4e28b914-b5fa-45f1-9fd1-35f37864a8a1 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-970/2012Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00031-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 94.2.1; 94.3; 99.1.5(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugpjūčio 16 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Rasos GudžiÅ«nienės ir Alvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Liuks“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarties, kuria byla perduota pagal teismingumÄ apylinkės teismui, civilinėje byloje Nr. 2-1503-390/2012 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Saulius ir Kristupas“ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Bagaras“, uždarajai akcinei bendrovei „Liuks“ dėl sandorio ir valdybos nutarimo pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 13 d. nutartimi ieÅ¡kovo UAB „Saulius ir Kristupas“ reikalavimams užtikrinti iki ieÅ¡kinio teismui padavimo dienos taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tavo atsakovui UAB „Liuks“ priklausančiÄ negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ administracinę patalpÄ (duomenys neskelbtini), uždrausdamas ja disponuoti, realizuoti, įkeisti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su turto perdavimu tretiesiems asmenims.

IeÅ¡kovas UAB „Saulius ir Kristupas“ pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė:Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo dienos 2012 m. sausio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. MK-99, sudarytÄ tarp atsakovų UAB „Bagaras“ ir UAB „Liuks“;Pripažinus sutartį negaliojančia taikyti restitucijÄ : grÄ Å¾inti UAB „Bagaras“ nuosavybėn negyvenamÄ sias patalpas (duomenys neskelbtini) ir priteisti UAB „Liuks“ iÅ¡ UAB „Bagaras“ 250 000 Lt;Pripažinti negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos UAB „Bagaras“ valdybos posėdyje priimtÄ nutarimÄ parduoti negyvenamÄ sias patalpas (duomenys neskelbtini), už 250 000 Lt.Nurodė, kad UAB „Bagaras“ perleido minėtas patalpas už ženkliai per maÅ¾Ä kainÄ (250 000 Lt), todėl UAB „Bagaras“ akcininkams, tarp jų ir ieÅ¡kovui, buvo padaryta žala.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartimi nutarta ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį priimti, civilinę bylÄ perduoti pagal teismingumÄ Kauno miesto apylinkės teismui, grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 2 800 Lt žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys atitinka turinio ir formos reikalavimus, todėl priimtinas. Teismas sutiko su ieÅ¡kovu, kad pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra neturtinis - pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas nepraÅ¡o priteisti jam lėšų ar kito turto, ieÅ¡kinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieÅ¡kovui nepriteisiama turto.

Už neturtinio pobÅ«džio ieÅ¡kinį mokėtinas CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyto dydžio žyminis mokestis. IeÅ¡kovas, teikdamas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, buvo sumokėjęs 3 000 Lt žyminio mokesčio, todėl teismas sprendė, kad permokėta žyminio mokesčio suma (2 800 Lt) grÄ Å¾intina ieÅ¡kovui (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Teismas tikrino, ar ieÅ¡kinys yra teismingas Å¡iam teismui. Nurodė, kad ieÅ¡kovas, pateikdamas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio teismui pareiÅ¡kimo dienos, nurodė, kad bÅ«simo ieÅ¡kinio suma yra 250 000 Lt.

Teismas dėl to šį ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ buvo priėmęs, 2012 sausio 13 d. nutartimi taikė laikinÄ sias apsaugos priemones. Tačiau paaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovas reiÅ¡kia neturtinio pobÅ«džio reikalavimus. Todėl teismas konstatavo, jog pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra teismingas Kauno miesto apylinkės teismui, dėl ko civilinė byla, vadovaujantis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, perduotina pastarajam teismui. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas UAB „Liuks“ (toliau- apeliantas) atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti 2012 m. vasario 6 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės –atsisakyti priimti ieÅ¡kinį.

Nurodo tokius argumentus.1. CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas numato, kad ieÅ¡kinio suma bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nustatoma pagal atsakovo grÄ Å¾intinas sumas arba atsakovo grÄ Å¾intino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu bÅ«tų taikoma restitucija. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad ginčas dėl pirkimo pardavimo sutarties negaliojančiai ir restitucijos taikymo yra turtinis ir turi bÅ«ti apmokėtas kaip turtinio pobÅ«džio ginčuose (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).

