2018-01-17 Nr. AB-1305-3-61-3-05077-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-93-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05077-2015-0

Procesinio sprendimo kategorijos 16.3; 18.6.1.4; 57.1.1; 57.3; 57.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. G. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. S., S. G., V. D., J. P., L. M., V. Š., A. J., E. J., V. J. Ž., Š. P., D. D., G. B. (G. B.), A. R., V. Š., I. R., Č. R. (Č. R.), V. D., O. F. (R.) ir S. R. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja L. G. su 2015 m. spalio 18 d. skundu, kurį vėliau patikslino (toliau skundas ir jo patikslinimas kartu įvardijami skundu), kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suprojektuoti, parengti ir patvirtinti laisvų žemės sklypų, nurodytų 2015 m. lapkričio 2 d. matininko Š. P. preliminarioje laisvų žemės sklypų schemoje (žemės sklypai, pažymėti skaičiais: 1-2-3-4-5-6-7-1 (žemės sklypas Nr. 1 – 483 kv. m), 18-19-20-21-22-23-18 (žemės sklypas Nr. 3 – 515 kv. m), 24-25-26-27-28-29-30-31-32-33-34-35-36-37-38-39-40-41-42-24 (žemės sklypas Nr. 5 – 2 672 kv. m)), patenkančių į buvusio (duomenys neskelbtini), detaliuosius planus ar kitus nuosavybės teisių į žemę atkūrimui būtinus dokumentus bei juos perduoti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT).

2. Pareiškėja paaiškino, kad 2001 m. lapkričio 16 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą atkurti nuosavybes teises į jos tėvui S. R. (S. R.) iki 1940 m. nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) priklausiusius 5,62 ha žemės, kuri pagal dabartinį administracinį-teritorinį suskirstymą yra (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Buvo pateikti visi nuosavybės teisėms į nekilnojamąjį turtą atkurti būtini dokumentai, tačiau sprendimas per Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nustatytą 6 mėnesių terminą nebuvo priimtas.

3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2002 m. gruodžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-948-02 įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės tarybą parengti ir patvirtinti S. R. iki nacionalizacijos turėtų žemės sklypų detaliuosius planus ir kitus nuosavybės teisėms į žemę atkurti būtinus dokumentus bei juos perduoti Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tačiau šis įpareigojimas nebuvo įvykdytas.

4. Pareiškėja L. G. su 2015 m. balandžio 16 d. prašymu kreipėsi į atsakovą ir prašė suprojektuoti nurodytus žemės sklypus atkūrimui, patvirtinti visus reikiamus dokumentus ir juos perduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2015 m. gegužės 20 d. rašte Nr. A51-51332/15(2.14.2.12-MP8) informavo, kad laisvos (neužstatytos) žemės iki nacionalizacijos turėtos žemėvaldos ribose nėra, ir pasiūlė dėl atlyginimo būdo už žemę, priskirtą valstybės išperkamai, kreiptis į NŽT Vilniaus miesto skyrių. Pareiškėja pakartotinai kreipėsi į atsakovą ir prašė pateikti dokumentų, kuriais remiantis jai grąžintini žemės plotai patenka į įrengtų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių ribas, kopijas ir šių gatvių ribų patvirtinimą pagrindžiančius dokumentus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas su 2015 m. rugpjūčio 15 d. raštu Nr. 87104/15(2.14.2.12-MP-8) pateikė dokumentus, kurie patvirtina, kad žemės sklypai Nr. 1 ir Nr. 2 (taip pažymėti 2015 m. balandžio 16 d. prašymo priede) nepatenka nei į (duomenys neskelbtini), nei į (duomenys neskelbtini) gatvių ribas. L. G. nuomone, žemės plotuose, kuriuose ji norėtų atkurti nuosavybės teises, kelio elementų nėra, todėl žemės sklypai turi būti suprojektuoti ir pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį grąžinti pareiškėjai.

5. L. G. kreipėsi į matininką Š. P., kuris 2015 m. lapkričio 2 d. parengė preliminarią laisvos žemės sklypų schemą, patvirtinančią, kad žemės sklypai, pažymėti skaičiais: 1-2-3-4-5-6-7-1 (žemės sklypas Nr. 1 – 483 kv. m), 18-19-20-21-22-23-18 (žemės sklypas Nr. 3 – 515 kv. m) ir 24-25-26-27-28-29-30-31-32-33-34-35-36-37-38-39-40-41-42-24 (žemės sklypas Nr. 5 – 2 672 kv. m), yra laisvi žemės sklypai, jie nepatenka nei į (duomenys neskelbtini), nei į (duomenys neskelbtini) gatvių ribas ir pagal Atkūrimo įstatymą turi būti grąžinti pretendentei. Schemoje yra pažymėtos ir gatvių raudonosios linijos, kurios aiškiai nepatenka į nurodytų sklypų ribas.

6. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) yra rėžinis kaimas, o teisės aktai, reglamentuojantys nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, nustato skirtingą nuosavybės teisių atkūrimo tvarką grąžinant žemę natūra, atsižvelgiant į tai, ar buvusio savininko valdytos žemės vietoje buvo rėžinė žemės naudojimo sistema. Iš (duomenys neskelbtini) Teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio matyti, kad buvusio rėžinio kaimo (duomenys neskelbtini) laisvos (neužstatytos) žemės, į kurią būtų galima natūra atkurti nuosavybės teises, nėra, nes visa šio rėžinio kaimo žemė yra užimta gatvių ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kt.), valstybinės reikšmės miško plotų, privačių namų valdų žemės sklypų ar kitiems pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų. Pareiškėja neginčija, kad dalis rėžinio kaimo ir buvusio sklypo yra užimta valstybinės reikšmės miškų ir namų valdų, ji taip pat neginčija namų valdų suformavimo teisėtumo. Atsakovo nuomone, L. G. klaidingai mano, kad ginčo teritorijoje nėra nė vieno iš kelio ar inžinerinių tinklų elementų.

8. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažymėjo, kad pateikė inžinerinių tinklų, esančių ginčo teritorijose, planą su sutartiniais ženklais, kuris patvirtina, jog ginčo teritorijose yra požeminės ryšio linijos be apsauginio vamzdžio, dujotiekio, elektros, vandentiekio ir kiti inžineriniai tinklai. Keliams ir inžineriniams tinklams yra nustatomos apsaugos zonos, kuriose ūkinė veikla yra labai ribojama ir, tikėtina, statyba tokiuose sklypuose nebūtų galima. Raudonosiomis gatvių linijomis žymima teritorija reikalinga ne tik gatvei ar jos elementams įrengti, bet ir būsimai gatvių plėtrai, būsimiems šaligatviams, dviračių takams, inžineriniams tinklams (jų eksploatavimui, remontavimui, tiesimui ir plėtrai ateityje) ir kt. Ši žemė, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, laikytina išperkama.

9. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėja neginčija detaliųjų planų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 428, 2007 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 1-252, 2005 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. 1-925, o ginčo žemės plotai atitinka pagrindinį išperkamos žemės požymį – visuomenės poreikį šiai žemei ir tai, kad šis poreikis yra išreikštas detaliuosiuose planuose. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad ginčo žemės plotai yra prie pat (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, per šiuos ginčo plotus yra įrengti įvažiavimai į kitus žemės sklypus, jie reikalingi, kad kiti sklypai galėtų normaliai funkcionuoti, todėl teismo sprendimas, tenkinant pareiškėjos skundą, pažeistų šių asmenų teises ir kiltų poreikis nustatyti servitutus.

10. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažymėjo, kad L. G. nepagrindė aplinkybių dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-948-02 nevykdymo. Net jeigu pareiškėja mano, kad ši nutartis yra netinkamai įvykdyta, jos vykdymo klausimai neturėtų būti naujos administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė procesinį sprendimą priimti teismo nuožiūra.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad iš NŽT Vilniaus miesto skyriuje saugomos nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko S. R. (duomenys neskelbtini) turėtus 5,46 ha žemės 2000 m. lapkričio 16 d. pateikė J. J., jai liko atkurti 1,9984 ha buvusio savininko žemės.

13. Pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą pateikė 2014 m. gruodžio 15 d. prašymą, kuriame išreiškė valią dėl atlyginimo būdo, prašydama už buvusio savininko S. R. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę, kuri priskirta valstybės išperkamai ir natūra negrąžinama, parengti išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, pagal kurią L. G. įgytų teisę gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį miško plotą kaimo vietovėje. Pareiškėjos atstovė pagal įgaliojimą J. J. 2015 m. gegužės 12 d. prašyme patikslino, kad pageidauja dalį žemės ploto atlyginti lygiaverčiu miško plotu Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2015 m. gegužės 19 d. parengė išvadą Nr. 49IP-590 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, pagal kurią J. J. nuosavybės teisės bus atkurtos perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,6284 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą pasirinktoje vietoje. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 49VĮ-661-(14.49.2.) patvirtintoje piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, eilėje (J. J. pavardė įrašyta eilės Nr. (duomenys neskelbtini) pagal prašymo padavimo datą – 2001 m. lapkričio 16 d.).

14. NŽT pažymėjo, kad laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą nustatyta tvarka organizuoja bei planus tvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, todėl vienas iš pagrindų NŽT priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui, grąžinant žemę natūra (turėtoje vietoje), yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas – žemės sklypo planas su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje. Jeigu minėtas dokumentas nėra pateiktas NŽT, institucija neturi teisės atkurti nuosavybės teisių į žemę. NŽT Vilniaus miesto skyrius, atsižvelgęs į L. G. atstovės 2015 m. balandžio 3 d. prašymą, su 2015 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 49SDP-34-(14.49.23.) pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, kad šis pateiktų informaciją apie galimybę suprojektuoti laisvą (-us) (neužstatytą (-us)) žemės sklypą (-us), kuris (-ie) pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3–6, 12–14 punktų ir 13 straipsnio 1 dalies nuostatas nepriskirtas valstybės išperkamai žemei, grąžinimui natūra pretendentei į buvusio savininko S. R. turėtą žemę (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2015 m. gegužės 20 d. rašte Nr. A51-51332/2015(2.14.2.12-MP8) informavo, kad daugiau laisvos (neužstatytos) žemės iki nacionalizacijos turėtos žemėvaldos ribose nėra.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. Š. atsiliepime į pareiškėjos L. G. skundą prašė šį skundą atmesti ir priteisti jai teismo išlaidų atlyginimą.

16. V. Š. paaiškino, kad su jos interesais yra susijęs pareiškėjos pateiktoje schemoje nurodytas žemės sklypas Nr. 5. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad jai priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris 2000 m. buvo suprojektuotas detaliuoju planu (sklypas Nr. 15). 2004 m. lapkričio 30 d. buvo išduotas leidimas vykdyti statybos darbus. Išduodant šį leidimą, buvo išduotos susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygos, kuriose buvo numatyta, ir statybos metu buvo suprojektuotas privažiavimas prie sklypo vadovaujantis „Teritorijos prie (duomenys neskelbtini)“ detaliojo plano sprendiniais. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašomas suprojektuoti žemės sklypas Nr. 5 nėra laisvas, nes yra užimtas (duomenys neskelbtini) gatvės ir iš jos suprojektuotu bei įrengtu keliu prie trečiajam asmeniui priklausančio žemės sklypo. Be to, žemės sklype Nr. 5 yra nutiestos inžinerinės sistemos – vandentiekio, kanalizacijos, telefono, šilumos, dujų –, prie kurių, vykdydama statybos darbus, prisijungė ir V. Š.. Per žemės sklypą eina aukštos įtampos elektros tinklai. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad nurodytas žemės sklypas priskirtinas išperkamiems, nes nurodytas detaliuosiuose planuose ir yra užimtas naudojamų infrastruktūros objektų.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. Ž. atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti jam teismo išlaidų atlyginimą.

18. V. J. Ž. paaiškino, kad jam priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį jis įsigijo 1999 m. spalio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimi; ant šio žemės sklypo stovi trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausantis gyvenamasis namas. Pareiškėja L. G. siekia atkurti nuosavybės teisę į greta V. J. Ž. žemės sklypo esančią siaurą juostą ir trikampio formos plotą, per kurį eina įvažiavimas į jo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą. Akivaizdu, kad be šio įvažiavimo normaliai naudotis žemės sklypu ir gyvenamuoju namu nebus įmanoma. Tenkinus skundą, V. J. Ž. žemės sklypas būtų apsuptas pareiškėjos žemės plotu, o tai akivaizdžiai apribotų galimybę tinkamai naudotis nuosavybe ir kiltų būtinybė nustatyti servitutą.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 2 d. nutarime nurodė, jog vykdant žemės restituciją, turėtų būti derinami įvairių subjektų interesai. Pažymėjo, kad pareiškėjos siekiama atkurti nuosavybė yra itin mažo ploto, todėl sunku įsivaizduoti, ką funkcionalaus tokio dydžio žemės sklype būtų galima pastatyti ar įrengti. V. J. Ž. nuomone, L. G. klaidingai mano, kad nėra nei vieno elemento, įeinančio į kelio apibrėžimą. Ginčo teritorijoje yra požeminės ryšio linijos, dujotiekio, vandentiekio ir kiti inžineriniai tinklai. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjai buvo grąžinta visa laisva iki nacionalizacijos turėtos žemėvaldos ribose buvusi žemė, o daugiau laisvos žemės nėra.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. G. atsiliepime į pareiškėjos L. G. skundą prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o jeigu pareiškėjos skundas būtų patenkintas, S. G. nustatyti kelio servitutą.

21. S. G. paaiškino, kad pareiškėjos nurodytuose sklypuose yra įrengti aukštos įtampos elektros laidai, per juos yra įrengti įvažiavimai į kaimyninių, tarp jų į trečiojo suinteresuoto asmens, žemės sklypus, todėl nuosavybės teisės natūra į juos negali būti atkurtos. S. G. pažymėjo, kad pagerino įvažiavimą į savo valdomą žemės sklypą: grindinį išklojo trinkelėmis ir užsėjo žole, todėl L. G. suformavus prašomus suformuoti žemės sklypus, padaryti pagerinimai ir aplinkos sutvarkymas turėtų būti kompensuojami.

22. Teismo posėdyje pareiškėjos L. G. atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad buvusio savininko turėta žemėvalda nebuvo rėžiniame kaime.

23. Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

24. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Papildomai paaiškino, kad buvusio savininko turėta žemėvalda nebuvo rėžiniame kaime. Kiti tretieji suinteresuoti asmenys ir jų atstovai teismo posėdyje prašė pareiškėjos L. G. skundą atmesti.

II. 25. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjos L. G. skundą atmetė ir trečiajam suinteresuotam asmeniui V. Š. iš pareiškėjos priteisė 363 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.

26. Pirmosios instancijos teismas, aptaręs Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 106 bei 1061 punktų nuostatas bei jas aiškinančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad pareiškėja L. G. yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko S. R. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemėvaldą buvusiame (duomenys neskelbtini). NŽT duomenimis, pareiškėjai liko atkurti nuosavybės teises į 1,9984 ha ploto buvusio savininko žemės.

27. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, kuriam yra suteikti įgaliojimai spręsti dėl žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį, 2015 m. gegužės 20 d. rašte Nr. A51-51332/15(2.14.2.12-MP8) išsprendė pareiškėjos keliamą klausimą dėl laisvos (neužstatytos) žemės iki nacionalizacijos turėtos žemėvaldos ribose buvimo ir priėmė sprendimą, kad daugiau laisvos (neužstatytos) žemės iki nacionalizacijos turėtos žemėvaldos ribose nėra, o kartu su L. G. prašymu pateiktoje schemoje nurodyti žemės plotai priskirtini valstybės išperkamai žemei. Taigi, pareiškėjos keliamu klausimu atsakovas jau yra priėmęs sprendimą, kuris turi būti vertinamas kaip atsisakymas atlikti L. G. prašomus atlikti laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimo veiksmus, numatytus Tvarkos 106 ir 1061 punktuose. Pareiškėja į teismą dėl atsakovo įpareigojimo suprojektuoti, parengti ir patvirtinti laisvų žemės sklypų planus kreipėsi 2015 m. spalio 19 d. ir skunde nesuformulavo reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2015 m. gegužės 20 d. rašte Nr. A51-51332/15(2.14.2.12-MP8) išreikšto sprendimo. Taigi, ginčo klausimas jau yra išspręstas nenuginčytu ir galiojančiu atsakovo sprendimu. L. G. su nauju prašymu dėl laisvo (neužstatyto) žemės sklypo suformavimo į NŽT ar Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, nurodydama kokias nors papildomas, naujai paaiškėjusias aplinkybes, sudarančias pagrindą kitaip spręsti klausimą, nesikreipė.

28. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015, nurodė, kad pareiškėjai neginčijant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2015 m. gegužės 20 d. rašte Nr. A51-51332/15(2.14.2.12-MP8) išreikšto sprendimo atsisakyti ginčo žemę traktuoti kaip laisvą ir grąžintiną natūra bei atlikti Tvarkos 106 ir 1061 punktuose numatytus veiksmus bei tokiam sprendimui galiojant, jau dėl šios priežasties neturi teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti L. G. prašomus atlikti veiksmus. Kita vertus, teismui nekilo abejonių dėl ginčo teritorijos priskyrimo valstybės išperkamai.

29. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus miesto valdyba 2000 m. kovo 9 d. sprendimu patvirtino teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės nedidelių veiklos mastų detalųjį planą. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2001 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 428 patvirtino teritorijos prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių detaliojo plano sprendinius, 2005 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. 1-925 patvirtino teritorijos prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) detaliojo plano papildymą ir jo sprendinius, o 2007 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 1-252 patvirtino teritorijos prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių detalųjį planą. 2015 m. lapkričio 2 d. matininko Š.

P. preliminarioje laisvų žemės sklypų schemoje nurodyta, kad žemės sklypai Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 5 nepatenka į minėtų gatvių raudonąsias linijas, tačiau aptartų detaliųjų planų brėžiniai paneigia šią aplinkybę. Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 9 d. sprendimu patvirtinto teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės nedidelių veiklos mastų detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje suprojektuotas gatvių tinklas bei pažymėtos projektuojamų gatvių raudonosios linijos akivaizdžiai patenka į 2015 m. lapkričio 2 d. matininko Š.

P. preliminarioje laisvų žemės sklypų schemoje pavaizduotus žemės sklypus Nr. 3 ir Nr.

5. Iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 1-252 patvirtinto teritorijos prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių detaliojo plano teritorijos tvarkymo ir naudojimo brėžinio taip pat matyti, kad pareiškėjos pateiktoje schemoje nurodyti žemės sklypai Nr. 3 ir Nr. 5 patenka į šiame detaliajame plane nurodytą projektuojamą gatvių tinklą bei gatvių raudonąsias linijas. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, kelias suprantamas kaip inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui.

Kelio elementai yra žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“ 6.6 punktas nustato, kad gatvės raudonosios linijos – linijos, nužyminčios žemės juostą, kuri skirta gatvės ir jos elementų tiesimui ir įrengimui.

Šio reglamento 33.1 papunktis įtvirtina, kad gatvės juosta tarp raudonųjų linijų yra skirta įrengti važiuojamąją dalį ir kitus gatvės elementus (šaligatvius, pėsčiųjų ir dviratininkų takus), inžinerinius tinklus, transporto priemonių aptarnavimo pastatus, stovėjimo vietas, taršos slopinimo įrangą, želdinius. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama teismų praktika, tuo atveju, kai žemė patenka į detaliajame plane nustatytas gatvės raudonąsias linijas, nužyminčias žemės juostą, kuri skirta gatvės ir jos elementų tiesimui ir įrengimui, tokia žemė, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priskirtina valstybės išperkamai žemei ir į ją nuosavybės teisės negali būti atkuriamos.

