Legislator Case Law & Legislation
4e21219c-0b75-477c-beb1-76d203db29d9 AI generated

4e21219c-0b75-477c-beb1-76d203db29d9 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 4e21219c-0b75-477c-beb1-76d203db29d9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė teismo pripažinti negaliojančia A. G. su AB SEB banku sudarytÄ 2012-07-20 laidavimo sutartį Nr. 0041204014659-54.Nurodė, kad AB SEB bankas ir trečiasis asmuo UAB „Agrovet“ 2001-09-13 sudarė kreditavimo sutartį Nr. 043010401386/02, pagal kuriÄ bendrovei suteikė kreditÄ . Kreditavimo sutarties įvykdymo užtikrinimui ieÅ¡kovas ir atsakovas 2012-07-20 pasirašė laidavimo sutartį Nr. 0041204014659-54, kuria ieÅ¡kovas įsipareigojo ne didesne kaip 1.000.000 Lt (289.620,02 Eur) suma atsakyti bankui kreditavimo sutarties galiojimo laikotarpiu už UAB „Agrovet“ įsipareigojimų bankui tinkamÄ vykdymÄ .

Legislator headnote

AI generated

4e21219c-0b75-477c-beb1-76d203db29d9 · Vilniaus apygardos teismas: Pažymėtina tai, kad laidavimo sutartis buvo neatlygintinė, t. y. ieÅ¡kovas iÅ¡ UAB „Agrovet“ jokios asmeninės finansinės naudos už prisiimtÄ prievolę negavo, dividendai už turimas akcijas nebuvo iÅ¡mokėti. Sutartis buvo sudaryta ne tuo pačiu metu, kai buvo sudaryta kreditavimo sutartis, o po daugiau, nei 10 metų kredito gavėjai UAB „Agrovet“ jau susidÅ«rus su finansiniais sunkumais vykdant kreditavimo sutartį, taigi, ieÅ¡kovo sutartimi prisiimta rizika atsakyti už 1 milijono dydžio UAB „Agrovet“ skolinį įsipareigojimÄ buvo reali ir jau tuo metu aiÅ¡kiai pasireiÅ¡kė tokio sandorio prieÅ¡taravimas ieÅ¡kovo interesams.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2-2151-392/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02123-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.; 2.5.2.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 10 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius, sekretorė Sonata Aidukė, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui R. G., atsakovo atstovei E. N., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. G. ieÅ¡kinį atsakovui AB SEB bankui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo RUAB „Agrovet“,                          n u s t a t ė : ieÅ¡kovas A.

G. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė teismo pripažinti negaliojančia A. G. su AB SEB banku sudarytÄ 2012-07-20 laidavimo sutartį Nr. 0041204014659-54.Nurodė, kad AB SEB bankas ir trečiasis asmuo UAB „Agrovet“ 2001-09-13 sudarė kreditavimo sutartį Nr. 043010401386/02, pagal kuriÄ bendrovei suteikė kreditÄ . Kreditavimo sutarties įvykdymo užtikrinimui ieÅ¡kovas ir atsakovas 2012-07-20 pasirašė laidavimo sutartį Nr. 0041204014659-54, kuria ieÅ¡kovas įsipareigojo ne didesne kaip 1.000.000 Lt (289.620,02 Eur) suma atsakyti bankui kreditavimo sutarties galiojimo laikotarpiu už UAB „Agrovet“ įsipareigojimų bankui tinkamÄ vykdymÄ .

UAB „Agrovet“ akcininko ir direktoriaus A. G. su AB SEB banku sudaryta sutartis, ieÅ¡kovo nuomone, turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia, nes sutartį ieÅ¡kovas sudarė dėl banko ekonominio spaudimo bei realaus grasinimo, ginčijamÄ sandorį buvo priverstas sudaryti dėl „susidėjusių“ aplinkybių jam labai nenaudingomis sÄ lygomis (CK 1.91 str. 1 d.).Bankas papildomų UAB „Agrovet“ prievolių įvykdymo užtikrinimo – laidavimo pareikalavo po ekonominės krizės bendrovei negalint sumokėti paskolos dalies pagal grafike nustatytus artėjančius terminus ir praÅ¡ant atidėti paskolos grÄ Å¾inimo terminÄ . 2010 metais už              UAB „Agrovet“ kreditÄ laidavo UAB „PajÅ«rio mėsinė“ ir UAB „Kretingalės mėsa“                           (UAB „Agrovet“ akcininkė), o 2012 metais tai padaryti buvo pareikalauta ir antrojo bendrovės akcininko – A.

