4e1cf236-6182-444f-ad70-2cd1ee4fe8fa · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-482-813/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17442-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.6; 1.1.8.10.3.; 2.1.15.1.2; (S) 2.4.6.1 Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 16 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Meilučio, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R.

V. ir jo gynėjos advokatės Audronės Žemeckės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismo) 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 10 mėnesių, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės iÅ¡ dalies sudėtos ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas R. V. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2019 m. balandžio 27 d. iki 2019 m. balandžio 29 d. D. Z. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir priteista D. Z. iÅ¡ R. V. 7000 eurų nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo. IÅ¡ R. V. nukentėjusiosios D. Z. naudai priteista 500 eurų turėtoms advokato padėjėjo teisinių paslaugų teikimo iÅ¡laidoms atlyginti. Kauno teritorinės ligonių kasos atsisakymas nuo civilinio ieÅ¡kinio priimtas ir byla dalyje dėl Kauno teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio nutraukta.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. R. V. nuteistas už tai, kad 2019 m. balandžio 27 d. apie 19.15 val. (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), namo kieme, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia mažiausiai du kartus sudavė metaliniu strypu nukentėjusiajai D. Z. į galvÄ ir deÅ¡inę pėdÄ , tuo padarydamas jai muÅ¡tinę žaizdÄ kairio momens srityje, kairio momenkaulio įspaustinį lūžį, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ kairio pusrutulio, kraujosruvÄ ir odos nubrozdinimÄ deÅ¡inės pėdos srityje ir dėl įspaustinio momenkaulio lūžio ir kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu sukėlė D. Z. sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Be to, R. V. nuteistas už tai, kad 2019 m. balandžio 27 d. apie 19.15 val. (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), namo kieme, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia mažiausiai du kartus sudavė metaliniu strypu nukentėjusiajam J. T. į kairę rankÄ tuo padarydamas jam odos nubrozdinimus kairio žasto ir kairio dilbio srityje ir sukėlė J. T. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

3. Kauno apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, jog R. V. padarė BK 135 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. 3.1. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikaltimus padarė būdamas recidyvistu ir apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Atsižvelgta ir į tai, kad R. V. padarė du tyčinius baigtus nusikaltimus, iÅ¡ kurių vienas yra sunkus ir už jo padarymÄ numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas iki 10 metų, anksčiau jis ne kartÄ teistas, jam jau ne kartÄ yra skirtos laisvės atėmimo bausmės, naujus nusikaltimus padarė neiÅ¡nykus teistumui, nepraėjus nei metams nuo paskutinės laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes teismas sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti už kiekvienÄ nusikaltimÄ paskyrus tik laisvės atėmimo bausmes, kurios tarpusavyje bendrintinos dalinio sudėjimo bÅ«du. 3.2.

Nustatydamas nukentėjusiajai D. Z. priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai buvo padarytas tyčiniais nuteistojo veiksmais. Dėl patirtų sužalojimų D. Z. gyvybei buvo iÅ¡kilusi reali grėsmė, ji buvo operuojama, o vėliau ilgai gydoma. Patyrusi galvos traumÄ , nukentėjusioji jaučia baimę ir netikrumÄ dėl ateities. Atsižvelgta ir į tai, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog dėl įvykio ji patyrė psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, buvo pažeminta, sumažėjo bendravimo galimybės, pablogėjo sveikata, atsirado susirÅ«pinimas dėl pasekmių, patyrė nepatogumų.

Jai rekomenduojamas psichiatro gydymas. Atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, teismų praktikÄ , teismas sprendė, kad 7000 eurų suma geriausiai atspindėtų nukentėjusiosios dėl nusikaltimo patirtus fizinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, užtikrintų pusiausvyrÄ tarp pažeistų vertybių svarbos ir kaltinamojo interesų.

4. Nuteistasis R. V. ir jo gynėja Audronė Žemeckė apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendį: pripažinti nuteistojo R. V. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi; veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo J. T. elgesys; suÅ¡velninti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirtÄ bausmę; suÅ¡velninti ar pakeisti bausmę, paskirtÄ pagal BK 140 straipsnio 1 dalį; panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo sudėjimo bÅ«du ir bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du; sumažinti neturtinės žalos dydį iki 5000 eurų. 4.1.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, dėl ko R. V. paskyrė per griežtas bausmes. Teismas nepagrįstai nepripažino R. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi ir kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys. 4.1.1. Nurodoma, jog BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė buvo nustatyta jau ikiteisminio tyrimo metu ir pažymėta kaltinamajame akte.

