4e1bc08e-100c-470e-bbe9-837cecc6647e · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-2472-644/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00263-2018-6 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 18 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant G. L., dalyvaujant pareiÅ¡kėjui I. S. (I. S.), vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo I. S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas I. S. skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 101 078 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t. b. l. 2-7, 12-13, 60, 2 t. b. l. 31-32, 105). PareiÅ¡kėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017-08-17 iki 2018-02-06 buvo laikomas Alytaus pataisos namuose netinkamomis sÄ lygomis. Pažymėjo, kad iÅ¡ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo grįžus į Alytaus pataisos namus, jis buvo paskirtas gyventi į lokalinį sektorių, kuriame laikomi asmenys, sergantys ŽIV liga, vartojantys narkotikus, recidyvistai, todėl bijodamas dėl savo sveikatos ir gyvybės atsisakė gyventi paskirtame bÅ«ryje.

Už atsisakymÄ gyventi paskirtame bÅ«ryje pareiÅ¡kėjui eilę kartų buvo nepagrįstai skiriamos drausminės nuobaudos. Nuobaudos buvo skiriamos kiekvienÄ dienÄ nekviečiant į drausmės komisijÄ , nesiaiÅ¡kinant aplinkybių ir už vienÄ pažeidimÄ . IÅ¡ pradžių pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į karantino kamerÄ , kurioje įrengti tik suolai ir stalas, vėliau - į kamerų tipo patalpÄ Nr. 2, kurioje kalinimo sÄ lygos neatitiko nustatytų reikalavimų. AnkÅ¡toje 5,5 kv. m. ploto patalpoje nebuvo stalo (iki 2017-09-04), lovos nepatogios ir sulaužytos, sanitariniame mazge nebuvo veidrodžio, nesuteikta galimybė pasivaikščioti gryname ore 1 valandÄ per parÄ .

Pažymėjo, kad buvo verčiamas atsiimti skundÄ ir naktį eiti pasivaikščioti bei budinčioje dalyje raÅ¡tu pasiaiÅ¡kinti dėl atsisakymo gyventi paskirtame bÅ«ryje. Tvirtino, kad kameroje buvo laikomas kartu su rÅ«kančiais asmenimis. Kameros Nr. 13 sanitariniame mazge įrengtas tupimas tualetas, dėl ko naudodamasis tualetu jis patyrė kelio skausmus. Kameroje Nr. 40 sienos padengtos pelėsiu, langas mažas, prie jo pritvirtintos grotos. Pažymėjo, kad kamerų tipo patalpose pareiÅ¡kėjas neturėjo galimybės dirbti, mokytis, bendrauti.

Teigė, kad raÅ¡tu kreipėsi į atsakovÄ dėl jo perkėlimo į kitus pataisos namus (PravieniÅ¡kių pataisos namus – atvirÄ jÄ kolonijÄ ), tačiau jo praÅ¡ymas nebuvo patenkintas. Alytaus pataisos namai pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dėl perkėlimo į kitus pataisos namus tinkamai neiÅ¡nagrinėjo. Akcentavo, kad Alytaus pataisos namuose nuteistieji laikosi subkultÅ«ros, rÅ«ko, vartoja narkotikus, platina ligas, vykdo nusikalstamas veikas, todėl pareiÅ¡kėjas jaučiasi nesaugiai. Pataisos namų psichologinės tarnybos darbuotojai atsisakė su pareiÅ¡kėju bendrauti.

Dėl minėtų aplinkybių pareiÅ¡kėjas patyrė emocinį diskomfortÄ , stresÄ , nemigÄ , galvos skausmus ir pan. Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepimu, kurį patikslino ir papildė (1 t. b. l. 21-26, 78-84; 2 t. b. l.

18) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpas Nr. 13 ir Nr. 40, kuriose jam buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Duomenų apie pareiÅ¡kėjo perkėlimÄ Ä¯ kamerų tipo patalpÄ Nr. 2 nėra. Alytaus pataisos namų baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpos yra suremontuotos. Dalis kamerų buvo pradėta eksploatuoti 2009 m., kita dalis - 2010 m. Remonto metu visose kamerose buvo pakeisti langai (plastikiniais), durys, naujai įrengti tualetai, tualetuose įrengta iÅ¡traukiamoji ventiliacija, naujai įrengta elektros instaliacija, apÅ¡vietimas, prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema.

Kameros buvo aprÅ«pintos naujais baldais ir inventoriumi. Kamerų sanitarinis mazgas aprÅ«pintas lentynėlėmis asmens higienos priemonėms, sienine pakaba, veidrodžiu, stalu, praustuve, Å¡iukÅ¡lių dėže, klozetu. Kameros Nr. 40 bÅ«klė yra gera, atitinka higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. PareiÅ¡kėjas kiekvienÄ dienÄ buvo iÅ¡vedamas pasivaikščioti į pasivaikščiojimų kiemelį. Pažymėjo, kad Alytaus pataisos namai nuteistųjų neskirsto į subkultÅ«ras ir tokio susiskirstymo netoleruoja, neiÅ¡skiria nuteistųjų ir elgiasi su jais taip pačiai.

