2021-01-07 Nr. CB-174-2-69-3-04933-2020-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-5843

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04933-2020-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Danguolės Bublienės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

susipažinusi su 2020 m. gruodžio 23 d. gautu suinteresuoto asmens S. P. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Suinteresuotas asmuo S. P. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. A. pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys S. P., A. K., išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Suinteresuotas asmuo S. P. paduotame kasaciniame skunde nurodytus kasacijos pagrindus grindžia šiais argumentais:

1) apeliacinės instancijos teismas padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą, nes neišsamiai motyvavo teismo procesinį sprendimą; apeliacinės instancijos teismas, formaliais pagrindais palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl baudos paskyrimo, neatliko įrodymų vertinimo, dėl ko neteisingai išsprendė bylą;

2) teismas neįvertino, kad bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos įgyvendinimas yra susijęs su abiejų tėvų atitinkamu elgesiu, o tėvai turi siekti taikaus bendradarbiavimo bei nepilnamečio vaiko prioritetinių interesų užtikrinimo; nagrinėjamu atveju išieškotojas pats nepakankamai bendradarbiavo vykdydamas bendravimo su dukra tvarką, nesiekė taikaus susidariusių kliūčių sprendimo;

3) pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, padarė neteisingas išvadas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo. Nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pagrindu teismai nepagrįstai konstatavo vien vaiko motinos bendradarbiavimo stoką ir teismo sprendimo nevykdymo faktą;

4) byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad motinai dedant pastangas įvykdyti teismo sprendimą, bendradarbiauti atsisakė pats išieškotojas, kadangi viso teismo sprendimo vykdymo metu buvo būtina atsižvelgti į vaiko interesus; reali faktinė gyvenimiška situacija (pvz., vaiko liga, karantinas, vaiko nenoras bendrauti su tėvu ir t.t.) negali būti įsprausta į nurodymą elgtis taip, kaip nurodyta teismo sprendime dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo;

5) nagrinėjamu atveju liko neįvertinta, kad antstolė nepranešė apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai (Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punktas), dėl ko nebuvo užtikrinta vaiko teisių apsauga; be to, antstolė, prieš surašydama sprendimo neįvykdymo aktą ir kreipdamasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka, privalėjo priimti patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punktas), tačiau nesilaikė šios tvarkos reikalavimų;

6) teismas gali taikyti sankciją tik esant atitinkamoms procesinėms prielaidoms, t.y. jei antstolio surašytame akte yra aiškiai nurodyta, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo neįvykdymas ir kokios aplinkybės patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą); nagrinėjamu atveju buvo pažeista CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta teisės norma, nes antstolio surašytame teismo sprendimo nevykdymo akte nenurodyta konkrečių motinos veiksmų (neveikimo), pažeidžiant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką;

7) tam, kad būtų galima spręsti klausimą dėl baudos skolininkui skyrimo, būtina išsiaiškinti, ar teismo sprendimas ir jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas yra galimas vykdyti apskritai. Bendravimo su vaiku tvarka visada priklauso nuo tam tikrų sąlygų – pvz., bendravimas gali neįvykti dėl vaiko ar tėvo ligos ir kt. Be to, bendravimas su nepilnamečiu vaiku negali būti vykdomas priverstine forma, nes tai neatitiktų vaiko interesų.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, atsisakytina priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Danguolė Bublienė

Dalia Vasarienė