Vertinant R. V. pozicijÄ ikiteisminio tyrimo metu matyti, jog jis jau nuo pat pirmosios apklausos davė iÅ¡samius parodymus apie įvykio aplinkybes. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios R. V. parodė, kad buvo neblaivus, todėl aplinkybių gerai neatsimena. Taip pat nurodė, kad iÅ¡gėręs bÅ«na agresyvus dėl to tiki, kad kilus konfliktui galėjo metaliniu strypu suduoti D. Z. per galvÄ . Dėl tokio savo elgesio nuoÅ¡irdžiai gailisi (3 t., b. 1. 4-6). Å iuos savo parodymus R. V. patvirtino ir kitų apklausų metu, kur parodė, kad dėl visko prisipažįsta, dėl savo tokio elgesio labai gailisi (3 t., b. 1. 12-13, 20-21).

Vertinant R. V. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, aktualu tai, jog jis nors formaliai nurodė, jog kaltu neprisipažįsta, tačiau iš jo parodymų matyti, jog jis aiškiai dėstė visas įvykio aplinkybes, pripažino, kad sudavė metaliniu strypu nukentėjusiesiems, todėl akivaizdu, jog savo kaltę jis pripažino, o teismas nuosprendžio motyvuojamoje dalyje taip pat nurodė, kad duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis iš esmės pripažino, kad sudavė nukentėjusiajai D.

Z. metaliniu strypu (armatÅ«ra) į galvÄ ir į kojÄ , pripažino, kad bÅ«tent dėl jo suduotų smÅ«gių nukentėjusiajai buvo padaryti galvos ir kojos sužalojimai, t. y. kaltinamasis pripažino tiek savo nusikalstamų veiksmų padarinius, tiek priežastinį ryšį tarp savo pavojingos veikos ir kilusių padarinių. Kreipdamasis į teismÄ paskutiniu žodžiu R. V. nurodė, kad labai gailisi. Taigi visa tai, anot apeliantų, rodo, jog R. V. viso proceso metu buvo nuoseklus, savo kaltę pripažino, davė iÅ¡samius parodymus ir nurodė, kad dėl savo veiksmų labai gailisi, todėl tai turėjo bÅ«ti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. 4.1.2.

Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad konfliktinė situacija prasidėjo nuo to, kai R. V. ranka trenkė muzikÄ patildžiusiai E. B. per rankÄ . Tačiau iÅ¡ pačios E. B. parodymų matyti, jog jai sužalojimai padaryti nebuvo, pretenzijų ji R. V. neturėjo. Tačiau po Å¡io įvykio nukentėjusysis J. T. priėjo prie R. V. ir ėmė jam priekaiÅ¡tauti, įvyko konfliktas, kurio metu J. T. susigrÅ«mė su R. V., jam įspyrė, po to nugriuvo. Å ias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu patvirtino liudytoja E. B., kuri parodė, kad prie jos atėjo J., kuris paklausė ar gali suduoti R..

Ji atsakė, kad ne. Tuomet jai liepė išeiti ir visi trys (R. V., J. T., D. A.) pradėjo vartytis. J. šoko ant R., o R. gynėsi. Pats nukentėjusysis J. T. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad atėjo prie diskutuojančių R. V. ir J. T.. R. V. jį apsikabino, o jis spyrė R. V., tada jie nukrito. Liudytojas D. A. taip pat parodė, kad jis su R. ir seserimi nuėjo už pavėsinės. Viskas buvo gerai. Paskui atėjo J. T., liepė sesei išeiti ir trenkė R. kumščiu. Taigi nustatyta, kad pats nukentėjusysis J.

T. atėjo prie R. V., kuris tuo metu buvo už pavėsinės, jam trenkė kumščiu, spyrė, tuomet jie nukrito ant žemės. BÅ«tent po Å¡ių provokuojančių veiksmų R. V. pasiėmė metalinį strypÄ , kuriuo sužalojo D. Z. ir J. T.. Tokie nukentėjusiojo J. T. provokojantys veiksmai turi bÅ«ti pripažinti R. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. 4.1.3. Atsižvelgus į tai, kad byloje turi bÅ«ti nustatytos dvi R. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jam paskirtos neproporcingai griežtos bausmės, kurios turi bÅ«ti Å¡velninamos. 4.2.

Apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama, kad nuteistajam paskirtos bausmės turėjo bÅ«ti bendrinamos apėmimo, o ne dalinio sudėjimo bÅ«du. Teismas nepasisakė, kokiÄ nusikalstamų veikų sutaptį sudaro R. V. padarytos nusikalstamos veikos. Apeliantų nuomone, jos sudaro idealiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį, kadangi R. V. neturėjo atskiros tyčios sužaloti du asmenis. Jis turėjo bendrÄ sumanymÄ gintis nuo jį puolusių asmenų ir savo tyčios nebuvo konkrečiai nukreipęs bÅ«tent į D.

Z. ir J. T.. Abu asmenys buvo sužaloti vienoje vietoje ir labai trumpu laikotarpiu. Abi nusikalstamos veikos padarytos apie 19.15 val. Kaltininko panaudotas smurtas buvo vienodo pobÅ«džio - jis smurtavo tuo pačiu metaliniu strypu. Be to, nuteistojo padaryti nusikaltimai labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (nesunkus ir sunkus nusikaltimai), todėl ir dėl Å¡ios priežasties bausmės turėjo bÅ«ti bendrinamos apėmimo bÅ«du. 4.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos matyti, kad esant sunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK135 straipsnio 1 dalyje, priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1745 Eur iki 11 585 Eur.

Paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu ir pan. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių sunkaus sveikatos sutrikdymo ilgalaikius padarinius. Nukentėjusioji ir iki įvykio lankėsi gydymo įstaigose ir skundėsi įvairiais negalavimais. Nors D. Z. teigė, jog po įvykio jai prasidėjo epilepsija bei kitos tęstinio pobūdžio ligos, tačiau teismo iniciatyva atlikus visus reikiamus tyrimus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose, pateikta išvada, kurioje nėra duomenų, patvirtinančių aukščiau nurodytus nukentėjusiosios teiginius.

Taigi darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje situacijoje dėl atsiradusios epilepsijos bei tęstinio pobÅ«džio ligų nukentėjusioji melavo. Be to, priteistinos neturtinės žalos atlyginimo suma turėtų bÅ«ti mažinama atsižvelgiant ir į R. V. turtinę padėtį. Nors nuteistasis dirba, tačiau jo mėnesinės pajamos sudaro apie 400 Eur. R. V. yra užvesta ne viena vykdomoji byla, įsiskolinimas siekia 5735 Eur be vykdymo iÅ¡laidų. Be to, jis sudarė sutartį su Kauno teritorine ligonių kasa dėl nukentėjusiosios gydymo iÅ¡laidų atlyginimo, pagal kuriÄ Ä¯sipareigojo atlyginti 3714,11 Eur žalÄ .

R. V. neturi jam nuosavybės ar kitokia teise priklausančio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Tad akivaizdu, kad jo turtinė padėtis neleidžia sumokėti nuosprendžiu priteistos 7000 Eur sumos neturtinės žalos atlyginimui ir neturtinė žala dėl R. V. turtinės padėties turi bÅ«ti mažinama. 4.4. Nuteistojo gynėja teismui pateikė praÅ¡ymÄ priteisti nuteistojo R. V. patirtas 605,00 eurų iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ .

5. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokuroras M. K. atsiliepime į nuteistojo R. V. ir jo gynėjos apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. 5.1. Atsiliepime nurodoma, kad teismas nuosprendyje teisingai pažymėjo, kad R. V., duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, pripažino tik smÅ«gių sudavimÄ nukentėjusiesiems, sukeltus padarinius, tačiau ne savo kaltę. Nuteistasis bandė save pateisinti, nurodydamas, kad nukentėjusiųjų sužaloti nenorėjo, o juos sužalojo gindamasis nuo jį puolusių J.

T. ir D. A.. Nuteistasis negalėjo nurodyti, kaip pasireiÅ¡kė Å¡is puolimas, kaip ir kada jis suprato, kad reikia gintis. Atsižvelgiant į bylos duomenis, teismas pagrįstai tokius R. V. parodymus įvertino kaip jo gynybinę pozicijÄ ir pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. 5.2. SuÅ¡velninti nuteistajam pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes nėra teisinio pagrindo. Teismas, atsižvelgęs į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, už abiejų nusikaltimų padarymÄ paskyrė mažesnes nei sankcijų vidurkiai laisvės atėmimo bausmes, todėl nėra pagrindo jas dar labiau Å¡velninti. 5.3.