Alytaus pataisos namuose yra sudaryta nuteistųjų skirstymo komisija, kuri, atsižvelgdama į nuteistųjų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems rizikÄ , sveikatos bÅ«klę, amžių, kitas asmenines savybes, sprendžia apie nuteistųjų paskyrimo į atskirus bÅ«rius ar lokalinius sektorius tikslingumÄ . Nuteistasis gali bÅ«ti perkeltas į kitÄ bÅ«rį, jeigu yra konkrečios aplinkybės dėl kurių jis negali bÅ«ti paskirtame bÅ«ryje. PareiÅ¡kėjas konkrečių aplinkybių, kurios pagrįstų negalėjimÄ bÅ«ti paskirtame bÅ«ryje, nenurodė.

Jis atsisakė bÅ«ti paskirtame bÅ«ryje ir sutiko bausmę atlikti kamerų tipo patalpose, kuriose bausmę atliekantys nuteistieji neturi teisės dirbti ir mokytis. Alytaus pataisos namai neturi teisės perkelti nuteistuosius į kitÄ Ä¯kalinimo įstaigÄ . Teisę perkelti nuteistÄ jį iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ turi Kalėjimų departamento direktorius. Pažymėjo, kad nėra teisinio reglamentavimo draudžiančio ŽIV infekuotus asmenis apgyvendinti kartu su sveikais nuteistaisiais. PareiÅ¡kėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

Nenustačius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, pareiÅ¡kėjo skundas netenkintinas. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2017-08-17 iki 2018-02-06 netinkamomis sÄ lygomis, nepagrįstai jam skiriant drausmines nuobaudas, neperkėlus pareiÅ¡kėjo į kitÄ pataisos įstaigÄ - PravieniÅ¡kių pataisos namus – atvirÄ jÄ kolonijÄ .

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Alytaus pataisos namai arba jo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.

Dėl pareiÅ¡kėjo perkėlimo į kitus pataisos namus. Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkÄ , sÄ lygas ir principus nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK). Nuteistųjų perkėlimas į kitas pataisos įstaigas yra reglamentuotas BVK 69 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visÄ bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistÄ jį iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistÄ jį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais Å¡iame kodekse nustatytais atvejais.

Teisę perkelti nuteistÄ jį iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkÄ nustato Kalėjimų departamento direktorius (BVK 69 str. 4 d.). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2015-09-31 įsakymu Nr. V-321 patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkos apraÅ¡o 3.3.1–3.3.3 punktuose numatyta, jog perkeliančioji įstaiga pateikia Kalėjimų departamentui iÅ¡vadÄ dėl nuteistojo perkėlimo ir raÅ¡ytinį nuteistojo sutikimÄ .

Patvirtintos iÅ¡vados pagrindu priimamas Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimas perkelti nuteistÄ jį į kitÄ pataisos įstaigÄ . Pagal byloje esančiÄ medžiagÄ nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymu ne kartÄ kreipėsi į Alytaus pataisos namų administracijÄ dėl jo perkėlimo į kitus pataisos namus, tačiau jo praÅ¡ymai buvo netenkinti. IÅ¡ Alytaus pataisos namų 2017-09-15 raÅ¡to Nr. 363-1446 matyti, kad 2017-08-27 pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl perkėlimo į kitus pataisos namus buvo nepakankamai motyvuotas, nes pareiÅ¡kėjas nenurodė konkrečių aplinkybių (asmenų, nuo kurių gali nukentėti) (1 t. b. l. 85, 86-87).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo 2018-01-09 praÅ¡ymas dėl jo perkėlimo į kitus pataisos namus taip pat buvo netenkintas, kadangi nepakankamai motyvuotas (1 t. b. l. 96, 97-98). Alytaus pataisos namai pareiÅ¡kėjui 2017-03-30 raÅ¡tu Nr. 363-454 iÅ¡aiÅ¡kino, kad tik nustačius, jog pataisos namuose jam gresia bet kokio pobÅ«džio pavojus, pataisos namai pasiÅ«lys Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos perkelti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ Alytaus pataisos namų į kitus pataisos namus (2 t. b. l. 88).

