4e2a03a4-255d-4bf9-be03-24f1ec882b39 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-2285-560/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17115-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 122.3.; 128.11.; 129 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 12 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo L. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo L.

P. skundÄ dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė B. P. ir AB SEB bankas, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmėPareiÅ¡kėjas L. P. pateikė skundÄ dėl antstolės B. P. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2014-04-16 patvarkymÄ dėl prieÅ¡taravimo turto įkainojimui ir 2014-04-17 patvarkymÄ dėl areÅ¡tuoto turto vertės nustatymo bei skirti pakartotinę ekspertizę administracinio pastato bei nuomos teisės į žemės sklypÄ rinkos vertei nustatyti. Nurodė, kad vertinamas objektas – 1 923,58 kv. m bendro ploto administracinis pastatas (duomenys neskelbtini) – iÅ¡skirtinis ir jo vertinimas yra sudėtingas.

Pareiškėjo teigimu, jis prieštaravimuose dėl turto įkainojimo aiškiai išdėstė, kad įvertinus tai, jog vertinimas grindžiamas lyginamuoju metodu, yra didelė rizika, kad neaptarti lyginimui reikšmingi panašūs sandoriai ir nustatyta per maža turto vertė. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad antstolė, viena vertus, sutiko, jog turto vertintojas neturėjo palyginimui pakankamai duomenų apie kitus panašius sandorius, tačiau, kita vertus, teigė, jog turto vertinimas pagrįstas ir išsamus.

PareiÅ¡kėjo nuomone, turto ekspertė neturėjo duomenų, leidžiančių tinkamai taikyti lyginamÄ jį metodÄ ir Å¡io metodo pagrindu daryti iÅ¡vadas apie objekto rinkos vertę.Suinteresuotas asmuo antstolė B. P. 2014-05-15 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ . Patvarkyme nurodė, kad ekspertizės akto teiginys, jog „įvykusių sandorių analizė problematiÅ¡kesnė nei tipinio turto atveju“ pateiktas skyriuje „Trumpa dvarų rinkos apžvalga“, nurodant, kad dvaras nėra tipinis nekilnojamojo turto objektas, todėl jo vertinimas sudėtingesnis ir tokia vertintojos pozicija, antstolės nuomone, visiÅ¡kai teisinga.

Antstolė pažymėjo, kad pateiktoje lentelėje ekspertė nurodė per 9 metus įvykusius sandorius ir šiuo metu siūlomų pirkti objektų duomenis, todėl paminėti visi rinkoje įvykę sandoriai ir, anot antstolės, nėra rizikos, kad liko neįvertintų sandorių dėl palyginimui tinkamų objektų. Antstolės teigimu, ekspertas neturi pareigos palyginti visus sandorius, įvykusius dėl panašaus pobūdžio objektų, juolab kad ekspertė nenustatė (kitokių) sandorių dėl identiškų dvarų.

Antstolės nuomone, nesvarbu, kiek ekspertizių bÅ«tų atlikta, iÅ¡vada dėl vertinamų objektų sÄ lyginio panaÅ¡umo nepasikeis, jei identiÅ¡kų objektų sandorių nebuvo, o bus lyginami mažiausiai besiskiriantys nuo vertinamo objekto dvarai. Antstolė atkreipė dėmesį į tai, kad turto vertintoja, neturėdama duomenų apie lyginamųjų objektų pardavimo sÄ lygas, iÅ¡samiai analizavo su vertinamu objektu susijusiÄ informacijÄ ir tai, anot antstolės, nereiÅ¡kia, jog ekspertė nesurinko pakankamai informacijos apie areÅ¡tuoto turto vertę.

Antstolė taip pat nurodė, kad turto vertintojas pasirinktas bendru sutarimu ir kad pareiga tinkamai įkainoti turtÄ nelemia įpareigojimo patenkinti kiekvienÄ prieÅ¡taravimÄ nustatytai vertei – antstolei nepateikta motyvuotų pagrįstų argumentų, kurie leistų suabejoti nustatytos vertės teisingumu. Antstolė pažymėjo, kad pateiktu skundu pakartotinai siekiama vilkinti vykdymo procesÄ , teismai jau atmetė ankstesnius pareiÅ¡kėjo skundus.Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prašė pareiÅ¡kėjo skundo netenkinti.

