4e1a239b-0a42-461e-ac8a-5b73126f0ea3 · Lietuvos apeliacinis teismas

Pranešėjas L Baudžiamoji byla Nr. 1A-339/2014Proceso Nr. 1-52-1-00089-2013-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.10.3.; 1.2.10.4.; 1.2.19.4.; 1.2.28.7.; 1.2.29.1. (S)                                                                                                              LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),teisėjų:

Laimos Garnelienės, Lino Žukausko,sekretoriaujant Martynai PauÅ¡aitei,dalyvaujant prokurorui Dariui Stankevičiui,gynėjams Vincui Pacevičiui, Vytautui Vinikui,iÅ¡teisintiesiems M. K., E. B.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokurorės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pagal BK 24 str. 3 d., 228 str. 2 d. iÅ¡teisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusi­Å¾en­gimo požymių;

E. B. pagal BK 24 str. 5 d., 228 str. 2 d., BK 167 str. 1 d. iÅ¡teisintas, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar bau­džia­mojo nusižengimo požymių. M. K. taip pat iÅ¡teisintas ir pagal BK 167 str. 1 d., BK 168 str. 1 d., BK 297 str. 1 d., BK 300 str. 1 d., o E. B. iÅ¡teisintas ir pagal BK 297 str. 1 d., BK 300 str. 1 d., dėl iÅ¡teisinimo pagal Å¡iuos baudžiamuosius įstatymus nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: M. K. buvo kaltinamas tuo, jog bÅ«damas valstybės tarnautoju – dirbdamas Aly­taus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus patrulių bÅ«rio patruliu, sukurstytas kito asmens daryti nusikalstamÄ veikÄ , piktnaudžiavo tar­ny­bine padėtimi siekiant asmeninės naudos sau ir kitiems asmenims, nesant kyÅ¡ininkavimo požymių, neteisėtai rinko ir atskleidė informacijÄ , sudarančiÄ tarnybos paslaptį apie asmens privatų gyvenimÄ , kuriÄ sužinojo dėl savo tarnybos: asmeninių pažinčių su E. B. pagrindu, siekiant asmeninės naudos – ateityje palai­ky­ti draugiÅ¡kus santykius, 2012-12-07 tyrimo metu nenustatytoje vietoje, bÅ«damas jo sukurstytas ir su­si­taręs su juo dėl tarnybinės informacijos apie privatų asmens gyvenimÄ tikrinimÄ , teikimÄ ir nau­dojimÄ jo interesais, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Vie­Å¡osios policijos skyriaus operatyvaus valdymo grupėje (toliau – Alytaus AVPK Druskininkų PK VPS OVG), pasinaudodamas savo pareigomis, tyčia pažeisdamas Lietuvos policijos generalinio komi­sa­ro 2008-12-16 įsakymu Nr. 5-V-775 „Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis siste­mo­mis administravimo“ taisyklių 16.1, 16.3, 16.5 punktuose numatytus reikalavimus, kuriais registrų naudotojui drau­džiama naudotis registrų duomenimis ne tarnybos tikslais, be teisėto pagrindo tvarkyti registrų duo­menis, juos perduoti kitiems asmenims ar pavieÅ¡inti, neturėdamas teisėto pagrindo, pasi­nau­do­da­mas tuo, kad Alytaus AVPK Druskininkų PK VPS OVG specialistas D.

Č. darbo vietoje savo pri­sijungimo duomenimis buvo prisijungęs prie policijos programinės priemonės (toliau – VRIS nar­Å¡yk­lės) ir pasitraukęs nuo darbo vietos, siekdamas nuslėpti neteisėtus veiksmus ir dėl to su­klas­to­da­mas tik­rÄ dokumentÄ â€“ įvesdamas į VRIS narÅ¡yklę klaidingus duomenų pa­ieÅ¡­kos pagrindus – „Kitas tar­ny­bi­nis naudojimas, KET“, vykdydamas kurstytojo E. B. netei­sė­tus praÅ¡ymus ir veik­da­mas jo in­te­re­sais, tikrino policijos duomenų bazėje apie jį dominančius asme­nis, tai yra tikrino, rinko ir teikė tar­ny­binę informacijÄ apie privatų asmens gyvenimÄ , atlikdamas Å¡iuos veiksmus:2012-12-13, apie 6 val. 25 min. val., bÅ«damas Alytaus AVPK Druskininkų PK VPS OVG,esančioje Druskininkuose, (duomenys neskelbtini), pasinaudojęs tuo, kad specialistas D.

Č. savo pri­si­jun­gimo duomenimis buvo prisijungęs prie VRIS nar­Å¡yk­lės ir laikinai pasitraukęs iÅ¡ darbo vietos esan­Äios prie kompiuterio, prie jo prisėdo ir E. B. pra­Å¡ymu tikrino tarnybos paslaptį sudarančiÄ in­for­macijÄ â€“ nevieÅ¡us elektroninius duomenis apie V. L., kurie niekaip nėra susiję su jo nu­ro­dy­tu kitu tarnybiniu naudojimu ir KET, asmens anketinius duo­menis, jo vardu registruotas trans­por­to prie­mones ir bendraudamas tiesiogiai telefonu, Å¡iÄ infor­ma­ci­jÄ perdavė E. B..Tokiu bÅ«du jis klastodamas dokumentus rinko ir atskleidė kitiems asmenims informacijÄ , su­da­rančiÄ tarnybos paslaptį, kuriÄ sužinojo dėl savo tarnybos, nesant Å¡nipinėjimo ar padėjimo už­sie­nio valstybei veikti prieÅ¡ Lietuvos RespublikÄ požymių, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir pa­Å¾ei­dė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str. 2 d., kurioje garantuota asmens privataus gyve­ni­mo nelie­Äiamybė, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m.

įstatymo Nr. 66-2130) 15 str. 1 d. 1, 3, 5, 9 punktų nuostatas, kuriose nustatytos valstybės tarnautojų prie­volės laikytis Lie­tuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, gerbti žmogaus teises bei laisves, vengti viešųjų ir pri­va­Äių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, nesinaudoti bei neleisti nau­do­tis tarnybine ar su tar­ny­ba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai. Å iais veiksmais M. K. diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ , sumenkino valstybinės institucijos – policijos įstaigos au­toritetÄ ir, suvaržydamas asmens konstitucines teises, padarė didelę žalÄ valstybės interesams bei fi­zi­niams asmenims.

M. K. buvo kaltinamas pagal BK 24 str. 3 d., 228 str. 2 d., 167 str. 1 d., 168 str. 1 d., 297 str. 1 d., 300 str. 1 d. E. B. buvo kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslÄ neteisėtai rinkti informacijÄ apie pri­vatų asmens gyvenimÄ , asmeninių pažinčių su Alytaus AVPK Druskininkų PK VieÅ¡osios policijos skyriaus patrulių bÅ«rio patruliu M. K. pagrindu, siekiant ateity palaikyti draugiÅ¡kus santykius su juo, 2012-12-07, tyrimo metu nenus­ta­ty­to­je vietoje, sukurstė šį valstybės tarnautojÄ daryti nusikalstamÄ veikÄ â€“ jo praÅ¡ymu piktnaudžiauti tar­ny­ba ir klastojant dokumentus tikrinti policijos informacinės sis­te­mos bazes, atskleisti jam tarnybinę infor­ma­cijÄ , sudarančiÄ tarnybos paslaptį apie privatų asmens gy­ve­nimÄ jo interesais, nesant ketinimo pa­pirkti, tai yra neteisėtai rinkti ir perduoti duomenis apie asmens pri­vatų gyvenimÄ už tai gauti as­me­ni­nės naudos sau ikiteisminiame tyrime Nr. 17-1-02646-11.Sukurstęs M.

K. – naudotojÄ , turintį teisę dirbti su policijos registrais ir informacinėmis sistemomis ir turinį teisę teisės aktų nustatyta tvarka prisijungti prie policijos informacinės sistemos ir tikrinti duomenis apie asmens privatų gyvenimÄ , Å¡iam sutikus vykdyti neteisėtÄ praÅ¡ymÄ â€“ daryti nu­si­kals­tamÄ veikÄ , M. K. pasinaudodamas savo pa­rei­gomis, tyčia pažeisdamas Lietuvos policijos ge­neralinio komisaro 2008-12-16 įsakymu Nr. 5-V-775 „Naudotojų, dirbančių su registrais ir in­for­ma­ci­nėmis sistemomis administravimo“ taisyklių 16.1, 16.3, 16.5 punktuose numatytus reikalavimus, ku­riais registrų naudotojui draudžiama naudotis registrų duo­me­nimis ne tarnybos tikslais, be teisėto pa­grin­do tvarkyti registrų duomenis, juos perduoti kitiems as­me­nims ar pavieÅ¡inti, neturėdamas teisėto pa­grindo, pasinaudodamas tuo, kad Alytaus AVPK Drus­ki­ninkų PK VPS OVG specialistas D.

Č. darbo vietoje savo prisijungimo duomenimis buvo prisijungęs prie VRIS narÅ¡yklės ir pasi­trau­kęs nuo darbo vietos, neturėdamas teisėto pagrindo, siek­da­mas nuslėpti savo neteisėtus veiksmus ir dėl to suklastodamas tikrÄ dokumentÄ â€“ įvesdamas į VRIS nar­Å¡yklę klai­din­gus duomenų paieÅ¡kos pa­grin­dus – „kitas tarnybinis naudojimas, KET“, 2012-12-13, veik­damas jo in­te­resais, tikrino policijos duo­menų bazes apie jį dominantį asmenį, tai yra tikrino ir teikė tarnybinę in­formacijÄ apie privatų asmens gy­ve­ni­mÄ ir atliko Å¡iuos bendrus, iÅ¡ anksto sutartus veiksmus:M.