Teismas pažymi, kad pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu nenurodė konkrečių priežasčių dėl kurių jis negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės Alytaus pataisos namuose. Duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad Alytaus pataisos namuose pareiškėjo sveikatai ir gyvybei galėtų kilti grėsmė, byloje nėra. Teismas pažymi, kad pareiškėjo skunduose nurodomi tik abstraktūs ir deklaratyvūs teiginiai apie narkotikus, pataisos namuose plintančias ligas, kurie yra vertintini tik kaip subjektyvi, nekonkretizuota paties pareiškėjo nuomonė, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovas pagrįstai netenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų dėl perkėlimo į kitus pataisos namus. Nenustačius neteisėtų atsakovo atstovo Alytaus pataisos namų veiksmų (neveikimo) – t. y. nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, nėra pagrindo ir valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (ABTÄ® 56 str.). Dėl drausminių nuobaudų skyrimo. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ sieja su aplinkybėmis, kad jam ginčo laikotarpiu už atsisakymÄ gyventi paskirtame bÅ«ryje neteisėtais pareigÅ«nų veiksmais eilę kartų buvo skiriamos drausminės nuobaudos.

Nurodo, kad dėl gresiančio pavojaus gyvybei ir sveikatai, jis nesutiko bausmę atlikti paskirtame bÅ«ryje, už kÄ buvo baudžiamas. Bylos duomenimis nustatyta, kad skunde nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2017-08-17 iki 2018-02-06, pareiÅ¡kėjui už administracijos nurodymų nevykdymÄ , atsisakius gyventi paskirtame bÅ«ryje, Alytaus pataisos namų direktoriaus nutarimais buvo skirtos Å¡ios drausminės nuobaudos: 2017-08-18 – pastaba, 2017-08-21 – papeikimas, 2017-08-26 – papeikimas, 2017-08-24 – papeikimas, 2017-08-25 – papeikimas, 2017-08-28 – papeikimas, 2017-08-29 – papeikimas, 2017-08-30 – papeikimas, 2017-08-31 – papeikimas, 2017-09-01 – papeikimas, 2017-09-04 – papeikimas, 2017-09-05 – papeikimas, 2017-09-07 – 15 parų baudos izoliatoriaus kameroje; 2017-09-22 – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams (1 t. b. l. 117, 125, 129, 133, 137, 145, 146, 150, 154, 158, 162, 166, 170-171, 178).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyrius atliko tarnybinį tyrimÄ ir 2017-09-07 surašė Tarnybinio tyrimo iÅ¡vadÄ Nr. 16-587 „Dėl nuteistojo I. S. atsisakymo vykdyti pataisos įstaigos administracijos teisėtus reikalavimus“, iÅ¡ kurios matyti, kad atsisakydamas atlikti laisvės atėmimo bausmę 20 bÅ«ryje pareiÅ¡kėjas jokių priežasčių nenurodė, aplinkybių nedetalizavo, o į paskirtÄ bÅ«rį net nebuvo nuėjęs (1 t. b. l. 177).

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad kiekvienÄ kartÄ pareiÅ¡kėjui atsisakius gyventi bÅ«ryje, jam buvo suteikta galimybė pateikti raÅ¡ytinius pasiaiÅ¡kinimus, kuriuose konkrečių aplinkybių nenurodė (1 t. b. l. 119, 131, 142, 152, 160, 164, 181). PareiÅ¡kėjas raÅ¡tu nurodė, kad jokiame Alytaus pataisos namų bÅ«ryje ar sektoriuje negyvens, kad į paskirtÄ bÅ«rį atsisako persikelti dėl asmeninių priežasčių, be to, bijo susidorojimo. (1 t. b. l. 131, 164, 161). Taigi, savo atsisakymo eiti į paskirtÄ bÅ«rį pareiÅ¡kėjas nepagrindė ir aplinkybių nedetalizavo.

Iš Alytaus pataisos namų pareigūnų tarnybinių pranešimų, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pažymų matyti, kad ginčo laikotarpiu jokios konkrečios informacijos apie grėsmę pareiškėjo sveikatai ir gyvybei pataisos namuose nebuvo surinkta ir šių aplinkybių pats pareiškėjas niekada nekonkretizavo (1 t. b. l. 117-181). Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog Alytaus pataisos namuose kalintys nuteistieji būtų priešiškai nusistatę pareiškėjo atžvilgiu, kad pataisos namuose nuteistieji laikytųsi subkultūros ir dėl ko jis negalėtų gyventi paskirtame būryje.

Pats pareiÅ¡kėjas savo paaiÅ¡kinimuose tik abstrakčiai nurodė, kad atsisako persikelti į paskirtÄ bÅ«rį dėl to, kad ten jam nesaugu. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad pareiÅ¡kėjo atsisakymas gyventi bÅ«ryje bÅ«tų priežastiniame ryÅ¡yje su, kaip nurodoma skunde, kitų nuteistųjų netinkamu elgesiu bei iÅ¡ to kylančia grėsme pareiÅ¡kėjo sveikatai ir gyvybei. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, jog jis atsisakė gyventi paskirtame bÅ«ryje dėl grėsmės sveikatai ir gyvybei, vertintini kaip deklaratyvÅ«s, grindžiami tik subjektyviais jo samprotavimais, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl atmetami.

BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrÄ jÄ nuteistųjų pareigÄ â€“ nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigÅ«no nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – pareiga laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.), vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.).

Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevencijÄ . Ä®statymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų, garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis. Nuobaudos nuteistajam gali bÅ«ti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus.

BendrÄ sias nuteistųjų teises reglamentuoja BVK 11 straipsnis, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis su pasiÅ«lymais, praÅ¡ymais (pareiÅ¡kimais), peticijomis ir skundais į bausmės vykdymo ar kitų valstybės ir savivaldybių institucijų pareigÅ«nus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ar tarptautines institucijas. Aptartų BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto normų imperatyvus pobÅ«dis ir BVK 11 straipsnyje reglamentuotos bendrosios nuteistųjų teisės reiÅ¡kia, kad nuteistasis privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažyminėtina, kad nuteistieji pataisos įstaigose skirstomi pagal nustatytus kriterijus siekiant atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobÅ«džio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamÄ Ä¯takÄ kitiems nuteistiesiems; palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitacijÄ ; padėti užtikrinti nuteistųjų priežiÅ«rÄ ir jų saugumÄ ; bei padėti užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų (BVK 70 str. 1 d.).

Sprendžiant dėl nuteistųjų paskirstymo tuose pačiuose pataisos namuose į grupes (paprastoji, lengvoji, drausmės), bÅ«rius, skyrius bei konkrečias gyvenamÄ sias patalpas, turi bÅ«ti atsižvelgiama į BVK įtvirtintų tikslų visumÄ , taip pat laikomasi nuteistųjų atskiro laikymo kriterijų, įtvirtintų BVK 70 straipsnio 3 dalyje ir, esant galimybėms, įvertinami papildomi izoliavimo kriterijai, numatyti BVK 70 straipsnio 4 dalyje (žr., pvz., LVAT 2012-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012).

Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad BVK ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato, jog nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į bÅ«rius ar konkrečias gyvenamÄ sias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimÄ , nes tai gali prieÅ¡tarauti BVK įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (žr., pvz., LVAT 2012-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012). Nuteistasis, bÅ«damas paskirtas į atitinkamÄ bÅ«rį, atsiradus svarbių priežasčių, bet kada gali pateikti administracijai motyvuotÄ praÅ¡ymÄ dėl izoliavimo nuo kitų nuteistųjų (BVK 70 str. 6 d.), tačiau nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei ar kitais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtÄ administracijos reikalavimÄ vykti į paskirtÄ bÅ«rį yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimÄ ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo (žr., pvz., LVAT 2012-07-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1501/2012; 2012-01-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog nuteistojo abejonė dėl pataisos įstaigos reikalavimo teisėtumo (jei tuo abejojama) gali bÅ«ti pareikÅ¡ta įstatymų nustatyta tvarka, t. y. įvykdant reikalavimÄ ir po to paduodant skundÄ (BVK 5 str., 12 str., 110 str. 1 d. 2 p. ir 3 d., 143 str. 5 ir 9 d.), o ne pareiÅ¡kėjo pasirinktu įstatymo reikalavimų neatitinkančiu bÅ«du (atsisakant vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimÄ ) (žr., pvz., LVAT 2014-02-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-99/2014 ir kt.).

Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas, atsisakydamas vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus gyventi paskirtame bÅ«ryje (eiti gyventi į paskirtÄ bÅ«rį), pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus ir toks pažeidimas yra pakankamas pagrindas nuobaudai skirti (BVK 142 str.). BVK 183 straipsnis numato teisę apskųsti bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigÅ«nų veiksmus bei sprendimus. Minėti veiksmai ar sprendimai skundžiami bausmę vykdančios institucijos direktoriui, o pastarojo sprendimai - Kalėjimų departamento direktoriui.

Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvideÅ¡imt dienų nuo jų įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiami apygardos administraciniam teismui (BVK 183 str. 3 d.). Byloje nėra duomenų, kad jam paskirtas drausmines nuobaudas, pareiÅ¡kėjas bÅ«tų apskundęs Kalėjimų departamento direktoriui. Administraciniai aktai, kuriais nuobaudos buvo paskirtos, yra nepanaikinti, o pareiÅ¡kėjui paskirtų nuobaudų pagrįstumas ir teisėtumas teismui nekelia abejonių. Esminė neturtinės žalos atlyginimo sÄ lyga yra atitinkamos valdžios institucijos priimti neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus buvo privaloma veikti.

