Legislator Case Law & Legislation
4e28621d-b9b9-4726-844d-49a1d64da147 AI generated

4e28621d-b9b9-4726-844d-49a1d64da147 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 4e28621d-b9b9-4726-844d-49a1d64da147
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. e1-3225-859/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29814-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.2.4.4.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 07 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 3-ojo skyriaus prokurorės Lilijos Ambrulevičienės pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje T.

Legislator headnote

AI generated

4e28621d-b9b9-4726-844d-49a1d64da147 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Specialisto iÅ¡vadÄ turi. Ä®vykio dienÄ jos dukra iÅ¡kvietė policijÄ , tačiau tada ji pareiÅ¡kimo nerašė. Vėliau kreipėsi su pareiÅ¡kimu per epolicija.lt. Po Å¡io įvykio kai iÅ¡važiavo iÅ¡ savo namų, ji ten ir nebegrįžo. Ji Å¡iuo metu gyvena kitu adresu. Dėl Å¡io įvykio jai yra padaryta fizinė, moralinė ir turtinė žala. Fizinė žala jai yra padaryta dėl to, kad jai buvo sulaužytas pirÅ¡tas ir jautė fizinį skausmÄ . Moralinė žala dėl to, kad ji nuolat jaučia baimę, stresÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. e1-3225-859/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29814-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.2.4.4.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 07 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 3-ojo skyriaus prokurorės Lilijos Ambrulevičienės pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje T.

Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta sutampa su deklaruota gyvenamÄ ja vieta – (duomenys neskelbtini), iÅ¡situokęs, dirba, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje. Teismas nustatė: T. Å . nesunkiai sužalojo buvusiÄ sutuoktinę J. Å .: - 2020 m. liepos 12 d. apie 12.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvėje, žodinio konflikto metu, griebė J.

Å . už kaklo ir jÄ smaugė, o Å¡iai pasiprieÅ¡inus, griebė jos kairę rankÄ ir suko, padarydamas jai kairio žasto, kairio dilbio, deÅ¡inės Å¡launies poodines kraujosruvas, kairės plaÅ¡takos IV-o pirÅ¡to lūžį. Ikiteisminio tyrimo metu apklausus T. Å . dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, neprisipažino ir parodė, kad su J. Å . iÅ¡siskyrė (duomenys neskelbtini) metais, tačiau gyvena kartu bute (duomenys neskelbtini), atskiruose kambariuose. Bendro Å«kio po skyrybų neveda.

Butas priklauso J. Å ., jis jame yra deklaruotas. 2020 m. liepos 12 d. vakare, virtuvėje, tarp jo ir J. įvyko žodinis konfliktas. Jis norėjo iÅ¡eiti iÅ¡ buto, atsistojo, o J. jam pasakė, kad jis liktų pasikalbėti. Norėjo iÅ¡eiti, tuomet J. truktelėjo už rankinės rankenos, kuriÄ jis turėjo užsidėjęs per petį. Rankena suplyÅ¡o. Galimai jis paėmė J. už rankos, o J. iÅ¡kvietė policijÄ . Po kurio laiko atvažiavo vyresnė dukra O., policijai. Ä®vyko pokalbis. J. pareiÅ¡kimo nerašė.

O. pasiÅ«lė jam važiuoti pas jÄ , tačiau jis atsisakė. Tuomet J. su dukromis iÅ¡važiavo pas O.. J. nesmaugė, jai pirÅ¡to nelaužė. Kodėl ji nurodė taip, jis pasakyti negali. Su J. bÅ«davo konfliktų, tačiau jos niekada nemušė, prieÅ¡ jÄ nesmurtavo. Ä®vykio dienÄ bijojo dėl savo sveikatos, gyvybės, kadangi turi (duomenys neskelbtini) grupę. Bijojo, kad jei jį pastums, gali nukristi ir susižaloti (b. l. 55). Ä®teikus T. Å . praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 2020 m. lapkričio 20 d. parodė, kad prisipažįsta dėl veikos visiÅ¡kai.