Suinteresuoto asmens teigimu, pareiÅ¡kėjas apie ginčo turto kainÄ kalba remdamasis bendro pobÅ«džio samprotavimais, nekreipdamas dėmesio į Å¡ias kainai reikÅ¡mingas aplinkybes: kai turtas pardavinėjamas gera valia, pardavėjų siÅ«loma kaina yra derybų dalykas; be to, gera valia parduodantis asmuo turtÄ sutvarko, pasirÅ«pina jo prekine iÅ¡vaizda, turėdamas tikslÄ jį parduoti už didesnę kainÄ , o priverstine tvarka parduodamo turto savininkas tam neskiria investicijų bent jau dėl to, kad to neleidžia daryti skolų naÅ¡ta.

Anot suinteresuoto asmens, pareiÅ¡kėjas nepateikė konkrečių įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima suabejoti antstolės patvarkymais. Suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį į tai, kad ekspertė nustatė 4 000 000 Lt turto kainÄ , nors kai turto kainos buvo pasiekusios savo virÅ¡Å«nę, Å¡is turtas buvo įkainotas 4 400 000 Lt.II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2014-08-26 nutartimi pareiÅ¡kėjo L. P. skundo netenkino. Spręsdamas, ar pateiktas pareiÅ¡kėjo skundas patvirtina pagrindus skirti pakartotinę ekspertizę, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių, kad ekspertizės akte nurodyta neteisinga – netinkama turto rinkos vertė, t. y. nei prieÅ¡taravimuose, nei skunde pareiÅ¡kėjas nenurodė konkrečių argumentų – aplinkybių, leidžiančių manyti, kad turto rinkos vertė kitokia negu 4 000 000 Lt, taip pat nenurodė konkrečių argumentų – aplinkybių, kurios, anot pareiÅ¡kėjo, „leistų objektyviau nustatyti turto pardavimo iÅ¡ varžytinių kainÄ â€œ.

Taigi, teismo vertinimu, pateikti pareiÅ¡kėjo argumentai, kuriais tik keliamos abejonės dėl ekspertizės iÅ¡vados (tiksliau – abejonės dėl ekspertizės iÅ¡vadÄ pagrindžiančių motyvų), nepaneigia galimybės, kad atlikus pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertė bus nurodyta ta pati, t. y. 4 000 000 Lt. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas pareiÅ¡kėjo argumentus vertino kaip nepagrįstus, formalius ir nepaneigiančius turto ekspertizės akte iÅ¡dėstytų motyvų ir jų pagrindu padarytos iÅ¡vados dėl turto rinkos vertės. Dėl to teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ginčijamais patvarkymais antstolė pagrįstai atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę ir, remdamasi ekspertizės aktu, nustatė ekspertės apskaičiuotÄ turto vertę.

Be to, teismas visiÅ¡kai sutiko su antstolės 2014-05-15 patvarkyme (kuriuo atsisakyta tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ ) iÅ¡dėstytais motyvais dėl ekspertizės akte nurodytų motyvų vertinimo, jog ekspertizės akto 2.5 p. „Trumpa dvarų rinkos apžvalga“ pirmais dviem sakiniais aiÅ¡kiai nurodomas vertintojų pozicijos pagrindimas, kodėl „įvykusių sandorių analizė yra problematiÅ¡kesnė nei tipinio turto atveju“ (pareiÅ¡kėjas ir neginčijo, kad nagrinėjamo pastato vertinimas iÅ¡ tikrųjų sudėtingesnis); ekspertizės akte nenurodyta, kad yra likę ekspertės neįvertintų, neįtrauktų į palyginimÄ objektų sandorių (pareiÅ¡kėjas irgi nenurodė, kokie konkretÅ«s objektai ir jų pardavimo sandoriai neįtraukti ir turėtų bÅ«ti įtraukiami į palyginimÄ ); taip pat kad ekspertizės akto 18 puslapyje pateiktas ekspertės paaiÅ¡kinimas, kas ekspertės atlikta nežinant lyginamų objektų pirkimo-pardavimo individualių sÄ lygų (pareiÅ¡kėjas nepateikė jokios naujai paaiÅ¡kėjusios lyginamų sandorių individualios informacijos ir nenurodė, kokiu bÅ«du tokia informacija galėtų paaiÅ¡kėti atliekant pakartotinę ekspertizę).

