Legislator Case Law & Legislation
4e1e6b59-288c-4f07-b010-cc5f9d6a05f8 AI generated

4e1e6b59-288c-4f07-b010-cc5f9d6a05f8 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

Case Number 4e1e6b59-288c-4f07-b010-cc5f9d6a05f8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

? Baudžiamoji byla Nr. 1-91-834/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06831-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2. 1.;2.3.4.3.;2.3.6.4.2. (S) V I L N I A U S R E G I O NO A P Y L I N K Ė S T E I S M A S N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 25 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė, sekretoriaujant Viktorijai Podlipskienei, dalyvaujant prokurorei Ingridai Gureckienei, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. B. atstovei advokatei Liudmilai Karvelienei, kaltinamojo gynėjui advokatui Sergejui Chiminui, nedalyvaujant nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V.

Legislator headnote

AI generated

4e1e6b59-288c-4f07-b010-cc5f9d6a05f8 · Vilniaus regiono apylinkės teismas: Kaip jis iÅ¡lipo iÅ¡ Peugeot automobilio, neprisimena. Tada pamena, kad iÅ¡ įvykio vietos buvo iÅ¡vežtas automobilis Peugeot ir tada policijos pareigÅ«nai pavežė jį iki parduotuvės “Iki” Minsko plente. Grįžęs namo pasijuto blogai, skaudėjo galvÄ . KitÄ dienÄ , t. y. Å¡eÅ¡tadienį, jam nepagerėjo. Sekmadienį, kai vis dar nepraeidinėjo galvos skausmas, jis kreipėsi į Lazdynų ligoninę. Jis buvo apžiÅ«rėtas, jam nustatė galvos sutrenkimÄ , leido vaistus. Daugiau jokių kitų sužalojimų jam nenustatė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1-91-834/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06831-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2. 1.;2.3.4.3.;2.3.6.4.2. (S) V I L N I A U S R E G I O NO A P Y L I N K Ė S T E I S M A S N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 25 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė, sekretoriaujant Viktorijai Podlipskienei, dalyvaujant prokurorei Ingridai Gureckienei, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. B. atstovei advokatei Liudmilai Karvelienei, kaltinamojo gynėjui advokatui Sergejui Chiminui, nedalyvaujant nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V.

B. (V. B.), civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovui, civilinio atsakovo LR transporto priemonių Draudikų biuro atstovui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1. 2010-05-26 Å alčininkų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d., paskirta galutinė bausmė – 3 MGL dydžio bauda; 2. 2016-07-13 Å alčininkų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d., paskirta 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė, kuri 2016-12-14 pakeista į 60 parų areÅ¡to bausmę; 3. 201807-04 Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str.1d. paskirta 4 mėn. laisvės apribojimo bausme kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2 dalį ir 7 dalį ir n u s t a t ė:

J. V. vairavo kelių transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o bÅ«tent: jis 2018-02-09, apie 14.49 val., kelio Vilnius - Lyda 23-iame kilometre, Vilniaus raj., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Draudžiama vairuoti transporto priemonę <...> neblaiviems <...>.“, bei 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad „<...> Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, <...>, kelio <...> bÅ«klę <...>, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. <...>.“vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Peugeot 306, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta koncentracija 1,97 promilės etilo alkoholio ir, važiuodamas pasirinktu greičiu, kryptimi nuo Vilniaus link Å alčininkų, buvo neatidus ir neatsargus, neatsižvelgė į kelio bÅ«klę (Å¡lapiÄ kelio dangÄ ), nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio į griovį kairėje pusėje ir atsitrenkė į medį.

Eismo įvykio metu nukentėjo priekinėje keleivio vietoje važiavęs V. B., gimęs 1991 m., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. J. V. kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ prisipažino visiÅ¡kai ir paaiÅ¡kino, kad važiavo į parduotuvę su nukentėjusioju, nupirko alaus, iÅ¡gėrė. Jis pasiÅ«lė važiuoti į Å alčininkus, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo į griovį ir atsitrenkė į medį. Alkoholį vartojo kartu su nukentėjusiuoju. Nukentėjęs pats atsisėdo į jo maÅ¡inÄ .

Daugiau iÅ¡gėręs prie vairo nesės. V. B. įvykio metu susilaužė kojÄ , su juo po įvykio nebendravo. Po įvykio jį iÅ¡ karto iÅ¡vežė, atsipraÅ¡yti nespėjo. Ligonių kasos ir nukentėjusiojo civilinius ieÅ¡kinius pripažįsta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. IÅ¡ byloje esančio apklausos protokolo matyti, jog apklaustas kaip liudytojas nukentėjusysis V. B. parodė, jog 2018-02-09, dienos metu, buvo pas “švogerį” (sesers K. sugyventinį) (duomenys neskelbtini).

Jie vartojo alkoholį, o bÅ«tent, alų. Tiksliau, su Å¡vogeriu jie alkoholio (alaus) negėrė. Jį atvežė pas “švogerį” PovilÄ (pavardės neprisimena) atvažiavęs pažįstamas J., pavardės nežino. Visi trys jie iÅ¡gėrė 2 l alaus. Kai P. užmigo, J. V. pasakė, kad Å¡iam reikia važiuoti pas tėvÄ . Kur Å¡io tėvas gyvena, jis nesitikslino. J. V. pasiÅ«lė važiuoti su Å¡iuo. Jis sutiko. Pamena, kad jie važiavo kažkokiais užkampiais ir privažiavo prie parduotuvės “Maxima”, tarp (duomenys neskelbtini).

