2020-06-17 Nr. AB-12222-3-61-3-01776-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-34-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01776-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.10.; 60.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Akoni“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Megakreditas“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1735-629/2020 pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Akoni“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Megakreditas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Akoni“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Megakreditas“ skundus atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Megakreditas“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) 2018 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. SKP-30 „Dėl sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos UAB „Megakreditas” susigrąžinimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ (toliau – ir sprendimas Nr. SKP-30).

2. Pareiškėjas UAB „Akoni“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti NMA 2018 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. SKP-29 „Dėl sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos UAB „Akoni” susigrąžinimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ (toliau – ir sprendimas Nr. SK-29).

3. UAB „Megakreditas“ ir UAB „Akoni“ (toliau abu kartu – ir pareiškėjai), nesutikdami su sprendimu Nr. Nr. SKP-30 bei sprendimu Nr. Nr. SK-29 (toliau abu kartu – ir ginčijami sprendimai), nurodė, kad jie yra teisiškai nepagrįsti, nemotyvuoti ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 2 punkte, 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Pareiškėjai teigė, jog NMA netinkamai aiškina Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 3D-583 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Programos įgyvendinimo taisyklės) nuostatas.

4. UAB „Megakreditas“ nurodė, kad paraišką pateikė 2012 m. gegužės 21 d., o paramos sutartį su NMA pasirašė 2012 m. gruodžio 4 d. UAB „Akoni“ paraišką pateikė 2012 m. gegužės 29 d., o paramos sutartį su NMA pasirašė 2013 m. kovo 4 d. Nuo pat paramos sutarčių sudarymo dienos iki 2016 m. sausio 25 d. apie įtariamus pažeidimus dėl dirbtinai sukurtų sąlygų paramai gauti pareiškėjai informuoti nebuvo. Pareiškėjai teigė, kad jų atžvilgiu pradėtos procedūros dėl įtariamų pažeidimų 2016 m. buvo nutrauktos, nenustačius pažeidimų, o tai suponavo išvadą, kad pareiškėjų veiksmai neprieštarauja nacionalinės teisės ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktams.

5. Pareiškėjai nurodė, kad NMA, priimdama ginčijamus sprendimus, tas pačias aplinkybes, susijusias su paramos gavėjų projektų įgyvendinimu, neteisėtai vertino antrą kartą ir priėmė priešingus sprendimus – nutraukti paramos sutartis ir susigrąžinti visas paramos sumas. Pareiškėjai teigė, kad NMA pažeidė dvigubo nubaudimo, teisėtų lūkesčių, teisinio saugumo ir stabilumo, teisinės valstybės principus.

6. Pareiškėjai nurodė, kad ginčijamuose sprendimuose NMA remiamasi teisės aktų nuostatų pažeidimais, susijusiais su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 „Dėl teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Pažeidimų administravimo taisyklės) 17 punktu. Pareiškėjai teigė, jog NMA, skirdama sankcijas visiškai neatsižvelgė į projektų vykdymo faktinę situaciją, tariamų pažeidimų pobūdį bei pažeidimo sukeltas realias pasekmes (tokių pasekmių nebuvimą). Ginčijamuose sprendimuose nenurodoma ir nėra jokių duomenų, kad pareiškėjams išmokėtos paramos lėšos buvo panaudotos neracionaliai ar, kad įgyvendinant projektus buvo padaryta žala Lietuvos Respublikos ir / ar ES biudžetams. Pareiškėjai pažymėjo, kad jie prisideda prie visų jiems keliamų nacionalinės teisės ir ES teisės paramos skyrimo tikslų įgyvendinimo, todėl NMA išvada, jog nebus galima pasiekti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ (toliau – ir Programos priemonė) siekiamų tikslų, yra visiškai nepagrįsta ir neatitinka tikrovės.

7. Pareiškėjai tvirtino, kad ginčijamuose sprendimuose nepagrįstai teigiama, jog pareiškėjų projektai viršija Programos įgyvendinimo taisyklėse nustatytą didžiausią 200 000 Eur paramos sumą projektui (abiejų pareiškėjų paramos suma sudaro 386 251,37 Eur). NMA pripažino, kad didžiausia paramos suma 2017–2013 metų laikotarpiui vienam paramos gavėjui pagal Programos priemonę negali viršyti 2 416 960 Lt (700 000 Eur). Net ir vertinant pareiškėjų projektus kaip vieną projektą, abiejų projektų bendra vertė – 386 251,37 Eur – neviršija maksimalios paramos sumos. NMA motyvuotai nepagrindė, kaip pareiškėjai galėjo iškreipti konkurenciją ir (ar) reikšmingai sumažinti paramos subjektų ratą.

8. Pareiškėjai akcentavo, kad NMA pažeidė pareiškėjų teisę gauti informaciją bei neteisėtai ir nesąžiningai apribojo jų teisę apsiginti nuo metamų kaltinimų padarius pažeidimus ir pasisakyti dėl visų ginčui reikšmingų aplinkybių, nepateikė jokių dokumentų, susijusių su ginčijamų sprendimų priėmimu.

9. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra atsiliepime prašė pareiškėjų skundus atmesti kaip nepagrįstus.

10. Atsakovas nurodė, kad UAB „Akoni“ 2012 m. gegužės 29 d. NMA pateikė paraišką Nr. 3VĮ-KU-12-1-010176-PR001 pagal Programos priemonę (toliau – ir UAB „Akoni“ paraiška). Pagal 2013 m. kovo 4 d. sudarytos paramos sutarties Nr. 3VĮ-KU-12-1-010176-PR001 (toliau – ir 2013 m. kovo 4 d. Sutartis) 1.1 papunktį UAB „Akoni“ įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 3VĮ-KU-12-1-010176-PR001 „Gamybos bazės steigimas“ (toliau – ir UAB „Akoni“ Projektas), nepažeisdama paramos sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su UAB „Akoni“ Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. 2013 m. kovo 4 d. Sutartyje numatyta, kad UAB „Akoni“ kompensuojama iki 687 050,00 Lt (198 983,43 Eur) tinkamų kompensuoti UAB „Akoni“ Projekto išlaidų (iki 65 proc.). UAB „Akoni“ išmokėta 687 050,00 Lt (198 983,43 Eur) paramos suma.

11. Atsakovas nurodė, kad NMA 2012 m. gegužės 25 d. UAB „Megakreditas“ pateikė paraišką Nr. 3VĮ-KU-12-1-010119-PR001 pagal Programos priemonę (toliau – ir UAB „Megakreditas“ paraiška). Pagal 2012 m. gruodžio 4 d. sudarytos paramos sutarties Nr. 3VĮ-KU-12-1-010119-PR001 (toliau – ir 2012 m. gruodžio 4 d. Sutartis) 1.1 papunktį UAB „Megakreditas“ įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 3VĮ-KU-12-1-010119-PR001 „Gamybos bazės steigimas“ (toliau – ir UAB „Megakreditas“ Projektas), nepažeisdama Paramos sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su UAB „Megakreditas“ Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. 2012 m. gruodžio 4 d. Sutartyje numatyta, kad pareiškėjui kompensuojama iki 689 000,00 Lt (199 548,19 Eur) tinkamų kompensuoti UAB „Megakreditas“ Projekto išlaidų (iki 65 proc.). Pagal 2012 m. gruodžio 4 d. Sutartį UAB „Magakreditas“ Projektą ketinta įgyvendinti dviem etapais iki 2013 m. rugsėjo 30 d. ir iki 2014 m. rugpjūčio 30 d. Vėliau pasirašytas 2013 m. gegužės 10 d. susitarimas Nr. 1 (keičiama investicija (vietoje buldozerio numatyta įsigyti frontalinį krautuvą). UAB „Megakreditas“ ketino vykdyti ne žemės ūkio veiklą (kita kasyba ir karjerų eksploatavimas (EVRK – Kita kasyba ir karjerų eksploatavimas B 08).

12. Atsakovas pažymėjo, kad NMA, vykdydama UAB „Akoni“ Projekto ir UAB „Megakreditas“ Projekto (toliau abu kartu – ir Projektai) priežiūrą, nustatė pažeidimus, kurių metu buvo apribotos kitų asmenų teisės gauti paramą. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjai derino savo veiksmus paramai gauti. Dėl nustatytų pažeidimų ir buvo priimti ginčijami sprendimai taikyti visos išmokėtos paramos susigrąžinimo sankcijas ir nutraukti 2013 m. kovo 4 d. Sutartį ir 2012 m. gruodžio 4 d. Sutartį (toliau abi kartu – ir Sutartys).

13. Atsakovas pažymėjo, kad jis rėmėsi Pažeidimų administravimo taisyklių 19 punktu ir inicijavo pakartotinį tyrimą, nes iš Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) buvo gauta reikšminga informacija apie tarpusavyje veikusius asmenis (įmones), kurie sukūrė dirbtines sąlygas, vieną projektą dirbtinai išskaidydami į du projektus. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad NMA jokių garantijų nesuteikė, todėl pareiškėjai negalėjo turėti pagrįstų ir teisėtų lūkesčių, o Sutartyse, dar jų pasirašymo dieną buvo nurodyta, kad NMA turi teisę pareiškėjams sumažinti paramą, jos neskirti, susigrąžinti visą paramą ar jos dalį ir (arba) nutraukti Sutartis. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjams nebuvo taikyta paramos susigrąžinimo sankcija du kartus, o 2016 m. atliktas tyrimas šiuo atveju neturi visiškai jokios reikšmės, nes NMA privalėjo iš naujo įvertinti situaciją po to, kai buvo gauti FNTT duomenys. Teigė, kad ginčijami sprendimai atitinka VAĮ individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra išsamūs, pagrįsti teisės aktų normomis ir nustatytais faktais, todėl jų naikinti nėra pagrindo. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad jis neprivalėjo siųsti jokių papildomų dokumentų pareiškėjams, nes jie teisinių pasekmių nesukėlė. Teisines pasekmes pareiškėjams sukelia ginčijami sprendimai.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir Ministerija) pareiškėjų skundus prašė atmesti remiantis atsakovo atsiliepime nurodytais motyvais.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 21 d. sprendimu (toliau – ir VAAT Sprendimas) pareiškėjo UAB „Megakreditas“ ir pareiškėjo UAB „Akoni“ skundus atmetė kaip nepagrįstus.

16. Teismas nustatė, kad UAB „Megakreditas“ paraiškoje (V skyrius) UAB „Megakreditas“ Projektą apibūdino kaip siekį plėsti kasybos verslo plėtrą, o jį įgyvendinti numatė karjeruose, esančiuose Utenos, Anykščių, Zarasų ir kituose rajonuose. Pagrindinę veiklą numatė vykdyti Utenos ir Vilniaus apskrityse. UAB „Megakreditas“ paraiškos VII skyriuje pareiškėjas nurodė išlaidas, susijusias su UAB „Megakreditas“ Projekto įgyvendinimu, t. y. ekskavatoriaus 677 600, 00 Lt vertės įsigijimo ir buldozerio 605 000,00 Lt vertės įsigijimo išlaidas, iš viso 1 282 600,00 Lt (bendra Projekto vertė). Paramos lėšos – 320 000,00 Lt, UAB „Megakreditas“ – 162 600,00 Lt, skolintos – 800 000,00 Lt (UAB Pohjola Finance).

17. Teismas nustatė, kad UAB „Akoni“ paraiškoje (V skyriuje) pagrindinė numatoma veikla – karjerų išteklių eksploatavimas. Numatyta rinkai teikti dvi pagrindines karjerų išteklių eksploatavimo paslaugas: 1) žvyro ir smėlio krovos, lyginimo, stumdymo ir kitus darbus; 2) įvairių frakcijų žvyro gamyba (sijotuvo pagalba gaminti įvairios frakcijos žvyrą, skirtą kelių tiesimui, statybos sektoriui ir pan.). UAB „Akoni“ paraiškos VII skyriuje pareiškėjas nurodė išlaidas, susijusias su UAB „Akoni“ Projekto įgyvendinimu, t. y. frontalinio krautuvo 577 170,00 Lt vertės ir karjero sieto 70 800,00 Lt vertės įsigijimo išlaidas, iš viso 1 278 970, 00 Lt (bendra Projekto vertė). Paramos lėšos – 310 050, 00 Lt, UAB „Akoni“ – 168 920,00 Lt, skolintos – 800 000, 00 Lt (UAB Pohjola Finance).

18. Teismas nustatė, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 3D-779 patvirtintą sąrašą UAB „Megakreditas“ Projektui numatyta skirti 689 000 Lt parama. NMA ir UAB „Megakreditas“ sudarė 2012 m. gruodžio 4 d. Sutartį, pagal kurios 1.1 papunktį paramos gavėjas įsipareigojo įgyvendinti UAB „Megakreditas“ Projektą, nepažeisdamas 2012 m. gruodžio 4 d. Sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su UAB „Megakreditas“ Projekto įgyvendinimu reikalavimų. Pagal 2012 m. gruodžio 4 d. Sutartį UAB „Megakreditas“ Projektą ketino įgyvendinti dviem etapais iki 2013 m. rugsėjo 30 d. ir iki 2014 m. rugpjūčio 30 d. NMA ir UAB „Megakreditas“ 2013 m. gegužės 10 d. pasirašė susitarimą Nr. 1 „Dėl 2012 m. gruodžio 4 d. paramos sutarties Nr. 3VĮ-KU-12-1-010119-PR001 pakeitimo“, kuriuo susitarta pakeisti investiciją, t. y. vietoj buldozerio numatyta įsigyti frontalinį krautuvą. UAB „Megakreditas“ 2013 m. liepos 15 d. pateikė mokėjimo prašymą Nr.3VĮ-KU-12-1-010119-MP001 už ekskavatorių (prašoma išmokėti 364 000,00 Lt paramos suma). UAB „Megakreditas“ 2014 m. sausio 28 d. pateikė mokėjimo prašymą Nr. 3VĮ-KU-12-1-010119-MP002 už frontalinį krautuvą (prašoma išmokėti 323 700,00 Lt paramos suma). NMA 2014 m. balandžio 2 d. raštu Nr. BRK-(12.4)-2984 informavo pareiškėją, kad nustatė, jog pasirašytoje pirkimo-pardavimo sutartyje buvo numatyta frontalinį krautuvą pristatyti iki 2013 m. rugpjūčio 15 d., tačiau faktiškai jis buvo pristatytas 2013 m. rugsėjo 30 d. Dėl nustatytų pažeidimų buvo pritaikyta 10 proc. dydžio sankcija, t. y. 32 370 Lt (9 375 Eur). Įgyvendinus UAB „Megakreditas“ Projektą, pareiškėjui išmokėta 655 330,01 Lt (189 796,69 Eur) paramos suma. Vėliau buvo pritaikytos sankcijos: už ekskavatoriaus įsigijimą padidinta kaina 1 754,7 Eur, už UAB „Megakreditas“ Projekto priežiūros rodiklių nevykdymą 376,08 Eur.

19. Teismas nustatė, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 3D-101 patvirtintą sąrašą UAB „Akoni“ Projektui numatyta skirti 687 050 Lt parama. NMA ir UAB „Akoni“ sudarė 2013 m. kovo 4 d. Sutartį, pagal kurios 1.1 papunktį UAB „Akoni“ Projektą įsipareigojo įgyvendinti, nepažeisdama Sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su UAB „Akoni“ Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Pagal 2013 m. kovo 4 d. Sutarties 5.1 punktą UAB „Akoni“ Projektą įsipareigojo įvykdyti iki 2014 m. lapkričio 2 d., o pagal 2013 m. kovo 4 d. Sutarties 6.1 punktą pirma paramos dalis iki 310 050,00 Lt turėjo būti kompensuota pagal mokėjimo prašymą, pateiktą iki 2013 m. gruodžio 1 d., o antra paramos dalis – 377 000,00 Lt pagal mokėjimo prašymą, pateiktą iki 2014 m. lapkričio 2 d. (2013 m. kovo 4 d. Sutarties 6.2 punktas). NMA ir UAB „Akoni“ 2013 m. balandžio 15 d. pasirašė susitarimą Nr. 1 „Dėl 2013 m. kovo 4 d. paramos sutarties Nr. 3VĮ-KU-12-1-010176-PR001 pakeitimo“, kuriuo susitarė pakeisti 2013 m. kovo 4 d. Sutarties 5.1 punktą, pagal kurį UAB „Akoni“ Projektą įsipareigojo įvykdyti iki 2013 m. gruodžio 1 d. ir 6 punktą, pagal kurį mokėjimo prašymas 687 050,00 Lt paramai gauti turi būti pateiktas iki 2013 m. gruodžio 1 d., panaikinant 2013 m. kovo 4 d. Sutarties 6.1 ir 6.2 punktus. Taip pat šiuo susitarimu pakeisti ir 2013 m. kovo 4 d. Sutarties 12, 34 punktai – pakeista investicija. UAB „Akoni“ 2013 m. lapkričio 28 d. NMA pateikė mokėjimo prašymą Nr. 3VĮ-KU-12-1-010176-MP001, kuriuo prašė išmokėti 687 050,00 Lt (deklaruojama tinkamų finansuoti išlaidų suma 1 060 000,00 Lt) už karjero sietą su praplovimo ir nuvandeninimo įrangą. NMA išmokėjo UAB „Akoni“ 687 050,00 Lt (198 983,43 Eur) paramos sumą. NMA 2017 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. SKP-25 „Dėl UAB „Akoni“ išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ pritaikė 397,97 Eur sankciją už įsipareigojimų, susijusių su UAB „Akoni“ Projekto priežiūros rodikliais, nevykdymą.

20. Teismas nustatė, kad FNTT 2017 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. 25/9-2-4-11966 informavo NMA apie tai, kad pareiškėjai yra susijusios įmonės, įsigytos tikslu teikti atskiras paraiškas, galbūt dirbtinai sukuriant sąlygas investicijų išskaidymui į dvi dalis.

21. NMA 2017 m. lapkričio 2–3 d. atliko UAB „Akoni“ paraiškos patikrą vietoje (Klaipėdos rajone). UAB „Akoni“ paraiškos patikros vietoje ataskaitoje nurodyta, kad patikros metu dalyvavo UAB „Ramedi“ direktorius R. K., kuris paaiškino, jog karjero sietas su plovimo ir nuvandeninimo įranga „Terex“ dirba UAB „Ramedi“ karjere, adresu Santaros g. 7, Pozingių kaimas, Veiviržių seniūnija, Klaipėdos rajonas, sklypo unikalus Nr. 4400-262-3376. Agregatas sumontuotas pagal Sutartį Nr. 2013/09/03 su UAB „Akoni“. Agregatas nejudinamas, įrenginys skirtas plauti ir sijoti inertines medžiagas. UAB „Akoni“ paraiškos patikros vietoje ataskaitoje nurodyta, kad UAB „Megakreditas“ priklausantis frontalinis krautuvas yra sugedęs ir remontuojamas. Prieš remontą dirbo karjere. NMA 2017 m. lapkričio 13 d. taip pat atliko UAB „Akoni“ paraiškos patikrą vietoje. NMA, nustačiusi pažeidimą, 2018 m. sausio 10 d. raštu Nr. BRK-114 (14.5) „Dėl informacijos pateikimo“ pranešė Ministerijai apie UAB „Akoni“ padarytus pažeidimus įgyvendinant UAB „Akoni“ Projektą bei pasiūlė pritarti NMA sprendimui taikyti sankciją – susigrąžinti 198 585,46 Eur (685 675,88 Lt) paramos sumą ir nutraukti 2013 m. kovo 4 d. Sutartį.

22. Teismas nustatė, kad NMA 2017 m. lapkričio 2–13 d. atliko UAB „Megakreditas“ paraiškos patikrą vietoje (Klaipėdos rajone) ir surašė paraiškos patikros vietoje ataskaitą, kurioje nurodyta, kad patikros metu dalyvavo UAB „Ramedi“ direktorius R. K., kuris paaiškino, jog karjero sietas su plovimo ir nuvandeninimo įranga „Terex“ dirba UAB „Ramedi“ karjere, adresu Santaros g. 7, Pozingių kaimas, Veiviržių seniūnija, Klaipėdos rajonas, sklypo unikalus Nr. 4400-262-3376. Agregatas sumontuotas pagal Sutartį Nr. 2013/09/03 su UAB „Akoni“. Agregatas nejudinamas, įrenginys skirtas plauti ir sijoti inertines medžiagas. Paraiškos patikros vietoje ataskaitoje nurodyta, kad UAB „Megakreditas“ vikšrinis ekskavatorius Komatsu HB212LC-1, valstybinis Nr. A058V, ir frontalinis krautuvas Komatsu WA 320PZ-6, valstybinis Nr. A572V, dirba Klaipėdos rajono savivaldybėje, Veiviržėnų seniūnijoje, Pozingių kaime (sklypo unikalus Nr. 4400-2624-3376). UAB „Akoni“ karjero sietas su plovimo ir nuvandeninimo įranga ir UAB „Megakreditas“ vikšrinis ekskavatorius ir frontalinis krautuvas dirba tame pačiame sklype. NMA, nustačiusi pažeidimą, 2018 m. sausio 10 d. raštu Nr. BRK-114 (14.5) „Dėl informacijos pateikimo“ Ministerijai pranešė apie UAB „Megakreditas“ padarytus pažeidimus įgyvendinant UAB „Megakreditas“ Projektą bei pasiūlė pritarti NMA sprendimui taikyti sankciją – susigrąžinti 187 665,91 Eur / 647 972,85 Lt paramos sumą ir nutraukti 2012 m. gruodžio 4 d. Sutartį.

23. Teismas nurodė, kad Komisija Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto, Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos, Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemonių probleminiams klausimams nagrinėti, sudaryta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-643 (toliau – ir Komisija), 2018 m. vasario 12 d. posėdžio protokoliniu nutarimu nusprendė pritarti NMA sprendimui taikyti pareiškėjams sankcijas, t. y. susigrąžinti visą UAB „Akoni“ išmokėtą 198 585,46 Eur paramos sumą, susigrąžinti UAB „Megakreditas“ išmokėtą 187 665,91 Eur paramos sumą ir nutraukti Sutartis. NMA priėmė sprendimą Nr. SKP-29 ir sprendimą Nr. SKP-30.

24. Teismas nustatė, kad ginčijamais sprendimais pareiškėjams visos paramos susigrąžinimo sankcijos pritaikytos už tai, kad pareiškėjai dirbtinai sukūrė sąlygas paramai gauti.

25. Teismas nurodė, kad pareiškėjų prašomos paramos sumos yra didesnės kaip 260 000 Lt, todėl UAB „Akoni“ paraiškoje ir UAB „Megakreditas“ paraiškoje nurodytų priemonių įgyvendinimui taikytinos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo 2012 metais taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 3D-222 (toliau – Taisyklės).

26. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Projektų, finansuojamų, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ ir „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“, V atrankos komiteto (toliau – ir Atrankos komitetas) 2012 m. rugsėjo 19 d. posėdžio Nr. 52 protokolo Nutariamąja dalimi Nr. 8D-417(5.50) rekomenduota skirti paramą UAB „Megakreditas“ Projektui įgyvendinti, įtraukiant jį į rizikingų projektų sąrašą. Atrankos komiteto 2012 m. spalio 2 d. posėdžio Nr. 53 protokolo Nutariamąja dalimi Nr. 8D-431(5.50) rekomenduota UAB „Akoni“ Projektą grąžinti vertinti iš naujo. Atrankos komiteto 2013 m. sausio 15 d. posėdžio Nr. 57 protokolo Nutariamąja dalimi Nr. 8D-13(5.50) rekomenduota skirti paramą UAB „Akoni“ Projektui įgyvendinti, įtraukiant jį į rizikingų projektų sąrašą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad UAB „Akoni“ paraiška ir UAB „Megakreditas“ paraiška pateiktos 2012 m. gegužės 25 d., Projektai buvo įtraukti į rizikingų projektų sąrašą, darė išvadą, kad NMA, atlikdama Projektų kontrolę, Taisyklių 3 punkto nuostatų nepažeidė.

27. Teismas analizavo FNTT raštą, kuriame nurodyta, jog siekiant atitikti Taisyklėse nustatytus reikalavimus minimaliam valdos ekonominiam dydžiui (toliau – ir EDV), prieš teikiant paramos paraiškas, D. K. 2012 m. sausio 24 d. pareiškėjų ir dar trijų įmonių vardu (tuo metu vadovavo visoms įmonėms) pateikė prašymą valstybės įmonei Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui (toliau – ir Centras) į EDV 2012 sausio 1 d. skaičiavimą įtraukti ir pateiktose pažymose apie žemės ūkio veiklos pajamas per 2011 kalendorinius metus UAB „Megakreditas 2012 sausio 16 d. pažymoje nurodytus 8 200 Lt, o UAB „Akoni“ pažymoje – 9 020 Lt. Pagal D. K. pateiktą prašymą Centras paskaičiavo 1,20 EDV UAB „Akoni“ ir 1,09 EDV – UAB „Megakreditas“. FNTT rašte nurodyta, kad D. K. į Centrą su analogiškais prašymais įtraukti tas pačias, tačiau padidintomis pajamomis, pažymas apie žemės ūkio veiklos pajamas per 2011 kalendorinius metus kreipėsi 2012 m. kovo 8 d. ir 2012 m. kovo 19 d. Pagal D. K. pateiktus pakartotinius prašymus Centras paskaičiavo 2,19 EDV UAB „Akoni“ ir 2,30 EDV – UAB „Megakreditas“, nors paramos gavėjai atitinkamai iki 2011 m. gruodžio 27 d. ir iki 2011 m. gruodžio 29 d. net nebuvo registruoti ūkio veiklos subjektai, kas yra būtina sąlyga žemės ūkio veiklai vykdyti. Teismas pažymėjo, kad šių faktinių aplinkybių pareiškėjai neginčijo.

28. Teismas nurodė, kad Komisijos protokolas patvirtina, kad 2016 m. vasario 3 d. buvo svarstomas pareiškėjų galimas pažeidimas dėl dirbtinai sukurtų sąlygų paramai gauti, įgyvendinant Projektus. Dėl minėto įtariamo pažeidimo 2016 m. sausio 12 d. buvo surašytos Pažeidimo tyrimo išvados. UAB „Megakreditas“ direktorė S. K. 2016 m. sausio 8 d. raštu NMA pateikė UAB „Megakreditas“ Projekto veiklą pagrindžiančius dokumentus: PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodyta, kad UAB „Megakreditas“ 2014–2015 metais teikė smėlio kasimo paslaugas UAB „Ramedi“ pagal 2013 m. birželio 11 d., 2013 m. lapkričio 7 d. sudarytas Paslaugų teikimo sutartis Nr. 2013/06/11 ir 2013/11/01. Pagal 2015 m. rugsėjo 16 d. sudarytą Paslaugų teikimo sutartį Nr. 15.09.16 UAB „Megakreditas“ 2015 metais smėlio kasimo paslaugas teikė ir UAB „Jėgos Reversas“.

29. Teismas nustatė, kad UAB „Megakreditas“ įstatai Juridinių asmenų registre įregistruoti 2012 m. lapkričio 14 d., juose deklaruota pagrindinė veikla – kita, niekur kitur nepriskirta finansinių paslaugų veikla (EVRK 64.99), veiklos objektai: paslaugos, prekybos, gamybos, kita komercinė veikla. D. K. UAB „Megakreditas“ direktoriumi buvo nuo 2011 m. gruodžio 20 d. iki 2012 m. balandžio 3 d. Nuo 2012 m. balandžio 11 d. UAB „Megakreditas“ direktorė – S. K.. UAB „Akoni“ direktoriumi nuo 2011 m. gruodžio 15 d. iki 2012 m. balandžio 5 d. taip pat buvo D. K.. UAB „Akoni“ įsteigta 2010 m. rugsėjo 27 d., akcininkė – E. Š., įstatuose nurodyti UAB „Akoni“ veiklos objektai: gamyba, prekyba, paslaugos, kita komercinė veikla.

30. Teismas nurodė, kad pareiškėjai pagal panaudos sutartis, sudarytas 2012 m. gegužės 9 d. ir 2012 m. gegužės 7 d., naudojasi UAB „Danizė“ priklausančiu pastatu-garažu, esančiu Vilniaus r. sav., Avižienių seniūnija, Riešės k., Ežero g. 7. UAB „Megakreditas“ direktorė S. K. buvo UAB „Danizė“ akcininkė. Šiuo adresu pareiškėjai deklaruoja savo buveines. Kai kuriose PVM sąskaitose faktūrose, kuriomis pareiškėjai grindžia projekto įgyvendinimą, UAB „Ramedi“ buveinė nurodyta adresu Totorių g. 14-8, Vilniuje, kitose – Trakėnų g., Klipščiai, Klaipėdos rajonas. Paslaugų teikimo sutartyse Nr. 2013/06/11 ir Nr. 2013/11/01 UAB „Ramedi“ buveinė tai pat nurodyta adresu Totorių g. 14-8, Vilniuje. Paskolos sutartimi, sudaryta 2012 m. lapkričio 29 d., E. Š., gyvenanti adresu Totorių g. 14-8, Vilniuje, paskolino UAB „Megakreditas“ 231 696,01 Eur. UAB „Akoni“ paraiškos 3.1 punkte nurodyta, kad E. Š. dalyvauja UAB „Akoni“ valdyme (turimų akcijų ir (arba) pajaus, arba balsavimo teisių ar turimo turto dalis sudaro 100 proc.). E. Š. suteikė 215 000,00 Lt paskolą UAB „Akoni“. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai neginčija ir FNTT 2017 m. rugpjūčio 2 d. rašte Nr. 25/9-2-4-11966 nurodytų aplinkybių, jog 100 procentų UAB „Akoni“ akcijų per sutuoktinę E. Š. valdo R. Š., o 100 procentų UAB „Megakreditas“ akcijų – per uošvę V. L..

31. Teismas nurodė, kad pagal paslaugų teikimo sutartį Nr. 2013/09/03 UAB „Akoni“ teikė smėlio sijojimo ir plovimo paslaugas UAB „Ramedi“. Šią aplinkybę patvirtina PVM sąskaitos faktūros. Teismas nustatė, kad pareiškėjams priklausanti technika, įsigyta už lėšas skirtas paramai gauti, dirba tame pačiame žemės sklype – UAB „Ramedi“ eksploatuojamame karjere, esančiame Santaros g., Pozingių k., Klaipėdos r., unikalus Nr. 4400-2624-3376, smėlio sijojimo ir plovimo paslaugas UAB „Ramedi“ teikia nuo 2013 m. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų veikla papildo vieną kitą, t. y. UAB „Megakreditas“ atlieka smėlio kasimo paslaugas, o UAB „Akoni“ – smėlio plovimo ir sijojimo paslaugas.

32. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjų Projektus sieja ne tik geografiniai, ekonominiai, funkciniai, teisiniai, bet ir asmeniniai ryšiai. Pareiškėjai steigimo dokumentuose ir viešuosiuose registruose deklaravo visai kitą veiklą, nesusijusią su žemės ūkio veikla. Tačiau, nepaisant to, pagal suinteresuoto asmens D. K. pateiktus pakartotinius prašymus Centras paskaičiavo 2,19 EDV UAB „Akoni“ ir 2,30 EDV – UAB „Megakreditas“. Nei UAB „Akoni“ Projektas, nei UAB „Megakreditas“ Projektas nebuvo įgyvendintas savarankiškai ir atsietai vienas nuo kito. Projektų įgyvendinimu rūpinosi tie patys asmenys, veikdami savarankiškai arba per kitus susijusius asmenis. Pareiškėjai siekdami gauti didesnę paramą, nei numatyta Taisyklėse, sukūrė dirbtines sąlygas, reikalingas paramai gauti, t. y. vieną projektą išskaidė į du. UAB „Akoni“ Projektas ir UAB „Megakreditas“ Projektas iš esmės yra vienas projektas (ekonominis vienetas) ir viršija Taisyklių 10 punkte nurodytą didžiausią 200 000 Eur paramos sumą vienam projektui (UAB „Akoni“ paramos suma 198 585,46 Eur, UAB „Megakreditas“ paramos suma 187 665,91 Eur, viso 386 251,37 Eur). Teismas nurodė, kad didžiausia paramos suma 2007–2013 metų laikotarpiui vienam paramos gavėjui pagal Programos priemonę negali viršyti 700 000 Eur tuo atveju, jei paramos gavėjas vykdo projektus pagal kelias priemones. Byloje duomenų, jog pareiškėjai 2007–2013 metų laikotarpiu vykdė projektus pagal kitas priemones, nėra, todėl teismas pareiškėjų atžvilgiu Taisyklių 11 punkto netaikė.

33. Teismas analizavo Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (2012 m. vasario 3 d. įsakymo Nr.3D-74 redakcija) (toliau – ir Administravimo taisyklės), 2011 m. sausio 27 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 65/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės, susijusios su paramos kaimo plėtrai priemonėmis (OL 2011 L 25, p. 8), su aktualiais pakeitimais, padarytais 2012 m. spalio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 937/2012 (OL 2012 L 280, p. 1) (toliau – ir Reglamentas Nr. 65/2011) nuostatas ir nusprendė, kad ginčijamais sprendimais pareiškėjams pagrįstai pritaikyta sankcija, numatyta Administravimo taisyklių 197.3 punkte – paramos susigrąžinimas, nes pareiškėjai pažeidė ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, susijusius su projektų įgyvendinimu.

34. Teismas aptarė Pažeidimų administravimo taisyklių, Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo (toliau – ir FNTTĮ) nuostatas ir nusprendė, kad FNTT atliko pažeidimo tyrimą, kurio metu gavo tyrimui reikalingus paaiškinimus ir kitą informaciją, apie kurią informavo NMA. FNTT duomenis surinko teisėtais ir leistinais būdais, atlikdamas savo funkcijas ir jam pavestus uždavinius. NMA, vadovaudamasi FNTT pateiktais duomenimis, Pažeidimų administravimo taisyklių nuostatų nepažeidė. FNTT pateikti duomenys papildo bylos medžiagą ir teismas jais abejoti neturi jokio pagrindo. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjai jokių prieštaravimų dėl faktinių aplinkybių, kurias savo rašte nurodė FNTT, nepateikė.