Pagal jau minėtÄ teisinį reglamentavimÄ neturtinė žala asmeniui gali bÅ«ti atlyginama nustačius, kad tokia žala jam kilo dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto neteisėtų aktų. Nenustačius, kad minėti aktai yra neteisėti, neturtinės žalos atlyginimas Å¡ioje dalyje negalimas. Dėl kalinimo sÄ lygų. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindžia aplinkybėmis dėl jo laikymo kamerų tipo patalpose netinkamomis sÄ lygomis. Bylos duomenys, t. y. Alytaus pataisos namų direktoriaus įsakymai dėl nuteistųjų perkėlimo ir duomenys apie pareiÅ¡kėjo perkėlimus, patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K į Alytaus pataisos namus grįžo 2017-08-17 ir Alytaus pataisos namų direktoriaus 2017-08-17 įsakymu Nr. 2-811 „Dėl nuteistųjų paskirstymo“ buvo paskirtas į 20 bÅ«rį (201 brigada) (2 t. b. l. 52-77).

Laikotarpiu nuo 2017-09-07 iki 2017-09-21 pareiÅ¡kėjas drausminę nuobaudÄ atliko 20 bÅ«rio kamerų tipo patalpoje Nr. 13, laikotarpiu nuo 2017-09-21 iki 2017-09-22 - buvo paskirtas į 20 bÅ«rį (201 brigada); laikotarpiu nuo 2017-09-22 iki 2018-01-30 - drausminę nuobaudÄ atliko 20 bÅ«rio kamerų tipo patalpoje Nr. 40, nuo 2018-01-30 iki 2018-02-06 – drausminę nuobaudÄ atliko 17 bÅ«rio kamerų tipo patalpoje Nr. 40 (II t. b. l. 52-17). Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjas atsisakė gyventi paskirtame 20 bÅ«ryje, už kÄ Alytaus pataisos namų direktoriaus nutarimais jam buvo skiriamos drausminės nuobaudos.

Teismas pažymi, kad pagal Alytaus pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2017-09-07 iÅ¡vadÄ , pareiÅ¡kėjas į paskirtÄ 20 bÅ«rį (201 brigada) ginčo laikotarpiu nebuvo nuėjęs (1 t. b. l. 177). Vadinasi, prieÅ¡ingai nei nurodoma pažymose apie pareiÅ¡kėjo perkėlimus (1 t. b. l. 28, 2 t. b. l.

52) laikotarpiais nuo 2017-08-17 iki 2017-09-07 ir nuo 2017-09-21 iki 2017-09-22 pareiÅ¡kėjas 20 bÅ«ryje nebuvo. PareiÅ¡kėjas pažymi, kad nuo 2017-08-17 iki 2017-08-18 jis buvo uždarytas į karantino kamerÄ , o vėliau, atsisakius gyventi paskirtame 20 bÅ«ryje, jis buvo perkeltas į kamerų tipo patalpÄ Nr.

2. Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjo argumentus dėl jo laikymo kamerų tipo patalpoje Nr. 2 patvirtina pareiÅ¡kėjo 2017-08-27 skundas Alytaus pataisos namų direktoriui, iÅ¡ kurio matyti, kad jis buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 2 (1 t. b. l. 86-87). Be to, atsakovo atstovas konkrečių duomenų apie tai, kokiose gyvenamosiose patalpoje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas tada, kai atsisakė eiti į paskirtÄ 20 bÅ«rį (laikotarpiai nuo 2017-08-17 iki 2017-09-07 ir nuo 2017-09-21 iki 2017-09-22) į bylÄ nepateikė, nors teismas ne kartÄ Ä¯pareigojo atsakovo atstovÄ Å¡iuos duomenis pateikti (1 t. b. l. 198; 2 t. b. l. 49).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse ne kartÄ buvo pažymėta, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su tinkamų kalinimo sÄ lygų užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (pvz. LVAT 2013-11-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2015-06-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-853-858/2015).

Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas remiasi pareiškėjo argumentais ir konstatuoja, kad laikotarpiu nuo 2017-08-17 iki 2017-08-18 pareiškėjas buvo laikomas karantino patalpoje, o nuo 2017-08-18 iki 2017-09-07 ir nuo 2017-09-21 iki 2017-09-22 – kamerų tipo patalpoje Nr.

2. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindė aplinkybėmis, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 2 jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, kadangi ankÅ¡toje 5,5 kv. m. patalpoje buvo laikoma iki 6 asmenų. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi bÅ«ti ne mažesnis nei 3,6 kv. m. Kaip jau buvo minėta, teismas įpareigojo atsakovo atstovÄ pateikti duomenis apie pareiÅ¡kėjo perkėlimus į gyvenamÄ sias patalpas ginčo laikotarpiu, tačiau tikslių duomenų į bylÄ nebuvo pateikta.