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjo nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008 yra priimta nagrinėjant kitokias faktines ir procesines aplinkybes, todėl kadangi nurodoma kasacinio teismo iÅ¡nagrinėta byla ir Å¡i nagrinėjama civilinė byla turi esminių skirtumų, teismas neatsižvelgė į pareiÅ¡kėjo nurodytas teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisykles. Apibendrindamas nurodytus motyvus, teismas sprendė, kad skundas nepagrįstas ir atmestinas. Atmesdamas skundÄ , teismas iÅ¡ esmės sutiko su antstolės teiginiais, kad pateiktas skundas turi piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, tačiau kadangi dalyvaujantys byloje asmenys nepateikė atitinkamų praÅ¡ymų ir įrodymų dėl patirtų nuostolių, teismas nesiėmė spręsti dėl CPK 95 str.

įtvirtintos baudos skyrimo pareiÅ¡kėjui.III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentaiPareiÅ¡kėjas L. P. pateikė atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-26 nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – panaikinti 2014-05-15 patvarkymÄ , 2014-04-16 patvarkymÄ dėl prieÅ¡taravimo turto įkainojimui ir 2014-04-17 patvarkymÄ dėl areÅ¡tuoto turto vertės nustatymo bei įpareigoti antstolę skirti pakartotinę ekspertizę administracinio pastato bei nuomos teisės į žemės sklypÄ rinkos vertei nustatyti.

Nesutinka, kad pareiÅ¡kėjas turėtų įrodyti, kokie lyginamieji sandoriai yra neįtraukti į turto vertinimo ataskaitÄ , nes pareiÅ¡kėjas neturi turto vertintojo licencijos ar reikiamos kvalifikacijos ir žinių, kurių padedamas galėtų teismui pateikti minėtus duomenis. Nesutinka su teismo nuomone, kad Å¡iuo atveju netaikytina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008, nes panaÅ¡iose byloje kaip Å¡i minėta teismo nutartis taikoma. Mano, kad pakartotinei ekspertizei skirti pakanka pagrįstų abejonių dėl nustatytos turto vertės. Nurodo, kad ekspertizės aktas yra prieÅ¡taringas, kadangi pati turto vertintoja nurodo, jog vertinimas problematiÅ¡kas dėl lyginamųjų sandorių ir informacijos apie Å¡ių sandorių sÄ lygas stokos, tačiau iÅ¡vada apie vertę padaroma remiantis iÅ¡ esmės tik lyginamuoju metodu.

Pati vertintoja teigia, jog lyginami nekilnojamojo turto objektai nėra panaÅ¡Å«s į tiriamÄ jį objektÄ , todėl kyla pagrįstų abejonių dėl iÅ¡vados apie turto vertę objektyvumo ir pagrįstumo. Nekilnojamojo turto ekspertizės akte nurodoma, jog ekspertei prieinamomis priemonėmis yra ieÅ¡kota lyginamųjų objektų, tačiau iÅ¡lieka didelė rizika, jog ji neįvertino svarbių lyginimui tinkamų nekilnojamojo turto sandorių. Mano, kad kitam turto vertintojui galbÅ«t pavyktų rasti daugiau duomenų apie panaÅ¡ius nekilnojamojo turto (kaip (duomenys neskelbtini)) sandorius bei kartu objektyviau įvertinti turto rinkos vertę.