35. Teismas nusprendė, jog nepagrįstas ir pareiškėjų skundų argumentas, jog NMA, priimdama ginčijamus įsakymus, pažeidė non bis in idem (liet. negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principą, nes byloje nėra duomenų, jog pareiškėjams už tuos pačius pažeidimus buvo taikytos Administravimo taisyklių 197 punkte nustatytos sankcijos. Aplinkybė, jog pareiškėjų atžvilgiu 2016 m. buvo pradėti ginčijamuose įsakymuose nurodytų pažeidimų tyrimai, Administravimo taisyklių 197 punktų prasme nėra nubaudimas ir pareiškėjų skundų argumentai dėl 2016 m. atliktų įtariamų pažeidimų tyrimų šiai nagrinėjamai bylai jokios teisinės reikšmės neturi.

36. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai, sukūrę dirbtines sąlygas paramai gauti ir įgiję paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą, pažeidė šiai sričiai taikomas teisės normas. Šis pažeidimas yra formalaus pobūdžio, todėl tokiam pažeidimui konstatuoti pakanka vien tik veikimo – dirbtinų sąlygų sukūrimo fakto. NMA, priimdama ginčijamus sprendimus, VAĮ 8 straipsnio nuostatų nepažeidė.

III. 37. Pareiškėjai UAB „Megakreditas“ ir UAB „Akoni“ apeliaciniais skundais prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – UAB „Megakreditas“ ir UAB „Akoni“ skundus tenkinti.

38. Pareiškėjai teigė, jog dvigubo nubaudimo principas apima ne tik pakartotinį sankcijų už tą patį pažeidimą taikymą, tačiau ir apskritai paties administracinio proceso už tą patį pažeidimą pakartotinį atlikimą. Pareiškėjai nurodė, kad teismas neįvertino aplinkybių, kokie buvo vykdomi Projektai ir kokie buvo NMA bei Ministerijos veiksmai ir sprendimai iki ginčijamų sprendimų. Pareiškėjai nurodė, kad UAB „Megakreditas“ paraišką pateikė 2012 m. gegužės 21 d., sudaryta 2012 m. gruodžio 12 d. Sutartis, UAB „Akoni“ paraiška pateikta 2012 m. gegužės 29 d., sudaryta 2013 m. kovo 4 d. Sutartis. Pareiškėjai akcentavo, kad per 3 metus nebuvo jokių pretenzijų, o 2016 m. pareiškėjų įtariamas pažeidimas – dirbtinai sukurtos sąlygos paramai gauti – buvo svarstomas NMA ir Ministerijos, tačiau ši procedūra nutraukta, nei NMA, nei Ministerija nepriėmė jokio galutinio sprendimo, kuriuo būtų nustatytas toks pažeidimas ar paskirta sankcija. Akcentavo, kad NMA savo aktyviais veiksmais suformavo teisėtą lūkestį, kad jų veiksmai nepažeidžia Taisyklių ir neprieštarauja teisės aktams. Tačiau priimdama ginčijamus sprendimus NMA tas pačias aplinkybes vertino antrą kartą ir priėmė priešingą sprendimą – nutraukti Sutartis ir susigrąžinti visą paramos sumą.

39. UAB „Akoni“ teigė, kad sprendime NR. SKP-29 neteisėtai remiamasi NMA 2017 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. SKP-25 „Dėl UAB „AKONI“ išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“ (toliau – ir 2017 m. kovo 15 d. sprendimas), kuriuo UAB „Akoni“ pritaikyta 397,97 Eur sankcija už įsipareigojimų, susijusių su projekto priežiūros rodikliais, nevykdymą. UAB „Akoni“ paaiškino, kad 2017 m. kovo 15 d. sprendimu sankcija buvo paskirta už visai kitą mažareikšmį pažeidimą, todėl negalima 2017 m. kovo 15 d. sprendimo naudoti kaip vienos iš argumentų naujos sankcijos už kitą tariamą pažeidimą skyrimui. Tai pažeidžia principą non bis in idem. Tačiau teismas skundžiamame sprendime šių aplinkybių neįvertino.

40. Pareiškėjai nurodė, kad teismas neįvertino kitos svarbios aplinkybių grupės, susijusios su faktais, kad jie realiai ir sėkmingai vykdė ir vykdo Projektų veiklą, siekia paramos skyrimo tikslų, visą Projektų įgyvendinimo laikotarpį bendradarbiavo su atsakovu, teikė visus reikalaujamus dokumentus ir paaiškinimus, o NMA kiekvienais metais vykdė patikras bei tvirtino tarpinius ir galutinius pareiškėjų veiksmus. Pareiškėjų įsitikinimu, ginčijamuose sprendimuose nepagrįstai konstatuotas sankcijos skyrimui būtinas objektyvus elementas, t. y., kad nebus galima pasiekti paramos skyrimo tikslo, jog parama pasiektų kuo platesnį subjektų ratą. Pareiškėjai, remdamiesi Reglamento Nr. 65/2011 18 straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad NMA nepateikė jokių įrodymų ir jokio pagrindimo, kaip dvi nedidelės įmonės galėjo iškreipti konkurenciją ir / ar reikšmingai sumažinti paramos subjektų ratą. Teismo posėdyje atsakovo atstovė taip pat nepaaiškino ir nepateikė jokių duomenų, kokių kitų subjektų galimybės dalyvauti projekte ir gauti paramą buvo apribotos, kokių subjektų paraiškos dėl pareiškėjų finansavimo buvo atmestos. NMA neįrodė jokių realių neigiamų pasekmių, realios žalos ar konkurencijos ribojimo dėl paramos skyrimo pareiškėjams, o teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė.

41. Pareiškėjai teigė, jog teismas neteisingai aiškino ir taikė Reglamento Nr. 65/2011 nuostatas ir pažymėjo, kad Reglamento Nr. 65/2011 4 straipsnio 8 dalis, kuria rėmėsi NMA, nėra pagrindas taikyti paramos gavėjui paramos susigrąžinimo sankciją, nes ji nustato išmokos neskyrimo, o ne išmokos susigrąžinimo sankciją. Šią išvadą patvirtina ir sisteminis Reglamento Nr. 65/2011 nuostatų aiškinimas.

42. Pareiškėjai akcentavo, kad juos valdantys asmenys (akcininkai, vadovai) nėra susiję šeimos ryšiais, tokių faktinių sąsajų nenustatyta ir ginčijamuose sprendimuose, teismo posėdžio metu atsakovo atstovė negalėjo paaiškinti, kokiais šeimos ryšiais jie yra susieti. UAB „Megakreditas“ nurodo, jog nors skundžiamame teismo sprendime nurodyta, kad pareiškėjai neginčijo FNTT pateiktų duomenų, tačiau tai netiesa, nes pareiškėjai šiuos duomenis ir jų teisėtumą ginčijo tiek teismo posėdžių metu, tiek savo skunduose nurodė, kodėl nesutinka su FNTT pateiktais duomenimis. UAB „Megakreditas“ nurodė, kad teismas nepagrįstai rėmėsi FNTTĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nes joks ikiteisminis tyrimas pareiškėjų ar juos valdančių asmenų atžvilgiu nebuvo pradėtas ar vykdomas. FNTT teigė, jog atliekama projektų analizė, o ne tyrimas ar juo labiau ikiteisminis tyrimas. Kaltinimai grindžiami net ne surašytais asmenų parodymais, o FNTT tyrėjo surašytu perpasakojimu apie tai, ką jis sužinojo apklausęs kitus asmenis, UAB „Ramedi“ akcininką R. Š., todėl neaišku, ar minėtiems asmenims buvo paaiškinta, kokiu tikslu jie apklausiami, ar išaiškintos jų teisės. R. Š. paaiškinimai nebuvo ištirti FNTT, neįvertinti teismo. FNTT duomenys negali būti laikomi tinkamai surinktais ir teisėtais įrodymais, juolab, kad R. Š. teigė, jog nieko nežino apie pareiškėjų veiklą. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad be FNTT pateiktų duomenų NMA nebūtų galėjusi priimti ginčijamų sprendimų, o tai patvirtina jų neteisėtumą.

43. UAB „Akoni“ pažymėjo, kad UAB „Ramedi“ teikia paslaugas panaudodama už paramą įsigytą įrangą, paslaugas teikia rinkos kaina, paslaugų teikimas yra paremtas ekonomine logika. Todėl paslaugų teikimas UAB „Ramedi“ nepažeidžia paramos teikimą ir projekto įgyvendinimą reglamentuojančių ES ir nacionalinės teisės aktų reikalavimų. Šiuo atveju atsakovas nepagrįstai konstatavo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikoje suformuoto subjektyviojo elemento buvimą, kadangi pareiškėjai yra atskiri, savarankiškai ir nepriklausomai veikiantys subjektai, valdomi skirtingų asmenų.

44. Pareiškėjai teigė, kad teismas nenurodė jokių teisiškai pagrįstų motyvų, kodėl pripažinus, jog pareiškėjų Projektai yra vienas projektas, atsakovas nusprendė susigrąžinti visą paramos sumą, o ne tą dalį, kuri viršija Taisyklių 10 punkte nurodytą didžiausią 200 000 Eur sumą. Ginčijamuose sprendimuose skiriant pareiškėjams sankcijas nebuvo atsižvelgta į Projektų vykdymo faktinę situaciją, tariamo pažeidimo pobūdį bei jo sukeltas realias pasekmes (tokių pasekmių nebuvimą), neįvertintos aplinkybės, kad pareiškėjai iki NMA iniciatyva pritaikyto įmonių turto arešto vykdė veiklą, teikė paslaugas, sudarė sandorius su trečiaisiais asmenimis, iš vykdomos veiklos gavo pajamas, yra sukūrusi naujas darbo vietas, pasiekė ir toliau siekia paramos skyrimo tikslų. Teismas taip pat nenagrinėjo paskirtos sankcijos adekvatumo ir proporcingumo.

45. Pareiškėjai teigė, kad NMA ginčijami sprendimai yra teisiškai nepagrįsti, nemotyvuoti ir neatitinka VAĮ 3 straipsnio 2 punkto, 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

46. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjų apeliacinius skundus prašė teismo sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjų apeliacinius skundus atmesti.

47. Atsakovas nurodė, kad teismas tinkamai įvertino faktą, jog nepagrįstas pareiškėjų skundo argumentas, jog NMA, priimdama ginčijamus sprendimus, pažeidė non bis in idem principą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje duomenų, jog pareiškėjams už tuos pačius pažeidimus buvo taikytos Administravimo taisyklių 197 punkte numatytos sankcijos, nėra, o tai, jog pareiškėjų atžvilgiu 2016 m. buvo pradėti pažeidimo tyrimai, Administravimo taisyklių 197 punktų prasme nėra nubaudimas ir pareiškėjų skundų argumentai dėl 2016 m. atliktų įtariamų pažeidimų tyrimų šiai nagrinėjamai bylai jokios teisinės reikšmės neturi. Vertino, kad teismas išsamiai, nuosekliai ir motyvuotai pagrindė išvadą, jog pareiškėjai ir sukūrė dirbtines sąlygas paramai gauti – pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjai, teikdami paraiškas ir pasirašydami Sutartis, įsipareigojo ne tik įgyvendinti Projektus, bet ir laikytis ES ir nacionalinės teisės aktų reikalavimų. Teismas sprendime nustatė, kad, vykdydama pareiškėjų Projektų įgyvendinimo kontrolę, NMA Taisyklėse nustatyto kontrolės laikotarpio nepažeidė, todėl pareiškėjų argumentai dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo yra visiškai nepagrįsti. Teigė, kad teismas tinkamai įvertino pateiktus rašytinius dokumentus – patikrų vietoje ataskaitas, pareiškėjų paaiškinimus, FNTT duomenis – šiuos faktus detaliai ir nuosekliai aprašė teismo sprendime bei padarė pagrįstą tokių dokumentų teisinį vertinimą.

