4e23aba2-100f-43c3-9e8b-762502aefa60 · Klaipėdos apygardos teismas

Prane??jas Stasys Valu?is Baud? Pranešėjas Stasys Valužis                                       Baudž. byla Nr. 1A-256-107/2014Teisėja Laimutė Venckuvienė                                Teisminio proceso Nr. 1-05-02060-2012-0                                                                              Procesinio sprendimo kategorija              1.2.29.1. (S)                                                                                            KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS   N U T A R T I S  2014 m. birželio 26 d.  Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,teisėjų Reginos Bertašienės, Lino Pauliukėno,sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Prialgauskienei,išteisintajam R.

N.,gynėjui RamÅ«nui Girevičiui,civilinio ieÅ¡kovo atstovui S. K.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Kristinos Prialgauskienės apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo R. N., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.             Civilinio ieÅ¡kovo BTA „(duomenys neskelbtini)“ SE filialo Lietuvoje pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas.             Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

             R. N. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį, bet iÅ¡teisintas dėl to, kad 2012 m. rugpjūčio 17 d. 12.37 val. tyrimo metu nenustatytoje vietoje (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslÄ panaudoti iÅ¡ Draudimo brokerių bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paÅ¡tu gautus, bet 12.37 val. panaikintus krovininiam automobiliui IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei krovininio automobilio priekabai „Schmitz SCS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytus, bet netikrus transporto priemonės įprastinės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių liudijimus Nr. AJA4542386 ir Nr.AJA4542374, juos iÅ¡saugojo savo naudojamame neÅ¡iojamajame kompiuteryje bei tyrimo metu nenustatyta data ir laiku (duomenys neskelbtini), atspausdino asmeniniu spausdintuvu „Samsung (duomenys neskelbtini) 2012 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, netikrÄ draudimo sutarties liudijimÄ Nr. AJA4542386, kaip tikrÄ perdavė minėtomis transporto priemonėmis tarptautinius pervežimus vykdančiam vairuotojui V.

Å ., o netikrÄ draudimo sutarties liudijimÄ Nr. AJA4542374 laikė savo namuose (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2012 m. lapkričio 11 d. dienos metu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kaip tikrÄ perdavė į Vokietijos Federacinę RespublikÄ bei kitas Europos Å¡alis krovininiu automobiliu IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei krovininio automobilio priekaba „Schmitz SCS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykstančiam vairuotojui V. Å ., kuris 2012 m. spalio 13 d. 19.10 val. kelyje (duomenys neskelbtini) 16 kilometre netikrÄ draudimo sutarties liudijimÄ Nr. AJA4542386 patikrinimo metu pateikė policijos pareigÅ«nams, 2012 m. gruodžio 10 d. nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ įvažiuojant į keltÄ , netikrus draudimo sutarčių liudijimus Nr. AJA4542386 ir Nr.AJA4542374 kaip tikrus patikrinimo metu pateikė Vokietijos Federacinės Respublikos pareigÅ«nams, o 2012 m. gruodžio 11 d. 16.30 val. (duomenys neskelbtini), netikrus draudimo sutarčių liudijimus Nr. AJA4542386 ir Nr. AJA4542374 kaip tikrus patikrinimo metu pateikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Uosto užkardos pareigÅ«nams.             Apeliaciniame skunde Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė K.

Prialgauskienė tvirtina, kad teismas neteisingai įvardijo BK 300 straipsnio dispozicijoje nurodyto nusikaltimo dalykÄ , jog netikras dokumentas yra tada, kai jis toks pagaminamas. Dokumentas laikytinas netikru ir tada, kai jis atitinka nustatytÄ formÄ ir turinį, tačiau neturi juridinės galios. Analizuojamu atveju draudimo polisas buvo tikras tik apie tris minutes, t. y. nuo jo sudarymo duomenų sistemoje iki panaikinimo joje. Akivaizdu, kad, duomenų sistemoje panaikinus draudimo polisÄ , jis netenka juridinės galios, t. y. draudimas liudijime nurodytam objektui nebegalioja ir toks pats liudijimas analogiÅ¡kam ar kitam objektui neiÅ¡duodamas, o sudaromas naujas.

Toks neteisingų duomenų pateikimo bÅ«das pastaruoju metu tapo labai populiarus, ypač besinaudojantiems transporto priemonėmis kitose valstybėse. Kitų valstybių pareigÅ«nai neturi galimybių patikrinti Å¡ių liudijimo tikrumo tiek formos, turinio, tiek juridinės galios požiÅ«riu. Be to, apklausto pareigÅ«no T. J. teigimu, jei vairuotojas pateikia draudimo polisÄ , kuriame nurodytas draudžiamasis laikotarpis sutampa su patikrinimo data, tuomet jo galiojimo elektroninėje duomenų sistemoje realiai netikrina.

Pareigūnai klaidinami minėto dokumento forma ir turiniu, kadangi pastarieji niekuo nesiskiria nuo kitų galiojančių draudimo liudijimų, nes būna su draudimo kompanijos rekvizitais, parašais, antspaudais. Analizuojami dokumentai yra netikri, kadangi jie pagaminti, t. y. atspausdinti išteisintojo spausdintuvu ir kaip kopijos nepatvirtintos tam įgaliotų subjektų – juos išdavusių asmenų: draudimo kompanijos ar tarpininko – draudimo brokerio.             Teismas neteisingai įvertino R.

N. veiksmų subjektyviÄ jÄ pusę vadovaudamasis tik jo gynyba teisminio nagrinėjimo metu, nevertino duotų parodymų prieÅ¡taringumo ikiteisminio tyrimo metu. R. N. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad žinojo apie jam atsiųstų draudimo poliusų negaliojimÄ , nes pats nesutiko su draudimo liudijimo kaina ir atsisakė jų bei už juos nesumokėjo. Teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡teisintasis parodė, kad visa tai esÄ Ä¯vyko dėl klaidos, nes užmirÅ¡o sumokėti už draudimÄ . Vadinasi, teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡teisintasis pripažino, kad jį tenkino draudimo sÄ lygos, kurios beveik 14 kartų buvo didesnės už įprastines, tačiau užmirÅ¡o sumokėti dėl tariamai negautos sÄ skaitos.

Tačiau net ir po to, kai R. N. Å¡ios aplinkybės po V. Å . sulaikymo bei įtarimų iÅ¡teisintajam pareiÅ¡kimo esÄ tapo žinomos, jis priemonių sumokėti už draudimÄ nesiėmė, kadangi Å¡io sandorio sudarymo fakto tikrovėje nepripažino ir laikė jį neįvykusiu. Visos paminėtos aplinkybės liudija, kad jis apie draudimo polisų panaikinimÄ , jų negaliojimÄ Å¾inojo ir juos vairuotojui perdavė tyčia, siekdamas jo atstovaujamai įmonei bei sau mažesnių iÅ¡laidų bei ekonominės naudos.             Prokurorės nuomone, liudytojo V.

