Legislator Case Law & Legislation
4e267c54-8daa-422b-b36b-243ad3a2cd79 AI generated

4e267c54-8daa-422b-b36b-243ad3a2cd79 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Case Number 4e267c54-8daa-422b-b36b-243ad3a2cd79
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

    Administracinė byla Nr. I-1521-257/2015 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00485-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 2 d. Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Vilmai Å arauskienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui J. K.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J.

Legislator headnote

AI generated

4e267c54-8daa-422b-b36b-243ad3a2cd79 · Å iaulių apygardos administracinis teismas: Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas.Pabrėžtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turėtų bÅ«ti skirtas kalinamajam pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ (toliau – Konvencija).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

    Administracinė byla Nr. I-1521-257/2015 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00485-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 2 d. Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Vilmai Å arauskienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui J. K.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J.

K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas J. K. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas J. K. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (62 b. l.).

Skunde (2–3 b. l.) pareiÅ¡kėjas nurodė, kad praÅ¡o bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant. PareiÅ¡kėjas J. K. skunde (2–3 b. l.) nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo periodiÅ¡kai kalinamas nuo 2012 m. rugsėjo 13 d. iki 2013 m. gruodžio 19 d. perpildytose kamerose, kurių plotas apie 18–19 m2, su 6–10 asmenų, o kalinimo sÄ lygos neatitiko teisės aktų reikalavimų: kamerose tamsu, kamerose buvo dviaukÅ¡tės lovos, kurių iÅ¡matavimai 110 x 200 cm, ir tokių dviejų aukÅ¡tų lovų buvo nuo 8 iki 12 vnt. ir kamerose vienam asmeniui teko mažiau ploto, nei nustatyta norma.

Kamerų langų iÅ¡matavimai yra 110 x 90 cm, langai neÅ¡varÅ«s, stiklas nebuvo skaidrus ir stiklo neįmanoma nuvalyti, nes yra grotos. Dėl tokių Å iaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus. Mano, kad atsakomybę turi prisiimti Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija, kuri laikė kamerose daug žmonių ir neužtikrino laikymo-kalinimo sÄ lygų. Nurodo, kad įrodinėdamas neturtinę žalÄ vadovaujasi Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktais, juos cituoja, nurodo Lietuvos ir EŽTT teismų praktikÄ .

PraÅ¡o jo skundÄ patenkinti ir priteisti jam iÅ¡ atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (60 b. l.). Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (43–50 b. l.) nurodė, kad praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ , o skundÄ nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2.

Pažymi, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , todėl preziumuojama, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ä®skaitos skyriaus 2015-03-02 pažymos Nr. 69/06-1363 „Dėl J. K.“, pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas kameroje Nr.26: nuo 2012-09-13 iki 2012-09-14 su 5–6 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 3,39 iki 2,83 m2, nuo 2012-09-15 iki 2012-09-27 su 3–7 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 5,65 iki 2,42 m2, nuo 2012-09-27 iki 2012-10-23 su 2–8 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 8,48 iki 2,12 m2, nuo 2012-10-29 iki 2012-11-05 su 5–7 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 3,39 iki 2,42 m2, nuo 2012-11-05 iki 2012-11-07 su 4–7 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 4,24 iki 2,42 m2, nuo 2012-11-15 iki 2012-12-03 su 4–6 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 4,24 iki 2,83 m2, nuo 2012-12-03 iki 2013-01-02 su 4–7 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 4,24 iki 2,42 m2, nuo 2013-01-02 iki 2013-01-09 su 3–7 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 5,65 iki 2,42 m2, kameroje Nr. 11: nuo 2012-09-14 iki 2012-09-15 su 4–6 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 4,16 iki 2,78 m2, nuo 2013-01-09 iki 2013-01-21 su 3–8 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 5,55 iki 2,08 m2, kameroje Nr. 97 nuo 2013-01-21 iki 2013-03-13 su 3–8 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 6,34 iki 2,38 m2, kameroje Nr. 101 nuo 2013-03-13 iki 2013-04-09 su 6–8 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 3,04 iki 2,28 m2, kameroje Nr. 27 nuo 2013-04-09 iki 2013-05-02 su 7–8 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 2,28 iki 1,99 m2, kameroje Nr. 43 nuo 2013-05-02 iki 2013-05-31 su 3–8 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 6,11 iki 2,29 m2, nuo 2013-07-24 iki 2013-07-26 su 2–3 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 9,17 iki 6,11 m2, kameroje Nr. 65: nuo 2013-05-31 iki 2013-07-24 su 4–9 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 5,65 iki 2,51 m2, nuo 2013-10-02 iki 2013-10-23 su 4–8 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 5,65 iki 2,83 m2, nuo 2013-10-23 iki 2013-10-28 su 7–8 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 3,23 iki 2,83 m2, nuo 2013-11-07 iki 2013-11-15 su 1–5 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 18,2 iki 3,63 m2, kameroje Nr. 42 nuo 2013-07-26 iki 2013-08-02 su 2–6 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 11,4 iki 3,81 m2, kameroje Nr. 67 nuo 2013-08-02 iki 2013-09-25 su 1–7 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 23 iki 3,29 m2, kameroje Nr. 8: nuo 2013-10-28 iki 2013-10-31 su 6–8 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 2,79 iki 2,09 m2, nuo 2013-11-04 iki 2013-11-07 su 5–7 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 3,34 iki 2,39 m2, kameroje Nr. 61 nuo 2013-10-31 iki 2013-11-04 su 7 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko 2,5 m2, kameroje Nr. 107 nuo 2013-11-21 iki 2013-12-12 su 2–8 asmenimis ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 7,91 iki 1,98 m2.PareiÅ¡kėjas buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko nuo 1,98 m2 iki 18,2 m2, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog tik tam tikromis dienomis pareiÅ¡kėjui galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma, o periodiÅ¡kai ji netgi buvo virÅ¡ijama.

