2019-12-11 Nr. AB-23422-3-62-3-01246-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3023-624/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01246-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Mildos Vainienės ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovas), 4 752 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK nuo 2014 m. rugsėjo 29 d. iki 2018 m. birželio 13 d. atliko netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjas teigė, jog atliekant bausmę, Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose jam trūko ploto. Gyvenamųjų patalpų plotą mažino ir patalpoje esantis inventorius. Patalpose nebuvo laikrodžių, termometrų, lentynų, knygoms, dėžių daiktams, nebuvo skalbimo mašinų (tik 2017 m. buvo pastatyta 9-ame būryje), prausyklose trūko sanitarinių įrenginių, duše tinkamai neveikė vandens maišytuvai, nebuvo guminių kilimėlių, prausimosi priemonių, dozatorių, trūko laiko pasinaudoti dušu. Nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos skalbti bei džiovinti asmeninius drabužius. Nebuvo įrengtas poilsio kambarys, batų-rūbų džiovykla. Patalpos neremontuotos, baldai seni, suklypę, be detalių. Patalpos nedezinfekuojamos, todėl jose pilna parazitų, taip pat nesilaikoma ir priešgaisrinės saugos reikalavimų. Šiukšlių konteineriai neplaunami ir nedezinfekuojami, todėl juose veisiasi parazitai, taip pat iš jų į gyvenamąsias patalpas sklinda blogas kvapas. Neįrengtas pagalbos mygtukas ar kitos pareigūnų iškvietimo priemonės. Dėl blogų kalinimo sąlygų jis patyrė neigiamus išgyvenimus, dvasines kančias, reputacijos pablogėjimą, emocinę depresiją, pažeminimą. Pareiškėjas prašė netaikyti ieškinio senaties arba esant būtinybei, atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes neturėjo priėjimo prie teisės aktų, be to, tik atvykęs į kalinimo įstaigą, jis negalėjo pajusti savo teisių pažeidimo.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą prašė taikyti ieškinio senatį ir skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjui, kalinamam bendrabučio tipo patalpose, gyvenamųjų patalpų ploto norma buvo užtikrinta. Baldų, esančių patalpoje, taip pat esančio inventoriaus užimamas plotas neturėtų būti išskaičiuotas iš bendro ploto, apskaičiuojant tenkantį vienam nuteistajam gyvenamosios patalpos plotą. Dienotvarkėje numatytu būrio maudymosi metu rūbus nuteistieji gali skalbti dušinėje, kur nuolat yra karštas vanduo. Kadangi prausyklose sumontuoti vandens šildytuvai, nuteistieji galėjo skalbti asmeninius drabužius ir patys.

Džiovinimo vietos įrengtos džiovykloje ir būrių kiemuose. Gyvenamosios patalpos iki 2017 m. birželio 7 d. baldais ir inventoriumi buvo aprūpintos pagal teisinį reglamentavimą. Pareiškėjas su skundais dėl netvarkingų gyvenamųjų patalpų ar inventoriaus trūkumo į Ūkio skyrių nesikreipė, taip pat nesikreipė ir dėl inventoriaus trūkumo sanitariniame mazge, ar, kad tenka laukti eilėje, dėl neveikiančių dušų ar slidžių jame grindų. 2 sektoriaus būriuose įrengti sanitariniai mazgai atitinka teisės aktų reikalavimus. Dušuose 2-o sektoriaus yra įrengta 15 dušo sietelių, prie dušų ant sienų sumontuoti muilo dozatoriai.

Pataisos namuose atliekama dezinfekcija, dezinsekcija ar deratizacija (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis su skundais, kad atlikus kenkėjų naikinimą jų vis tiek būtų patalpoje. Nuteistieji kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose, gyvenamosiose aukštuose užrakinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m, liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 731 punkte nustatytais reikalavimais.

Pareiškėjas, atlikdamas bausmę, ginčo laikotarpiu į pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl dvasinių ir fizinių kančių, psichologinių išgyvenimų, patirto streso ir kt. nesikreipė. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje duomenų apie sveikatos nusiskundimus, kuriuos galėjo sukelti ar įtakoti blogos gyvenimo sąlygos, nėra. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų apie tai, kad jo teisės ar orumas, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK buvo pažeisti ir neįrodė, kad atsakovo atstovas nesilaikė galiojančių teisės aktų reikalavimų, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, taip pat, kad dėl laikymo sąlygų pataisos namuose pablogėjo jo sveikatos būklė.

Atsakovo atstovas laikosi teisės aktų reikalavimų, nuteistiesiems yra užtikrinamos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos, numatytos atitinkamose normose ir teisės aktuose. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais padarė nuteistajam žalos, savo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 4 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, pareiškėjo reikalavimams atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl Pravieniškių PN-AK veiksmų, taikė trejų metų ieškinio senaties terminą ir analizavo pareiškėjo kalinimo sąlygas laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 13 d. iki 2018 m. birželio 13 d.

7. Teismas nurodė, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271straipsnį atsiranda esant trims sąlygoms: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Pravieniškių PN-AK arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

8. Teismas pažymėjo, kad nuteistųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Šių Taisyklių 111.1 punktas nustatė minimalų 3,1 kv. m gyvenamosios patalpos plotą vienam pataisos namuose atliekančiam bausmę nuteistajam bendrabučio tipo patalpose.

9. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad duomenų apie Pravieniškių PN-AK konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą skaičiavo konkrečios gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš konkrečios patalpos miegamųjų vietų skaičiaus.

10. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie 2-o sektoriaus bendrabučio tipo patalpų plotą ir miegamųjų vietų skaičių, nurodė, kad pareiškėjui gyvenamojo ploto norma vertinamuoju laikotarpiu buvo užtikrinta, t. y. jam teko nuo 3,12 kv. m iki 3,24 kv. m. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo nesutikimo su atsakovo atstovo pateiktais duomenimis argumentus dėl patalpose laikomų nuteistųjų skaičiaus, į tai, kad Pravieniškių PN-AK 2018 m. balandžio 10 d. rašto Nr. 7-989 duomenimis informacija apie miegamųjų vietų skaičių yra pateikta atsakymo parengimo dienos duomenimis, sprendė, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo tvirtinimo, kad, jam atliekant bausmę nuo 2015 m. birželio 13 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d. 2-ame sektoriuje, gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista ir konstatavo, kad nurodytu laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrintas teisės aktuose reglamentuoto dydžio gyvenamasis plotas. Teismas nurodė, kad 558 dienas Pravieniškių PN-AK bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas, tekęs pareiškėjui, buvo mažesnis kaip 3,1 kv. m. Pareiškėjui tekęs kameros plotas buvo užstatytas baldais ir kitais įrenginiais, todėl pažeidimų metu jo galimybė kameroje laisvai judėti buvo itin suvaržyta. Teismas pažymėjo, kad laikotarpis, kurį pareiškėjui teko mažiau nei 3 kv. m ploto, negali būti vertinamas kaip trumpas ar atsitiktinis, todėl atsakovo atstovo argumentus, jog asmeninės erdvės plotą pareiškėjui galėjo kompensuoti galimybė judėti sektoriaus patalpose, atmetė.

11. Teismas bylos duomenimis nenustatė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų padaryta žala pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai. Teismas taip pat nenustatė, kad atsakovo atstovas sąmoningai būtų siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, išskyręs jį iš kitų subjektų. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, jog šie laikymo sąlygų reikalavimų pažeidimai sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir buvo nesuderinamas su Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjui atliekant bausmę 20 būryje nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2015 m. liepos 23 d., nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. sausio 14 d., šio būrio aprūpinimas kietuoju inventoriumi neatitiko Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, nustatyto teisinio reglamentavimo.

13. Teismas, vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8. ir 5.9 papunkčiais bei įvertinęs atsakovo atstovo paaiškinimus, kad Pravieniškių PN-AK 2 sektoriuje poilsio kambariai nuteistiesiems nebuvo įrengti, pripažino nustatytu pareiškėjo skunde nurodytą pažeidimą dėl poilsio kambario ir avalynės džiovyklos nebuvimo.

14. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, jog Pravieniškių PN-AK būtų užtikrinta galimybė nuteistiesiems esant reikalui išsikviesti pareigūnus, pažeidimą dėl pareigūnų iškvietimo priemonių nebuvimo laikė nustatytu.

15. Teismas, aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste įvertinęs bylos medžiagą, atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus dėl patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi, baldų ir patalpų būklės, privatumo naudojantis tualetu, dėl sąlygų skalbti ir džiovinti drabužius, galimybės nusiprausti po dušu, dušo patalpos netinkamo įrengimo ir prausimosi priemonių trūkumo, priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymo, buitinių parazitų buvimo, šiukšlių konteinerių netinkamo įrengimo, gesinimo priemonių, skalbimo mašinos, laikrodžio ar termometro, bibliotekos nebuvimo.

16. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog, būdamas Pravieniškių PN-AK, pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipėsi į Sveikatos priežiūros įstaigą ar prašė suteikti psichologinę pagalbą. Tačiau teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamų laikymo Pravieniškių PN-AK sąlygų, t. y. dėl gyvenamojo ploto trūkumo, dėl poilsio kambario, avalynės džiovyklos nebuvimo, dėl 20 būrio prausyklose trūkusio inventoriaus, dėl pareigūnų iškvietimo mygtukų nebuvimo, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

17. Teismas, išanalizavęs reikšmingus kriterijus dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo, pareiškėjo nurodomus neigiamus padarinius, byloje nesant duomenų apie nustatytų netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, atsižvelgęs į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pažeidimo intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, teismų panašiose ir analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kitus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darė išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri vertintina 4 200 Eur suma.

III. 18. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 16 d. sprendimą pakeisti ir pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies, pripažįstant, kad buvo pažeistos patalpų įrengimo taisyklės neįrengus laisvalaikio kambario, drabužių ir avalynės džiovyklų, o šio pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija neturtinei žalai atlyginti, likusią pareiškėjo skundo dalį prašė atmesti kaip nepagrįstą.

19. Atsakovo atstovo teigimu, teismo nustatytas minimalios asmeniui tenkančios ploto normos pažeidimas buvo įvertintas formaliai ir neatitinka tikrovės. Teismas, konstatuodamas ploto normos pažeidimą, nenustatė pažeidimo masto. Asmenų skaičius patalpoje nebuvo nustatytas, tačiau preziumuota, kad miegamųjų vietų skaičius nusako asmenų skaičių. Teismas nevertino fakto, jog gyvenamosiose patalpose asmenys nėra rakinami ir gali laisvai judėti bendrabučio tipo patalpose, koridoriuose ir pan. Teismas, nenustatęs minimalaus asmeniui tenkančio ploto pažeidimo masto, vertino jį kaip sukėlusį papildomus išgyvenimus, nors pareiškėjas į įstaigos administraciją dėl šios aplinkybės nesikreipė, kas įrodo, jog papildomų juntamų išgyvenimų pareiškėjas nepatyrė. Teismas savo sprendime įvardijo faktą, jog yra žinoma, kad nuteistųjų skaičius yra pastoviai kintantis ir nepastovus, o judėjimo laisvė nėra suvaržyta, tačiau, nepaisant to, nevertino šių faktų kaip svarbių. Nuteistieji didžiąją paros dalį praleidžia už gyvenamųjų patalpų ribų, todėl teiginys, kad gyvenamojo ploto norma buvo pažeista kiekvieną parą, 24 valandas, yra netikslus. Teismo nustatyta žalos atlyginimo suma neproporcinga ir nepagrįsta.

20. Atsakovo atstovas pažymi, kad savo veikloje vadovaujasi teisės aktais. Pravieniškių PN-AK pareiga paneigti pareiškėjo teiginius dėl neužtikrinto minimalaus asmeniui kameroje tenkančio ploto yra neproporcingai didelė, nes teisės aktai, reglamentuojantys pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles ir veiklos organizavimą, nenumato įstaigos pareigos fiksuoti asmenų skaičių kiekvienoje atskiroje gyvenamojoje patalpoje, lovų skaičiaus mažinimo ar inventoriaus išnešimo iš gyvenamųjų patalpų faktų. Dėl šios priežasties Pravieniškių PN-AK negali pateikti dokumentų, įrodančių tikslų nuteistųjų skaičių, priskirtą gyventi konkrečioje patalpoje konkrečiu metu.