K. 2012-12-13 6 val. 25 min. val., bÅ«damas Alytaus AVPK Druskininkų PK VPS OVG, esančioje Druskininkuose, (duomenys neskelbtini), pasinaudojęs savo pareigomis ir tuo, kad spe­cia­lis­tas D. Č. savo prisijungimo duomenimis buvo prisijungęs prie VRIS narÅ¡yklės ir laikinai pa­sitraukęs iÅ¡ darbo vietos esančios prie kompiuterio, prie jo prisėdo ir E. B. praÅ¡ymu tikrino tar­nybos paslaptį sudarančiÄ informacijÄ â€“ nevieÅ¡us elektroninius duomenis apie V. L., kuris niekaip nėra susijęs su M.

K. nurodytu kitu tarnybiniu naudojimu ir KET, asmens anke­ti­nius duomenis, jo vardu registruotas transporto priemones ir bendraudamas tiesiogiai telefonu, Å¡iÄ in­for­macijÄ apie privatų V. L. asmens gyvenimÄ 21 val. 53 min. val. iÅ¡ M. K. gavo.Tokiu bÅ«du jis sukurstė valstybės tarnautojÄ M. K. daryti nusikaltimus – piktnaudžiauti tarnyba ir, klastojant dokumentus, tikrinti policijos informacinės sistemos bazes, atskleisti jam tar­ny­bi­nę informacijÄ , sudarančiÄ tarnybos paslaptį apie privatų asmens gyvenimÄ kuriÄ M.

K. sužinojo dėl savo tarnybos, nesant Å¡nipinėjimo ar padėjimo užsienio valstybei veikti prieÅ¡ Lietuvos RespublikÄ po­Å¾ymių, taip piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str. 2 d., kurioje garantuota asmens privataus gyvenimo neliečiamybė, taip pat Lietuvos Respublikos vals­ty­bės tarnybos įstatymo (1999 m. įstatymo Nr. 66-2130) 15 str. 1 d. 1, 3, 5, 9 punktų nuostatas, kuriose nustatytos valstybės tarnautojų prievolės laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įsta­ty­mų, gerbti žmogaus teises bei laisves, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepikt­nau­džiauti tarnyba, nesinaudoti bei neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nus­ta­to įstatymai ar kiti teisės aktai.Sukurstydamas daryti nusikalstamÄ veikÄ ir jÄ darydamas, M.

K. diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ , sumenkino valstybinės institucijos – policijos įstaigos autoritetÄ ir, suvaržydamas asmens konstitucines teises, padarė didelę žalÄ valstybės interesams bei fiziniams asmenims. Tai yra E. B. buvo kaltinamas pagal BK 24 str. 5 d., 228 str. 2 d., 297 str. 1 d., 300 str. 1 d., ir 167 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas M. K. ir E. B. pagal visus kaltinimus iÅ¡teisino. Dėl M. K. teismas nuosprendyje nurodė, kad Å¡ioje byloje informacijos apie kitÄ asmenį rinkimo mastas ir trukmė (tik vienkartinis adreso sužinojimas ir perdavimas), įvertinus ir visas kitas aplinkybes, nėra pakankamos vertinti jo veiksmus kaip BK 167 str. 1 d. ir 168 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas.

Dėl nusikaltimo, numatyto BK 228 str. 2 d. padarymo, teismas nuosprendyje nurodė, kad M. K. veikoje nėra bÅ«tino piktnaudžiavimo požymio – didelės žalos. Dėl E. B. teismas nuosprendyje nurodė, kad pripažinus, kad jo tariamai kurstyto asmens M. K. veiksmuose nėra Å¡ių nu­si­kals­tamų veiksmų sudėties, nėra pagrindo pripažinti E. B. kaltu kursčius padaryti Å¡ias nusi­kals­ta­mas veikas. E. B. atlikti veiksmai – praÅ¡ymas sužinoti V. L. adresÄ ir perduoti jį Å¡iam kal­ti­namajam, savarankiÅ¡kos nusikaltimo sudėties nesudaro.

Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis dalyje dėl M. K. išteisinimo pagal BK 24 str. 3 d., 228 str. 2 d., E. B. išteisinimo pagal BK 24 str. 5 d., 228 str. 2 d., BK 167 str. 1 d., naikintinas ir priimtinas naujas- apkaltinamasis nuosprendis.Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 2 d.Teismas M. K., E. B. pagal BK 228 str. išteisino nepagrįstai nustatęs, kad nėra būtino piktnaudžiavimo požymio- didelės žalos.Baudžiamosios bylos medžiaga įrodyta, kad M.

