Legislator Case Law & Legislation
4e26064b-1840-49fb-9e9d-1cd33a6a581a AI generated

4e26064b-1840-49fb-9e9d-1cd33a6a581a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 4e26064b-1840-49fb-9e9d-1cd33a6a581a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-5283-281/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03170-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.3(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. B. (A. B.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundÄ , nustatė: pareiÅ¡kėjas A.

Legislator headnote

AI generated

4e26064b-1840-49fb-9e9d-1cd33a6a581a · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-5283-281/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03170-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.3(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. B. (A. B.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundÄ , nustatė: pareiÅ¡kėjas A.

B. 2017-09-14 teismui paÅ¡tu padavė skundÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), moralinės žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2015-07-31 iki 2017-09-15, 10 000 Eur (b. l. 1). PaaiÅ¡kino, kad nuo 2015-07-31 iki 2017-09-15 buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K, jo laikymo sÄ lygos neatitiko teisės aktų reikalavimų. Nurodė, jog kemerų dieninis apÅ¡vietimas nepakankamas, kameroje kabančios lempos skleidžia per mažai Å¡viesos, todėl kameroje yra per tamsu, pareiÅ¡kėjui skaitant knygas pradeda skaudėti akis.

Laikant tokiomis sÄ lygomis yra pažeidžiamos pareiÅ¡kėjo teisės įtvirtintos Lietuvos Respublikos konstitucijoje, Suėmimo vykdymo įstatyme ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. Dėl laikymo nepriimtinomis sÄ lygomis pareiÅ¡kėjas teigia patyręs neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ sveikatos sutrikimais – susilpnėjo pareiÅ¡kėjo regėjimas. PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta tinkamai.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 5–17).PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2015-07-31 iki 2017-09-15. LukiÅ¡kių TI-K administracija nedaro įtakos suimtųjų, nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ neturi teisinio pagrindo. LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos nevisiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ .

Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja vadovaudamiesi etikos taisyklėmis bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , atsižvelgiant į esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Atsakovės teigimu, gyvenamosiose kamerose įrengtos prie grindų pritvirtintos metalinės lovos, stalai, lentyna maisto produktams laikyti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti. Lukiškių TI-K teigimu, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Nuteistiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta, vienkartiniai skustukai, du kartus per mėnesį išduodama patalynė, muilas, tualetinis popierius. Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Suimtiesiems ar nuteistiesiems yra užtikrinamos tokio paties lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Pareiškėjo skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, žalos atsiradimo pagrindų pareiškėjas neįrodė, todėl žala nepriteistina. Prašo iš pareiškėjo priteisti realiai patirtas bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas (10,20 Eur).Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Byla dėl dalies reikalavimų nutrauktina.

Likusioje dalyje skundas netenkitninas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui už kalinimÄ LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2015-07-31 iki 2017-09-15 sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 2 p. nustatyta, kad teismas nutraukia bylÄ , jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiÅ¡kėjo skundo (praÅ¡ymo) atsisakymÄ ar patvirtinti Å¡alių taikos sutartį.

Pažymėtina, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje privalo tikrinti, ar nėra procesinės prielaidos, kuriai esant ginčo nagrinėjimas teisme yra negalimas, t. y. teismas privalo tikrinti, ar teisme nėra iÅ¡nagrinėtas ginčas, tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1194-14).IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ Nr. I-8495-764/2016 pagal pareiÅ¡kėjo A.

B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių TI-K, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 2016-12-14 priėmė sprendimÄ . Nurodytoje byloje pareiÅ¡kėjas kėlė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, įskaitant ir apÅ¡vietimÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimÄ , LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-07-25. Nustačius nagrinėjamos bylos bei jau iÅ¡nagrinėtos administracinės bylos Nr. I-8495-764/2016 dalyko, pagrindo bei Å¡alių tapatumÄ , teismas konstatuoja, kad nagrinėjama administracinė byla Nr. I-5283-281/2017 apimtyje dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ dėl to, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K nuo 2016-06-01 iki 2016-07-25 buvo laikomas kamerose, kuriose apÅ¡vietimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, nutrauktina.

Atsižvelgiant į tai, teismas toliau nagrinės pareiÅ¡kėjo reikalavimus dėl galimai netinkamo apÅ¡vietimo užtikrinimo LukiÅ¡kių TI-K kamerose laikotarpiu nuo 2015-07-31 iki 2016-05-31 bei 2016-07-26 iki 2017-09-15.Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02).Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas reiÅ¡kia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Kadangi analizuojamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė jį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Kaip ne kartÄ pažymėjo EŽTT savo praktikoje, ypač mažas kameros plotas yra labai svarbi aplinkybė, kuriÄ bÅ«tina įvertinti sprendžiant, ar kalinimo sÄ lygos buvo žeminančios Konvencijos 3 str. prasme. Ypač mažas kamerų plotas yra savaiminis pagrindas pripažinti, kad kalinimo sÄ lygos yra žeminančios (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , 53254/98).PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose jam nebuvo užtikrintas pakankamas apÅ¡vietimas.

