2021-08-05 Nr. CB-7392-2-52-3-04398-2017-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4381

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04398-2017-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugpjūčio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2021 m. liepos 30 d. paduotu atsakovo S. N. R. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 18 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu taikyti laikinąją apsaugos priemonę,

n u s t a t ė :

Atsakovas S. N. R. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Turto lizingas“ ieškinį atsakovams G. B. B. ep R. ir S. N. R. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir žalos atlyginimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad: jis pirmos instancijos teisme negavo patikslinto ieškinio priedų kopijų išverstų į jam suprantamą prancūzų kalbą, o apeliacinės instancijos teisme negavo procesinių dokumentų kopijų išverstų į prancūzų kalbą, todėl buvo apribota jo teisė į šalių lygiateisiškumą, nes neturėdamas galimybės susipažinti su bylos dokumentais prarado galimybę teikti įrodymus, efektyviai ginčyti priešingos šalies įrodymus, pateikti argumentų dėl visų byloje iškilusių klausimų, prarado teisę į rungtyniškumą byloje, nes neturėjo galimybės žinoti ir atsikirsti į visus priešingos šalies teiginius, t. y. neturėjo teisės į teisingą teismą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose; apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, jog pirmos instancijos teismas atsakovui neprivalėjo pateikti patikslinto ieškinio priedų išverstų į jam suprantamą prancūzų kalbą, rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2007 n. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-117/2007, prieštaraujančia vėliau priimtam Europos Parlamento ir Tarybos 2007 m. lapkričio 13 reglamento (EB) Nr. 1393/ 2007, 8 straipsnio 1 daliai, reglamentuojančiai, jog užsienietis turi teisę gauti procesinius dokumentus jam suprantama kalba, bei CPK 113 straipsnio 3 daliai; atsakovas turėjo atstovą advokatą, tačiau jis apie 2020 m. gruodžio 19 d. teismo posėdį pirmosios instancijos teisme atsakovui nepranešė, o pats į posėdį neatvyko, t. y. atsakovas atstovo neturėjo; atsakovas šaukimo į nurodytą teismo posėdį negavo ir apie šį teismo posėdį nežinojo.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, sprendžia, kad argumentai, kuriais pasisakoma dėl netinkamo teisės normų taikymo, nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, be to, kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas konstatuoti, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Taigi kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę nenagrinėjamas.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Virgilijus Grabinskas

Donatas Šernas