2019-01-15 Nr. AB-1353-3-62-3-01221-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-4-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01221-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.8.2; 59.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. A. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas B. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies – pripažinta, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus PN sąlygas, o pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestas.

II. Pareiškėjas B. A. 2018 m. lapkričio 30 d. (pagal išsiuntimo spaudą ant voko) padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 4 d. sprendimo, prašydamas jį panaikinti arba pakeisti ir priteisti jam 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti praleistą apeliacinio skundo dėl nurodyto teismo sprendimo padavimo terminą.

Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinio skundo padavimo terminą praleido, nes nemoka rašyti ir jam trūko žinių, todėl jis užtruko, kol surado asmenį, kuris padėjo surašyti skundą. Be to, pareiškėjas teigia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas jam buvo įteiktas tik 2018 m. lapkričio 19 d.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo B. A. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo paduoti ir apeliacinio skundo priėmimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalyje (byloje taikoma 2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. ABTĮ 132 straipsnio 2 dalis nustato, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties. ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012; 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013 ir kt.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-53/2012; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA822-89/2012). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-601/2006; 2006 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-247/2006; 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-208/2006).

Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016).

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta ir pareiškėjas to neginčija, kad jis praleido ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą apskųsti pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 4 d. sprendimą, kadangi apeliacinis skundas dėl šio sprendimo turėjo būti paduotas iki 2018 m. lapkričio 5 d. įskaitytinai (2018 m. lapkričio 4 d. buvo ne darbo diena, o pagal ABTĮ 65 straipsnio 4 dalį, tais atvejais, kai paskutinė termino diena yra ne darbo diena, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena), tačiau pareiškėjas apeliacinį skundą teismui išsiuntė tik 2018 m. lapkričio 30 d. (pagal išsiuntimo spaudą ant voko).

Pareiškėjas nurodo, kad terminą apeliaciniam skundui paduoti jis praleido dėl to, jog nemoka rašyti ir jam trūko žinių, todėl jis užtruko, kol surado asmenį, kuris padėjo surašyti skundą, be to, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas jam buvo įteiktas tik 2018 m. lapkričio 19 d.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytus argumentus dėl termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo, konstatuoja, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjui dar neįsiteisėjęs Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 4 d. sprendimas kartu su 2018 m. spalio 4 d. lydraščiu buvo išsiųstas į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją (toliau – ir Pravieniškių PN-AK). Kaip nurodė Pravieniškių PN-AK 2019 m. sausio 11 d. rašte Nr. S-814 „Dėl duomenų pateikimo“, minėtas teismo sprendimas pareiškėjui uždarame voke buvo įteiktas 2018 m. spalio 10 d. Tai patvirtina kartu su šiuo raštu pateiktas išrašas iš Gautų registruotų pašto siuntų apskaitos žurnalo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginys, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas jam buvo įteiktas tik 2018 m. lapkričio 19 d., yra nepagrįstas ir atmestinas. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjo pateiktame voke, kuriuo jis grindžia savo argumentą, jog minėtą teismo sprendimą gavo tik 2018 m. lapkričio 19 d., pareiškėjui buvo antrą kartą išsiųstas jau įsiteisėjęs minėtas teismo sprendimas.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1207-556/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-20-662/2016). Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad jis apskritai būtų kreipęsis dėl teisinės pagalbos surašant apeliacinį skundą ir būtent tai galėjo lemti apeliacinio skundo padavimo termino praleidimą.

Jokių kitų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą, pareiškėjas nenurodė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl subjektyvių priežasčių.

Taigi, įvertinusi pareiškėjo nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog terminas apeliaciniam skundui pateikti buvo praleistas dėl svarbių, ekstraordinarių, ne nuo pareiškėjo valios ir pasirinkto savo teisių gynybos būdo priklausiusių priežasčių. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas turėjo pakankamai laiko, nesutikdamas su minėtu teismo spendimu, paduoti apeliacinį skundą per teisės aktuose nustatytą terminą, tačiau jis nebuvo pakankamai rūpestingas, nesiėmė visų veiksmų, kad galėtų tinkamai realizuoti teisę į teisminę gynybą, ir pats sau sukūrė neigiamas pasekmes.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti apeliacinio skundo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 4 d. sprendimo padavimo terminą, todėl terminas paduoti apeliacinį skundą neatnaujinamas, o apeliacinį skundą atsisakoma priimti ir jis kartu su priedais grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 138 str. 3 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalimi ir 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo B. A. prašymo atnaujinti apeliacinio skundo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 4 d. sprendimo padavimo terminą.

Atsisakyti priimti pareiškėjo B. A. apeliacinį skundą ir kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė