4e1e6b59-288c-4f07-b010-cc5f9d6a05f8 · Vilniaus regiono apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generated? Baudžiamoji byla Nr. 1-91-834/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06831-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2. 1.;2.3.4.3.;2.3.6.4.2. (S) V I L N I A U S R E G I O NO A P Y L I N K Ä S T E I S M A S N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 25 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkÄs teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teisÄja Vaida SinkeviÄienÄ, sekretoriaujant Viktorijai Podlipskienei, dalyvaujant prokurorei Ingridai Gureckienei, nukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo V. B. atstovei advokatei Liudmilai Karvelienei, kaltinamojo gynÄjui advokatui Sergejui Chiminui, nedalyvaujant nukentÄjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui V.
Legislator headnote
AI generated4e1e6b59-288c-4f07-b010-cc5f9d6a05f8 · Vilniaus regiono apylinkÄs teismas: Kaip jis iÅ¡lipo iÅ¡ Peugeot automobilio, neprisimena. Tada pamena, kad iÅ¡ įvykio vietos buvo iÅ¡vežtas automobilis Peugeot ir tada policijos pareigÅ«nai paveÅ¾Ä jį iki parduotuvÄs âIkiâ Minsko plente. GrįžÄs namo pasijuto blogai, skaudÄjo galvÄ . KitÄ dienÄ , t. y. Å¡eÅ¡tadienį, jam nepagerÄjo. Sekmadienį, kai vis dar nepraeidinÄjo galvos skausmas, jis kreipÄsi į Lazdynų ligoninÄ. Jis buvo apžiÅ«rÄtas, jam nustatÄ galvos sutrenkimÄ , leido vaistus. Daugiau jokių kitų sužalojimų jam nenustatÄ.
Full text
? Baudžiamoji byla Nr. 1-91-834/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06831-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2. 1.;2.3.4.3.;2.3.6.4.2. (S) V I L N I A U S R E G I O NO A P Y L I N K Ä S T E I S M A S N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 25 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkÄs teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teisÄja Vaida SinkeviÄienÄ, sekretoriaujant Viktorijai Podlipskienei, dalyvaujant prokurorei Ingridai Gureckienei, nukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo V. B. atstovei advokatei Liudmilai Karvelienei, kaltinamojo gynÄjui advokatui Sergejui Chiminui, nedalyvaujant nukentÄjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui V.
B. (V. B.), civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinÄs ligonių kasos atstovui, civilinio atsakovo LR transporto priemonių Draudikų biuro atstovui, vieÅ¡ame teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimÄs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedÄs, vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1. 2010-05-26 Å alÄininkų rajono apylinkÄs teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d., paskirta galutinÄ bausmÄ â 3 MGL dydžio bauda; 2. 2016-07-13 Å alÄininkų rajono apylinkÄs teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d., paskirta 6 mÄn. laisvÄs apribojimo bausmÄ, kuri 2016-12-14 pakeista į 60 parų areÅ¡to bausmÄ; 3. 201807-04 Vilniaus regiono apylinkÄs teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str.1d. paskirta 4 mÄn. laisvÄs apribojimo bausme kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2 dalį ir 7 dalį ir n u s t a t Ä:
J. V. vairavo kelių transporto priemonÄ bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, pažeidÄ Kelių eismo taisykles, dÄl ko įvyko eismo įvykis, dÄl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o bÅ«tent: jis 2018-02-09, apie 14.49 val., kelio Vilnius - Lyda 23-iame kilometre, Vilniaus raj., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatanÄius, kad âDraudžiama vairuoti transporto priemonÄ <...> neblaiviems <...>.â, bei 127 punkto reikalavimus, numatanÄius, kad â<...> Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, <...>, kelio <...> bÅ«klÄ <...>, kad galÄtų sustabdyti transporto priemonÄ iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. <...>.âvairavo jam nuosavybÄs teise priklausantį automobilį Peugeot 306, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta koncentracija 1,97 promilÄs etilo alkoholio ir, važiuodamas pasirinktu greiÄiu, kryptimi nuo Vilniaus link Å alÄininkų, buvo neatidus ir neatsargus, neatsižvelgÄ Ä¯ kelio bÅ«klÄ (Å¡lapiÄ kelio dangÄ ), nesuvaldÄ vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio į griovį kairÄje pusÄje ir atsitrenkÄ Ä¯ medį.
Eismo įvykio metu nukentÄjo priekinÄje keleivio vietoje važiavÄs V. B., gimÄs 1991 m., kuriam dÄl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. J. V. kaltu padarÄs nusikalstamÄ veikÄ prisipažino visiÅ¡kai ir paaiÅ¡kino, kad važiavo į parduotuvÄ su nukentÄjusioju, nupirko alaus, iÅ¡gÄrÄ. Jis pasiÅ«lÄ važiuoti į Å alÄininkus, nesuvaldÄ automobilio, nuvažiavo į griovį ir atsitrenkÄ Ä¯ medį. Alkoholį vartojo kartu su nukentÄjusiuoju. NukentÄjÄs pats atsisÄdo į jo maÅ¡inÄ .
Daugiau iÅ¡gÄrÄs prie vairo nesÄs. V. B. įvykio metu susilauÅ¾Ä kojÄ , su juo po įvykio nebendravo. Po įvykio jį iÅ¡ karto iÅ¡vežÄ, atsipraÅ¡yti nespÄjo. Ligonių kasos ir nukentÄjusiojo civilinius ieÅ¡kinius pripažįsta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, byla iÅ¡nagrinÄta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. IÅ¡ byloje esanÄio apklausos protokolo matyti, jog apklaustas kaip liudytojas nukentÄjusysis V. B. parodÄ, jog 2018-02-09, dienos metu, buvo pas âÅ¡vogerįâ (sesers K. sugyventinį) (duomenys neskelbtini).
Jie vartojo alkoholį, o bÅ«tent, alų. Tiksliau, su Å¡vogeriu jie alkoholio (alaus) negÄrÄ. Jį atveÅ¾Ä pas âÅ¡vogerįâ PovilÄ (pavardÄs neprisimena) atvažiavÄs pažįstamas J., pavardÄs nežino. Visi trys jie iÅ¡gÄrÄ 2 l alaus. Kai P. užmigo, J. V. pasakÄ, kad Å¡iam reikia važiuoti pas tÄvÄ . Kur Å¡io tÄvas gyvena, jis nesitikslino. J. V. pasiÅ«lÄ važiuoti su Å¡iuo. Jis sutiko. Pamena, kad jie važiavo kažkokiais užkampiais ir privažiavo prie parduotuvÄs âMaximaâ, tarp (duomenys neskelbtini).
NuÄjo į Å¡iÄ parduotuvÄ ir nusipirko dar alaus. GrÄ¯Å¾Ä Ä¯ automobilį, sÄdÄjo jame ir gÄrÄ nupirktÄ alų. Maždaug po 10 minuÄių priÄjo kažkoks jaunuolis. J. jį pristatÄ kaip savo draugÄ (vardo Å¡io neprisimena). Jie dar pasÄdÄjo automobilyje ir pagÄrÄ alaus. Tada J. V. kažkas paskambino. Å is paÅ¡nekÄjo su kažkuo ir pasakÄ vÄl, kad reikia važiuoti pas tÄvÄ . Kuria kryptimi jie važiavo, nežino, tik prisimena, kad važiavo kažkokiais Å¡unkeliais.
Taip pat prisimena, kad buvo įvažiavÄ Ä¯ griovį ir kažkas juos iÅ¡traukÄ iÅ¡ to griovio. Tam žmogui už pagalbÄ jis sumokÄjo 10 Eur. Kas vyko toliau, kaip jie antrÄ kartÄ nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkÄ Ä¯ medį, neprisimena. Atsigavo tik ligoninÄje. Daugiau neturi kÄ pridurti ( 1 tomas, b. l. 36, 37) IÅ¡ byloje esanÄio liudytojo apklausos protokolo matyti, jog apklaustas kaip liudytojas M. M. parodÄ, jog 2018-02-09, apie 12 val., jam paskambino pažįstamas J. V.. Jis tuo metu buvo pas save, bute (duomenys neskelbtini) gatvÄje.
J. V. pažįsta neilgai, apie 1 mÄnesį, susipažino, kai prieÅ¡ tai jis dirbo statybose, Å¡is dirbo ten pat ir jie kurį laikÄ kartu dirbo, bendravo. J. V. domÄjosi, ar jis pažįsta Å¡io draugÄ , vardu V., kuris taip pat gyvena SubaÄiaus gatvÄje. AtsakÄ, kad Å¡io draugo nepažįsta ir nežino, kur Å¡is gyvena. J. V. pasakÄ, kad Å¡is Å¡iuo metu randasi netoliese, prie stoties, ir užvažiuos pas jį. J. V. nežinojo, kur jis gyvena ir jie susitarÄ susitikti prie parduotuvÄs âMaximaâ, kuri randasi (duomenys neskelbtini) gatvÄje.
Maždaug po 20 minuÄių J. V. privažiavo prie minÄtos parduotuvÄs. Å is atvažiavo pilkos spalvos automobiliu Peugeot, valstybinių numerių neprisimena, kurį pats ir vairavo. J. buvo ne vienas. Kartu su Å¡iuo atvažiavo dar vienas vaikinas, Å¡is sÄdÄjo priekinÄje keleivio vietoje. Å io vaikino nepažįsta, matÄ Å¡Ä¯ pirmÄ kartÄ . MatÄ, kad J. V. ir pastarojo keleivis iÅ¡gÄrÄ. Jie pasisveikino, pakalbÄjo. Tada jis nuÄjo į parduotuvÄ ir nusipirko sau 0,5 l talpos butelį alaus.
Kai grįžo, J. V. ir Å¡io keleivis taip pat sugalvojo, kad nori alaus. Å ie nuÄjo į parduotuvÄ ir po kurio laiko grįžo su 3 ar 4 plastikiniais po 1 l talpos buteliais alaus. Kai Å¡ie grįžo, jie visi įsÄdo į automobilį: J. V. prie vairo, Å¡io keleivis â priekinÄje keleivio vietoje, jis sÄdo gale. StovÄdami prie âMaximaâ parduotuvÄs, automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄje, jie bendravo ir gÄrÄ alų. Po kurio laiko J. V. pasiÅ«lÄ važiuoti pas Å¡io tÄvus į (duomenys neskelbtini).
Jie su kitu vaikinu sutiko su sÄ lyga, kad Å¡is atveÅ¡ juos po to namo į Vilnių. J. V. atsakÄ, kad jokių problemų dÄl to nebus ir jie iÅ¡važiavo link (duomenys neskelbtini). Pamena, kad jie buvo įklimpÄ sniege ir kažkoks žmogus juos iÅ¡traukÄ, tada jie vÄl važiavo keliu link Å alÄininkų apie 10 minuÄių. Kas įvyko toliau, kaip jie nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkÄ Ä¯ medį, jis neprisimena. Po to prisimena, kad policijos pareigÅ«nai įsodino jį į savo tarnybinį automobilį, užraÅ¡Ä jo duomenis.
Kaip jis iÅ¡lipo iÅ¡ Peugeot automobilio, neprisimena. Tada pamena, kad iÅ¡ įvykio vietos buvo iÅ¡vežtas automobilis Peugeot ir tada policijos pareigÅ«nai paveÅ¾Ä jį iki parduotuvÄs âIkiâ Minsko plente. GrįžÄs namo pasijuto blogai, skaudÄjo galvÄ . KitÄ dienÄ , t. y. Å¡eÅ¡tadienį, jam nepagerÄjo. Sekmadienį, kai vis dar nepraeidinÄjo galvos skausmas, jis kreipÄsi į Lazdynų ligoninÄ. Jis buvo apžiÅ«rÄtas, jam nustatÄ galvos sutrenkimÄ , leido vaistus. Daugiau jokių kitų sužalojimų jam nenustatÄ.
Jis nedarbingumo neÄmÄ, toliau dirbo, sveikata gerÄjo, žala jam nepadaryta, jokių pretenzijų J. V. neturi, nepageidauja byloje bÅ«ti pripažintas nukentÄjusiuoju, civilinio ieÅ¡kinio nereikÅ¡. Daugiau neturi kÄ pridurti ( 1 tomas , b. l. 49 ). IÅ¡ byloje, esanÄio liudytojo apklausos protokolo matyti, jog liudytoju apklausta L. Z. parodÄ, jog 2018-02-09, apie 14.40 val., vairuodamas automobilį Citroen, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Vilniaus raj., keliu A15 (Vilnius â Lyda), kryptimi nuo Vilniaus link Å alÄininkų.
Buvo dienos metas. Oro sÄ lygos buvo geros, be kritulių. Važiuojamoji dalis Å¡lapia. Važiavo apie 80-85 km/val. greiÄiu. Priekyje jo, apie 30 m atstumu, panaÅ¡iu kaip ir jo greiÄiu, važiavo Å¡viesios spalvos lengvasis automobilis, Audi markÄs. Jiems pravažiavus Marijampolio kaimÄ , pastebÄjo, kaip priekyje iÅ¡ deÅ¡inÄs, t. y. iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį keliÄ , t. y. į keliÄ , kuriuo važiavo jis ir Audi automobilis, įvažiavo dar vienas Å¡viesus lengvasis automobilis. Kas jį vairavo, pasakyti negali, nes tuo metu atstumas tarp jų buvo pakankamai didelis, virÅ¡ 200 m.
Å itas automobilis įvažiavo į keliÄ prieÅ¡ priekyje jo važiavusį Audi automobilį ir važiavo kaip ir jie kryptimi link Å alÄininkų. Pravažiavus tam tikrÄ atstumÄ , jis pamatÄ, kaip Å¡viesus automobilis pasitraukÄ arÄiau deÅ¡inio kelio kraÅ¡to ir įvažiavo ant deÅ¡inio kelkraÅ¡Äio. KitÄ momentÄ minÄtas automobilis labai staigiai pakeitÄ judÄjimo kryptį į kairÄ ir tada jis pamatÄ, kaip Å¡is nuvažiuoja į griovį kairÄje pusÄje ir atsitrenkia į medį.