48. Atsakovas teigė, kad NMA ginčijamuose sprendimuose aiškiai nurodyta, kad pati NMA analizavo pareiškėjų veiklos teritoriją, finansinių srautų judėjimą, akcininkų susietumą, paskolų suteikimo aplinkybes, vykdomos veiklos specifiką, bendrovių vadovų pasikeitimus ir kt. FNTT šiuo atveju pateikė tik informaciją apie asmeninius / teisinius ryšius, kurie sieja asmenis, per kuriuos yra valdomi pareiškėjai. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjai yra nesusipažinę su byloje esančia medžiaga, o būtent FNTT išvadomis, kadangi buvo gauti paaiškinimai ir iš kitų asmenų. Pabrėžė, kad NMA atliko visapusišką vertinimą, todėl teigti, jog tik FNTT išvada lėmė NMA ginčijamų sprendimų priėmimą, yra nepagrįsta.

49. Atsakovas teigė, kad NMA nėra saistoma jokių teisės aktų pradėti pažeidimo tyrimą tik tuo atveju, jei yra pradėta baudžiamoji byla. NMA pagal Pažeidimų administravimo taisykles tyrimus pradeda tuomet, kai yra gaunama reikšminga informacija apie galimą pažeidimą, o jei paaiškėja naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos pažeidimo tyrimo metu ir kurios galėtų turėti įtakos pažeidimo nustatymui ir sprendimo dėl sankcijų priėmimui (taip pat ir tos, kurios paaiškėja atlikus administracines, ikiteismines ar teismines procedūras), atliekamas pakartotinis pažeidimo tyrimas ir kiti veiksmai. Atsakovas nesutiko su pareiškėjų teiginiais, kad FNTT duomenis gali tirti tik ikiteisminio tyrimo metu, remiasi FNTT veiklos tikslu ir akcentuoja, jog vienas iš FNTT uždavinių – atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, susijusius su ES ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų gavimu ir naudojimu.

50. Atsakovas dėl pareiškėjų argumentų dėl neįvardintų šeimos ryšių, kuriais yra susijusios įmonės, nurodė, kad teismo posėdžio metu NMA atstovė aiškiai ir suprantamai paaiškino, kad NMA nėra teisėsaugos institucija – prievarta negali gauti duomenų iš pareiškėjų, kokie asmeniniai ryšiai ją sieja su kitais asmenimis (tiek fiziniais, tiek juridiniais), todėl NMA informaciją apie asmeninius ryšius gavo iš FNTT, gautą informaciją analizavo, visa informacija yra nurodyta ginčijamuose sprendimuose. Atsakovas nesutiko su pareiškėjų teiginiu, jog be FNTT informacijos NMA nebūtų priėmusi ginčijamų sprendimų ir nurodė, kad NMA gali nustatyti geografinius, ekonominius, funkcinius ir kt. ryšius, tačiau gauti tam tikros informacijos NMA nėra suteikta teisė ir būtent tokiam tikslui atitinkamos institucijos bendradarbiauja tarpusavyje. Teismo posėdžio metu aiškiai nurodyta, kad FNTT pateikta informacija – tik dalis informacijos, reikalingos sprendimo priėmimui.

51. Atsakovas teigė, jog sukūrus dirbtines sąlygas buvo apribotos kitų asmenų teisės gauti paramą. Atsakovas paaiškino, kad kiekvienas pareiškėjas yra įvertinamas atrankos balais ir paramą gauna tik tie pareiškėjai, kuriems pakanka lėšų. Šiuo atveju susidarė situacija, kad pareiškėjai derino savo veiksmus paramai gauti – tai pagrindžiančia ir skunduose analogiškai išdėstyti argumentai. Pabrėžė, kad pareiškėjai gavo maksimalią paramą dviem projektams įgyvendinti, nors realiai buvo vykdomas vienas projektas, todėl tai sudaro kliūtį siekti tikslo – paramą skirti kiek įmanoma daugiau paramos gavėjų. Pareiškėjų pateikiamos pardavimo pajamos yra ne sėkmingos ūkinės-komercinės veiklos indikatorius, o veikiau galimai neteisėtos veiklos pasekmė paramos administravimo prasme.

52. Atsakovas teigė, kad bendradarbiavimas su NMA pareiškėjams yra privalomas, kadangi yra siekiama pagrįsti investicijas ir gauti paramos lėšas, tačiau bendradarbiavimas neeliminuoja dirbtinių sąlygų sudarymo fakto, todėl pareiškėjų apeliacinių skundų teiginiai dėl bendradarbiavimo laikytini nereikšmingais. Pažymėjo, kad teisės aktai aiškiai ir nekvestionuojamai nurodo, kad parama susigrąžinama iš visų pareiškėjų, kurie paramą gavo sukūrę dirbtines sąlygas. Pareiškėjų teiginiai dėl tariamai neproporcingos sankcijos turėtų būti atmetami kaip visiškai nepagrįsti, nes nėra tokios teisės normos, kuri net ir pažeidus esmines paramos suteikimo sąlygas leistų nesusigrąžinti paramos lėšų, o teismo posėdžio metu buvo aiškiai atsakyta, kad dirbtinės sąlygos yra toks pažeidimas, dėl kurio susigrąžinama išmokėta parama, nes tokie veiksmai, kai vienas projektas yra dirbtinai išskaidomas į du projektus mažina konkurenciją – skiriama parama yra riboto kiekio, todėl dalis pareiškėjų apskritai negauna paramos. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, kad NMA hipotetinių ir teisiškai nereikšmingų teiginių dėl to, kiek rinkoje yra dalyvių, teikiančių tokias paslaugas kaip pareiškėjai, netiria ir neanalizuoja, nes nėra nei vieno teisės akto, kuris nurodytų, kad prieš priimant sprendimus dėl dirbtinių sąlygų, NMA turėtų atlikti Lietuvos rinkos analizę, kiek rinkos dalyvių teikia tokias paslaugas.

53. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į pareiškėjų apeliacinius skundus prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų apeliacinius skundus atmesti.

54. Ministerija nurodė, kad pareiškėjai remiasi tais pačiais pagrindais ir argumentais, kuriais buvo remtasi bylą nagrinėjant teisme. Atkreipė dėmesį, kad teismas įvertino visus pareiškėjų argumentus, nes skundžiamame sprendime cituoja visų bylos šalių pozicijas ir daro pagrįstas bei motyvuotas išvadas tiek dėl non bis in idem principo, tiek dėl NMA inicijuoto pakartotinio tyrimo ir priimtų sprendimų, tiek dėl teisėtų lūkesčių (ne tik pareiškėjų), tiek dėl ES paramai keliamų tikslų pasiekimo skyrimo tikslų, tiek dėl pažeidimo dirbtinai sukuriant sąlygas skaidant paramą, todėl apeliacinių skundų reikalavimai negali būti tenkinami.

IV. 55. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi (toliau – ir LVAT Nutartis) pareiškėjų UAB „Megakreditas“ ir UAB „Akoni“ apeliacinius skundus atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimą paliko nepakeistą.

56. Teismas padarė išvadą, kad FNTT pareigūnas atliko pažeidimo tyrimą, kurio metu gavo tyrimui reikalingus paaiškinimus ir kitą informaciją, apie kurią informavo NMA. FNTT pareigūnas duomenis surinko teisėtais būdais, atlikdamas savo funkcijas ir jam pavestus uždavinius, nes FNTT taip pat tiria ir atskleidžia ir kitus teisės pažeidimus, o šios institucijos vienas iš uždavinių yra atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas bei kitus teisės pažeidimus, susijusius su ES ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų gavimu ir naudojimu. FNTT pateikti duomenys atitinka leistinumo kriterijų. Teismas taip pat padarė išvadą, kad NMA, vadovaudamasi FNTT pateiktais duomenimis, Pažeidimų administravimo taisyklių nuostatų nepažeidė. FNTT pateikti duomenys papildo bylos medžiagą, kurios pagrindu buvo priimti ginčijami sprendimai, ir teisėjų kolegija jais abejoti neturi jokio pagrindo. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai nepateikė duomenų, kurių pagrindu byloje nustatytas faktines aplinkybes galima būtų vertinti pareiškėjų naudai.

57. Teisėjų kolegija, taikydama įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, priėjo prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Byloje, atsižvelgus į objektyvius ir subjektyvius elementus bei surinktus faktus, išnagrinėjus projektų dokumentus, FNTT raštus, patikrų vietoje ataskaitų informaciją bei sąsajas tarp paramos gavėjų, darytina išvada, kad pareiškėjų projektai iš esmės yra tapatūs bei sąmoningas veiksmų derinimas pasireiškė pateikus projektus. Nustačius, kad projektus sieja geografinis, ekonominis, funkcinis, teisinis, asmeninis ir kiti ryšiai, pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjai dirbtinai sukūrė paramai gauti reikalingas sąlygas ir įgijo paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą.

58. Įvertinęs nustatytas byloje aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog UAB „Akoni“ ir UAB „Megakreditas“ iki 2011 m. gruodžio 29 d. vykdė žemės ūkio veiklą ir buvo registruotos kaip šios veiklos ūkio subjektai. Priešingai, byloje nustatyta, kad tiek UAB „Akoni“, tiek „Megakreditas“ steigimo dokumentuose ir viešuosiuose registruose deklaravo visai kitą veiklą, nesusijusią su žemės ūkio veikla. Tačiau, nepaisant to, pagal suinteresuoto asmens D. K. pateiktus pakartotinius prašymus Centras paskaičiavo 2,19 EDV UAB „Akoni“ ir 2, 30 EDV – UAB „Megakreditas“. Pagal bylos duomenis nei vienas projektas nebuvo įgyvendintas savarankiškai ir atsietai vienas nuo kito. Abiejų Projektų įgyvendinimu rūpinosi tie patys asmenys, veikdami savarankiškai arba per kitus susijusius asmenis. Pareiškėjai, siekdami gauti didesnę paramą, nei numatyta Taisyklėse, sukūrė dirbtines sąlygas, reikalingas paramai gauti, t. y. vieną projektą išskaidė į du. UAB „Akoni“ ir UAB „Megakreditas“ Projektai iš esmės yra vienas projektas (ekonominis vienetas) ir viršija Taisyklių 10 punkte nurodytą didžiausią 200 000 Eur paramos sumą vienam projektui (UAB „Akoni“ paramos suma 198 585,46 Eur + UAB „Megakreditas“ paramos suma 187 665,91 Eur = 386 251,37 Eur). Didžiausia paramos suma 2007–2013 metų laikotarpiui vienam paramos gavėjui pagal Programos priemones negali viršyti 700 000 Eur (Taisyklių 11 p.) tuo atveju, jei paramos gavėjas vykdo projektus pagal kelias priemones. Byloje duomenų, jog UAB „Akoni“ ir UAB „Megakreditas“ 2007–2013 metų laikotarpiu vykdė projektus pagal kitas priemones, nėra, todėl nagrinėjamu atveju pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjų atžvilgiu Taisyklių 11 punktas netaikomas. Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjams už tuos pačius pažeidimus buvo taikytos Administravimo taisyklių 197 punkte nustatytos sankcijos. Aplinkybė, jog pareiškėjų atžvilgiu 2016 m. buvo pradėti ginčijamuose įsakymuose nurodytų pažeidimų tyrimai, Administravimo taisyklių 197 punktų prasme nėra nubaudimas ir pareiškėjų skundų argumentai dėl 2016 m. atliktų įtariamų pažeidimų tyrimų šiai nagrinėjamai bylai jokios teisinės reikšmės neturi.

