4e26064b-1840-49fb-9e9d-1cd33a6a581a · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedAdministracinÄ byla Nr. I-5283-281/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03170-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.3(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja Mefodija PovilaitienÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo A. B. (A. B.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs skundÄ , nustatÄ: pareiÅ¡kÄjas A.
Legislator headnote
AI generated4e26064b-1840-49fb-9e9d-1cd33a6a581a · Vilniaus apygardos administracinis teismas: NeturtinÄ Å¾ala nÄra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nÄra sudÄtingos ar nesunkiai įveikiamos. NeturtinÄ Å¾ala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2006 m. gegužÄs 17 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
Full text
AdministracinÄ byla Nr. I-5283-281/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03170-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.3(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja Mefodija PovilaitienÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo A. B. (A. B.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs skundÄ , nustatÄ: pareiÅ¡kÄjas A.
B. 2017-09-14 teismui paÅ¡tu padavÄ skundÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo (toliau â ir LukiÅ¡kių TI-K), moralinÄs žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2015-07-31 iki 2017-09-15, 10 000 Eur (b. l. 1). PaaiÅ¡kino, kad nuo 2015-07-31 iki 2017-09-15 buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K, jo laikymo sÄ lygos neatitiko teisÄs aktų reikalavimų. NurodÄ, jog kemerų dieninis apÅ¡vietimas nepakankamas, kameroje kabanÄios lempos skleidžia per mažai Å¡viesos, todÄl kameroje yra per tamsu, pareiÅ¡kÄjui skaitant knygas pradeda skaudÄti akis.
Laikant tokiomis sÄ lygomis yra pažeidžiamos pareiÅ¡kÄjo teisÄs įtvirtintos Lietuvos Respublikos konstitucijoje, SuÄmimo vykdymo įstatyme ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. DÄl laikymo nepriimtinomis sÄ lygomis pareiÅ¡kÄjas teigia patyrÄs neturtinÄ Å¾alÄ , pasireiÅ¡kusiÄ sveikatos sutrikimais â susilpnÄjo pareiÅ¡kÄjo regÄjimas. PareiÅ¡kÄjas teismo posÄdyje nedalyvavo, apie teismo posÄdžio vietÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta tinkamai.
AtsakovÄ Lietuvos valstybÄ, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, atsiliepime į pareiÅ¡kÄjo skundÄ nurodÄ, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 5â17).PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kÄjas LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2015-07-31 iki 2017-09-15. LukiÅ¡kių TI-K administracija nedaro įtakos suimtųjų, nuteistųjų atvykstanÄiųjų bei esanÄių įstaigoje skaiÄiui, o jų nepriimti į įstaigÄ neturi teisinio pagrindo. LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos nevisiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ .
PažymÄjo, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja vadovaudamiesi etikos taisyklÄmis bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todÄl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , atsižvelgiant į esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lÄÅ¡as iÅ¡ valstybÄs biudžeto.
AtsakovÄs teigimu, gyvenamosiose kamerose įrengtos prie grindų pritvirtintos metalinÄs lovos, stalai, lentyna maisto produktams laikyti, pakabos virÅ¡utiniams drabužiams kabinti. LukiÅ¡kių TI-K teigimu, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnÄ kaip 1,5 metro aukÅ¡Äio. Nuteistiesiems kas mÄnesį iÅ¡duodami: dantų Å¡epetÄlis, dantų pasta, vienkartiniai skustukai, du kartus per mÄnesį iÅ¡duodama patalynÄ, muilas, tualetinis popierius. LukiÅ¡kių TI-K kameros yra vÄdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninÄ vÄdinimo ar kondicionavimo sistema.
Suimtiesiems ar nuteistiesiems yra užtikrinamos tokio paties lygio medicininÄs paslaugos, kaip ir laisvÄje esantiems asmenims. PareiÅ¡kÄjo skundas grindžiamas abstrakÄiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, žalos atsiradimo pagrindų pareiÅ¡kÄjas neįrodÄ, todÄl žala nepriteistina. PraÅ¡o iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo priteisti realiai patirtas bylos dokumentinÄs medžiagos rengimo iÅ¡laidas (10,20 Eur).AtsakovÄs atstovas teismo posÄdyje nedalyvavo. Byla dÄl dalies reikalavimų nutrauktina.
