4e1fe2e6-c86e-44fc-a99d-c019b35fca75 · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-9642-944/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04291-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.19 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 31 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja AuÅ¡ra BarÅ¡kietytė, sekretoriaujant Marijai TamoÅ¡auskaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovei J. K., jos atstovui advokato padėjėjui A. S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J. K. ieÅ¡kinį atsakovei valstybei, atstovaujamai VÄ® Turto banko, dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu, palikimo perėjimo valstybei pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys byloje J.

V., Valstybinė mokesčių inspekcija, Kauno m. 18-ojo notarų biuro notarė Birutė Germanavičienė. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji priėmė palikimÄ po tėvo mirties faktiniu valdymu, pripažinti negaliojančiu palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ , Nr. 1-5332, iÅ¡duotÄ Kauno m. 18-ojo notarų biuro; panaikinti teisinę registracijÄ atsakovės vardu. Nurodė, kad po tėvo mirties liko butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei skoliniai įsipareigojimai.

PaaiÅ¡kino, kad po tėvo mirties persikraustė į jo paliktÄ butÄ , jį prižiÅ«rėjo, remontavo, pirko baldus ir kt., apmokėjo skolinius įsipareigojimus. PaaiÅ¡kino, kad iÅ¡važiuodavo dirbti į užsienį, tačiau grįžusi visuomet apmokėdavo susidariusius įsiskolinimus. Paskutinį kartÄ sugrįžus, ji negalėjo patekti į butÄ , nes buvo pakeistos durų spynos, paaiÅ¡kėjo, kad butas perėjo valstybei. Esant tokioms aplinkybėms praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji priėmė palikimÄ faktiniu valdymu bei atitinkamai panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ .

Teismo posėdžio metu palaikė reikalavimus, prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Atsakovė atsiliepimu su ieÅ¡kiniu sutiko. Nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo butas buvo prižiÅ«rimas ieÅ¡kovės iki 2017 m., todėl sutinka su reiÅ¡kiamu reikalavimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nedalyvavo.Trečiasis asmuo J. V. nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka, teismo posėdyje nedalyvaus.Daugiau atsiliepimų per teismo nustatytÄ terminÄ negauta.

Teismas k o n s t a t u o j a: ieÅ¡kinys tenkintinas. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad 2003-11-11 mirė J. B.. Po jo mirties liko butas, esantis (duomenys neskelbtini), susidarė skoliniai įsipareigojimai už komunalines paslaugas. J. B. turėjo dvi dukras J. K. ir J. V.. Nuo 2009 m. ieÅ¡kovė gyvena užsienyje. 2016-08-30 Kauno m. 18-ojo notarų biuro notarė Birutė Germanavičienė iÅ¡davė palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ Nr. 1-5332. 2017 m. sausio mėn. ieÅ¡kovė grįžo į LietuvÄ , tačiau negalėjo pateikti į butÄ , tuomet sužinojo, kad butas perėjo valstybei.

Atsakovė sutinka su reiÅ¡kiamais reikalavimais, todėl suraÅ¡omi sutrumpinti motyvai (CPK 268 straipsnio 5 dalis). Dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.Teismas nurodo, kad paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po Å¡io juridiÅ¡kai reikÅ¡mingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ ir nesikreipė dėl turto apyraÅ¡o sudarymo, tačiau faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali bÅ«ti nustatomas palikimo priėmimo faktas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtÄ (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Ä®statyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rÅ«pinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 str. 1 d.).

Nors asmens valia, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«das sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo bÅ«du – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ dėl palikimo priėmimo nustato teismas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, turi nustatyti, ar asmuo priėmė palikimÄ pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimÄ teismas sprendžia iÅ¡ veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t. y.

įpėdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad po tėčio mirties ji persikraustė į butÄ , apmokėjo buvusius įsiskolinimus, šį butÄ remontavo ir prižiÅ«rėjo iki 2009 m., kol iÅ¡vyko gyventi į užsienį. Å iuo ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus patvirtina raÅ¡ytiniai byloje esantys duomenys, t. y. 2003-11-11 buvę įsiskolinimai buvo apmokėti ieÅ¡kovės. IeÅ¡kovė po tėvo mirties sudarė sutartis su komunalinių paslaugų teikėjais, rÅ«pinosi buto remontų, gyvenamo namo stogo remontu ir pan.

Atkreiptinas dėmesys, kad sudarytose ginčo laikotarpiu sutartyse, t. y. 2003-11-28 pensijų kaupimo sutartyje, 2006-09-04 daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugų teikimo sutartyje, 2006-09-29 baldų pirkimo sutartyje, ieÅ¡kovė savo gyvenamosios vietos adresÄ nurodė (duomenys neskelbtini). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad VÄ® Turto banko pateiktuose duomenyse apie apmokėtas komunalines paslaugas nurodomos sumos ganėtinai mažos, įvertinus laikotarpį nuo J. B. mirties – 2003-11-11. Darytina iÅ¡vada, kad VÄ® Turto banko padengti įsiskolinimai buvo susidarę už trumpÄ laikotarpį.

IeÅ¡kinyje iÅ¡dėstytos aplinkybės, duoti paaiÅ¡kinimai, raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad po J. B. mirties jo dukra perėmė ir pradėjo valdyti velionio turtÄ , t. y. faktiÅ¡kai priėmė J. B. palikimÄ . Duomenų apie testamentÄ ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į J. B. turtÄ , nėra. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė (LR CPK 178 str.), kad iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ priimti turtÄ atsiradusį po savo tėvo mirties, pradėdamas šį turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, todėl Å¡is reikalavimas tenkintinas (LR CK 5.51 str., LR CPK 444 str. 8 p.).Å is juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas tam, kad ieÅ¡kovė galėtų įgyvendinti savo, kaip įpėdinio teises į paveldimÄ turtÄ .