PraÅ¡ymas bausmes bendrinti apėmimo bÅ«du, anot prokuroro, taip pat nepagrįstas. Nors nuteistojo padaryti nusikaltimai priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, tačiau abejais nusikaltimais buvo kėsintasi į žmogaus sveikatÄ , panaudotas tas pats padidintÄ pavojų keliantis įrankis – metalinis strypas, veikta tiesiogine neapibrėžta tyčia. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daryti iÅ¡vadÄ , kad R. V. padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ , negalima.

Todėl teismas pagrįstai bausmes subendrino dalinio sudėjimo bÅ«du. 5.4. Spręsdamas klausimÄ dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, teismas atsižvelgė į tai, kad sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas sužalojant moterį ypatingai pavojingu bÅ«du - trenkiant per galvÄ metaliniu strypu bei pažymėjo, kad svarbiais laikytini duomenys apie nukentėjusiosios sveikatÄ gydymo eigoje, iÅ¡ kurių galima objektyviai spręsti apie sunkaus sveikatos sutrikdymo sÄ lygotus liekamuosius reiÅ¡kinius nukentėjusiosios sveikatai.

Teismas atsižvelgė į gydytojos neurologės G. P. parodymus, kad nukentėjusiajai D. Z. nustatyta epidÅ«rinė hemoragija su aktyvaus kraujavimo požymiais, kad dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų nukentėjusiosios gyvybei buvo kilęs realus pavojus. Po traumos nukentėjusiajai buvo paÅ¡alinti Å«mÅ«s padariniai, tačiau tokių traumų atveju gydytojai negali žinoti, kas bus toliau. Atsižvelgdamas į Å¡iuos duomenis, teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiosios baimė ir netikrumas dėl ateities, dėl to, ar ji galės gyventi pilnavertį gyvenimÄ , yra pagrįsti.

IÅ¡ 2020 m. sausio 16 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o/siuntimo matyti, kad atlikus D. Z. tyrimus dėl galvos svaigimo, silpnumo epizodų, jai toliau rekomenduojama tęsti psichiatro gydymÄ ir psichiatro priežiÅ«rÄ . Nuosprendyje nukentėjusiosios civilinis ieÅ¡kinys dėl 15000 eurų neturtinės žalos atlyginimo buvo tenkintas iÅ¡ dalies, D. Z. priteista iÅ¡ nuteistojo 7000 eurų jo nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui. Priteista suma atspindi nukentėjusiosios dėl nusikaltimo patirtus fizinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, užtikrina pusiausvyrÄ tarp pažeistų vertybių svarbos ir kaltinamojo interesų, dėl ko nuteistojo praÅ¡ymas sumažinti neturtinės žalos dydį iki 5000 Eur yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Nuteistojo R. V. ir jo gynėjos apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuteistajam skiriant ir individualizuojant bausmes, bendrinant paskirtas bausmes ir nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį. Dėl nuteistajam R. V. paskirtos bausmės 7. Visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

8. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. V. bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, įvertino padarytų nusikaltimų pobÅ«dį, pavojingumÄ , kaltės formÄ , nusikalstamos veikos stadijÄ , nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Teismo iÅ¡vados dėl bausmės skyrimo pagrįstos iÅ¡samiu bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, aukÅ¡tesnės instancijos teismas su jomis visiÅ¡kai sutinka.

9. Kadangi apeliantai nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad nenustatyta R. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, teisėjų kolegija, pirmiausia pasisako Å¡iuo klausimu. 9.1. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumÄ , pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nenustatyta R. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nežiÅ«rint to, kad kaltinamajame akte Å¡i atsakomybę lengvinanti aplinkybė buvo nurodyta. Pagal teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikÅ¡mingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011).

Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas pagrįstai nenustatė aptariamos kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes R. V., nors ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ esmės ir pripažino visas jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tačiau bylÄ nagrinėjant teisme pateikė kitokiÄ Ä¯vykių versijÄ , teigė, kad fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį J. T. vartojo savigynos tikslais, o nukentėjusiajai D. Z. sudavė su metaliniu strypu netyčia, nes Å¡i iÅ¡kiÅ¡o galvÄ .