Be to, atsakovas teismui skundžia, kad kamerose kalėjo nuo 6 iki 10 asmenų, nors iÅ¡ Ä®skaitos skyriaus pažymos Nr. 69/06-1363 matyti, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose vienas arba su 1–8 asmenimis.Atsakovas atkreipė dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifikÄ : toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje).

Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012, Å¡i aplinkybė (kintantis asmenų skaičius kameroje) turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų iÅ¡vykus likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto. Todėl net mažiausio ploto kamerose, keičiantis kalinčių asmenų skaičiui per parÄ , plotas, tenkantis vienam asmeniui, kinta nuo mažesnio už nustatytÄ iki virÅ¡ijančio normÄ .

Atsakovas pabrėžia, kad įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate, yra nuolat perpildyta. Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija dėl objektyvių priežasčių ne visuomet turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui 3,6 kv.m ploto, bet tokia situacija nėra pastovi ir priklauso ne nuo institucijos kompetencijai priklausančių veiksmų atlikimo ar neatlikimo, įstaiga negali daryti įtakos suimtųjų (nuteistųjų) skaičiui ir nėra atsakinga už nustatyto kalinamųjų asmenų skaičiaus reikalavimo virÅ¡ijimÄ , o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo.

Kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t.y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. PareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje per minėtÄ laikotarpį iÅ¡ viso buvo laikomas 433 dienas.

Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu, taip pat laisvalaikio užimtumo metu (kalinamieji kiekvienÄ dienÄ turi galimybę eiti sportuoti į sporto salę, žaisti stalo tenisÄ , žaisti krepÅ¡inį ir t.t.) asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje. PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais.

Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas.Pabrėžtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turėtų bÅ«ti skirtas kalinamajam pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ (toliau – Konvencija).

Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Minėtoje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ byloje EŽTT, įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, bei suteikta judėjimo laisvė. (LVAT 2014 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-63/2014).Kameroje Nr. 26, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas periodiÅ¡kai laikotarpiais nuo 2012-09-13 iki 2012-09-14 ir nuo 2012-09-15 iki 2013-01-09, 2012-12-12 buvo atliktas patikrinimas (iÅ¡vados suraÅ¡ytos 2012-12-14 patikrinimo akte Nr. EP-539).

Nustatyta, kad kameroje pelėsio ant sienų ir lubų nėra, sanitarinis mazgas atitvertas, praustuvė, tualeto reikmenų lentynėlė ir stalas yra, santykinė drėgmė atitinka nustatytus higienos normos reikalavimus, tačiau kameroje reikalingas remontas.Kamera Nr. 65, kurioje pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiais nuo 2013-05-31 iki 2013-07-24 ir nuo 2013-10-02 iki 2013-10-28, buvo patikrinta 2013-10-22 (išvados surašytos 2013-10-23 patikrinimo akte Nr. EP-388). Nustatyta, kad režiminio korpuso apgyvendinimo kameroje Nr. 65 veidrodis yra, pelėsio nėra.