59. Teismas, įvertinęs ginčijamus sprendimus, konstatavo, kad NMA nuosekliai ir aiškiai nurodydama teisės aktus ir jų normas, kurias pareiškėjai pažeidė, pagrindė, jog nagrinėjamu atveju buvo pagrindas susigrąžinti visą pareiškėjams išmokėtos paramos sumą, ginčijami sprendimai tinkamai motyvuoti, atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Teisėjų kolegija vertino, kad pareiškėjų apeliaciniuose skunduose pateikiami argumentai, kuriais teisinami atsakovo nustatyti pažeidimai, nesudaro pagrindo pareiškėjams pritaikyti švelnesnės sankcijos. Teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

V. 60. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo priimtas nagrinėti pareiškėjų UAB „Akoni“ ir UAB „Megakreditas“ prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1735-629/2020. Pareiškėjai prašo atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose nurodytais pagrindais ir bylą perduoti administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

61. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad dvigubo nubaudimo principas apima ne tik pakartotinį sankcijų už tą patį pažeidimą taikymą, tačiau ir apskritai paties baudžiamojo ar administracinio proceso už tą patį pažeidimą pakartotinį atlikimą, t. y. byla ar procedūra dėl to paties pažeidimo negali būti nagrinėjama kelis kartus, kas kartą keičiant tokios bylos ar procedūros rezultatą. Iš bylos duomenų matyti, kad būtent tai ir buvo padaryta pareiškėjų atžvilgiu. Svarbu įvertinti aplinkybes (ko bylą nagrinėję teismai nepadarė), kaip buvo vykdomas Projektas ir kokie buvo NMA bei Ministerijos veiksmai ir sprendimai iki šioje byloje skundžiamo NMA 2018 m. kovo 9 d.

Sprendimo. 2016 metų pradžioje UAB „Megakreditas“ įtariamas pažeidimas – dirbtinai sukurtos sąlygos paramai gauti – buvo svarstomas NMA ir Ministerijoje, tačiau ši procedūra buvo nutraukta, ir nei NMA, nei Ministerija nepriėmė jokio galutinio sprendimo, kuriuo būtų nustatytas toks pažeidimas ar už tai paskirta sankcija. NMA vėliau priėmė sprendimą neregistruoti minėto pažeidimo ir apie tai informavo UAB „Akoni“ 2016 m. balandžio 5 d. el. laišku, kuriuo nurodė – „Agentūra <...> priėmė sprendimą neregistruoti pažeidimo“.

Taigi 2016 metais atliktos įtariamo pažeidimo – dirbtinai sukurtos sąlygos paramai gauti – tyrimo procedūros išdavoje nei NMA, nei Ministerija nepriėmė jokio galutinio sprendimo, kuriuo būtų nustatytas toks pažeidimas ir/ar už tai paskirta sankcija. Vadovaujantis Administravimo taisyklių 2541 ir 255 punktų nuostatomis, NMA, nutraukdama 2016 metais vykdytas pažeidimo procedūras prieš paramos gavėjus, tokiu būdu aiškiai patvirtino, kad visos abejonės dėl bendrovių galimų sąsajų ir dirbtinų sąlygų paramai gauti sukūrimo yra išsklaidytos ir susiję teisės aktų pažeidimai nėra padaryti, todėl negalėjo iš naujo pradėti pažeidimo procedūrų ir priimti 2018 m. kovo 9 d. sprendimų, kuriais paramos gavėjams paskirtos tokios griežtos sankcijos.

Atitinkamai Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), padarę priešingas išvadas šioje byloje, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalį bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalį, kuriose įtvirtintas teisės principas non bis in idem, taip pat Administravimo taisyklių 2541 ir 255 punktus, kas patvirtina, kad VAAT Sprendime ir LVAT Nutartyje buvo padaryta esminiai materialiųjų teisės normų pažeidimai, kurie turėjo įtakos priimtiems neteisėtiems procesiniams sprendimams (ABTĮ 156 str. 2 d. 10 p.).

62. Pareiškėjai teigia, kad VAAT Sprendime ir LVAT Nutartyje padaryti esminiai Reglamento Nr. 65/2011 4 straipsnio 8 dalies ir 18 straipsnio 2 dalies pažeidimai. Nei NMA 2018 m. kovo 9 d. sprendime, nei VAAT ir LVAT taip pat nepateikė jokių argumentų ir nenurodė jokių bylos duomenų, kurie patvirtintų, kad dvi nedidelės įmonės šiuo konkrečiu atveju galėjo iškreipti konkurenciją ir/ar reikšmingai sumažinti paramos subjektų ratą. Šių aplinkybių VAAT Sprendime ir LVAT Nutartyje apskritai net nevertino, dėl jų nepasisakė. Todėl VAAT Sprendimas ir LVAT Nutartis yra nemotyvuoti ir teisiškai nepagrįsti.

Atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismo posėdžio metu NMA atstovė negalėjo paaiškinti ir nepateikė jokių duomenų, kokiu būdu pareiškėjų vykdomi projektai galėjo apriboti konkurenciją, kokių kitų subjektų galimybės dalyvauti projekte ir gauti paramą buvo apribotos, kokių subjektų paraiškos dėl pareiškėjų finansavimo buvo atmestos ir pan. Taigi NMA neįrodė jokių realių neigiamų pasekmių, realios žalos ar realaus konkurencijos ribojimo dėl paramos skyrimo pareiškėjams. Tokiu atveju šių įmonių veiksmai, kaip nesukėlę jokių neigiamų teisinių pasekmių jokiems asmenims, ES ir Lietuvos Respublikos biudžetams, negali būti laikomi teisės pažeidimu.

VAAT ir LVAT taip pat visiškai neįvertino aplinkybių, kad paramos gavėjai realiai ir sėkmingai vykdė veiklą, siekė ir iš esmės pasiekė, bei toliau siekia paramos skyrimo tikslų. Paramos gavėjai per projekto įgyvendinimo laikotarpį ir iki NMA prašymu pritaikyto paramos gavėjų turto arešto realiai vykdė veiklą, teikė paslaugas, sudarė komercinius sandorius su trečiaisiais asmenimis, iš vykdomos veiklos gavo pajamas, sukūrė naujas darbo vietas. NMA 2018 m. kovo 9 d. Sprendime taip pat neįvardijo, kokių su teisės aktuose įtvirtintais paramos skyrimo tikslais nesuderinamų siekių turi paramos gavėjas bei neįrodė jokio teisės aktuose įtvirtinto šios paramos skyrimu siekiamo tikslo netinkamo įgyvendinimo.

Todėl šiuo atveju net nėra Tarybos reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 3 dalyje, Komisijos reglamento Nr. 65/2011 4 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų pažeidimo požymių. Taip pat bylą nagrinėję teismai neteisingai aiškino ir taikė ir kitas ginčui aktualaus Komisijos reglamento Nr. 65/2011 nuostatas. Vadovaujantis pateiktais argumentais ir 2011 m. sausio 27 d. Komisijos reglamento Nr. 65/2011 nuostatomis, šioje situacijoje bylą nagrinėję teismas turėjo konstatuoti, kad NMA nemotyvuotai ir neteisėtai pareiškėjui paskyrė sankciją pagal 2011 m. sausio 27 d.

Komisijos reglamento Nr. 65/2011 4 straipsnio 8 dalį.

63. Pareiškėjai nurodo, kad VAAT Sprendime ir LVAT Nutartyje padaryti esminiai FNTTĮ 11 straipsnio 1 dalies ir Pažeidimų administravimo taisyklių 4 punkto pažeidimai. Paramos gavėjų sąsajos NMA 2018 m. kovo 9 d. sprendimuose iš esmės grindžiamos FNTT pareigūno pateiktais UAB „Ramedi“ akcininko R. Š. paaiškinimais apie jo įsivaizdavimą apie UAB „Megakreditas“ ir UAB „Akoni“ veiklą. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, dėl NMA 2018 m. kovo 9 d. sprendimuose nurodomų tariamų pažeidimų nei vieno fizinio ar juridinio asmens atžvilgiu nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ar pareikšti įtarimai, nebuvo iškelta baudžiamoji byla, paaiškinimai FNTT pareigūnams nebuvo ištirti ar įvertinti teismo, todėl šie duomenys negali būti laikomi prejudiciniais faktais.

Taigi vien R. Š. paaiškinimai ir pasvarstymai apie vykdomą verslą, kurio jis net neišmano, nesant jokių kitų pagrįstų duomenų, negalėjo būti pagrindas konstatuoti, jog bendrovės dirbtinai siekė gauti paramą ir/ar pažeidė teisės aktų nuostatas ir dėl to būtų pagrindas NMA nutraukti paramos sutartis ir susigrąžinti visą paramos sumą. Be to, FNTT surinkti duomenys apskritai negali būti laikomi patikimais ir leistinais duomenimis, nes yra surinkti ne ikiteisminio tyrimo metu, kaip to reikalauja FNTTĮ 11 straipsnio 1 dalis ir Pažeidimų administravimo taisyklių 4 punktas.

Tačiau Paramos gavėjų valdantys asmenys (akcininkai, vadovai) nėra susiję šeimos ryšiais, tokių faktinių sąsajų nenustatyta ir 2018 m. kovo 9 d. sprendime, VAAT Sprendime ar LVAT Nutartyje. Taigi, priešingai nei teigiama NMA 2018 m. kovo 9 d. sprendimuose, UAB „Megakreditas“ vadovaujantys asmenys ir UAB „Akoni“ vadovaujantys asmenys neveikia kartu, šios bendrovės nėra kontroliuojamos to paties asmens ar tų pačių asmenų grupės, nesudaro vieno ekonominio vieneto. Pažymi, kad paramos gavėjo užsakovui UAB „Ramedi“ teikiamos paslaugos panaudojant už paramą įsigytą įrangą buvo ir yra teikiamos rinkos kaina bei paremtos ekonomine logika, todėl paslaugų teikimas užsakovui UAB „Ramedi“ nepažeidžia paramos teikimą ir projekto įgyvendinimą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų.

Taigi Agentūra ir bylą nagrinėję teismai nepagrįstai konstatavo subjektyvaus elemento (Teisingumo Teismo 2013-09-12 byla Nr. C-434/12) egzistavimą, kadangi UAB „Megakreditas“ ir UAB „Akoni“ yra atskiri, savarankiškai ir nepriklausomai veikiantys subjektai, veikiantys ir galintys veikti atskirai vienas nuo kito, valdomi skirtingų asmenų.