Å . parodymai patvirtina, kad pagrindiniu tokio iÅ¡teisintojo poelgio motyvu buvo turtinis iÅ¡teisintojo interesas. Liudytojo teigimu, jis vairuodavo vilkikus, kuriems techninės apžiÅ«ros nebÅ«davo atliktos, nes, įmonės direktoriaus iÅ¡teisintojo R. N. teigimu, jos buvo per brangios. Tokį R. N. elgesį patvirtina ir V. Å . nusikalstamos veikos laikotarpiu už padarytus administracinius teisės pažeidimus (vairavimÄ Ä¯monei priklausančių transporto priemonių be techninės apžiÅ«ros ar privalomo civilinės atsakomybės draudimo) taikytos nuobaudos.

Panaudodamas netikrus draudimo polisus, R. N. turėjo tikslÄ apgauti vairuotojÄ , kuris vežti krovinį su nedraustomis transporto priemonėmis kategoriÅ¡kai atsisakė, ir sutaupyti lėšų. R. N. motyvas buvo akivaizdus, o visos aplinkybės liudija jo tiesioginę tyčiÄ panaudoti neturintį juridinės galios draudimo liudijimÄ kaip tikrÄ . Draudimo polisai buvo atspausdinti iÅ¡teisintojo R. N. namuose jo asmeniniu spalvotu spausdintuvu (konstatuota specialisto iÅ¡vadoje), tai dar labiau tiek pareigÅ«nus, tiek patį vairuotojÄ V.

Å . privertė klysti dėl dokumento netikrumo. V. Å . parodė, kad draudimo liudijimai jam abejonių nekėlė, buvo su paraÅ¡ais, antspaudais ir bÅ«tent iÅ¡duoti toms transporto priemonėms, kurias jis vairavo. PrieÅ¡ingai nei teigia teismas, R. N. suprato, jog turint tikslÄ apyvartoje įtvirtinti apgaulę jis netikrÄ dokumentÄ neteisėtai panaudojo per kitÄ asmenį ir taip veikti norėjo.             Liudytojas T. J. parodė, kad automobilyje įmontuota sistema pagal važiuojančios transporto priemonės numerį duomenų sistemoje automatiÅ¡kai patikrina, ar ta priemonė turi techninės apžiÅ«ros liudijimÄ .

Tikrinama pagal vilkiko (iš priekio) arba puspriekabės (iš galo) valstybinį numerį. 2012 m. spalio 13 d. 19.10 val. kelio (duomenys neskelbtini) 16-e kilometre buvo sustabdytas V. Š. vairuojamas krovininis automobilis „IVECO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris techninės apžiūros liudijimo neturėjo, bei krovininio automobilio priekaba „Schmitz SCS“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Dokumentų patikrinimo metu buvo nustatyta, kad priekaba „Schmitz SCS“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturi privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimo.

PareigÅ«nas parodė, kad vilkiko draudimo liudijimas buvo pateiktas, tačiau koks, neprisiminė, ir, jei jis atitiko reikalavimus, duomenų sistemoje jo netikrino.              Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2013-06-05, atlikus Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų patikrinimÄ elektroninėje duomenų sistemoje, buvo nustatyta, kad 2012 m. spalio 13 d. paminėtam vilkikui „IVECO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galiojantis draudimo polisas iÅ¡duotas nebuvo, paskutinio iÅ¡duoto draudimo liudijimo galiojimas buvo pasibaigęs 2011-04-24.

Apeliantei nekelia abejonių, kad pareigÅ«nui buvo pateiktas netikras draudimo polisas Nr. AJA4542386, kurį, V. Å . parodymais ikiteisminio tyrimo metu, jis buvo gavęs iÅ¡ R. N. 2012 m. rugpjūčio mėnesį, o puspriekabės draudimas dar buvo nepasibaigęs (minėtame apžiÅ«ros protokole užfiksuota, jog puspriekabės draudimas galiojo iki 2012-09-05) ir naujÄ , kaip paaiÅ¡kėjo vėliau, netikrÄ draudimo liudijimÄ Nr. AJA4542374 jis gavo tik 2012-11-11. Taigi toks įmonės vadovo iÅ¡teisintojo R.

N. elgesys, kai leidžiama eksploatuoti techniÅ¡kai nepatikrintas ir nedraustas transporto priemones, liudija ne apie Å¡io asmens užmarÅ¡umÄ , iÅ¡siblaÅ¡kymÄ , darbo krÅ«vį, bet tyčiÄ dėl ekonominės naudos nepaisyti įstatymų reikalavimų, vairuotojo ir kitų eismo dalyvių teisių į užtikrintÄ Å¾alos atlyginimÄ eismo įvykio metu. Praktikoje vis dažniau pasitaiko atvejų, kai dėl tokios apgaulės į eismo įvykį patekę ir pažeidimų nepadarę kiti eismo dalyviai netenka žalos atlyginimo garantijos.             Prokurorė nurodo, kad nei A.

U., nei R. N. neneigė, kad draudimo liudijimai buvo sudaryti ir persiųsti elektroniniu paÅ¡tu R. N., tačiau tyrimo metu nustatyta, kad Å¡ie liudijimai duomenų sistemoje buvo panaikinti tÄ pačiÄ minutę, kai buvo iÅ¡siųsti iÅ¡teisintajam. Kada ir kaip dėl Å¡ių liudijimų A. U. bendravo su R. N., teisiamajame posėdyje A. U. parodyti negalėjo, jo teigimu, tai turėjo bÅ«ti arba telefoninis, arba žodinis pokalbis R. N. atvykus pas jį. Vis dėlto, A. U. atkreipė dėmesį į tai, kad R.

N., kaip senas jo klientas, puikiai žinojo, jog draudimo liudijimai, kai už juos nesumokėta, negalioja, nes R. N. kaskart tai akcentuodavo. Byloje esančios draudimų liudijimų bei praneÅ¡imų apie draudėjo įsipareigojimus sumokėti draudimo įmokas, mokėjimo praneÅ¡imų (pateiktos gynėjo) kopijos patvirtina, kad už draudimÄ visuomet buvo reikalaujama sumokėti iki draudimo laikotarpio pradžios. Byloje nėra dokumentų, patvirtinančių iÅ¡teisintojo gynybos versijÄ , kad už draudimų liudijimus buvo galima sumokėti kas ketvirtį, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kaip nurodė A.

U., jei buvo sudaromi periodinio mokėjimo draudimo liudijimai. Minėto liudytojo teigimu, buvo atvejų, kai praneÅ¡imÄ dėl draudimo įmokų sumokėjimo siųsdavo už keletÄ per atitinkamÄ laikotarpį susikaupusių liudijimų, tačiau tai buvo daroma dar iki draudimo laikotarpio pradžios. Tai, prokurorės nuomone, paneigia iÅ¡teisintojo versijÄ , jog už draudimų liudijimus nebuvo sumokėta todėl, kad nebuvo gauta sÄ skaita, kad jų draudimo brokeriai apskritai neiÅ¡raÅ¡ydavo, ir tai, kad nežinojo draudimo įsigaliojimo sÄ lygų.             Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iÅ¡ byloje esančių telefoninių pokalbių suvestinių nematyti, jog 2012-08-17 ar vėliau tarp R.

N. ir liudytojo A. U. būtų vykę telefoniniai pokalbiai, kurių metu būtų išsiaiškinta susidariusi situacija dėl panaikintų draudimo sutarčių liudijimų, nors teismas tikėjo, kad išteisintasis R. N. telefonu susisiekė su draudimo agentu, nurodė transporto priemonių numerius ir paprašė atsiųsti draudimo sutarčių liudijimus, nors toks susisiekimas telefonu taip pat neužfiksuotas. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad po nusikalstamos veikos padarymo R. N. ir A. U. naudojamų telefonų numeriai priklausė jų sutuoktinėms ir priešingai, nei teigė teismas, nuo 2012-10-10 fiksuojami nuolatiniai jų tarpusavio ryšiai.