Patalpoje buvęs atliktas remontas, tačiau vėl reikalingas remontas, užfiksuotas dirbtinės apÅ¡vietos pažeidimas. Ventiliacijos įrengimas, natÅ«ralios dienos Å¡viesos matavimai neatlikti, kadangi tai susiję su pastato rekonstrukcija.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 punktas įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas, taikytinos tik tos taisyklių nuostatos ir tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiÅ¡kėjo argumentais dėl drėgmės ar oro trÅ«kumo, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal higienos normos 24 punktÄ , gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus bei duris).

Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.). Kadangi Å iaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali bÅ«ti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, susiję su Å¡iais darbais, netaikytini ir įstaiga negali bÅ«ti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų Å¡ių reikalavimų pažeidimų.

Å iaulių visuomenės sveikatos centas 2012-06-25 atliko periodinį patikrinimÄ (iÅ¡vados suraÅ¡ytos 2012-07-09 patikrinimo akte Nr. EP-254), kuriame nurodė, jog įstaigoje “gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir natÅ«ralios traukos kanalais.“ Tai pats buvo konstatuota ir Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2013-06-26 periodinio patikrinimo metu (iÅ¡vados suraÅ¡ytos 2013-07-09 patikrinimo akte Nr. EP-224). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatomis (56-60 punktais), gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių.

Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 58 punktas reglamentuoja, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Teisės aktuose imperatyviai nustatyta pareiga patiems kamerose esantiems asmenims rÅ«pintis Å¡vara ir tvarka patalpoje. Kamerų bÅ«klė priklauso pirmiausia nuo pačių jose laikomų asmenų elgesio: nesuinteresuoti palaikyti Å¡varÄ ir tvarkÄ ar tausoti įstaigos patalpas asmenys niokoja įstaigos turtÄ , blogina patalpų bÅ«klę.

Taip pat teisės aktuose numatyta, kad kameroje turi bÅ«ti valymo inventoriaus komplektas (Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis ir kibiras). Dėl nepakankamo biudžeto finansavimo, Å iaulių tardymo izoliatorius neturi galimybės visas gyvenamÄ sias kameras aprÅ«pinti valymo inventoriumi, tačiau esant poreikiui ir suimtiesiems (nuteistiesiems) papraÅ¡ius, į kiekvienÄ kamerÄ iÅ¡duodamas valymo inventoriaus komplektas, pasinaudojus juo, jis grÄ Å¾inamas atsakingiems pareigÅ«nams. Atsakovas negali bÅ«ti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su Å¡varos ir tvarko palaikymo sÄ lygomis kamerose.

Atsakovas niekaip neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.Ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per mėnesį bÅ«tina atlikti gyvenamųjų patalpų pagrindinį valymÄ (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.). Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ).

Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui. Informavo, kad patalpų (režiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiÅ«ra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) Å iaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais ir jų nustatytais reikalavimais bei medicinos normomis. Kamerų remontas Å iaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadina elektros instaliacijÄ , daužo apÅ¡vietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų, ir pan. VisiÅ¡kai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotinį remontÄ . Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose langai yra skaidraus stiklo, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Informavo, kad kamerose esantys langai vasaros metu dėl per didelio karščio gali bÅ«ti iÅ¡imami, bet atėjus Å¡altajam sezonui arba pagal kalinamųjų praÅ¡ymus vėl bÅ«na įdedami.

Atsakovas pažymi, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus pastatas įtrauktas į LR nekilnojamųjų vertybių sÄ raÅ¡Ä , todėl kai kurių nuolat nustatomų trÅ«kumų paÅ¡alinti neįmanoma (t.y. neįmanoma padidinti natÅ«ralios apÅ¡vietos gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angas, nėra galimybės įrengti papildomÄ ventiliacijos sistemÄ ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, sureguliuoti oro temperatÅ«rÄ ). Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Pažymėjo, kad higienos norma HN 76:2010 nustato pareigas ne tik laisvės atėmimo vietų administracijai, bet ir laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims. Å io teisės akto 58 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Atsakovas pažymi, jog pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiais laikotarpiais nesikreipė į įstaigos administracijÄ dėl to, kad jam ar kitiems nuteistiesiems nesudaromos sÄ lygos pasirÅ«pinti Å¡vara ir tvarka gyvenamojoje patalpoje ar sanitariniame mazge.             Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2015-03-05 pažymos Nr. 62/08-231, Å iaulių tardymo izoliatoriaus režiminio korpuso gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-176, reikalavimais. Pažymoje taip pat nurodyta, kad gyvenamosiose kameros įrengtas dirbtinis apÅ¡vietimas vadovaujantis higienos normos reikalavimais. Kiekvienoje kameroje, atsižvelgiant į jų plotÄ , yra du Å¡viestuvai, kuriuose įstatytos dvi–keturios dienos Å¡viesos lempos, ir dirbtinė naktinė Å¡viesa. Pažymėtina, kad Å iaulių tardymo izoliatorius susiduria su ypač didele problema: suimtieji (nuteistieji) nuolat gadina ir laužo elektros instaliacijÄ , rozetes, Å¡viestuvus, netgi po tinku esančius elektros laidus.