K., būdamas valstybės tarnautoju (BK 230 str. 1 dalis), pagal savo pareigas turėdamas galimybę naudotis valstybės registruose esančiais asmens duomenimis tarnybos tikslais, būdamas asmeniškai pažįstamas su E. B., pateikė šiam neviešus elektroninius duomenis apie V. L. asmens anketinius duomenis, šio vardu registruotas transporto priemones. Šių veiksmų neginčija ir M. K. bei E. B., tačiau nurodo, kad tokie M. K. veiksmai tėra tik tarnybinis nusižengimas ir negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui.

Å ios nusikalstamos veikos esmė pasireiÅ¡kia tuo, kad valstybės tarnautojas, nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iÅ¡ tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iÅ¡kraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoritetas. Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimÄ (BK 228 str.) kaip nusikalstamÄ veikÄ nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos (valstybei, tarptautinei organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui) požymis, rodantis padidintÄ piktnaudžiavimo pavojingumÄ .

Konkrečių didelės žalos kriterijų įstatymas nenurodo, todėl Å¡is požymis kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama, pobÅ«dį (ar padaryti formaliai teisėti ar aiÅ¡kiai neteisėti veiksmai), pažeistų interesų ir kaltininko einamų pareigų svarbÄ , padarytos veikos neigiamÄ poveikį institucijos, kurioje dirba kaltininkas, reputacijai, valstybės autoritetui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys: 2009 m. spalio 20 d. nutartis Nr. 2K- 355/2009, 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis 2K-529/2008, 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis 2K- 421/2008, 2007 m. spalio 30 d. nutartis 2K-660/2007, 2007 m. vasario 13 d. nutartis 2K-76/2007).

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 29 d. nutartis Nr. 2K-7-638/2005,2009 m. balandžio 23 d. nutartis 2K-108/2009). Prokurorė nurodo, kad šiame kontekste vertinant M. K. veiksmus, pažymėtina, kad jis atliko aiškiai neteisėtus veiksmus, duomenis iš neviešo valstybės registro perdavė asmeniu, siekiančiam asmeninės naudos, perduodant neviešus M.

L. duomenis, buvo pažeistos Konstitucijoje įtvirtintos asmenų teisės ir laisvės, pasinaudodamas Å¡ia kaltinamojo valstybės tarnautojo veika, E. B. neteisėtai rinko informacijÄ apie asmens privatų gyvenimÄ , už kÄ numatyta baudžiamoji atsakomybė BK 167 str. Ä®vertinus tai, neabejotinai konstatuotina, kad Å¡ie kaltinamųjų veiksmai padarė didelę žalÄ valstybės autoritetui, dėl ko pripažintina, kad veika piktnaudžiaujant tarnyba užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę.Sprendžiant, ar kaltinamieji padarė kvalifikuotÄ piktnaudžiavimÄ , už kurį numatyta baudžiamoji atsakomybė BK 228 str. 2 d., t.y. piktnaudžiavimÄ siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, pažymėtina, kad BK 228 str. 2 d. dispozicijoje nurodytas kvalifikuojantis požymis - turtinės ar kitokios asmeninės naudos siekimas - aiÅ¡kintinas kaip naudos siekimas ne vien tik sau, bet ir savo giminėms, Å¡eimos nariams ir kitiems asmenims, susijusiems ne tik giminystės, bet ir draugystės, partnerystės ir pan. ryÅ¡iais.

Nematerialaus pobūdžio nauda aiškintina kaip karjeros galimybių susikūrimas pačiam sau ar sukūrimas kitiems asmenims, viršininkų palankumo užsitikrinimas ar užtikrinimas kitiems, darbo trūkumų slėpimas, šeimos narių, giminių, kitų artimų žmonių problemų sprendimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 29 d. nutartis Nr. 2K-7- 638/2005). Nagrinėjamoje byloje iš E. B., M.

K. parodymų matyti, kad jie buvo pažįstami keletÄ metų, buvo draugiÅ¡kuose santykiuose- susitikdavo, susiskambindavo. Abiejų jų tikslas buvo iÅ¡spręsti E. B. kilusias asmenines problemas su nukentėjusiuoju V. L.. Todėl akivaizdu, kad gerų tarpusavio santykių palaikymas buvo naudingas abiems pusėms, todėl konstatuotina, kad kaltinamieji siekė asmeninės naudos.M. K. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to valstybei ir fiziniams asmenims buvo padaryta didelė žala ir Å¡iuos veiksmus jis atliko siekdamas asmeninės naudos, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 24 str. 3 d., 228 str. 2 d. kaip vykdytojo.