Iki 2015-10-31 galiojusios Higienos normos HN 76:2010 22 punktas nustatė, kad gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai, natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %. Nuo 2015-11-01 įsigaliojusi Higienos normos HN 134:2015 14 punktas, taip pat kaip ir HN 76:2010 22 punktas, įtvirtina, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx. HN 134:2015 reikalavimo minimaliam natÅ«raliam apÅ¡vietimui nenustato. Teismas pažymi, kad didesnių skaidraus stiklo langų, praleidžiančių daugiau natÅ«ralios dienos Å¡viesos, įrengimas pareikalautų pastato rekonstrukcijos darbų, todėl HN 76:2010 22 punkte nustatytas reikalavimas minimaliam dieniniam apÅ¡vietimui, LukiÅ¡kių TI-K netaikytinas.LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymÄ si tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

Pažymėtina, kad pareiškėjas abstrakčiai nurodė aplinkybes, susijusias su apšvietos reikalavimų pažeidimais. Pareiškėjas šių aplinkybių nedetalizavo, t. y. nekonkretizavo kuriose kamerose dirbtinis apšvietimas, jo manymu, neatitiko teisės aktų reikalavimų. Be to, iš Vilniaus visuomenės patikrinimo aktų matyti, kad buvo tikrintos toliau nurodytos kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas: Nr. 105, 107, 109, 112, 175, 205, 210, 220, 267, 283, 285, 287, 288, 293, 305, 328, 335, 338, 343, 356, 377 (b. l. 30, 35, 52, 60, 66, 72, 86, 88, 90, 94, 100, 108, 116, 122, 128, 140, 151, 172, 174, 188).

Nurodytose tikrintose kamerose apšvietos reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti Vilniaus visuomenės patikrinimo aktuose atsispindinčiais kamerų tikrinimo rezultatais. Dėl kitų kamerų, kurios tikrintos nebuvo, teismo vertinimu pareiškėjo argumentai laikytini abstraktaus pobūdžio ir nepagrįsti. Teismas pripažįsta, kad dėl įkalinimo įstaigų režimui būdingų apribojimų negalima realistiškai tikėtis, kad įkalintas asmuo pateiks savo kamerų apšvietimo matavimų duomenis.

Vis dėlto pareiÅ¡kėjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ , kuriame atsispindėtų konkretÅ«s kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais gali pateikti ir bent kai kuriuos įrodymus, pagrindžiančius jų skundus (pvz., kartu kalinčio asmens raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ar, kai įmanoma, nuotraukas) (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08).

Nagrinėjamos bylos atveju teismui nenustačius jokių neteisėtų atsakovo veiksmų, o pareiÅ¡kėjui nurodžius tik bendro pobÅ«džio teiginius apie apÅ¡vietos reikalavimų pažeidimÄ kamerose, Å¡ių aplinkybių nedetalizuojant, teismas atmeta pareiÅ¡kėjo argumentus dėl apÅ¡vietos reikalavimų pažeidimų kaip nepagrįstus ir neįrodytus. PareiÅ¡kėjas savo patirtÄ neturtinę žalÄ vertina 10 000 Eur iÅ¡ praÅ¡o jÄ atlyginti. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Nagrinėjamos bylos atveju nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip žalÄ sukėlęs veiksnys, negalimas ir praÅ¡omos neturtinės žalos atlyginimas.

Taigi nesant bÅ«tinųjų CK 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ netenkintinas, o pareiÅ¡kėjo skundas visa apimtimi atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 str. 1 d. 1 p.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo ABTÄ® 40 str. 1 d. nurodyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Vadovaujantis Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, vieno raÅ¡ytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas nustatytinas 0,06 Eur. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atstovas praÅ¡o iÅ¡ pareiÅ¡kėjo priteisti 10,20 Eur realiai patirtų iÅ¡laidų už A4 formato lapų kopijų parengimÄ susijusių su bylos nagrinėjimu.

Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 p. nustatyta, kad Å¡i tvarka reglamentuoja oficialių raÅ¡ytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su Å¡ių dokumentų originalais. PareiÅ¡kėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopijÄ , turi pateikti įstaigai atitinkamÄ praÅ¡ymÄ pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas.

Å iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K su ginču susijusiÄ medžiagÄ teikė vykdydamas teismo nutartį, kaip tai yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 67 str. 3 d. Kaip Å¡iuo aspektu yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylinėjimosi iÅ¡laidos už dokumentų kopijų parengimÄ nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ . Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovės atstovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015).

Atsižvelgus į tai, LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡ymas priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkintinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : administracinę bylÄ Nr. I-5283-281/2017 dalyje dėl pareiÅ¡kėjo A. B. (A. B.) reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ , patirtÄ dėl netinkamo apÅ¡vietimo užtikrinimo kalint LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-07-25, nutraukti.Likusioje dalyje pareiÅ¡kėjo A.

B. (A. B.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo netenkinti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                           Mefodija Povilaitienė                                      Â