Dėl liudijimo pripažinimo negaliojančiu.Asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui (CK 5.8 straipsnis). Tai gali bÅ«ti įpėdinis tiek pagal įstatymÄ , tiek pagal testamentÄ . IeÅ¡kovė yra įpėdinė pagal įstatymÄ . Universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams bei įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimÄ iÅ¡ dalies leidžia asmeniui, pretenduojančiam į palikimÄ , ginčyti iÅ¡duotus paveldėjimo teisės liudijimus ir kartu praÅ¡yti nustatyti faktÄ , kad palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėjus paveldėtÄ turtÄ valdyti.

IeÅ¡kovė yra pirmos eilės įpėdinė pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , kuri priėmė palikimÄ faktiniu valdymu, o valstybei pereina palikimas tik tais atvejais, jeigu nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Esant tokiai situacijai pripažintina, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas pažeidžia ieÅ¡kovės teises, todėl pripažintinas negaliojančiu.IeÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti atsakovės vardu teisinę registracijÄ butui. Teismas nurodo, kad nekilnojamojo turto registracijos duomenys keičiami juridinių faktų, tarp jų ir teismo sprendimų, pagrindu.

Dėl Å¡ios priežasties, teismui pripažinus, kad ieÅ¡kovė priėmė palikimÄ faktiniu valdymu, bei atitinkamai pripažinus negaliojančiu perėjimo valstybei liudijimÄ , Å¡io sprendimo pagrindu bus padaryti atitinkami pakeitimai Nekilnojamojo turto registro duomenyse be atskiro nurodymo. Teismo vertinimu rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje nurodžius, kad naikinama teisinė registracija atsakovės vardu, Å¡i sprendimo dalis bÅ«tų perteklinė. Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovė turėtų atlyginti susijusias iÅ¡laidas dėl dokumentų tvarkymo bei apmokėtas komunalinius įsiskolinimus.

Teismas nurodo, kad Å¡ioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl atsakovės patirtų iÅ¡laidų, prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo dėl Å¡ios sumos nebuvo pareikÅ¡ta. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str.). To pateis straipsnio 4 d. nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo minėtų taisyklių atsižvelgus į Å¡alių elgesį. Å iuo atveju svarbia aplinkybe laikytina tai, kad reikalavimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo yra nagrinėjamas ypatingÄ ja teisena, kurioje Å¡alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos, jeigu Å¡alių interesai nebuvo prieÅ¡ingi (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Kadangi atsakovė sutiko su ieÅ¡kovės reikalavimais pripažintina, kad jų interesai byloje nebuvo prieÅ¡ingi, todėl dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ieÅ¡kovės turėtos iÅ¡laidos negalėtų bÅ«ti priteisiamos. Pastebėtina, kad neteisminiu bÅ«du reikalavimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo negalėtų bÅ«ti iÅ¡spręstas.Antrasis reikalavimas dėl perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu, laikytinas iÅ¡vestiniu, t. y. pripažinus, kad ieÅ¡kovė priėmė palikimÄ faktiniu valdymu, liudijimas laikytinas negaliojančiu.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė net nepranešė ieÅ¡kovei, jos neieÅ¡kojo, kad iÅ¡siaiÅ¡kintų, ar ji yra priėmusi palikimÄ . Teismas nurodo, kad pagal paveldėjimo bylos duomenis ieÅ¡kovė buvo nurodyta, kaip gyvenamosios vietos neturintis asmuo, taip pat pati ieÅ¡kovė nurodė, kad ji nuo 2009 m. yra iÅ¡vykusi į užsienį, o į LietuvÄ grįždavo tik kartÄ , ar keletÄ per metus. Esant Å¡ioms aplinkybėms objektyvių duomenų, kurie leistų susisiekti su ieÅ¡kove ir iÅ¡siaiÅ¡kinti situacijÄ dėl palikimo priėmimo, teismo vertinimu atsakovė neturėjo.

Pastebtina, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas iÅ¡duotas 2016-08-30, o ieÅ¡kovės apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo tik 2017 m. sausio mėn., kai grįžo į LietuvÄ . Be to, ieÅ¡kovės seseriai, t. y. trečiajam asmeniui 2016-04-18 buvo iÅ¡siųstas praneÅ¡imas dėl paveldėjimo bylos jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Esat Å¡ioms aplinkybėms teismo vertinimu pripažintina, kad dėl susidariusių bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovės katės nėra, todėl vien formaliai taikyti CPK 93 straipsnio nuostatas negalima, nes Å¡ios iÅ¡laidos ne dėl atsakovės kaltės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.

Kadangi priimtas sprendimas sukuria teisines pasekmes Å¡alims, ir papildomai nėra vykdytinas, todėl naikintinos teismo 2017-03-02 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įraÅ¡as vieÅ¡ajame registre dėl ginčo buto perleidimo draudimo.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 str., 576– 578 str., teismas n u t a r i a : ieÅ¡kinį tenkinti.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo J.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties – 2003-11-11, priėmė jo palikimÄ , pradėjusis faktiÅ¡kai jį valdyti.Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.Pripažinti negaliojančiu 2016-08-30 perėjimo valstybei liudijimÄ , notarinio registro Nr. 1-5332, iÅ¡duotÄ Kauno m. 18-ojo notarų biuro.Ä®siteisėjus sprendimui panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017-03-02 nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – įraÅ¡Ä vieÅ¡ame Nekilnojamojo turto registre, draudžiantį valstybės įmonei Turto bankui perleisti nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimÄ priėmusį teismÄ . Teisėja                                                                               AuÅ¡ra BarÅ¡kietytė