Nurodo, kad Å¡iuo atveju turto vertė yra didesnė ir nėra atsižvelgiama į pareiÅ¡kėjo interesus. Nesutinka, jog pareiÅ¡kėjo veiksmuose yra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, nes proporcingumo ir interesų derinimo principų laikymÄ si turto vertės nustatymo stadijoje užtikrina ir galimybė iÅ¡ieÅ¡kotojui bei skolininkui iÅ¡sakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės bei antstolio pareiga į jÄ atsižvelgti, o pagrįstos nuomonės apie turto vertę iÅ¡sakymas neturi piktnaudžiavimo procesu požymių.Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , kurį prašė atmesti.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas atskirajame skunde remiasi vien bendro pobÅ«džio samprotavimais, prielaidomis. Pažymėjo, kad bankas suinteresuotas, jog turtas bÅ«tų parduotas už kuo didesnę kainÄ , nes tai sudarytų sÄ lygas bankui iÅ¡ įkeisto turto vertės gauti visÄ savo reikalavimo patenkinimÄ ar didesnę reikalavimo dalį, tačiau ginčo turto kainos padidinimas turėtų bÅ«ti pagrįstas, o apeliantas nenurodo, kas ir kokiu pagrindu padidina Å¡io turto vertę. Pažymėjo, kad apelianto skolos bankui suma didėja, nes skaičiuojamos procesinės palÅ«kanos nuo visos nesumokėtos sumos.

Mano, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo abejoti ekspertizės iÅ¡vada ir jos metu nustatyta turto verte – 4 000 000 Lt. Pažymėjo, kad net tuo metu, kai nekilnojamojo turto kainos buvo tikrai didelės, ginčo turtas buvo įkainotas 4 400 000 Lt (2007-12-05 hipotekos lakÅ¡tas), o pastaruoju metu turto rinkos vertės kainÄ mažina tai, jog turtas nuvertėja dėl jo nepakankamos priežiÅ«ros. Pažymėjo, kad pakartotinės ekspertizės skyrimas reikalauja papildomų laiko bei lėšų sÄ naudų, o apeliantas nepareiÅ¡kė, jog įsipareigoja apmokėti ekspertizės iÅ¡laidas, todėl iÅ¡laidas tektų dengti iÅ¡ realizuoto turto vertės, o tai sumažintų galimybę kreditoriui gauti savo reikalavimo patenkinimÄ .

Pažymėjo, kad apeliantas pats gali ieÅ¡koti pirkėjų, tačiau tokie veiksmai neatliekami.Suinteresuotas asmuo antstolė B. P. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , kurį prašė atmesti. Nurodė, kad turto vertinimÄ atliko kompetentinga vertintoja, turinti didelę patirtį, nėra pagrindo abejoti jos kompetencija. Mano, kad vertintoja vertino panaÅ¡iausius į vertinimo objektÄ dvarus ir atliko jų analizę, o pareigos palyginti visus sandorius, įvykusius dėl panaÅ¡aus pobÅ«džio objektų ekspertas neturi.

Mano, kad nesvarbu, kiek ekspertizių bÅ«tų atlikta, iÅ¡vada dėl vertinamų objektų panaÅ¡umo nepasikeis, jei identiÅ¡kų objektų sandorių nebuvo. Å iuo atveju nėra pagrindo teigti, jog ekspertė nesurinko visos reikalingos informacijos turto vertei nustatyti ir kitas ekspertas daugiau informacijos, nei skelbiama, neras. Pažymėjo, kad vertintojas parinktas bendru sutarimu, o pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių pagrįstų argumentų dėl nepagrįstai nustatytos turto vertės. Nurodo, kad antstolė bylÄ vykdo 1 metus ir 4 mėnesius ir per šį laikotarpį apeliantas nuolat teikė įvairius skundus, prieÅ¡taravimus, kurie buvo atmesti, todėl sutinka, kad apelianto veiksmuose yra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių.IV.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosAtskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ civilinės bylos medžiagÄ , įvertinęs atskirojo skundo argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso ir materialinės teisės normų, padarė teisingas iÅ¡vadas, todėl priėmė visapusiÅ¡kai teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.