Pirmosios instancijos teismas motyvuotai paneigė Å¡iuos nuteistojo teiginius ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka. Ne tik nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, bet ir objektyvus byloje esantis įrodymas – įvykio vaizdo ir garso įraÅ¡as patvirtina, kad pats nuteistasis pirmasis sudavė E. B. į rankÄ , dėl ko susilaukė kitų gimtadienio Å¡ventėje dalyvavusių asmenų priekaiÅ¡tų ir raginimų atsipraÅ¡yti, su kuo jis kategoriÅ¡kai nesutiko (vaizdo įraÅ¡e girdisi jo iÅ¡sakomos frazės, kad neturi už kÄ atsipraÅ¡yti).

IÅ¡ vaizdo ir garso įraÅ¡e užfiksuotų duomenų matyti, kad tarp nuteistojo, D. A. ir J. T. kilo žodinis konfliktas, kuris vėliau peraugo į muÅ¡tynes. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡e užfiksuotų duomenų matyti, kad R. V. gatvėje strypu mojavo niekam jo nepuolant. D. Z. buvo suduota mažiausiai du kartus, sužalojimai padaryti ne tik galvoje, bet ir pėdoje, tad visiÅ¡kai nelogiÅ¡ki ir neatitinka tikrovės nuteistojo teiginiai, kad jis D. Z. sudavė netyčia Å¡iai iÅ¡kiÅ¡us galvÄ ir kad jis tik gynėsi.

Visa tai, kas paminėta, leidžia pagrįstai teigti, kad siekdamas suÅ¡velninti savo baudžiamÄ jÄ atsakomybę, nuteistasis sÄ moningai klaidino teismÄ , netiksliai nurodydamas įvykio aplinkybes. Be to, pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis bÅ«tų nuoÅ¡irdžiai atsiprašęs nukentėjusiųjų. Nors teigė, kad to negalėjo padaryti, kadangi D. Z. nenorėjo su juo bendrauti, tačiau teisme jis tokiÄ galimybę turėjo, tačiau ir tuomet nepasinaudojo galimybe atsipraÅ¡yti.

Tad vien tai, kad jis neneigė sudavęs strypu nukentėjusiesiems, ko neigimas dėl kitų byloje surinktų nuteistojo kaltę patvirtinančių akivaizdžių įrodymų bÅ«tų buvęs beprasmis, nesudaro pagrindo pripažinti baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. 9.2. Taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo J. T. elgesys. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad BK 59 straipsnio 1 dalyje 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus.

Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali bÅ«ti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininkÄ , tiek į jam artimus asmenis ir pan. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iÅ¡ dalies nulėmę kaltininkÄ nusikalsti prieÅ¡ nukentėjusįjį. 9.3.

Vaizdo ir garso įraÅ¡e užfiksuoti duomenys patvirtina, kad pats nuteistasis provokavo kartu su juo buvusius asmenis, D. A. sakydamas „dabar tu mane sumuÅ¡k, jei aÅ¡ jos neatsipraÅ¡ysiu“, „D., tu nori su manimi pyktis? Tu su manim pyksties. Nori mane sumuÅ¡t? Nori mane sudaužyt? D., tu gausi į galvÄ . AÅ¡ tave nukirsiu“ ir pan. Taigi pats nuteistasis provokavo konfliktÄ su D. A. ir J. T., grasino sumuÅ¡imu D. A., o prieÅ¡ tai jau buvo sudavęs į rankas E. B., kas ir iÅ¡Å¡aukė Å¡ventės dalyvių nepasitenkinimÄ , raginimus atsipraÅ¡yti, su kuo R.

V. kategoriškai nesutiko. Nuo susistumdymo prie tualeto iki smūgių su metaliniu strypu sudavimo buvo praėję truputis laiko. Per šį laikotarpį viena iš šventėje dalyvavusių moterų bandė raminti R. V., tačiau pastarasis į jos kalbas nereagavo, tvirtino, kad bus problemų, kad blogai baigsis. Išėjęs į gatvelę iškart puolė ten stovėjusius asmenis, dėl ko buvo pargriautas. O po to ėmė mojuoti pasiimtu strypu. Taigi paties nuteistojo reakcija ir jo atlikti smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusiuosius buvo neadekvatūs J.

T. veiksmams. Pats nuteistasis buvo aktyvus konflikto dalyvis, provokavo D. A. ir J. T.. Atsižvelgiant į visas Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

10. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vienÄ nesunkų ir vienÄ sunkų tyčinius baigtus smurtinio pobÅ«džio nusikaltimus, į dvi R. V. atsakomybę sunkinančias aplinkybes: nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Vertindamas asmenybę, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad R. V. anksčiau eilę kartų teistas ir ne kartÄ yra atlikęs laisvės atėmimo bausmes.