Priekyje jo važiavÄs Audi automobilis, susilyginÄs su automobiliu, atsitrenkusiu į medį, sustojo deÅ¡iniajame kelkraÅ¡tyje. Jis sustojo už Å¡io. Audi automobilio vairuotojas iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir nuskubÄjo prie sudaužyto automobilio. Jis taip pat nubÄgo paskui šį. Å viesus automobilis stovÄjo ant deÅ¡inÄs pusÄs ratų ir deÅ¡iniuoju Å¡onu buvo atsirÄmÄs (įsirÄžÄs) į medį. Automobilio kairÄ pusÄ buvo pakelta į orÄ . PaaiÅ¡kÄjo, kad tai Peugeot automobilis.
Jame buvo tylu. Jie su Audi vairuotoju apÄjo automobilį. Kadangi Peugeot automobilis nebuvo pilnai atsigulÄs ant deÅ¡inio Å¡ono, todÄl, apeidamas automobilį, pamatÄ, kad deÅ¡inÄs pusÄs priekinių durelių stiklas iÅ¡dužÄs ir pro langÄ iÅ¡sikiÅ¡usi keleivio galva. Žmogus buvo be sÄ monÄs. Žmonių balsų automobilyje Peugeot nesigirdÄjo, girdÄjosi tik muzika salone. Kartu su Audi automobilio vairuotoju pabandÄ atverst Peugeot automobilį, kad jis atsistotų ant ratų. TaÄiau jiems nepavyko.
Maždaug po 2 minuÄių pamatÄ, kaip pro vairuotojo durelių langÄ iÅ¡sikiÅ¡o ir pradÄjo lysti lauk kitas vyras. Jis padÄjo Å¡iam nusileisti ant žemÄs. Tai buvo vyriÅ¡kis, maždaug jo Å«gio, t. y. apie 180 cm, liesas, dÄvÄjo mÄlynos spalvos striukÄ. IÅ¡kart nusileidÄs ant žemÄs, Å¡is pasiskundÄ kojos skausmais ir jis patarÄ Å¡iam atsigulti ant žemÄs. VyriÅ¡kis atsigulÄ ir papraÅ¡Ä nekviesti policijos. AtsakÄ Å¡iam, kad taip nebus. JautÄ, kad nuo vyro sklinda stiprus alkoholio kvapas.
Å is pagulÄjo tik kelias minutes ir vÄl atsistojo, nuÄjo apžiÅ«rinÄti savo automobilio, ar jis stipriai apgadintas. Po kurio laiko pro automobilio galines kaires dureles iÅ¡lipo dar vienas vyriÅ¡kis. Å is buvo apsirengÄs pilkÅ¡vos spalvos striuke su gaubtu. Jis su Å¡iuo nebendravo, todÄl, ar nuo Å¡io sklido alkoholio kvapas, pasakyti negali. Tik girdÄjo, kad vÄliau atvažiavÄ Ä¯ įvykio vietÄ pareigÅ«nai klausÄ Å¡io vardo, pavardÄs, Å¡is net negalÄjo jų iÅ¡tarti. Audi automobilio vairuotojas iÅ¡kvietÄ medikus ir policijos pareigÅ«nus į įvykio vietÄ .
Jiems belaukiant specialiųjų tarnybų, atsigavo ir keleivis, kuris prieÅ¡ tai be sÄ monÄs gulÄjo priekinÄje keleivio vietoje su iÅ¡sikiÅ¡usia pro langÄ galva. Å is pradÄjo judÄti ir dejuoti, bet iÅ¡lipti iÅ¡ savo vietos negalÄjo, buvo prispaustas. SulaukÄ kol į įvykio vietÄ atvažiuos policijos pareigÅ«nai ir medikai. Tada su pareigÅ«nų leidimu, kai Å¡ie užraÅ¡Ä jo duomenis, jis iÅ¡važiavo iÅ¡ įvykio vietos. PareigÅ«nams taip pat praneÅ¡Ä, kad savo registratoriumi užfiksavo šį įvykį ( 1 tomas, b. l. 52 )  IÅ¡ byloje, esanÄio liudytojo apklausos protokolo matyti, jog apklaustas liudytojas A.
S. parodÄ, jog 2018-02-09, apie 14.50 val., patruliuodamas kartu su A. S., iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK OVS gavo praneÅ¡imÄ , kad kelyje A15 (Vilnius â Lyda) įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentÄjo žmonÄs, vairuotojas neblaivus, vietoje laukia ekipažas V3052 (Å alÄininkų policijos komisariato tyrÄjai). Atvykus nurodytu adresu forminti eismo įvykį, rado automobilį Peugeot, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavusį nuo kelio ir atsitrenkusi į medį. Å io automobilio vairuotojas J.
V., gimÄs 1989 m., jiems atvykus, buvo įsodintas į įvykio vietoje taip pat buvusį patrulių rinktinÄs tarnybinį automobilį. Jis paÄmÄ alkotesterį ir pasiÅ«lÄ J. V. papÅ«sti į jį. Å is sutiko ir alkotesteriu Å¡iam buvo nustatytas 2,04 promilių girtumas. Bendraujant su J. V., nuo Å¡io sklido alkoholio kvapas, kalba buvo neriÅ¡li. J. V. taip pat paaiÅ¡kino, kad nesuvaldÄ vairuojamo automobilio slidžiame kelyje, todÄl nuvažiavo nuo kelio. Å is taip pat paaiÅ¡kino, kad teisÄs vairuoti transporto priemones Å¡is neturi ir niekada neturÄjo.
Po Å¡ito patruliai, kurių automobilyje sÄdÄjo J. V., nuveÅ¾Ä Å¡Ä¯ į PriklausomybÄs ligų centrÄ kraujo mÄginį tyrimui paimti, o jie liko vietoje forminti eismo įvykį. Ä®vykio vietoje buvo nustatytas eismo įvykio liudininkas L. Z., kuris paaiÅ¡kino, kad matÄ Å¡Ä¯ eismo įvykį, patvirtino, kad automobilį Peugeot vairavo J. V. bei praneÅ¡Ä, kad Å¡io automobilyje esamu registratoriumi nufilmavo, kaip Peugeot nuvažiavo nuo kelio, galÄs įraÅ¡Ä bet kada pateikti. Jiems atvykus į įvykio vietÄ , vietoje jau buvo PrieÅ¡gaisrinÄs gelbÄjimo tarnybos ekipažas ir greitosios medicinos pagalbos ekipažas.
