4e1b7f98-0b70-4c19-bd58-c9ffe42a9ba2 · Panevėžio apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-288-1059/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33604-2021-4 Bylų kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.9.9.; 1.1.9.10.; 1.1.10.1; 1.2.5.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 23 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Ignas Totilas, sekretoriaujant Renatai Šakalienei, Karolinai Daunoravičiūtei, dalyvaujant prokurorui Evaldui Šidlauskui, kaltinamajam V.

G., nukentėjusiajai E. E. G., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. G., gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžio r., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2020 m. gruodžio 8 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

– laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, pradėti dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2022 m. sausio 6 d. iÅ¡registruotas iÅ¡ probuojamų asmenų duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus; teistumas neiÅ¡nykęs. kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, n u s t a t ė: Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės V. G. 2021-09-27, apie 14 val., (duomenys neskelbtini), Å¡aukdamas: - „Nubombinsiu anksčiau ar vėliau !“, „Sudeginsiu namus !“, „AÅ¡ juos sutvarkysiu abu, (necenzÅ«rinis žodis) !“, „Juos sutvarkysiu, paruoÅ¡iu (necenzÅ«rinis žodis), staigiai gali bÅ«ti !“, „ Ji gyvens (necenzÅ«rinis žodis), gaus kanistrÄ benzino (necenzÅ«rinis žodis) !”, “ (necenzÅ«rinis žodis) užmuÅ¡t reikia ! Padatvėsiai jie yra, (necenzÅ«rinis žodis) ! Padatvėsiai, nabaÅ¡nikai, ubagai ! Taigi jos nebėr… ji nabaÅ¡nikė (necenzÅ«rinis žodis) ”, bei pasidėjęs metalinę lazdÄ ir sakydamas “ čia yra ginklas tėvams daužyti “, grasino nužudyti nukentėjusiÄ jÄ â€“ savo motinÄ E. E. G. arba sunkiai sutrikdyti pastarosios sveikatÄ bei padaryti kitokiÄ jos turtui pavojingÄ veikÄ â€“ sudeginti minėtu adresu esantį, nukentėjusiajai nuosavybės teise priklausantį medinį gyvenamÄ jį namÄ , dėl V.

G. anksčiau sistemintai vartoto motinos atžvilgiu fizinio smurto, grasinimų ir agresyvaus elgesio esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimai gali būti įgyvendinti. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados Kaltinamasis V. G. kaltu prisipažino iš dalies. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur buvo nurodęs, kad jis apie 30 metų gyvena savo tėvų namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tėvai gyvena irgi tame pačiame name, tėvas V. V. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir mama E. E. G., gim. (duomenys neskelbtini) m.

Su tėvu sutaria gerai, o mama jam priekaiÅ¡tauja dėl to, kad kartais vartoja alkoholį, taip pat pastaruoju metu pradėjo kaltinti jį nebÅ«tais dalykais, tuo, kad jis iÅ¡ namų iÅ¡neÅ¡a daiktus, kokius ji neįvardija, sako visus daiktus neÅ¡a, mano, kad jai yra senatvinė dimensija. Jis prieÅ¡ mamÄ jokio fizinio smurto 2021-09-27 nenaudojo, ankščiau gal 2020 metais, buvo jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieÅ¡ mamÄ , bet tyrimas baigtas, bausmė jam paskirta, Å¡iuo metu yra įraÅ¡ytas į probacijos įskaitÄ . 2021-09-27 ryte jis vartojo alkoholinius gėrimus su draugais, kurių neįvardins.

Apie 13 val. grįžo į namus, buvo neblaivus, todėl nuėjo miegoti. Tiksliai nežino kiek laiko praėjo, bet galėjo bÅ«ti 14 val., kai gulint lovoje, savo kambaryje, iÅ¡girdo kažkokį triukÅ¡mÄ . Prasimerkęs pamatė, kad jam kažkas stipriai Å¡viečia į akis Tai buvo moteris raudonais drabužiais. Ta moteris pradėjo jo kažko klausti, bet jis nieko nesuprato, nes jam ir toliau Å¡vietė į akis, kaip suprato, su filmavimo kamera. Matė mamÄ , kuri stovėjo virtuvėje ir jam kažkÄ sakė, tiesiog reiÅ¡kė priekaiÅ¡tus.

Tuomet jis supyko ir pasakė „užmušiu ir sudeginsiu namus“, tačiau to daryti neketino ir neketina. Tiesiog taip pasakė iš pykčio ir dar dėl to, kad buvo neblaivus. Nepamena, kad būtų sakęs „nubombinsiu ankščiau ar vėliau“. Pripažįsta, kad sakė grasinančius žodžius, bet žodžiai nebuvo skirti konkrečiai mamai ar tėvui, juos sakė tiesiog iš pykčio ir dėl to, jog matė, kad jį filmuoja, šviečia į akis. Tiesiog jį nervino pats filmavimas namuose.