Todėl, nors elektros instaliacijos ir apšvietimo remontas atliekamas nuolat ir operatyviai, tačiau tai neturi ilgalaikio efekto.Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietos kameros tipo patalpos sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. HN 27 punktas numato, kad šalto ir karštos vandens tiekimo sistema turi būti įrengta sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje.

Visose Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, be to, jis nuo bendros erdvės atskirtas mÅ«rine sienele, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Atsakovas tinkamai įgyvendina minėtus teisės aktų reikalavimus. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Pagal tarptautinių žodžių žodynÄ , klozetas – tai iÅ¡vietė su nuplaunamuoju vandeniu. Gyvenamosiose kamerose klozetai yra įrengti, o pareiÅ¡kėjo įvardijamas tariamas trÅ«kumas nebuvo užfiksuotas atliekamų patikrinimų metu.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkto, kuriame nustatyta, kad sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas (pagal Tarptautinių žodžių žodynÄ â€“ klozeto puodas iÅ¡vietėje, kur yra vandentiekis ir kanalizacija), reikalavimai netaikomi, nes tokio pobÅ«džio įrengimo reikalavimai taip pat susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 p.).

Be to, nors pareiÅ¡kėjas tvirtina, kad jis buvo kalinamas antisanitarinėmis sÄ lygomis, Å¡ių teiginių jis niekaip nedetalizuoja. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014).

PareiÅ¡kėjo teiginys dėl antisanitarinių kalinimo sÄ lygų yra labai abstraktus ir nepakankamai detalizuotas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiÅ¡kėjas kalinimo metu kokiu nors bÅ«du skundėsi Å iaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros perpildymo ir nepatogumų, susijusių su Å¡iuo faktu, ar kitų jo laikymo sÄ lygų.PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais.

Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. v. Lietuva, pareiÅ¡kimo Nr. 53161/1999;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008). Atsakovas taip pat praÅ¡o teismo sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui klausimÄ atsižvelgti į tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, bei, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , pareiÅ¡kėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.PareiÅ¡kėjo J.

K. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ . Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ esmės iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje.CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

Neturtinę žalÄ grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas.Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ , iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.

Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2015 m. kovo 2 d. pažyma Nr. 69/06-1363 „Dėl J. K.“ (10 b. l.), iš kurios matyti, kad pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatorių atvyko 2012 m. rugsėjo 13 d. ir laikytas periodiškai iki 2013 m. gruodžio 12 d. Pareiškėjas laikotarpiais nuo 2013-07-24 iki 2013-07-26 (3 dienos, kamera Nr. 43, kameros plotas 18,33 m2), nuo 2013-07-26 iki 2013-08-02 (7 dienos, kamera Nr. 42, kameros plotas 22,85 m2), nuo 2013-11-07 iki 2013-11-15 (9 dienos, kamera Nr. 63, kameros plotas 18,16 m2) ir tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos tais atvejais, kai kamerose Nr. 26, 11, 27, 61, 107 su pareiškėju buvo laikoma iki 4 asmenų imtinai, kai kameroje Nr. 43 su pareiškėju buvo laikoma iki 5 asmenų imtinai ir kamerose Nr. 65, 67 su pareiškėju buvo laikoma iki 6 asmenų imtinai.

Pareiškėjui Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai tekdavo nuo 1,98 m2 iki 23,02 m2 gyvenamasis plotas. Tačiau iš pateiktos pažymos negalima nustatyti, kada ir kiek laiko pareiškėjas buvo laikomas kamerose nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui kameros ploto normos, išskyrus laikotarpius nuo 2013-07-24 iki 2013-07-26 (3 dienos), nuo 2013-07-26 iki 2013-08-02 (7 dienos), nuo 2013-11-07 iki 2013-11-15 (9 dienos), todėl konstatuotina, kad pareiškėjui 414 dienų (433-19) galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3, 6 m2 kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Vertindamas pareiÅ¡kėjui tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , teismas atsižvelgia į plotÄ , skirtÄ kameros baldams ir kitiems įrenginiams. Kai kamerų plotai yra užstatyti suimtųjų lovomis, jose įrengti tualetai, kriauklės, pastatytas stalas, spintelė daiktams susidėti, tai suimtiesiems tenkantis plotas buvo itin mažas, suimtieji beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje jie galėtų judėti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Atsakovas pateikė Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2012 m. gruodžio 14 d. patikrinimo aktÄ Nr. EP-539 (patikrinimas atliktas 2012 m. gruodžio 12 d., 12-16 b. l.).