R. N. nusikalstamos veikos darymo metu naudojo ir kitus abonentinius numerius, nes anksčiau paminėtame 2012-10-31 draudimo polise LT/AYA8703508 bei kituose dokumentuose kontaktiniai R. N. numeriai neatitinka to, kuris nurodytas jo apklausoje ir kurio skambučių išklotinės paimtos.             Nors byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad paštu ar elektroniniais laiškais draudimo agentas ar pats R. N. būtų kreipęsis dėl draudimo liudijimų panaikinimo ar apmokėjimo, R. N. žinojo, kad liudijimai yra panaikinti.

Teismas R. N. kaltę Å¡alinančia aplinkybe pripažino ir tai, kad 2012-10-31 suklysdamas R. N. užsakė draudimo liudijimÄ LT/AYA8703508 (nors toks liudijimas sistemoje neužfiksuotas) puspriekabei, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuri jau buvo parduota kitai įmonei. Byloje pateiktas draudimo kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ skirtas 2012-12-11 R. N. pasiraÅ¡ytas praÅ¡ymas (neregistruotas, žymų apie iÅ¡siuntimÄ ar gavimÄ nėra) anuliuoti anksčiau minėtÄ draudimo liudijimÄ dėl klaidos, kadangi draudimas turėjo bÅ«ti užsakytas puspriekabei, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Tai, prokurorės nuomone, patvirtinta, kad iÅ¡teisintasis R. N. apie transporto priemonės įprastinės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių liudijimų Nr. AJA4542386 ir Nr. AJA4542374 negaliojimÄ Å¾inojo, nes pakartotinai ketino užsakyti draudimo polisÄ puspriekabei „Schmitz SCS 24/L“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuriai, kaip nurodė teisminio nagrinėjimo metu, jau turėjo draudimo liudijimÄ , bet negavo sÄ skaitos ar/ir užmirÅ¡o sumokėti.

Taigi teismo iÅ¡vada, kad iÅ¡teisintojo neveikimas dėl neapmokėtų draudimo įmokų buvo realus, apeliantės nuomone, yra nepagrįsta. Tai teisminio nagrinėjimo metu pateikta prieÅ¡taringa versija. Jei ir bÅ«tų galima traktuoti, kad iÅ¡teisintojo R. N. veiksmai nurodant ne tÄ puspriekabės valstybinį numerį draudimo liudijime Nr. AJA8703S08 nebuvo padaryti tyčia ir jokių teisinių pasekmių nesukėlė, puspriekabė nebuvo apdrausta dėl klaidos, vis dėlto, vilkikas „IVECO AS440S45“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) realiai draustas nebuvo, R.

N., tai žinodamas, perduodamas negaliojantį draudimo liudijimÄ kaip galiojantį minėtu vilkiku su puspriekabe vykstančiam vairuotojui, nusprendė apgauti ir vairuotojÄ , ir draudimo kompanijÄ bei atsakingas institucijas. Byloje nustatyta, kad R. N., perduodamas netikrus draudimo liudijimus vairuotojui, aiÅ¡kiai suvokė, kad minėti dokumentai bus pateikti kitoje valstybėje ar Lietuvoje dokumentų patikrinimÄ atliekantiems pareigÅ«nams, ir to siekė. IÅ¡teisintasis suvokė, jog neteisėtai naudojosi draudiko paslaugomis, piktnaudžiavo draudimo agento pasitikėjimu, darė draudikui žalÄ bei panaikino draudimo iÅ¡mokų sÄ Å¾iningiems eismo dalyviams, įvykus eismo įvykiui, garantijÄ .

             Apeliaciniame skunde nurodoma, kad draudikas BTA „(duomenys neskelbtini)“ SE filialas Lietuvoje Å¡ioje byloje pareiÅ¡kė 15420 Lt ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Vadovaujantis teismo padarytomis iÅ¡vadomis, Å¡is ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti tenkinamas visa apimtimi, nes teismas patikėjo, kad R. N. nesumokėjo už draudimo liudijimus dėl subjektyvių aplinkybių – dėl darbo krÅ«vio, užmirÅ¡imo ir panaÅ¡iai. Teigiant, jog A. U. neinformavo iÅ¡teisintÄ jį dėl draudimo liudijimų panaikinimo, o R.

N. manė, kad jie galioja ir nesikreipė į brokerį ar draudikÄ dėl draudimo liudijimų panaikinimo, vadovaujantis sutartinės teisės normomis privalėtų sumokėti visas draudimo įmokas. Kadangi bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad R. N. aiÅ¡kiai netikrus (panaikintus) draudimo liudijimus naudojo tik laikotarpiu nuo 2012-08-17 iki 2012-12-11, ir minėtu laikotarpiu draudikas negavo 4858,27 Lt draudimo įmokų, todėl BTA „(duomenys neskelbtini)“ SE filialo Lietuvoje ieÅ¡kinys tenkintinas tik Å¡ia apimtimi, nes minėtu laikotarpiu R.

N. pasinaudojo draudiko vardu ir jo sudarytais bei išteisintajam elektroniniu paštu atsiųstais draudimo liudijimais, kurie per V. Š. buvo pateikti Lietuvos Respublikos bei Vokietijos Federacinės Respublikos pareigūnams tris kartus, pirmuosius du kartus dėl apgaulės draudimo liudijimai buvo laikomi tikrais ir vairuotojui, UAB „(duomenys neskelbtini)“, išteisintajam nesukūrė jokių fizinių (vairuotojo, transporto priemonių ir krovinio sulaikymo) ar turtinių pasekmių (baudos, draudimo išlaidų, mokesčių už prastovas ir pan.).

             Be to, teismas nuosprendyje padarė prieÅ¡taringas iÅ¡vadas dėl iÅ¡teisinimo pagrindų. ApraÅ¡omojoje dalyje teismas nurodė, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis R. N. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintas iÅ¡teisinamojo nuosprendžio pagrindas), tačiau rezoliucinėje dalyje konstatavo, kad iÅ¡teisina R. N., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintas iÅ¡teisinamojo nuosprendžio pagrindas).

             Apeliaciniame skunde raÅ¡oma, kad, skiriant bausmę, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis R. N. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarė bÅ«damas neteistas, veikė tiesioginės tyčios kaltės forma, nesant atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, todėl bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus Å¡velniausiÄ iÅ¡ sankcijose numatytų bausmių – baudÄ , kurios dydis, atsižvelgiant į iÅ¡teisintojo turtinę padėtį, padarytos ir atlygintinos turtinės žalos dydį, nustatytinas mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatytas Å¡ios bausmės vidurkis.             Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė K.

Prialgauskienė praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, R. N. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda. IÅ¡ R. N. priteisti BTA „(duomenys neskelbtini) “ SE filialui Lietuvoje 4858,27 Lt turtinei žalai atlyginti.             Atsikirtimuose į apeliacinį skundÄ iÅ¡teisintojo R. N. gynėjas advokatas R. Girevičius su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nesutinka, teigia, kad apeliantė Å¡io teiginio visiÅ¡kai nepagrindė, nenurodė, kuo pasireiÅ¡kė įvardijamas apeliacijos pagrindas – netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas.