Tikrai namų padegti neketino ir neketina, mamos ar tėvo sveikatai ar gyvybei jokios grėsmės nebus, nes jis nieko tėvams nedarys. Jį iÅ¡provokavo patys žurnalistai su savo filmavimu (t. 1, b. l. 172 – 175). Teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis V. G. papildomai paaiÅ¡kino, kad parėjo iÅ¡ kaimyno „mirtinai“ girtas. Dviese tÄ dienÄ iÅ¡gėrė litrÄ degtinės ir pusę pakuotės (6 litrų) alaus. Atsigulė po antklode, o sesuo pakėlė antklodę ir su kamera pradėjo jam Å¡viesti.

Jis pradėjo nervuotis. Motina sakė, jog sesuo iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Policijos pareigÅ«nai jam uždėjo antrankius. Nepamena, ar sakė motinai žodžius, kurie iÅ¡vardinti kaltinamajame akte, nes buvo stipriai neblaivus, tačiau juos galėjo pasakyti, tačiau grasinimų įgyvendinti neketino ir neketina. Tai pasakė iÅ¡ pykčio. Yra labai nervingas. Jokios lazdos neturėjo. Tėvui buvo nupirkęs naujÄ lazdÄ , nes tėvas mėgsta iÅ¡gerti ir buvo savo lazdÄ sulaužęs. Motina serga Parkinsono liga, jai (duomenys neskelbtini) metai, senatvinė dimensija.

Ji viskÄ pamirÅ¡ta, jai viskas dingsta ir viskas paskui atsiranda. Kai vyko konfliktas, namuose dar buvo televizijos laida „(duomenys neskelbtini)“. Vienas vyriÅ¡kis filmavo. Nėra sakęs, jog lazda yra ginklas tėvams daužyti. Gauna socialinę paÅ¡alpÄ , dirba pas žmones. Jo pajamos per mėnesį kartais bÅ«na ir 700 Eur. Nukentėjusioji E. E. G. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur buvo nurodžiusi, kad 2021-09-27 ji buvo namuose kartu su savo vyru V. V. G., gim. (duomenys neskelbtini).

Su jais kartu gyvena ir jos sÅ«nus V. G., gim. (duomenys neskelbtini). Jų sÅ«nus dažnai vartoja alkoholį, smurtauja prieÅ¡ jÄ su vyru, vagia iÅ¡ namų daiktus, pinigus, grasina sunaikinti jos namus, nužudyti jÄ su vyru. SÅ«nus V. G. gyvena jos ir sutuoktinio V.V. G. namuose, adresu (duomenys neskelbtini). SÅ«nus nors ir buvo nubaustas, tačiau nei kiek nepasitaisė ir toliau neduoda senatvėje ramiai tiek jai, tiek jos sutuoktiniui, gyventi. Maždaug 15 metų sÅ«nus niekur nedirba, pastoviai praÅ¡o iÅ¡ jos pinigų.

Girtas sÅ«nus jÄ ir V.V. G. koneveikia, vartoja jų atžvilgiu necenzÅ«rinius žodžius, vadina jÄ â€žnabaÅ¡nike“, „(necenzÅ«rinis žodis)“, „(necenzÅ«rinis žodis)“. Ji keletÄ kartų sÅ«nui yra sakiusi, kad jei nepatinka pas juos, iÅ¡eitų, susirastų, kur gyventi, bet jis jos neklauso. Kadangi jos sveikata jau prasta, tai ji pasakė sÅ«nui, kad parduos namÄ ir eis gyventi į miestÄ , nes jos brolis mirė ir paliko mieste butÄ . Pasakė sÅ«nui, jog Å¡is susirastų, kur gyventi, nes mieste į butÄ jo tikrai neleis.

Tai sužinojęs, V. G. dar labiau ant jos supyko, pradėjo elgtis dar agresyviau jos ir jos sutuoktinio atžvilgiu. Dėl tokios situacijos bei pastovaus sulaukiamo terorizavimo iÅ¡ sÅ«naus, smurto prieÅ¡ tėvus, ji iÅ¡sikvietė (duomenys neskelbtini). 2021-09-27, apie 14 val., atvykus žurnalistams į namus, sÅ«nus V. G. buvo namuose. Jis buvo neblaivus, miegojo. Atsikėlė ir bÅ«damas savo kambaryje bei pamatęs žurnalistus, kad jie jį filmuoja, elgėsi agresyviai, Å¡aukė, gÄ sdino. Sakė, kad tiek ji ir jos sutuoktinis, yra „nabaÅ¡nikai“, „padatvėsiai“, Å¡aukė kad juos „sutvarkys“, užmuÅ¡, pasirÅ«pins benzinu ir sudegins namus, jÄ ir jos vyrÄ â€žnubombins“ vėliau ar anksčiau.