IeÅ¡kovas, grįsdamas ieÅ¡kinį ginčo turto perleidimu už per maÅ¾Ä kainÄ , gina savo, kaip UAB „Bagaras“ akcininko, tariamai pažeistus turtinius interesus. Jei pasitvirtintų ieÅ¡kovo teiginiai dėl turto pardavimo už per maÅ¾Ä kainÄ ieÅ¡kovo turimų UAB „Bagaras“ akcijų vertė padidėtų. Taigi, ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė turtinį ieÅ¡kinį.2. IeÅ¡kovas turėtų sumokėti proporcinį žyminį mokestį nuo jo nurodomos ginčo turto vertės - 400 000 Lt., be to, bet kuriuo atveju jam neturėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta 2800 Lt, nes ir vertinant reikalavimus kaip neturtinius jie turėtų bÅ«ti apmokami paprastuoju indeksuotu žyminiu mokesčiu.3.

IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys apskritai nepagrįstas, nes ginčo turtas buvo parduotas ne mažesne negu rinkos kaina. 4. PareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma yra didesnė kaip 150 000 Lt, todėl byla teisminga apygardos teismui. IeÅ¡kovas atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o nutraukti apeliacinį procesÄ , o jo nenutraukus- netenkinti atskirojo skundo ir skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ tokiais argumentais:1. Nurodo, kad apeliantas padavė atskirÄ jį skundÄ dėl nutarties dalies, kuri negali bÅ«ti skundžiama atskirai nuo teismo sprendimo – teisė paduoti atskirÄ jį skundÄ dėl nutarties (rezoliucijos) priimti ieÅ¡kinį įstatymu nenumatyta.

Taip pat apeliantas negali skųsti nutarčių dėl žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo (CPK 100 str. 2 d.). Apeliantas turi teisę skųsti nutartis (jų dalis), kuriomis byla perduota pagal teismingumÄ . Å ios nutarties dalies apeliantas neskundžia. Todėl apeliacinis procesas turi bÅ«ti nutrauktas (CPK 315 str. 5 d.).2. Remiantis teismine praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011) ginčas yra neturtinio pobÅ«džio, nes ieÅ¡kovas jokio turto ieÅ¡kinio tenkinimo atveju negaus.3.

Žyminis mokestis už neturtinio pobÅ«džio reikalavimus neturi bÅ«ti indeksuojamas, nes nuo 2011 m. spalio 1 d. vartojimo kainų indeksas nebuvo padidėjęs daugiau kaip 110 (CPK 82 str.).4. Nėra jokio įstatyminio pagrindo, kuriuo apeliacinės instancijos teismas, nenustačius CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, galėtų atsisakyti priimti ieÅ¡kinį, o galimi ieÅ¡kinio trÅ«kumai turi bÅ«ti Å¡alinami CPK 138 straipsnio nustatyta tvarka.5. Apelianto argumentai, susiję su ieÅ¡kinio pagrįstumu, galėtų bÅ«ti iÅ¡spręsti tik nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės. IV.

Apeliacinio instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.Nustatyta, kad apygardos teismas skundžiama nutartimi konstatavo ieÅ¡kinio atitikimÄ Ä¯statymo reikalavimams, jį priėmė, tačiau, konstatavęs ginčo neturtinį pobÅ«dį, perdavė bylÄ pagal teismingumÄ apylinkės teismui. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas yra tai, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kinio ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio pobÅ«dį (turtinis/neturtinis) bei bylos teismingumo ir perdavimo kitam teismui klausimus.

Atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Dėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymo nutraukti apeliacinį procesÄ .Teisėjų kolegija nesutinka su ieÅ¡kovo praÅ¡ymu nutraukti apeliacinį procesÄ dėl to, kad apeliantas negali skųsti skundžiamos nutarties dalių, kuriomis pirmosios instancijos teismas priėmė ieÅ¡kinį ir ieÅ¡kovui grÄ Å¾ino žyminį mokestį. IÅ¡ tikrųjų, teismo nutartys (rezoliucijos), kuriomis ieÅ¡kinys priimamas, apeliacine tvarka nėra skundžiamos (CPK 234 str. 1 d.), o apskųsti atskiruoju skundu nutartis dėl žyminio mokesčio turi teisę tik tie asmenys, kurių atžvilgiu jos priimtos (CPK 100 str. 2 d.).

