4e1a2ead-9566-444e-af7f-ea12566bb11e · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas LAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-301-557/2016Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00251-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.;3.26.1.;2.7.4.4.;2.7.4.5.; (S)                                                                               KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 18 d. KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal V.

S. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarimo, kuriuo V. S. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teisėjasn u s t a t ė:V. S. 2016-02-06 suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 4 d. 18.10 val. iki 2016 m. vasario 6 d. 9.58 val. Tauragėje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Toyota Hilux“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio bei atstumo, iÅ¡važiuodamas atbulomis iÅ¡ stovėjimo vietos neįsitikino, jog tai daryti yra saugu, kliudė stovėjusį automobilį, jį apgadino ir iÅ¡ įvykio vietos, su kuria jis susijęs, pasiÅ¡alino, apie įvykį nepranešęs policijai ir neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, tuo pažeidė KET 5, 9, 127, 219.1, 220 ir 222 p. reikalavimus.

Tokie V. S. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.Tauragės rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 14 d. nutarimu nubaudė V. S. pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skyrė jam pagal ATPK 127 str. 2 d. 28 Eur baudÄ , pagal ATPK 130 str. 1 d. 868 Eur baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., skirta galutinė nuobauda – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Teismas be kita ko motyvavo, kad automobilių susidÅ«rimas buvo stiprus.

Pažymėjo, jog nėra pagrindo tikėti V. S. argumentais, jog jis nejuto automobilių susidūrimo, nes jo vairuojamas „Toyota Hilux“ yra didelis, o jo viduje grojo muzika. Iš vaizdo įrašo akivaizdu, jog automobiliui „Toyota Hilux“ atsitraukus nuo automobilio „Audi A4 AVANT“ ir pradėjus važiuoti į priekį, šis stabtelėjo, paskui, pavažiavęs į priekį, prilėtino greitį. Tai, kad V. S. pristabdė automobilį, o paskui važiuodamas sulėtino jo greitį, patvirtina, kad V.

S. pajuto susidÅ«rimÄ (kontaktÄ ) su kitu automobiliu ir į tai sureagavo, todėl padarė iÅ¡vadÄ , jog V. S. turėjo suprasti ir suprato atsitrenkęs į kitÄ automobilį. Apeliaciniu skundu V. S. praÅ¡o panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarimo dalį dėl jo nubaudimo pagal ATPK 130 str. 1 d. ir administracinę bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti. Nurodo, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai ir nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrus byloje surinktus įrodymus, neteisingai ir neobjektyviai juos įvertinus ir padarius tarpusavyje visiÅ¡kai prieÅ¡taringas iÅ¡vadas, neteisingai iÅ¡aiÅ¡kinus ir pritaikius materialinės teisės normÄ , reglamentuojančiÄ pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos, su kuria vairuotojas yra susijęs, pažeidžiant KET.

Pažymi, jog renkant administracinės teisės pažeidimo bylos medžiagÄ , pirmosios instancijos teismo posėdyje aiÅ¡kino, kad pripažįsta, jog sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino J. J. priklausantį automobilį AUDI A4. Nuosekliai nurodė aplinkybes, kad 2016 m. vasario 6 d. apie 13.44 val. buvo sustabdytas policijos pareigÅ«nų ir jo buvo paklausta, ar jis buvo atvykęs 2016 m. vasario 4 d. apie 18.10 val. prie „Norfos“ parduotuvės. Jis iÅ¡ karto prisiminė ir policijos pareigÅ«nams nurodė, kad maždaug tokiu laiku kartu su nepilnamečiu sÅ«numi buvo Å¡ioje parduotuvėje.

Policijos pareigÅ«nai jam pasakė, kad važiuodamas atbuline eiga jis atsitrenkė į aikÅ¡telėje stovėjusį kitÄ automobilį ir jį apgadino, o pats iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. Jam tai buvo staigmena, kadangi jis tikrai, 2016 m. vasario 4 d. apie 18.10 val. iÅ¡važiuodamas iÅ¡ parduotuvės „Norfa“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, jokio smÅ«gio nejuto ir nematė, kad bÅ«tų atsitrenkęs į kitÄ automobilį. Todėl jis kategoriÅ¡kai neigia, kad pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio vietos.ATPK 130 str. 1 d. dispozicijoje yra nurodyta, kad pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas susijęs, pažeidžiant KET užtraukia administracinę atsakomybę.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina sÄ moningai, siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės (Žr. nutartys administracinėse teisės pažeidimų bylose Nr. N16-2330/2007, Nr. N63-2972/2010, Nr. N62-5002/2010, Nr. N575-578/2012, Nr. N575-718/2012 ir kt.). Be to, asmuo gali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuomet, kai byloje yra iÅ¡aiÅ¡kinamos visos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, jos visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tiriamos bei įvertinamos (ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d.).

LAT formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino.

Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagÄ vertinant visas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan. atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai.

Ir prieÅ¡ingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos tyčia nepasiÅ¡alino (arba pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (LAT nutartys Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013, 2AT-7-3-2013). Taigi LAT praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 str. 1 d., akcentuojamas asmens siekis iÅ¡vengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iÅ¡ įvykio vietos pažeidžiant KET taisykles.Pažymi, jog jis nuosekliai nurodė, kad iÅ¡važiuodamas iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės prie „Norfos“ parduotuvės, važiuodamas atbuline eiga jis tikrai nepajuto, kad atsitrenkė į ten stovėjusį automobilį.

Pirmosios instancijos teismas, tirdamas administracinėje byloje esančius įrodymus, teismo posėdyje neperžiÅ«rėjo vaizdo įraÅ¡o ir dėl jo apeliantui jokių klausimų nepateikė, o V. S. pats paaiÅ¡kinti apie šį įraÅ¡Ä nieko negalėjo, nes jis posėdyje nebuvo peržiÅ«rėtas. Tačiau priimdamas nutarimÄ , pirmosios instancijos teismas nurodė, kad remiasi vaizdo įraÅ¡u ir nurodė, kad iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o akivaizdu, jog automobiliui „Toyota Hiliux“ atsitraukus nuo automobilio „Audi A4 Avant“ ir pradėjus važiuoti į priekį, Å¡is stabtelėjo, paskui, pavažiavęs į priekį, sulėtino greitį.

Jeigu pirmosios instancijos teismas bÅ«tų tyręs šį įrodymÄ , t. y. teismo posėdžio metu V. S. dalyvaujant peržiÅ«rėjęs vaizdo įraÅ¡Ä , apeliantas bÅ«tų paaiÅ¡kinęs Å¡iÄ situacijÄ . Tuo metu, kai jis su nepilnamečiu sÅ«numi išėjo iÅ¡ „Norfos“ parduotuvės, jau buvo tamsu. Po to, kai susipažino su pirmosios instancijos teismo nutarimu, buvo peržiÅ«rėtas vaizdo įraÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad jie su sÅ«numi atėjo į automobilį. V. S., važiuodamas tikrai mažu greičiu, kad iÅ¡važiuotų iÅ¡ stovėjimo aikÅ¡telės, turėjo važiuoti atbuline eiga.

Automobilis yra didelis, jį užvedus, muzika įsijungia automatiÅ¡kai. V. S. važiavo mažu greičiu ir tikrai nejuto jokio smÅ«gio. Tokio smÅ«gio nejuto ir jo nepilnametis sÅ«nus, sėdėjęs priekinėje keleivio sėdynėje, nes jis jam bÅ«tų kÄ nors pasakęs, jei bÅ«tų pajutęs kokį nors kontaktÄ ar iÅ¡girdęs susidÅ«rimo garsÄ . Automobilyje yra automatinė pavarų dėžė. Pavažiavus atbuline eiga, reikėjo perjungti pavarÄ , todėl automobilis akimirksniui sustojo. Jis tikrai nelėtino greičio tyčia, o lėtai važiavo tiek atbuline eiga, tiek į priekį.