Tuos žodžius ji suprato, kaip grasinimÄ jÄ nužudyti. Ji sÅ«naus grasinimų bijo ir mano, kad jie tikrai gali bÅ«ti realÅ«s, nes V. G. kiekvienÄ dienÄ vartoja alkoholį yra agresyvus, neprognozuojamas. Jis ne kartÄ yra jÄ bei jos vyrÄ sumušęs. Minėtus grasinimus žurnalistai girdėjo bei nufilmavo. Pas jÄ buvo atvažiavusi žurnalistė R. F.. Ji su sutuoktiniu ir žurnaliste buvo virtuvėje, tačiau durys į sÅ«naus kambarį atviros. Ji labai iÅ¡sigando, sÅ«nus jÄ taip įbaugino, jog ji iki Å¡iol yra Å¡oke, nervuojasi, bijodama ar V.

G. nesudegins jų medinio namo ar kažko nepadarys jai blogo. Tuomet labai susijaudino, iÅ¡sigando, juto ir junta realiÄ grėsmę dėl savo sveikatos ir gyvybės. Bijo, kad sÅ«nus V. jai ar sutuoktiniui ko nepadarytų, dėl to naktimis užsirakina namo duris (t. 1, 70 – 81). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji E. E. G. papildomai paaiÅ¡kino, kad sÅ«nus geria, visÄ laikÄ pyksta, kur jie pinigus deda, kur iÅ¡leidžia, ko jam pinigų neduoda, jam visada trÅ«ksta buteliui, visada viskas negerai, visada koneveikia, kokių tik žodžių nėra.

Ne taip kokį paprastÄ Å¾odį pasakys. Tėvas taip pat negerbiamas, ubagas, „nabagas“, asilas. Sakė sÅ«nus jiems jau Å . kvepia, užsimojo su ta lazda, o ji pačiupus iÅ¡ apačios, jau persigandusi, traukė ir iÅ¡traukė iÅ¡ jo rankų lazdÄ . Nenukentėjo daugiau tėvas, tik sulaužė lazdÄ ir apstumdė. Po to, ji matė, kad jau bus blogai, visada koneveikia visokiais žodžiais, nebėra ramybės. Koneveikia, puola, gÄ sdina, kad sudegins, užmuÅ¡, ne ankščiau, tai vėliau.

Sakė, kad sudegins namus. Sakė – „praskris raudonas gaidys, iÅ¡kepsit ir jÅ«s, nereikės į Kėdainius važiuoti“. Jis visko prisakė, jis turi benzino, turi trotilo 200 gramų, jis visus sprogdins. 15 metų, kai jis geria, visko jiems prisako, gÄ sdina kaip tik nori. Gali jis taip padaryti, įvykdyti grasinimus. Smurtauja jis, jÄ ir apspardęs ir kumščiais sumušęs buvo. Paskutinį kartÄ buvo su kibiru pramušęs smilkinį. Pavogė jų pensijÄ birželio mėnesį. Ji didžiausia kaltininkė, nes pas jÄ pinigai vyras jai atiduoda, o ji atiduoda dukrai, tada ir tėvas blogiausias.

Kvietėsi (duomenys neskelbtini). Kai (duomenys neskelbtini) atvažiavo, tai labai siautėjo jis, puolė ir žurnalistus ir jį jau tvardė pareigÅ«nai. Liudytojas V. V. G. parodė, kad pas juos buvo atvažiavusi „(duomenys neskelbtini)“. Nieko gero nepadarė, tik dar blogiau buvo, nes dar labiau įsiuto, draskėsi sÅ«nus. TÄ diena, gulėjo jis, paskui atsikėlė, vėliau policija atvažiavo. Nebuvo priėjęs prie jo. Jis išėjo į kitÄ kambarį, atsisėdo ten. Girdėjo, kad viskÄ sakė ant motinos.

Sakė, kad motinÄ reikia padėti į vietÄ . Kad jai vieta kapuose. Sakė – „padėsiu motinÄ Ä¯ vietÄ â€œ, kas reiÅ¡kia Å ilaičiuose, kapinėse. Jis pavydus, kerÅ¡tingas žmogus ir tinginys, jis jam ne karta sakė, kad mamos neliestų. SÅ«nus ateidavo truputį įkaušęs ir jie su žmona jam užkliÅ«davo. Tai bÅ«davo užsirakindavo, jis daužydavosi, kad įleistų. Buvo, kad lazda į lazdÄ Å¡Ä—rė jis bei sulaužė lazdÄ . Buvo girdėjęs, kad namui jis sakė kažkÄ padarys, uždegs namus.