G.. Papildomų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių buvo pareikalauta nepaisant to, kad UAB „Agrovet“ banko naudai buvo įkeitusi turto, kurio likutinė vertė 2012-07-20 dienai buvo 7.536.462,22 Eur, o 2016-09-30 duomenimis šį turtÄ perkainavus, jo vertė sudaro 9.547.034,47 Eur. UAB „Agrovet“ pasaulinės ekonominės krizės metu patyrė finansinių sunkumų, dėl kurių ji nebegalėjo tinkamai vykdyti su AB SEB banku sudarytos 2001-09-13 kreditavimo sutarties. Siekiant spręsti susidariusiÄ problemÄ , bankas pažadėjo pakeisti ilgalaikio kredito grÄ Å¾inimo grafikÄ nekeičiant paskutinio kredito grÄ Å¾inimo termino, pratęsti kredito limitų grÄ Å¾inimo terminus iki 2013-05-31, su sÄ lyga, kad už kredito grÄ Å¾inimÄ 1 mln. litų suma papildomai laiduos įmonės akcininkas ir vadovas A.

G.. PrieÅ¡ingu atveju, UAB „Agrovet“ dėl objektyvių priežasčių neiÅ¡galint mokėti kredito įmokų, bankas grasino nutraukti kredito sutartį ir pradėti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Keldamas nurodytas sÄ lygas ir reikalaudamas, kad juridinio asmens prievolę užtikrintų bÅ«tent Å¡io asmens dalyvis, o ne bet koks kitas fizinis asmuo, bÅ«tent dalyviui (tuo pačiu ir vadovui), atsakingam bei suinteresuotam įmonės veiklos tęstinumu, bankas panaudojo ekonominį spaudimÄ , kad ieÅ¡kovas sudarytų iÅ¡imtinai bankui naudingÄ , o ieÅ¡kovui ypač nenaudingÄ sandorį.

Bankas nurodytÄ ekonominio spaudimo priemonę taikė naudodamasis savo ekonomiÅ¡kai stipresnės lyginant tiek su nuo banko finansavimo priklausomu juridiniu, tiek su fiziniu asmeniu sutarties Å¡alies padėtimi, keldamas sÄ lygas juridinio asmens prievolę užtikrinti Å¡io asmens dalyvio asmeniniu laidavimu bei turtu, tokiu bÅ«du pastarÄ jį, neturintį kitos iÅ¡eities iÅ¡ susidariusios situacijos, priversdamas supainioti savo ir privataus juridinio asmens interesus. SusidÅ«rusi su finansiniais sunkumais, UAB „Agrovet“ tapo visiÅ¡kai priklausoma nuo banko valios.

Galimybės refinansuoti kreditÄ ar pasiskolinti lėšų iÅ¡ kitų finansinės rinkos dalyvių, kai UAB „Agrovet“ pagrindinis turtas buvo įkeistas banko reikalavimų užtikrinimui, tapo minimalios, todėl, ieÅ¡kovas, kaip bendrovės akcininkas bei sÄ Å¾iningas vadovas, norėdamas iÅ¡saugoti du deÅ¡imtmečius vykdomÄ veiklÄ ir darbo vietas, nebeturėjo kitos iÅ¡eities kaip tik sutikti su banko reikalavimu sudaryti laidavimo sutartį. Bankas atitinkamos ekonominio spaudimo taktikos laikėsi ir pareikÅ¡damas reikalavimÄ ieÅ¡kovui, kaip UAB „Agrovet“ laiduotojui.