Patvirtino, kad įvykio dienÄ , (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tarp jo ir jo buvusios žmonos J. Å . įvyko žodinis konfliktas. Konflikto metu bute buvo jo dukra D. Å ., kuri matė visÄ konfliktÄ . Jis norėjo iÅ¡eiti iÅ¡ buto, tačiau J. pasakė, kad jis liktų dar su ja pasikalbėti. Nepaklausė jos ir atsistojęs nuo kėdės norėjo iÅ¡eiti, buvo apsirengęs ir per petį buvo užsidėjęs savo rankinę. J. truktelėjo jį už rankinės rankenos ir Å¡i suplyÅ¡o. Susinervavo ir griebęs J. už rankos užsuko.

Sukdamas nepajuto, kad galimai sulaužė J. rankos pirÅ¡tÄ . Išėjo iÅ¡ buto. Neprisimina ar griebė J. už kaklo, ar kitaip prieÅ¡ jÄ smurtavo. Vėliau sužinojo, kad J. lūžęs pirÅ¡tas. Tyčia nenorėjo sulaužyti pirÅ¡to, negalvojo, kad užsukdamas rankÄ sulaužys pirÅ¡tÄ . Labai gailisi, kad taip įvyko (b. l. 63). Papildomai apklaustas įtariamuoju, T. Å . prisipažino visiÅ¡kai dėl veikos, kurios jį įtaria, labai gailisi, kad taip viskas įvyko, kad sutrikdė nesunkiai J. sveikatÄ .

Sutinka su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu. Visos sumos iÅ¡ karto atlyginti negalės, įsipareigoja atlyginti žalÄ per metus (b. l. 66). Be T. Å . prisipažinimo, jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, patvirtina bylos duomenys. Nukentėjusioji J. Å . parodė, kad jos buvęs vyras T. Å ., su kurio iÅ¡siskyrė dar (duomenys neskelbtini) metais, gyvena jai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Butas jai yra padovanotas motinos, santuokos metu.

Jis į jį pretenduoti negali, turi visus reikiamus dokumentus. IÅ¡eiti iÅ¡ buto kategoriÅ¡kai atsisako, aiÅ¡kindamas, kad niekur neturi gyventi nors jo artimi giminaičiai visi gyvena (duomenys neskelbtini). <...> 2020 m. liepos 27 d. ryte irgi atvažiavo prie jos darbo, adresu (duomenys neskelbtini), apie tai jai pranešė jos kolegos. Visus 6 metus gyveno viename bute, tačiau skirtingose patalpose, už paslaugas nemokėjo ir nemoka. VisÄ tÄ laikÄ naudojo psichologinį smurtÄ , fizinio smurto nenaudojo. Buvo konfliktai, tačiau tik žodiniai. 2020 m. liepos 12 d. ryte buto virtuvėje prasidėjo konfliktas tarp jos ir buvusio vyro (vyras buvo dar blaivus), dėl to, kad ji jo paprašė, kad jis iÅ¡eitų iÅ¡ buto, nes taip gyventi daugiau negali.

Tuo metu sėdėjo ant kėdės. Staiga jis tapo agresyvus, paėmė jÄ už kaklo ir pradėjo smaugti. Pradėjo gintis rankomis, norėjo atitraukti jo rankas. Dėl to, jis jėga paėmė už jos kairės rankos ir pradėjo sukti. Pajuto fizinį skausmÄ . Ä® virtuvę įbėgo jų dukra D. Å ., kuri bandė jÄ ginti. Po visko, ji pasiėmė savo bÅ«tiniausius daiktus ir su dukra iÅ¡važiavo pas kitÄ dukrÄ , O. P., pas kuriÄ buvo iki vakaro. 2020 m. liepos 12 d., o apie 21 val. grįžo namo karu su dukra D.

Å .. Buvęs sutuoktinis buvo neblaivus, pradėjo konfliktuoti, buvo agresyvus, klausė kur ji buvo, pradėjo kabinėtis žodžiais ir apie 23 val. dukra iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Atvažiavo jų dukra O. P., kuri pasiÅ«lė jam važiuoti pas jÄ , bet jis kategoriÅ¡kai atsisakė, todėl jis liko vienas bute. PareiÅ¡kimo nerašė ir ji su dukromis iÅ¡važiavo į (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 13 d. kreipėsi į savo poliklinikÄ dėl rankos skausmo, o 2020 m. liepos 14 d. padarius rentgenÄ , nustatė, kad yra lūžęs kairės rankos ketvirtas pirÅ¡tas (b. l. 16).