Bijo naktį, kad neuždegtų namų, naktį baisu. Liudytoja R. F. parodė, kad daug ko neprisimena, istorija buvo pakankamai seniai. Vyko pagal iÅ¡kvietimÄ E. E. G.. Atvykus pradėjo filmuoti siužetÄ , susėdo su ja virtuvėje, tada atėjo jos vyras, pradėjo bendrauti. Pokalbio pradžioje, labai greitai į pokalbį įsijungė kitame kambaryje atsikėlęs girtaujantis sÅ«nus. Kad jis buvo neblaivus buvo matyti ir jis buvo agresyvus. Jis iÅ¡girdo, kad mama skundžiasi jiems dėl to, kad patiria nuolatinį psichologinį smurtÄ , kad nuolatos yra grasinama padegti namus, nuskriausti tėvÄ ir motinÄ .

Jis agresijÄ iÅ¡ karto nukreipė prieÅ¡ tėvus. Jeigu ji pradėdavo kalbėti su vyriÅ¡kiu, tai jis balso tonÄ suÅ¡velnindavo, bet vos iÅ¡girdęs tėvų balsÄ , iÅ¡ karto pradėdavo juos įžeidinėti, vadinti necenzÅ«riniais žodžiais, grasinti, pasiÅ«lė eiti numirti. Pasak močiutės ir senelio, tai buvo nuolatiniai grasinimai. Senelis papasakojo, kad buvo lazda, kiek prisimena, prie pečiaus ir sakė, kad čia jo ginklas su kuriuo gali tėvus muÅ¡ti. Kiek suprato buvo pakėlęs tÄ lazdÄ prieÅ¡ porÄ mėnesių.

Tėvas buvo sužeistas į galvÄ . Kol jie buvo, sÅ«nus visÄ laikÄ buvo agresyvus. Močiutė prašė jų neiÅ¡vykti nepriėmus kažkokio sprendimo. Skambino seniÅ«nui, kvietė jį, kad įsikiÅ¡tų į Å¡iÄ situacijÄ , bet teko kviesti policijÄ . Palikti senelius su taip grasinančiu, taip bendraujančiu su tėvais ir iÅ¡gėrusiu asmeniu jai pasirodė pavojinga. Teismui pagarsinus ikiteisminio metu duotus liudytojos parodymus, V. G. pasakytus žodžius tėvams (t. 1, b. l. 116-119), liudytoja R.

F. patvirtino, kad tokius žodžius V. G. sakė. Grasinimus, kad padegs, sudegins, užmuÅ¡ sakė ir jiems esant. V. G. buvo pavojingas, bet kuriÄ minutę galėjo panaudoti smurtÄ , net ir jiems dalyvaujant siužeto filmavime. Ä® iÅ¡kvietimÄ vyko kartu su M. J.. I. S. yra montuotoja. IÅ¡kvietus policijos pareigÅ«nus, paliko asmenį bendrauti su policijos pareigÅ«nais, jis pasiprieÅ¡ino policijai, buvo paguldytas ant grindų, visÄ laikÄ iÅ¡liko agresyvus ir galiausiai buvo iÅ¡vežtas. Po to, kai jis buvo sulaikytas, ji įėjo į vidų pažiÅ«rėti kaip jaučiasi senoliai, pakalbinti juos ir atsisveikinti.

Ir iÅ¡girdo kaip E. E. G. sakė vyrui neverkti, tačiau jis pasakė, kad tikrai neverks, nes jam daug ramiau patapo. Pajuto, kad jie tikrai pasielgė teisingai. Su ja taip pat buvo susisiekusi E. E. G. dukra, sakydama, kad niekas nepadeda, kad ne kartÄ buvo kviesta policija, tačiau E. E. G. neiÅ¡drįsta paraÅ¡yti pareiÅ¡kimo, nurodė, kad ji labai nerimauja dėl tėvų. Liudytojas M. J. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur buvo nurodęs, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi. 2021-09-27, apie 13 val., jis kartu su žurnaliste R.

F., pagal laidos „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡kvietimÄ , vyko adresu: (duomenys neskelbtini). Įėjus į nuosavÄ namÄ , juos pasitiko senyvo amžiaus moteris (kurios anketinių duomenų nežino) bei jos sutuoktinis, irgi senyvo amžiaus vyriÅ¡kis (kurio anketinių duomenų taip pat nežino). M. J. pradėjus filmuoti, senyvo amžiaus vyriÅ¡kis pasakė, kad sÅ«nus su jais blogai elgiasi, konkrečiau vyriÅ¡kis mažai pasakojo. Tiksliau kalbėjo ir pasakojo problemÄ ta senyva moteris. Minėta moteris nurodė, kad jos sÅ«nus V. yra linkęs vartoti alkoholinius gėrimus, grasina juos nužudyti, pastoviai terorizuoja.