Kai įsėdo į automobilį, jo nepilnametis sÅ«nus pasakė, kad neranda mobilaus ryÅ¡io telefono. V. S. jam pasakė, kad ieÅ¡kotų arba sustos ir eis į parduotuvę paieÅ¡koti. Tačiau tuo metu jis rado savo telefonÄ kiÅ¡enėje ir pasakė, kad jį turi kiÅ¡enėje, todėl apeliantas nesustojo. Kad V. S. vairuojamas automobilis atsitrenkė į kitÄ automobilių aikÅ¡telėje stovėjusį automobilį jis nejuto, negirdėjo ir jo važiavimas niekuo nebuvo susijęs su atsitrenkimu į kitÄ automobilį.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, teismo posėdyje netyręs vaizdo įraÅ¡o medžiagos ir nepateikęs jam klausimų, padarė absoliučiai nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jis tariamai sureagavo į tai, kad pajuto atsitrenkimÄ (kontaktÄ ) į kitÄ automobilį.

Tai yra tik pirmosios instancijos teismo padaryta prielaida, o ne objektyvÅ«s ir neÅ¡aliÅ¡ki įrodymai, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti teisėtÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad sukėlęs eismo įvykį, V. S. suprato tai ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, stengdamasis nuslėpti eismo įvykį. Nuo 2016 m. vasario 4 d. 18.10 val. iki 2016 m. vasario 6 d. 13.44 val., t. y. iki tol, kol policijos pareigÅ«nai jam nepasakė, kad jis sukėlė eismo įvykį prie „Norfos“ parduotuvės, jis tikrai nieko nežinojo ir nepastebėjo apgadinto savo automobilio.

Atkreipia dėmesį į tai, kad ir nukentėjusysis J. J. tÄ pačiÄ dienÄ nepastebėjo, kad apgadintas jo automobilis, nes apgadinimas buvo nedidelis. Sužinojęs, kad sukėlė eismo įvykį, V. S. nieko neneigė, o susirado nukentėjusįjį, jo atsiprašė ir susitarė dėl materialinės žalos atlyginimo, t. y. kad jis kreipsis į V. S. automobilį apdraudusį draudikÄ . Mano, kad pirmosios instancijos teismas nevertino labai svarbių aplinkybių, kad jeigu bÅ«tų supratęs, kad atsitrenkė į kitÄ automobilį ir tokiu bÅ«du sukėlė eismo įvykį, jam nebuvo absoliučiai jokio pagrindo pasitraukti iÅ¡ eismo įvykio vietos, nes jo vairuojamas automobilis buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir bet kokiu atveju žalÄ atlygina draudikas.

Automobiliui buvo atlikta techninė apžiÅ«ra, tuo metu jis buvo blaivus. Jis važiavo ne vienas, o su nepilnamečiu sÅ«numi ir jeigu bÅ«tų pajutę, kad atsitrenkė į kitÄ automobilį, tai vien dėl to, kad buvo su sÅ«numi, bÅ«tų sustojęs ir pasižiÅ«rėjęs ar sukėlė eismo įvykį, ar apgadino kitÄ automobilį. Be to, jis dažnai atvažiuoja į „Norfos“ parduotuvę ir labai gerai žino, kad prie Å¡ios parduotuvės yra vaizdo kameros. Pajutęs kontaktÄ su kitu automobiliu ir supratęs, kad sukėlė eismo įvykį, tikrai nebÅ«tų bandęs pasitraukti iÅ¡ eismo įvykio vietos, žinodamas, kad jo automobilis yra filmuojamas ir eismo įvykis tyra užfiksuotas vaizdo kamerų.