Taigi, pareiškėjos L. G. reikalavimai projektuoti nuosavybės teisių atkūrimui žemę, kuri pagal minėtus detaliuosius planus jau suprojektuota gatvei ir jos elementams tiesti ir įrengti, yra nepagrįsti.

30. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 428 patvirtintas teritorijos prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių detaliojo plano pagrindinis brėžinys „Užstatymo reglamentai“ patvirtina, kad 2015 m. lapkričio 2 d. matininko Š. P. preliminarioje laisvų žemės sklypų schemoje nurodyti žemės sklypai Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 5, t. y. visi žemės sklypai, kuriuos, kaip laisvus, nurodo pareiškėja, yra priskiriami infrastruktūros teritorijai. Iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. spalio 12 d. patvirtinto teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių detaliojo plano papildymo suvestinio inžinerinių tinklų genplano ir atsakovo pateikto teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio M1:2000 matyti, kad visuose ginčo žemės sklypuose yra įvairūs infrastruktūros objektai – vandentiekio, kanalizacijos, elektros, telefono, šilumos, dujų tinklai ir įrenginiai, prie jų yra prijungti ir trečiųjų suinteresuotų asmenų vykdant statybos darbus pastatytų gyvenamųjų namų inžineriniai tinklai. Iš trečiojo suinteresuoto asmens V. Š. į bylą pateiktų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (šiuo metu adresas (duomenys neskelbtini)), statybos dokumentų matyti, kad statybos metu gyvenamojo namo inžineriniai tinklai buvo prijungti prie (duomenys neskelbtini) gatvėje nutiestų dujotiekio, vandentiekio, nuotekų, elektros tinklų, kurie patenka į 2015 m. lapkričio 2 d. matininko Š. P. preliminarioje laisvų žemės sklypų schemoje pavaizduoto žemės sklypo Nr. 5 ribas. Analogiška situacija yra ir dėl kitų trečiųjų suinteresuotų asmenų.

31. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad visuose ginčo žemės sklypuose yra įrengti vieninteliai privažiavimo keliai prie tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančių žemės sklypų, šią aplinkybę patvirtina ne tik minėtų detaliųjų planų brėžiniai, bet ir trečiojo suinteresuoto asmens V. J. Ž. pateikta fotonuotrauka, atsakovo pateikta aerofotonuotrauka ir trečiųjų suinteresuotų asmenų paaiškinimai teismo posėdyje. Iš trečiojo suinteresuoto asmens V. Š. į bylą pateiktų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (šiuo metu adresas (duomenys neskelbtini)), statybos dokumentų matyti, kad gyvenamojo namo statybos metu pagal atsakovo išduotas technines sąlygas trečiojo suinteresuoto asmens lėšomis buvo suprojektuotas ir įrengtas privažiavimo kelias prie žemės sklypo, o įrengtos privažiavimo kelio dangos gatvės raudonųjų linijų ribose neatlygintinai perduotos į atsakovo balansą. Kaip matyti iš aerofotonuotraukos, įrengti įvažiavimai sudaro didelę dalį 2015 m. lapkričio 2 d. matininko Š. P. preliminarioje laisvų žemės sklypų schemoje nurodytų kaip laisvų žemės sklypų ploto. Be to, 2015 m. lapkričio 2 d. matininko Š. P. preliminarioje laisvų žemės sklypų schemoje nurodyto žemės sklypo Nr. 5 ribose yra nutiesti antžeminiai aukštos įtampos elektros laidai.

32. Apibendrinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos L. G. nurodyta ginčo teritorija atsakovo buvo pagrįstai laikoma valstybės išperkama pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes ji detaliuosiuose planuose yra užimta naudojamų ir naujų infrastruktūros objektų, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus. Teismas vertino, kad ginčo teritorijai yra konkretus visuomenės poreikis – žemė patenka į detaliaisiais planais projektuojamas gatvės raudonąsias linijas, yra užimta vandentiekio, elektros, kanalizacijos, telefono, šilumos, dujų tinklų ir įrenginių bei privažiavimų prie gyvenamųjų namų kelių. Ginčo teritorijoje projektuojant žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti, būtų pažeisti kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, visuomenės interesai, kadangi nebūtų galimybės įrengti detaliuosiuose planuose numatytos planuojamos gatvės elementų, o vandentiekio, elektros, kanalizacijos, telefono, šilumos, dujų tinklai ir įrenginiai, privažiavimo prie gyvenamųjų namų keliai bei visa infrastruktūros objektams statyti ir eksploatuoti detaliaisiais planais skirta teritorija patektų į privatinės nuosavybės teise valdomų žemės sklypų ribas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimo ir įpareigoti atsakovą suprojektuoti, parengti bei patvirtinti laisvų žemės sklypų, nurodytų 2015 m. lapkričio 2 d. matininko Š. P. preliminarioje laisvų žemės sklypų schemoje (žemės sklypai, pažymėti skaičiais: 1-2-3-4-5-6-7-1 (žemės sklypas Nr. 1 – 483 kv. m), 18-19-20-21-22-23-18 (žemės sklypas Nr. 3 – 515 kv. m) ir 24-25-26-27-28-29-30-31-32-33-34-35-36-37-38-39-40-41-42-24 (žemės sklypas Nr. 5 – 2 672 kv. m)), patenkančių į buvusio (duomenys neskelbtini), detaliuosius planus ar kitus nuosavybės teisėms į žemę atkurti būtinus dokumentus bei juos perduoti NŽT, todėl ir dėl šios priežasties L. G. skundas turi būti atmetamas kaip nepagrįstas.

33. Teismas vertino, kad atmetus pareiškėjos skundo reikalavimus, buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens V. Š. teisės, todėl ji turi teisę į patirtų teismo išlaidų, kurios yra tinkamai pagrįstos ir atitinka bylos sudėtingumą, advokato darbo bei laiko sąnaudas ir neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių, atlyginimą. Kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. Ž. patirtas teismo išlaidas patvirtinančių dokumentų ir išlaidų apskaičiavimo bei pagrindimo nepateikė, šis jo prašymas nebuvo nagrinėjamas, o trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo išaiškinta teisė, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio nuostatomis, paduoti teismui prašymą dėl išlaidų atlyginimo ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

III. 34. Pareiškėja L. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

35. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad jai neginčijant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2015 m. gegužės 20 d. rašte Nr. A51- 51332/15(2.14.2.12-MP8) išreikšto sprendimo atsisakyti ginčo žemė traktuoti kaip laisvą ir grąžinti natūra bei atlikti Tvarkos 106 ir 1061 punktuose numatytus veiksmus, bei tokiam sprendimui galiojant, teismas jau dėl šios priežasties neturi teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti tokius veiksmus. Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2015 m. gegužės 20 d. raštas Nr. A51-51332/15(2.14.2.12-MP8) neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų – nėra motyvuotas, jame nėra nurodyta apskundimo tvarką, todėl pareiškėja ir nemanė, kad informacinio pobūdžio dokumentą turi skųsti administraciniam teismui. Teismas, spręsdamas L. G. skundo priėmimo klausimą ir turėdamas pareigą būti aktyvus, pagal faktinę situaciją matydamas pareiškėjos skundo padavimo aplinkybes bei jos siekį, turėjo pareigą siūlyti L. G. tikslinti skundą ir suformuluoti reikalavimus dėl minėto rašto, tačiau jis to nepadarė.