GelbÄtojai iki jų atvykimo iÅ¡laisvino priekinÄje keleivio vietoje užspaustÄ keleivį V. B. ir perdavÄ Å¡Ä¯ medikams. IÅ¡siaiÅ¡kino, kad automobilyje Peugeot važiavo dar vienas keleivis, tai buvo M. M.. Å is buvo apsvaigÄs, paaiÅ¡kino, kad miegojo galinÄje automobilio Peugeot sÄdynÄje, kas vairavo, nežino. Å is paraÅ¡Ä paaiÅ¡kinimÄ ir buvo paleistas. Automobilis Peugeot, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežtas į UAB âGoldasâ automobilių saugojimo aikÅ¡telÄ ir joje uždarytas saugojimui ( 1 tomas, b. l. 54 )  IÅ¡ byloje, esanÄios valstybinÄs teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vados Nr. T-A 1508/2017(01) matyti, jog J.
V. kraujyje, paimtame 2018-02-09, 16.05 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,97 promilÄs etilo alkoholio ( 1 tomas , b. l. 71 ) IÅ¡ byloje, esanÄios ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertÄs J. M.-Äobot specialisto iÅ¡vados, matyti, jog ji, susipažinusi su pateiktais V. B. medicininiais dokumentais ir nurodytomis eismo įvykio aplinkybÄmis, nurodÄ, jog V. B. nustatytas minkÅ¡tųjų audinių patinimas kairÄje Å¡launyje, kairiojo Å¡launikaulio kÅ«no virÅ¡utinio treÄdalio lūžis, muÅ¡tinÄs žaizdos virÅ¡ugalvyje ir pakauÅ¡yje, odos nubrozdinimai visame kÅ«ne.
Sužalojimai galÄjo bÅ«ti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu ( 1 tomas , b.l. b. l. 41 ) IÅ¡ byloje, esanÄio Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo su priedais matyti, jog buvo apžiÅ«rÄta eismo įvykio vieta, esanti kelio Vilnius â Lyda 23-iame kilometre, Vilniaus raj., ir nurodyta, jog važiuojamosios kelio dalies plotis yra 6,00 m, kelkraÅ¡Äio kairÄje pusÄje plotis yra 1,50 m, griovio gylis kairÄje pusÄje yra 1,20 m. Automobilis Peugeot 306, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi nuvažiavÄs nuo kelio į griovį kairÄje kelio pusÄje, žiÅ«rint kryptimi link Å alÄininkų.
Automobilis stovi priekine dalimi į miÅ¡kÄ , galine â į keliÄ . Nuo automobilio galinio kairiojo kampo iki kelio važiuojamosios dalies â 4,40 m, nuo priekinio kairiojo rato iki automobilio padangų pÄdsakų ant sniego pradžios â 16,80 m, nuo galinio kairiojo rato iki automobilio padangų pÄdsakų ant sniego pradžios â 17,90 m. Padangų pÄdsakai: dvigubos žymÄs kairiajame kelkraÅ¡tyje ant sniego, žiÅ«rint kryptimi link Å alÄininkų, deÅ¡inÄs žymÄs pradžia 1,20 m atstumu, galas â 2,30 m atstumu nuo kairiojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to; kairÄs žymÄs pradžia â 1,20 m atstumu nuo kairiojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to.
Pagal žymes ant sniego, automobilis judÄjo link Å alÄininkų ( 1 tomas, b.l. 10-14 0  IÅ¡ byloje esanÄio Transporto priemonÄs techninÄs bÅ«klÄs patikrinimo ir apžiÅ«ros protokolo su priedais matyti, jog apžiÅ«rÄtas automobilis Peugeot 306, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodyta, jog apgadintas ir supjaustytas visas automobilio kÄbulas ( 1 tomas, b. l. 15-17 ) IÅ¡ VšĮ âEmprekisâ duomenų matyti, jog vidutinÄ lengvojo automobilio Peugeot 306 DT XR (1998 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 690 Eur ( 1 tomas, b. l. 28, 29 )  IÅ¡ byloje esanÄio apžiÅ«ros protokolo, matyti, kad buvo apžiÅ«rÄtas liudytojo L.
Z. savanoriÅ¡kai pateikto eismo įvykio, įvykusio 2018-02-09 A15 kelyje, vaizdo įraÅ¡as, ir nurodyta, jog įraÅ¡as sudarytas iÅ¡ dviejų dalių, paleidus įraÅ¡Ä , ekrano apatinÄje kairÄje dalyje matyti įraÅ¡o data ir laikas â â2018/02/09 14:42:56â. Laikas keiÄiasi, paleidus įraÅ¡Ä . I dalis. Ä®raÅ¡o pradžios laikas 14:42:56. Ekrane matyti, kaip liudytojo L. Z. automobilis, iÅ¡ kurio filmuojama, važiuoja paskui Å¡viesios spalvos automobilį Audi keliu A15, prasilenkdamas su prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojanÄiomis transporto priemonÄmis. 14:43:25 automobiliai pravažiuoja pro ženklÄ âMarijampolis 1â, nurodantį, kad minÄtas kaimas yra kairÄje pusÄje, ir važiuoja toliau, kryptimi link Å alÄininkų. 14:44:36 automobiliai pravažiuoja pro antrÄ Å¾enklÄ âMarijampolis 1â, nurodantį, kad minÄtas kaimas yra kairÄje pusÄje. 14:45:02 ekrane, deÅ¡inÄje pusÄje, tolumoje, pasirodo lengvasis automobilis, važiuojantis palei miÅ¡ko linijÄ , kryptimi iÅ¡ deÅ¡inÄs į kairÄ, link pagrindinio kelio, kuriuo važiuoja liudytojo L.
Z. vairuojamas automobilis. 14:45:05 minÄtas automobilis įvažiuoja į pagrindinį keliÄ priekyje Audi automobilio. Atstumas tarp Audi automobilio ir įvažiavusio iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį keliÄ automobilio gana didelis. Ä®važiavÄs į pagrindinį keliÄ , automobilis taip pat važiuoja kryptimi link Å alÄininkų. Automobiliai pravažiuoja kelio vingį į deÅ¡inÄ. 14:45:48 ekrane matyti, kad priekyje Audi automobilio važiavÄs lengvasis automobilis staigiai pasuka į kairÄ ir nuvažiuoja nuo kelio kairÄje pusÄje, sukeldamas sniegÄ Ä¯ orÄ ir į kažkÄ atsitrenkia.
Audi automobilio vairuotojas įjungia avarines Å¡viesas ir lÄtina važiavimo greitį, privažiuodamas prie įvykio vietos. 14:45:56 1-os dalies pabaiga. II dalis. 14:45:56 įraÅ¡e matyti, kaip Audi automobilis su avarinÄmis Å¡viesomis privažiuoja prie įvykio vietos, pasitraukia deÅ¡iniau ir sustoja užvažiavÄs ant deÅ¡inio kelkraÅ¡Äio. KairÄje matyti nuo kelio nuvažiavÄs lengvasis automobilis, kurio kairÄ pusÄ pakilusi į orÄ . Automobilis stovi ant deÅ¡inÄs pusÄs ratų, deÅ¡iniÄ ja kÄbulo puse ir stogu atsirÄmÄs į medį. 14:46:08 automobiliui Audi sustojus, iÅ¡ jo iÅ¡lipa vairuotojas ir skuba link kairÄje pusÄje nuo kelio nuvažiavusio automobilio. 14:46:11 2-os dalies pabaiga ( 1 tomas, b. l. 34 )  DÄl veikos kvalifikavimo ir motyvų Vertindamas kaltinimo pagrįstumÄ , atsižvelgÄs į byloje esanÄius teisminio nagrinÄjimo metu iÅ¡tirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad byloje esanti įrodymų visuma patvirtina kaltinamÄ jį padarius nusikalstamÄ veikÄ ir, kad pagrindinÄ sÄ lyga eismo įvykiui kilti buvo tai, jog kaltinamasis J.