Apeliantė tik deklaratyviai nurodė esant šį pagrindÄ apylinkės teismo nuosprendžiui panaikinti, tačiau jo neįrodė. Mano, kad teismas, aiÅ¡kindamas inkriminuoto BK 300 straipsnio 1 dalies nusikaltimo dalyko ryšį su R. N. pareikÅ¡tu kaltinimu, nesuklydo. Apeliantės teiginiai, kad kaltinime inkriminuoti draudimo polisai buvo tikri apie tris minutes, t. y. nuo jų sudarymo iki panaikinimo, todėl po jų anuliavimo neturėjo juridinės galios, visiÅ¡kai sutampa su nuosprendžio iÅ¡vada, kad Å¡ie polisai buvo laikomi netikrais dokumentais, kurių naudojimas yra baudžiamas.

Tačiau teismas, įvertinęs ne pavienius apeliaciniame skunde nurodomus faktus, bet bylos įrodymų visumÄ , dėl R. N. iÅ¡teisinimo padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ . Gynėjas nurodo, kad R. N. draudimo polisų atspausdinimas (vien poliso atspausdinimas nėra nusikalstamas) neinkriminuotas. R. N. inkriminuotus draudimo polisus atsispausdino savo spausdintuvu lygiai tokiu pat bÅ«du, kaip ir įprasta, įprastai draudimo polisų kopijas ir naudojo.              Apeliantė nepagrindė, kokie teisės aktai reikalauja, kad draudimo poliso kopija bÅ«tų patvirtinta įgalioto atstovo, todėl Å¡ie apeliantės teiginiai priskirtini prie bendro pobÅ«džio samprotavimų, bet ne prie teisės normomis pagrįstų teiginių.

Gynėjo nuomone, negalima sutikti su prokurorės teiginiais, kad vienÄ polisÄ Nr. AJA 4542386 R. N. perdavė vairuotojui V. Å . prieÅ¡ iÅ¡vykstant į reisÄ 2012 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, o kitÄ â€“ Nr. AJA 4542374 – esÄ laikė savo namuose ir vairuotojui V. Å . perdavė 2012-11-11. Be Å¡ių objektyviųjų inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių teismas vertino ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos elementus – subjektÄ ir subjektyviÄ jÄ pusę, jų objektyvus vertinimas leido teismui padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad įrodymų, kurie pagrįstų, jog R.

N. suprato ir žinojo apie inkriminuotų draudimo polisų netikrumÄ , norėjo juos panaudoti kaip tikrus ir tai įvykdė, nėra.             Gynėjas nurodo, kad apeliantė turėtų pripažinti, jog teismas tyrė R. N. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir juos įvertino pagal visas įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnis). R. N. ikiteisminio tyrimo metu nepripažino jam pareikÅ¡tų įtarimų, nes inkriminuojamos veikos neįvykdė. Teismui tiriant ikiteisminio tyrimo metu užraÅ¡ytus parodymus R.

N. paneigė, kad jis tyrėjai nurodė žinojęs ir supratęs, kad draudimo polisai yra panaikinti, į tai teismas objektyviai ir pagrįstai atsižvelgė. Teismui nebuvo pagrindo beatodairiÅ¡kai pasitikėti tyrėjos užfiksuotais liudytojų ir įtariamųjų parodymais, nes asmenys parodė ne tai, kÄ prisiminė, bet buvo padiktuotos datos, transporto priemonių valstybiniai ir net VIN identifikavimo numeriai, polisų tikslios datos ir numeriai. Å ias aplinkybes teismui paliudijo ne tik R. N., bet ir A.

U., R. S., V. Å ..             Liudytojas A. U. teismui parodė, kad perdavė tyrėjai į bylÄ savo paaiÅ¡kinimÄ ir dokumentų kopijas, susijusias su byla, teismui pademonstravo, kokius dokumentus perdavė, tačiau jie į ikiteisminio tyrimo bylÄ nepateko. Dėl Å¡ių aplinkybių teismas turėjo pagrindÄ ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotus R. N. parodymus vertinti kaip neobjektyvius, neatitinkančius bylos įrodymų visumos.             Nesant byloje jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad R.

N. realiai buvo praneÅ¡ta apie draudimų polisų anuliavimÄ tuojau pat po jų iÅ¡davimo, prokurorė visais bÅ«dais ir interpretacijomis stengėsi dviejų Å«kio subjektų tarpusavio atsiskaitymus – neapmokėjimÄ už draudimo polisus – priskirti prie R. N. žinojimo apie polisų negaliojimÄ . Apeliantė neatkreipė dėmesio ir nesistengė objektyviai įvertinti to, kad susidariusioje situacijoje R. N. paeiliui apmokėdavo klientų sÄ skaitas ir reikalavimus, o nesant Å¡ių buhalterinių pagrindų – dokumentų, jis prisiminti apie galbÅ«t neapmokėtus keletÄ polisų, kurių per vienerius metus buvo deÅ¡imtys, negalėjo fiziÅ¡kai.

Apeliantė nepagrįstai nurodė, kad V. Å . taikytos nuobaudos už transporto priemonių vairavimÄ be draudimo ir/ar techninės apžiÅ«ros rodo įmonės siekį sutaupyti. Duomenų apie V. Å . administracinę atsakomybę niekas netyrė ir su V. Å . Å¡ių pažeidimų aplinkybių nesiaiÅ¡kino, todėl jas keliant tik apeliaciniame skunde, yra siekiama tik desperatiÅ¡kų prielaidų pagrindimo. PrieÅ¡ingai apeliantės iÅ¡vadoms, V. Å . teismui parodė, kad jis niekada į reisÄ be privalomojo civilinės atsakomybės draudimo nevykdavo, dėl to 2012 m. rugpjūčio mėnesį jam R.

N. perdavė galiojančius vilkiko ir puspriekabės draudimo polisus, apie kurių anuliavimÄ sužinojo tik 2012-12-11. UAB „ (duomenys neskelbtini)“ Å«kinės veiklos tyrimas atliktas nebuvo, todėl iÅ¡vados apie bendrovės bÅ«tinybę taupyti yra tik apeliantės spėlionės. Teisiamajame posėdyje R. N. aiÅ¡kiai parodė, kad neapmokėjo draudimų polisų ne dėl jų negaliojimo, bet dėl didelių darbo krÅ«vių. R. N. nebuvo pagrindo apmokėti draudimo polisų, kurių galiojimas, kaip vėliau jam tapo žinoma tik po įtarimo pareiÅ¡kimo, buvo sustabdytas netrukus.

R. N. draudimo poliso kopijos iÅ¡ vairuotojo nesusigrÄ Å¾ino, jo turinio nevertino, o paprasčiausiai užsakė ir gavo naujÄ polisÄ . Teismas visas Å¡ias aplinkybes įvertino ir pripažino pagrįstomis, pripažino, jog dėl didelio R. N. darbo krÅ«vio, nes jis vienas pats prižiÅ«rėjo ir organizavo 8 vilkikų darbÄ , R. N. galėjo suklysti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ draudimo polisų užsakymų ir apmokėjimo procesų nesukontroliuoti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ draudikų ar jų brokerių gaudavo mokėjimų praneÅ¡imus, kurie buvo periodiniai, nes apmokėjimai už polisus buvo vykdomi ir ketvirčiais, pagal juos R.