V. S. nepajuto susidÅ«rimo ir tai gali paaiÅ¡kinti tomis aplinkybėmis, kad jo vairuojamame automobilyje grojo muzika, automobilis yra didelis, tuo tarpu automobilio greitis buvo labai mažas.Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas, nutarime vertindamas vaizdo įraÅ¡Ä , kuris nebuvo tirtas teismo posėdyje, padarė iÅ¡vadÄ , kad susidÅ«rimo smÅ«gis buvo stiprus ir V. S. vairuoto automobilio bamperis pakrypęs. Tai neatitinka realios tikrovės. Apelianto vairuoto automobilio galinis bamperis yra tik neženkliai įlenktas, o ne pakrypęs, kaip nurodo pirmosios instancijos teismas (tai užfiksuota eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 5)).

Å iame dokumente užfiksuotas vairuoto automobilio galinio deÅ¡inės pusės sparno apgadinimas niekaip nesusijęs su Å¡iuo eismo įvykiu, nes V. S. vairuojamo automobilio kairiu sparnu nebuvo atsitrenkta į kitÄ automobilį. Pirmosios instancijos teismas, apraÅ¡ydamas kito automobilio, t. y. AUDI A4 Avant apgadinimus, nurodo, kad Å¡is automobilis įlenktas keliose vietose. Tačiau policijos pareigÅ«nų suraÅ¡ytoje eismo įvykio schemoje nurodyta, kad automobiliui AUDI A4 Avant buvo įlenktos priekinės deÅ¡inės pusės durelės. Pats nukentėjusysis nurodė irgi tas pačias aplinkybes, kad įlenktos priekinės kairės pusės durelės vienoje vietoje, o ne keliose, kaip nurodo pirmosios instancijos teismas priimtame nutarime.

Nutarime nurodyta, kad iÅ¡važiuodamas iÅ¡ aikÅ¡telės V. S. sulėtino greitį, taigi, jeigu jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį ir iÅ¡ jo „pabėgo“, vadinasi, V. S. turėjo kuo skubiau pasiÅ¡alinti iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės ir važiuoti kuo greičiau, o ne sulėtinti savo vairuojamo automobilio greitį. Teismas nurodė, kad jis privalėjo suvokti ir suvokė, jog atsitrenkė į kitÄ automobilį ir tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o. Tačiau peržiÅ«rėjus šį įraÅ¡Ä akivaizdu, kad V.

S. nebuvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, nematė, kad yra kliudytas kitas automobilis, važiavo kartu su nepilnamečiu sÅ«numi, kuris, nors nebuvo apklaustas bylÄ nagrinėjant teisme, bet akivaizdu, kad iÅ¡girdęs ar pajutęs smÅ«gį, bÅ«tų tėvui pasakęs. Aplinkybę, kad negirdėjo ir nepajuto to fakto, kad atsitrenkė į kitÄ automobilį, paaiÅ¡kina tuo, kad jo vairuojamas automobilis buvo didelis, garsiai automobilyje grojo muzika, todėl nesuprato ir nepajuto atsitrenkimo momento. PrieÅ¡ingai, negu nurodyta nutarime, abiejų automobilių apgadinimai yra nedideli.

AUDI A4 AVANT vairuotojas apgadinimÄ pastebėjo tik kitÄ dienÄ , o V. S. bamperį pamatė tik tada, kai jam parodė policijos pareigÅ«nai. Jeigu bÅ«tų slėpęs faktÄ , kad sukėlė eismo įvykį, galėjo bamperį uždažyti ar kitaip paÅ¡alinti apgadinimÄ , jeigu jį bÅ«tų pastebėjęs ir norėjęs paslėpti eismo įvykio pasekmes. Absoliučiai jokių duomenų, rodančių, kad jis pasiÅ¡alindamas tikėjosi apsunkinti eismo įvykio nustatymÄ , jo aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan., Å¡ioje byloje nėra.