Pasibaigus kredito sutarties terminui (2014-12-15) bankas UAB „Agrovet“ ragino surasti investuotojÄ ir tvirtino, jog jis sudarys sÄ lygas investuotojo atėjimui, tačiau, 2016 m. balandžio mėnesį vykstant deryboms su investuotoju, bankas vienaÅ¡aliÅ¡kai dviem mėnesiais sutrumpino sutartus terminus deryboms, ir, panaudodamas savo derybinį pranaÅ¡umÄ , nurodė, kad, tuo atveju, jei ieÅ¡kovas A. G. bankui ir investuotojui priimtinomis sÄ lygomis neperleis akcijų nuosavybės už simbolinę kainÄ , bankas imsis priverstinių skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo priemonių.

IeÅ¡kovui neperleidžiant jam priklausančių akcijų banko ir investuotojo padiktuotomis sÄ lygomis, bankas panaudojo procesinį spaudimÄ ir pareikalavo, kad ieÅ¡kovas nedelsiant asmeniÅ¡kai sumokėtų laidavimo sumÄ .PasiraÅ¡ius sutartį, iÅ¡ banko nebuvo gauta daugiau papildomų finansinių lėšų, todėl ieÅ¡kovas neturėjo jokios tiesioginės naudos ar intereso Å¡ios sutarties sudarymui. UAB „Agrovet“ turi realiÄ galimybę patenkinti banko reikalavimus, atsakovo siekis, jog ieÅ¡kovas prisiimtų asmeninę atsakomybę ir sumokėtų UAB „Agrovet“ skolÄ iÅ¡ asmeninio turto kaip solidarusis laiduotojas, paneigia ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens esmę.

Toks reikalavimas neatitinka proporcingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo, ekonomiÅ¡kumo ir protingumo kriterijų, nes maksimali verslo rizika ir finansinė naÅ¡ta yra perkeliama ant ribotos atsakomybės juridinio asmens dalyvio pečių, nepagrįstai apsunkinant jo finansinę padėtį. Sutarties sÄ lygos nepagrįstai suteikė atsakovui perdėtÄ pranaÅ¡umÄ ir neatitiko protingumo ir sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimų. Atsakovas nesÄ Å¾iningai pasinaudojo tuo, kad                       UAB „Agrovet“ turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, konkrečiu momentu yra ekonomiÅ¡kai silpna, todėl ieÅ¡kovas, kaip pareigingas įmonės vadovas, buvo priverstas sutikti su banko padiktuotomis sutarties sÄ lygomis ir už juridinį asmenį laiduoti didžiule 1 milijono litų suma.

Pažymėtina tai, kad laidavimo sutartis buvo neatlygintinė, t. y. ieÅ¡kovas iÅ¡ UAB „Agrovet“ jokios asmeninės finansinės naudos už prisiimtÄ prievolę negavo, dividendai už turimas akcijas nebuvo iÅ¡mokėti. Sutartis buvo sudaryta ne tuo pačiu metu, kai buvo sudaryta kreditavimo sutartis, o po daugiau, nei 10 metų kredito gavėjai UAB „Agrovet“ jau susidÅ«rus su finansiniais sunkumais vykdant kreditavimo sutartį, taigi, ieÅ¡kovo sutartimi prisiimta rizika atsakyti už 1 milijono dydžio UAB „Agrovet“ skolinį įsipareigojimÄ buvo reali ir jau tuo metu aiÅ¡kiai pasireiÅ¡kė tokio sandorio prieÅ¡taravimas ieÅ¡kovo interesams.

Ginčijamas sandoris buvo sudarytas nesant jokio racionalaus pagrindo ir / ar ieÅ¡kovo intereso, pagrįsto ekonominės naudos bei pelno siekimu, Å¡iuo sandoriu buvo tik sukurta ieÅ¡kovo rizika bei sudarytos prielaidos patirti asmeninius nuostolius dėl galimo trečiojo asmens savo prievolės kreditoriui neįvykdymo. Todėl yra CK 1.91 str. 1 d. numatytas pagrindas sutartį pripažinti negaliojančia, nes ieÅ¡kovas Å¡iÄ sutartį sudarė dėl atsakovo ekonominio spaudimo: bankas reikalavo sudaryti laidavimo sutartį užtikrinant juridinio asmens skolinio įsipareigojimo jam įvykdymÄ bei grasino, kad to nepadarius UAB „Agrovet“ neatidės kredito mokėjimo terminų, kreditavimo sutartį nutrauks ir pradės priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , kas reiÅ¡kė faktinio įmonės veiklos nutraukimo grėsmę.