Teismas pažymi, kad atsakovo atstovo į bylÄ pateikti duomenys (atsiliepimuose, pažymose apie pareiÅ¡kėjo perkėlimus, Kriminalinės žvalgybos iÅ¡vadoje) apie pareiÅ¡kėjo perkėlimus į gyvenamÄ sias patalpas ginčo laikotarpiu yra prieÅ¡taringi. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas remiasi pareiÅ¡kėjo argumentais ir konstatuoja, kad laikotarpiais nuo 2017-08-18 iki 2017-09-07 ir nuo 2017-09-21 iki 2017-09-22 (20 parų) pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 2, kurioje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, kadangi vienam asmeniui patalpoje teko nuo 0,9 kv. m. (5,5/6) ploto.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindžia aplinkybėmis, kad kamerų tipo patalpose kalinimo sÄ lygos neatitiko nustatytų reikalavimų. Pažymėjo, kad karantino kameroje buvo tik stalas ir suolai, kameroje Nr. 2 nebuvo stalo, lovos senos ir nepatogios, sanitariniame mazge nėra veidrodžio ir jis buvo verčiamas kvėpuoti tabako dÅ«mais, kameroje Nr. 13 vietoje klozeto buvo įrengtas unitazas, kameroje Nr. 40 sienos padengtos palėsiu, langas per mažas, prie jo pritvirtintos grotos. Atsakovo atstovas pareiÅ¡kėjo argumentus paneigė ir pažymėjo, kad kamerų tipo patalpos aprÅ«pintos baldais ir kietuoju inventoriumi, o higieninės – sanitarinės sÄ lygos atitinka nustatytus reikalavimus.

Teismas pažymi, kad teisės aktai nenustato reikalavimų karantino kameros įrengimui. Be to, iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2016-12-09 patikrinimo akto Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12) matyti, kad kamerų tipo patalpose yra įrengti sanitariniai mazgai, grindų ir vidaus apdailai naudojamos medžiagos yra lengvai valomos ir dezinfekuojamos, ant sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių nėra. Kamerų langai skaidraus stiklo, atsidaro, pritaikyti natūraliam patalpų vėdinimui, mechaninė ventiliacija įrengta tualeto patalpose.

Patalpos, kurias valo patys nuteistieji, yra aprÅ«pintos valymo priemonėmis (1 t. b. l. 36-39). Pažymėtina, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo metu kamerų tipo patalpose nebuvo nustatyta jokių higienos normų pažeidimų. Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų apie pelėsio plitimÄ , teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniÅ¡kai nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu patalpose.

Tuo tikslu nuteistieji aprÅ«pinami valymo priemonėmis (1 t. b. l. 36-39). Taigi, Å¡varios ir tvarkingos aplinkos sukÅ«rimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiÅ¡kėjo valios. Alytaus pataisos namai negali bÅ«ti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytÄ pareigÄ susitvarkyti aplinkÄ , kurioje patys gyvena. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl kameroje susikaupusio pelėsio iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo 2017-09-04 paaiÅ¡kinimo Alytaus pataisos namų direktoriui matyti, kad kameroje Nr. 2 stalas buvo, sanitariniame mazge įrengta vėdinimo sistema, veidrodis, o lovos bÅ«klė pareiÅ¡kėjÄ tenkino (1 t. b. l. 164). Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas skunde ir 2017-09-04 paaiÅ¡kinime Alytaus pataisos namų direktoriui nurodo visiÅ¡kai prieÅ¡ingas aplinkybes dėl kameros Nr. 2 bÅ«klės ir pats sau prieÅ¡tarauja, teismas Å¡ių pareiÅ¡kėjo argumentų nevertina ir remiasi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis.

Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad kamerų tipo patalpa Nr. 2 buvo tinkamai aprÅ«pinta baldais ir kietuoju inventoriumi. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.5 punktÄ , sanitarinio mazgo kabinoje, be kita ko, įrengiamas unitazas arba nerÅ«dijančio plieno klozetas. Remiantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normos 10.4 punktu, drausmės grupės sanitarinio mazgo tualetas gali bÅ«ti tupimas.

Taigi, pagal minėtÄ reglamentavimÄ , tupimo tualeto (unitazo) įrengimas neprieÅ¡tarauja teisės aktų reikalavimams. Kita vertus, atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad kamerų tipo patalpose yra įrengti klozetai, be to, pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl sanitarinio mazgo įrengimo ir negalėjimo naudotis sanitariniu mazgu dėl sveikatos bÅ«klės, skundų atsakovui neteikė. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamo tualeto (tupimo) yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

Pareiškėjas teigia, kad kameroje Nr. 2 jis buvo priverstas gyventi kartu su rūkančiais asmenimis. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnyje numatytas Tabako gaminių vartojimo ribojimas. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, įtvirtintas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 7 punkte.