Likusioje dalyje skundas netenkitninas. NagrinÄjamoje byloje ginÄas kilo dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo pareiÅ¡kÄjui už kalinimÄ LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2015-07-31 iki 2017-09-15 sÄ lygomis, neatitinkanÄiomis teisÄs aktų reikalavimų.Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 2 p. nustatyta, kad teismas nutraukia bylÄ , jeigu yra įsiteisÄjÄs teismo sprendimas, priimtas dÄl ginÄo tarp tų paÄių Å¡alių, dÄl to paties dalyko ir tuo paÄiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiÅ¡kÄjo skundo (praÅ¡ymo) atsisakymÄ ar patvirtinti Å¡alių taikos sutartį.
PažymÄtina, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje privalo tikrinti, ar nÄra procesinÄs prielaidos, kuriai esant ginÄo nagrinÄjimas teisme yra negalimas, t. y. teismas privalo tikrinti, ar teisme nÄra iÅ¡nagrinÄtas ginÄas, tarp tų paÄių Å¡alių, dÄl to paties dalyko ir tuo paÄiu pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-442-1194-14).IÅ¡ teismų informacinÄs sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ Nr. I-8495-764/2016 pagal pareiÅ¡kÄjo A.
B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių TI-K, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo ir 2016-12-14 priÄmÄ sprendimÄ . Nurodytoje byloje pareiÅ¡kÄjas kÄlÄ reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, įskaitant ir apÅ¡vietimÄ reglamentuojanÄių teisÄs aktų pažeidimÄ , LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-07-25. NustaÄius nagrinÄjamos bylos bei jau iÅ¡nagrinÄtos administracinÄs bylos Nr. I-8495-764/2016 dalyko, pagrindo bei Å¡alių tapatumÄ , teismas konstatuoja, kad nagrinÄjama administracinÄ byla Nr. I-5283-281/2017 apimtyje dÄl reikalavimo priteisti neturtinÄ Å¾alÄ dÄl to, kad pareiÅ¡kÄjas LukiÅ¡kių TI-K nuo 2016-06-01 iki 2016-07-25 buvo laikomas kamerose, kuriose apÅ¡vietimas neatitiko teisÄs aktų reikalavimų, nutrauktina.
Atsižvelgiant į tai, teismas toliau nagrinÄs pareiÅ¡kÄjo reikalavimus dÄl galimai netinkamo apÅ¡vietimo užtikrinimo LukiÅ¡kių TI-K kamerose laikotarpiu nuo 2015-07-31 iki 2016-05-31 bei 2016-07-26 iki 2017-09-15.Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinÄ ir neturtinÄ Å¾ala, atsiradusi dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. ValstybÄs civilinÄ atsakomybÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).
ValstybÄs civilinÄ atsakomybÄ pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:
1) neteisÄtiems veiksmams (CK 6.246 str.);
2) priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);
3) teisÄs pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). NeteisÄtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus privalÄjo veikti, neįvykdÄ jiems teisÄs aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdÄ Å¡ias funkcijas, taÄiau veikÄ nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dÄl atitinkamos valstybÄs valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisÄtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkreÄios teisÄs normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ asmens, teigianÄio, kad jis dÄl tokių veiksmų (neveikimo) patyrÄ Å¾alÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmÄs (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų.CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinÄ Å¾ala atlyginama įstatymų numatytais atvejais.
NeturtinÄ Å¾ala nÄra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nÄra sudÄtingos ar nesunkiai įveikiamos. NeturtinÄ Å¾ala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2006 m. gegužÄs 17 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinÄ Å¾alÄ , kaip ji yra apibrÄžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinÄs bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybÄ taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau â EŽTT) praktikoje (pvz., 2008 m. lapkriÄio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02).Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas reiÅ¡kia, kad vykdant bausmÄ, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .
Kadangi analizuojamu atveju pareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybÄ užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonÄs vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kanÄių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvaÄiai užtikrinama jo sveikata ir gerovÄ.
ValstybÄ turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.
Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmÄ, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentÄjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klÄ. Be to, sprÄsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikÄ jį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).
Kaip ne kartÄ pažymÄjo EŽTT savo praktikoje, ypaÄ mažas kameros plotas yra labai svarbi aplinkybÄ, kuriÄ bÅ«tina įvertinti sprendžiant, ar kalinimo sÄ lygos buvo žeminanÄios Konvencijos 3 str. prasme. YpaÄ mažas kamerų plotas yra savaiminis pagrindas pripažinti, kad kalinimo sÄ lygos yra žeminanÄios (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , 53254/98).PareiÅ¡kÄjas skunde nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose jam nebuvo užtikrintas pakankamas apÅ¡vietimas.
Iki 2015-10-31 galiojusios Higienos normos HN 76:2010 22 punktas nustatÄ, kad gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai, natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %. Nuo 2015-11-01 įsigaliojusi Higienos normos HN 134:2015 14 punktas, taip pat kaip ir HN 76:2010 22 punktas, įtvirtina, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinÄ apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnÄ kaip 200 lx. HN 134:2015 reikalavimo minimaliam natÅ«raliam apÅ¡vietimui nenustato. Teismas pažymi, kad didesnių skaidraus stiklo langų, praleidžianÄių daugiau natÅ«ralios dienos Å¡viesos, įrengimas pareikalautų pastato rekonstrukcijos darbų, todÄl HN 76:2010 22 punkte nustatytas reikalavimas minimaliam dieniniam apÅ¡vietimui, LukiÅ¡kių TI-K netaikytinas.LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kÄjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinanÄias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymÄ si tenka laisvÄs atÄmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinÄje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013-09-30 nutartį administracinÄje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartį administracinÄje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).
PažymÄtina, kad pareiÅ¡kÄjas abstrakÄiai nurodÄ aplinkybes, susijusias su apÅ¡vietos reikalavimų pažeidimais. PareiÅ¡kÄjas Å¡ių aplinkybių nedetalizavo, t. y. nekonkretizavo kuriose kamerose dirbtinis apÅ¡vietimas, jo manymu, neatitiko teisÄs aktų reikalavimų. Be to, iÅ¡ Vilniaus visuomenÄs patikrinimo aktų matyti, kad buvo tikrintos toliau nurodytos kamerose, kuriose pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas: Nr. 105, 107, 109, 112, 175, 205, 210, 220, 267, 283, 285, 287, 288, 293, 305, 328, 335, 338, 343, 356, 377 (b. l. 30, 35, 52, 60, 66, 72, 86, 88, 90, 94, 100, 108, 116, 122, 128, 140, 151, 172, 174, 188).
Nurodytose tikrintose kamerose apÅ¡vietos reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti Vilniaus visuomenÄs patikrinimo aktuose atsispindinÄiais kamerų tikrinimo rezultatais. DÄl kitų kamerų, kurios tikrintos nebuvo, teismo vertinimu pareiÅ¡kÄjo argumentai laikytini abstraktaus pobÅ«džio ir nepagrįsti. Teismas pripažįsta, kad dÄl įkalinimo įstaigų režimui bÅ«dingų apribojimų negalima realistiÅ¡kai tikÄtis, kad įkalintas asmuo pateiks savo kamerų apÅ¡vietimo matavimų duomenis.
Vis dÄlto pareiÅ¡kÄjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ , kuriame atsispindÄtų konkretÅ«s kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais gali pateikti ir bent kai kuriuos įrodymus, pagrindžianÄius jų skundus (pvz., kartu kalinÄio asmens raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ar, kai įmanoma, nuotraukas) (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡iÄ prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08).
NagrinÄjamos bylos atveju teismui nenustaÄius jokių neteisÄtų atsakovo veiksmų, o pareiÅ¡kÄjui nurodžius tik bendro pobÅ«džio teiginius apie apÅ¡vietos reikalavimų pažeidimÄ kamerose, Å¡ių aplinkybių nedetalizuojant, teismas atmeta pareiÅ¡kÄjo argumentus dÄl apÅ¡vietos reikalavimų pažeidimų kaip nepagrįstus ir neįrodytus. PareiÅ¡kÄjas savo patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ vertina 10 000 Eur iÅ¡ praÅ¡o jÄ atlyginti. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinÄ ir neturtinÄ Å¾ala, atsiradusi dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. ValstybÄs civilinÄ atsakomybÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).
ValstybÄs civilinÄ atsakomybÄ pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:
1) neteisÄtiems veiksmams (CK 6.246 str.);
2) priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);
3) teisÄs pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). NeteisÄtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus privalÄjo veikti, neįvykdÄ jiems teisÄs aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdÄ Å¡ias funkcijas, taÄiau veikÄ nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. NagrinÄjamos bylos atveju nenustaÄius neteisÄtų veiksmų, kurie galÄtų bÅ«ti vertinami kaip žalÄ sukÄlÄs veiksnys, negalimas ir praÅ¡omos neturtinÄs žalos atlyginimas.
Taigi nesant bÅ«tinųjų CK 6.271 str. nustatytų valstybÄs civilinÄs atsakomybÄs už žalÄ , atsiradusių dÄl valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų, sÄ lygų, pareiÅ¡kÄjo reikalavimas priteisti neturtinÄs žalos atlyginimÄ netenkintinas, o pareiÅ¡kÄjo skundas visa apimtimi atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 str. 1 d. 1 p.). DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimo ABTÄ® 40 str. 1 d. nurodyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisÄ gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .
Vadovaujantis Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 (toliau â ir Tvarka), 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2012-12-12 informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 âDÄl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimoâ, vieno raÅ¡ytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas nustatytinas 0,06 Eur. Atsižvelgiant į tai, atsakovÄs atstovas praÅ¡o iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo priteisti 10,20 Eur realiai patirtų iÅ¡laidų už A4 formato lapų kopijų parengimÄ susijusių su bylos nagrinÄjimu.
PažymÄtina, kad Tvarkos 1, 2 p. nustatyta, kad Å¡i tvarka reglamentuoja oficialių raÅ¡ytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinÄs informacijos dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kÄjų pageidavimu valstybÄs ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nÄra galimybÄs susipažinti su Å¡ių dokumentų originalais. PareiÅ¡kÄjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopijÄ , turi pateikti įstaigai atitinkamÄ praÅ¡ymÄ pagal Lietuvos Respublikos teisÄs gauti informacijÄ iÅ¡ valstybÄs ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas.
Å iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K su ginÄu susijusiÄ medžiagÄ teikÄ vykdydamas teismo nutartį, kaip tai yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 67 str. 3 d. Kaip Å¡iuo aspektu yra nurodÄs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylinÄjimosi iÅ¡laidos už dokumentų kopijų parengimÄ nÄra priteisiamos, kai įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ . MinÄti dokumentai reikalingi teismui nagrinÄjant bylÄ , todÄl Tvarka, kuria remiasi atsakovÄs atstovas, pagrįsdamas turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (2016-01-19 nutartis administracinÄje byloje Nr. A-1827-858/2015).
Atsižvelgus į tai, LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡ymas priteisti patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas netenkintinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84â87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : administracinÄ bylÄ Nr. I-5283-281/2017 dalyje dÄl pareiÅ¡kÄjo A. B. (A. B.) reikalavimo priteisti neturtinÄ Å¾alÄ , patirtÄ dÄl netinkamo apÅ¡vietimo užtikrinimo kalint LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalÄjime laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-07-25, nutraukti.Likusioje dalyje pareiÅ¡kÄjo A.
B. (A. B.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .AtsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo, praÅ¡ymo dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų priteisimo netenkinti.Sprendimas per vienÄ mÄnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . TeisÄja                                                                                           Mefodija PovilaitienÄ                                      Â