Kameroje Nr. 26, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas periodiÅ¡kai laikotarpiais nuo 2012-09-13 iki 2012-09-14 ir nuo 2012-09-15 iki 2013-01-09 nustatyta, kad kameroje pelėsio ant sienų ir lubų nėra, sanitarinis mazgas atitvertas, praustuvė, tualeto reikmenų lentynėlė ir stalas yra, santykinė drėgmė atitinka nustatytus higienos normos reikalavimus, tačiau kameroje reikalingas remontas, nes sienų, lubų dažų danga atÅ¡okusi.Atsakovas pateikė Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2013 m. spalio 23 d. patikrinimo aktÄ Nr. 388 (patikrinimas atliktas 2013 m. spalio 22 d., 16–22 b. l.).

Nustatyta, kad režiminio korpuso apgyvendinimo kameroje Nr. 65, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas laikotarpiais nuo 2013-05-31 iki 2013-07-24 ir nuo 2013-10-02 iki 2013-10-28, veidrodis yra, pelėsio nėra. Patalpoje buvęs atliktas remontas, tačiau vėl reikalingas remontas, užfiksuotas dirbtinės apÅ¡vietos pažeidimas. Ventiliacijos įrengimas, natÅ«ralios dienos Å¡viesos matavimai neatlikti, kadangi tai susiję su pastato rekonstrukcija.Atsakovas pateikė 2012 m. liepos 9 d. Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktÄ Nr. EP-254 (23–28 b. l., patikrinimas atliktas 2012 m. birželio 25 d.).

Patikrinimo akte konstatuota, kad įstaigoje gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir natūralios traukos kanalais, priėmimo-paskirstymo skyriuje laikino sulaikymo kamerose visų kamerų patalpos, sanitariniai įrenginiai išvalyti, priėmimo-paskirstymo skyriuje kabinos tvarkingos, išvalytos, visur pateikta informacija, kad rūkyti draudžiama. Dušo patalpose atliktas einamasis remontas – perdažytos durys, vamzdynas, pakeisti dušo rageliai, patalpose pelėsių nėra, dušinių, prausyklų valymui ir dezinfekcijai naudojamas dezinfekcinis tirpalas „Sokrena” 1 % ir „Mikrobac forte 1,5 %“.

Dušo ir jo prieigų kasdienio ir generalinio valymo kontrolės žurnalas yra, registracija vykdoma. Sanitarinėje švarykloje įrengtos 2 dezinfekcinės kameros. Kasdien dezinfekuojama po 4 partijas minkšto inventoriaus (čiužinių, antklodžių ir pagalvių), dezinfekuojama po 50 min. 110 0C. Dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus žurnalas yra, jame nurodyta dezinfekavimo data, laikas, dezinfekuojamų daiktų pavadinimai. Taip pat patikrinimo akte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietoje laikomiems asmenims yra sudarytos galimybės kasdien būti gryname ore.

Ant pastato stogo ketvirtame aukÅ¡te įrengti pasivaikščiojimo kiemai, jų yra 21. Pasivaikščiojimo kiemai valomi periodiÅ¡kai. Drėkinami pagal poreikį. Objektų kasdieninio valymo kontrolės žurnalas yra, atžymos apie jų valymÄ yra. Sergantiems tuberkulioze (TBC) yra paskirtas atskiras pasivaikščiojimo kiemelis Nr.

11. Å is kiemelis dezinfekuojamas po kiekvieno jame suimtųjų, sergančių TBC, apsilankymo.Ä®staigos patalpų valymo planas yra. Bendro naudojimo patalpas valo suimtieji iÅ¡ Å«kio skyriaus. Apgyvendinimo patalpas valymo priemonėmis valosi patys jose laikomi asmenys. Suimtiesiems apgyvendinimo patalpų valymui iÅ¡duodama kalcinuota soda. Kamerose valymo inventorius nelaikomas. Kasdieninį patalpų valymÄ dezinfekcinėmis priemonėmis atlieka tik įstaigos darbuotoja-dezinfektorė. Apgyvendinimo patalpų dezinfekcijai naudojamas „Sokrena“ 1 % dezinfekcinis tirpalas.