N. kontroliavo draudimo polisų apmokėjimus. Gynėjo tvirtinimu, prokurorė turi procesinę pareigÄ Ä¯rodyti, kad R. N. buvo gavęs informacijÄ apie polisų negaliojimÄ . Tokių įrodymų byloje nėra, nes R. N. apie polisų negaliojimÄ informuotas nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu dėl draudimo polisų panaikinimo ar anuliavimo tvarkos nesiaiÅ¡kinta, taisyklės ir procedÅ«ros netirtos, ar draudikų brokeris turėjo privalomas veikimo instrukcijas tam atvejui, kai naikinamas draudimo polisas, o jei turėjo, tai ar pagal nustatytÄ tvarkÄ informavo draudėjÄ apie iÅ¡duoto draudimo poliso/ų panaikinimÄ .

Akivaizdu, kad nei pagal galbÅ«t egzistavusiÄ tvarkÄ , nei be jos brokeris A. U. apie polisų panaikinimÄ jokia forma R. N. nepranešė.             Gynėjas pažymi, kad nuo pat tyrimo pradžios tyrimas buvo tendencingas, buvo stengiamasi patvirtinti pačių tyrėjų iÅ¡keltas net nelogiÅ¡kas versijas, todėl tyrimas nebuvo objektyvus, o jo rezultatus perdavus teismui sekė logiÅ¡kos pasekmės – iÅ¡teisinamasis nuosprendis. Tiek R. N., tiek V. Å . teismui parodė, kad iÅ¡ draudikų brokerių buvo gauti du polisai, kurie buvo inkriminuoti R.

N. į kaltę ir kuriuos R. N. perdavė V. Å .. V. Å . liudijo, kad be polisų jis į reisÄ niekada nevykdavo, ir tai aiÅ¡kiai deklaravo, todėl logiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinama, kodėl V. Å . turėtų vykti į reisÄ su puspriekabės polisu, kuris galiojo tik iki 2012-09-05, t. y. bÅ«tų pasibaigęs netrukus nuo iÅ¡vykimo į reisÄ . Teismas teisingai nurodė, kad jokių raÅ¡ytinių įrodymų ar liudytojų, kurie patvirtintų, kad draudimo liudijimÄ Nr. AJA4542374 iki 2012-11-11 kaltinamasis laikė namuose, nėra.

             Gynėjo nuomone, visiÅ¡kai nepagrįstai apeliaciniame skunde bandoma nurodyti, kad susidariusioje situacijoje atsirado žala draudikui bei panaikinta draudimo iÅ¡mokų kitiems eismo dalyviams, įvykus eismo įvykiui, garantija. Nurodo, kad tiek byloje dalyvavęs draudiko atstovas, tiek draudiko brokeris A. U. paliudijo, jog draudimo polisai negaliojo nuo jų panaikinimo, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ draudžiamosios apsaugos neturėjo, o įvykus eismo įvykiui, kurio kaltininkas bÅ«tų buvęs UAB „(duomenys neskelbtini) “, draudikui prievolė atlyginti nukentėjusiajam žalÄ nebÅ«tų kilusi.

Taigi, nesuteikdamas draudžiamosios apsaugos, draudikas jokių nuostolių nepatiria. Pagal byloje esančius įrodymus ir teisminę bei įstatymų nustatytÄ praktikÄ prievolė sumokėti už tas paslaugas, kurių jis realiai negavo, draudėjui nekyla, o jeigu bÅ«tų kitaip, tai tokia prievolė sudarytų sÄ lygas nepagrįstam draudiko praturtėjimui (CK 6.237 straipsnis). Be to, draudėju buvo ne R. N., o UAB „(duomenys neskelbtini) “, todėl jei ir bÅ«tų keliami turtiniai reikalavimai, jie turėtų bÅ«ti adresuojami ne R.

N., o UAB „(duomenys neskelbtini)“.              Vertinant skundžiamo nuosprendžio turinį, gynėjo įsitikinimu, teismas priėmė teisingÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). IÅ¡teisintojo R. N. gynėjas advokatas R. Girevičius praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.             Apeliaciniame teismo posėdyje prokurorė, civilinio ieÅ¡kovo atstovas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, iÅ¡teisintasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti.             Apeliacinis skundas atmestinas.             Pagal BK 300 straipsnio (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrÄ dokumentÄ , suklastojo tikrÄ dokumentÄ arba žinomai netikrÄ ar žinomai suklastotÄ dokumentÄ laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

BK 300 straipsnis saugo tokiÄ vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrina normaliÄ , teisingÄ dokumentų apyvartÄ . Nors BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamÄ jÄ atsakomybę už dokumentų klastojimÄ nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentÄ panaudojus apyvartoje.

Tačiau net ir tais atvejais, kai dokumentas yra panaudojamas vieÅ¡oje apyvartoje, ne bet kokie duomenų iÅ¡kraipymai daro veikÄ pavojingÄ ir nusikalstamÄ .             Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali bÅ«ti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įraÅ¡as, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmÄ ar asmenį. Dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įraÅ¡as, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ faktÄ (juridinį faktÄ ).

Tai įraÅ¡as, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-662/2000, 2K-775/2007, 2K-263/2010, 2K-57/2014).             Netikro dokumento pagaminimas yra viena iÅ¡ dokumento suklastojimo formų – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu bÅ«du sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formÄ , ir pagal turinį. Ä® tokį dokumentÄ Ä¯raÅ¡oma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija.

Melagingi duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-387/2008).              Dokumentu pripažįstamas bet koks raÅ¡ytine forma suraÅ¡ytas aktas, nustatantis faktÄ , kuris gali turėti teisinę reikÅ¡mę. Tačiau pažymėtina, kad ne bet kokie neatitinkantys tikrovės duomenys gali bÅ«ti vertinami kaip pavojinga veika, numatyta BK 300 straipsnyje. Baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus.

Veikos pavojingumas reiÅ¡kia, kad veika daro žalÄ ar kelia pavojų visuomenėje labai vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms. BaudžiamÄ jÄ atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi bÅ«ti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalÄ baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Jei dokumente įraÅ¡yti tikrovės ne visai atitinkantys faktai neturi teisinės reikÅ¡mės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiÅ«riu, nes negali padaryti žalos reikÅ¡mingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263/2010).             Teisiamajame posėdyje liudytojas V.

Š. parodė, kad 2012 m. rugsėjo mėnesį jį parvažiuojantį iš užsienio, (duomenys neskelbtini), sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnas, patikrinęs transporto priemonės draudimo dokumentus, įspėjo, kad nėra priekabos draudimo, sunkvežimiui draudimas buvo. Kad negalioja vilkiko draudimas, pareigūnai nesakė. Priekabos draudimo galiojimo laikas buvo pasibaigęs. Kad priekabai buvo pasibaigęs draudimas, pats liudytojas nepastebėjo. V. Š. parodė, kad R. N. važiuoti su negaliojančiu draudimo liudijimu jam neliepė.