IÅ¡nagrinėjus bylos medžiagÄ nustatyta, kad antstolė B. P. vykdo 1 145 918,75 EUR iÅ¡ieÅ¡kojimÄ hipotekos kreditoriui AB SEB bankui iÅ¡ skolininko L. P.. IÅ¡ieÅ¡kojimas nukreiptas į įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 1 923,58 kv. m bendro ploto administracinį pastatÄ , taip pat į nuomos teisę į žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini). Antstolė 2013-07-16 patvarkymu nutarė paskirti ekspertizę nurodyto turto rinkos vertei nustatyti. 2014-03-14 ekspertizės akte nurodyta, kad viso ekspertizės objekto rinkos vertė 2014-03-14 yra 4 000 000 Lt.

PareiÅ¡kėjas L. P. pateikė prieÅ¡taravimus dėl turto įkainojimo ir prašė antstolės skirti pakartotinę ekspertizę. Ginčijamu 2014-04-16 patvarkymu antstolė atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę. Ginčijamu 2014-04-17 patvarkymu antstolė nustatė turto vertę 4 000 000 Lt.CPK 681 str. 1 d. numatyta, kad areÅ¡tuodamas skolininko turtÄ , antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimÄ bei į areÅ¡to metu dalyvaujančių iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko nuomones.

Jeigu skolininkas ar iÅ¡ieÅ¡kotojas prieÅ¡tarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Taigi įstatyme nustatyti objektyvÅ«s kriterijai, kuriais privalo vadovautis antstolis, įkainodamas areÅ¡tuojamÄ turtÄ . Pagrindinis iÅ¡ minėtų kriterijų yra areÅ¡tuojamo turto rinkos vertė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtÄ teismo sprendimo (nutarties) vykdymÄ .

Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kuriÄ vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso Å¡alys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Ä®statymas antstoliui nustato pareigÄ ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areÅ¡tuotÄ turtÄ , kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek iÅ¡ieÅ¡kotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008).

Å iuo atveju aktualus CPK 682 str. normų dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės turto vertei nustatyti aiÅ¡kinimas ir taikymas. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymÄ gali bÅ«ti paskirta antstolio arba vykdymo proceso Å¡alių iniciatyva. Vienas iÅ¡ papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų įtvirtintas CPK 682 str. 2 d. – tai vykdymo proceso Å¡alių motyvuoti prieÅ¡taravimai dėl ekspertizės iÅ¡vados, antstolis Å¡iuos prieÅ¡taravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomÄ ar pakartotinę ekspertizę.

Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 str. 1 d., CPK 682 str. 3 d.). <...> Ar antstolis teisėtai pasielgė atsisakydamas skirti pakartotinę ekspertizę, spręstina pagal tai, ar jo turimi varžytynėse parduodamo turto vertės įrodymai kėlė abejonių dėl turto įkainojimo ekspertizės aktu teisingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008).Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų seka, kad antstolė B.

P. ginčijamu 2014-04-16 patvarkymu atsisakė skirti pareiÅ¡kėjo L. P. praÅ¡omÄ pakartotinę ekspertizę, o ginčijamu 2014-04-17 patvarkymu nustatė ekspertizės metu nustatytÄ turto vertę – 4 000 000 Lt. PareiÅ¡kėjas atskirajame skunde nurodo, kad pakartotinei ekspertizei skirti pakanka pagrįstų skolininko abejonių dėl nustatytos turto vertės, tačiau tiek pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde dėl antstolės patvarkymų, tiek apeliacinės instancijos teismui pateiktame atskirajame skunde nepateikė jokių pagrįstų ir motyvuotų prieÅ¡taravimų dėl ekspertizės iÅ¡vadoje nurodytos turto vertės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, jog pakartotinei ar papildomai ekspertizei paskirti pakanka vien prieÅ¡taravimų dėl turto įkainojimo, neatsižvelgiant į jų pagrįstumÄ ar nepagrįstumÄ .