64. Pareiškėjai teigia, kad NMA 2018 m. kovo 9 d. sprendime, VAAT Sprendime ir LVAT Nutartyje skiriant sankcijas paramos gavėjams nebuvo atsižvelgta į projektų vykdymo faktinę situaciją, tariamo pažeidimo pobūdį bei jo sukeltas realias pasekmes (tokių pasekmių nebuvimą). Teismai šioje byloje apskritai nenagrinėjo paskirtos sankcijos adekvatumo ir proporcingumo, ką savo skunduose prašė įvertinti pareiškėjai. Liko visiškai neįvertintos aplinkybės, kad iki NMA prašymu pritaikyto paramos gavėjų turto arešto paramos gavėjai realiai vykdė veiklą, teikė paslaugas, sudarė komercinius sandorius su trečiaisiais asmenimis, iš vykdomos veiklos gavo pajamas, sukūrė naujas darbo vietas, pasiekė ir toliau siekė 2007–2013 m. programoje įtvirtintų paramos skyrimo tikslų įgyvendinimo. Nėra jokių duomenų ir NMA nenurodė, kad paramos gavėjams išmokėtos paramos lėšos būtų panaudotos neracionaliai ar kad įgyvendinant projektus būtų sukelta kokias nors žala Lietuvos Respublikos ir/ar Europos Sąjungos biudžetams. Šiuo atveju paramos skyrimo tikslams prieštarauja ne projektų tolimesnis įgyvendinimas ir paramos gavėjų veiklos vykdymas, o projektų ir paramos sutarčių nutraukimas. Aptartos aplinkybės dėl realių neigiamų pasekmių nesukėlimo turėjo būti įvertintos nustatant sankcijos dydį, o griežčiausios sankcijos šioje situacijoje paskirtos neteisingai ir nepagrįstai. Akivaizdu, kad VAAT Sprendime ir LVAT Nutartyje padarė esminius Įgyvendinimo taisyklių 10 punkto ir Pažeidimų administravimo taisyklių 17 punkto pažeidimus (ABTĮ 156 str. 2 d. 10 p.), bei nukrypo nuo susijusios nurodytos LVAT praktikos.

65. Pareiškėjai vertina, kad VAAT Sprendime ir LVAT Nutartyje padaryti esminiai VAĮ 3 straipsnio 2 dalies, 8 straipsnio 1 dalies pažeidimai, nukrypta nuo susijusios administracinių teismų praktikos. NMA privalo surinkti tokius įrodymus, kurie aiškiai, neprieštaringai įrodytų pareiškėjų padarytus pažeidimus, nes priešingu atveju tie pažeidimai laikytini menamais. Padaryti pažeidimai turi būti neginčijamai įrodyti, neturi būti jokių prieštaravimų, o pateikti pakankamus ir aiškius įrodymus pareiga tenka Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Įrodyti akto teisėtumą ir pagrįstumą turi aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas, o pastarajam šių aplinkybių neįrodžius toks administracinis aktas negali būti pripažįstamas teisėtu. Taigi VAAT ir LVAT šioje byloje padarė esminius nurodytų materialiosios teisės normų pažeidimus, nesivadovavo administracinių teismų praktikoje vieningai įtvirtintais reikalavimais, kas akivaizdžiai turėjo įtakos neteisėtų ir nepagrįstų VAAT Sprendimo ir LVAT Nutarties priėmimui (ABTĮ 156 str. 2 d. 10 p., 12 p.).

66. Pareiškėjai vertina, kad teismas nukrypo nuo vieningos administracinių teismų praktikos, neužtikrino vieningos, teisingos ir nuoseklios administracinių teismų praktikos (ABTĮ 156 str. 2 d. 12 p.), t. y. nukrypo nuo LVAT praktikos dėl reikalavimų individualiam administraciniam aktui (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2011 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-3076-11, 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-2134/2012, 2013 m. spalio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-1229-13, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2124-13), taip pat praktikos dėl sankcijų individualizavimo (LVAT 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-2408-13).

67. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjų prašymą prašo netenkinti prašymo dėl proceso atnaujinimo.

68. Atsakovas pažymi, kad 2016 metų tyrimas šiuo atveju neturi visiškai jokios reikšmės, nes NMA privalėjo iš naujo įvertinti situaciją po to, kai buvo gauti svarūs FNTT duomenys. VAAT sprendime pagrįstai konstatavo, kad nėra jokių duomenų, kad už tuos pačius pažeidimus pareiškėjams buvo taikytos Administravimo taisyklių 197 punkte numatytos sankcijos, o tai, kad 2016 metais buvo pradėtas tyrimas nėra nubaudimas, kaip toks, todėl pareiškėjų teiginiai dėl dvigubo nubaudimo yra teisiškai nereikšmingi. Be to, NMA atstovė VAAT posėdžio metu išsamiai atsakė į šiuos pareiškėjų teiginius, o posėdžio metu pareiškėjų atstovai papildomų klausimų dėl šio aspekto nekėlė. NMA priima sprendimą susigrąžinti išmokėtą paramą jei yra sukuriamos dirbtinės sąlygos, nes kaip apibrėžia teisės aktai, dirbtinis projektų skaidymas mažina konkurenciją, nes iš esmės rinkoje veikia tas pats rinkos dalyvis, tik išskaidęs savo projektus į mažesnius projektus. Be to, nėra jokių teisės aktų, kurie įpareigotų NMA sprendime atlikti rinkos analizę ir apklausą. Pareiškėjų nesutikimas su NMA Sprendimais ar NMA atsakymais nedaro jų neteisėtais ir negaliojančiais, o NMA atsakymo – neišsamiu. LVAT 2011 m. rugsėjo 12 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A146-2693/2011 aiškiai nurodė, kad paramos gavėjo sutikimas ar nesutikimas su pažeidimu pats savaime nėra pagrindas netaikyti sankcijos ar nesiimti paramos grąžinimo priemonių.

69. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjų prašymo turinys yra analogiškas apeliacinio skundo LVAT kopijai. Atsakovas teigia, kad šiuo atveju NMA dirbtinių sąlygų sukūrimą nustatė po NMA surinktų ir išanalizuotų duomenų bei FNTT rašte pateiktos papildomos informacijos, todėl nuo pat pradžių pareiškėjai elgėsi nesąžiningai ir apgaulės būdu gavo paramos lėšas. Visiškai aišku, kad jau paraiškos pateikimo dieną buvo sukurtos dirbtinės sąlygos, tačiau jų buvimo faktas buvo nustatytas po paramos išmokėjimo ir būtent todėl dabar yra susigrąžinamos paramos lėšos. NMA atliko visapusišką vertinimą, todėl teigti, kad tik FNTT išvada lėmė NMA Sprendimų priėmimą, yra nepagrįsta. NMA Sprendimuose aiškiai nurodyta, kad pati NMA analizavo bendrovių veiklos teritoriją, finansinių srautų judėjimą, akcininkų susietumą, paskolų suteikimo aplinkybes, vykdomos veiklos specifiką, bendrovių vadovų pasikeitimus ir kt. FNTT šiuo atveju pateikė tik informaciją apie asmeninius/ teisinius ryšius, kurie sieja asmenis, per kuriuos yra valdomi pareiškėjai. NMA mano, kad FNTT surinko pakankamus įrodymus išvadoms padaryti, todėl abejoti FNTT atlikta projektų analizė nėra jokio pagrindo. NMA atstovė posėdžio metu aiškiai nurodė, kad FNTT pateikta informacija yra tik dalis informacijos, reikalingos sprendimo priėmimui, nes pat NMA atliko pažeidimo tyrimą bei rinko ir analizavo informaciją.

70. NMA nesutinka su pareiškėjų teiginiais, kad NMA nustačius pažeidimą, turėjo susigrąžinti išmokėtą paramą tik iš vieno pareiškėjo (UAB „Akoni“ arba UAB „Megakreditas“). Pažymi, kad teisės aktuose nustatyta, jog išmokos neskiriamos paramos gavėjams, kurie dirbtinai sukūrė išmokoms gauti reikalingas sąlygas (dirbtinės sąlygos pasireiškia sukuriant paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą). VAAT savo praktikoje ne kartą yra akcentavusi, kad pareiškėjas, pasirašęs paramos sutartį negali tikėtis, kad net ir atliekant neteisėtus veiksmus, parama iš jo nebus atimta, nes paramos sutartis jau pasirašyta. Atitinkamai, nei NMA, nei Ministerija pareiškėjams jokių teisėtų lūkesčių nesukėlė, nes pareiškėjai dar teikdami paraiškas elgėsi nesąžiningai ir apgaulingai bei kūrė dirbtines sąlygas paramai gauti. Be to, paramos sutartyse, dar jų pasirašymo dieną pareiškėjams buvo nurodyta, kad NMA turi teisę jiems sumažinti paramą, jos neskirti, susigrąžinti visą paramą ar jos dalį ir (arba) nutraukti paramos sutartis. NMA atstovė VAAT posėdžio metu detaliai paaiškino, kad NMA nepažeidė jokių teisėtų lūkesčių. NMA Sprendimuose yra aiškiai nurodyta, kokiais pagrindais bei teisės aktų nuostatomis remtasi priimant Sprendimus. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai tik deklaratyviai nurodo administracines bylas, kuriose tariamai suformuota skirtinga praktika, tačiau jokia forma nenurodo, kas, pasak jų, buvo skirtingai formuojama teismų praktikoje. Be to, prašyme dėl proceso atnaujinimo pateikiami tapatūs argumentai, kuriais buvo grindžiami pareiškėjų skundai pirmosios instancijos teismui ir apeliacinis skundas. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinis teismas pateiktus argumentus išnagrinėjo ir jų analize grindė savo motyvus.

71. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į pareiškėjų prašymą prašo atmesti prašymą atnaujinti administracinės bylos Nr. eA-1735-629/2020 procesą, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

72. Ministerija teigia, kad LVAT 2020 m. balandžio 1 d. nutartis yra išsami, nuosekli, argumentuota, pagrįsta ir teisėta, todėl šios administracinės bylos proceso atnaujinimui nėra jokio teisinio pagrindo. LVAT Nutartyje konkrečiai apibrėžtas ginčo dalykas ir pagrindai, kuriais remiantis atsakovas priėmė sprendimus nutraukti paramos sutartis ir susigrąžinti išmokėtą paramą, taip pat pasisakyta dėl visų kilusiam ginčui svarbių aplinkybių. Pažymi, kad nagrinėjant ginčą konstatuota (atitinkamai patvirtinant atsakovo 2018 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. SKP-30 „Dėl sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos UAB „Megakreditas“ susigrąžinimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ir 2018 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. SKP-29 „Dėl sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos UAB „Akoni“ susigrąžinimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ pagrįstumą ir teisėtumą), jog pareiškėjai, įgyvendindami projektus, sukūrė paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą – dirbtinai projektus padalijo į dvi dalis, t. y. dirbtinai sukūrė reikalingas sąlygas paramai gauti, nustatyti pažeidimai yra išsamiai išnagrinėti, užfiksuoti konkrečių teisės aktų pažeidimai, paskirtos sankcijos individualizuotos, todėl pareiškėjai nepagrįstai motyvuoja prašymą pažeistu teisėtų lūkesčių principu, nes iš neteisės negali kilti teisė. LVAT formuoja praktiką, kurioje aiškiai nurodoma, kad joks asmuo negali tikėtis paramos gavimo visa apimtimi tuo atveju, kai pats elgiasi pažeisdamas teisės aktų nuostatas.