Nuėjo į Å¡iÄ parduotuvę ir nusipirko dar alaus. Grįžę į automobilį, sėdėjo jame ir gėrė nupirktÄ alų. Maždaug po 10 minučių priėjo kažkoks jaunuolis. J. jį pristatė kaip savo draugÄ (vardo Å¡io neprisimena). Jie dar pasėdėjo automobilyje ir pagėrė alaus. Tada J. V. kažkas paskambino. Å is paÅ¡nekėjo su kažkuo ir pasakė vėl, kad reikia važiuoti pas tėvÄ . Kuria kryptimi jie važiavo, nežino, tik prisimena, kad važiavo kažkokiais Å¡unkeliais.

Taip pat prisimena, kad buvo įvažiavę į griovį ir kažkas juos iÅ¡traukė iÅ¡ to griovio. Tam žmogui už pagalbÄ jis sumokėjo 10 Eur. Kas vyko toliau, kaip jie antrÄ kartÄ nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, neprisimena. Atsigavo tik ligoninėje. Daugiau neturi kÄ pridurti ( 1 tomas, b. l. 36, 37) IÅ¡ byloje esančio liudytojo apklausos protokolo matyti, jog apklaustas kaip liudytojas M. M. parodė, jog 2018-02-09, apie 12 val., jam paskambino pažįstamas J. V.. Jis tuo metu buvo pas save, bute (duomenys neskelbtini) gatvėje.

J. V. pažįsta neilgai, apie 1 mėnesį, susipažino, kai prieÅ¡ tai jis dirbo statybose, Å¡is dirbo ten pat ir jie kurį laikÄ kartu dirbo, bendravo. J. V. domėjosi, ar jis pažįsta Å¡io draugÄ , vardu V., kuris taip pat gyvena Subačiaus gatvėje. Atsakė, kad Å¡io draugo nepažįsta ir nežino, kur Å¡is gyvena. J. V. pasakė, kad Å¡is Å¡iuo metu randasi netoliese, prie stoties, ir užvažiuos pas jį. J. V. nežinojo, kur jis gyvena ir jie susitarė susitikti prie parduotuvės “Maxima”, kuri randasi (duomenys neskelbtini) gatvėje.

Maždaug po 20 minučių J. V. privažiavo prie minėtos parduotuvės. Å is atvažiavo pilkos spalvos automobiliu Peugeot, valstybinių numerių neprisimena, kurį pats ir vairavo. J. buvo ne vienas. Kartu su Å¡iuo atvažiavo dar vienas vaikinas, Å¡is sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Å io vaikino nepažįsta, matė šį pirmÄ kartÄ . Matė, kad J. V. ir pastarojo keleivis iÅ¡gėrę. Jie pasisveikino, pakalbėjo. Tada jis nuėjo į parduotuvę ir nusipirko sau 0,5 l talpos butelį alaus.

Kai grįžo, J. V. ir šio keleivis taip pat sugalvojo, kad nori alaus. Šie nuėjo į parduotuvę ir po kurio laiko grįžo su 3 ar 4 plastikiniais po 1 l talpos buteliais alaus. Kai šie grįžo, jie visi įsėdo į automobilį: J. V. prie vairo, šio keleivis – priekinėje keleivio vietoje, jis sėdo gale. Stovėdami prie “Maxima” parduotuvės, automobilių stovėjimo aikštelėje, jie bendravo ir gėrė alų. Po kurio laiko J. V. pasiūlė važiuoti pas šio tėvus į (duomenys neskelbtini).

Jie su kitu vaikinu sutiko su sÄ lyga, kad Å¡is atveÅ¡ juos po to namo į Vilnių. J. V. atsakė, kad jokių problemų dėl to nebus ir jie iÅ¡važiavo link (duomenys neskelbtini). Pamena, kad jie buvo įklimpę sniege ir kažkoks žmogus juos iÅ¡traukė, tada jie vėl važiavo keliu link Å alčininkų apie 10 minučių. Kas įvyko toliau, kaip jie nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, jis neprisimena. Po to prisimena, kad policijos pareigÅ«nai įsodino jį į savo tarnybinį automobilį, užrašė jo duomenis.

Kaip jis iÅ¡lipo iÅ¡ Peugeot automobilio, neprisimena. Tada pamena, kad iÅ¡ įvykio vietos buvo iÅ¡vežtas automobilis Peugeot ir tada policijos pareigÅ«nai pavežė jį iki parduotuvės “Iki” Minsko plente. Grįžęs namo pasijuto blogai, skaudėjo galvÄ . KitÄ dienÄ , t. y. Å¡eÅ¡tadienį, jam nepagerėjo. Sekmadienį, kai vis dar nepraeidinėjo galvos skausmas, jis kreipėsi į Lazdynų ligoninę. Jis buvo apžiÅ«rėtas, jam nustatė galvos sutrenkimÄ , leido vaistus. Daugiau jokių kitų sužalojimų jam nenustatė.

Jis nedarbingumo neėmė, toliau dirbo, sveikata gerėjo, žala jam nepadaryta, jokių pretenzijų J. V. neturi, nepageidauja byloje bÅ«ti pripažintas nukentėjusiuoju, civilinio ieÅ¡kinio nereikÅ¡. Daugiau neturi kÄ pridurti ( 1 tomas , b. l. 49 ). IÅ¡ byloje, esančio liudytojo apklausos protokolo matyti, jog liudytoju apklausta L. Z. parodė, jog 2018-02-09, apie 14.40 val., vairuodamas automobilį Citroen, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Vilniaus raj., keliu A15 (Vilnius – Lyda), kryptimi nuo Vilniaus link Å alčininkų.

Buvo dienos metas. Oro sÄ lygos buvo geros, be kritulių. Važiuojamoji dalis Å¡lapia. Važiavo apie 80-85 km/val. greičiu. Priekyje jo, apie 30 m atstumu, panaÅ¡iu kaip ir jo greičiu, važiavo Å¡viesios spalvos lengvasis automobilis, Audi markės. Jiems pravažiavus Marijampolio kaimÄ , pastebėjo, kaip priekyje iÅ¡ deÅ¡inės, t. y. iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį keliÄ , t. y. į keliÄ , kuriuo važiavo jis ir Audi automobilis, įvažiavo dar vienas Å¡viesus lengvasis automobilis. Kas jį vairavo, pasakyti negali, nes tuo metu atstumas tarp jų buvo pakankamai didelis, virÅ¡ 200 m.

