4e2762ba-e38c-4c12-a7b1-3c840f99d034 · Marijampolės apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-20-571/2020 Proceso Nr. 2-28-3-04011-2018-2 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.9;2.4.2.9.1 MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 13d. Marijampolė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų teisėja Vilma GadiÅ¡kienė, sekretoriausiant L. S., dalyvaujant ieÅ¡kovei A. S., jo atstovui advokatui G. G., atsakovei J. A., atsakovių atstovei advokatei A. L., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A. S. ieÅ¡kinį atsakovėms S. A., B.

A., J. A. dėl turto atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bei pagal atsakovių S. A., B. A., J. A. prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovei A. S., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės Å«kio ministerijos Marijampolės, Kazlų RÅ«dos, Kalvarijos skyriui dėl naudojimosi daline nuosavybe tvarkos nustatymo ir NUSTATĖ : IeÅ¡kovė A. S. patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės A. S. , S. A., B. A., J. A. nuosavybės teisėmis valdomo nekilnojamojo turto dalis , įgytas pagal testamentÄ ir liudijimus, pripažįstant S. A., B.

A., J. A. nuosavybės teises į ¼ dalį A. S. priklausančio turto, priteisinat natÅ«ra kiekvienai bendraturtei po 1/12 gyvenamojo namo unikalus Nr (duomenys neskelbtini) ir 1/8 dalį 0,0785 ha. žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu A. C. g.7A,Marijampolėje, o iÅ¡ atsakovių S. A., B. A., J. A. priteisti ieÅ¡kovei A. S. – 8900 eurų kompensacijÄ arba iÅ¡ kiekvienos bendraturtės priteisti po 2966,66 eurus, atidalijant bendraturčių turtÄ . PraÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovės S. A., B. A., J. A. prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o nustatyti naudojimosi tvarkÄ , pagal pateiktÄ planÄ , tai yra nustatyti, kad J. A. naudojasi namo patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-5 ir 1-6, taip pat naudojasi po ¼ patalpų plane pažymėtų indeksais 1-1, 1-8, 1-7, kas sudaro 28,83 kv.m. bendro ploto ; S. A. naudojasi namo patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-2, 1-3, 1-4, taip pat naudojasi ¼ dalimi patalpos pažymėtos indeksu 1-1, kas sudaro 29,47 kv.m. bendrojo ploto ; B. A. naudojasi patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-13, 1-14, taip pat naudojasi ¼ dalimi patalpos pažymėtos indeksu 1-1, 3/4patalpų pažymėtų indeksu 1-8, 1-7, ir 1/3 dalimi patalpos pažymėtos indeksu 1-9, kas sudaro 28,67 kv.m. bendro namo ploto.

Nustatyti , kad ieÅ¡kovo A. S. naudojasi namo patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-10, 1-11, 1-12, taip pat naudojasi ¼ dalimi patalpos, pažymėtos indeksu 1-1, ir ¾ dalimis patalpos pažymėtos indeksu 1-9, kas sudaro 28,71 kv.m. bendro ploto. PraÅ¡o nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , pagal atsakovių parengtÄ ir pateiktÄ planÄ sekančiai: ieÅ¡kovei A. S. naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „A“, kurio bendras plotas 148 kv.m. ; B. A. naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „B“, kurio bendras plotas 147 kv.m.;

S. A. naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „D“, kurio bendras plotas 148 kv.m.; J. A. naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „C“, kurio bendras plotas 148 kv.m. Å alys bendrai naudojasi sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „E“, kurios bendras plotas 194 kv.m. Suteikti ieÅ¡kovėms teisę atlikti sklypo formavimo darbus, kadastrinius matavimus, jų teisinę registracijÄ be ieÅ¡kovės A. S. sutikimo. Priteisti visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė A. S. bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, kad jai pagal testamentÄ priklauso ¼ dalis namo, adresu A. C. 7A,Marijampolė. TurtÄ jai paliko A. A., kuri mirė 2013m. Namas susideda iÅ¡ dviejų butų, tai yra 1 ir 2 butų , esančių pirmame namo aukÅ¡te. Antrame aukÅ¡te yra Å¡laitinis stogas ir ten esančiose patalpose , jos žiniomis, niekas negyveno. Pirmame aukÅ¡te abejuose butuose buvo atskiros pakuros, krosnys, buvo kuriama kietu kuru. Antrame aukÅ¡te ar buvo kuriama nežino, bet ten neįmanoma gyventi žiemÄ , kadangi sienos yra plonesnės, stogas neapÅ¡ildytas.

Name , dėl kurio kyla ginčas, A. A. gyveno bute Nr.1, o J. A. gyveno bute Nr.2. Ji taip pat kažkada gyveno bute Nr.1 nuo 1992m. iki 2004m. , nes šį butÄ buvo iÅ¡sinuomojusi ir buvo jame registruota. Bute Nr.2 gyveno N. M.. Ji nuo 2013 metų negali naudotis, jai testamentu paliktomis patalpomis, nes atsakovės neįleidžia į namÄ . Ä®eiti į namÄ galima tik su policija. Po to , kai ji pateko į patalpas, buvo nustatyta, kad visas pirmas namo aukÅ¡tas pertvarkytas visai kitaip, be jos sutikimo. Bute Nr.1 viskas iÅ¡griauta, jame pastatyta kuro katilas, geoterminė Å¡ildymo sistema pastatyta bendra visam pirmam aukÅ¡tui ir jau nėra kieto kuro pakuros bute Nr.1 ir bute Nr.2.