Papildomai apklausta J. Å . patvirtino duotus parodymus bei tai, kad konflikto metu T. Å ., jei neklysta, deÅ¡ine ranka jai griebė už kaklo ir pradėjo smaugti, juto fizinį skausmÄ kai pradėjo gintis, ir rankomis jį bandė nustumti nuo savęs, patraukti jo rankas nuo savęs, T. jai paėmė už kairės rankos savo deÅ¡ine ranka jei ji neklysta, ir pradėjo jÄ sukti, kai suko jautė stiprų fizinį skausmÄ . Vėliau buvo nustatyta, kad jai yra lūžęs kairės rankos ketvirtas pirÅ¡tas (buvo pasidaryti abdukcijos).

Specialisto iÅ¡vadÄ turi. Ä®vykio dienÄ jos dukra iÅ¡kvietė policijÄ , tačiau tada ji pareiÅ¡kimo nerašė. Vėliau kreipėsi su pareiÅ¡kimu per epolicija.lt. Po Å¡io įvykio kai iÅ¡važiavo iÅ¡ savo namų, ji ten ir nebegrįžo. Ji Å¡iuo metu gyvena kitu adresu. Dėl Å¡io įvykio jai yra padaryta fizinė, moralinė ir turtinė žala. Fizinė žala jai yra padaryta dėl to, kad jai buvo sulaužytas pirÅ¡tas ir jautė fizinį skausmÄ . Moralinė žala dėl to, kad ji nuolat jaučia baimę, stresÄ .

Turtinė žala yra padaryta dėl to, kad ji buvo nedarbinga beveik du mėnesius, Å¡iuo metu gyvena pas pažįstamus, taip pat T. jai sugadinęs yra jos drabužius (batus, paltÄ ), taip pat iki Å¡iol ji moka už butÄ , už komunalinius, nors savo bute ji negyvena nuo 2020 metų liepos mėnesio (b. l. 20–21). Liudytoja D. Å . parodė, kad liepos mėnesio 12 dienÄ , ryte, su mama, pirmoje dienos pusėje, ruošėsi važiuoti į „Akropolį“, bet dar pusryčiavo. Tėvas irgi kažkur ruošėsi.

Kai jis dar buvo vonioje, mama jam pasakė, kad jis vakare kai grįš, ji norės su juo pasiÅ¡nekėti. Ji (D. Å .) su mama buvo virtuvėje. Tėvas iÅ¡ vonios paklausė „KÄ ?“. Mama pakartojo, kad norės su juo pasiÅ¡nekėti. Ir tuomet viskas prasidėjo. Tėvas pradėjo agresyviai bendrauti, necenzÅ«riniais žodžiais vadinti. Vonia atsilaisvino ir ji (D. Å .) užėjo į voniÄ , tačiau duris paliko atidarytas, todėl ji viskÄ girdėjo ir viskÄ matė, kadangi vonia yra prieÅ¡ais virtuvę.

Tėvas pradėjo rėkti, negražiai bendrauti. Tėvui pasakė, kad jis nustotų ir geriau eitų iÅ¡ čia, duotų joms ramybę, kad negadintų nuotaikos. Pamatė, kad jis paėmė ranka mamai už kaklo. Ji (D. Å .) pasakė tėvui, kad jis atstotų. Mama tuo metu sėdėjo ant kėdės, paskui ir tėvas atsisėdo. Vėl nuėjo į voniÄ , nes susipyko su tėvu, mama irgi susipyko su tėvu. Pamatė, kad tėvas paėmė mamai už rankos ir užlaužė tÄ rankÄ tikrai stipriai.