Atsakovas AB SEB bankas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.Nurodė, kad tiek 2001-09-13 kreditavimo sutarties Nr. 043010401386/02 su                          UAB „Agrovet“ (toliau – skolininkas), tiek vėliau ir jos pakeitimų pasiraÅ¡ymo metu ieÅ¡kovas, kaip pripažįstama ir ieÅ¡kinyje, buvo skolininko akcininkas ir jo vadovas, taigi – suinteresuotas, kad skolininkas gautų / pratęstų kreditÄ kaip įmanoma palankesnėmis sÄ lygomis.

PasiraÅ¡ydamas laidavimo sutartį, ieÅ¡kovas veikė kaip verslininkas, turintis patirties bendradarbiaujant su bankais sferoje. IeÅ¡kovas aiÅ¡kiai suprato, kokiÄ sutartį pasiraÅ¡o ir kokiÄ rizikÄ prisiima atitinkamomis sutarčių nuostatomis. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas skolininko akcininku ir vadovu, dalyvavo jam priklausančios bendrovės veikloje, jÄ valdė ir priiminėjo visus su bendrovės veikla susijusius sprendimus, įskaitant ir sutarčių su bankais ir kitais kontrahentais sudarymÄ .

PasiraÅ¡ydamas laidavimo sutartį, ieÅ¡kovas siekė gauti / pratęsti kreditÄ savo verslui, suprasdamas, kad viena iÅ¡ skolininkui suteikto kredito grÄ Å¾inimo užtikrinimo priemonių bus ieÅ¡kovo asmeninis laidavimas daliai kredito sumos (1.000.000 Lt) visam terminui. Tuo labiau, kad ieÅ¡kovas turėjo patirties sudarydamas sutartis su bankais. PrieÅ¡ingai, nei teigia ieÅ¡kovas, bankas nenaudojo jokio spaudimo ar prievartos, o ieÅ¡kovas, bÅ«damas sÄ moningu ir protingu verslininku, turinčiu bendradarbiavimo su įvairiais bankais patirties ir matydamas, kad su banku pasiraÅ¡omos sutartys jam nepalankios, galėjo rinktis kitÄ kredito įstaigÄ , refinansuodamas suteiktÄ paskolÄ .

Å ios aplinkybės savo ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nepaneigė.Aplinkybė, kad skolininkas laidavimo sutarties pasiraÅ¡ymo metu turėjo ekonominių sunkumų, nereiÅ¡kia, kad bankas naudojo prievartÄ ar ekonominį spaudimÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ . Tokie atvejai, kaip ekonominės situacijos pasikeitimas, vertintini kaip ieÅ¡kovo, kaip verslininko ir skolininko akcininko bei vadovo rizika. IeÅ¡kovas yra verslininkas, todėl jo valdomos ir vadovaujamos įmonės finansiniai rezultatai yra komercinės veiklos – verslo – iÅ¡raiÅ¡ka.

Laidavimo sutarčių sudarymas – yra labai įprasta verslo praktika, įprasta prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė, skatinanti laiduotojÄ rÅ«pintis, kad prievolės bankui bÅ«tų vykdomos laiku ir nustatytais terminais. Todėl prieÅ¡ingi ieÅ¡kovo argumentai, jog laidavimo sutartis tariamai yra priemonė ribotos juridinio asmens atsakomybės iÅ¡vengimui, atmestini kaip nepagrįsti ir nelogiÅ¡ki, prieÅ¡taraujantys tiek verslo praktikai, tiek pačiai laidavimo instituto esmei. VisiÅ¡kai natÅ«ralu, kad verslininkas, siekiantis gauti kreditÄ , imsis visų įmanomų priemonių gauti jį kuo palankesnėmis sÄ lygomis, įvertindamas galimÄ su tuo susijusiÄ rizikÄ .