E. B. praÅ¡ydamas suteikti nevieÅ¡Ä informacijÄ palenkė M. K. piktnaudžiauti tarnyba, todėl jo veika kaip bendrininko kvalifikuotina pagal BK 24 str. 5 d. bei BK 228 str. 2 d.Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 167 str. 1 d.E. B. buvo kaltinamas neteisėtu informacijos apie privatų asmens gyvenimÄ rinkimu pagal BK 167 str. 1 d. Konstitucijos 22 str. 3 d. nustatyta, kad informacija apie privatų asmens gyvenimÄ gali bÅ«ti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymÄ . Byloje nustatyta, kad E. B. neturėjo teisės gauti nevieÅ¡uose valstybės registruose esančios informacijos apie asmenis.

Jo veiksmai, kai jis tyčia, suvokdamas kokiu bÅ«du gali gauti informacijÄ apie V. L. ir jÄ gavo iÅ¡ M. K., atitinka nusikaltimo, numatyto BK 167 str. 1 d., požymius.Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡teisindamas M. K. pagal BK 24 str. 3 d., 228 str. 2 d., E. B. iÅ¡teisindamas pagal BK 24 str. 5 d., 228 str. 2 d., 167 str. 1 d. padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , dėl ko Å¡ioje dalyje nepagrįstai priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nors teisingai įvertinus baudžiamosios bylos aplinkybes Å¡ioje dalyje turi bÅ«ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis.PraÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendį dalyje dėl M.

K. iÅ¡teisinimo pagal BK 24 str. 3 d., 228 str. 2 d., E. B. iÅ¡teisinimo pagal BK 24 str. 5 d., 228 str. 2 d., 167 str. 1 d. ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį:M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 24 str. 3 d., 228 str. 2 d. ir paskirti 550 MGL dydžio (71 500 Lt) baudÄ ;E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 24 str. 5 d., 228 str. 2 d. ir paskirti 450 MGL dydžio (58 500 Lt) baudÄ , nusikaltimÄ , numatytÄ BK 167 str. 1 d., ir paskirti 297 MGL dydžio (38610 Lt) ) baudÄ .

Bausmes subendrinus BK 63 str. 5 d. 2 p. nustatyta tvarka, paskirti galutinę subendrintÄ bausmę - 450 MGL dydžio (58 500 Lt) baudÄ . IÅ¡teisintasis M. K. atsikirtimuose į Kauno apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokurorės apeliacinį skundÄ nurodo, kad prokurorės nurodomose kasacinio teismo nutartyse faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo Å¡ios bylos faktinių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad dėl jo veiksmų iÅ¡ esmės nekilo jokių pasekmių. Byloje nėra nukentėjusių asmenų.

V. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jam dėl M. K. ir E. B. veiksmų nebuvo padaryta nei turtinė, nei neturtinė žala. Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimÄ , kaip nusikalstamÄ veikÄ , nuo tarnybinio nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Didelės žalos požymis, kuris gali bÅ«ti ir turtinio, ir neturtinio pobÅ«džio, bÅ«tinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes:

žalos pobÅ«dį, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos trukmę ir pan. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartÄ pasisakė, kad tokiai teismų praktikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar yra pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar yra pakankamai duomenų iÅ¡vadai apie didelės žalos padarymÄ , neįvertinant kitų teisės Å¡akų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis, nepritartina.

Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties. Didelės žalos požymis, rodantis padidintÄ piktnaudžiavimo pavojingumÄ ir nustatantis takoskyrÄ tarp baudžiamosios ir drausminės atsakomybės, turi bÅ«ti kruopščiai pagrįstas byloje esančių duomenų visumos vertinimu (2K-263/2010, 2K-161/2012, 2K-316/2013).Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jo veiksmai – vienkartinis pasižiÅ«rėjimas į duomenų bazę, neatlygintinas asmens adreso, kuris buvo vieÅ¡ai žinomas, perdavimas, V.

L. nesukėlęs absoliučiai jokių pasekmių, negali bÅ«ti vertinamas kaip nusikaltimas. Vertinant žalos dydį svarbu pažymėti ir tai, kad jis yra žemiausios grandies pareigÅ«nas, jo užimamos pareigos nėra labai reikÅ¡mingos visuomenėje. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, pagrįstai pripažino, kad jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 2 d., požymių. PraÅ¡o Kauno apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti.Teismo posėdyje prokuroras praÅ¡o Kauno apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokurorės apeliacinį skundÄ patenkinti.