Tirpalai gaminami kasdien. Darbuotoja saugos duomenų lapus, naudojimo instrukcijas turi. Objekto kasdieninio valymo kontrolės žurnalas yra, jame atžymos apie patalpų valymÄ yra. Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus patvirtinta pagrindinio valymo vykdymo tvarka yra. Ä®staigoje profilaktinis aplinkos nukenksminimas atliekamas. Vykdomas mechaninis ir cheminis apdorojimas. Dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos žurnalas yra. Kamerose deratizacija atliekama mechaniniu bÅ«du. Lovos skalbinių iÅ¡davimas registruojamas suimtojo kortelėje „Asmeninė sÄ skaita“.

Lovos skalbiniai, čiužiniai, antklodės, pagalvės peržiÅ«rimi ir įvertinami ir, jei reikia, nuraÅ¡omi kartÄ per mėnesį. Pagal Å iaulių tardymo izoliatoriuje patvirtintÄ suimtųjų ir nuteistųjų virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkÄ , virÅ¡utiniai drabužiai 1 kartÄ per mėnesį gali bÅ«ti atiduodami skalbimui ar cheminiam valymui. Apatiniai rÅ«bai ir asmeninė patalynė yra skalbiami Å iaulių tardymo izoliatoriaus skalbykloje, skalbimo grafikÄ derinant su suimtųjų maudymosi duÅ¡e grafiku.Atsakovas pateikė 2013 m. liepos 9 d.

Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktÄ Nr. EP-224 (33–40 b. l., patikrinimas atliktas 2013 m. birželio 26 d.), kuriame konstatuota, kad priėmimo-paskirstymo skyriuje laikino sulaikymo kamerose visų kamerų patalpos, sanitariniai įrenginiai iÅ¡valyti, priėmimo-paskirstymo patalpoje (Å¡varinimo patalpoje) natÅ«ralaus apÅ¡vietimo nėra, patalpa įrengta rÅ«sio patalpoje. JÄ valo Å«kio bÅ«rio tvarkinys. Patalpų ir plastmasinių indų (į kuriuos kratos metu dedami suimtųjų daiktai) valymui dezinfekcinių medžiagų tvarkinys nenaudoja.

Kilimėlių, kratos indų dezinfekavimÄ atlieka dezinfektorė. Valymo inventorius laikomas atskiroje patalpoje. Priėmimo-paskirstymo skyriuje yra kratų atlikimo, Å¡varinimo patalpa, kurioje yra 3 persirengimo kabinos, kabinos tvarkingos, iÅ¡valytos. RÅ«kantys ir nerÅ«kantys asmenys apgyvendinami atskirose režiminio korpuso apgyvendinimo kamerose, pagal užpildytus praÅ¡ymus, kuriuos suimtieji pildo atvežus juos į laisvės atėmimo vietÄ . Ä®staigos pagrindinis patalpų valymo grafikas patvirtintas Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu 2011 m. gruodžio mėn. Bendro naudojimo patalpas valo suimtieji iÅ¡ Å«kio skyriaus.

Apgyvendinimo patalpas valymo priemonėmis valosi patys jose laikomi asmenys. Kamerose valymo inventorius nelaikomas. Kasdieninį patalpų valymÄ dezinfekcinėmis priemonėmis atlieka tik įstaigos darbuotoja-dezinfektorė. Apgyvendinimo patalpų dezinfekcijai naudojamas „Sokrena“ 1 % dezinfekcinis tirpalas. Tirpalai gaminami kasdien. Darbuotoja saugos duomenų lapus, naudojimo instrukcijas turi. Objekto kasdieninio valymo kontrolės žurnalas yra, jame atžymos apie patalpų, apgyvendinimo kamerų valymÄ yra.

Prausimosi-Å¡varinimo patalpose yra 2 duÅ¡inės su 8 duÅ¡o rageliais. Patalpose pelėsių nėra. Daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys (dubenys, vonelės) nenaudojami. Kiekvienas asmuo naudojasi individualiomis plauÅ¡inėmis, rankÅ¡luosčiu, muilu. Tarp suimtųjų maudymosi yra 30 min. intervalas, kurio metu atliekama patalpos dezinfekcija. DuÅ¡inių, prausyklų valymui ir dezinfekcijai naudojamas dezinfekcinis tirpalas „Sokrena 1 % “ ir „Mikrobac forte 1,5 %“. DuÅ¡o ir jo prieigų kasdieninio ir generalinio valymo kontrolės žurnalas yra, registracijos įraÅ¡ai apie jų valymÄ yra.