Jie yra senyvo amžiaus, nori parduoti namus ir iÅ¡eiti gyventi į butÄ mieste, tačiau sÅ«nus V. nesutinka iÅ¡siregistruoti iÅ¡ Å¡io namo ir dėl to jie negali parduoti namo. Tuo metu visi buvo virtuvėje, o senyvo amžiaus moteris nurodė, kad sÅ«nus miega savo kambaryje, yra girtas. Jis nepamena tiksliai kuriuo momentu, bet V. atėjo į virtuvę, ėjo į tualetÄ , po to vėl grįžo į tÄ kambarį. V. bÅ«nant tame kambaryje, visi kiti ir toliau buvo virtuvėje, tačiau V. kambario durys buvo atviros.

R. F. pradėjo V. kalbinti, klausinėti, kodėl Å¡is neiÅ¡siregistruoja. Tuomet V. labai supyko, pradėjo Å¡aukti, kad jo abu tėvai yra „nabaÅ¡nikai“, vartojo daug necenzÅ«rinių žodžių, tokių kaip „(necenzÅ«rinis žodis)“, „(necenzÅ«rinis žodis)“. Vadino savo motinÄ ubage, taip pat Å¡aukė, kad tiek mama, tiek tėvas, yra „nabaÅ¡nikai“, „padatvėsiai“, kad juos sutvarkys, „paruoš“. Sakė, kad tėvÄ užmuÅ¡, vadino banditu.

Po to dar Å¡aukė, kad „gaus kanistrÄ su benzinu“. Tuos žodžius V. kartojo keletÄ kartų, elgėsi labai agresyviai. Jis matė, kad kažkuriuo momentu V. gėrė alų. V. mama buvo labai stipriai susijaudinusi, iÅ¡sigandusi, kažkuriuo momentu verkė, o tėvas reagavo gal kiek ramiau. Jis nematė, kad V. tėvas verktų, bet matėsi, kad jis yra susikrimtęs. Tuomet ta senyvo amžiaus moteris bei jos sutuoktinis pradėjo sakyti, kad jei jie iÅ¡vyks, tai sÅ«nus visai pasius, gali ir įvykdyti savo grasinimus, nes seniau yra sumušęs tėvÄ .

Abu sakė, kad bijo sÅ«naus, todėl žurnalistė R., pamačiusi, kad situacija yra nekontroliuojama, V. grasina tėvams, paskambino į seniÅ«nijÄ . Kam tiksliai skambino telefonu R. F., jis tiksliai nežino. Suprato tik tiek, jog R. buvo pasiÅ«lyta iÅ¡sikviesti policijos pareigÅ«nus. Tuomet R. F. paskambino numeriu „112“ ir paprašė policijos pareigÅ«nų pagalbos. Atvykę pareigÅ«nai aiÅ¡kinosi įvykį, pildė dokumentus, sulaikė V., kuris prieÅ¡inosi pareigÅ«nams, neklausė jų nurodymo eiti į tarnybinį automobilį.

Jis matė, jog V. buvo uždėti ant rankų antrankiai ir jis nuvestas į policijos tarnybinį automobilį. Tuomet jis su žurnaliste iÅ¡vyko (t. 1, b. l. 110 – 113). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. J. papildomai paaiÅ¡kino, kad gavęs kanistrÄ su benzinu V. G. sakė, kad apipils namus, kad neparduotų. Liudytojas K. M. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur buvo nurodęs, kad jis dirba Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje, vyresn. tyrėju. 2021-09-27 dirbo ekipaže, kurio radijo Å¡aukinys „1124“, kartu su Panevėžio miesto ir rajono PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėja G.

K.. Apie 14.09 val. iÅ¡ Panevėžio apskrities VPK OVS budėtojo gavo nurodymÄ nuvykti adresu: (duomenys neskelbtini), kur pagal žiniasklaidos atstovės praneÅ¡imÄ , sÅ«nÅ«s pastoviai psichologiÅ¡kai smurtauja prieÅ¡ motinÄ . Nuvykus nurodytu adresu, kieme, pareigÅ«nus pasitiko žurnalistai, tai yra vyras – operatorius ir moteris – žurnalistė. Jie nurodė, kad namuose yra senyvo amžiaus moteris – E.E. G. bei jos sutuoktinis V. V. G., jų sÅ«nus V. G., kuris filmuojant reportaÅ¾Ä , grasino mamai, tėvui.

Tiksliau jie nieko neaiškino. Įėjus į namų vidų, juos pasitiko nukentėjusioji E. E. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri nurodė, kad kartu gyvenantis sūnus V. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., pastoviai grasina susidoroti ir padegti namus. Tiksliau, konkrečiau, nukentėjusioji nepaaiškino, buvo susijaudinusi, verkė, matėsi, kad yra į bauginta, bijo sūnaus V.. Namuose buvo ir nukentėjusiosios sutuoktinis V. V. G., tačiau šis buvo tylus, nekalbus, su juo jis nebendravo. E. E. G. nurodė, kad bijo savo sūnaus V., sūnaus grasinimai yra realūs ir gali būti įvykdyti.