Mano, kad visuma Å¡ių argumentų patvirtina jo nuoÅ¡irdų ir nuoseklų paaiÅ¡kinimÄ , kad tikrai nepajuto, jog vairuodamas automobilį ir važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į automobilių aikÅ¡telėje stovėjusį kitÄ automobilį, todėl jo veiksmuose nėra nusižengimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. sudėties, nes veikdamas tiesiogine tyčia jis nepasitraukė iÅ¡ eismo įvykio vietos. Tai atsitiko dėl neatsargumo sukėlus eismo įvykį ir pačiam apie tai nežinant, iÅ¡važiavo iÅ¡ eismo įvykio vietos, neužpildęs deklaracijos ir nepranešęs policijai.IÅ¡plėstinės 2013 m. kovo 26 d.

LAT kolegijos priimtoje nutartyje (administracinės bylos Nr. 2AT-7-3-2013) pažymėta, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų Å¡ios rÅ«Å¡ies teisinės atsakomybės sÄ lygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno bÅ«tinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

ApibÅ«dinant subjektyviuosius pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio požymius pažymėtina, kad Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ir Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas patraukdamas V. S. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. rėmėsi ne objektyviais, teismo posėdžio metu patikrintais ir nuosekliais įrodymais, o padarė tik prielaidas, kurios neatitinka realios tikrovės ir yra visiÅ¡kai neobjektyvios.

Dėl tos priežasties pirmosios instancijos teismo nutarimas dalyje dėl nuobaudos paskyrimo pagal ATPK 130 str. 1 d. turi bÅ«ti panaikintas, o administracinė byla jo atžvilgiu nutraukta.Apeliacinis skundas netenkintinas.V. S. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymÄ . IÅ¡ apeliacinio skundo motyvų matyti, kad V. S. ginčija kaltę tik dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo, argumentų dėl jo nubaudimo pagal ATPK 127 str. 2 d. nepateikia, su Å¡io pažeidimo padarymu sutinka, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako.

Apeliantas skunde nurodo, kad nepajuto, jog padarė eismo įvykį, taip galėjo nutikti tiek dėl didelių automobilio gabaritų, tiek dėl salone grojusios muzikos ar dėl tamsaus paros meto, jis neturėjo jokio motyvo pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, nes automobilis buvo techniÅ¡kai tvarkingas, apdraustas, o jis pats buvo blaivus, todėl jo veiksmuose nėra ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties bÅ«tinosios subjektyviosios pusės – tiesioginės tyčios, todėl byla jo atžvilgiu turi bÅ«ti nutraukta.ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas patikrino byloje esančius įrodymus, apelianto skundo argumentus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad V. S. padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytÄ pažeidimÄ . ATPK 130 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 d. apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. KET 222 p. nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

Å iuo atveju V. S. veika atitinka Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 d. numatytÄ eismo įvykio sÄ vokÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad jam kilo KET 222 numatyta pareiga ir jis privalėjo praneÅ¡ti policijai apie įvykusį eismo įvykį.Apeliantas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde neneigia aplinkybės, kad pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, tačiau nurodo, kad tai padarė ne tyčia, o todėl, kad nepajuto, jog kliudė kitÄ automobilį ir nesuprato, kad įvyko eismo įvykis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino.

Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagÄ vertinant visas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013, 2AT-10-2014).

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d. užtraukia vairuotojo pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Pagal minimo pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikÅ¡ti tik sÄ moningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti, kad iÅ¡ autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus iÅ¡vengti atsakomybės, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.

Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d., turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Nagrinėjamoje byloje esančiais duomenimis: parduotuvės saugumo vaizdo kamera užfiksuotu vaizdo įrašu (b. l. 28), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b. l. 3), eismo įvykio vietos schema (b. l. 5), apgadintų automobilių fotografijomis (b. l. 6-13), transporto priemonių techninės apžiūros aktais (b. l. 15-16) neabejotinai nustatyta, kad V.

S. iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino tyčia. Nors apeliantas teigia, kad jis nejuto ir nematė, kad kliudė kitÄ Å¡alia stovėjusį automobilį, tačiau tokius jo argumentus paneigia byloje esantis vaizdo įraÅ¡as (b. l. 28). Analizuojant vaizdo įraÅ¡Ä matyti, kad 2016-02-04 18.15.10 val. V. S. su sÅ«numi iÅ¡eina iÅ¡ prekybos centro ir sėda į automobilį, 18.15.47 val. atbuline eiga pajuda iÅ¡ stovėjimo vietos, 18.16.00 val. atsitrenkia į prie parduotuvės stovėjusio lengvojo automobilio keleivio pusę (sustoja bÅ«damas įsirėmęs į automobilį), 18.16.03 val. pajuda iÅ¡ susidÅ«rimo vietos, ir lėtai, Å¡iek tiek pristabdęs, 18.16.09-12 val. nuvažiuoja.

Ä®raÅ¡as atskleidžia, kad smÅ«gis buvo pakankamai stiprus, nuo jo sujudėjo ir Å¡iek tiek į Å¡onÄ pasislinko nukentėjusiojo automobilis, smÅ«gio sukeltas lingavimas stebimas ir pažeidėjo automobilyje. Kad susidÅ«rimas buvo pakankamai stiprus, akivaizdu ir iÅ¡ byloje esančių transporto priemonės apžiÅ«ros aktų (b. l. 15-16) bei fotonuotraukų (b. l. 6-13), kuriose matyti, jog stipriai įlenktos ir nubraižytos Audi A4 Avant priekinės deÅ¡inės pusės durelės. Å ios aplinkybės rodo, kad nepaisant to, kad pažeidėjo automobilis yra didesnių gabaritų lengvasis automobilis, net ir automobilio salone, pasak pažeidėjo, garsiai grojant muzikai, apeliantas be jokios abejonės turėjo pajusti susidÅ«rimÄ vien dėl staigaus automobilio sulėtėjimo ir prasidėjusio lingavimo.

Negalima sutikti su apelianto samprotavimu, jog tai, kad apgadinimas buvo stiprus, neva paneigia aplinkybė, jog nukentėjusysis tik po kelių dienų pastebėjo apgadinimus – eismo įvykio metu buvo sugadintos keleivio durelės, todėl natÅ«ralu, kad grįžęs iÅ¡ prekybos centro nukentėjusysis, sėsdamas į vairuotojo puse prie Å¡aligatvio pastatytÄ automobilį, neturėjo galimybės pastebėti kitoje maÅ¡inos pusėje esančio apgadinimo, tačiau kitÄ dienÄ nuėjęs prie automobilio, jis apgadinimÄ iÅ¡kart pastebėjo ir pranešė policijai.Apeliantas nurodo, kad smÅ«gio nejutimas galėjo bÅ«ti nulemtas ir tamsaus paros meto, tačiau iÅ¡ vaizdo medžiagos matyti, jog aikÅ¡telė apÅ¡viesta, ir galima gerai įžiÅ«rėti joje esančius objektus.

Be to, išėjęs iÅ¡ parduotuvės ir eidamas link savo automobilio, V. S. praėjo ir pro jo vėliau apgadintÄ Audi A4, todėl jis šį automobilį apÅ¡viestoje aikÅ¡telėje be abejonės galėjo ir turėjo pamatyti. Kita vertus, net ir tamsoje atsitrenkus į kitÄ automobilį jo nematant, smÅ«gis turėjo bÅ«ti jaučiamas dėl paties V. S. vairuoto automobilio prasidėjusio lingavimo. Apeliaciniame skunde kelis kartus kartojama, jog smÅ«gio nejuto ir nepilnametis sÅ«nus, sėdėjęs priekinėje keleivio sėdynėje, nes jis V.