Vandentiekis taip pat iÅ¡griautas, ji nežino kaip yra su kanalizacija. Kadangi jÄ neįleidžia į patalpas ir vis vyksta teismai, tai atsakovės name daro kÄ tik nori. Bute Nr.1 nekeisti nei langai, nei durys, sienos taip pat netvarkytos. Ji norėtų, kad bÅ«tų patenkintas ieÅ¡kinys , nes atsakovės yra viena Å¡eima, jos viskÄ sprendžia vieningai ir nieko nesitardamos. Ji pati jau 7 metai gyvens su Å¡eima Kaune. Ji Kaune dirba pagal verslo liudijimÄ , pajamos yra minimalios. Ji su Å¡eima gyvena , vyrui nuosavybės teise, priklausančiame bute.

Ji neplanuoja gyventi Marijampolėje, todėl savo turto dalį, norėtų realizuoti, bet niekaip nesusitaria su atsakovėmis. Geriausia bÅ«tų, kad atsakovės nupirktų iÅ¡ jos turto dalį ir vienos galėtų tvarkyti visÄ turtÄ . Ji sutiktų, kad atsakovės kompensacijÄ iÅ¡ mokėtų per 12 mėnesių. Jeigu teismas ieÅ¡kinio netenkintų, o spręstų klausimÄ dėl naudojimosi tvarkos, tai ji pageidautų, kad jai bÅ«tų paskirtas butas Nr.1, kuriame ir gyveno A. A.. Atsakovės jai siÅ«lo patalpas antrame aukÅ¡te, kur yra Å¡laitinis stogas, be to tame aukÅ¡te niekas ir negyveno.

Atsakovės nurodo, kad ji neprisidėjo prie namo remonto, vandens įvedimo, Å¡ildymo sistemos sutvarkymo, tačiau to padaryti ji negalėjo, nes atsakovės visokiais bÅ«dais stengėsi neįleisti jos į namÄ . Vyko teismai ir tik 2018 metais jais buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas. Atsakovė J. A. bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, kad ji atėjo gyventi adresu A. C. 7A,Marijampolė nuo 2001 metų. Tuo metu dar buvo gyva A. A.. Ji sutvarkė bute Nr.1 ir bute Nr.2 Å¡ildymÄ , nes 2017m. gruodį įvedė geoterminį Å¡ildymÄ ir dabar Å¡ildo abu butus kartu.

Ji pati gyvena bute Nr.2, o į butÄ Nr1. sugrįžta abi dukros ir naudojasi tomis patalpomis. Ji per rÅ«sį įvedė kanalizacijÄ , vandentiekį. Antrame aukÅ¡te niekada nebuvo vandentiekio, kanalizacijos. Namo stogas senas, reikalingas remontas. Antrame aukÅ¡te esanti mansarda nėra apÅ¡iltinta. Iki 2001 metų A. A. namÄ buvo iÅ¡nuomojusi. Ji pakeitė senus langus ir įdėjo plastikinius langus pirmame aukÅ¡te bute Nr.2, nes jame ir Å¡iuo metu gyvena. Bute Nr.1 langai, durys nekeisti, sienos neremontuotos.

Atsakovė paaiÅ¡kino, kad A. S. niekada namu nesirÅ«pino, jo neremontavo, niekaip neprisidėjo prie namo iÅ¡laikymo bei remonto. Ji pati dirba Marijampolės kolegijoje bibliotekininke, todėl pajamos yra minimalios. Dukra B. A., , sukÅ«rusi Å¡eimÄ , Å¡iuo metu auginasi 1 metų vaikÄ . Ji sugrįžta į Marijampolę gana dažnai . Dukra gyvena Kauno rajone, vyro statomame name. S. A. daugiau nei metai laiko gyvena ir dirba Danijoje. Danijoje ji baigė studijas, o po to įsidarbino. Ji dirba programuotoja, dar mokosi papildomai, nes studijuoja Danų kalbÄ .

Sigita padeda jai finansiÅ¡kai, nes pajamos yra geros. S. A. sugrįžta į Marijampolę rečiau, tačiau visada stengiasi aplankyti mamÄ ir namus. Name yra palikta jos daiktų. Atsakovė nurodo, kad jai, su dukromis ,priklauso daug didesnė pastato dalis, todėl ji nori viso pirmo aukÅ¡to. Ji su dukromis daug investavo į pastatÄ , todėl gavusi antrame aukÅ¡te patalpas, ieÅ¡kovė A. S. taip pat pati galės kaip norės tvarkytis. Be to ji antru aukÅ¡tu nesinaudoja. Žemės dalį ieÅ¡kovei paliekÄ tÄ , kuri bÅ«tų prie jai priskiriamų patalpų ir ji galėtų net pasidaryti iÅ¡ lauko atskirÄ užlipimÄ .