36. Pareiškėja paaiškina, kad Vilniaus miesto savivaldybė 2005 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. 1-925 patvirtino teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių detaliojo plano papildymą ir jo sprendinius (aktualu dėl žemės sklypo, skunde įvardyto Nr. 3). Gatvių raudonosios linijos šiame plane pažymėtos grafiniu simboliu: „brūkšnelis – taškas – taškas – brūkšnelis“. Iš šio pano matyti, kad gatvių raudonosios linijos yra netoli kelio. Sulyginus šį planą (ir gatvių raudonąsias linijas) su 2015 m. lapkričio 2 d. matininko Š. P. preliminariai laisvų žemės sklypų schema (sklypu Nr. 3), matyti, kad ir šiame plane pažymėto žemės sklypo riba eina ne palei pat kelią, o toliau nuo jo, ir šis žemės sklypas nepatenka į gatvių raudonąsias linijas, o jo riba eina palei jas. Neaiškumą šioje situacijoje kelia tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 428 patvirtintame teritorijos prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių detaliojo plano sprendinius gatvių raudonosios linijos ir statybos linijos pažymėtos identišku žymėjimu (grafiniu simboliu: „brūkšnelis – taškas – brūkšnelis“, todėl teismui galėjo susidaryti įspūdis, kad žemės sklypas Nr. 3 patenka į raudonąsias gatvių linijas.

37. L. G. pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2007 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 1-252 patvirtino teritorijos prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių detalųjį planą bei jo sprendinius (aktualu dėl žemės sklypo, skunde įvardyto Nr. 5). Gatvių raudonosios linijos šiame plane pažymėtos grafiniu simboliu: „brūkšnelis – brūkšnelis“. Iš šio plano matyti, kad gatvių raudonosios linijos eina nors ir ne prie pat kelio, bet netoli jo, sudarydamos savotišką trikampį. Sulyginus šį planą su 2015 m. lapkričio 2 d. matininko Š. P. preliminariai laisvų žemės sklypų schema (sklypu Nr. 5), matyti, kad ir šiame plane pažymėto žemės sklypo riba eina ne palei pat kelią, o toliau nuo jo, ir šis žemės sklypas nepatenka į gatvių raudonąsias linijas, o jo riba eina palei jas.

38. Kalbant apie žemės sklypą, skunde įvardyto Nr. 1, gatvių raudonosios linijos geriausiai matosi iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepimo priedo pavadinu: „spalvoti_12-2-2015_15_57-37.pdf“ pirmojo lapo, kur yra ortofoto nuotrauka ties sklypais 37, 39, 41, iš kurio aiškiai matyti, kad žemės sklypas 2015 m. lapkričio 2 d. matininko Š. P. preliminariai laisvų žemės sklypų schemoje (sklypu Nr. 1) į raudonąsias gatvių linijas nepatenka.

39. L. G. pažymi, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus: spręsdamas dėl ginčo žemės sklypuose gatvių raudonųjų linijų buvimo / nebuvimo, negretino byloje esančių įrodymų, o tik peržvelgęs Vilniaus miesto savavaldybės tarybos sprendimais patvirtintus planus ir juose matydamas, kad yra pažymėtos gatvių raudonosios linijos, intuityviai nurodė, kad šios linijos patenka ir į pareiškėjos schemoje nurodytus žemės sklypus, tačiau negretindamas šių įrodymų tarpusavyje, jis nenustatė, kad gatvių raudonosios linijos nepatenka į 2015 m. lapkričio 2 d. matininko Š. P. preliminariai laisvų žemės sklypų schemoje pažymėtus žemės sklypus. Šioje schemoje žemės sklypų ribos sutampa su gatvių raudonosiomis linijomis, esančiomis Vilniaus savivaldybės tarybos patvirtintuose brėžiniuose.

40. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. spalio 24 d. Nr. 428 patvirtintos teritorijos prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių detaliojo plano pagrindinio brėžinio „Užstatymo reglamentai“ matyti, jog 2015 lapkričio 2 d. matininko Š. P. preliminarioje laisvų žemės sklypų schemoje nurodyti žemės sklypai Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 5, t. y. visi žemės sklypai, kuriuos, kaip laisvus, nurodo pareiškėja, yra priskiriami infrastruktūros teritorijai. Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 428 patvirtintas teritorijos prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių detaliojo plano sprendiniai (brėžinys) neapima 2015 m. lapkričio 2 d. matininko Š. P. preliminariai laisvų žemės sklypų schemoje nurodyto žemės sklypo Nr. 5. Tuo labiau, kad teismo minimas žymėjimas (infrastruktūros teritorija) neapibrėžia negalėjimo tokio žemės sklypo grąžinti piliečiui natūra.

41. L. G. pažymi, kad net jeigu jos nurodytuose žemės sklypuose yra atitinkamos privestos ar per juos einančios komunikacijos, jos nekliudo tokius žemės sklypus sugrąžinti (atkurti) nuosavybes teise asmenims pagal Atkūrimo įstatymą. Aplinkybė, kad visuose ginčo žemės sklypuose yra įrengti vietiniai privažiavimo keliai prie tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančių žemės sklypų, taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad tokia žemė yra išperkama valstybės ir į ją piliečiams negali būti atkuriamos nuosavybės teisės. Pareiškėja pažymi, kad teisę į privažiavimą prie žemės sklypo reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios servitutą. L. G. nuomone, pirmosios instancijos teismas, gindamas išskirtinai kitų asmenų interesus, ignoravo jos teisėtą interesą atkuri nuosavybės teises natūra, vietoje to, kad juos būtų derinęs tarpusavyje.

42. Atsižvelgusi į Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pareiškėja teigia, kad žemės sklypas būtų pripažįstamas valstybės išperkamu tik tuo atveju, jei jis būtų numatytas aukštos įtampos laidams tiesti, o ne žemės sklypas, kuriame jau yra tokia linija. Kiek L. G. yra žinoma, nuosavybės teisės sėkmingai yra atkuriamos asmenims natūra ar suteikiant naujus žemės sklypus kitoje vietoje, kurioje yra aukštos įtampos linija.