S. bÅ«tų kÄ nors pasakęs, jei bÅ«tų pajutęs kokį nors kontaktÄ ar iÅ¡girdęs susidÅ«rimo garsÄ . Tačiau iÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o matyti, kad po susidÅ«rimo keleivio vietoje sėdintis sÅ«nus iÅ¡kart sureaguoja, atsisuka ir žiÅ«ri į apgadintÄ automobilį, o pažeidėjui nuvažiuojant iÅ¡ įvykio vietos ir Å¡iek tiek pristabdant 18.16.09-12 val., vaikas įdėmiai stebi likusį apgadintÄ automobilį. Taigi akivaizdu, jog susidÅ«rimÄ pajuto tiek V. S., tiek ir jo sÅ«nus, tačiau nepaisant to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesustojo, ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino.Ginčydamas apylinkės teismo pateiktÄ vaizdo įraÅ¡e užfiksuotų įvykių vertinimÄ , V.

S. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas administracinėje byloje esančius įrodymus, teismo posėdyje neperžiÅ«rėjo vaizdo įraÅ¡o ir dėl jo apeliantui jokių klausimų nepateikė, o V. S. pats paaiÅ¡kinti apie šį įraÅ¡Ä nieko negalėjo, nes jis posėdyje nebuvo peržiÅ«rėtas. Apygardos teismas pažymi, jog iÅ¡ pirmos instancijos teismo posėdžio protokolo (b. l. 31-34) matyti, kad teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė nurodė, kad su bylos medžiaga yra susipažinta, o teismui iÅ¡vardijus byloje esančius duomenis (tame tarpe ir vaizdo įraÅ¡Ä ), jokių praÅ¡ymų pareikÅ¡ta nebuvo, apeliantas ir jo atstovė peržiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡o neprašė (b. l. 33), todėl teismo posėdžio metu neperžiÅ«rėdamas vaizdo įraÅ¡o, teismas procesinio pažeidimo nepadarė.

Kita vertus, ir be V. S. paaiÅ¡kinimų teismas tinkamai iÅ¡analizavo vaizdo įraÅ¡e užfiksuotus įvykius ir padarė teisingas iÅ¡vadas dėl V. S. veiksmų. Savo paaiÅ¡kinimus dėl vaizdo įraÅ¡o apeliantas iÅ¡dėstė apeliaciniame skunde, jie yra vertinami nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka. Nors skunde V. S. nurodo, kad iÅ¡ įraÅ¡o matyti, jog po susidÅ«rimo jis sulėtino greitį, o tuo atveju, jei jis bÅ«tų supratęs, kad padarė eismo įvykį, jis turėjo bandyti kuo skubiau pasiÅ¡alinti iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės ir važiuoti kuo greičiau, pastebėtina, jog lėtas važiavimas gali bÅ«ti paaiÅ¡kinamas ir pažeidėjo siekiu įsitikinti, jog jo padarytas pažeidimas liko nepastebėtas aplinkinių (sÅ«nus per langÄ atidžiai stebėjo aplinkÄ ), ir jis pasiÅ¡alinęs iÅ¡vengs atsakomybės.Kaip vienÄ iÅ¡ argumentų, jog smÅ«gio nejuto, V.

S. nurodo, kad kitu atveju jis bÅ«tų galėjęs bamperį uždažyti ar kitaip paÅ¡alinti apgadinimÄ , jeigu bÅ«tų pastebėjęs, jog sukėlė eismo įvykį ir bÅ«tų norėjęs paslėpti pasekmes. Atkreiptinas dėmesys, jog per tokį trumpÄ laikÄ suremontuoti automobilį užmaskuojant eismo įvykio pasekmes nėra paprasta, be to, Å¡viežias dažų sluoksnis kaip tik patvirtintų, jog V. S. pajuto smÅ«gį ir bando paslėpti padarinius. Kita vertus, V. S. sekančiÄ dienÄ nesulaukęs policijos pareigÅ«nų galėjo manyti, jog jo veiksmai prekybos centro aikÅ¡telėje liko nepastebėti, ir jam pavyko iÅ¡vengti atsakomybės dėl eismo įvykio sukėlimo.