21. Atsakovo atstovo vertinimu, dėl nurodytų priežasčių teismo sprendimas pripažinti, jog pareiškėjas patyrė išgyvenimus, viršijančius įprastai laisvės atėmimą patiriančių asmenų išgyvenimus ir taip patyrė neturtinę žalą, kurios dydis įvertintas pinigais, yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas kaip neįrodytas.

22. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 731 straipsnio pažeidimą, t. y. kad nuteistieji neturėjo galimybės iškviesti pareigūnus, kai buvo užrakinamos gyvenamosios patalpos. Teismas formaliai įvertino pareiškėjo teiginius ir nereikalavo šalių patikslinti nurodyto teisinio reglamentavimo įgyvendinimo priemones ir būdus. Akivaizdu, kad formaliai nurodžius pateikti visus su byla susijusius dokumentus ir kitus įrodymus, nėra pakankamai vykdoma teismo pareiga veikti aktyviai tiriant įrodymus. Pareiškėjas nenurodė, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo kilusi būtinybė iškviesti pareigūnus, kada pareiškėjas negalėjo iškviesti pareigūnų. Teismas nenustatė, kokiomis priemonėmis ar būdais galima iškviesti pareigūnus. Iškvietimo mygtukų įrengimo Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 731 straipsnis nenumato. Pravieniškių PN-AK veikia šios teisės normos ribose ir jos nepažeidžia. Atsakovo atstovo nuomone, šis teismo nustatytas pažeidimas įvertintas formaliai ir neatitinka realybės, o atsakovui Pravieniškių PN-AK nustatyta neproporcingai didelė pareiga paneigti nekonkrečius ir neindividualizuotus pareiškėjo teiginius apie pažeistą teisę. Nenustačius pažeidimo, yra pagrindas mažinti pareiškėjui priteistos neturtinės žalos dydį.

23. Atsakovo atstovas, įvertinęs tai, kad gyvenamojo ploto pažeidimas nustatytas remiantis lovų skaičiumi ir nėra detalizuotas, tačiau net ir preziumuojant pažeidimą, šio pažeidimo mastas yra itin nežymus, nepatvirtinus higienos sąlygų neužtikrinimo, mano, kad nėra pagrindo teigti, jog teismo sprendime nustatyti pažeidimai yra tokie, kurie sukelia išgyvenimus ar kančias, kurių pasėkoje pareiškėjui kilo neturtinė žala, atlygintina pinigais. Teismo sprendime nepagrįstai konstatuota kelių pažeidimų visuma ir iš jų kylanti neturtinė žala, kadangi dalis pažeidimų nepatikrinti, neanalizuoti ir turėtų būti laikomi neįrodytais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su jo kalinimu Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 29 d. iki 2018 m. birželio 13 d. teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, atlyginimo.

25. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje pateiktus įrodymus: daliai pareiškėjo skundo reikalavimo taikė ieškinio senatį terminą; nustatė, kad nuo 2015 m. birželio 13 d. iki 2018 m. birželio 13 d. pareiškėjui 558 dienas bendrabučio tipo patalpose nebuvo užtikrinta 3,1 kv. m ploto norma (pareiškėjui teko mažiau nei 3 kv. m ploto); pripažino nustatytais pareiškėjo nurodytus pažeidimus dėl poilsio kambario, avalynės džiovyklos, pareigūnų iškvietimo priemonių gyvenamosiose patalpose nebuvimo, nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2015 m. liepos 23 d. ir nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. sausio 14 d. 20 būrio prausyklose buvusio inventoriaus trūkumo. Kitų pareiškėjo teiginių dėl kalinimo sąlygų neatitikimo teisės aktų reikalavimas teismas nepripažino įrodytais ir / ar pagrįstai. Teismas pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų patirtai neturtinei žalai atlyginti priteisė 4 200 Eur.

26. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Pravieniškių PN-AK, kuriame teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė pažeidimus dėl ploto normos ir pareigūnų iškvietimo priemonių nebuvimo. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pažeidimų dėl laisvalaikio kambario, drabužių ir avalynės džiovyklų neįrengimo pripažinimas teismo spreidmu pareiškėjui būtų pakankama satisfakcija.

27. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama atsakovo apeliacinio skundo ribų.

28. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

29. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į pareiškėjo teiginius dėl gyvenamosiose patalpose įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus, nesivadovavo atsakovo pateiktais duomenimis, t. y. atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę apie pareiškėjui tekusį per mažą gyvenamąjį plotą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal suformuotą teismų praktiką įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017; 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017; 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.).

30. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems motyvams dėl to, kad byloje nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl per mažo asmeniui tenkančio ploto gyvenamosiose patalpose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, ir papildomai jų nekartoja. Akcentuotina, kad atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių jo byloje pateiktų įrodymų, kurių neįvertino ar netinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas ir kurie patvirtintų atsakovo argumentus apie pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą būtent ginčo laikotarpiu.

31. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas detaliai nurodė patalpas, kuriose jis kalėjo ginčo laikotarpiu, jų plotą ir kartu buvusių asmenų skaičių, o atsakovo atstovas nepateikė dokumentų, pagrindžiančių savo teiginius apie kartu su pareiškėju ginčo laikotarpiu kartu kalėjusių asmenų skaičių, be to, apeliaciniame skunde teigia, kad tokios informacijos neturi. Aplinkybė, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta atsakovo atstovo pareiga kaupti šiuos duomenys, nepaneigia atsakovo atstovui tenkančios pareigos pateikti dokumentus ir kitus įrodymus apie patalpose asmenims tekusį plotą. Todėl, atsižvelgus į jau nurodytas įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių taisykles, pripažintina, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo pakankamai detalių paaiškinimų apie patalpų plotą ir jose buvusių asmenų skaičių, o pirmosios instancijos teismas šiuo bylos aspektu tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir rėmėsi aktualia teismų praktika. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino įrodymus, pažeisdamas ABTĮ 56 straipsnio nuostatas.

32. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl pareigūnų iškvietimo priemonių, nustatė, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui 2018 m. rugpjūčio 20 d. atsikirtime į atsakovo atstovo atsiliepimą buvo nurodęs, kad jau savaitę 21.30 val. patalpos yra užrakinamos, todėl, patalpose nesant iškvietimo mygtukų ar kitų įrengtų pareigūnų iškvietimo priemonių, nėra galimybės prisišaukti pagalbos (pvz. kam nors susirgus). Taigi, pareiškėjas savo teisių pažeidimą siejo su iškvietimo priemonių patalpose nebuvimu nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 13 d. iki 2018 m. birželio 13 d. konstatavo pareiškėjo teisių pažeidimą dėl iškvietimo priemonių patalpose nebuvimo. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių redakcijos, galiojančios nuo 2017 lapkričio 29 d. 731.2 papunktis nustatė, kad kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos iškviesti pataisos įstaigos pareigūnus. Atsakovo atstovas iš esmės neginčija aplinkybės, kad iškvietimo priemonių užrakinamose patalpose nebuvo, tačiau teigia, kad pareiškėjo argumentai šioje skundo dalyje yra abstraktūs, t. y. pareiškėjas nenurodė, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo kilusi būtinybė iškviesti pareigūnus ir kada pareiškėjas tuo negalėjo padaryti. Kita vertus, atsakovo atstovas nenurodė, kokiu būdu Pravieniškių PN-AK užtikrinamas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 731.2 papunktyje nustatytų reikalavimų įgyvendinimas.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog vien tai, kad nebuvo įrengtas iškvietimas, savaime nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo kokia nors neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą (2018 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018, 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2264-1062/2018). Kita vertus, net ir pripažįstant, kad patalpose, kuriose laikytas pareiškėjas, nebuvo sudarytos sąlygos iškviesti pareigūnus ir tai neatitiko teisės aktų reikalavimų, šiuo atveju vertintina, jog pareiškėjas neįrodė, jog dėl to jam kilo kokios nors neigiamos pasekmės, t. y. kokia nors neturtinė žala. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tik formaliai nurodė, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo iškvietimo priemonių, byloje nėra duomenų, jam būtų buvęs konkretus poreikis pasinaudoti šia sistema ir pan. Byloje nėra duomenų, kad psichologai, psichiatrai ar kiti sveikatos priežiūros specialistai būtų nustatę neigiamą iškvietimo sistemos nebuvimo poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai. Nenustačius būtinos valstybės civilinei atsakomybei kilti sąlygos – neturtinės žalos, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nepateikia jokių konkrečių nesutikimo motyvų su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo nustatytas inventoriaus trūkumas 20 būrio prausyklose.

35. Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi, atsižvelgiant į minėto teisinio reguliavimo nuostatas, pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, kadangi jis privalo aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

36. Nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo teiginiai dėl nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl nustatyto inventoriaus trūkumo apsiriboja deklaruojamu pareiškėjo skundo nepagrįstumu. Tuo tarpu iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl inventoriaus 20 būrio prausykloje trūkumo, kuriomis grindžiami teiginiai dėl padarytos neturtinės žalos, bei atsakovo atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, pagrindė savo išvadas dėl nustatytų faktinių aplinkybių bei taikytino teisinio reguliavimo, su kuriomis (išvadomis) nėra pagrindo nesutikti.

37. Taigi byloje nustatyta, kad 558 dienas bendrabučio tipo patalpose pareiškėjui nebuvo užtikrinta 3,1 kv. m ploto norma (pareiškėjui teko nuo 1,8 kv. m iki 2,9 kv. m ploto), kas vertintina kaip Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas; nuo 2015 m. birželio 13 d. iki 2018 m. birželio 13 d. bendrabučio tipo patalpose nebuvo įrengtas poilsio kambarys ir avalynės džiovykla; nuo 2015 m. birželio 16 d. iki 2015 m. liepos 23 d. ir nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. sausio 14 d. 20 būrio prausyklose trūko inventoriaus.

38. Vertinant atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio nustatymo pažymėtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

39. Akcentuotina, jog EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, jog jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą Kudla prieš Lenkiją; 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą ir kt.).

40. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.). Šios pozicijos laikomasi ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą).

41. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje asmenims, kurie bausmę atlieka pataisos namuose ir turi galimybę laisvai judėti bei užsiimti tam tikra veikla už kameros ribų, ir tai jiems kompensuoja tenkantį mažą patalpų plotą, yra priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2434-492/2017; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2148-602/2017 ir kt.).

42. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal naujausią EŽTT praktiką, jei pataisos namuose kalinamam asmeniui ilgą laiką tenka mažiau nei 3 kv. m, tai taip pat reiškia Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą; dėl šios priežasties atmestas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės argumentas, kad asmenims, laikomiems pataisos namuose, suteikiama judėjimo laisvė (žr. EŽTT 2017 m. spalio 17 d. sprendimą byloje Stemplys ir Debesys prieš Lietuvą).

43. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

44. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

45. Byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Tačiau pareiškėjui ploto normos neužtikrinimas, kai jam teko mažiau nei 3 kv. m ploto vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad praustuvių, unitazų, dušo sietelių per mažas kiekis yra neatsiejamai susijęs su minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir vertintinas kaip šio pažeidimo dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017; 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1060-624/2017 ir kt.).

46. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus pažeidimo trukmę ir mastą, į tai, jog 588 dienas pareiškėjas buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK pažeidžiant reglamentuotą minimalią gyvenamojo ploto normą (tęstinis pažeidimas), atskirais laikotarpiais neužtikrinant teisės aktais nustatyto inventoriaus kiekio bei bendrabučio tipo patalpose nesant įrengto poilsio kambario ir avalynės džiovyklos, į pažeidimais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo priteista 4 200 Eur suma yra neproporcinga ir neadekvati kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

47. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų rašytinių įrodymų visumą, teisingai pritaikė teisę susiklosčiusiems ginčo teisiniams santykiams, teismo sprendimo dalis dėl pareigūnų iškvietimo sistemos neįrengimo ištaisyta šia nutartimi, todėl skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti apeliaciniame skunde pateiktais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė

Veslava Ruskan