Atsakovių atstovė advokatė A. L. paaiÅ¡kino, kad kiek jai yra žinoma, tai atsakovė S. A. jau daugiau nei metai gyvena Danijoje, kur dirba ir gauna pakankamai geras pajamas, nes dar padeda ir mamai. B. A. , po santuokos, VičiÅ«nienė augina mažametę dukrÄ . Ji mokėsi Kaune ir studijavo medicinÄ , Å¡iuo metu yra rezidentė, todėl pajamos nėra didelės. Kartu su vyru gyvena Kauno rajone, vyro pradėtame statyti iki santuokos, gyvenamajame name. Jai yra žinoma, kad ji yra paėmusi paskolÄ . Nurodė, kad ji sugrįžta į Marijampolę pagal galimybes.

Atstovė nurodo, kad namas yra senas, kad klientų jį pirkti, neatsiranda. Be to, A. S. nededa jokių pastangų, kad namas bÅ«tų parduotas, o tik visais bÅ«dais trukdo. Liudytoja N. M. parodė, kad apie 2000 metus adresu A. C. 7A,Marijampolė ji gyveno pirmame aukÅ¡te bute Nr.2, o A. A. gyveno bute Nr.1. Po ko į butÄ Nr.1 įsikėlė ir apsigyveno A. S.. Ji bute Nr.2 gyveno gali iki 2003 metų. Kiekvienas butas turėjo savo krosnis ir Å¡ildė atskirai, dar iki 2004 metų visi butai turėjo savo atskiras Å¡ildymo sistemas.

Antrame namo aukÅ¡te niekas negyveno. Liudytojas A. D. parodė, kad jis nuo 2000m. pažįsta J. A., o A. A. nepažinojo. Jis pats gyvena gretimame name nuo 1979 metų ir yra daugiabučio namo bendrijos pirmininkas. Name A. C. 7A,Marijampolė buvo atskiri butai. Niekada nėra matęs, kad antrame namo aukÅ¡te kas nors gyventų. Jis, kaip namo bendrijos pirmininkas, davė sutikimÄ J. A., kai ji vedėsi vandenį. Liudytojas Z. S. parodė, kad dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano sudarymo kreipėsi atsakovės. Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planas yra pririÅ¡tas prie gyvenamojo namo A.

C. 7A,Marijampolė ir sudarytas pagal vietinę koordinačių sistemÄ , kadangi kitaip atlikti Å¡io plano nebuvo galimybės, kadangi viena iÅ¡ bendrasavininkių nedavė sutikimo kadastrinių matavimų atlikimui. Planas padarytas pagal faktinę padėtį ir privažiavimo prie namo nėra, o yra tik takas, kas ir yra atžymėta plane. Bendro naudojimo yra takas , takas aplink namÄ apie 1 metro pločio ir žemė po namu. IeÅ¡kinys tenkintinas dalinai. PrieÅ¡ieÅ¡kinis atmestinas. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginÄÄ , kai vienas (ar keli) iÅ¡ jų reikalauja atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarkÄ , prioritetas turi bÅ«ti teikiamas atidalijimui iÅ¡ bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis).

Pirmenybė atidalijimui iš bendrosios nuosavybės įgyvendinant nuosavybės teises teikiama, nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šilalės rajono apylinkės prokuroras ir kt. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K.

G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-21/2009). CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės bÅ«das – daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais. Taigi įstatymas prioritetÄ skiria atidalijimui natÅ«ra ir tik nesant atidalijimo natÅ«ra galimybės, t. y. nesant galimybės suformuoti atskirÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , atidalijama paskiriant kompensacijÄ pinigais.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensacijÄ pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo iÅ¡imtis – visų pirma turi bÅ«ti sprendžiamas jo atidalijimo natÅ«ra galimumas, net padarant atitinkamÄ (proporcingÄ ) žalÄ daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natÅ«ra arba jei atidalijant natÅ«ra daiktÄ bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali bÅ«ti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs kiekvieno atidalijimų kitiems bendraturčiams poreikį dalijamam daiktui, galimybę įsigyti kitÄ tokį daiktÄ , iÅ¡mokėti kompensacijÄ kitiems atidalijamiems bendraturčiams, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, turi spręsti, kuriam iÅ¡ bendraturčių bÅ«tų teisinga priteisti kompensacijÄ pinigais ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008m. lapkričio 11d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-466/2008). Klausimo dėl atidalijimo bÅ«do sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neiÅ¡vengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktÄ turi bÅ«ti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti.

Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo bÅ«do, teismas turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ bendraturčių interesus ir spręsti Å¡alių ginÄÄ , remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

S. v. L. S. ir kt.; bylos Nr. 3K-3-213/2011; kt.). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2018m. rugpjūčio 10d. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal A. A. gim. 1932m. ir mirusios 2013m. liepos 9d. sudarytÄ 1998m. gegužės 15d. testamentÄ , kuriuo ieÅ¡kovė A. S. paveldi ¼ dalis gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio Marijampolės m. A. C. g.7A. bei 196/785 dalis žemės sklypo , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Marijampolė ,A. C. 7A. Atsakovių parengtame nekilnojamųjų daiktų padalijimo plane siekiama nustatyti naudojimosi žemės sklypu ir gyvenamuoju namu tvarkÄ .