IeÅ¡kovas, kuriam žyminis mokestis grÄ Å¾intas, nutarties dalies dėl žyminio mokesčio neskundžia. Pažymėtina, kad tiek atskirajame skunde, tiek atsiliepime į jį dėstomi argumentai, susiję su žyminiu mokesčiu, nagrinėjant šį atskirÄ jį skundÄ nėra esminiai, nes žyminio mokesčio dydžio klausimas yra iÅ¡vestinis, priklausantis nuo ginčo pobÅ«džio kvalifikavimo – turtinis ar neturtinis.Minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieÅ¡kinį yra priėmęs. Žyminio mokesčio tinkamo sumokėjimo klausimas gali bÅ«ti įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡spręstas netgi ir po to, kai ieÅ¡kinys priimtas (CPK 296 str. 1 d. 7, 8, 11 p. p .), jei jis nebuvo tinkamai iÅ¡spręstas ieÅ¡kinio priėmimo metu. Todėl daryti iÅ¡vadÄ , kad dėl įstatymuose numatytų procesinių kliūčių iÅ¡Â esmės civilinė byla negalėjo bÅ«ti iÅ¡kelta (ieÅ¡kinys negalėjo bÅ«ti priimtas) (CPK 337 str. 2 d.), teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tai, kad apeliantas savo atskirajame skunde, praÅ¡ydamas panaikinti skundžiamÄ nutartį, praÅ¡o priimti galutinį procesinį sprendimÄ atsisakyti priimti ieÅ¡kinį, apskritai nereiÅ¡kia, kad jis praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nutartį vien tik dėl to, kad ieÅ¡kinys skundžiama nutartimi priimtas, o žyminis mokestis tinkamai nesumokėtas arba be pagrindo grÄ Å¾intas.

Atskirajame skunde apeliantas bÅ«tent ir nurodo, kad skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį taip pat dėl to, kad priimta nutartis perduoti bylÄ pagal teismingumÄ apylinkės teismui pažeidžia CPK 27 straipsnyje nustatytas teismingumo taisykles, nes ginčas yra turtinis ir ieÅ¡kinio suma virÅ¡ija 150 000 Lt. Pažymėtina, kad apeliantų galutiniai praÅ¡ymai, kuriais praÅ¡oma panaikinti ar pakeisti skundžiamas nutartis, nėra privalomi apeliacinės instancijos teismui – iÅ¡nagrinėjus atskiruosius skundus apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti bet kurį iÅ¡ CPK 337 straipsnio 1 dalyje numatytų procesinių sprendimų.

Dėl ieškinio pobūdžio.Minėta, kad esminis ginčas yra kilęs dėl to, ar ginčas yra turtinio pobūdžio ir teismingas apygardos teismui, ar yra neturtinio pobūdžio ir teismingas apylinkės teismui.  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo konstatuota, kad ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių pasekmių. Tuo tarpu neturtiniais ginčais paprastai yra pripažįstami ginčai ne dėl turto ir tiesiogiai su turtu nesusiję, t. y. ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-334/2009).

Taigi, teismų praktika formuojama taip, kad ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymÄ , nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistinÄ turtÄ ar priteistinas lėšas, o ginčo pobÅ«džio vertinimÄ lemia jo teisinis turinys ir sprendimo pasekmės, kurios sukuria kokiÄ nors apskaičiuojamÄ turtinę naudÄ ar praradimus. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra konstatuota, jog jeigu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas nepraÅ¡o priteisti jam lėšų ar kito turto, ieÅ¡kinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieÅ¡kovui nepriteisiama turto, toks ieÅ¡kinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-264/2011).

PastarÄ ja kasacinio teismo nutartimi rėmėsi ieÅ¡kovas ir pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas aiÅ¡kina ir taiko teisės normas ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiÅ¡kinimas gali ir turi bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes Å¡is aiÅ¡kinimas yra ne aiÅ¡kinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi.