Apeliantas taip nurodo, jog tuo atveju, jei būtų pajutęs smūgį, jis būtų nepasišalinęs, nes žino, kad prekybos centro aikštelė filmuojama, o jo automobilis yra apdraustas ir techniškai tvarkingas. Apygardos teismas pažymi, kad dažnai panašiose situacijose pažeidėjai, turėdami labai mažai laiko sprendimo priėmimui, elgiasi spontaniškai, ir pajutę, jog sukėlė eismo įvykį, iš jo skubiai pasišalina, gerai neapsvarstydami visų aplinkybių (jog stovėjimo aikštelė filmuojama, ar kad kažkas galėjo matyti eismo įvykį) ir gresiančių pasekmių, tačiau tai nesumažina tokio elgesio pavojingumo.

Kita vertus, toks elgesys neretai bÅ«na sÄ lygotas vairuojančio asmens neblaivumo – girtas asmuo negali blaiviai vertinti situacijos, be to, jis stengiasi iÅ¡vengti atsakomybės dėl vairavimo bÅ«nant neblaiviam, ir bÅ«tent tai nulemia sprendimÄ pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos. Nors skunde apeliantas nurodo, jog eismo įvykio metu jis buvo blaivus, ir byloje nėra duomenų, jog įvykio padarymo metu jis buvo girtas, tačiau iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad įsėdęs į automobilį, V. S. ilgai nepajuda iÅ¡ vietos, vienÄ po kito įjungia tai kairį, tai deÅ¡inį posÅ«kių signalus, kol pajudėjęs atbulomis atsitrenkia į už jo stovėjusį automobilį, ir trÅ«kčiodamas nuvažiuoja į priekį.

Toks nenatÅ«ralus vairuotojo elgesys kelia pagrįstų abejonių, ar eismo įvykio metu V. S. iÅ¡ tiesų buvo blaivus, tokį manymÄ dar labiau sustiprina bylos duomenys, kad jis nevengia sėsti už vairo iÅ¡gėręs: pažeidimo metu V. S. turėjo galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ už vairavimÄ 2015-04-02 bÅ«nant neblaiviam, be to, ir 2016-04-06, jį sustabdžius dėl nagrinėjamo 2016-04-04 dienos įvykio, jis vairavo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,72 prom.), už kÄ buvo nubaustas Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-03-22 nutarimu (nutarimas apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, tačiau V.

S. kaltės klausimas apeliaciniame skunde nekeliamas). Taigi negalima kategoriÅ¡kai paneigti, jog V. S. eismo įvykio metu galėjo bÅ«ti neblaivus ir dėl to turėti motyvÄ pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos. Kita vertus, teismų praktikoje pažymima ir tai, kad eismo įvykį sukėlusio asmens motyvas, tikslas, dėl kurių jis pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, nėra bÅ«tinas ATPK 130 str. 1 d. nurodyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-9-746/2015).Visos Å¡ios aplinkybės, apygardos teismo vertinimu, leidžia daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog V.

S., suvokdamas, kad sukėlė eismo įvykį, sÄ moningai ir tyčia, siekdamas už savo veiksmus iÅ¡vengti atsakomybės, pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos apie eismo įvykį nepranešęs policijai, nors KET 222 p. imperatyviai nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį policijai. Kadangi V. S. iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukė apie eismo įvykį nepranešęs policijai, kaip to reikalauja KET 222 p., pripažįstama, kad jis iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisykles.

Remiantis iÅ¡dėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. S. veikoje yra visi ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, apeliacinio skundo argumentai V. S. kaltės neduoda pagrindo daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ .

Pirmosios instancijos teismo nutarimas apeliacinio skundo ribose yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti teismo nutarimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a:V. S. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarimÄ nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                  Linas Pauliukėnas