Kadangi vienu aspektu Å¡alių ginčo esmė yra susijusi su bendraturčių valdomų nekilnojamųjų daiktų atidalijimu, tai teismas pirmiausia pasisako dėl Lietuvos Respublikos CK 4.80 str., reguliuojančio atidalijimÄ iÅ¡ bendro turto, aiÅ¡kinimo ir taikymo. Teismas pažymi, kad pagal ieÅ¡kovės A. S. ieÅ¡kinio reikalavimÄ atidalinti jos dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bei priteisti jai piniginę kompensacijÄ tiek teisiÅ¡kai, tiek faktiÅ¡kai yra racionalesnis sprendimas nei Å¡ių daiktų padalijimas ir naudojimosi tvarkos nustatymas.

Pagal atsakovių prieÅ¡ieÅ¡kinį siekiam tik įteisinti žemės sklypo ir gyvenamojo namo naudojimÄ , nustatant Å¡alims konkrečių dalių naudojimosi tvarkÄ , atsižvelgiant ir į jau esamÄ Å¡ių daiktų dalių valdymÄ , o pagal ieÅ¡kovės reikalavimÄ yra siekiama iÅ¡ esmės minėtų daiktų atidalijimo, ginčo turtÄ perleidžiant atsakovėms pagal joms tenkančias idealias turto dalis. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovės, tai yra viena bendraturtė, atsisako jai priklausančio turto dalies ir gauna už tai kompensacijÄ .

Konstatuotina, kad teismas atidalindamas tarp bendraturčių dalis remiasi CK 4.80 str.2d. nuostatomis, formuojama kasacinio teismo praktika, kuomet viena bendraturtį atidalinus iš bendrosios dalinės nuosavybės, bendroji dalinė nuosavybė nutraukiama, o kiti dalyviai tampa savininkais jiems priskirtos turto dalies atžvilgiu ir kiti savininkai gali netrukdomai ir savarankiškai valdyti ir disponuoti turtu. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad toks atidalijimo būdas nepažeis kitų bendraturčių interesų, kadangi visos trys atsakovės yra vienos šeimos nariai, tai yra motina ir dvi dukros.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad visos atsakovės palaiko glaudžius ir Å¡iltus santykius, jų vieningas siekis yra prižiÅ«rėti A. A. joms paliktÄ turtÄ . IeÅ¡kovei A. S. priklauso tik ¼ namo ir 1/8 0,0785 ha. žemės dalis, tuo tarpu atsakovių valdoma dalis yra tris kartus didesnė. Atsakovė J. A. bei atsakovių atstovė tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek pateiktame prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad namas yra senas, statytas 1940 metais, kad jis reikalingas nuolatinės priežiÅ«ros, remonto, o A.

S. nuo 2013 metų, niekaip neprisidėjo prie namo remonto darbų. Jos nurodė kokius pagerinimus yra atlikusios ir kokie pagerinimai dar turėtų bÅ«ti atlikti ateityje. Taip pat atsakovės nurodė, kad jos pageidavo namÄ parduoti, bet A. S. nesutiko. Tuo tarp A. S. nurodo, kad atsakovės jos neįleidžia į namÄ , neduoda raktų, tai yra ji niekaip negali naudotis patalpomis, kÄ iÅ¡ dalies patvirtina ir A. S. raÅ¡ytas pareiÅ¡kimas Marijampolės policijos komisariatui. A. S. nurodė, kad ji sutiktų su savo dalies pardavimu, tačiau atsakovės nuolat keičia savo pozicijÄ .

IÅ¡ iÅ¡dėstyto matyti, kad Å¡alys tarpusavyje nesutaria, be kita ko , Å¡alių nesutarimÄ patvirtina ir duomenys iÅ¡ Liteko duomenų bazės , kad 2014-06-19 nutartimi civilinėje byloje (duomenys neskelbtini)ieÅ¡kovei A. S. buvo atnaujintas terminas palikimui, po A. A. mirties priimti. Bylos nagrinėjime dalyvavo Sigita ir B. A., kurios nesutiko su praÅ¡omo fakto nustatymu. IÅ¡ Liteko duomenų bazės matyti, kad 2015-06-29 civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)A. S. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu , kuriuo prašė pripažinti, kad jai testamentu buvo paliktas butas Nr.1 ir tai atitinka ¼ gyvenamojo namo dalį.

Teismo sprendimas buvo panaikintas ir 2016-07-14 priimtas Kauno apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)kuriuo nustatyta, jog gyvenamasis namas, esantis Marijampolės mieste, A. C. g. 7A nekilnojamojo turto registre atskirais butais kaip turto vienetais niekada nebuvo įregistruotas, buvusios namo bendraturtės A. A., S. A., B. A. ir J. A. turimo bendrosios dalinės nuosavybės teise turto jokiu įstatymo leistinu bÅ«du nebuvo atsidalinę ar nusistatę naudojimosi juo tvarkÄ . Nors byloje yra duomenų, kad minėtos namo bendrasavininkės naudojosi tam tikromis, žodiniu susitarimu ir nusistovėjusia tvarka užimamomis patalpomis, tačiau Å¡i tvarka nebuvo Nekilnojamojo turto registre ar notariÅ¡kai įregistruota ir patvirtinta. 2017m. balandžio 12d.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)kuria panaikino Kauno apygardos teismo sprendimÄ bei pakeitė Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimÄ ir iÅ¡dėstė rezoliucinę dalį sekančiai, kad testatorės A. A., mirusios 2013-07-09d. testamentu, sudarytu 1998m. gegužės 15d. ieÅ¡kovei A. S. paliekama ¼ dalis statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir žemės sklypo, esančio Marijampolėje A. C. g.7A. NežiÅ«rint į tarp Å¡alių vykstančius ginčus, 2016m. lapkričio 11d. notarė L.