IeÅ¡kovas neneigia savo kaip verslininko patirties dėstydamas galimas skolininko, kurio akcininku ir vadovu buvo ir yra ieÅ¡kovas, neatsiskaitymo su banku priežastis.Aplinkybė, paneigianti ieÅ¡kovo dėstomus teiginius, jog ieÅ¡kovas negalėjo derėtis dėl laidavimo sutarties sÄ lygų, yra tai, kad ieÅ¡kovas laidavo ne visai kredito sumai, o tik mažai jos daliai. StandartiÅ¡kai akcininkai ir bendrovės vadovai laiduoja visai kredito sumai visam terminui, tuo tarpu ieÅ¡kovo sutartis Å¡iuo atveju yra modifikuota, o tai tik patvirtina, kad ieÅ¡kovas galėjo derėtis ir derėjosi dėl laidavimo sutarties sÄ lygų, todėl bet kokie ieÅ¡kovo argumentai apie banko vienaÅ¡aliÅ¡kai primestas sutarties sÄ lygas atmestini kaip visiÅ¡kai nepagrįsti ir nelogiÅ¡ki.

Be to, bankas neneigia aplinkybės, kad ieÅ¡kovas kaip skolininko vadovas ir akcininkas vedė derybas su banku, kurių metu bankas buvo sustabdęs iÅ¡ieÅ¡kojimo tiek iÅ¡ skolininko, tiek iÅ¡ ieÅ¡kovo kaip laiduotojo ir solidaraus skolininko procesus. Tačiau derybų metu nepavykus pasiekti abiems Å¡alims priimtino rezultato, deryboms nutrÅ«kus iÅ¡ieÅ¡kojimas buvo atnaujintas. Banko nuomone, ieÅ¡kovas neįrodė ir kitos tariamos laidavimo sutarties negaliojimo sÄ lygos, t. y. kad laidavimo sutartis turėtų bÅ«ti pripažinta negaliojančia dėl „susidėjusių“ sunkių aplinkybių.

Kaip jau buvo nurodyta, tai, kad skolininko finansinė bÅ«klė buvo pablogėjusi, nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovui susiklostė tokios aplinkybės, jog jis buvo priverstas sudaryti laidavimo sutartį. IeÅ¡kovo kaip verslininko, turinčio derybų su bankais, patirties faktas paneigia ieÅ¡kovo teiginius. IeÅ¡kovas neįrodė, kuo konkrečiai ieÅ¡kovui kaip verslininkui buvo nenaudinga laidavimo sutartis. Pats laidavimo sutarties sudarymo faktas, atsižvelgiant į Å¡io sandorio paprastumÄ ir dažnumÄ rinkoje, nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovui ji nenaudinga.

PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovas gavo naudÄ iÅ¡ to – skolininko kreditavimo terminas buvo pratęstas. IeÅ¡kinys atmestinas.Nustatyta, kad AB SEB bankas ir trečiasis asmuo UAB „Agrovet“ 2001-09-13 sudarė kreditavimo sutartį Nr. 043010401386/02, pagal kuriÄ UAB „Agrovet“ suteikė kreditÄ . Kreditavimo sutarties įvykdymo užtikrinimui ieÅ¡kovas ir atsakovas 2012-07-20 pasirašė laidavimo sutartį Nr. 0041204014659-54, kuria ieÅ¡kovas įsipareigojo 289.620,02 Eur suma atsakyti bankui kreditavimo sutarties galiojimo laikotarpiu už UAB „Agrovet“ įsipareigojimų bankui tinkamÄ vykdymÄ .

IeÅ¡kovas ginčija Å¡alių sudarytÄ laidavimo sutartį CK 1.91 str. 1 d. pagrindu ir teigia, klad ji turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia.CK 1.91 str. 1 d. numato, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos Å¡alies atstovo piktavaliÅ¡ko susitarimo su antrÄ ja Å¡alimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sÄ lygomis, gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieÅ¡kinį.