V., bÅ«damas neblaivus nepasirinko saugaus važiavimo greiÄio, atsižvelgiant į kelio dangÄ , nesuvaldÄ vairuojamo automobilio, kuris nuvažiavo nuo kelio į griovį ir atsitrenkÄ Ä¯ medį, kurio metu buvo nesunkiai sužalotas keleivio priekinÄje vietoje važiavÄs V. B., Å¡ie jo veiksmai ir buvo priežastiniame ryÅ¡yje su autoįvykio metu kilusiais padariniais. Kaltinamojo padaryto nusikaltimo subjektyviosios pusÄs požymis â kaltÄ apibÅ«dinama neatsargumu. BK 16 str. 3 d. numato, kad nusikaltimas laikomas padarytu dÄl neatsargumo ir tuo atveju, kai jį padarÄs asmuo nenumatÄ, kad dÄl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti visuomenei pavojingos pasekmÄs, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galÄjo ir turÄjo numatyti.
Tokiu atveju asmuo veikia nusikalstamai nerÅ«pestingai. Å ioje byloje kaltinamasis, bÅ«damas neblaivus nepasirinkÄs važiavimo greiÄio, atsižvelgiant į kelio sÄ lygas, nesuvaldÄs automobilio nuvažiavo nuo kelio į griovį ir atsitrenkÄ Ä¯ medį. PosÄdžio metu pats kaltinamasis pripažino, jog nesuvaldÄ automobilio ir daugiau iÅ¡gÄrÄs už vairo nesÄs. Taigi, jis galÄjo ir turÄjo numatyti kad tokie jo veiksmai, neįsitikinus, jog tai daryti saugu, prieÅ¡tarauja KET ir kelia pavojų kitiems eismo dalyviams.
TaÄiau pasielgÄ nusikalstamai nerÅ«pestingai, ko pasekoje buvo sužalotas žmogus, todÄl pripažintina, kad bÅ«tent Å¡i kaltÄs rūšis yra jo veikoje. Ä®vertinÄs įrodymų visumÄ teismas pripažįsta neginÄytinai įrodyta, kad eismo įvykio kilimÄ sÄ lygojo bÅ«tent kaltinamojo veiksmai, prieÅ¡taravÄ KET 14,127 reikalavimams. Kiekvienas Å¡ių KET pažeidimų ir jie visi kartu buvo priežastiniame ryÅ¡yje su autoįvykio metu kilusiais padariniais. IÅ¡tyrÄs ir įvertinÄs byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginÄytinai įrodyta, kad J.
V. padarÄ nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. Jo kaltÄ patvirtina, jog paties prisipažinimas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinÄjimo metu, nukentÄjusiosios parodymai, bei specialisto iÅ¡vadose ir apžiÅ«ros protokoluose užfiksuoti duomenys. Jo veika tinkamai kvalifikuota. Kaltinamasis J. V. buvo kaltinamas ir pagal BK 281 straispnio 7 dalį.   Baudžiamoji atsakomybÄ už Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus BK 281 straipsnyje diferencijuojama atsižvelgiant į du kriterijus:
1) sukeltų padarinių sunkumÄ ir 2) kaltininko fiziologinÄ bÅ«senÄ (ar veikos padarymo metu buvo apsvaigÄs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikianÄių medžiagų). Ä®statymų leidÄjas Å¡ios nusikalstamos veikos kvalifikuojanÄius požymius susiejo ne tik su atitinkamo masto kilusiais padariniais, bet ir su nusikalstamos veikos subjekto bÅ«sena. Å ių požymių derinimas tarpusavyje leidžia BK 281 straipsnyje nustatyti skirtingas, padaryto Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo pavojingumÄ atitinkanÄias sankcijas.
     Pagal BK 281 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas, bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikianÄių medžiagų, vairuodamas kelių transporto priemonÄ pažeidÄ kelių eismo saugumo ar transporto priemonÄs eksploatavimo taisykles, jeigu dÄl to įvyko eismo įvykis, dÄl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentÄjusiam asmeniui padaryta didelÄs turtinÄs žalos.     Kaip matyti iÅ¡ BK 281 straipsnio 2 dalies dispozicijos kvalifikuojant kaltinamojo padarytÄ veikÄ pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, be kitų požymių, turi bÅ«ti nustatyta, kad asmuo, vairavÄs kelių transporto priemonÄ, buvo apsvaigÄs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikianÄių medžiagų.
Taigi kelių transporto priemonÄs vairavimo apsvaigus nuo alkoholio požymis yra įtrauktas į nusikalstamos veikos sudÄtį, jo konstatavimas yra tiesiogiai susijÄs su baudžiamojo įstatymo taikymu ir nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį. PažymÄtina, jog apsvaigimo nuo alkoholio požymis yra nurodytas BK 281 straipsnio 9 dalyje, pagal kuriÄ asmuo tokios bÅ«klÄs yra laikomas, kai jo kraujyje yra 0,41 promilÄs ir daugiau alkoholio arba kai jis vengia neblaivumo patikrinimo arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.
Taigi akivaizdu, kad įstatymų leidÄjas yra nustatÄs tik minimaliÄ alkoholio kiekio koncentracijos kraujyje ribÄ , todÄl BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytas požymis â kaltininko apsvaigimas nuo alkoholio â konstatuotinas ir tuomet, kai asmens kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilÄs alkoholio. Svarbu ir tai, kad alkoholio kiekis kraujyje (jei nustatyta 0,41 promilÄs ir daugiau alkoholio) padarytos veikos kvalifikavimui pagal BK 281 straipsnio 2 dalį įtakos neturi. Kaip matyti iÅ¡ ankÅ¡Äiau aptarto įstatyminio reglamentavimo, kad tiek BK 281 straipsnio 2 dalyje, tiek BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo atveju yra pažeidžiamas KET 14 punkto reikalavimas, draudžiantis vairuoti transporto priemonÄ neblaiviems asmenims.
Toks KET pažeidimo atvejų kriminalizavimas BK 281 straipsnio 7 dalyje (kai kaltininko kraujyje yra nustatyta daugiau negu 1,5 promilÄs alkoholio) nesuponuoja iÅ¡vados, kad tokia nusikalstama veika visais atvejais pagal sutaptį turi bÅ«ti inkriminuojama su kitomis BK 281 straipsnyje numatytomis nusikalstamomis veikomis (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo teismo 2018-11-06 nutartis Nr.2K-320-693/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 12 10 nutartis Nr. 1A-679-195/2018). Atsižvelgiant į Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo teismo minÄta nutartimi formuojamÄ praktikÄ , laikytina, kad pagal Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes J.