P. iÅ¡davė atsakovėms paveldėjimo teisės liudijimÄ . 2017m. liepos 3d. civilinėje byloje Nr(duomenys neskelbtini)ieÅ¡kovė A. S. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu , kur prašė iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ panaikinti dalyje dėl S. A. priklausančios 1/8 turto dalies. Å alys 2017m. gruodžio 12d. ginÄÄ baigė taikos sutartimi bei Å¡alys dar bandė ir tolimesnį ginÄÄ , tai yra , ginÄÄ dėl A. S. priklausančios turto dalies, iÅ¡pirkimo iÅ¡spręsti taikiai, tačiau derybos nutrÅ«ko.

KÄ patvirtina prie A. S. ieÅ¡kinio pridėta Å¡alių atstovų susiraÅ¡inėjimas. Teismo nuomone A. S. pasiÅ«lytas atidalinimo bÅ«das yra priimtinesnis dar ir dėl to, kad atsakovių pasiÅ«lyta gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudojimo tvarka pagal Z. S. sudarytus du planus yra netinkama, kadangi nepaÅ¡alina ne tik esamų nesutarimų tarp bendraturčių, bet sudaro sÄ lygas naujoms konfliktinėms situacijoms kilti. Skaičiuojant bendrÄ gyvenamojo namo naudingÄ plotÄ padaryta klaida, kadangi bendras namo plotas yra 115,25 kv.m., kÄ atspindi Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as, o Z.

S. paskaičiavęs bendrÄ gyvenamojo namo plotÄ 115,68 kv.m. Pagal dalių paskaičiavimu ieÅ¡kovei ir atsakovėms priklauso po ¼ dalį gyvenamojo namo, tai yra, po 28,81 kv.m. Pagal Z. S. naudojimosi patalpomis planÄ ieÅ¡kovei paskirta dalis 28,71 kv.m. nėra identiÅ¡ka 28,81 kv.m. ir o yra praktiÅ¡kai mažiausia, atsižvelgiant į atsakovėms paskirstytas turto dalis kvadratiniais metrais. IÅ¡ to galima daryti iÅ¡vadÄ , kad turto nėra galimybės paskirstyti identiÅ¡kai lygiomis dalimis. Be to bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad A.

A. ilgÄ laikÄ gyveno pirmame aukÅ¡te kaip nurodė liudytoja N. M. bute Nr.1, nes ji gyveno bute Nr.2d. Byloje neginčytinai nustatyta, kad A. A. niekada negyveno antrame aukÅ¡te. Liudytojas A. D. taip pat patvirtino, kad niekada nematė, jog name A. C. 7A, Marijampolė antrame aukÅ¡te bÅ«tų kas nors gyvenęs. Todėl teismo nuomone ieÅ¡kovė A. S. gali turėti pagrįstus lÅ«kesčius, kad jai bÅ«tų paskirta patalpa ne antrame aukÅ¡te, kuriame niekos negyveno, o namo pirmame aukÅ¡te. Be kita ko , teismo nuomone , ieÅ¡kovei pagal planÄ priskirtos patalpos antrame aukÅ¡te nėra lygiavertės patalpoms namo pirmame aukÅ¡te, kadangi pirmame aukÅ¡te namo sienos yra 0,47 m. pločio, o antrame aukÅ¡te tik 0,20m. pločio.

Susipažinus su namų valdos techninės apskaitos byla matyti, kad namas yra įvardintas ir įregistruotas kaip vieno aukšto gyvenamas namas 115,25 kv.m. bendro ploto , iš kurių pirmas aukštas yra betono plytų, tuo tarpu antras aukštas įvardintas kaip mansarda , kurios pagrindas yra karkasas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad visame name , atskirose patalpose buvo kieto kuro pakuros. Antrame aukšte taip pat išlikusi pakura, tačiau atsakovei paskyrus šias patalpas, esant kieto kuro katilui , atsakovė neturėtų kur sandėliuoti kieto kuro, tai yra anglių, malkų ar briketų, kadangi jai ūkio patalpos jokia dalis nepriklauso.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovės name pradėjo gyventi nuo 2002 metų. Kaip nurodė, atsakovė J. A. į buto pirmÄ aukÅ¡tÄ , per namo rÅ«sį , jos įsivedė vandenį ir kanalizacijÄ . A. S. , paskyrus patalpas antrame aukÅ¡te, vėl užprogramuojamas ginčas ateityje, nes jai reikės atsakovių sutikimo, norint įsivesti vandentiekį ir kanalizacijÄ . Teismas kartu pažymi, kad atsakovių pateiktas gyvenamojo namo patalpų naudojimosi tvarkos planas dar ydingas ir tuo, kad plane nėra pažymėta ir gyvenamojo namo naudojimosi rÅ«siu tvarka, kadangi iÅ¡ namų valdos techninės apskaitos bylos matyti, jog po namu yra 16 kv.m. rÅ«sys.