Teisės taikymo taisyklių taikymas, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panaÅ¡umo su byla, kuriÄ nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikÅ¡tų teisės normos taikymÄ teisiniam santykiui, kurio Å¡i norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panaÅ¡ias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tÄ bylÄ , kuriÄ nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino atitinkamÄ teisės normÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2011).

Minėtoje kasacinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartyje, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, buvo nagrinėjamas klausimas esant actio Pauliana ieÅ¡kiniui, nagrinėjamoje byloje reiÅ¡kiamas kitokio pobÅ«džio ieÅ¡kinys. Kitoje minėtoje – 2009 m. liepos 27 d. kasacinio teismo nutartyje – buvo sprendžiamas klausimas dėl ginčo pobÅ«džio esant galimai restitucijai tiesiogiai tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo ir sumokėjo 3 000 Lt žyminį mokestį, taigi, sprendžiant iÅ¡ sumokėto proporcinio mokesčio sumos pats ieÅ¡kovas laikė, jog ginčas yra turtinis ir bus ginčijamas 250 000 Lt vertės sandoris. IeÅ¡kiniu kreipėsi į apygardos teismÄ , ieÅ¡kinio sumÄ taip pat nurodė 250 000 Lt, taigi, pagal nurodytÄ ieÅ¡kinio sumÄ faktiÅ¡kai pats pripažino, kad byla teisminga apygardos teismui dėl ieÅ¡kinio sumos dydžio.

Tačiau, nepaisant paminėto, ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas teigė, kad ieÅ¡kinys yra neturtinio pobÅ«džio dėl to, jog ieÅ¡kinio tenkinimo atveju jam nebus priteistas konkretus turtas. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo priėmęs dėl to, kad jame buvo nurodyta bÅ«simo ieÅ¡kinio suma 250 000 Lt, tuo tarpu ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį paaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovui nebus priteistas turtas, todėl sutiko su ieÅ¡kovu, jog dėl to, kad turtas ieÅ¡kovui nebus priteistas, reikalavimas yra neturtinis, o byla teisminga apylinkės teismui.

Taigi, Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio teismingumo klausimÄ , vienu atveju (priimdamas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo) vadovavosi bÅ«simo ieÅ¡kinio suma, kitu atveju (priimdamas ieÅ¡kinį) jau vadovavosi ne ieÅ¡kinio suma, o ginčo pobÅ«džiu (turtinis ar neturtinis) . Bylos teismingumas yra nustatomas pagal ieÅ¡kinio sumÄ , kuri nustatoma pagal atitinkamas taisykles (CPK 27, 85 str.). Taigi, esminis klausimas sprendžiant skundžiamos nutarties pagrįstumÄ yra ieÅ¡kinio sumos nustatymas.

BÅ«tent nuo to priklauso tiek nagrinėjamos bylos teismingumo, tiek žyminio mokesčio dydžio klausimai. Pažymėtina, kad pastarasis (žyminio mokesčio dydžio) klausimas yra reglamentuotas CPK 85 straipsnyje ir jo nuostatos neįtakoja bylos teismingumo klausimo iÅ¡sprendimo ir atvirkščiai - teismingumo klausimo neįtakoja CPK 85 straipsnio nuostatos. IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti pirkimo pardavimo sandorį negaliojančiu. Taip pat praÅ¡o, kad vienas atsakovas grÄ Å¾intų kitam atsakovui turtÄ , o pastarasis grÄ Å¾intų pirmajam 250 000 Lt, t.y. praÅ¡o taikyti sandorio negaliojimo pasekmę – restitucijÄ tarp atsakovų, kas, tikėtina, ir bÅ«tų tenkinus pirmÄ jį reikalavimÄ .

Nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančio CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkto redakcija nustato, kad bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieÅ¡kinio suma nustatoma pagal atsakovo grÄ Å¾intinas sumas arba atsakovo grÄ Å¾intino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu bÅ«tų taikoma restitucija. Taigi, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tokio pobÅ«džio (dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu) ieÅ¡kinio sumos nustatymui pagal minėtÄ normÄ reikÅ¡minga yra bÅ«tent atsakovo grÄ Å¾intina suma arba atsakovo grÄ Å¾intino turto vertė, ir nebÅ«tinai turi bÅ«ti tik ieÅ¡kovui grÄ Å¾intina (gautina) suma ar grÄ Å¾intino (gautino) turto vertė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ginčas yra neturtinio pobÅ«džio negali bÅ«ti laikoma teisinga: ieÅ¡kovas įrodinėja, kad ginčo turtas parduotas už per maÅ¾Ä 250 000 Lt kainÄ , tai sÄ lygoja jo turimų akcijų nuvertėjimÄ , tuo tarpu ieÅ¡kinį tenkinus ir grÄ Å¾inus turtÄ , kurio vertė, ieÅ¡kovo manymu, siekia 400 000 Lt, jo turimų akcijų vertė bÅ«tų didesnė. Taigi, pats ieÅ¡kovas nurodo, kad jis, ginčydamas sandorį, tikisi padidinti savo turto vertę.

Todėl laikyti ginÄÄ neturtiniu, nors tiesiogiai turtas ieÅ¡kovui nebus priteistas, teisėjų kolegijos vertinimu, nebÅ«tų pagrindo, nes inicijuotu ginču jis, nors ir netiesiogiai, siekia turtinės naudos sau, o ne vien tik vienam iÅ¡ atsakovų (UAB „Bagaras“).Dėl CPK 34 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo.Nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ginčas jam neteismingas, ieÅ¡kinį vis tik priėmė, nors tuo atveju, jei ieÅ¡kinys yra neteismingas apygardos teismui, jis turėjo atsisakyti jį priimti (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

Priėmęs jį, perdavė apylinkės teismui remdamasis CPK 34 straipsnio 1 dalies 4 punktu, t.y. kai iÅ¡kėlus bylÄ paaiÅ¡kėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles.Akivaizdu, kad Å¡iuo atveju jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje teismui jau buvo aiÅ¡kios visos jo nurodytos aplinkybės, taigi, po ieÅ¡kinio priėmimo (bylos iÅ¡kėlimo) nepaaiÅ¡kėjo visiÅ¡kai jokių papildomų ar anksčiau nežinomų aplinkybių. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad taikyti aptariamÄ normÄ nebuvo pagrindo.

Pažymėtina, kad apygardos teismui priėmus ir iÅ¡nagrinėjus apylinkės teismui teismingÄ ieÅ¡kinį, tai nebÅ«tų pagrindu vien dėl to naikinti priimtÄ sprendimÄ . Remiantis aukščiau paminėtais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio sumos ir teismingumo nustatymo, bylos perdavimo kitam teismui klausimus, dėl ko nepagrįstai bylÄ perdavė nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui.

Todėl skundžiama nutartis dalyje dėl bylos perdavimo Kauno miesto apylinkės teismui naikinama (CPK 337 str. 1 d. 2 p.), o ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismas jau yra iÅ¡sprendęs - skundžiama nutartimi ieÅ¡kinį yra priėmęs. Nutarties dalį dėl žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo, kaip minėta, gali skųsti tik asmuo, kurio atžvilgiu ji priimta (ieÅ¡kovas). Ji nėra apskųsta, todėl teisėjų kolegija dėl jos grÄ Å¾inimo pagrįstumo nepasisako, tačiau pažymi, kad bet kuriuo atveju – ar jį ieÅ¡kovui susigrÄ Å¾inus, ar ne - klausimas dėl žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį turės bÅ«ti galutinai iÅ¡spręstas.

Minėta, kad žyminio mokesčio tinkamo sumokėjimo klausimas gali bÅ«ti įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡spręstas ir po to, kai ieÅ¡kinys priimtas (CPK 296 str. 1 d. 7, 8, 11 p. p .). Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai neturi reikÅ¡mės teisingam klausimo iÅ¡ esmės iÅ¡sprendimui. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336-338 straipsniais, n u t a r ė: Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarties dalį, kuria byla perduota pagal teismingumÄ Kauno miesto apylinkės teismui panaikinti.

KitÄ nutarties dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                     Virginija Čekanauskaitė Rasa GudžiÅ«nienė Alvydas PoÅ¡kus