Po trijų savaičių R. N. davė galiojantį draudimÄ . Draudimas buvo galiojantis, įprastas su paraÅ¡ais, jo galiojimo laikotarpis jį tenkino, todėl iÅ¡vyko į užsienį. Po keturių savaičių, grįžtant iÅ¡ Vokietijos keltu, Lietuvoje jį sustabdė Pakrančių apsaugos tarnyba. Patikrinę dokumentus, pareigÅ«nai nustatė, kad transporto priemonės draudimas negaliojantis. Policijos pareigÅ«nai surašė ATP protokolÄ . Pakrančių apsaugos pareigÅ«nai draudimo polise rado netikslumų dėl priekabos registracijos numerio.

Duomenų bazėje tokio galiojančio draudimo liudijimo nerado. R. N. dėl susidariusios situacijos paaiÅ¡kino, kad tai draudėjo klaida, nes jis draudėjui pateikė teisingus duomenis. Dėl pirmo karto, kai policijos pareigÅ«nai jam surašė ATP protokolÄ , liudytojas kaltę pripažino, nes, prieÅ¡ iÅ¡vykdamas į reisÄ , nepatikrino dokumentų. KitÄ kartÄ manė, kad R. N. duotas draudimo liudijimas priekabai buvo geras, nes liudijimas jam jokių įtarimų nekėlė (t. 2, b. l. 109–110).             Teisiamajame posėdyje iÅ¡teisintasis R.

N. parodė, kad jis iki 2013 metų vasario pradžios dirbo samdomu direktoriumi UAB „(duomenys neskelbtini) “. 2012 m. rugpjūčio mėnesį telefonu kreipėsi į draudimo agentÄ A. U. ir užsakė vilkikui IVECO bei priekabai draudimus. Draudimo agentas jam į elektroninį paÅ¡tÄ atsiuntė du draudimo liudijimus (polisus), sÄ skaitos neatsiuntė. 2012 metų rusėjo mėnesį iÅ¡ elektroninio paÅ¡to spausdintuvu dokumentus atspausdino ir padavė juos vairuotojui V. Å .. Grįžęs iÅ¡ komandiruotės, V.

Å . informavo, kad (duomenys neskelbtini) jį sustabdė policija. Kadangi priekabai draudimo sutartis nebegaliojo, jam buvo suraÅ¡ytas protokolas. Vilkikui draudimas galiojo. Už draudimo liudijimus buvo mokama tada, kai draudimo agentas atsiųsdavo sÄ skaitÄ . R. N. telefonu bandė susisiekti su A. U., bet jis neatsiliepė. Už kelių savaičių, prieÅ¡ kitÄ V. Å . komandiruotę į užsienį, jis telefonu paprašė A. U., kad Å¡is iÅ¡raÅ¡ytų draudimo sutarties liudijimÄ . Dėl didelio darbo krÅ«vio draudimo agentui pasakė neteisingÄ vienÄ priekabos valstybinio numerio skaičių, t. y. vietoj 4, nurodė 3.

Elektroniniu paÅ¡tu gavo draudimÄ priekabai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ä®monė priekabÄ su tokiu valstybiniu numeriu jau buvo pardavusi. Suklydo dėl savo neatidumo. Už draudimo liudijimus sumokėdavo per bankÄ , tačiau Å¡iuo atveju sÄ skaitos kartu su draudimo liudijimais negavo. Nuo kada pradeda galioti draudimas, matyti iÅ¡ sutarties. Grįžęs po 6 savaičių, vairuotojas jam skambino ir pranešė, kad priekabos draudimas negalioja. Tada R. N. pastebėjo, kad draudimo liudijime klaidingai nurodytas vienas priekabos valstybinio numerio skaičius.

Už draudimus mokėdavo jis arba buhalterė. Vairuotojas visus draudimų liudijimus turėdavo. Dažniausiai dėl draudimo liudijimų galiojimo jį informuodavo vairuotojai. Kad galėtų apmokėti už draudimo liudijimÄ , reikėjo iÅ¡ draudiko gauti PVM sÄ skaitÄ , nes draudimo liudijime sÄ skaita nurodyta nebÅ«davo. Kai reikėdavo draudimo skubiai, jis paskambindavo draudimo agentui ir už draudimÄ sumokėdavo tÄ pačiÄ dienÄ , tačiau paprastai pinigus sumokėdavo per 5–6 dienas. Kadangi už draudimÄ buvo galima mokėti ir ketvirčiais, todėl sÄ skaitas iÅ¡ draudiko jis gaudavo kartÄ per ketvirtį.

Dėl tokios mokėjimo tvarkos buvo susitaręs su draudimo agentu. Įmonėje buvo aštuoni automobiliai, iš viso galiojo 24 draudimo sutartys, todėl dėl tokios automobilių gausos buvo atvejų, kai automobiliai būdavo ir be techninės apžiūros. 2012 m.–2013 m. įmonės finansinė situacija buvo normali, įmonė paskolų neturėjo, automobiliai buvo nupirkti už įmonės pinigus. Kad per brangu drausti transporto priemones, vairuotojams nėra sakęs. Nė vieno draudimo liudijimo kompiuteryje specialiai nesaugojo.

Gavęs draudimo liudijimÄ elektroniniu paÅ¡tu, jį atspausdindavo ir atiduodavo vairuotojui. Apmokėjimo laikas priklausydavo nuo draudimo agento, kada jis atsiųsdavo sÄ skaitÄ , tada bÅ«davo ir sumokama. Kratos metu jis tyrėjai savo kompiuterio ekrane parodė draudimo liudijimÄ . Prie tyrėjos akių draudimo liudijimus iÅ¡ elektroninio paÅ¡to perkėlė ant kompiuterio ekrano (Desktope), matėsi duomenų persiuntimo data. Draudimo liudijimų gavimo metu jam svarbiausia buvo jų galiojimo laikas, į sumÄ (kainÄ ) neatkreipė dėmesio (t. 2, b. l. 68–71, 119–120).             Apeliaciniame teismo posėdyje iÅ¡teisintasis R.

N. patvirtino, kad automobilius drausdavo visada. Dirbo su Vokietijos įmone, automobiliai buvo draudžiami ir užsienyje. Anglijoje lietuviški draudimai netikdavo, reikėdavo papildomo draudimo. Visus draudimus užsakydavo elektroniniu būdu, kaip ir šiuo atveju. Jeigu būtų neužsakęs draudimo, jis iš to jokios naudos nebūtų turėjęs (t. 3, b. l. 56–57).             Kad elektroniniu paštu R. N. atsiųsti draudimo sutarčių liudijimai Nr. AJA4542386 ir Nr.AJA4542374, kuriuos gavo V.

Å ., trumpÄ laikÄ galiojo, patvirtino liudytojas A. U.. Teisiamajame posėdyje liudytojas A. U. parodė, kad R. N. transporto priemones drausdavo draudimo kompanijoje RDD. Liudytojas prisiminė, kad R. N. paskambino ir paprašė kuo greičiau iÅ¡raÅ¡yti draudimo liudijimus vilkikui ir priekabai. Jis sudarė dvi draudimo sutartis ir iÅ¡siuntė elektroniniu paÅ¡tu. Po valandos sutartys buvo sugadintos. Å ias sutartis liudytojas sugadino pats, tačiau R. N. savo elektroniniame paÅ¡te to nematė. Draudimo sutartyse buvo nurodytos per didelės kainos, visiÅ¡kai nelogiÅ¡kos, lyginant su ankstesne vilkiko draudimo kaina, kuri buvo apie 4000 Lt metams.