Minėta, kaip nurodyta ir pareiÅ¡kėjo atskirajame skunde minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-16 nutartyje, pakartotinės ar papildomos ekspertizės skyrimo pagrindas yra vykdymo proceso Å¡alių motyvuoti prieÅ¡taravimai dėl ekspertizės iÅ¡vados, kuriuos antstolis turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomÄ ar pakartotinę ekspertizę. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju vykdymo proceso Å¡aliai nepateikus motyvuotų ir pagrįstų prieÅ¡taravimų dėl ekspertizės iÅ¡vados, o antstolei B.

P. nustačius, jog ekspertizės iÅ¡vada yra iÅ¡sami, joje nurodytas detalus ekspertizės apraÅ¡ymas, aptarta vertinimo metodika, taigi, nesant abejonių dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės, antstolė pagrįstai atsisakė tenkinti skolininko praÅ¡ymÄ skirti pakartotinę ekspertizę.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas nagrinėjamu atveju neįrodė, kad byloje esančiame ekspertizės akte nurodyta įvertinto turto vertė neatitinka rinkos kainos. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad atlikta ekspertizės iÅ¡vada dėl 4 000 000 Lt vertės bÅ«tų neteisinga, nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingÄ turto rinkos vertės nustatymÄ .

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiais, jog jis neturi ir negali pateikti teismui duomenų, nuo kurių priklausytų ginčo turto vertės kainos kitimas, nes pareiÅ¡kėjas neturi turto vertintojo licencijos ar reikiamos kvalifikacijos ir žinių. Pažymėtina, kad apeliantas, grįsdamas atskirojo skundo argumentus, nepateikė teismui konkrečių rinkos tyrimų ar naujos turto vertintojų iÅ¡vados dėl didesnės turto vertės pagrindimo, o savo nesutikimÄ su nustatyta kaina iÅ¡ esmės grindžia jo paties nuomone ir subjektyviais samprotavimais.

Pažymėtina, jog pareiškėjas paskirtam ekspertui nušalinimų nereiškė, priešingai, ekspertas buvo paskirtas šalių sutarimu. Taigi, darytina išvada, jog skolininkas sutiko su eksperto, kuriam buvo pavesta atlikti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti, kandidatūra. Teismas šiuo atveju taip pat sutinka su suinteresuoto asmens antstolės B. P. argumentais, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad ekspertė nesurinko visos reikalingos informacijos turto vertei nustatyti, dėl to ekspertės kompetencija nagrinėjamu atveju abejoti nėra pagrindo.

Be to, pažymėtina ir tai, kad faktÄ , jog ekspertizės metu nustatyta turto vertė yra reali ir pagrįsta, pagrindžia ir tai, jog su ekspertizės akte nustatyta turto verte sutinka pats iÅ¡ieÅ¡kotojas AB SEB bankas, kuris suinteresuotas susigrÄ Å¾inti kuo didesnę reikalavimo dalį iÅ¡ skolininko.Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pagal CPK 704 str. 1 d. iki varžytynių pradžios skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iÅ¡ varžytynių parduodamo turto pirkėjÄ .

Ta aplinkybė, kad skolininkas iki Å¡iol nėra pasiÅ«lęs savo pirkėjo, pageidaujančio pirkti turtÄ už didesnę nei ekspertizės metu nustatytÄ kainÄ , patvirtina, kad ekspertizės akte nurodyta turto vertė yra reali ir atitinka rinkos vertę. Situacija, kai pats skolininkas neieÅ¡ko ir nepaveda kitiems asmenims surasti iÅ¡ varžytynių parduodamo turto pirkėjÄ , patvirtina, kad skolininkas nėra suinteresuotas operatyviais vykdymo veiksmais, nes formaliais pagrindais skundžia iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį.Vadovaujantis aukščiau iÅ¡dėstytais argumentais darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2014-08-26 nutartį, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ pareiÅ¡kėjo atskirajame skunde nurodytais motyvais keisti ar panaikinti nėra pagrindo, todėl pareiÅ¡kėjo atskirasis skundas yra atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str., teismas n u t a r i a : PareiÅ¡kėjo L. P. atskirÄ jį skundÄ atmesti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                       Dainius Rinkevičius