Tėvas jau buvo su striuke ir vyriÅ¡ka taÅ¡e, ji tiesiog norėjo tėvÄ atitraukti nuo mamos. Kai traukė tėvÄ už jo rankinės rankenos, ji plyÅ¡o, nutrÅ«ko. MamÄ jis paleido, ilgai nelaikė. Tėvai niekada nesibardavo, tėvas niekada nekeldavo rankos prieÅ¡ mamÄ . Ji su mama iÅ¡važiavo, tėvas irgi išėjo. Užvažiavo pas sesę, vakare sesė sakė negrįžti namo, kad pas jÄ liktų nakvoti, tačiau ji nesutiko. Atvažiavo vakare namo, tėvas buvo iÅ¡gėręs. Ryte jis nebuvo girtas, Å¡iaip jis negeria, jis serga.

Vakare buvo gerai iÅ¡gėręs, jis buvo agresyvus. Ji pasakė, kad jei jis pradės iÅ¡ karto taip su savo agresija, ji kvies policijÄ . Tėvas pradėjo bartis su ja, bartis su mama, rėkti, tapo agresyvus, pradėjo grasinti. Todėl ji neturėjo kitos iÅ¡eities kaip tik kviesti policijÄ . Kai buvo policija, atvažiavo jos sesė, kuri norėjo pasiimti tėvÄ pas save iÅ¡sivežti, tačiau jis jokias bÅ«dais nenorėjo, nesutiko su ja važiuoti. Tada ji su surinko daiktus ir išėjo kartu su policija.

IÅ¡važiavo su mama pas sesę. Kelias dienas pagyveno pas jÄ , o vėliau ji iÅ¡sinuomojo butÄ mieste ir ten su mama gyveno kol buvo (duomenys neskelbtini). Vėliau ji iÅ¡važiavo, o mama išėjo kitur gyventi (b. l. 28–29). Liudytoja O. P. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Jos tėvai yra J. Å . ir T. Å .. Tėvai gyvena, adresu (duomenys neskelbtini). Å iuo metu minėtu adresu gyvena tik tėvas. Mama gyvena kitu adresu. Apie tėvÄ parodymų neduos. Gerai bendrauja su tėvais. Ä®vykio metu, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo.

Atvažiavo tik vakare, kai jau buvo policija (b. l. 32). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1937/2020 (01) nurodyta, kad J. Å . nustatyta kairio žasto, kairio dilbio, deÅ¡inės Å¡launies poodinės kraujosruvos, padarytos kietu buku daiktu (daiktais), 6-9 parų laikotarpyje iki apžiÅ«ros, galimai tiriamosios nurodyto įvykio metu ir bÅ«du, tai yra rankomis. Kairės plaÅ¡takos IV-o pirÅ¡to lūžis, padarytas kietu buku daiktu (daiktais) ar forsuotai pastarÄ jį tiesiant per sÄ narį, iki apžiÅ«ros VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, galimai tiriamosios nurodyto įvykio metu (t. y. 2020 m. liepos 12 d.) ir bÅ«du, tai yra „užlaužiant“ kairę rankÄ .

Sužalojimai visumoje, dėl kairės plaÅ¡takos IV-o pirÅ¡to lūžio, yra vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 37–38). BIRT žiÅ«ryklės duomenys – informacija gauta el. paÅ¡tu. PareiÅ¡kimas dėl 2020 m. liepos 12 d. įvykio. Buvęs vyras elgėsi agresyviai, grasino, paėmė už kaklo ir užlaužė rankÄ . Konfliktas prasidėjo dėl to, kad ji norėjo pasikalbėti <...>. Jai užlaužė rankÄ , skaudėjo.

KitÄ dienÄ nuėjo pas daktarę, rentgenas parodė lūžusį pirÅ¡tÄ . Nori grįžti namo, bet bijo (b. l. 6). Protokole-pareiÅ¡kime nurodyta, kad buvęs vyras T. Å ., gyvena jai priklausančiame bute, iÅ¡eiti iÅ¡ buto atsisako. Vyras pavydi, seka, grasina. 2020 m. liepos 12 d. vyras paėmė jÄ už kaklo ir užlaužė rankÄ (b. l. 8). Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėjÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, T. Å . pareiÅ¡kė sutinkantis su tuo, kad procesas bÅ«tų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokuroro siÅ«loma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 81).

Dėl veikos kvalifikavimo. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Å¡io kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Å i nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia. Aukščiau aptarti duomenys atitinka leistinumo, sÄ sajumo, patikimumo reikalavimus, t. y. jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina byloje nustatytas aplinkybes, todėl teismo pripažintini įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys), kad T.