Taigi, pataisos įstaigos administracija turi pareigÄ užtikrinti, kad asmenys patalpose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, taip pat, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais. Pažymėtina, kad pagal Alytaus pataisos namų direktoriaus 2015-08-31 įsakymo Nr. 1-231 1.5 punktÄ , rÅ«kymo priemonės nuteistiesiems iÅ¡duodamos jiems einant į pasivaikščiojimÄ arba iÅ¡vykstant iÅ¡ uždaros zonos patalpų; perkeliant nuteistÄ jį iÅ¡ vienos kameros į kitÄ , rÅ«kymo priemonės įdedamos į atitinkamos kameros dėžutę (1 t. b. l. 51-52).

Tuo tarpu šio įsakymo 1,6 punkte numatyta, kad rastos rūkymo priemonės pas nuteistuosius kamerose yra paimamos ir sunaikinamos įstatymų nustatyta tvarka. Teismas pažymi, kad nurodytų nuostatų laikymosi kontrolę atlieka Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamentas, kuris 2016-12-09 patikrinimo akte Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12) konstatavo, jog laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, būriuose yra įrengtos vietos skirtos rūkymui, uždaroje zonoje rūkyti draudžiama, rūkoma pasivaikščiojimų metu (1 t. b. l. 36-39).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2017-08-27 skundu kreipėsi į Alytaus pataisos namų direktorių, be kita ko, nurodydamas, kad jis laikomas su rūkančiais asmenimis. Tačiau, teismas pažymi, kad pareiškėjas skunde konkrečių asmenų nenurodė ir savo argumentų nedetalizavo (1 t. b. l. 86-87). Alytaus pataisos namai 2017-09-15 raštu Nr. 363-1446 (1 t. b. l.

85) nurodė, kad pareiškėjo skundas yra abstraktus (nenurodo konkrečių asmenų). Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad Alytaus pataisos namų administracija ėmėsi veiksmų, jog būtų užtikrintas draudimas rūkyti gyvenamosiose patalpose. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o pareiškėjo argumentai dėl jo laikymo kartu su rūkančiais asmenimis, yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami. Teismas pažymi, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose rūkyti nėra draudžiama, todėl pareiškėjo argumentai, kad pasivaikščiojimo kiemelyje buvo rūkoma, nevertintini kaip pagrindas konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindžia aplinkybėmis dėl nesuteiktų pasivaikščiojimų ir netinkamo pareigÅ«nų elgesio (naktį vertė eiti pasivaikščioti ir pasiraÅ¡yti dokumentus, neregistravo skundo, psichologinėje tarnyboje su pareiÅ¡kėju nebuvo bendraujama). Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerų tipo patalpose, kuriose laikomiems asmenims suteikiama galimybė kasdien pasivaikščioti po vienÄ valandÄ (BVK 145 straipsnis 1 dalis). Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjas buvo vedamas pasivaikščioti 1 val. per parÄ (2 t. b. l. 18).

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimais apie pasivaikščiojimų suteikimÄ pareiÅ¡kėjui. Kita vertus, teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas pats sau prieÅ¡tarauja skunde nurodydamas, kad pasivaikščioti nebuvo vedamas, tačiau kartu nurodo, kad pasivaikščioti buvo verčiamas eiti naktį. Bylos duomenys taip pat nepatvirtina pareiÅ¡kėjo argumentų, jos jis buvo verčiamas naktį budinčioje dalyje pasiraÅ¡yti dokumentus dėl atsisakymo atlikti nuobaudÄ paskirtame bÅ«ryje, ar, kad psichologinėje tarnyboje su pareiÅ¡kėju nebuvo bendraujama.

Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ dėl nesuteiktų pasivaikščiojimų ar netinkamo pareigÅ«nų elgesio. Teismas pažymi, kad bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ . Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė Å¡io pobÅ«džio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl nesuteiktų pasivaikščiojimų ar netinkamo pareigÅ«nų elgesio atmestini kaip deklaratyvÅ«s. PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad Alytaus pataisos namuose yra priverstas gyventi su ŽIV infekuotais bei kitomis užkrečiamomis ligomis sergančiais asmenimis.

Vertinant šį pareiÅ¡kėjo argumentÄ , pažymėtina, kad LVAT, atsižvelgdamas į nacionalinę teisę, taip pat į tarptautines rekomendacijas, savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra pasisakęs, jog suimtojo ar nuteistojo laikymo su ŽIV infekuotu asmeniu faktas savaime nėra pagrindas konstatuoti neteisėtus veiksmus (žr., pvz., nutartis administracinėse bylose: 2012-06-28 Nr. A822-2474/2012, 2015-04-14 Nr. A-1010-575/2015, 2015-06-17 Nr. A-1826-624/2015, 2016-03-10 Nr. A-707-662/2016 ir kt.). LVAT yra pažymėjęs, kad asmenų, infekuotų ŽIV, izoliavimas vien dėl tos priežasties, jog jie yra infekuoti ŽIV, yra laikomas asmenų, infekuotų ŽIV, diskriminacija asmenų, kurie nėra infekuoti ŽIV, atžvilgiu (žr., pvz., LVAT 2012-06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2474/2012).