Sanitarinėje švarykloje įrengtos 2 dezinfekcinės kameros. Kasdien dezinfekuojama po 4 partijas minkšto inventoriaus (čiužinių, antklodžių ir pagalvių), dezinfekuojama po 50 min. 110 0C. Dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus žurnalas yra, jame nurodyta dezinfekavimo data, laikas, dezinfekuojamų daiktų pavadinimai. Įstaigoje profilaktinis aplinkos nukenksminimas atliekamas. Vykdomas mechaninis ir cheminis apdorojimas. Dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos žurnalas yra. Kamerose deratizacija atliekama mechaniniu būdu.

Lovos skalbinių iÅ¡davimas registruojamas suimtojo kortelėje „Asmeninė sÄ skaita“. Lovos skalbiniai, čiužiniai, antklodės, pagalvės peržiÅ«rimi ir įvertinami ir, jei reikia, nuraÅ¡omi kartÄ per mėnesį. Pagal Å iaulių tardymo izoliatoriuje patvirtintÄ suimtųjų ir nuteistųjų virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkÄ , virÅ¡utiniai drabužiai 1 kartÄ per mėnesį gali bÅ«ti atiduodami skalbimui ar cheminiam valymui. Apatiniai rÅ«bai ir asmeninė patalynė yra skalbiami Å iaulių tardymo izoliatoriaus skalbykloje, skalbimo grafikÄ derinant su suimtųjų maudymosi duÅ¡e grafiku.

Pasivaikščiojimo kiemai, kurių yra 21, įrengti ant pastato stogo, ketvirtame aukÅ¡te. Pasivaikščiojimo kiemai valomi periodiÅ¡kai, drėkinami pagal poreikį. Objektų kasdieninio valymo kontrolės žurnalas yra, atžymos apie jų valymÄ yra. Sergantiems tuberkulioze (TBC) yra paskirtas atskiras pasivaikščiojimo kiemelis Nr.

11. Šis kiemelis dezinfekuojamas „Mikrobac forte 1,5 %“ po kiekvieno jame suimtųjų, sergančių TBC, apsilankymo. Laisvės atėmimo vietoje laikomi asmenys maitinami vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ 6 punktu, pagal valgiaraščius, sudarytus asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose.

Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu, Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-144.

Maitinimas organizuojamas 3 kartus per dienÄ .Atsakovas pateikė 2013 m. rugsėjo 5 d. Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktÄ Nr. EP-301 (29–32 b. l., patikrinimas atliktas 2013 m. rugsėjo 4 d.), iÅ¡ kurio matyti, kad Å iaulių tardymo izoliatorius dalį nustatytų Å iaulių visuomenės sveikatos centro pažeidimų paÅ¡alino (Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu sudaryta komisija kiekvieno mėnesio pirmÄ penktadienį pasirinktinai tikrina patalpas, po patikrinimo suraÅ¡omas aktas, pažeidimas dėl dezinfekcijos plano koregavimo paÅ¡alintas, įstaigos dezinfekcijos planas patikslintas, nurodant jame naudojamus medicinos instrumentus, pažeidimas paÅ¡alintas – visose darbo vietose yra sukomplektuotos asmens higienos priemonės: 1-o ir 2-o aukÅ¡to apžiÅ«ros kabinetuose prie praustuvės rankų higienai naudojami vienkartinio naudojimo rankÅ¡luosčiai, vienkartinių rankÅ¡luosčių dėtuvės, vienkartiniai rankÅ¡luosčiai yra, pažeidimas paÅ¡alintas – sandari uždengiama talpa instrumentų laikymui yra, pažeidimas paÅ¡alintas – pagrindinis patalpų valymo ir dezinfekavimo registracijos žurnalas yra, jame informacija apie valytus ir dezinfekuotus objektus yra.

Å iaulių tardymo izoliatorius 2013-09-04 raÅ¡te Nr. 14/01-1699 pateikė Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos veiksmų planÄ 2013–2014 m., kuriame numatytos priemonės medicinos instrumentų dezinfekavimui, pakavimui ir sterilizacijai. Nurodyti nepaÅ¡alinti pažeidimai (pirmo ir antro aukÅ¡tų koridorių lubų, sienų dažų danga atsilupusi, matosi vandens nutekėjimo žymės, reikalingas remontas, neÅ¡varių skalbinių patalpoje pažeidimas nepaÅ¡alintas – nelygi grindų danga, linoleumas nusidėvėjęs, vietomis suplyšęs, kas neužtikrina tinkamo patalpos valymo ir dezinfekavimo, patalpoje reikalingas paprastasis remontas, pažeidimas nepaÅ¡alintas – Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje infekcijų kontrolės procedÅ«rų vadovas parengtas nepilnai ir koreguotinas, kadangi nėra parengta: pacientų izoliavimo tvarkos; galimai nesterilių paketų (nesėkmingos sterilizacijos atvejais), kurie atiduoti naudoti atÅ¡aukimo apraÅ¡ymo; sterilizuotų medicinos prietaisų ir kitų medicinos prietaisų ir gaminių panaudojimo procedÅ«ros; medicinos atliekų tvarkymo procedÅ«ros; skalbinių tvarkymo procedÅ«ros, darbuotojų skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų tvarkos apraÅ¡o.