43. L. G. atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai taikė ir aiškino Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Akcentuoja, kad pagal šią teisės akto nuostatą, žemė iš Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji užimta kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų. Priešingai nei nurodo teismas, tokia žemė išperkama, jei ji užimta naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų, tačiau ginčo žemės sklypuose nėra nei vieno infrastruktūros objekto, kuris užtikrintų krašto ar gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso.

44. Pareiškėja akcentuoja, kad skundžiamame teismo sprendime ir atsakovo nurodytos priežastys, kodėl ginčo žemės sklypai negali būti natūra grąžinti pareiškėjai, iš dalies skiriasi: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2015 m. gegužės 20 d. rašte Nr. A51-51332/15(2.14.2.12-MP8) nurodoma, kad ginčo žemė negali būti grąžinta L. G. natūra dėl to, kad remiantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, yra išperkama, o teismas pažymėjo, kad žemė natūra pareiškėjai negali būti grąžinta dėl to, kad ji, remiantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, yra priskiriama valstybės išperkamai. L. G. susidaro įspūdis, kad nenorint grąžinti žemės natūra pagal Atkūrimo įstatymą, galima tą pačia situaciją dirbtinai vertinti pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas taip, kaip tuo metu yra patogu. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė ir aiškino Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

45. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo pareiškėjos L. G. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

46. Atsakovas savo poziciją iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Papildomai paaiškina, kad pareiškėjas turi pareigą suformuluoti skundo pagrindą ir dalyką taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama, iškeliant bylą, o tam tikro reikalavimo nepareiškimas negali būti laikomas skundo trūkumu. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2015 m. gegužės 20 d. raštas Nr. 51- 51332/15(2.14.2.12-MP8) sukėlė L. G. materialinio pobūdžio pasekmes, todėl šis raštas galėjo būti ginčo administraciniame teisme dalyku, o formalūs akto trūkumai neturi įtakos jo teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai kreipiantis į teismą, terminas skųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2015 m. gegužės 20 d. raštą Nr. 51-51332/15(2.14.2.12-MP8) jau buvo pasibaigęs, todėl L. G. argumentai, kad teismas privalėjo jai išaiškinti teisę patikslinti skundą, yra visiškai nepagrįsti.

47. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažymi, kad remiantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsniu bei vertinant, ar raudonosios gatvių linijos patenka į pareiškėjos prašomus suformuoti sklypus, reikia vadovautis į bylą pateiktais detaliaisiais planais, o ne L. G. parengta schema.

48. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad nors L. G. teigia, kad ginčo teritorijose nėra jokių kelio elementų, krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą užtikrinančių infrastruktūros objektų, ši žemė vis vien yra laikoma išperkama, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2, 9, 10 dalių nuostatomis, inžineriniai tinklai yra inžineriniai statiniai, o statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad ginčo žemė yra išperkama remiantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

49. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo pareiškėjos apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

50. Savo pozicija NŽT grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui.

51. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su teismo padaryta išvada, kad NŽT sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos negali tęsti nuosavybės teisių į tokią žemę atkūrimo natūra procedūrų, jeigu savivaldybės administracija pateikia informaciją, kad buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama.

52. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. G. prašo pareiškėjos L. G. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

53. S. G. paaiškina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2015 m. gegužės 20 d. raštas Nr. A51-51332/15(2.14.2.12-MP8) sukėlė pareiškėjai tiesiogines teisines pasekmes – atsakovui konstatavus, kad ginčo žemė negali būti traktuojama kaip laisva (neužstatyta) bei L. G. grąžintina natūra, pareiškėjai buvo užkirstas kelias gauti NŽT sprendimą dėl nuosavybes teisių atkūrimo, todėl minėtą raštą ji nepagrįstai laikė informacinio pobūdžio dokumentu. Aplinkybę, kad L. G. žinojo ir suprato minėto rašto sukeliamas teisines pasekmes, įrodo jos pačios pateiktas skundas administraciniam teismui dėl viešojo administravimo subjekto įpareigojimo atlikti veiksmus, todėl remtis vien formaliais Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimais ir teigti, kad raštas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, yra nepagrįsta. Pareiškėja skunde iš esmės ginčija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2015 m. gegužės 20 d. rašte Nr. A51-51332/15(2.14.2.12-MP8) išdėstytus argumentus dėl ginčo žemės priklausymo valstybės išperkamai, o tai įrodo jos žinojimą apie šiame rašte dėstomas faktines aplinkybes bei teisės normas, kuriomis rėmėsi atsakovas.

54. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai bei objektyviai jas ištirti, negali būti aiškinama ir kaip pareiga siūlyti pareiškėjai tikslinti skundą, kadangi, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, todėl galbūt pažeisto intereso gynimo būdas priklauso tik nuo paties pareiškėjo. S. G. atkreipia dėmesį, kad L. G. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek su atsakovu sprendžiant klausimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, atstovavo savo srities profesionalas – advokatas, kuriam buvo žinoma apie 2015 m. gegužės 20 d. raštą Nr. A51-51332/15(2.14.2.12-MP8). Advokatas yra profesionalus teisininkas, kuriam, kaip tokia profesine veikla besiverčiančiam asmeniui, yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai nei kitiems visuomenės nariams, todėl jis privalo patikimai, atidžiai, rūpestingai, sąžiningai ir nuosekliai atstovauti atstovaujamojo interesams ir ginti jo teises.

55. S. G. atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, nepaisant to, jog nėra teisinio pagrindo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją atlikti pareiškėjos prašomus atlikti veiksmus, įvertino, kad ginčo teritorija yra priskiriama valstybės išperkamai žemei. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, aplinkybė, kad teismo ir atsakovo nurodytos priežastys, kodėl ginčo žemės sklypai negali būti grąžinti natūra pareiškėjai, iš dalies skiriasi, neturi teisinės reikšmės, kadangi L. G. teismo prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau neskundė paties atsakovo rašto. Pirmosios instancijos teismas, pateikdamas motyvus apie ginčo teritorijos priskyrimą valstybės išperkamai, pagal surinktus faktinius duomenis nustatė, kad ginčo žemės sklypas yra priskiriamas prie valstybės išperkamos žemės pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą. S. G. pabrėžia, kad teisės normų taikymas ir aiškinimas yra išimtinai teismo prerogatyva. Pareiškėja jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė deklaratyvaus teiginio, kad nuosavybės teisės sėkmingai yra atkuriamos asmenims natūra žemės sklypuose, kuriuose yra aukštos įtampos linija.

56. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. Š. prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliantės L. G. apeliacinį skundą atmesti ir V. Š. iš pareiškėjos priteisti dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo patirtas 242 Eur teismo išlaidas.