Å itas automobilis įvažiavo į keliÄ prieÅ¡ priekyje jo važiavusį Audi automobilį ir važiavo kaip ir jie kryptimi link Å alčininkų. Pravažiavus tam tikrÄ atstumÄ , jis pamatė, kaip Å¡viesus automobilis pasitraukė arčiau deÅ¡inio kelio kraÅ¡to ir įvažiavo ant deÅ¡inio kelkraščio. KitÄ momentÄ minėtas automobilis labai staigiai pakeitė judėjimo kryptį į kairę ir tada jis pamatė, kaip Å¡is nuvažiuoja į griovį kairėje pusėje ir atsitrenkia į medį.

Priekyje jo važiavęs Audi automobilis, susilyginęs su automobiliu, atsitrenkusiu į medį, sustojo deÅ¡iniajame kelkraÅ¡tyje. Jis sustojo už Å¡io. Audi automobilio vairuotojas iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir nuskubėjo prie sudaužyto automobilio. Jis taip pat nubėgo paskui šį. Å viesus automobilis stovėjo ant deÅ¡inės pusės ratų ir deÅ¡iniuoju Å¡onu buvo atsirėmęs (įsirėžęs) į medį. Automobilio kairė pusė buvo pakelta į orÄ . PaaiÅ¡kėjo, kad tai Peugeot automobilis.

Jame buvo tylu. Jie su Audi vairuotoju apėjo automobilį. Kadangi Peugeot automobilis nebuvo pilnai atsigulęs ant deÅ¡inio Å¡ono, todėl, apeidamas automobilį, pamatė, kad deÅ¡inės pusės priekinių durelių stiklas iÅ¡dužęs ir pro langÄ iÅ¡sikiÅ¡usi keleivio galva. Žmogus buvo be sÄ monės. Žmonių balsų automobilyje Peugeot nesigirdėjo, girdėjosi tik muzika salone. Kartu su Audi automobilio vairuotoju pabandė atverst Peugeot automobilį, kad jis atsistotų ant ratų. Tačiau jiems nepavyko.

Maždaug po 2 minučių pamatė, kaip pro vairuotojo durelių langÄ iÅ¡sikiÅ¡o ir pradėjo lysti lauk kitas vyras. Jis padėjo Å¡iam nusileisti ant žemės. Tai buvo vyriÅ¡kis, maždaug jo Å«gio, t. y. apie 180 cm, liesas, dėvėjo mėlynos spalvos striukę. IÅ¡kart nusileidęs ant žemės, Å¡is pasiskundė kojos skausmais ir jis patarė Å¡iam atsigulti ant žemės. VyriÅ¡kis atsigulė ir paprašė nekviesti policijos. Atsakė Å¡iam, kad taip nebus. Jautė, kad nuo vyro sklinda stiprus alkoholio kvapas.

Å is pagulėjo tik kelias minutes ir vėl atsistojo, nuėjo apžiÅ«rinėti savo automobilio, ar jis stipriai apgadintas. Po kurio laiko pro automobilio galines kaires dureles iÅ¡lipo dar vienas vyriÅ¡kis. Å is buvo apsirengęs pilkÅ¡vos spalvos striuke su gaubtu. Jis su Å¡iuo nebendravo, todėl, ar nuo Å¡io sklido alkoholio kvapas, pasakyti negali. Tik girdėjo, kad vėliau atvažiavę į įvykio vietÄ pareigÅ«nai klausė Å¡io vardo, pavardės, Å¡is net negalėjo jų iÅ¡tarti. Audi automobilio vairuotojas iÅ¡kvietė medikus ir policijos pareigÅ«nus į įvykio vietÄ .

Jiems belaukiant specialiųjų tarnybų, atsigavo ir keleivis, kuris prieÅ¡ tai be sÄ monės gulėjo priekinėje keleivio vietoje su iÅ¡sikiÅ¡usia pro langÄ galva. Å is pradėjo judėti ir dejuoti, bet iÅ¡lipti iÅ¡ savo vietos negalėjo, buvo prispaustas. Sulaukė kol į įvykio vietÄ atvažiuos policijos pareigÅ«nai ir medikai. Tada su pareigÅ«nų leidimu, kai Å¡ie užrašė jo duomenis, jis iÅ¡važiavo iÅ¡ įvykio vietos. PareigÅ«nams taip pat pranešė, kad savo registratoriumi užfiksavo šį įvykį ( 1 tomas, b. l. 52 )  IÅ¡ byloje, esančio liudytojo apklausos protokolo matyti, jog apklaustas liudytojas A.

S. parodė, jog 2018-02-09, apie 14.50 val., patruliuodamas kartu su A. S., iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK OVS gavo praneÅ¡imÄ , kad kelyje A15 (Vilnius – Lyda) įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo žmonės, vairuotojas neblaivus, vietoje laukia ekipažas V3052 (Å alčininkų policijos komisariato tyrėjai). Atvykus nurodytu adresu forminti eismo įvykį, rado automobilį Peugeot, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavusį nuo kelio ir atsitrenkusi į medį. Å io automobilio vairuotojas J.

V., gimęs 1989 m., jiems atvykus, buvo įsodintas į įvykio vietoje taip pat buvusį patrulių rinktinės tarnybinį automobilį. Jis paėmė alkotesterį ir pasiūlė J. V. papūsti į jį. Šis sutiko ir alkotesteriu šiam buvo nustatytas 2,04 promilių girtumas. Bendraujant su J. V., nuo šio sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. J. V. taip pat paaiškino, kad nesuvaldė vairuojamo automobilio slidžiame kelyje, todėl nuvažiavo nuo kelio. Šis taip pat paaiškino, kad teisės vairuoti transporto priemones šis neturi ir niekada neturėjo.