Å ., žodinio konflikto metu, griebė nukentėjusiajai buvusiai sutuoktinei J. Å . už kaklo ir pradėjo jÄ smaugti, jai pradėjus gintis rankomis, griebė jai už kairės rankos ir pradėjo jÄ sukti, tuo padarydamas nukentėjusiajai kairio žasto, kairio dilbio, deÅ¡inės Å¡launies poodines kraujosruvas, kairės plaÅ¡takos IV-o pirÅ¡to lūžį, kas pagal specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G 1937/2020 (01) vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Veika kvalifikuota teisingai, kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo. Teismas, skirdamas bausmę T. Å ., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmei individualizuoti reikÅ¡mingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. T. Å . padarė tyčinį nesunkų smurtinio pobÅ«džio nusikaltimÄ . Veika baigta, padaryta nors ir spontaniÅ¡kai, nulemta staiga susiformavusio pykčio, tačiau, dėl jo pačio kaltės, negebant ir nenorint valdyti emocijas dėl nesutarimo su buvusia sutuoktine.

Kaltu prisipažino, ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, kas pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas nustatydamas bausmės rūšį ir parinkdamas jos dydį kaltinamajam T. Å . taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibÅ«dinančius kaltinamÄ jį – jis yra darbingo amžiaus, iÅ¡siskyręs, turintis vaikų (b. l. 71), neteistas (b. l. 76), veikos padarymo metu per 5 metus buvo baustas administracine tvarka vienÄ kartÄ (b. l. 75), dirba (b. l. 77), duomenų apie gydymÄ psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko.

Pažymėtina, kad Å¡i smurtinio pobÅ«džio nusikalstama veika nėra nuoseklus kaltinamojo gyvenimo bÅ«do padarinys, veika spontaniÅ¡ka, ji greičiau nulemta staiga kilusio pykčio protrÅ«kio, o tai greičiau rodo kaltinamojo silpnÄ psichologinę pusiausvyrÄ , nesugebėjimÄ valdytis. Tačiau, tai jokiu bÅ«dų nedaro veikos mažiau pavojinga, nes dėl jos galėjo atsirasti ir sunkesnių pasekmių. O pačia veika pažeidžiama nukentėjusiosios teisė ir faktiÅ¡kai asmeninį gyvenimÄ ir privačiÄ saugiÄ erdvę.

Kaltinamasis nebėra nukentėjusiosios sutuoktinis, faktiÅ¡kai, tik jos sutikimo gyveno jam nuosavybe nepriklausančiame nukentėjusiosios bute ir nepateisinęs pastarosios geranoriÅ¡kumo, pamindamas jos pasitikėjimÄ juo, elgėsi prieÅ¡ingai jos interesams ir svarbiausia, pavojingai. Dėl smurtinio elgesio nukentėjusiÄ jÄ sužalojo. Visgi, minėta, kad kaltinamasis nėra teistas. Todėl, atsižvelgdamas į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir kaltinamÄ jį T. Å . apibÅ«dinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytÄ nusikaltimÄ paskyrus įstatymo sankcijoje numatytÄ Å¡velniausiÄ bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ be intensyvios priežiÅ«ros, jo dydį nustatant mažesnį, nei Å¡ios bausmės rūšies vidurkis.

Be bausmės, kaltinamajam taikytini ir įpareigojimai: - per 4 mėnesius nuo Å¡io teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir jÄ baigti; - pradėti dirbti (ar tęsti darbÄ ) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir bÅ«ti joje užsiregistravusiam, jeigu tam nėra kliūčių dėl T. Å . sveikatos bÅ«klės. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė su nustatytais įpareigojimais, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, Å¡iuo konkrečiu atveju yra pakankama ir nelaikytina akivaizdžiai per griežta.

T. Š. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Kaltinamajam T. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina. Dėl civilinio ieškinio J. Š. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 2 000 eurų sumai.