57. Savo poziciją V. Š. iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Papildomai paaiškina, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnį, tik pareiškėjui priklauso teisė suformuluoti skundo (prašymo, pareiškimo) dalyką ar pagrindą, padidinti ar sumažinti reikalavimus, todėl teismas, priimdamas procesinį sprendimą, negali peržengti tokio skundo (prašymo, pareiškimo) ribų. Teismas negalėjo apibrėžti ginčo dalyko, reikalaudamas, kad pareiškėja tikslintų savo skundo reikalavimus ir ginčytų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. gegužės 20 d. raštą Nr. 51-51332/15(2.14.2.12-MP8). L. G. savo reikalavimą suformulavo aiškiai. Be to, ji buvo atstovaujama advokato. Teismas, būdamas nešališka ginčo sprendimo institucija, negali perimti pareiškėjo ar atsakovo funkcijų, patarinėti vienai ar kitai iš šalių, nes taip būtų pažeisti teismo nešališkumo, šalių procesinio lygiateisiškumo ir teisės į tinkamą teismo procesą principai. Pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 straipsnyje nustatyta teismo pareiga išaiškinti dalyvaujantiems byloje asmenims jų teises ir pareigas apima tik principinį išaiškinimą šalims, kad joms suteikta įstatyminė galimybė naudotis daugybe procesinių teisių, o kartu ir vykdyti nustatytas tam tikras procesines pareigas, tačiau jokiu būdu nedetalizuoti, kokius konkrečiai reikalavimus, atsikirtimus ar prašymus šalis turi pareikšti. V. Š. nuomone, skundo (prašymo, pareiškimo) trūkumų šalinimo institutas yra skirtas tik kai skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka formalių reikalavimų, nustatytų Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnyje, susijusių su teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, ir jokiu būdu negalima jo skirti įpareigojant pareiškėją surašyti kitokį skundo reikalavimą, nes teismas, pripažinęs arba nepripažinęs reikalavimą apginti subjektinę teisę pagrįstu arba nepagrįstu, jį tenkina arba ne.

58. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad tiek jos, tiek atsakovo pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymai paneigia apeliantės nurodytas aplinkybes, kad matininko Š. P. 2015 m. lapkričio 2 d. parengtame preliminariame laisvos žemės sklypų schemoje 2 672 kv. m ploto žemės sklypas Nr. 5, apibrėžtas skaičiais 24-25-26-27-28-29-30-31-32-33-34-35-36-37-39-39-40-41-42-24, yra laisvas, todėl L. G. reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suprojektuoti, parengti ir patvirtinti nurodyto sklypo detalųjį planą ar kitus nuosavybės teisių į žemę atkūrimui būtinus dokumentus bei juos perduoti NŽT pagrįstai buvo atmestas.

59. V. Š. nuomone, pirmosios instancijos teismas, visiškai pagrįstai ir teisėtai vertindamas, ar raudonosios gatvių linijos patenka į pareiškėjos prašomą suformuoti sklypą, vadovavosi patvirtintais ir nenuginčytais (galiojančiais) detaliaisiais planais, kurie buvo patvirtinti Vilniaus miesto tarybos 2001 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 428, 2005 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. 1-925 ir 2007 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 1-252, o ne L. G. parengta schema.

60. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. Ž. prašo pareiškėjos L. G. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą ir V. J. Ž. iš pareiškėjos priteisti patirtų teismo išlaidų atlyginimą.

61. V. J. Ž. savo poziciją iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Jis pritaria teismo sprendime išdėstytiems argumentams, kad atsakovas, kuriam suteikti įgaliojimai spręsti dėl žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį, 2015 m. gegužės 20 d. rašte išsprendė pareiškėjos keliamą klausimą dėl laisvos žemės iki nacionalizacijos turėtos žemėvaldos ribose buvimo ir priėmė sprendimą, kad daugiau laisvos žemės iki nacionalizacijos turėtos žemėvaldos ribose nėra, o kartu su pareiškėjos prašymu pateiktoje schemoje nurodyti žemės plotai priskirtini valstybės išperkamai žemei. Taigi, dėl L. G. keliamo klausimo atsakovas jau yra priėmęs sprendimą, kuris iš esmės turi būti vertinamas kaip atsisakymas atlikti pareiškėjos prašomus atlikti laisvos žemės sklypų formavimo veiksmus, numatytus Tvarkos 106 ir 1061 punktuose. L. G. į teismą dėl atsakovo įpareigojimo suprojektuoti, parengti ir patvirtinti laisvų žemės sklypų planus kreipėsi 2015 m. spalio 19 d. ir skunde nesuformulavo reikalavimo panaikinti šio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2015 m. gegužės 20 d. rašte išreikšto atsisakymo atlikti veiksmus. Kadangi skundą teismui teikė L. G., ji ir turėjo suformuluoti skundo objektą ir reikalavimus. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nesilaikė pareigos išaiškinti šalims jų teises, yra itin kritikuotinas, kadangi pareiškėją teismo procese atstovavo profesionalus teisininkas, kuris privalėjo jai išaiškinti teises ir procesines galimybes jas ginti. Atsakovo 2015 m. gegužės 20 d. rašte yra aiškiai nurodyta, kad šis raštas skirtas L. G. ir jos prašomi grąžinti sklypai yra priskirti valstybės išperkamai žemei, todėl natūra nėra grąžinami. Atsižvelgiant į tai, šio rašto negalima laikyti tik informacinio pobūdžio raštu.

62. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija į bylą pateikė inžinerinių tinklų, esančių ginčo teritorijoje, planą, iš kurio matyti, kad ginčo teritorijoje yra požeminės ryšio linijos be apsauginio vamzdžio, dujotiekio, elektros, vandentiekio ir kiti inžineriniai tinklai, todėl nekyla abejonių dėl ginčo teritorijos priskyrimo valstybės išperkamai. V. J. Ž. nuomone, pirmosios instancijos teismas, apibendrinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad ginčo teritorija atsakovo pagrįstai laikoma valstybės išperkama pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes ji detaliuosiuose planuose yra užimta naudojamų ir naujų infrastruktūros objektų, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus. Kadangi ginčo teritorijai yra konkretus visuomenės poreikis, joje projektuojant žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti, būtų pažeisti kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, visuomenės interesai. Taigi, L. G. negali būti suformuoti grąžintinos žemės plotai jos nurodytoje teritorijoje, kadangi šiose teritorijoje nebėra laisvos žemės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 63. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

64. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė ir aiškino teisės aktus.

65. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas, sprendžiant ginčą, yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

66. Bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises į žemę, perduodant jai žemės sklypus iki 1940 m. nacionalizacijos buvusioje vietoje.

67. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad 2015 m. gegužės 20 d. raštu Nr. A51-51332/15(2.14.2.12-MP8) atsakovas išsprendė pareiškėjos keliamą klausimą dėl laisvos (neužstatytos) žemės iki nacionalizacijos turėtos žemėvaldos ribose buvimo ir priėmė sprendimą, kad daugiau laisvos (neužstatytos) žemės iki nacionalizacijos turėtos žemėvaldos ribose nėra. Teismas konstatavo, kad ginčo klausimas jau yra išspręstas nenuginčytu ir galiojančiu atsakovo sprendimu. L. G. su nauju prašymu dėl laisvo (neužstatyto) žemės sklypo suformavimo į NŽT ar Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, nurodydama kokias nors papildomas, naujai paaiškėjusias aplinkybes, sudarančias pagrindą kitaip spręsti klausimą, nesikreipė.

68. Panašioje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad administracinės justicijos bylose nuosekliai laikomasi pozicijos, kad atsisakymas priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodant tokio atsisakymo priežastis, negali būti vertinamas, kaip neveikimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-406/2003, Administracinių teismų praktika Nr. 4; išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 13). Taigi, jei yra kilęs ginčas dėl atsakovo veikimo – atsisakymo atkurti nuosavybės teises natūra, nors pareiškėja, formuluodama reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti konkrečius veiksmus, tokiu būdu suponuoja ginčą dėl institucijos neveikimo (vilkinimo atlikti veiksmus). Tol, kol toks kompetentingos viešojo administravimo institucijos administracinis veiksmas (šiuo konkrečiu atveju – atsakovo atisakymas atkurti nuosavybės teises natūra), iš esmės atitinkantis administracinio akto kategoriją, yra galiojantis (nėra nuginčytas arba nėra byloje ginčijamas), negali būti laikoma, kad jį priėmusi viešojo administravimo institucija delsia atlikti konkrečius veiksmus (šiuo atveju atkurti nuosavybės teises natūra) (žr., pvz., administracinę bylą Nr. A-1432-858/2015).

69. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad yra nenuginčytas atsakovo sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra ir pareiškėjai dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nepateikus atsakovui naujo prašymo, turėjo pagrindą pareiškėjos skundą atmesti, nes kol atitinkami administraciniai sprendimai, susiję su konkretaus žemės sklypo statuso nustatymu, teisės aktuose nustatyta tvarka nėra nuginčyti, nuosavybės teisių atkūrimas negali būti tęsiamas pareiškėjos pasirinktu būdu. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos nurodomi argumentai ir įrodymai, patvirtinantys laisvus žemės sklypus, nėra vertinami, nes tokį vertinimą pirmiausia turi atlikti institucija, dalyvaujanti nuosavybės teisių atkūrimo procedūroje.

70. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes, būtinas teisingam bylos išsprendimui, teisingai kvalifikavo ginčo santykius, todėl priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas bei atitinka teismų praktiką, suformuotą panašiose bylose. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmestinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

71. Tretieji suinteresuoti asmenys V. Š. ir V. J. Ž. prašo jiems iš pareiškėjos L. G. priteisti teismo išlaidų atlyginimą.

72. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį, kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje išlaidas už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalis).

73. Teismui atmetus pareiškėjos L. G. apeliacinį skundą ir apgynus trečiųjų suinteresuotų asmenų V. Š. bei V. J. Ž. teises, jie įgijo teisę į Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatytą išlaidų atlyginimą.

74. Nustatyta, kad trečiąjį suinteresuotą asmenį V. Š. atstovavo advokatas Ričardas Suslavičius, kurio įgaliojimus patvirtina 2016 m. balandžio 12 d. sudaryta atstovavimo sutartis (II t., b. l. 8). Patirtoms išlaidoms pagrįsti V. Š. pateikė 2016 m. liepos 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija APB-RS Nr. 00590 242 Eur sumai (II t., b. l. 141). Akcinės bendrovės SEB banko 2016 m. liepos 1 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad N. Š. už V. Š. advokatų profesinei bendrijai „Suslavičius ir partneriai“ už atsiliepimo surašymą sumokėjo 242 Eur (II t., b. l. 140), taigi atstovui už suteiktas teisines paslaugas buvo atsiskaityta.

75. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtinta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, advokato atstovavimo išlaidų sumos apskaičiuojamos taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

76. Rekomendacijų 8.11 punkte įtvirtinta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą parengimą maksimaliai priteistina 1,3 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje.

77. Trečiojo suinteresuoto asmens V. Š. atsiliepimas į pareiškėjos L. G. apeliacinį skundą buvo parengtas 2016 m. liepos 1 d. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2016 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 748 Eur. Atsižvelgiant į administracinės bylos sudėtingumą, specialiųjų žinių reikalingumą bei kitas aplinkybes, darytina išvada, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui V. Š. gali būti atlyginta jos atsiskaičius už suteiktas teisines paslaugas patirta 242 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų suma.

78. Nustatyta, kad trečiąjį suinteresuotą asmenį V. J. Ž. atstovavo advokatas Arvydas Aranauskas, kurio įgaliojimus patvirtina 2016 m. balandžio 11 d. atstovavimo sutartis Nr. VJZE-01 (II t., b. l. 10). Patirtoms išlaidoms pagrįsti V. J. Ž. pateikė 2016 m. liepos 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija VJZE Nr. 03 400 Eur sumai (II t., b. l. 168). Akcinės bendrovės Swedbank banko 2016 m. liepos 19 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad V. J. Ž. advokatui Arvydui Aranauskui sumokėjo 400 Eur (II t., b. l. 171), taigi atstovui už suteiktas teisines paslaugas (atsiliepimo į pareiškėjos apeliacinį skundą parengimą) buvo atsiskaityta.

79. Trečiojo suinteresuoto asmens V. J. Ž. atsiliepimas į pareiškėjos L. G. apeliacinį skundą buvo parengtas 2016 m. birželio 30 d. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2015 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 756,9 Eur. Atsižvelgiant į administracinės bylos sudėtingumą, specialiųjų žinių reikalingumą bei kitas aplinkybes, darytina išvada, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui V. J. Ž. gali būti atlyginta jo patirta 400 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų suma.

80. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. Ž. taip pat prašė atlyginti jam teismo išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismo išlaidos gali būti paskirstytos tik to teismo ir toje byloje, kurioje jos atsirado, todėl prašymas dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, turi būti paduodamas pirmosios instancijos teismui ir jame nagrinėjamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-962-525/2015). Atsižvelgiant į tai, trečiojo suinteresuoto asmens V. J. Ž. prašymo dalis dėl teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo perduodama nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 44 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos L. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Trečiajam suinteresuotam asmeniui V. Š. iš pareiškėjos L. G. priteisti 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Trečiajam suinteresuotam asmeniui V. J. Ž. iš pareiškėjos L. G. priteisti 400 Eur (keturis šimtus eurų) teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Trečiojo suinteresuoto asmens V. J. Ž. prašymo dalį dėl teismo išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Irmantas Jarukaitis

Ramutė Ruškytė