pareigÅ«nus, tiek teismus visus procesinius veiksmus atlikti ir sprendimus priimti per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ . Greitai tiriant ir nagrinÄjant bylas, patenkinamas visuomenÄs interesas, kad teisingumas bÅ«tų įvykdomas ir teisinÄ santarvÄ bÅ«tų atkuriama praÄjus kuo mažiau laiko nuo nusikalstamos veikos padarymo.
Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos dokumentuose užfiksuotų duomenų, įgyvendindamas kaltinamojo teisÄ Ä¯ teisingÄ bylos procesÄ bei užtikrindamas jo teisÄ Ä¯ gynybÄ (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas), pirmosios instancijos teismas V. D. paskyrÄ valstybÄs teisinÄ pagalbÄ teikiantį gynÄjÄ . Teisminio proceso metu V. D. pareiÅ¡kÄ, jog jis teismo jam paskirto gynÄjo atsisako, taÄiau nei į teismo posÄdį, kurio metu jis iÅ¡dÄstÄ teismui savo tokį pareiÅ¡kimÄ , nei į vÄlesnius teismo posÄdžius, pastarojo pasirinktas gynÄjas neatvyko.
V. D. atstovavimÄ patvirtinanÄius dokumentus teismui pateikÄs advokatas R. B. į teisiamÄ jį posÄdį teismo nustatytu laiku taipogi atvykti negalÄjo dÄl asmeninių priežasÄių (2 t. b.l. 177-179). TodÄl teisÄjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, siekdamas iÅ¡nagrinÄti bylÄ per kuo trumpesnį laikÄ ir užkirsti keliÄ bylos vilkinimui, pagrįstai V. D. gynybÄ toliau pavedÄ valstybÄs teisinÄ pagalbÄ teikianÄiam gynÄjui, konstatavÄs, jog objektyvių duomenų, pagrindžianÄių gynÄjo nuÅ¡alinimÄ baudžiamojo proceso įstatyme numatytais atvejais, V.
D. taip pat nepateikÄ, pažymint ir tai, kad kaltinamojo teisÄ pasirinkti gynÄjÄ nÄra absoliuti, jei kitomis priemonÄmis neįmanoma užtikrinti nekliudomo, operatyvaus ir sÄ Å¾iningo baudžiamojo proceso ir kaltinamojo teisių bei jo teisÄtų interesų gynimo (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1N-27/2012). Baudžiamosios bylos dokumentų analizÄ leidžia konstatuoti, jog duomenų, kad V. D. atžvilgiu bylÄ nagrinÄjÄs pirmosios instancijos teismas ar teisÄjas bÅ«tų suinteresuotas bylos baigtimi ar Å¡aliÅ¡kas, byloje nenustatyta.
Visi V. D. teismui teikti praÅ¡ymai iÅ¡nagrinÄti, dalies jų atmetimo motyvai dÄl esminių aplinkybių yra teisingi ir pagrįsti, jų argumentacija pakankama. O tai, kad V. D. praÅ¡ymai, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , buvo įvertinti ir iÅ¡sprÄsti ne taip, kaip to norÄtų apeliantas, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog skundus nagrinÄjÄs teismas (teisÄjas) ar byloje priimti procesiniai sprendimai, tame tarpe ir skundžiamas teismo nuosprendis, neobjektyvÅ«s ir Å¡aliÅ¡ki.
Apeliacinio skundo argumentai, susijÄ su galimai nusikalstamais apelianto nurodytų asmenų veiksmais, nÄra nagrinÄjamos baudžiamosios bylos dalykas, todÄl paliekami nenagrinÄtais, pažymint, kad byla teisme nagrinÄjama tik dÄl tų kaltinamųjų ir tik dÄl tų nusikalstamų veikų, dÄl kurių ji perduota nagrinÄti teisiamajame posÄdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis).  Atsižvelgusi į tai, kas iÅ¡dÄstyta, bei įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumÄ , teisÄjų kolegija konstatuoja, jog V.
D. kaltÄ, padarius jam inkriminuojamÄ BK 146 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , yra įrodyta, jo veiksmų juridinis vertinimas yra teisingas, todÄl nÄra teisinio pagrindo tenkinti apeliacinį skundÄ jame nurodytais argumentais. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r Ä:              nuteistojo V. D. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkÄ                                                                                                                     AudronÄ KartanienÄ TeisÄjai                                                                                                                                         Pavelas Frolovas                                                                                                                                                        Regina PocienÄNuoraÅ¡as tikras :Kolegijos pirmininkÄ                                                                                                    AudronÄ KartanienÄ