Nurodė, kad buvo sugadinti jos drabužiai, buvo nedarbingume du mėnesius, iki Å¡iol moka už butÄ , nors jame negyvena nuo 2020 m. liepos mėnesio. Nuolat jaučia baimę ir stresÄ (b. l. 23, 24). Vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalimi, turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Padaryti nuostoliai turi bÅ«ti visiÅ¡kai atlyginti, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotÄ atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad asmens patirta žala pagal įstatymus nepreziumuojama, pareiga įrodyti žalos faktÄ ir dydį tenka Å¡aliai, reikalaujančiai jÄ atlyginti (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Å¡io kodekso nuostatas.

Vertinant neturtinės žalos turinį, pasiremtina Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalimi, kur nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, žalÄ padariusių asmenų turtinę padėtį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylos aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Teismas spręsdamas dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio atsižvelgia į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės J. Å . nurodytas aplinkybes, bei į tai, kad kaltinamasis sutiko atlyginti nukentėjusiajai 2000 EUR padarytos žalos, įsipareigodamas jÄ atlyginti iki 2021 m. gruodžio 01 d. (b. l. 68). Ä®sipareigojimÄ teismas patvirtina ir laiko praÅ¡ymu dėl žalos atlyginimo iÅ¡dėstymo (BPK 113 straipsnio 2 dalis; CPK 284 straipsnio 1 dalis), todėl priteistinos nukentėjusiajai 2 000 EUR žalos atlyginimÄ teismas, atsižvelgdamas į T.

Š. turtinę padėtį (nedirbantis, vyresnio amžiaus), išdėsto 12 mėnesių, įpareigojant T. Š. kas mėnesį, nuo šio baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos, mokėti J. Š. po 166, 67 EUR (vienas šimtas šešiasdešimt šeši eurai, 67 ct.) iki visiško žalos atlyginimo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 2 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi, teismas nusprendžia :

T. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam vienerių (1) metų laisvės apribojimo bausmę, jÄ sumažinant 1/3 (BPK 641 straipsnio 1 dalis) ir paskiriant T. Å . galutinę sumažintÄ aÅ¡tuonių (8) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant jį: - per 4 mėnesius nuo Å¡io teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir jÄ baigti; - pradėti dirbti (ar tęsti darbÄ ) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir bÅ«ti joje užsiregistravusiam, jeigu tam nėra kliūčių dėl T.

Å . sveikatos bÅ«klės. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Priteisti iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiajai ir civiliniai ieÅ¡kovei J. Å . 2 000 EUR (du tÅ«kstančius eurų) turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, patvirtinant pastarojo įsipareigojimÄ dėl Å¡ios žalos atlyginimo iki 2021 m. gruodžio 01 d., t. y. iÅ¡dėstant žalos atlyginimÄ per 12 mėnesių, įpareigojant T. Å . kas mėnesį, nuo Å¡io baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos, mokėti J.

Å . po 166, 67 EUR (vienas Å¡imtas Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i eurai, 67 ct.) iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo (BPK 113 straipsnio 2 dalis; CPK 284 straipsnio 1 dalis). KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad:

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybÄ per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo, nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos Å¡aukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybÄ apie jų vykdymÄ ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) praneÅ¡ti probacijos tarnybai apie savo gyvenamÄ jÄ , darbo ar mokymosi vietÄ , iÅ¡vykimÄ už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiÅ«ros metu (jeigu paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisÄ ir laikytis intensyvios priežiÅ«ros sÄ lygų, praneÅ¡ti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimÄ ar pastebėtÄ Å¡io įtaiso gedimÄ . 5)Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų aklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Å¡io straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyviÄ priežiÅ«rÄ arba, laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytų taisyklių, laisvės apribojimo bausmę pakeisti areÅ¡tu. 6)Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybÄ . Taip pat, iÅ¡aiÅ¡kinti tai, kad:

1. Kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo Å¡io dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui praÅ¡ymÄ surengti bylos nagrinėjimÄ teisme. Padavus praÅ¡ymÄ surengti bylos nagrinėjimÄ teisme teismo baudžiamasis įsakymas teisinės galios neįgyja.

2. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise praÅ¡yti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir teismo paskirta bausmė vykdoma įstatymais nustatyta tvarka.

4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Teisėjas Vladimir Berezovskij