Po Å¡ito patruliai, kurių automobilyje sėdėjo J. V., nuvežė šį į Priklausomybės ligų centrÄ kraujo mėginį tyrimui paimti, o jie liko vietoje forminti eismo įvykį. Ä®vykio vietoje buvo nustatytas eismo įvykio liudininkas L. Z., kuris paaiÅ¡kino, kad matė šį eismo įvykį, patvirtino, kad automobilį Peugeot vairavo J. V. bei pranešė, kad Å¡io automobilyje esamu registratoriumi nufilmavo, kaip Peugeot nuvažiavo nuo kelio, galės įraÅ¡Ä bet kada pateikti. Jiems atvykus į įvykio vietÄ , vietoje jau buvo PrieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos ekipažas ir greitosios medicinos pagalbos ekipažas.

Gelbėtojai iki jų atvykimo iÅ¡laisvino priekinėje keleivio vietoje užspaustÄ keleivį V. B. ir perdavė šį medikams. IÅ¡siaiÅ¡kino, kad automobilyje Peugeot važiavo dar vienas keleivis, tai buvo M. M.. Å is buvo apsvaigęs, paaiÅ¡kino, kad miegojo galinėje automobilio Peugeot sėdynėje, kas vairavo, nežino. Å is parašė paaiÅ¡kinimÄ ir buvo paleistas. Automobilis Peugeot, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežtas į UAB “Goldas” automobilių saugojimo aikÅ¡telę ir joje uždarytas saugojimui ( 1 tomas, b. l. 54 )  IÅ¡ byloje, esančios valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vados Nr. T-A 1508/2017(01) matyti, jog J.

V. kraujyje, paimtame 2018-02-09, 16.05 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,97 promilės etilo alkoholio ( 1 tomas , b. l. 71 ) Iš byloje, esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės J. M.-Čobot specialisto išvados, matyti, jog ji, susipažinusi su pateiktais V. B. medicininiais dokumentais ir nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, nurodė, jog V. B. nustatytas minkštųjų audinių patinimas kairėje šlaunyje, kairiojo šlaunikaulio kūno viršutinio trečdalio lūžis, muštinės žaizdos viršugalvyje ir pakaušyje, odos nubrozdinimai visame kūne.

Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu ( 1 tomas , b.l. b. l. 41 ) Iš byloje, esančio Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo su priedais matyti, jog buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta, esanti kelio Vilnius – Lyda 23-iame kilometre, Vilniaus raj., ir nurodyta, jog važiuojamosios kelio dalies plotis yra 6,00 m, kelkraščio kairėje pusėje plotis yra 1,50 m, griovio gylis kairėje pusėje yra 1,20 m. Automobilis Peugeot 306, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi nuvažiavęs nuo kelio į griovį kairėje kelio pusėje, žiūrint kryptimi link Šalčininkų.

Automobilis stovi priekine dalimi į miÅ¡kÄ , galine – į keliÄ . Nuo automobilio galinio kairiojo kampo iki kelio važiuojamosios dalies – 4,40 m, nuo priekinio kairiojo rato iki automobilio padangų pėdsakų ant sniego pradžios – 16,80 m, nuo galinio kairiojo rato iki automobilio padangų pėdsakų ant sniego pradžios – 17,90 m. Padangų pėdsakai: dvigubos žymės kairiajame kelkraÅ¡tyje ant sniego, žiÅ«rint kryptimi link Å alčininkų, deÅ¡inės žymės pradžia 1,20 m atstumu, galas – 2,30 m atstumu nuo kairiojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to; kairės žymės pradžia – 1,20 m atstumu nuo kairiojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to.

Pagal žymes ant sniego, automobilis judėjo link Šalčininkų ( 1 tomas, b.l. 10-14 0  Iš byloje esančio Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo su priedais matyti, jog apžiūrėtas automobilis Peugeot 306, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodyta, jog apgadintas ir supjaustytas visas automobilio kėbulas ( 1 tomas, b. l. 15-17 ) Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, jog vidutinė lengvojo automobilio Peugeot 306 DT XR (1998 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 690 Eur ( 1 tomas, b. l. 28, 29 )  Iš byloje esančio apžiūros protokolo, matyti, kad buvo apžiūrėtas liudytojo L.

Z. savanoriÅ¡kai pateikto eismo įvykio, įvykusio 2018-02-09 A15 kelyje, vaizdo įraÅ¡as, ir nurodyta, jog įraÅ¡as sudarytas iÅ¡ dviejų dalių, paleidus įraÅ¡Ä , ekrano apatinėje kairėje dalyje matyti įraÅ¡o data ir laikas – „2018/02/09 14:42:56“. Laikas keičiasi, paleidus įraÅ¡Ä . I dalis. Ä®raÅ¡o pradžios laikas 14:42:56. Ekrane matyti, kaip liudytojo L. Z. automobilis, iÅ¡ kurio filmuojama, važiuoja paskui Å¡viesios spalvos automobilį Audi keliu A15, prasilenkdamas su prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančiomis transporto priemonėmis. 14:43:25 automobiliai pravažiuoja pro ženklÄ â€žMarijampolis 1“, nurodantį, kad minėtas kaimas yra kairėje pusėje, ir važiuoja toliau, kryptimi link Å alčininkų. 14:44:36 automobiliai pravažiuoja pro antrÄ Å¾enklÄ â€žMarijampolis 1“, nurodantį, kad minėtas kaimas yra kairėje pusėje. 14:45:02 ekrane, deÅ¡inėje pusėje, tolumoje, pasirodo lengvasis automobilis, važiuojantis palei miÅ¡ko linijÄ , kryptimi iÅ¡ deÅ¡inės į kairę, link pagrindinio kelio, kuriuo važiuoja liudytojo L.