IÅ¡teisintieji M. K., E. B. ir jų gynėjai prokurorės apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti. Apeliacinis skundas atmetamas. Apeliaciniame skunde prokurorė skundžia tik tÄ nuosprendžio dalį, kuria M. K. iÅ¡teisintas pagal BK 24 str. 3 d. ir 228 str. 2 d., o E. B. iÅ¡teisintas pagal BK 24 str. 5 d. ir 228 str. 2 d., 167 str. 1 d. Pačiame apeliaciniame skunde pažymėta, kad kita iÅ¡teisinamojo nuosprendžio dalis neskundžiama. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, Å¡iÄ bylÄ ir skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ patikrina tik tiek, kiek to praÅ¡oma prokurorės paduotame apeliaciniame skunde.Kauno apygardos teismo iÅ¡teisinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas Å¡ios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino iÅ¡nagrinėtų įrodymų visumÄ ir pagrįstai M. K. pagal BK 24 str. 3 d. ir 228 str. 2 d., o E. B. pagal BK 24 str. 5 d. ir 228 str. 2 d., 167 str. 1 d. iÅ¡teisino, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).Kauno apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokurorės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nepaneigia apygardos teismo iÅ¡vadų ir negali bÅ«ti pagrindu naikinti arba keisti skundžiamÄ nuosprendį.Å ioje byloje M.

K. buvo kaltinamas pagal BK 24 str. 3 d. ir 228 str. 2 d. tuo, kad, bÅ«damas valstybės tarnautoju – dirbdamas Aly­taus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus patrulių bÅ«rio patruliu, sukurstytas kito asmens daryti nusikalstamÄ veikÄ , piktnaudžiavo tar­ny­bine padėtimi siekiant asmeninės naudos sau ir kitiems asmenims, nesant kyÅ¡ininkavimo požymių, neteisėtai rinko ir atskleidė informacijÄ , sudarančiÄ tarnybos paslaptį apie asmens privatų gyvenimÄ , kuriÄ sužinojo dėl savo tarnybos:asmeninių pažinčių su E. B. pagrindu, siekiant asmeninės naudos – ateityje palai­ky­ti draugiÅ¡kus santykius, 2012-12-07 tyrimo metu nenustatytoje vietoje, bÅ«damas jo sukurstytas ir su­si­taręs su juo dėl tarnybinės informacijos apie privatų asmens gyvenimÄ tikrinimÄ , teikimÄ ir nau­dojimÄ jo interesais, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Vie­Å¡osios policijos skyriaus operatyvaus valdymo grupėje (toliau – Alytaus AVPK Druskininkų PK VPS OVG), pasinaudodamas savo pareigomis, tyčia pažeisdamas Lietuvos policijos generalinio komi­sa­ro 2008-12-16 įsakymu Nr. 5-V-775 „Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis siste­mo­mis administravimo“ taisyklių 16.1, 16.3, 16.5 punktuose numatytus reikalavimus, kuriais registrų naudotojui drau­džiama naudotis registrų duomenimis ne tarnybos tikslais, be teisėto pagrindo tvarkyti registrų duo­menis, juos perduoti kitiems asmenims ar pavieÅ¡inti, neturėdamas teisėto pagrindo, pasi­nau­do­da­mas tuo, kad Alytaus AVPK Druskininkų PK VPS OVG specialistas D.

Č. darbo vietoje savo pri­sijungimo duomenimis buvo prisijungęs prie policijos programinės priemonės (toliau – VRIS nar­Å¡yk­lės) ir pasitraukęs nuo darbo vietos, siekdamas nuslėpti neteisėtus veiksmus ir dėl to su­klas­to­da­mas tik­rÄ dokumentÄ â€“ įvesdamas į VRIS narÅ¡yklę klaidingus duomenų pa­ieÅ¡­kos pagrindus – „Kitas tar­ny­bi­nis naudojimas, KET“, vykdydamas kurstytojo E. B. netei­sė­tus praÅ¡ymus ir veik­da­mas jo in­te­re­sais, tikrino policijos duomenų bazėje apie jį dominančius asme­nis, tai yra tikrino, rinko ir teikė tar­ny­binę informacijÄ apie privatų asmens gyvenimÄ , atlikdamas Å¡iuos veiksmus:2012-12-13, apie 6 val. 25 min. val., bÅ«damas Alytaus AVPK Druskininkų PK VPS OVG, esančioje Druskininkuose, (duomenys neskelbtini), pasinaudojęs tuo, kad specialistas D.

Č. savo pri­si­jun­gimo duomenimis buvo prisijungęs prie VRIS nar­Å¡yk­lės ir laikinai pasitraukęs iÅ¡ darbo vietos esan­Äios prie kompiuterio, prie jo prisėdo ir E. B. pra­Å¡ymu tikrino tarnybos paslaptį sudarančiÄ in­for­macijÄ â€“ nevieÅ¡us elektroninius duomenis apie V. L., kurie niekaip nėra susiję su jo nu­ro­dy­tu kitu tarnybiniu naudojimu ir KET, asmens anketinius duo­menis, jo vardu registruotas trans­por­to prie­mones ir bendraudamas tiesiogiai telefonu, Å¡iÄ infor­ma­ci­jÄ perdavė E. B..M.

K. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir pa­Å¾ei­dė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str. 2 d., kurioje garantuota asmens privataus gyve­ni­mo nelie­Äiamybė, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. įstatymo Nr. 66-2130) 15 str. 1 d. 1, 3, 5, 9 punktų nuostatas, kuriose nustatytos valstybės tarnautojų prie­volės laikytis Lie­tuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, gerbti žmogaus teises bei laisves, vengti viešųjų ir pri­va­Äių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, nesinaudoti bei neleisti nau­do­tis tarnybine ar su tar­ny­ba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai.

Å iais veiksmais M. K. diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ , sumenkino valstybinės institucijos – policijos įstaigos au­toritetÄ ir, suvaržydamas asmens konstitucines teises, padarė didelę žalÄ valstybės interesams bei fi­zi­niams asmenims. E. B. buvo kaltinamas pagal BK 24 str. 5 d. ir 228 str. 2 d., 167 str. 1 d. tuo, jog turėdamas tikslÄ neteisėtai rinkti informacijÄ apie pri­vatų asmens gyvenimÄ , asmeninių pažinčių su Alytaus AVPK Druskininkų PK VieÅ¡osios policijos skyriaus patrulių bÅ«rio patruliu M.

K. pagrindu, siekiant ateity palaikyti draugiÅ¡kus santykius su juo, 2012-12-07, tyrimo metu nenus­ta­ty­to­je vietoje, sukurstė šį valstybės tarnautojÄ daryti nusikalstamÄ veikÄ â€“ jo praÅ¡ymu piktnaudžiauti tar­ny­ba ir klastojant dokumentus tikrinti policijos informacinės sis­te­mos bazes, atskleisti jam tarnybinę infor­ma­cijÄ , sudarančiÄ tarnybos paslaptį apie privatų asmens gy­ve­nimÄ jo interesais, nesant ketinimo pa­pirkti, tai yra neteisėtai rinkti ir perduoti duomenis apie asmens pri­vatų gyvenimÄ už tai gauti as­me­ni­nės naudos sau ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini).Kadangi prokurorės apeliacinis skundas susideda iÅ¡ dviejų dalių, pagal nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 str. 2 d. ir BK 167 str. 1 d., kolegija pagal apeliacinio skundo argumentus iÅ¡ eilės ir pasisako dėl prokurorės argumentų dėl kiekvienos nusikalstamos veikos.Dėl M.

K. ir E. B. iÅ¡teisinimo pagal BK 228 str. 2 d.Kaip minėta, Å¡ioje byloje M. K. buvo kaltinamas piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi siekiant asmeninės naudos sau ir kitiems asmenims, o E. B. buvo kaltinamas sukurstęs M. K. piktnaudžiauti tarnyba siekiant ateityje palaikyti draugiÅ¡kus santykius su juo. Tiek M. K., tiek E. B. neginčijo aplinkybių, kad E. B. iÅ¡ tiesų domėjosi V. L. adresu, o M. K., papraÅ¡ytas E. B., jį gavo iÅ¡ policijos duomenų bazės. M. K. viso proceso metu nuosekliai parodė, kad iÅ¡ tiesų jo draugas E. B. pasakė, kad sukonfliktavo su vienu žmogum, nori su juo susitaikyti, atlyginti ža­lÄ .

Prašė sužinoti to žmogaus (V. L.) adresÄ . Druskininkų PK budėtojų dalyje, prieÅ¡ savo darbo pa­mainÄ jis prisijungė prie cen­trinės duomenų bazės pareigÅ«no D. Č. vardu, nes Å¡is langas kom­piuteryje jau buvo ati­da­rytas. Sužinojo V. L. adresÄ ir perdavė jį E. B.. Tai padarė no­rė­da­mas padėti E. B. susitaikyti su nukentėjusiuoju. E. B. apklaustas teisme analogiÅ¡kai parodė, kad turė­jo autoįvykį su V. L.. Dėl to buvo sulaikytas. Policijoje tyrėja pasiÅ«lė susitikti su V.

L. ir susitaikyti. Atvykęs į policijÄ atlygino V. L. 700 Lt žalÄ už sudaužytÄ stiklÄ ir susitaikė. Telefonu kalbėdamas su M. K., kuris dirba policijoje, nutarė įsitikinti, ar V. L. tikrai pasirašė, kad gavo atlyginimÄ už žalÄ . Pas M. K. paprašė sužinoti V. L. duomenis, telefonÄ . M. K. telefonu žinute atsiuntė V. L. adresÄ . V. L. telefonÄ rado internete, jam paskambino ir iÅ¡siaiÅ¡kino, kad jis pasirašė dėl atlygintos žalos. Sužinodamas V. L. duomenis nenorėjo jam pa­daryti žalos.