Pagal gautÄ Å iaulių tardymo izoliatoriaus raÅ¡tÄ , procedÅ«rų vadovas numatomas parengti iki 2013 m. spalio 1 d., pažeidimas nepaÅ¡alintas – sveikatos priežiÅ«roje esančių medicinos prietaisų naudojimo instrukcijų, informacijos apie prietaisų saugų ir tinkamÄ naudojimÄ bei priežiÅ«rÄ nėra, pažeidimas nepaÅ¡alintas – sterilizuotų instrumentų aÅ¡trios dalys neuždengtos apsauginėmis priemonėmis). Nurodytoms aplinkybėms patvirtinti atsakovas pateikė Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2015-03-05 pažymÄ Nr. 62/08-231 „Apie J.

K. laikymo sÄ lygas” (11 b. l.), iÅ¡ kurios matyti, kad vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos reikalavimai“ 24 punktu gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus (kamerose yra skaidraus stiklo langai). Pažymi, kad dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus pastato įtraukimo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių sÄ raÅ¡Ä neįmanoma padidinti natÅ«ralios apÅ¡vietos, įrengti papildomÄ ventiliacijos sistemÄ ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, efektyviai sureguliuoti oro temperatÅ«rÄ gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angas.

Taip pat paminėtame dokumente nurodyta, koks Å iaulių tardymo izoliatoriuje gyvenamosiose patalpose įrengtas dirbtinis apÅ¡vietimas. IÅ¡ pateiktos asmens sveikatos istorijos nuoraÅ¡o (52–56 b. l.) matyti, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas Å iaulių tardymo izoliatoriuje, kreipėsi į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ dėl galvos skausmų, tačiau nurodyta, kad gydymas nereikalingas, duotas patarimas. Tačiau, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis dėl emocinių, dvasinių iÅ¡gyvenimų, kÄ akcentavo savo skunde, nėra užfiksuota.

Tuo pačiu teismas pažymi, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė.Taigi, teismas kitų atsakovo pažeidimų dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nenustatė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningÄ teismų praktikÄ administracinėse bylose, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014).

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013). Teismas pažymi, kad atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr., pvz., LVAT 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013).

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka kalinimo įstaigos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013).

Tačiau nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo argumentai nelaikytini pakankamai aiÅ¡kiais ir detalizuotais.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).

Taigi, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas.

Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiÅ¡kia neturtinio pobÅ«džio praradimais, kurie negali bÅ«ti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir suponuojančiais pareigÄ preciziÅ¡kai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes.

Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės Å¡iÄ Å¾alÄ tiksliai apskaičiuoti, grÄ Å¾inti nukentėjusįjį į buvusiÄ padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentÄ . Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistinÄ neturtinės žalos dydį. PareiÅ¡kėjo praÅ¡oma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, į kuriÄ teismas turi atsižvelgti.

Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Atsižvelgus į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmę, intensyvumÄ , į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ (dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ ), kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu.Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad Å iaulių tardymo izoliatorius bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo J.

K. orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog atsakovas Å iaulių tardymo izoliatorius ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų užtikrintos kuo palankesnės kalėjimo sÄ lygos. Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, t. y. įvertinęs pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus pinigais, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais, įvertinęs turimų įrodymų visetÄ , pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės pažeidimo mastÄ ir trukmę, į tai, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praėjus daugiau kaip metams po iÅ¡vykimo iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus, bei atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, teismas mano, kad pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti įvertintas 2150 Eur.

PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė 10 000 Eur neturtinę žalÄ , todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 2150 Eur neturtinei žalai atlyginti.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo J. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui J. K. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 2150 Eur (du tÅ«kstančiai vienas Å¡imtas penkiasdeÅ¡imt Eur 00 Euro ct) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ . Teisėja                                                                 Laisvutė Kartanaitė