Z. vairuojamas automobilis. 14:45:05 minėtas automobilis įvažiuoja į pagrindinį keliÄ priekyje Audi automobilio. Atstumas tarp Audi automobilio ir įvažiavusio iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį keliÄ automobilio gana didelis. Ä®važiavęs į pagrindinį keliÄ , automobilis taip pat važiuoja kryptimi link Å alčininkų. Automobiliai pravažiuoja kelio vingį į deÅ¡inę. 14:45:48 ekrane matyti, kad priekyje Audi automobilio važiavęs lengvasis automobilis staigiai pasuka į kairę ir nuvažiuoja nuo kelio kairėje pusėje, sukeldamas sniegÄ Ä¯ orÄ ir į kažkÄ atsitrenkia.

Audi automobilio vairuotojas įjungia avarines Å¡viesas ir lėtina važiavimo greitį, privažiuodamas prie įvykio vietos. 14:45:56 1-os dalies pabaiga. II dalis. 14:45:56 įraÅ¡e matyti, kaip Audi automobilis su avarinėmis Å¡viesomis privažiuoja prie įvykio vietos, pasitraukia deÅ¡iniau ir sustoja užvažiavęs ant deÅ¡inio kelkraščio. Kairėje matyti nuo kelio nuvažiavęs lengvasis automobilis, kurio kairė pusė pakilusi į orÄ . Automobilis stovi ant deÅ¡inės pusės ratų, deÅ¡iniÄ ja kėbulo puse ir stogu atsirėmęs į medį. 14:46:08 automobiliui Audi sustojus, iÅ¡ jo iÅ¡lipa vairuotojas ir skuba link kairėje pusėje nuo kelio nuvažiavusio automobilio. 14:46:11 2-os dalies pabaiga ( 1 tomas, b. l. 34 )  Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų Vertindamas kaltinimo pagrįstumÄ , atsižvelgęs į byloje esančius teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad byloje esanti įrodymų visuma patvirtina kaltinamÄ jį padarius nusikalstamÄ veikÄ ir, kad pagrindinė sÄ lyga eismo įvykiui kilti buvo tai, jog kaltinamasis J.

V., bÅ«damas neblaivus nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atsižvelgiant į kelio dangÄ , nesuvaldė vairuojamo automobilio, kuris nuvažiavo nuo kelio į griovį ir atsitrenkė į medį, kurio metu buvo nesunkiai sužalotas keleivio priekinėje vietoje važiavęs V. B., Å¡ie jo veiksmai ir buvo priežastiniame ryÅ¡yje su autoįvykio metu kilusiais padariniais. Kaltinamojo padaryto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymis – kaltė apibÅ«dinama neatsargumu. BK 16 str. 3 d. numato, kad nusikaltimas laikomas padarytu dėl neatsargumo ir tuo atveju, kai jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti visuomenei pavojingos pasekmės, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti.

Tokiu atveju asmuo veikia nusikalstamai nerÅ«pestingai. Å ioje byloje kaltinamasis, bÅ«damas neblaivus nepasirinkęs važiavimo greičio, atsižvelgiant į kelio sÄ lygas, nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio į griovį ir atsitrenkė į medį. Posėdžio metu pats kaltinamasis pripažino, jog nesuvaldė automobilio ir daugiau iÅ¡gėręs už vairo nesės. Taigi, jis galėjo ir turėjo numatyti kad tokie jo veiksmai, neįsitikinus, jog tai daryti saugu, prieÅ¡tarauja KET ir kelia pavojų kitiems eismo dalyviams.

Tačiau pasielgė nusikalstamai nerÅ«pestingai, ko pasekoje buvo sužalotas žmogus, todėl pripažintina, kad bÅ«tent Å¡i kaltės rūšis yra jo veikoje. Ä®vertinęs įrodymų visumÄ teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad eismo įvykio kilimÄ sÄ lygojo bÅ«tent kaltinamojo veiksmai, prieÅ¡taravę KET 14,127 reikalavimams. Kiekvienas Å¡ių KET pažeidimų ir jie visi kartu buvo priežastiniame ryÅ¡yje su autoįvykio metu kilusiais padariniais. IÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad J.

V. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. Jo kaltę patvirtina, jog paties prisipažinimas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nukentėjusiosios parodymai, bei specialisto iÅ¡vadose ir apžiÅ«ros protokoluose užfiksuoti duomenys. Jo veika tinkamai kvalifikuota. Kaltinamasis J. V. buvo kaltinamas ir pagal BK 281 straispnio 7 dalį.   Baudžiamoji atsakomybė už Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus BK 281 straipsnyje diferencijuojama atsižvelgiant į du kriterijus:

1) sukeltų padarinių sunkumÄ ir 2) kaltininko fiziologinę bÅ«senÄ (ar veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų). Ä®statymų leidėjas Å¡ios nusikalstamos veikos kvalifikuojančius požymius susiejo ne tik su atitinkamo masto kilusiais padariniais, bet ir su nusikalstamos veikos subjekto bÅ«sena. Å ių požymių derinimas tarpusavyje leidžia BK 281 straipsnyje nustatyti skirtingas, padaryto Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo pavojingumÄ atitinkančias sankcijas.

     Pagal BK 281 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos.     Kaip matyti iÅ¡ BK 281 straipsnio 2 dalies dispozicijos kvalifikuojant kaltinamojo padarytÄ veikÄ pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, be kitų požymių, turi bÅ«ti nustatyta, kad asmuo, vairavęs kelių transporto priemonę, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų.