Kaip nurodė atsakovė ji Å¡iuo metu gyvena pirmo aukÅ¡to patalpoje 1-8, 1-7, 1-6 ir į patalpÄ 1-8,1-7 yra atvestas vanduo, todėl teismas daro prielaidÄ , kad rÅ«sio patalpa yra bÅ«tent po patalpa 1-8,1-7. Atsakovei praÅ¡omos paskirti patalpos yra kitoje pusėje nei rÅ«sio patalpa po namu, todėl norint per rÅ«sį įsivesti vandentiekį ir kanalizacijÄ , vėl bus reikalingas atsakovių sutikimas. Atsakovės , savo procesiniuose dokumentuose, ir teiktuose paaiÅ¡kinimuose teismui pripažino, kad namo pirmame aukÅ¡te yra įrengta Å¡ildymo sistema, kuri gali aptarnauti tik namo pirmÄ jį aukÅ¡tÄ .

Kaip pripažino atsakovės jos nuo 2013 metų jau žinojo, kad yra A. S., kuri paveldėjo ¼ dalį namo. Teismo posėdžio metu J. A. nurodė, kad 2017metų gruodžio mėnesį, ji padedama dukrų, įvedė geoterminį Å¡ildymÄ . Pirmame namo aukÅ¡te dar anksčiau buvo įvestas vanduo, kanalizacija, pakeisti keli langai, tai yra atsakovės, dar nenustačius naudojimosi tvarkos namu, ar neatidalinus turto iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, prisiėmė rizikÄ , atlikti turto pagerinimus pirmame aukÅ¡te.

Tačiau tai nesuteikia atsakovėms kokio nors pirmumo teisės rinktis bÅ«tent pirmojo aukÅ¡to patalpų, o ieÅ¡kovei palikti tik antrÄ jį aukÅ¡tÄ , kadangi geoterminio Å¡ildymo įvedimas nebuvo derintas su ieÅ¡kove kaip viena iÅ¡ bendrasavininkių. Todėl atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta teismo nuomone dar ir dėl Å¡ių priežasčių atsakovių prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl naudojimosi tvarkos nustatymo yra ydingas ir negali bÅ«ti tenkinamas, kadangi ieÅ¡kovė Å¡iuo atveju bÅ«tų pastatyta į ženkliai blogesnę padėtį nei atsakovės. Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , prioritetas turėtų bÅ«ti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai.

Tačiau teismas kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis pirmiau nurodytais principais, teismas gali nukrypti nuo Å¡ios taisyklės, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo bÅ«dÄ . 59Nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarkÄ , kiekvienam naudotojui turi bÅ«ti užtikrintas priėjimas iÅ¡ jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, Å«kiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimÄ su vieÅ¡aisiais keliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).61Bendram naudojimuisi paliekama žemės sklypo tiek, kiek bÅ«tina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams.

Nustatant tokius objektus, atsižvelgiama į teisiÅ¡kai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovei A. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio A. C. g.7A , Marijampolė 196/785 dalis. Su atsakove J. A. 2019-08-01 buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)Atsakovės S. A. ir B. A. turi teisę iÅ¡sipirkti likusiÄ Å¾emės sklypo dalį, tačiau Å¡ia teise dar nepasinaudojo.

Pažymėtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba praÅ¡o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, nes praÅ¡oma nustatyti naudojimosi tvarkÄ valstybine žeme negavus Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo dėl naudojimosi žemės tvarkos ar neiÅ¡sipirkus ginčo žemės sklypo dalies, valdomos Lietuvos Respublikos nuosavybės teise. IÅ¡ to sektų, kad atsakovės praÅ¡o nustatyti naudojimosi visu žemės sklypu tvarkÄ , kai atsakovės S. A. ir B. A., Å¡io sklypo dalies dar nėra net iÅ¡sipirkę. Pažymėtina, kad atsakovių pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektas taip pat yra ydingas, nes jame nėra nurodyta koordinačių sistema, o teismui patvirtinus tokį planÄ , jis nebÅ«tų įregistruotas VÄ® „Registrų centras“.

Nes ir liudytojas Z. S. , sudaręs planÄ , nurodė, kad planas negali bÅ«ti parengtas pagal koordinačių sistemÄ , nes nesutaria viena iÅ¡ bendrasavininkių, o jis planÄ parengė, jį pritvirtinęs prie nejudamo nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, tai yra gyvenamÄ jį namÄ paėmęs kaip nejudamÄ atskaitos taÅ¡kÄ . Taip pat teismas pažymi, kad ieÅ¡kovei planu praÅ¡oma priskirti žemės dalis neprieina prie jai norimo priskirti gyvenamojo namo dalies, o taip pat ieÅ¡kovei praÅ¡oma priskirti žemės dalis neturi jokio kelio su pagrindine gatve , tai yra A.