Teismas nesutinka su ieÅ¡kovo argumentais, jog pastarasis ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo verčiamas sudaryti laidavimo sandorį dėl susiklosčiusios sunkios UAB „Agrovet“ turtinės padėties. Å ie ieÅ¡kovo argumentai nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Pagal CK 6.256 str. 4 d., įmonė (verslininkas) už sutarties neįvykdymÄ neatsako tik tais atvejais, kai prievolė neįvykdyta dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitaip. Remiantis CK 6.212 str. 1 d., nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad sutarties Å¡alis neturi reikiamų finansinių iÅ¡teklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles.

Aplinkybė, kad UAB „Agrovet“ laidavimo sutarties pasiraÅ¡ymo metu turėjo ekonominių sunkumų, nereiÅ¡kia, kad atsakovas naudojo prievartÄ ar / ir ekonominį spaudimÄ . Tokie atvejai kaip ekonominės situacijos pasikeitimas vertintini kaip paties ieÅ¡kovo kaip verslininko rizika. Taigi, ieÅ¡kovas, laiduodamas už UAB „Agrovet“ turėjo įvertinti įmonės finansinę padėtį, t. y. ieÅ¡kovas turėjo pareigÄ imtis veiksmų, užtikrinant, kad jo interesai nukentėtų kuo mažiau.Paminėtina, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta pratęsiant su UAB „Agrovet“ sudarytÄ kreditavimo sutartį, t. y. buvo pratęstas apyvartinio kredito limito terminas vieneriems metams bei pradelstų įsipareigojimų mokėjimas perkeltas į sutarties termino pabaigÄ , kas reiÅ¡kia, kad naudÄ iÅ¡ laidavimo sutarties gavo abi Å¡alys (UAB „Agrovet“ ir ieÅ¡kovas kaip įmonės vadovas ir pagrindinis akcininkas).

Esant minėtoms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas siekė panaudoti ar panaudojo ekonominį spaudimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu. Å ios aplinkybės ieÅ¡kovas taip pat neįrodė. Todėl ieÅ¡kovo argumentai, kad jis atsakovo buvo priverstas sudaryti laidavimo sutartį nelaikytini pagrįstais. Sudarydamos sutartį, Å¡alys laisva valia nusistato tarpusavio teises ir pareigas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 str. 1 d.). Vėlesnis sutarties pakeitimas reiÅ¡kia įsikiÅ¡imÄ Ä¯ jau tarp Å¡alių egzistuojančiÄ teisių ir pareigų pusiausvyrÄ , todėl Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas (CK 1.2 str.) reikalauja, kad sutartis įprastai bÅ«tų keičiama Å¡alių susitarimu (CK 6.223 str. 1 d.).

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, matyti, kad ieÅ¡kovas galėjo derėtis ir derėjosi dėl laidavimo sutarties sÄ lygų, kadangi ieÅ¡kovas laidavo ne visai kredito sumai, o tik jos daliai. Taigi, ieÅ¡kovo argumentai, jog atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai sudarė sutarties sÄ lygas ir pateikė ieÅ¡kovui pasiraÅ¡yti, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip jau minėta, sutartys Å¡alys pasiraÅ¡o laisva valia, o ieÅ¡kovas, pasiraÅ¡ydamas ginčijamÄ sandorį, sutiko su visomis sutarties sÄ lygomis.Taigi, teismas, įvertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus bei Å¡alių atstovų duotus parodymus posėdžio metu, daro iÅ¡vadÄ , kad nėra jokio pagrindo pripažinti 2012-07-20 laidavimo sutartį Nr. 0041204014659-54 negaliojančia CK 1.91 str. pagrindu, nes ieÅ¡kovas neįrodė CK 1.91 str. taikymo sÄ lygų.

IeÅ¡kovas neįrodė ir to, kad laidavimo sutartis turėtų bÅ«ti pripažinta negaliojančia dėl „susidėjusių“ sunkių aplinkybių. Tai, kad skolininko finansinė bÅ«klė buvo pablogėjusi, nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovui susiklostė tokios aplinkybės, jog jis buvo priverstas sudaryti laidavimo sutartį. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 str.,              n u s p r e n d ė : IeÅ¡kinį atmesti.             Sprendimas per 30 dienų skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ .

Teisėjas                                                                              Virginijus Kairevičius                         Â