V. veiksmai, kai jis vairavo kelių transporto priemonÄ apsvaigÄs nuo alkoholio (1,97 promilÄs), atskirai pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nekvalifikuotini. Jo padaryta veika atitinka BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudÄties požymius. MinÄta Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo teismo nutartimi taip pat buvo suformuota iÅ¡vada,   BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1871 (įsigaliojusiu 2017 m. sausio 1 d.) įtvirtinta baudžiamoji atsakomybÄ tam, kas vairavo kelių transporto priemonÄ arba mokÄ praktinio vairavimo apsvaigÄs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilÄs alkoholio.
Å ios nusikalstamos veikos sudÄtis yra formali, pati nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma tik specialaus subjekto â asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, ir tik tyÄine kaltÄs forma. Atsižvelgiant į ankÅ¡Äiau paminÄtos nusikalstamos veikos konstrukcijÄ ir sudÄties požymius, darytina iÅ¡vada, kad kaltininko veika pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kvalifikuojama tik tais atvejais, kai kelių transporto vairavimo apsvaigus nuo alkoholio požymis nÄra įtrauktas į kitų BK 281 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sudÄtį.
  TodÄl konstatuotina, kad J. V. veiksmų kvalifikavimas ir pagal BK 281 straipsnio 7 dalį dÄl to, kad jis vairavo apsvaigÄs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilÄs alkoholio, yra perteklinis. TodÄl J. V. nusikalstamos veikos pagal BK 281 straipsnio 2 dalį ir 7 dalį, perkvalifikuotinos į BK 281 straipsnio 2 dalį.  DÄl bausmÄs ir baudžiamojo poveikių skyrimo Kaltinamojo atsakomybÄ lengvina tai, kad jis prisipažino padarÄs nusikalstamÄ veikÄ ir `nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Jo atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių nÄra nustatyta. Kaltinamasis J. V. padarÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri priskiriama neatsargiam nusikaltimui. Teistas ( 1 tomas b.l.76-77), teistumas nÄra iÅ¡nykÄs, baustas administracine tvarka, tame tarpe yra baustas už vairavimÄ neblaiviam ( 1 tomas, b.l.78-82). Å ios aplinkybÄs rodo, jog kaltinamasis nÄra linkÄs laikytis visiems priimtinų elgesio normų ir kas jį charakterizuoja neigiamai. Nors praeityje nÄra teistas už analogiÅ¡ko pobÅ«džio veikas, taÄiam jam skirtos bausmÄs nesusijusios su laisvÄs atÄmimu teigiamo poveikio nepadarÄ, jis toliau yra linkÄs nusikalsti.
TodÄl teismas įvertinÄs tai, jog J. V. praeityje yra teistas, ne kartÄ baustas administracine tvarkÄ , kas jį charakterizuoja ypaÄ neigiamai, daro iÅ¡vadÄ , kad J. V. skirtina sankcijoje numatyta bausmÄ â laisvÄs atÄmimas, nes tik taip bus įgyvendinti bausmÄs tikslai. TaÄiau įvertinus atsakomybÄ lengvinanÄiÄ aplinkybÄ, tai, jog kaltinamasis nori atlyginti civilinius ieÅ¡kinius bausmÄs trukmÄ nustatant žemesnÄ nei sankcijos vidurkis, arÄiau sankcijos minimumo. Vadovaujantis BK 61/1 straipsnio nuostatomis paskirtoji bausmÄ mažintina 1/3.
Teismas įvertinÄs nusikaltimo padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, tai jog kaltinamasis gailisi padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , taip pat atsižvelgtina ir į tai, jog kaltinamasis nori dirbti, atlyginti padarytÄ Å¾alÄ ir esant pagrindui manyti, kad iÅ¡saugojus teigiamus socialinius ryÅ¡ius, probuojant, bausmÄs tikslai vis dar gali bÅ«ti pasiekti neįzoliavus jo nuo visuomenÄs, o bausmÄs vykdymÄ atidedant ir paskiriant įpareigojimus, kurie padÄtų įgyvendinti probacijos tikslus, tai yra skatintų probuojamojo gebÄjimÄ gyventi nenusikalstamai ir tinkamai integruotis į visuomenÄ bei mažintų jo nusikalstamų veikų recidyvÄ .
Kaltinamasis J. V. nusikalstamÄ veikÄ padarÄ neturÄdamas specialiosios teisÄs vairuoti transporto priemones. IÅ¡ byloje esanÄio iÅ¡raÅ¡o apie administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus (b. l. b.l.78-82) matyti, kad Jevgenijus vasiljevas ir ankÅ¡Äiau baustas už transporto priemonių vairavimÄ neturint tam specialios teisÄs ir esant neblaiviam. Toks kaltinamojo elgesys nepateisinamas teisÄs požiÅ«riu, kadangi didina pavojų visuomenei. Baudžiamojo poveikio priemonÄs turi padÄti įgyvendinti bausmÄs paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiÅ¡kia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamÄ veikÄ padariusių asmenų nubaudimu, atÄmimu ar apribojimu galimybÄs daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmÄ asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vÄl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad J. V., neturÄdamas specialiais dokumentais patvirtintos teisÄs vairuoti kelių transporto priemonÄ, savavaliÅ¡kai tokia teise neteisÄtai naudojosi, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytÄ teisÄ ateityje dvejiems metams. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonÄ tikslinga taikyti siekiant apriboti J. V. galimybÄ daryti naujus teisÄs pažeidimus ir tuo paÄiu užtikrinti visuomenÄs saugumÄ .
J. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonÄ - uždraudimas naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemones dvejų metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Iki nuosprendžio pradÄjimo vykdyti kardomoji priemonÄ neskirtina, o kardomoji priemonÄ- suÄmimas naikintina priÄmus nuosprendį (LR BPK 139 str.). Daiktai, turintys reikÅ¡mÄs nusikalstamai veikai tirti ir nagrinÄti : vokas su kompaktinius disku su vaizdo įraÅ¡u paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos DÄl civilinių ieÅ¡kinių Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinÄ ligonių kasa 2018-04-18 pareiÅ¡kÄ civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti dÄl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos (pasireiÅ¡kusios iÅ¡laidomis, susijusiomis su nukentÄjusiojo V.
B. gydymu) priteisti iÅ¡ kaltų asmenų 1741,41 Eur sumÄ ( b.l. 90-92 ). IÅ¡ byloje esanÄių duomenų matyti, jog eismo įvykio metu nukentÄjÄs V. B. buvo gydomas buvo gydomas ambulatoriÅ¡kai ir stacionare ( 1 tomas b.l.91). AtlyginÄs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ asmuo turi į padariusį žalÄ asmenį regreso teisÄ tokio dydžio, kiek sumokÄjo žalos atlyginimo, todÄl ieÅ¡kinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas. IÅ¡ byloje esanÄių duomenų matyti, jog J. V. eismo įvykio metu vairuotas transport priemonÄ nebuvo drausta privalomuoju civinÄs atsakymobÄs draudimo ( draudimo sutartis buvo nutraukta 2018-01-08 ( 1 tomas , b.l. 136 ).