Prašė sÅ«nų iÅ¡vežti. Paklusus kur yra sÅ«nus, moteris nurodė, kad jis randasi kitame kambaryje. Nuėjus į kambarį, jis pastebėjo ant lovos gulintį vyriÅ¡kį. Nurodė jam keltis, klausė kodėl gÄ sdina, grasina tėvams. V. G. atsakė, kad nieko nedarė, o ramiai miegojo savo kambaryje, lovoje, negrasino. V. G. buvo su akivaizdžiais girtumo požymiais, pastarajam iÅ¡ burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, sunkiai pastovėjo ant kojų, kalba buvo neriÅ¡li, pats neneigė, kad vartojo alkoholį.

Kambaryje buvo matyti akivaizdÅ«s girtavimo pėdsakai, tuÅ¡ti ir pilni plastikiniai alaus buteliai. Nustatyti girtumo V. G. nepavyko, kadangi dėl suvartoto alkoholio kiekio Å¡is į alkotesterį iÅ¡pÅ«sti nesugebėjo. Bendraujant su V. G., tai yra nurodant vykti kartu, sulaikomasis atsisakė vykti į policijos komisariatÄ , bendravo agresyviai, todėl dėl pačio asmens ir aplinkinių asmenų saugumo, siekiant saugiai pristatyti asmenį į policijos komisariatÄ buvo panaudota spec. priemonė – antrankiai.

V. G. buvo pristatytas į Panevėžio apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ , esantį adresu: Tulpių g. 60, Panevėžys. Kadangi E.E. G. nurodė, kad ji raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ dėl sÅ«naus elgesio, į įvykio vietÄ iÅ¡kvietė nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigÅ«nus, o patys iÅ¡vyko (t. 1, b. l. 103 – 106). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas K. M. papildomai paaiÅ¡kino, kad prie jo konkrečių grasinimų iÅ¡sakyta nebuvo. Teisiamajame posėdyje proceso dalyviams sutinkant buvo iÅ¡vardinta raÅ¡ytinė bylos medžiaga, kuria teismas remiasi grįsdamas savo iÅ¡vadas:

Pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (t. 1, b. l. 1 – 4), E. E. G. pareiškimas (t. 1, b. l. 5-10), įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 15-23), G. K. tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 24-25), Body kameros vaizdo įrašų apžiūros protokolai (t. 1, b. l. 28-31), reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (t. 1, b. l. 32-35), daiktų apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 36-41), Bendrojo pagalbos centro raštas (t. 1, b. l. 47), kitų objektų apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 48-50), įvykių registro išrašas (t. 1, b. l. 51-55), tarnybinis pranešimas dėl filmuotos medžiagos (t. 1, b. l. 56-57), vaizdo įrašo iš „(duomenys neskelbtini)“ apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 62-65), tarnybinis pranešimas tyrėjos I.

B. dėl pokalbio su E. E. G. (t. 1, b. l. 82), praneÅ¡imas apie pradėta ikiteisminį tyrimÄ asmeniui (t. 1, b. l. 92-93), tyrėjos I. B. tarnybinis praneÅ¡imas dėl informacijos (t. 1, b. l. 107), tyrėjos I. B. tarnybinis praneÅ¡imas dėl informacijos (t. 1, b. l. 120-121), tyrėjos I. B. tarnybinis praneÅ¡imas dėl informacijos (t. 1, b. l. 124-125), S. L. tarnybinis praneÅ¡imas dėl įvykio (t. 2, b. l. 12), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. 97TPK-77/2022 (t. 2, b. l. 62-63).

Motyvai dėl surinktų įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Taigi įrodymais yra tokie duomenys, pagal kuriuos teismas nustato faktines tiriamo įvykio ir kitas svarbias aplinkybes. Bylos duomenų pripažinimo įrodymais, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 str., 276 str. 4 d. ir 301 str.

BPK nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ â€“ tai iÅ¡imtinė teisėjo ar teismo prerogatyva (BPK 20 str. 2 d.). Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiÅ¡kiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas vadovaujantis įstatymu.

Ä®rodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 str. 3 d., 4 d. nuostatose įtvirtintų sÄ sajumo ir leistinumo principų bei 5 d. nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. BylÄ nagrinėjantis teismas turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ Ä¯vertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių.

Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga – turi bÅ«ti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ ir tik po to darant apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios, neprieÅ¡taringos, logiÅ¡kos. Jokie įrodymai neturi teismui iÅ¡ anksto nustatytos galios. Nė vieni įrodymai nėra pranaÅ¡esni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka. Taip pat pabrėžiama, kad įrodinėjimo procesas negali bÅ«ti begalinis – įrodymų turi bÅ«ti surenkama tiek, jog jų pakaktų asmens kaltei pagrįsti.

Kaltinamasis V. G. kaltę byloje pripažino iÅ¡ dalies nurodydamas, jog pripažįsta, kad grasinimus jis iÅ¡sakė, tačiau jų neįgyvendino. Jo kaltę dėl veikos padarymo pagrindžia teisiamajame posėdyje duoti ir iÅ¡tirti nukentėjusiosios E. E. G. parodymai, liudytojų V. V. G., R. F., M. J. parodymai iÅ¡ dalies liudytojo K. M. parodymai. Jų duotais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais parodymais yra įrodyta, kad kaltinamasis V. G. grasino sudeginti nukentėjusiosios E. E. G. namus, jÄ nužudyti arba sutrikdyti jos sveikatÄ .

Tai, kad V. G. grasino sudeginti nukentėjusiosios E. E. G. namus ir jÄ užmuÅ¡ti, koneveikdamas jÄ Ä¯vairiais įžeidžiančio pobÅ«džio ir necenzÅ«riniais žodžiais pagrindžia televizijos laidos „(duomenys neskelbtini)“ montuotojos I. S. pateiktas vaizdo įraÅ¡as ir jo apžiÅ«ros protokolas, kuriame Å¡ie V. G. grasinimai yra girdimi. Kaip jau minėta ir pats V. G. neneigia mamai iÅ¡sakęs grasinimus sudeginti namus ir jÄ nužudyti, tačiau nurodo, kad nieko neįvykdė ir neketino daryti.

BK 145 str. 2 d. dalyje numatyta veika gali pasireikÅ¡ti grasinimu susprogdinti, padegti ar padaryti kitokiÄ pavojingÄ gyvybei, sveikatai ar turtui veikÄ , taip pat sistemingu žmogaus bauginimu naudojant psichinę prievartÄ . Å i nusikalstama veika yra laikoma baigta nuo veikos padarymo momento bei padarinių nereikalauja (formalioji sudėtis). Nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia psichine prievarta – žmogaus terorizavimu, taikant vienÄ iÅ¡ fakultatyviųjų objektyviųjų požymių – bÅ«dÄ (grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokias pavojingas gyvybei, sveikatai ar turtui veikas), kurį kaltininkas naudoja prieÅ¡ nukentėjusįjį, kad taip jį įbaugintų, atkerÅ¡ytų ir kt.

Grasinimas – tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas; grasinimo realumui nustatyti nėra bÅ«tina, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketino grasinimÄ Ä¯vykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Svarbu įvertinti, ar nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos.

Kaltė pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad grasinimÄ iÅ¡sako taip, jog nukentėjusysis tiki, kad tie veiksmai realiai gali bÅ«ti įvykdyti. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali bÅ«ti įvairÅ«s (kerÅ¡tas, chuliganiÅ¡kos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aukščiau BK 145 str. 2 d. numatytos veikos teisingam kvalifikavimui turinčias reikÅ¡mės aplinkybes, į paminėtÄ teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, darytina iÅ¡vada, kad V.

G. veika pagal BK 145 str. 2 d. yra kvalifikuota teisingai, nes jis grasino savo mamai nukentėjusiajai padegti jos namÄ padaryti kitokiÄ pavojingÄ gyvybei, sveikatai veikÄ , jÄ nužudyti. IÅ¡ nukentėjusiosios, jos sutuoktinio V. V. G. parodymų matyti, kad kaltinamasis V. G. nuolat terorizuoja E. E. G. ir grasina sudeginti namus, jÄ â€žnubombinti“, vadina jÄ numirėle, sako, kad jos vieta kapinėse, grasina „padėsiantis jÄ Ä¯ vietÄ â€œ, nuolat praÅ¡o pinigų alkoholiui, o jų negavęs vagia ir t.t.

Nukentėjusioji nurodė, kad ji sÅ«naus grasinimų bijo ir mano, kad jie yra realÅ«s, nes sÅ«nus yra ne kartÄ jÄ sumušęs. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad V. G. praeityje yra ne kartÄ teistas dėl fizinio smurto panaudojimo, nukentėjusiosios sužalojimo ir grasinimų nužudyti nukentėjusiÄ jÄ E. E. G., todėl jai buvo pakankamo pagrindo manyti, kad jo iÅ¡sakomi grasinimai gali bÅ«ti įgyvendinti. Å iuo atveju nėra svarbu ar jis iÅ¡ tikrųjų ketino grasinimus įvykdyti, užtenka, kad pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ankstesnį smurtinį kaltinamojo elgesį nukentėjusioji turėjo pagrindÄ bijoti grasinimų įgyvendinimo.