Priekabos draudimo liudijimo numeris susidubliavo, todėl 2012-08-17 buvo apdrausta priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytojas nemanė, kad R. N. galėjo pasinaudoti negaliojančiais draudimo polisais. Å iuo atveju draudimo polisai tiesiog neegzistavo, nes jie negaliojo sistemoje. R. N. už draudimo liudijimus atsiskaitydavo įvairiai. Jei matydavo, kad bus patogiau sumokėti už draudimus vienu metu, tai jam iÅ¡raÅ¡ydavo vienÄ sÄ skaitÄ . Kol neapmokėdavo, draudimas negaliodavo. R. N. bÅ«davo iÅ¡siblaÅ¡kęs, todėl už draudimus sumokėdavo ne visada laiku, pateikė netikslius priekabos registracijos duomenis, t. y. nurodė vienÄ klaidingÄ skaičių.

Liudytojo teigimu, nuo draudimo poliso iÅ¡raÅ¡ymo iki jo panaikinimo galėjo praeiti net 6 valandos. Pati sistema laiko nerodo. Draudimo polisų iÅ¡siuntimo metu jie buvo galiojantys. Draudikas turi pareigÄ informuoti klientÄ ir jis visada informuojamas, kad nesumokėjus draudimo polisas negalios. Å iuo atveju priekabos Nr. (duomenys neskelbtini) draudimas buvo galiojantis. Apie tai, kad draudimo polisai anuliuoti, jis praneÅ¡imo R. N. nesiuntė (t. 2, b. l. 71–72).             Aptarti liudytojo A.

U. parodymai patvirtina aplinkybę, kad R. N. iš Draudimo brokerių bendrovės (duomenys neskelbtini) telefonu krovininiam automobiliui IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei krovininio automobilio priekabai „Schmitz SCS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užsakė tikrus transporto priemonės įprastinės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių liudijimus Nr. AJA4542386 ir Nr. AJA4542374 ir juos gavo elektroniniu paštu, tačiau R. N. nežinant, minėtus draudimo sutarčių liudijimus A.

U. panaikino ir jam apie tai nepranešė. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad privalomojo draudimo sutarčių liudijimai Nr. AJA4542386 ir Nr. AJA4542374 negaliojančiais tapo liudytojo A. U. iniciatyva, iÅ¡teisintajam R. N. apie tai nežinant.             Draudimo liudijimų Nr. AJA 4542386 ir Nr. AJA 4542374 sudarymo aplinkybes A. U. paaiÅ¡kino ir 2013-02-20 raÅ¡te, kuriame jis nurodė, jog 2012-08-17 per BTA programÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ buvo atspausdinti ir elektroniniu paÅ¡tu įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)” persiųsti draudimo polisai Nr. AJA 4542386 ir Nr. AJA 4542374, kurie nebuvo nei suklastoti, nei tuo labiau netikri.

Abu dokumentai persiuntimo klientui (UAB „(duomenys neskelbtini) “) metu buvo galiojantys, todėl tvirtinti, kad jis klientui perdavė netikrus dokumentus, nėra pagrindo. Minėtos draudimo sutartys buvo išrašytos kliento UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. N. prašymu. Ar gavęs elektroniniu paštu nuskanuotus draudimo polisus juos anuliuoti paprašė klientas, ar minėtus draudimo polisus jis anuliavo savarankiškai, kai pastebėjo, jog priekabai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dar tebegalioja sena draudimo sutartis, o vilkikui, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo sutartyje priskaičiuota nelogiÅ¡kai didelė įmoka, A. U. neprisiminė. Liudytojo nuomone, sugadintÄ arba nutrauktÄ draudimo sutartį laikyti suklastotu dokumentu bÅ«tų klaidinga, tokio nebegaliojančio draudimo poliso turėjimas draudėjui nesuteikia jokios naudos ar privalumo, o tuo labiau draudimo apsaugos, nes, jeigu atsitiktų bet koks draudžiamasis įvykis, ar automobilį sustabdytų patikrinimui Kelių policija, ar kitais atvejais, automobilis bÅ«tų laikomas kaip neturintis draudimo, draudimo kompanija eismo įvykio metu padarytos žalos neatlygintų, vairuotojas visais atvejais turėtų sumokėti baudÄ kaip važiuojantis nedrausta transporto priemone, o transporto priemonės savininkas turėtų atlyginti nukentėjusiems eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ .

Å iuo metu draudimo sutarties galiojimas gali bÅ«ti patikrinamas draudimo kompanijos duomenų bazėje arba Transporto priemonių draudikų motorinio biuro tinklalapyje. Netgi vairuotojui pametus ar kitaip praradus draudimo liudijimÄ , transporto priemonė bus traktuojama kaip apdrausta, jeigu sutartis lieka galiojanti duomenų bazėje ir už jÄ yra sumokėta draudimo įmoka (t. 2, b. l. 66).             Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimuose apie tai, kad jų neapmokėjus, draudimo liudijimai laikomi negaliojančiais, nenurodyta.

Juose pateikta tik informacija apie tai, kaip elgtis įvykus eismo įvykiui, bei tai, jog draudėjui laiku nesumokėjus draudimo įmokos, draudimo bendrovė turi teisę pateikti atitinkamai įmonei duomenis dėl draudiko nemokumo (t. 1, b. l. 12, 13).             Liudytojas T. J. patvirtino, kad, jam sustabdžius automobilį IVECO su priekaba, jokių abejonių dėl draudimo polisų nekilo. Draudimo polisai buvo su antspaudais ir parašais (t. 2, b. l. 71).             Kad draudimo sutarčių liudijimai R.

N. buvo iÅ¡siųsti iÅ¡ agento A. U. elektroninio paÅ¡to į R. N. elektroninį paÅ¡tÄ , patvirtina 2013-04-26 apžiÅ«ros protokole užfiksuoti A. U. elektroninio paÅ¡to (duomenys neskelbtini) duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad 2012.08.17 12.37 val. buvo iÅ¡siųstas elektroninis laiÅ¡kas, kurio apimtis – 309 KB, laiÅ¡kas adresuotas R. N., prie laiÅ¡ko prikabinti du failai, kurių pavadinimai „(duomenys neskelbtini)pdf 9143 KB ir (duomenys neskelbtini).pdf (143 KB) (t. 1, b. l. 85-89).             Teisiamajame posėdyje liudytoja I.

A. parodė, kad, apžiÅ«rėjusi R. N. kompiuterį, draudimo polisus matė ne elektroniniame paÅ¡te, bet persiųstus į kompiuterį. Liudytoja nepaneigė, kad R. N. jos akivaizdoje kažkokius duomenis perkėlė, nes tikrinti R. N. elektroninį paÅ¡tÄ ji neturėjo teisės, draudimo polisai bet kokiu atveju buvo iÅ¡saugoti (t. 2, b. l. 119–120).             Tokie liudytojos I. A. parodymai iÅ¡ esmės nepaneigia R. N. tvirtinimo, kad jis, tyrėjai matant, draudimo sutarčių liudijimus iÅ¡ elektroninio paÅ¡to perkėlė ant kompiuterio ekrano (Desktope).             IÅ¡teisintasis R.