  PažymÄtina, kad teisÄ pareikÅ¡ti atgrÄžtinį reikalavimÄ nepriklauso nuo to, ar kaltininkas savo  transport priemonÄ buvo apdraudÄs civilinÄs atsakomybÄs privalomuoju draudimu ar neapdraudÄs.  Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių  valdytojo civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 punktÄ , kai civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo sutartis sudaryta, o draudžiamasis įvykis įvyko sutarties galiojimo metu, atsakovu trauktinas draudikas, o jo nesant, eismo įvykio kaltininkas. Tais atvejais, kai tokia sutartis nebuvo sudaryta arba nÄra atsakingo draudiko (taip pat kai jis negali vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų), atsakovu trauktinas  transport priemonÄs valdytojas (CK 6.270 straipsnis).PažymÄtina, kad toks įstatyminis reglamentavimas reiÅ¡kia tai, jog nagrinÄjamoje byloje ValstybinÄ ligonių kasa, kaip socialinio draudimo institucija, neturi regreso teisÄs į  Draudikų biurÄ dÄl Ligonių kasos pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio nukentÄjusiųjų gydymo iÅ¡laidoms atlyginti. Tokių nuostatų laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo kasacinÄ nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-198/2009).
TodÄl Vilniaus teritorinÄs ligonių kasos iÅ¡laidos, susijusios su nukentÄjusiojo V. B. gydymu priteistinos iÅ¡ kaltinamojo J. V.. Baudžiamojoje byloje nukentÄjusysis V. B. pateikÄ civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteistį iÅ¡ atsakovų J. V. ir LR transporto priemonių draudikų biuro 1000 eurų turtinÄs ir 5000 eurų neturtinÄs žalos atlyginimo ( 2 tomas, b.l. 29-30 ) IeÅ¡kinyje nurodÄ, jog eismo įvykio metu buvo sužalotas, jam lūžo Å¡launikaulis, buvo sumuÅ¡imai kojose, galvoje,kas vertinama nesunkiu kÅ«no sužalojimu.
Nurodo, jog jam buvo padaryta 1000 eurų turtinÄ Å¾ala, nes buvo sugadinti drabužiai, patyrÄ iÅ¡laidas vaistams, transporto iÅ¡laidoms, negalÄjo dirbti ir uždirbti. NeturinÄ Å¾alÄ vertina 5000 eurų, nurodo, jog juto didelius skausmus, negalÄjo normaliai judÄti ir gyventi, buvo gydomas stacionare, keletÄ kartų, paskutinį kartÄ buvo gydomas ir operuojamas nuo 2018m. gruodžio 20 d. iki sausio 3 d. , yra apribotas judÄjimas. Civiliniu atsakovu Å¡ioje byloje buvo įtrauktas LR transport priemonių draudikų biuras, kuris pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį , kuriame nurodÄ, jog nesutinka su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu.
NurodÄ, jog V. B. nesikreipÄ su pretenzija į BiurÄ ar biuro atstovÄ LR transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymo nustatyta tvarka, todÄl iki Å¡iol nebuvo jokio teisinio pagrindo sprÄsti iÅ¡mokos mokÄjimo klausimÄ . Taip nurodo, jog Biuras moka per eismo įvykį nukentÄjusiam treÄiajam asmeniui tik įrodymai pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos iÅ¡mokÄ . Lietuvos Transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo sistema yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos transport priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymu (toliau â Ä®statymas arba TPVCAPDÄ®). Pagal Ä®statymo 13 straipsnio 1 dalį nukentÄjÄs treÄiasis asmuo pretenzijÄ dÄl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytÄ Å¾alÄ asmeniui (toliau â kaltininkas), tiesiogiai Europos SÄ jungos valstybÄs narÄs ar užsienio valstybÄs draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinÄ atsakomybÄ (toliau â atsakingas draudikas), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinÄti arba â Å¡io įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais â Biurui ar Biuro atstovui. Pagal TPVCAPDÄ®17 straipsnio 1 punktÄ Â Â Biuras moka iÅ¡mokÄ dÄl per eismo įvykį padarytos žalos nukentÄjusiems tretiesiems asmenims ir tais atvejais, kai kaltininkas padarÄ Å¾alÄ Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustÄ nustatytÄ (identifikuotÄ ) transporto priemonÄ ir dÄl žalos padarymo atsiranda  transport priemonÄs valdytojo civilinÄ atsakomybÄ. Tai reiÅ¡kia, jog  Biuras tokiu atveju yra BPK 111 straipsnyje numatyta įstaiga pagal įstatymus materialiai atsakanti už įtariamojo ar kaltinamojo, kuris padarÄ Å¾alÄ Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustÄ Â Â transporto priemonÄ, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .
Taigi, nagrinÄjamu atveju Draudikų biuras yra tinkamas atsakovas. NukentÄjusysis V. B. pateikÄ ieÅ¡kinį ir praÅ¡o atlyginti 1000 eurų turtinÄs žalos, nurodydamas , jog buvo sugadinti rÅ«bai, patyrÄ iÅ¡laidas gydymui, transporto iÅ¡laidas. Taip pat praÅ¡o priteisti 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti. TaÄiau byloje su ieÅ¡kiniu nÄra pateikta, jokių žalÄ pagrindžianÄių įrodymų. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinÄs ir moralinÄs žalos atlyginimÄ nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis).
AiÅ¡kindamas Å¡iÄ konstitucinÄ nuostatÄ Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra konstatavÄs, kad valstybÄ yra konstituciÅ¡kai įpareigota teisinÄmis, materialinÄmis, organizacinÄmis priemonÄmis užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimÄ nuo neteisÄto kÄsinimosi ir ribojimo, nustatyti pakankamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir gynimo priemones (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. ir 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai), o bÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ materialinÄ ir moralinÄ Å¾alÄ yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2000 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. rugpjÅ«Äio 19 d. nutarimai).
Å ias konstitucines nuostatas detalizuoja bei jų įgyvendinimo bÅ«dus nustato baudžiamojo proceso įstatymas, kiti teisÄs aktai. Pagal Baudžiamojo proceso kodeksÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentÄjusiuoju, turi teisÄ reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padarÄs asmuo, taip pat gauti dÄl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas Å¡ios teisÄs realizavimo bÅ«dų yra civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis).