Taigi kelių transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio požymis yra įtrauktas į nusikalstamos veikos sudėtį, jo konstatavimas yra tiesiogiai susijęs su baudžiamojo įstatymo taikymu ir nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, jog apsvaigimo nuo alkoholio požymis yra nurodytas BK 281 straipsnio 9 dalyje, pagal kuriÄ asmuo tokios bÅ«klės yra laikomas, kai jo kraujyje yra 0,41 promilės ir daugiau alkoholio arba kai jis vengia neblaivumo patikrinimo arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Taigi akivaizdu, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs tik minimaliÄ alkoholio kiekio koncentracijos kraujyje ribÄ , todėl BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytas požymis – kaltininko apsvaigimas nuo alkoholio – konstatuotinas ir tuomet, kai asmens kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Svarbu ir tai, kad alkoholio kiekis kraujyje (jei nustatyta 0,41 promilės ir daugiau alkoholio) padarytos veikos kvalifikavimui pagal BK 281 straipsnio 2 dalį įtakos neturi. Kaip matyti iÅ¡ ankščiau aptarto įstatyminio reglamentavimo, kad tiek BK 281 straipsnio 2 dalyje, tiek BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo atveju yra pažeidžiamas KET 14 punkto reikalavimas, draudžiantis vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Toks KET pažeidimo atvejų kriminalizavimas BK 281 straipsnio 7 dalyje (kai kaltininko kraujyje yra nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio) nesuponuoja iÅ¡vados, kad tokia nusikalstama veika visais atvejais pagal sutaptį turi bÅ«ti inkriminuojama su kitomis BK 281 straipsnyje numatytomis nusikalstamomis veikomis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018-11-06 nutartis Nr.2K-320-693/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 12 10 nutartis Nr. 1A-679-195/2018). Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo teismo minėta nutartimi formuojamÄ praktikÄ , laikytina, kad pagal Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes J.

V. veiksmai, kai jis vairavo kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio (1,97 promilės), atskirai pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nekvalifikuotini. Jo padaryta veika atitinka BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius. Minėta Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi taip pat buvo suformuota išvada,   BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1871 (įsigaliojusiu 2017 m. sausio 1 d.) įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Å ios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, pati nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma tik specialaus subjekto – asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, ir tik tyčine kaltės forma. Atsižvelgiant į ankščiau paminėtos nusikalstamos veikos konstrukcijÄ ir sudėties požymius, darytina iÅ¡vada, kad kaltininko veika pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kvalifikuojama tik tais atvejais, kai kelių transporto vairavimo apsvaigus nuo alkoholio požymis nėra įtrauktas į kitų BK 281 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtį.

  Todėl konstatuotina, kad J. V. veiksmų kvalifikavimas ir pagal BK 281 straipsnio 7 dalį dėl to, kad jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, yra perteklinis. Todėl J. V. nusikalstamos veikos pagal BK 281 straipsnio 2 dalį ir 7 dalį, perkvalifikuotinos į BK 281 straipsnio 2 dalį.  Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikių skyrimo Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir `nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Kaltinamasis J. V. padarė nusikalstamÄ veikÄ , kuri priskiriama neatsargiam nusikaltimui. Teistas ( 1 tomas b.l.76-77), teistumas nėra iÅ¡nykęs, baustas administracine tvarka, tame tarpe yra baustas už vairavimÄ neblaiviam ( 1 tomas, b.l.78-82). Å ios aplinkybės rodo, jog kaltinamasis nėra linkęs laikytis visiems priimtinų elgesio normų ir kas jį charakterizuoja neigiamai. Nors praeityje nėra teistas už analogiÅ¡ko pobÅ«džio veikas, tačiam jam skirtos bausmės nesusijusios su laisvės atėmimu teigiamo poveikio nepadarė, jis toliau yra linkęs nusikalsti.

Todėl teismas įvertinęs tai, jog J. V. praeityje yra teistas, ne kartÄ baustas administracine tvarkÄ , kas jį charakterizuoja ypač neigiamai, daro iÅ¡vadÄ , kad J. V. skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, nes tik taip bus įgyvendinti bausmės tikslai. Tačiau įvertinus atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, tai, jog kaltinamasis nori atlyginti civilinius ieÅ¡kinius bausmės trukmę nustatant žemesnę nei sankcijos vidurkis, arčiau sankcijos minimumo. Vadovaujantis BK 61/1 straipsnio nuostatomis paskirtoji bausmė mažintina 1/3.

Teismas įvertinęs nusikaltimo padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, tai jog kaltinamasis gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , taip pat atsižvelgtina ir į tai, jog kaltinamasis nori dirbti, atlyginti padarytÄ Å¾alÄ ir esant pagrindui manyti, kad iÅ¡saugojus teigiamus socialinius ryÅ¡ius, probuojant, bausmės tikslai vis dar gali bÅ«ti pasiekti neįzoliavus jo nuo visuomenės, o bausmės vykdymÄ atidedant ir paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų įgyvendinti probacijos tikslus, tai yra skatintų probuojamojo gebėjimÄ gyventi nenusikalstamai ir tinkamai integruotis į visuomenę bei mažintų jo nusikalstamų veikų recidyvÄ .

Kaltinamasis J. V. nusikalstamÄ veikÄ padarė neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. IÅ¡ byloje esančio iÅ¡raÅ¡o apie administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus (b. l. b.l.78-82) matyti, kad Jevgenijus vasiljevas ir ankščiau baustas už transporto priemonių vairavimÄ neturint tam specialios teisės ir esant neblaiviam. Toks kaltinamojo elgesys nepateisinamas teisės požiÅ«riu, kadangi didina pavojų visuomenei. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiÅ¡kia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamÄ veikÄ padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad J. V., neturėdamas specialiais dokumentais patvirtintos teisės vairuoti kelių transporto priemonę, savavaliÅ¡kai tokia teise neteisėtai naudojosi, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytÄ teisę ateityje dvejiems metams. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti J. V. galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumÄ .

J. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemones dvejų metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti kardomoji priemonė neskirtina, o kardomoji priemonė- suėmimas naikintina priėmus nuosprendį (LR BPK 139 str.). Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : vokas su kompaktinius disku su vaizdo įrašu paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos Dėl civilinių ieškinių Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2018-04-18 pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos (pasireiškusios išlaidomis, susijusiomis su nukentėjusiojo V.

B. gydymu) priteisti iÅ¡ kaltų asmenų 1741,41 Eur sumÄ ( b.l. 90-92 ). IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog eismo įvykio metu nukentėjęs V. B. buvo gydomas buvo gydomas ambulatoriÅ¡kai ir stacionare ( 1 tomas b.l.91). Atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ asmuo turi į padariusį žalÄ asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, todėl ieÅ¡kinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog J. V. eismo įvykio metu vairuotas transport priemonė nebuvo drausta privalomuoju civinės atsakymobės draudimo ( draudimo sutartis buvo nutraukta 2018-01-08 ( 1 tomas , b.l. 136 ).

  Pažymėtina, kad teisė pareikÅ¡ti atgręžtinį reikalavimÄ nepriklauso nuo to, ar kaltininkas savo  transport priemonę buvo apdraudęs civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ar neapdraudęs.  Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių  valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 punktÄ , kai civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis sudaryta, o draudžiamasis įvykis įvyko sutarties galiojimo metu, atsakovu trauktinas draudikas, o jo nesant, eismo įvykio kaltininkas. Tais atvejais, kai tokia sutartis nebuvo sudaryta arba nėra atsakingo draudiko (taip pat kai jis negali vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų), atsakovu trauktinas  transport priemonės valdytojas (CK 6.270 straipsnis).Pažymėtina, kad toks įstatyminis reglamentavimas reiÅ¡kia tai, jog nagrinėjamoje byloje Valstybinė ligonių kasa, kaip socialinio draudimo institucija, neturi regreso teisės į  Draudikų biurÄ dėl Ligonių kasos pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio nukentėjusiųjų gydymo iÅ¡laidoms atlyginti. Tokių nuostatų laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2009).

Todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos išlaidos, susijusios su nukentėjusiojo V. B. gydymu priteistinos iš kaltinamojo J. V.. Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis V. B. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteistį iš atsakovų J. V. ir LR transporto priemonių draudikų biuro 1000 eurų turtinės ir 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ( 2 tomas, b.l. 29-30 ) Ieškinyje nurodė, jog eismo įvykio metu buvo sužalotas, jam lūžo šlaunikaulis, buvo sumušimai kojose, galvoje,kas vertinama nesunkiu kūno sužalojimu.

Nurodo, jog jam buvo padaryta 1000 eurų turtinė žala, nes buvo sugadinti drabužiai, patyrė iÅ¡laidas vaistams, transporto iÅ¡laidoms, negalėjo dirbti ir uždirbti. Neturinę žalÄ vertina 5000 eurų, nurodo, jog juto didelius skausmus, negalėjo normaliai judėti ir gyventi, buvo gydomas stacionare, keletÄ kartų, paskutinį kartÄ buvo gydomas ir operuojamas nuo 2018m. gruodžio 20 d. iki sausio 3 d. , yra apribotas judėjimas. Civiliniu atsakovu Å¡ioje byloje buvo įtrauktas LR transport priemonių draudikų biuras, kuris pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį , kuriame nurodė, jog nesutinka su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu.

Nurodė, jog V. B. nesikreipė su pretenzija į BiurÄ ar biuro atstovÄ LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nustatyta tvarka, todėl iki Å¡iol nebuvo jokio teisinio pagrindo spręsti iÅ¡mokos mokėjimo klausimÄ . Taip nurodo, jog Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymai pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos iÅ¡mokÄ . Lietuvos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistema yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos transport priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – Ä®statymas arba TPVCAPDÄ®). Pagal Ä®statymo 13 straipsnio 1 dalį nukentėjęs trečiasis asmuo pretenzijÄ dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytÄ Å¾alÄ asmeniui (toliau – kaltininkas), tiesiogiai Europos SÄ jungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (toliau – atsakingas draudikas), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – Å¡io įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui ar Biuro atstovui. Pagal TPVCAPDÄ®17 straipsnio 1 punktÄ Â Â Biuras moka iÅ¡mokÄ dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims ir tais atvejais, kai kaltininkas padarė žalÄ Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustÄ nustatytÄ (identifikuotÄ ) transporto priemonę ir dėl žalos padarymo atsiranda  transport priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Tai reiÅ¡kia, jog  Biuras tokiu atveju yra BPK 111 straipsnyje numatyta įstaiga pagal įstatymus materialiai atsakanti už įtariamojo ar kaltinamojo, kuris padarė žalÄ Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustÄ Â Â transporto priemonę, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

Taigi, nagrinėjamu atveju Draudikų biuras yra tinkamas atsakovas. Nukentėjusysis V. B. pateikė ieÅ¡kinį ir praÅ¡o atlyginti 1000 eurų turtinės žalos, nurodydamas , jog buvo sugadinti rÅ«bai, patyrė iÅ¡laidas gydymui, transporto iÅ¡laidas. Taip pat praÅ¡o priteisti 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Tačiau byloje su ieÅ¡kiniu nėra pateikta, jokių žalÄ pagrindžiančių įrodymų. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis).

AiÅ¡kindamas Å¡iÄ konstitucinę nuostatÄ Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad valstybė yra konstituciÅ¡kai įpareigota teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimÄ nuo neteisėto kėsinimosi ir ribojimo, nustatyti pakankamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir gynimo priemones (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. ir 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai), o bÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ materialinę ir moralinę žalÄ yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2000 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai).

Å ias konstitucines nuostatas detalizuoja bei jų įgyvendinimo bÅ«dus nustato baudžiamojo proceso įstatymas, kiti teisės aktai. Pagal Baudžiamojo proceso kodeksÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas Å¡ios teisės realizavimo bÅ«dų yra civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis).

Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Pagal BPK 1 straipsnio 1 dalį baudžiamojo proceso paskirtis – ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas, tinkamai pritaikyti įstatymÄ . Žmogaus ir piliečio teisių samprata apima ir teisę reikalauti atlyginti nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Žalos samprata baudžiamoje, baudžiamojo proceso teisėje glaudžiai siejasi su civilinėje teisėje pateiktu žalos apibÅ«dinimu. Žalos padarymas yra vienas iÅ¡ civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Jeigu civilinė teisė pažeista padarant turtinę ar neturtinę žalÄ , tai Å¡i teisė ginama iÅ¡ pažeidusio teisę asmens iÅ¡ieÅ¡kant nuostolius (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). Teismai, nustatydami žalÄ ir priimdami sprendimÄ dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis civilinio įstatymo nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). ( Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-535-562/2015 ) BPK 115 str. 1 d. teismÄ Ä¯pareigoja visais atvejais iÅ¡spręsti civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ .

Ir tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieÅ¡kinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Baudžiamojo proceso pagrindinis tikslas yra susijęs su nusikalstamos veikos iÅ¡aiÅ¡kinimu, nusikalstamÄ veikÄ padariusių asmenų iÅ¡aiÅ¡kinimu, to asmens teisingu nuteisimu ir teisingumo įgyvendinimu baudžiamojoje teisėje.

Nagrinėjamu atveju, baudžiamojoje byloje nukentėjusysis eismo įvykio metu buvo aužalotas, nustatyta, jog dėl eismo įvykio jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, buvo gydomas, todėl pagriįtas manytina, jog dėl eismo įvykio nukentėjusysis patyrė tiek turtinę , tiek neturtinę žalÄ , todėl turi teisę į žalos atlyginimÄ . Nukentėjusysis ieÅ¡kinyje nurodė, jog jam buvo sugadinti rÅ«nbai, pirko vaistus gydymui, dėl apriboto judėjimo patyrė iÅ¡laidas transportui. Tačiau teismui nepateikė jokių duomenų pagrindžiančių vaistų pirkimÄ , patirtas transporto iÅ¡laidas.

IÅ¡ nukentėjusioji ieÅ¡kinio ir byloje esančio Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinio matyti, jog dėl patirtos traumos jam buvo taikomas gydymas. Dvasinius iÅ¡gyvenimus, neturtinę žalÄ nukentėjusysis taip pat grindžia patirtais iÅ¡gyvenimais dėl patirto skausmo, negalėjo normaliai judėti, nurodo, jog keletÄ kartų buvo gydomas stacionare. Tačiau iÅ¡ baudžiamojoje byloje esančio prie Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinio pridėto gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, jog nukentėjusysis po eismo įvykio stacionare buvo gydomas nuo 2018-02-09 iki 2018-02-15, tai yra 7 dienas ir nurodoma kitos klubo ir Å¡launikaulio procedÅ«ros-kai bÅ«klė nesudėtinga (1 tomas, b.l. 91).

Kai tuo tarpu pats nukentėjusysis civiliname ieÅ¡kinyje nurodo, jog buvo gydomas stacionare keletÄ kartų, paskutinį kartÄ buvo gydomas ir operuojamas. Taigi, nagrinėjamu atveju koks buvo taikomas gydymas, kiek laiko tęsėsi gydymas turi reikÅ¡mės sprendžiant ir neturtinės žalos dydį. Vienas iÅ¡ kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra ir patirtoji turtinė žala. Be to, atkreiptina ir į tai, jog iÅ¡ byloje pateikto medicinių dokumentų iÅ¡raÅ¡o ( 2 tomas, b.l. 24-25 ) matyti, jog paskutinį kartÄ nuo 2018-12-20 buvo gydytas ir anamnezėje nurodoma, trauma 2018-02, pakartotina trauma prieÅ¡ 4 sav.

Krito, sumušė k. Å¡launį. Taigi nagrinėjamu atveju matyti, jog paskutinį kartÄ buvo gydytas dėl pakartotinės traumos, ir nėra jokių pateikta duomenų, jog Å¡is gydymas susijęs su eismo įvykiu. Byloje nėra pateiktų duomenų medicinių iÅ¡rašų, patvirtinančių, jog dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo keletÄ kartų gydomas stacionare, ar buvo gydomas ambulatoriÅ¡kai, ar buvo skiriami kokie vaistai, gydymo procedÅ«ros. Todėl nagrinėjamu atveju nesant duomenų pagrindžiančių patirtos žalos dydį nurodytÄ ieÅ¡kinyje nukentėjusiajam pripažintina teisė į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl jo dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka ( BPK 115 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 273 str. 1 d., 291 str. 2 d., 303 str. 2 d.. n u s p r e n d ė : J. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnį 2 dalį ir nubausti laisvės atėmimu 1 ( vieneriems) metams. Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 641 straipsnio nuostatomis paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. V. paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimÄ 8 ( aÅ¡tuoniems) mėnesiams. Pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5, 8 ir 10 punktus ir J.

V. paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti 1 ( vieneriems) metams įpareigojant, dirbti, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto ( rajono ) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikÄ iÅ¡bÅ«tÄ suėmime nuo 2018- 11-28 iki 2019-01- 25. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, J. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 ( dvejus) metus.

KardomÄ jÄ priemonę-suėmimÄ panaikinti priėmus nuosprendį ir kaltinamÄ jį J. V. paleisti iÅ¡ suėmimo teismo posėdžių salėje. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : vokÄ su kompaktiniu disku su vaizdo įraÅ¡u palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos Civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ J. V. 1741,41 EUR ( vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 41 eurocentÄ ) Valstybinei ligonių kasai, atsiskaitomoji sÄ skaita LT217300010002484333, AB bankas “Swedbank”).

Nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui V. B. ( V. B. ) pripažinti teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl jo dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus. Teisėja Vaida Sinkevičienė