73. Ministerija laikosi pozicijos, kad pareiškėjai siekia ne tariamai pažeistos teisės / teisės normos atkūrimo, o sąmoningai siekia inicijuoti papildomą ginčą, teikdami tuos pačius argumentus. Pareiškėjai remiasi tais pačiais pagrindais ir argumentais, kuriais buvo remtasi bylą nagrinėjant tiek VAAT, tiek LVAT, iš naujo teikia tuos pačius klaidinančius argumentus (dėl dvigubo nubaudimo, teisėtų lūkesčių, sankcijų individualizavimo, atsakingų institucijų tyrimų ir jų įgaliojimų, pasiektų projektų rezultatų ir pan.), tačiau nutyli arba savo naudai interpretuoja ginčui aktualius faktus. Nors prašyme pareiškėjai teigia, kad LVAT nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, tačiau nepateikia jokių šios nutarties nepagrįstumo argumentų, prašymą grindžia tik savo subjektyvia nuomone. Pareiškėjai pateikia tik deklaratyvius teiginius, bendrinio pobūdžio samprotavimus, bet neįrodinėja, kad buvo pažeista ir kaip buvo pažeista konkreti teisės norma. Pareiškėjai privalėjo pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, o byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba kad teismų praktika formuojama klaidinga linkme, tačiau pareiškėjų pateikti pavyzdžiai nėra aktualūs kilusio ginčo prasme, nes atsakovo priimti sprendimai nutraukti paramos sutartis ir susigrąžinti išmokėtą paramą yra pripažinti pagrįstais ir teisėtais, atitinkančiais reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, bei sankcijų individualizavimo praktiką.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

VI. 74. Pareiškėjai UAB „Akoni“ ir UAB „Megakreditas“ siekia atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. sprendimu užbaigtoje administracinėje byloje Nr. eA-1735-629/2020 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktų pagrindais.

75. Teisėjų kolegija, nagrinėdama prašymo atnaujinti procesą argumentus, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, kai siekiama pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis, todėl bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas tik griežtai laikantis ABTĮ IV dalies I skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos (ABTĮ 156 str. 1 d.).

76. Taigi sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-16-520/2020).

Dėl proceso atnaujinimo pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą

77. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, siekiant atnaujinti procesą šiuo pagrindu, būtina nustatyti akivaizdų materialiosios teisės normų pažeidimą, t. y. kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., 2009 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-119/2009, 2010 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-143/2010), ir jo įtaką priimant neteisėtą sprendimą ar nutartį (žr., pvz., 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-6/2012, 2018 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-48-438/2018). Taigi aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, o tai reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai patvirtina, jog bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Teismo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas gali būti suprantamas kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai ir panašūs atvejai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-27-520/2019; 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-15-492/2020).

78. Pareiškėjų nuomone, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, buvo pažeistos teisės normos, reglamentuojančios dvigubo baudimo už tą patį teisės pažeidimą draudimą, draudimą inicijuoti pakartotinį procesą dėl to paties pažeidimo padarymo, išmokos neskyrimo sankcijos taikymą, FNTT pareigūno teises atliekant tyrimą, tyrimo atlikimo tvarką Agentūroje gavus informaciją iš FNTT apie įtariamą nusikalstamą veiką, sprendimo priėmimo dėl sankcijų skyrimo kriterijus, individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų dėl padaryto akivaizdaus esminio materialiosios teisės normų pažeidimo, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą. Nėra įrodyta, kad pagal byloje susiklosčiusias aplinkybes buvo pažeistos, kaip pareiškėjai teigia, Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalies, Administravimo taisyklių 2541 ir 255 punktų, Reglamento Nr. 65/2011 4 straipsnio 8 dalies ir 18 straipsnio 2 dalies, FNTTĮ 11 straipsnio 1 dalies ir Pažeidimų administravimo taisyklių 4 punkto ir 17 punkto, Įgyvendinimo taisyklių 10 punkto, VAĮ 3 straipsnio 2 dalies, 8 straipsnio 1 dalies nuostatos. Darytina išvada, kad pareiškėjai kelia abejones dėl teisinio reguliavimo taikymo ir aiškinimo iš esmės formaliai, pakartodami apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, kadangi iš esmės ginčijami tam tikri faktiniai duomenys, suponavę NMA sprendimus taikyti visos išmokėtos paramos susigrąžinimo sankcijas pareiškėjams ir su juos nutraukti 2013 m. kovo 4 d. Sutartį ir 2012 m. gruodžio 4 d. Sutartį. Aplinkybė, kad šiuo atveju pareiškėjai nesutinka su apeliacinės instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu, nereiškia, jog apeliacinės instancijos teismas padarė materialiosios teisės pažeidimą aiškindamas ir taikydamas Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalies, Administravimo taisyklių 2541 ir 255 punktų, Reglamento Nr. 65/2011 4 straipsnio 8 dalies ir 18 straipsnio 2 dalies, FNTTĮ 11 straipsnio 1 dalies ir Pažeidimų administravimo taisyklių 4 punkto ir 17 punkto, Įgyvendinimo taisyklių 10 punkto, VAĮ 3 straipsnio 2 dalies, 8 straipsnio 1 dalies nuostatas.

79. Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT Nutartyje, vertindamas ginčijamais sprendimais paskirtos sankcijos pagrįstumą ir proporcingumą, atsižvelgė, aiškiai aptarė ir įvertino pagal aktualų teisinį reguliavimą faktines aplinkybes, kaip pareiškėjai sukūrė dirbtines sąlygas, reikalingas paramai gauti; LVAT įvertino, jog ginčijamuose sprendimuose yra nurodyti argumentai dėl pareiškėjų pažeistų teisės aktų ir jų normų, pagrindimas faktinėmis aplinkybėmis, kodėl nagrinėjamu atveju buvo pagrindas susigrąžinti visą pareiškėjams išmokėtos paramos sumą, ginčijami sprendimai yra tinkamai motyvuoti (žr. LVAT Nutarties 77, 81 p.). LVAT, nustatęs, kad projektus sieja geografinis, ekonominis, funkcinis, teisinis, asmeninis ir kiti ryšiai, pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjai dirbtinai sukūrė paramai gauti reikalingas sąlygas ir įgijo paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą, todėl ginčijamais sprendimais pareiškėjams pagrįstai pritaikyta sankcija, numatyta Administravimo taisyklių 197.3 punkte – paramos susigrąžinimas už pažeistus ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, susijusius su projektų įgyvendinimu. Priešingas išvadas leidžiančių padaryti akivaizdžių argumentų ir įrodymų pareiškėjai prašyme atnaujinti procesą nepateikė.

80. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymai tiriami ir vertinami nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Skirtingas įrodymų vertinimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eP-68-552/2017; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-78-858/2017).

81. Vadovaujantis pareiškėjų prašyme atnaujinti procesą nurodytais teiginiais, iš esmės reikėtų iš naujo analizuoti bylos faktines aplinkybes ir revizuoti bylą nagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, tačiau ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenustato galimybės atnaujinti procesą, siekiant dar kartą ištirti faktines aplinkybes ir įvertinti bylos įrodymus, todėl tokio pobūdžio argumentai negali būti pagrindas atnaujinti procesą. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjų prašyme dėl proceso atnaujinimo iš esmės pakartojami argumentai, kuriais buvo grindžiami pareiškėjų skundai pirmosios instancijos teismui bei jų apeliaciniai skundai. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pareiškėjų pateikiamus argumentus išnagrinėjo ir jų analize grindė savo sprendimų motyvus. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą.

Dėl proceso atnaujinimo pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą

82. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Taigi šis proceso atnaujinimo pagrindas yra siejamas su administracinių teismų vienodos praktikos formavimu. Pažymėtina, kad vienodą administracinių teismų praktiką, aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str. 1 d.). Prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-10/2012). Atnaujinti procesą šiuo pagrindu galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P143-127/2011; 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-71/2012). Nustatęs, jog administracinių teismų praktika prieštaringa, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi į tai reaguoti ir imtis teisės aktuose nustatytų priemonių ją suvienodinti, nes tik unifikuojant teismų praktiką galima veiksmingai užtikrinti konstitucinio imperatyvo, kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos taip pat, laikymąsi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P261-59/2011; 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-13-261/2020).

83. Pareiškėjai nurodo, kad LVAT nukrypo nuo vieningos administracinių teismų praktikos, neužtikrino vieningos, teisingos ir nuoseklios administracinių teismų praktikos ir dėl to egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu. Pareiškėjai detalizuoja, kad LVAT Nutartyje nukrypo nuo LVAT praktikos dėl reikalavimų individualiam administraciniam aktui (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2011 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-3076-11, 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-2134/2012, 2013 m. spalio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-1229-13, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2124-13), taip pat nuo LVAT praktikos dėl sankcijų individualizavimo (LVAT 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-2408-13).

84. Teisėjų kolegija pažymi, kad procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu nustačius, jog pareiškėjai nesusiejo ir išsamiau nepaaiškino savo prašyme atnaujinti procesą nurodytose bylose pateiktų išaiškinimų su nagrinėjamos bylos faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis bei konkrečiai visiškai nepagrindė, kokiais aspektais buvo nesilaikyta suformuotos LVAT praktikos.

85. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes (žr. šios nutarties 82–84 p.), nagrinėjamoje byloje ir pareiškėjų nurodytose kitose byloje (t. y. administracinėse bylose Nr. A756-450/2010, Nr. A556-15/2010; Nr. A556-336/2011; Nr. A-444-3076-11; Nr. A-556-2134/2012; Nr. A756-1229-13; Nr. A502-2124-13; Nr. A-492-2408-13) prieštaravimo LVAT Nutartyje pateiktiems išaiškinimams neįžvelgtina. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog LVAT Nutartyje vadovavosi aktualiu teisiniu reguliavimu, susiedamas jį su aktualia ir nauja LVAT praktika dėl sankcijų individualizavimo, taikytų poveikio priemonių motyvavimo bei paramos gavėjo pareigų projekto įgyvendinimo laikotarpiu (žr. LVAT Nutarties 80–81 p.). Todėl pareiškėjų nurodomi argumentai nepatvirtina nukrypimo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, kiek tai susiję su reikalavimų individualiam administraciniam aktui nuostatų aiškinimu, ir teismų praktika dėl sankcijų individualizavimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi, kad pareiškėjų nurodytose administracinėse bylose (šios nutarties 83 p.) pateikti išaiškinimai galėtų paneigti LVAT Nutartyje pateiktas išvadas, atmeta pareiškėjų prašymą atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu (kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą) kaip deklaratyvų ir nepagrįstą.

86. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą netenkinamas, kadangi pareiškėjai iš esmės siekia atnaujinti administracinės bylos procesą tik dėl to, kad nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atliktu bylos faktinių aplinkybių vertinimu ir priimtu procesiniu sprendimu, o administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata principui. Kaip minėta, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenustato pagrindo atnaujinti bylos procesą vien tam, kad būtų iš naujo peržiūrėtos bei įvertintos išnagrinėjus bylą jau ištirtos bei įvertintos faktinės aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-80/2014; 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-4-415/2020).

87. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl procesą administracinėje byloje Nr. eA-1735-629/2020 atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 162 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Akoni“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Megakreditas“ prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1735-629/2020 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1735-629/2020 pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Akoni“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Megakreditas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Akoni“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Megakreditas“ skundus atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija) dėl sprendimų panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius

Ričardas Piličiauskas