Tokiu atveju civilinis ieÅ¡kinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinÄjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109â117 straipsniai). Civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybÄmis įrodinÄjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dÄl civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡kyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Pagal BPK 1 straipsnio 1 dalį baudžiamojo proceso paskirtis â ginti žmogaus ir pilieÄio teises bei laisves, visuomenÄs ir valstybÄs interesus, greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas, tinkamai pritaikyti įstatymÄ . Žmogaus ir pilieÄio teisių samprata apima ir teisÄ reikalauti atlyginti nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Žalos samprata baudžiamoje, baudžiamojo proceso teisÄje glaudžiai siejasi su civilinÄje teisÄje pateiktu žalos apibÅ«dinimu. Žalos padarymas yra vienas iÅ¡ civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
Jeigu civilinÄ teisÄ pažeista padarant turtinÄ ar neturtinÄ Å¾alÄ , tai Å¡i teisÄ ginama iÅ¡ pažeidusio teisÄ asmens iÅ¡ieÅ¡kant nuostolius (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). Teismai, nustatydami žalÄ ir priimdami sprendimÄ dÄl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis civilinio įstatymo nuostatomis, t. y. civilinÄs atsakomybÄs bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245â254 straipsniai), deliktinÄs atsakomybÄs taisyklÄmis (CK 6.263â291 straipsniai) ir kt. Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dÄl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). ( Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-535-562/2015 ) BPK 115 str. 1 d. teismÄ Ä¯pareigoja visais atvejais iÅ¡sprÄsti civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ .
Ir tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieÅ¡kinio tiksliai apskaiÄiuoti neatidÄjus baudžiamosios bylos nagrinÄjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dÄl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinÄti civilinio proceso tvarka. Baudžiamojo proceso pagrindinis tikslas yra susijÄs su nusikalstamos veikos iÅ¡aiÅ¡kinimu, nusikalstamÄ veikÄ padariusių asmenų iÅ¡aiÅ¡kinimu, to asmens teisingu nuteisimu ir teisingumo įgyvendinimu baudžiamojoje teisÄje.
NagrinÄjamu atveju, baudžiamojoje byloje nukentÄjusysis eismo įvykio metu buvo aužalotas, nustatyta, jog dÄl eismo įvykio jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, buvo gydomas, todÄl pagriįtas manytina, jog dÄl eismo įvykio nukentÄjusysis patyrÄ tiek turtinÄ , tiek neturtinÄ Å¾alÄ , todÄl turi teisÄ Ä¯ žalos atlyginimÄ . NukentÄjusysis ieÅ¡kinyje nurodÄ, jog jam buvo sugadinti rÅ«nbai, pirko vaistus gydymui, dÄl apriboto judÄjimo patyrÄ iÅ¡laidas transportui. TaÄiau teismui nepateikÄ jokių duomenų pagrindžianÄių vaistų pirkimÄ , patirtas transporto iÅ¡laidas.
IÅ¡ nukentÄjusioji ieÅ¡kinio ir byloje esanÄio Vilniaus teritorinÄs ligonių kasos ieÅ¡kinio matyti, jog dÄl patirtos traumos jam buvo taikomas gydymas. Dvasinius iÅ¡gyvenimus, neturtinÄ Å¾alÄ nukentÄjusysis taip pat grindžia patirtais iÅ¡gyvenimais dÄl patirto skausmo, negalÄjo normaliai judÄti, nurodo, jog keletÄ kartų buvo gydomas stacionare. TaÄiau iÅ¡ baudžiamojoje byloje esanÄio prie Vilniaus teritorinÄs ligonių kasos ieÅ¡kinio pridÄto gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, jog nukentÄjusysis po eismo įvykio stacionare buvo gydomas nuo 2018-02-09 iki 2018-02-15, tai yra 7 dienas ir nurodoma kitos klubo ir Å¡launikaulio procedÅ«ros-kai bÅ«klÄ nesudÄtinga (1 tomas, b.l. 91).
Kai tuo tarpu pats nukentÄjusysis civiliname ieÅ¡kinyje nurodo, jog buvo gydomas stacionare keletÄ kartų, paskutinį kartÄ buvo gydomas ir operuojamas. Taigi, nagrinÄjamu atveju koks buvo taikomas gydymas, kiek laiko tÄsÄsi gydymas turi reikÅ¡mÄs sprendžiant ir neturtinÄs žalos dydį. Vienas iÅ¡ kriterijų nustatant neturtinÄs žalos dydį yra ir patirtoji turtinÄ Å¾ala. Be to, atkreiptina ir į tai, jog iÅ¡ byloje pateikto medicinių dokumentų iÅ¡raÅ¡o ( 2 tomas, b.l. 24-25 ) matyti, jog paskutinį kartÄ nuo 2018-12-20 buvo gydytas ir anamnezÄje nurodoma, trauma 2018-02, pakartotina trauma prieÅ¡ 4 sav.
Krito, sumuÅ¡Ä k. Å¡launį. Taigi nagrinÄjamu atveju matyti, jog paskutinį kartÄ buvo gydytas dÄl pakartotinÄs traumos, ir nÄra jokių pateikta duomenų, jog Å¡is gydymas susijÄs su eismo įvykiu. Byloje nÄra pateiktų duomenų medicinių iÅ¡rašų, patvirtinanÄių, jog dÄl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo keletÄ kartų gydomas stacionare, ar buvo gydomas ambulatoriÅ¡kai, ar buvo skiriami kokie vaistai, gydymo procedÅ«ros. TodÄl nagrinÄjamu atveju nesant duomenų pagrindžianÄių patirtos žalos dydį nurodytÄ ieÅ¡kinyje nukentÄjusiajam pripažintina teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dÄl jo dydžio perduoti nagrinÄti civilinio proceso tvarka ( BPK 115 str. 2 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 273 str. 1 d., 291 str. 2 d., 303 str. 2 d.. n u s p r e n d Ä : J. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnį 2 dalį ir nubausti laisvÄs atÄmimu 1 ( vieneriems) metams. Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 641 straipsnio nuostatomis paskirtÄ bausmÄ sumažinti vienu treÄdaliu ir J. V. paskirti galutinÄ bausmÄ laisvÄs atÄmimÄ 8 ( aÅ¡tuoniems) mÄnesiams. Pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5, 8 ir 10 punktus ir J.
V. paskirtos bausmÄs vykdymÄ atidÄti 1 ( vieneriems) metams įpareigojant, dirbti, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto ( rajono ) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdanÄios institucijos leidimo ir nevartoti psichikÄ veikianÄių medžiagų. Ä® paskirtos bausmÄs laikÄ Ä¯skaityti laikÄ iÅ¡bÅ«tÄ suÄmime nuo 2018- 11-28 iki 2019-01- 25. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, J. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonÄ â uždraudimÄ naudotis specialia teise â teise vairuoti kelių transporto priemones 2 ( dvejus) metus.
KardomÄ jÄ priemonÄ-suÄmimÄ panaikinti priÄmus nuosprendį ir kaltinamÄ jį J. V. paleisti iÅ¡ suÄmimo teismo posÄdžių salÄje. Daiktus, turinÄius reikÅ¡mÄs nusikalstamai veikai tirti ir nagrinÄti : vokÄ su kompaktiniu disku su vaizdo įraÅ¡u palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos Civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinÄs ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ J. V. 1741,41 EUR ( vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 41 eurocentÄ ) Valstybinei ligonių kasai, atsiskaitomoji sÄ skaita LT217300010002484333, AB bankas âSwedbankâ).
NukentÄjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui V. B. ( V. B. ) pripažinti teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dÄl jo dydžio perduoti nagrinÄti civilinio proceso tvarka. Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkÄs teismo Vilniaus rajono rÅ«mus. TeisÄja Vaida SinkeviÄienÄ