Už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 str. 2 d., gali bÅ«ti skiriama laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmė. Skirdamas V. G. bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formÄ bei rūšį, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 1, 2 d.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.) bei tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistas, kaip tai suprantama pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, nes naujÄ tyčinį nusikaltimÄ kaltinamasis padarė neiÅ¡nykus teistumui už tyčinį nusikaltimÄ numatytÄ BK 140 str. 2 d. (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus iÅ¡plėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017). Nustatant bausmės dydį kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, kad V. G. padarė baigtÄ tyčinį apysunkį nusikaltimÄ , pavojingÄ Å¾mogaus sveikatai ir gyvybei. Jis praeityje teistas 3 kartus, taip pat ir už nusikaltimų numatytų BK 145 str. 2 d. padarymÄ , tačiau 2 teistumai jau yra iÅ¡nykę. VeikÄ padarė prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ E. E. G. prieÅ¡ kuriÄ yra smurtavęs ir jai grasinęs praeityje ir yra dėl Å¡ių nusikalstamų veikų prieÅ¡ jÄ teistas (t. 1, b. l. 136-156), administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. l. 134), nedirba (t. 1, b. l. 130), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (t. 1, b. l. 129), psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neregistruotas, nėra duomenų apie jo psichikos sutrikimus, todėl jam teismo psichiatrijos ekspertizę atlikti netikslinga (t. 2, b. l. 59 – 63).

Jo atžvilgiu yra 2 jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ aukščiau kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymÄ skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, jos padarymo aplinkybes, jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes nustatytinas artimas vidurkiui. Kaltinamasis prašė atidėti jam laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , žadėjo iÅ¡eiti gyventi atskirai nuo tėvų. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad nors kaltinamasis turi vienÄ neiÅ¡nykusį teistumÄ dėl smurto panaudojimo ir fizinio skausmo sukėlimo tai pačiai nukentėjusiajai E. E. G., tačiau yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, administracine tvarka nėra baustas, todėl sprendžia, kad yra pagrindo suteikti V.

G. dar vienÄ galimybę įrodyti, kad yra vertas teismo pasitikėjimo ir jam paskirtos bausmės vykdymÄ 2 metų terminui. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir jos padarymo aplinkybes kaltinamajam atidedant bausmės vykdymÄ skirtini BK 75 str. 5 d. 5 p. numatytas įpareigojimas ir BK 67 str. 2 d. 8, 9 p., 721 str., 722 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, kurie teismo nuomonę sulaikys kaltinamÄ jį nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimÄ . Kaltinamasis nebe pirmÄ kartÄ padaro nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ savo Å¡eimos narį – mamÄ E. E. G., todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė numatyta BK 67 str. 2 d. 8 p., 721 str.

įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo metu gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios E. E. G. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 20 m. atstumu. Taip pat kaltinamajam, be kita ko, įvertinus jo atliekamus tyčinius smurtinius veiksmus prieÅ¡ Å¡eimos narį, su bausme skirtina BK 722 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Procesiniai klausimai V. G. ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BPK 140 str., buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. rugsėjo 27 d. 15.00 val. iki 2021 m. rugsėjo 29 d. 10.20 val. (dvi dienos) (t. 1, b. l. 162-166), todėl Å¡is jo laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas įskaitytinas į jam skirtinÄ bausmę (BK 66 str.).

IÅ¡ kaltinamojo valstybės naudai priteistinos 26, 88 Eur proceso (paÅ¡to) iÅ¡laidos teismo Å¡aukimams. Daiktas – E. E. G. pateikta metalinė lazda priduota saugojimui į Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugyklÄ (t. 1, b. l. 42 - 44 ) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas kaip menkavertis. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str., teismas n u s p r e n d ž i a :

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laikÄ Ä¯skaityti V. G. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2021 m. rugsėjo 27 d. 15.00 val. iki 2021 m. rugsėjo 29 d. 10.20 val. (dvi dienos). Bausmės vykdymÄ vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8, 9 punktais, 721, 722 straipsniais, atidėti 2 (dvejiems) metams įpareigojant V.

G. bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti ar bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei skirti V. G. baudžiamojo poveikio priemones – įpareigojimÄ jį bausmės vykdymo atidėjimo metu gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios E. E. G. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 20 metrų atstumu bei įpareigojimÄ 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ V. G. valstybės naudai, 26, 88 Eur (dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 88 ct) proceso iÅ¡laidų.

DaiktÄ â€“ metalinę lazdÄ priduota saugojimui į Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugyklÄ â€“ nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkavertį. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundÄ Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«muose. Teisėjas Ignas Totilas