Teisės aktai numato galimybę izoliuoti ŽIV sergantį suimtÄ jį ar nuteistÄ jį nuo kitų suimtųjų ar nuteistųjų tik esant tam tikroms teisės aktuose numatytoms sÄ lygoms, t. y. sergančiajam iÅ¡reiÅ¡kus pageidavimÄ bÅ«ti izoliuotam arba kai dėl tokio asmens nesaugaus arba neatsargaus elgesio įstaigos administracija priima sprendimÄ jį izoliuoti (LVAT 2016-08-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1140-146/2016). Byloje duomenų apie tokias aplinkybes nėra. Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo konstatuoti Alytaus pataisos namų neteisėtų veiksmų dėl pareiÅ¡kėjo laikymo kartu su ŽIV sergančiais asmenimis.

PareiÅ¡kėjas nuodo, kad ginčo laikotarpiu jam nebuvo sudaryta galimybė mokytis, dirbti. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-01-14 nutarimu Nr. 30 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo organizavimo tvarkos apraÅ¡o 11 punktÄ , į mokyklÄ nepriimami įkalinti asmenys (iÅ¡skyrus asmenis iki 16 metų), atliekantys drausminę nuobaudÄ , – uždaryti į drausmės (baudos) izoliatorių (karcerį) arba perkelti į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas, o jeigu Å¡ie asmenys buvo priimti į mokyklÄ iki nuobaudos paskyrimo, nutraukiama su jais sudaryta mokymo sutartis.

Remiantis minėtu nutarimu patvirtinto Nuteistųjų profesinio mokymo organizavimo tvarkos apraÅ¡o 10 punktu, į profesinio mokymo įstaigas nepriimami nuteistieji, atliekantys drausminę nuobaudÄ , – uždaryti į drausmės (baudos) izoliatorių (karcerį) arba perkelti į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas, o jeigu Å¡ie asmenys buvo priimti į profesinio mokymo įstaigÄ iki nuobaudos paskyrimo, nutraukiama su jais sudaryta profesinio mokymo sutartis. Ä®vertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimÄ , teismas sprendžia, kad pagal aukščiau iÅ¡dėstytas teisės normas pareiÅ¡kėjui ginčui aktualiu laiku paskyrus nuobaudas – perkėlimÄ Ä¯ kamerų tipo patalpas - pareiÅ¡kėjas prarado teisę į ugdymÄ ir profesinį mokymÄ .

Pagal BVK 125 straipsnio 1 dalį, kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbÄ siÅ«lo pataisos įstaigos administracija. Pažymėtina, kad norėdamas dirbti darbÄ savo iniciatyva nuteistasis turi apie tai informuoti pataisos įstaigos administracijÄ , tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl Å¡ių aplinkybių bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ . Ä®vertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui neiÅ¡reiÅ¡kus pageidavimo dirbti, Alytaus pataisos namų neteisėti veiksmai, nesudarant jam sÄ lygų dirbti, nekonstatuotini.

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. LVAT 2008-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009 ir kt.). IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs iÅ¡samiÄ teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sÄ lygų analizę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Alytaus pataisos namai ginčo laikotarpiu iÅ¡ viso 20 parų neužtikrino pareiÅ¡kėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, todėl konstatuotina, kad Alytaus pataisos namai pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam tinkamomis sÄ lygomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr. LVAT administracinė byla Nr. A438-121/2009). CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė nepatogumus, iÅ¡gyvenimus, sveikatos pablogėjimÄ .

Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė.

Teismas įvertinęs pareiÅ¡kėjo argumentus dėl priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjas dėl konstatuotų pažeidimų galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ .

Akcentuotina, jog 20 parų pareiÅ¡kėjui teko mažiau nei 3,00 kv. m. gyvenamosios patalpos ploto, kas pagal naujausiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ . Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., EŽTT 2003-11-06 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., LVAT 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo trukmę ir mastÄ , įvertinus tai, kad gyvenamosios patalpos plotÄ dar labiau mažino patalpose įrengtų baldų užimamas plotas, taip pat konstatavus pažeidimus dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo, darytina iÅ¡vada dėl bÅ«tinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų bÅ«ti pakankama satisfakcija. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste, nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiÅ¡kėjui bÅ«tų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pvz., iÅ¡gyvenimai, sukrėtimai, kurie bÅ«tų įtakoję tolimesnį pareiÅ¡kėjo gyvenimÄ ), tačiau įvertinus pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės pažeidimo mastÄ ir trukmę, atsižvelgus į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ bei į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas.

Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 160 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo I. S. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 160 Eur (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Audrius Grauželis