C. gatve. Pagal atsakovių pateiktÄ planÄ , žemės sklypas turės tik 1 metro bendro naudojimo žemės takelį, tokiu atveju ieÅ¡kovei ateityje bus apsunkintas privažiavimas prie jai priskirtinos gyvenamojo namo dalies. Be to ieÅ¡kovei reikės ne tik privažiuoti prie namo automobiliu, bet kartu reikės atsivežti statybinių medžiagų, kuro apÅ¡ildyti savo namo dalį ir kitų bÅ«tinų buities daiktų, todėl tokia žemės naudojimosi tvarka, yra ydinga, nes skatina ginčų kilimÄ ateityje.

KompensacijÄ pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. SprendimÄ , kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia Å¡ios aplinkybės: bylos Å¡alių valia, kiekvieno iÅ¡ atidalijamų bendraturčių poreikis dalijamam daiktui, galimybė įsigyti kitÄ tokį daiktÄ , iÅ¡mokėti kompensacijÄ atidalijamiems bendraturčiams, kitos reikÅ¡mingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v.

A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta , į byloje surinktus įrodymus, į kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , teismas yra tos nuomonės, kad ieÅ¡kinio patenkinimas, tai yra turto atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, iÅ¡mokant kompensacijÄ atsakovėms yra nagrinėjamu atveju racionaliausias ir teisingiausias spendimo bÅ«das, todėl prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestinas. Nagrinėjamu atveju bÅ«tina atidalijimo iÅ¡mokant bendraturčiui piniginę kompensacijÄ sÄ lyga yra ta, kad Å¡i piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę.

Paprastai piniginė pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007m. spalio 31d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007). IeÅ¡kovė A. S. praÅ¡o priteisti jai 8900 eurų kompensacijÄ už jai tenkančiÄ Â¼ dalį namo ir ¼ dalį žemės sklypo, iÅ¡mokant kiekvienai atsakovei po 2966,66 eurus. A. S. savo kompensacijos dydį grindžia Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡u , kur žemės sklypo, esančio A.

C. g. 7A, Marijampolė vidutinė rinkos vertė yra nurodyta 11700 eurų , o gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė yra nurodyta 22700 eurų. Tiek žemės sklypo, tiek gyvenamojo namo vertė yra nustatyta masinio vertinimo metu . IÅ¡ to sektų, kad ieÅ¡kovei priklausančio turto dalies vertė bÅ«tų ne 8900 eurų, o 8600 eurų ( 22700+11700:4). Atsakovės J. A., B. A. ir S. A. su ieÅ¡kove bandė ginÄÄ spręsti taikiai, tai yra tarėsi ir kalbėjo su ieÅ¡kove apie jos dalies iÅ¡pirkimÄ , tačiau nurodė teismui, kad praÅ¡oma priteisti kompensacijos suma yra per didelė.

Atsakovės nurodė, kad ieÅ¡kovė niekada neprisidėjo prie nekilnojamojo turto iÅ¡laikymo, kad jos įvedė vandentiekį, kanalizacijÄ , pakeitė keletÄ namo langų paketiniais langais, įvedė geoterminį Å¡ildymÄ namo pirmame aukÅ¡te bei tvarkė namo stogÄ . IÅ¡ byloje surinktų įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovė A. S. ir neturėjo jokios realios galimybės kaip nors prisidėti prie namo iÅ¡laikymo ir remonto, nes tarp Å¡alių visÄ laikÄ vyko ginčai, teismai, ji buvo neįleidžiama į patalpas, nes net neturėjo raktų, kÄ patvirtina ieÅ¡kovės raÅ¡yti pareiÅ¡kimai į policijÄ .

Tačiau pažymėtina, kad atsakovė įrengė kanalizacijÄ ir vandentiekį, geoterminį Å¡ildymÄ bei keitė keletÄ langų tik pirmame aukÅ¡te, kuriame gyvena ar apsistoja. Tai yra pačios atsakovės naudojasi Å¡iais patogumais, o į antrÄ aukÅ¡tÄ nėra įvesta nei Å¡ildymas, nei vanduo, nei kanalizacija ar atliki kokie nors kiti remonto darbai. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad atsakovės Å¡iuos darbus atliko savo turto pagerinimui. Kaip ir minėta anksčiau, ieÅ¡kovė turto vertę paskaičiavo pagal turto masinį vertinimÄ , tai yra turtas nebuvo realiai apžiÅ«rėtas ir nebuvo realiai įvertini visi pagerinimai natÅ«roje bei įvertintas rinkos segmentas, todėl darytina iÅ¡vada, kad turto vertė bÅ«tų ženkliai didesnė nei masinio vertinimo metu, nustatyta vertė.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad praÅ¡oma priteisti piniginė kompensacija Å¡iuo atveju 8600 eurų atitinka daikto dalies vidutinę rinkos vertę, juolab, kad atsakovės nepateikė teismui jokių įrodymų dėl kitokios nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės.( CPK 178 str.). IeÅ¡kovė A. S. sutiko, kad kompensacija jai bÅ«tų iÅ¡mokėta per 12 mėnesių, tai yra teismo nuomone pasirinko pakankamai protingÄ laiko tarpÄ . Atsakovėms reikėtų sumokėti ieÅ¡kovei po 2866,66 eurus (8600:3).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė J. A. dirba Marijampolės kolegijoje bibliotekininke, todėl pajamos yra minimalios, tačiau atsakovė neturi kitų iÅ¡laikytinių, nėra pensininkė. Dukra B. A., , sukÅ«rusi Å¡eimÄ , Å¡iuo metu auginasi 1 metų vaikÄ . Ji su Å¡eima gyvena Kauno rajone, vyro statomame name, todėl darytina prielaida, kad Å¡eimos pajamos nėra minimalios. S. A. daugiau nei metai laiko gyvena ir dirba Danijoje. Danijoje ji baigė studijas, o po to įsidarbino. Ji dirba programuotoja, dar mokosi papildomai, nes studijuoja Danų kalbÄ .