Pastebėtina, kad nors jo daromuose nusikaltimuose dominuoja turtinio pobÅ«džio nusikaltimai, tačiau jis yra teistas ir už nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ . Dabartinis nusikaltimas padarytas praėjus tik 4 mėnesiams po to, kai jis buvo paleistas iÅ¡ pataisos namų atlikęs jam skirtÄ laisvės atėmimo bausmę. Å ie duomenys rodo, kad dabartinis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiÅ¡koms aplinkybėms, o yra nulemtas jau pakankamai susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio.

Pastebėtina, kad R. V. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti dar bÅ«damas nepilnamečiu ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, iÅ¡vadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Tad galima daryti iÅ¡vadÄ , kad dabartinis nusikaltimas yra nuoseklus kaltininko gyvenimo bÅ«do ir ankstesnio elgesio padarinys. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi bÅ«ti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuzijÄ .

11. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. V. už jo padarytÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, skyrė griežčiausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmę - laisvės atėmimÄ , kadangi Å¡velnesnėmis su laisvės atėmimu nesusijusiomis bausmėmis nebÅ«tų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti tikslai. Tuo tarpu BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas ir teismas pagrįstai jÄ paskyrė.

Pastebėtina, kad teismas, nežiÅ«rint to, kad nustatytos dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pastarajam už padarytus nusikaltimus paskyrė žymiai mažesnes nei sankcijų vidurkiai bausmes, todėl nėra pagrindo Å¡ias bausmes laikyti aiÅ¡kiai per griežtomis ar neadekvačiomis priemonėmis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Dėl bausmių bendrinimo 12. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ atskirai, po to paskiria galutinę subendrintÄ bausmę.

Skirdamas galutinę subendrintÄ bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies jas sudėti. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, teismai bausmių apėmimÄ taiko, kai yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis (1 punktas), kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius (2 punktas) arba kai už vienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirta dvideÅ¡imties metų laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (3 punktas).

13. Nusikalstamų veikų sutaptimi laikoma situacija, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų (nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų) iki apkaltinamojo nuosprendžio už bent vienÄ iÅ¡ jų priėmimo ir nėra teisinių kliūčių už jų padarymÄ taikyti baudžiamÄ jį įstatymÄ . Sutaptį sudarančios nusikalstamos veikos gali bÅ«ti kvalifikuojamos pagal tÄ patį arba skirtingus BK straipsnius ar jų dalis. Nusikalstamų veikų sutaptis gali bÅ«ti realioji arba idealioji.

Baudžiamajame įstatyme realiosios ir idealiosios nusikalstamų veikų sutapčių sÄ vokos neatskleistos. Kiekvienu atveju tik atsižvelgdamas į bylos aplinkybes teismas gali konstatuoti, kad nusikalstamų veikų sutaptis yra realioji ar idealioji. Nors nagrinėjamu atveju teismas nepasisakė, kokiÄ nusikalstamų veikų sutaptį sudaro R. V. padarytos nusikalstamos veikos, tačiau iÅ¡ pritaikytų BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatų, akivaizdu, jog teismas laikė, jog nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudaro realiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas R. V. paskirtas bausmes, baudžiamÄ jį įstatymÄ pritaikė teisingai. Apeliantai neteisÅ«s teigdami, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

14. Teismų praktikoje idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Konstatavimas, kad kelios nusikalstamos veikos sudaro idealiÄ sutaptį, reiÅ¡kia, kad asmuo iÅ¡ esmės padarė vienÄ veikÄ , kuri tik dėl teisinio reguliavimo specifikos kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius. Kai kuriais atvejais sutaptį galima laikyti idealiÄ ja ir tuo atveju, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpÄ laiko tarpÄ , įgyvendinant vienÄ sumanymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2A-7-4-699/2015, 2K-145-511/2019, 2K-7-71-458/2020).

15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis R. V. tuo pačiu laiku analogiÅ¡komis aplinkybėmis padarė du nusikaltimus, numatytus skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose, prieÅ¡ du asmenis – nukentėjusiuosius J. T. ir D. Z.. Nors jis tikina, kad jis turėjo bendrÄ sumanymÄ gintis nuo jį puolusių asmenų ir savo tyčios nebuvo konkrečiai nukreipęs bÅ«tent į D. Z. ir J. T., tačiau byloje iÅ¡tirti įrodymai paneigia nuteistojo teiginius, kad gynėsi nuo kitų asmenų. PrieÅ¡ingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jis atliko aktyvius puolamuosius veiksmus ir taip sužalojo du asmenis, D.