N. gautų failų iÅ¡ elektroninio paÅ¡to nepaÅ¡alino. TÄ aplinkybę patvirtina apžiÅ«ros protokole užfiksuoti kompiuterio „Asus“ Nr. (duomenys neskelbtini) apžiÅ«ros duomenys (t. 1, 115–129), iÅ¡ kurių matyti, kad draudimų sutarčių liudijimai Nr. AJA4542386 ir Nr. AJA4542374 buvo surasti failuose su pavadinimais „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)pdf“. Atidarius dokumentÄ matyti nuoroda, kad laiÅ¡kas gautas iÅ¡ A. U., UADBB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos regioninio skyriaus direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 17 d. 12.37 val. iÅ¡ elektroninio paÅ¡to (duomenys neskelbtini) , prie elektroninio laiÅ¡ko prikabinti 2 priedai, kurių pavadinimai „(duomenys neskelbtini)pdf“ ir „(duomenys neskelbtini)“.

Taip pat iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) gautas laiškas iš UADBB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos regioninio skyriaus direktoriaus A. U. ir 2012 m. spalio 31 d. 14.33 val., prie elektroninio laiško pridėti 2 priedai, kurių pavadinimai „(duomenys neskelbtini) “ ir „(duomenys neskelbtini)“.             Specialisto išvada Nr. 140-(735)-IS1-1505 patvirtina, kad pateikti tirti dokumentų: įprastinės transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo sutarties liudijimo Nr. AJA4542386 ir įprastinės transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo sutarties liudijimo Nr. AJA4542374 visas juoda spalva spausdintas tekstas, „(duomenys neskelbtini) “ ženklai, antspaudų, spaudų ir parašų atvaizdai ir visa kita atlikti ant baltos spalvos popieriaus lapų, spausdinant spalvinės elektrografinės spaudos būdu.

Du įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių liudijimai Nr. AJA4542386 ir Nr. AJA4542374 atlikti vienu ir tuo pačiu bÅ«du, t. y. elektrografinės spaudos bÅ«du (t. 1, b. l. 135–136).             Teisiamajame posėdyje liudytoja R. S. parodė, kad bendrovė už automobilių draudimus visÄ draudimo įmokÄ mokėdavo iÅ¡ karto arba ketvirčiais. Jei bendrovė nebÅ«davo susimokėjusi už draudimo liudijimus, gaudavo įspėjimus dėl skolos.

Buvo atvejų, kai mokėjimai draudimo bendrovėms buvo pradelsti. Įmonės finansinė padėtis tuo metu buvo normali. Draudimo brokeriai visus dokumentus, susijusius su transporto priemonių draudimo liudijimais, siuntė tiesiogiai direktoriui R. N., jis juos ir saugojo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja tyrėjai pateikė visus įmonėje rastus su draudimo liudijimais susijusius dokumentus. 2012 m. antrojoje pusėje jokių kalbų apie tai, kad įmonės vairuotojai naudojasi netikrais draudimo polisais, negirdėjo (t. 2, b. l. 85–86).             Kad R.

N. už draudimo sutarčių liudijimus sumokėdavo ne visada laiku, patvirtino ir liudytojas A. U.. Apie tai, kad nuolatiniams klientams kartu su draudimo liudijimais sÄ skaitų iÅ¡kart neiÅ¡siųsdavo, R. N. sÄ skaitÄ dėl draudimų apmokėjimo bÅ«tų gavęs vėliau, tačiau draudimų liudijimai buvo panaikinti, A. U. parodė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 33). Todėl nepaneigti R. N. parodymai, kad jis sÄ skaitÄ dėl draudimo liudijimų apmokėjimo tikėjosi gauti įprasta tvarka, tačiau jos negavo ir gauti negalėjo, nes A.

U., R. N. neįspėjęs, draudimo sutarčių liudijimus panaikino, o dėl didelio darbo krÅ«vio, užmarÅ¡umo ar kitų priežasčių R. N. apie nesumokėtas draudimo įmokas galėjo ir nepasidomėti. Jokie faktai nepaneigia tos aplinkybės, kad apie draudimo sutarčių liudijimų negaliojimÄ R. N. sužinojo tik iÅ¡ vairuotojo V. Å ., kad apskritai apie besibaigiančius draudimo polisus V. Å . informuodavo patys vairuotojai.             Bylos duomenimis nepaneigta ir ta aplinkybė, kad vietoj priekabos numerio skaičiaus 4 R.

N. nurodė skaičių 3 ne dėl kokių nors savanaudiškų, taupymo tikslų, bet dėl kitų, baudžiamosios atsakomybės neužtraukiančių priežasčių. Liudytojas A. U. patvirtino, kad priekabai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios bendrovė nebeturėjo, draudimo sutarties liudijimas buvo apmokėtas, tačiau realiai draudimas buvo reikalingas priekabai, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. N. prašymas Draudimo kompanijai „(duomenys neskelbtini)“, tuo prašymu prašoma draudimo sutartį AYAS/8513874 priekabai, kurios valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) , nutraukti ir grÄ Å¾inti sumokėtus pinigus (t. 1, b. l. 40).              Nesutikti su skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio argumentais, kad R. N. veiksmai dėl ne laiku apmokėtų draudimo įmokų bei dėl klaidos, užsakant draudimo polisÄ priekabai, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o ne Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo tyčiniai ir jokių teisinių pasekmių nesukėlė, kolegija neturi pagrindo.             Pažymėtina, kad negaliojantys draudimų liudijimai, nepaisant to, kiek ilgai bÅ«tų jais naudojamasi, draudimo sutartimis numatytų žalos atlyginimo sÄ lygų sukurti negalėjo ir nesukÅ«rė, tokie jie draudimo liudijimais nelaikytini.

Jeigu ir būtų įvykęs draudžiamasis įvykis, tai, paaiškėjus, kad draudimo liudijimas negalioja, visos patirtos išlaidos turėtų būti padengtos draudėjo lėšomis. Kad tokio nebegaliojančio draudimo poliso turėjimas draudėjui nesuteikia jokios naudos ar privalumo, 2013-02-20 rašte patvirtino ir draudimo brokeris A. U.. Esant tokioms aplinkybėms, reikalavimas civiliniam ieškovui BTA „(duomenys neskelbtini) “ SE filialui Lietuvoje iš R. N. priteisti 4858.27 Lt turtinės žalos yra nepagrįstas.             Esant aptartoms aplinkybėms, apylinkės teismo išteisinamasis nuosprendis, net ir esant jame apeliaciniame skunde paminėtų prieštaravimų dėl R.

N. iÅ¡teisinimo pagrindų, iÅ¡ esmės yra pagrįstas ir teisėtas, teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų, įrodymus vertino vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimais, todėl laikytina, kad R. N. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), iÅ¡teisino pagrįstai. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-18 nuosprendis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas ir nenaikintinas.             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija                                               n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Kristinos Prialgauskienės apeliacinį skundÄ atmesti.             Kolegijos pirmininkas                                                                  Stasys Valužis      Teisėjai                                                                                   Regina BertaÅ¡ienė                                                                                     Linas Pauliukėnas