IÅ¡ iÅ¡dėstyto seka, kad visos atsakovės bÅ«tų pajėgios iÅ¡mokėti po 2866,66 eurų kompensacijÄ ieÅ¡kovei per ieÅ¡kovės pasiÅ«lytÄ 12 mėnesių terminÄ . Pažymėtina, kad atsakovėms priteisus visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , jos per metus laiko, nesant jokių apsunkinimų, galėtų visÄ turtÄ realizuoti ir priteistÄ pinigų sumÄ iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei. Nors atsakovės nurodė, kad turto niekas nepirko, nes neatsirado pirkėjų, tačiau tam įrodymų neteikė. Vadovaujantis iÅ¡dėstytu ieÅ¡kinys tenkintinas dalinai, o prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestinas.

Teismas , spręsdamas žyminio mokesčio ir teismo iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ , pažymi, kad ieÅ¡kovė praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovių 8900 eurų sumÄ , padarė raÅ¡ymo klaidÄ , kadangi ji pati ir jos atstovas nurodė, kad sumÄ paskaičiavo vadovaujantis Nekilnojamojo turto duomenų iÅ¡raÅ¡uose nurodyta gyvenamojo namo ir žemės sklypo verte. Tai yra jai priklausančio žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalies vertė yra 8600 eurų, o ne 8900 eurų, tačiau tai neturi įtakos sprendžiant žyminio mokesčio ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimui.

IeÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu patyrė 1150 eurų advokato pagalbos iÅ¡laidų, tai yra 400 eurų iÅ¡laidų už ieÅ¡kinio parengimÄ , atsiliepimų rengimÄ bei 750 eurų iÅ¡laidų už advokato atstovavimÄ teisme , konsultacijas, pasiruoÅ¡imÄ teismo posėdžiui. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Vadovaujantis LR teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ advokato patirtos ir apmokėtos iÅ¡laidos yra pagrįstos ir nenukrypsta nuo aukščiau minėtų rekomendacijų, todėl iÅ¡ atsakovių priteistina po 383,33 eurų atsakovės turėtų advokato pagalbos iÅ¡laidų. ( 1150:3). Taip pat iÅ¡ atsakovių priteistina po 25 eurus žyminio mokesčio ieÅ¡kovės naudai. ( 75:3).

IÅ¡ atsakovių priteistina po 3,17 eurus paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai. ( CPK 88 str.,96 str.). Vadovaujantis LR CPK 270 str., NUSPRENDĖ: IeÅ¡kinį tenkinti dalinai. PrieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės A. S. , S. A., B. A., J. A. nuosavybės teisėmis valdomo nekilnojamojo turto gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)adresu A. C. g.7A, Marijampolė dalis , įgytas pagal testamentÄ ir liudijimus, pripažįstant S. A. a.k. (duomenys neskelbtini) B.

A. a.k(duomenys neskelbtini) J. A. a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į ¼ dalį A. S. a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančio turto, priteisinat natÅ«ra kiekvienai bendraturtei po 1/12 gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir po 1/8 dalį 0,0785 ha. žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)adresu A. C. g.7A,Marijampolėje. Priteisti iÅ¡ atsakovių S. A. a.k. (duomenys neskelbtini) B. A. a.k(duomenys neskelbtini) J. A. a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei A. S. – 8600 eurų kompensacijÄ už jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)adresu A.

C. g.7A, Marijampolė dalis, tai yra iÅ¡ kiekvienos bendraturtės S. A. a.k. (duomenys neskelbtini) B. A. a.k(duomenys neskelbtini) J. A. a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti po 2866,66 eurus už joms tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį. PriteistÄ kompensacijÄ iÅ¡mokant per 12 mėnesių, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisti iÅ¡ atsakovių S. A. a.k. (duomenys neskelbtini) B. A. a.k(duomenys neskelbtini) J. A. a.k. (duomenys neskelbtini) po 383,33 eurus iÅ¡laidų susijusių su advokato pagalba bei po 25 eurus žyminio mokesčio ieÅ¡kovės A.

S. naudai. Priteisti iÅ¡ atsakovių S. A. a.k. (duomenys neskelbtini) B. A. a.k(duomenys neskelbtini) J. A. a.k. (duomenys neskelbtini) po 3,13 eurų paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai. ( ( sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ prie Lietuvos respublikos Finansų ministerijos , įm.k. 5660). Sprendimas per 30d. ,apeliaciniu skundu, gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant, per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mus. Teisėja [pasiraÅ¡yta elektroniniu paraÅ¡u] Vilma GadiÅ¡kienė