Z. padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , o J. T. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Nuteistasis buvo abejingas dėl jo veiksmų kilsiančioms pasekmėms, veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Visos Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad jo padarytos nusikalstamos veikos sudaro realiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, pavyzdžiui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-71-458/2020.

16. Nuteistojo ir jo gynėjos apeliaciniame skunde nepagrįstai prašoma R. V. paskirtas bausmes bendrinti ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu. Iš tiesų, BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje nurodyti nusikaltimai priskiriami skirtingoms nusikaltimų kategorijoms, t. y. sunkus ir nesunkus nusikaltimas, kuriuos skiria dar ir apysunkiai nusikaltimai, bet šios abi veikos priskiriamos tai pačiai nusikalstamų veikų rūšiai – nusikaltimams. Tačiau tai tik formalus vertinimas, kuris neparodo labai skirtingo veikų pobūdžio ir pavojingumo.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vertinant, ar nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ , reikia vadovautis ne tik BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytu formaliuoju kriterijumi, t. y. nepakanka konstatuoti, jog nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms kategorijoms. Vertinant konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobÅ«dį turi bÅ«ti atsižvelgiama į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formÄ , o vertinant konkretaus nusikaltimo pavojingumo laipsnį – į kėsinimosi dalyko vertingumÄ , nusikaltimo padarymo bÅ«dÄ , laikÄ , vietÄ , panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastÄ , nusikaltimo tikslus ir motyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-570/2012, 2A-7-3-489/2019).

17. IÅ¡ nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, jog smurtinio pobÅ«džio nusikaltimus nukentėjusiųjų sveikatai R. V. padarė toje pačioje vietoje ir vienÄ po kito, pirmiausiai smogė J. T., o po to D. Z., kaltininko panaudotas smurtas buvo vienodo pobÅ«džio – smÅ«giuota metaliniu strypu. Abiem nukentėjusiesiems buvo padaryti sveikatos sutrikdymai. Abi veikas kaltininkas padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad R. V. padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje, pagal pavojingumÄ ne tik kad nėra labai skirtingos, bet prieÅ¡ingai – yra labai panaÅ¡ios.

18. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, teisingai taikė BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas. Laikyti, kad nuteistajam paskirta subendrinta bausmė yra aiÅ¡kia per griežta taip pat nėra pagrindo. PrieÅ¡ingai, Å¡i bausmė net per Å¡velni. BK 63 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai bausmės iÅ¡ dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vienÄ iÅ¡ padarytų nusikalstamų veikų, iÅ¡ dalies pridedamos Å¡velnesnės bausmės <...>.

Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis. Nagrinėjamu atveju prie pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirtos 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti tik 2 mėnesiai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės, nors minimali laisvės atėmimo bausmės trukmė yra 3 mėnesiai. Tačiau šioje dalyje nesant prokuroro ar nukentėjusiųjų apeliacinio skundo nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė negali būti griežtinama.

Dėl neturtinės žalos dydžio 19. Apeliaciniame skunde praÅ¡oma sumažinti priteistÄ 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 5 000 Eur, nurodant, kad sveikatos sužalojimo padariniai nukentėjusiajai nėra tokie sunkÅ«s, kaip kad ji tvirtina, be to, nuteistojo turtinės padėtis yra sunki.

20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Ä®statymo nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimalaus bei maksimalaus dydžių, todėl nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ turi įvertinti bylÄ nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais (žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikÅ¡mės bylai aplinkybės, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai), atsižvelgdamas į teismų praktikÄ .

Teismų praktikoje sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimÄ , esminis ir lemiamas kriterijus – dėl nusikaltimo atsiradę padariniai (pasekmės). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimÄ .

Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kančia nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-125-697/2018).

21. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas D. Z. patirtos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į Å¡iam klausimui spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes – įvykdytos veikos pavojingumÄ (padarytas sunkus nusikaltimas), nuteistojo kaltę (veika padaryta tyčia), nukentėjusiosios patirto sveikatos sutrikdymo pobÅ«dį ir sunkumÄ , gydymo trukmę, liekamuosius reiÅ¡kinius. Nukentėjusioji dėl nuteistojo veiksmais padarytos galvos traumos buvo operuota, jos gyvybei buvo iÅ¡kilęs realus pavojus, Kauno klinikose gydyta nuo 2019 m. balandžio 27 d. iki 2019 m. gegužės 6 d., toliau buvo nukreipta reabilitaciniam gydymui į sanatorijÄ , kur gydėsi iki 2019 m. gegužės 30 d.

Nukentėjusioji praėjus daugiau nei metams nuo įvykio vis dar lankosi pas gydytojus, skundžiasi galvos skausmais, pasikartojančiais priepuoliais. Tiek medicininiai dokumentai, tiek liudytojų, tarp jų ir gydytojų, parodymai patvirtina, kad po traumos pasikeitė jos elgesys, atsirado baimės jausmas, nervingumas. Nors nuketėjusioji ir anksčiau lankydavosi pas medikus, tačiau Å¡ie apsilankymai nebÅ«davo dažni, paskutinį kartÄ galvos skausmais iki įvykio gydytojai skundėsi 2016 m. gruodžio mėnesį.

O patyrus galvos traumÄ , jai nuolat tenka lankytis gydymo įstaigose (pas Å¡eimos gydytojÄ , psichiatrÄ , neurologÄ ), pastoviai vartoti vaistus. Jai rekomenduoja psichiatro priežiÅ«ra. Nors Å«mÅ«s traumos padariniai paÅ¡alinti, tačiau gydytojų tvirtinimu, prognozuoti, kokie bus liekamieji reiÅ¡kiniai, sudėtinga. Dėl nuteistojo veiksmų nuketėjusioji neabejotinai patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nerimÄ dėl ateities, dėl sveikatos bÅ«klės, pablogėjo jos gyvenimo kokybė, sumažėjo bendravimo galimybės. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas Å¡ias aplinkybes, į nuteistojo turtinę padėtį, bei į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip į tai, kad nukentėjusioji dėl prieÅ¡ jÄ atliktų smurtinių veiksmų, nepatyrė itin sunkių liekamųjų reiÅ¡kinių, praÅ¡omÄ priteisti 15 000 Eur dydžio neturtinę žalÄ sumažino iki 7 000 Eur.

Teismas, nustatydamas nukentėjusiajai 7 000 Eur neturtinės žalos dydį, nenukrypo nuo įstatymo nuostatų ir susiklosčiusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos priteisiant neturtinės žalos dydį panaÅ¡aus pobÅ«džio sunkaus sveikatos sutrikdymo bylose ir tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, kadangi priteista piniginė kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti nėra aiÅ¡kiai per didelė ar neatitinkanti sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų.

22. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo pakeisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo.

23. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo priteisti ir kaltinamojo patirtas gynybos iÅ¡laidas dėl apeliacinio skundo suraÅ¡ymo pagal R. V. ir advokatės A. Žemeckės sudarytÄ 2019 m. lapkričio 5 d. atstovavimo sutartį Nr. 110/2019. Pagal BPK 106 straipsnio nuostatas teisę į turėtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms atlyginimÄ turi tik nukentėjusysis ar civilinis ieÅ¡kovas, bet ne nuteistasis. Jis pats ar jo pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys apmoka advokatui, ir teisė gauti Å¡ių iÅ¡laidų kompensacijÄ Ä¯statyme nėra numatyta.

Be to, praÅ¡ymÄ pateikusi nuteistojo gynėja nesuformulavo reikalavimo, iÅ¡ ko praÅ¡o priteisti gynybos iÅ¡laidas, todėl galima tik spėti, ar Å¡is gynėjos reikalavimas nukreiptas į patį savo klientÄ , ar į nukentėjusiuosius. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad civiliniai teisiniai santykiai dėl teisinių paslaugų apmokėjimo tarp nuteistojo ir gynėjos baudžiamojoje byloje nesprendžiami, o nuteistojo gynybos iÅ¡laidas iÅ¡ kitų nagrinėjimo teisme dalyvių priteisti draudžiama.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo R. V. ir jo gynėjos advokatės Audronės Žemeckės apeliacinį skundÄ atmesti. Atmesti gynėjos advokatės Audronės Žemeckės praÅ¡ymÄ priteisti gynybos 605,00 eurų iÅ¡laidas už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ . Teisėjai Algirdas Giedraitis Darius Kantaravičius Nerijus Meilutis