IÅ¡ tiesų, kaip ir nustatė pirmosios instancijos teismas, laikotarpiu, kai vyko E. B. ir nuken­tė­ju­siojo V. L. taikymosi procesas baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-865/2013, E. B. ir pra­Å¡Ä— M. K. paieÅ¡koti V. L. adreso. SMS žinutė su užklausa apie V. L. iÅ¡ E. B. telefono M. K. siųsta tÄ pačiÄ dienÄ (2012 m. gruodžio 12 d.) prieÅ¡ V. L. apklausÄ pas tyrėjÄ .Pats nukentėjusysis V. L. parodė, kad 2011-11-28 jam važiuojant automobiliu Vilniaus mieste, iki tol nepažįstamas E. B. automobiliu blokavo keliÄ .

IÅ¡lipęs iÅ¡daužė jo automobilio langÄ , sudavė jam į veidÄ ir pasiÅ¡alino. Apie įvykį pranešė policijai. KitÄ kartÄ su E. B. susitiko po­li­ci­jo­je. Å is atsiprašė ir atlygino žalÄ . V. L. tyrėjui parašė pareiÅ¡kimÄ , kad pretenzijų E. B. neturi. E. B. telefonu jam nėra skambinęs. Nukentėjusysis savo adreso ir telefono internete nėra paskelbęs, nors dalis jo asmens duomenų vieÅ¡oje erdvėje yra. Dėl E. B. sužinoto jo adreso jokių pasekmių nepatyrė.

Nukentėjusysis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios teigė, kad jam jokia žala nepadaryta ir jokių pretenzijų jis iÅ¡teisintiesiems neturi.BK 228 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas, bÅ«damas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba virÅ¡ijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos SÄ junga, tarptautinė vieÅ¡oji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, ir veikÄ padarė siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos.

Kaip minėta, M. K. nuo proceso pradžios pripažino, kad E. B. praÅ¡omas policijos duomenų registruose rado V. L. gyvenamosios vietos adresÄ , tai padarė kito pareigÅ«no vardu, neleistinai pasinaudodamas jo prieiga prie policijos duomenų bazės, tačiau jokių blogų ketinimų neturėjo ir jokių asmens teises pažeidžiančių pasekmių nenorėjo. Be abejo, M. K. pažeidė bendrÄ sias kaltinime nurodytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Valstybės tarnybos įstatymo normų nuostatas ir taip piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi.

Tačiau, baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 228 str. 2 d. (taip pat ir pagal BK 228 str. 1 d.) nustatyti tik Å¡ias aplinkybes nepakanka. Kaip teisingai nuosprendyje nurodė teismas, valstybės tarnautojas piktnaudžiaudamas tarnyba visada pa­Å¾ei­džia ati­tin­kamus teisės aktus ir diskredituoja tarnautojo vardÄ , tačiau ne bet koks jo vardo diskreditavimas gali bÅ«­ti vertinamas kaip didelė žala valstybei. Neturtinio pobÅ«džio žala pa­pras­tai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Res­pu­bli­kos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir lais­vių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nu­sikalstamos veikos padarymo.

Didelės žalos valstybei padarymas turi bÅ«ti konstatuojamas neapsiribojant tik atitinkamų valstybės tarnautojo pareigų bei teisės aktų, reglamentuojančių jo veiklÄ , iÅ¡vardijimu, o nurodant argumentus, iÅ¡ kurių bÅ«tų aiÅ¡ku, kodėl pada­ry­ta žala valstybei vertinama kaip didelė.Piktnaudžiavimas tarnybine pa­dė­timi teismų praktikoje aiÅ¡kinamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tar­ny­binės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas prieÅ¡ingai tarnybos interesams, jos veiklos prin­cipams, esmei ir turiniui.

Pag­rin­dinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimÄ , kaip nusikalstamÄ vei­kÄ , nuo tarnybinio arba draus­mi­nio nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Å is požymis, kuris gali bÅ«ti ir tur­ti­nio, ir neturtinio pobÅ«džio, bÅ«tinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis, todėl kiek­vie­nu atve­ju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: žalos pobÅ«dį, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos laikÄ , trukmę, kaltininkų ei­na­mų pa­rei­gų svarbÄ ir pan.

Pagrindinis prokurorės apeliacinio skundo argumentas ir yra tai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai ir nepagrįstai nenustatė iÅ¡teisintųjų veiksmuose didelės žalos požymio. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jos atitinka teismų praktikÄ ir baudžiamajai atsakomybei kilti keliamus reikalavimus. Vien tik formalus nurodymas, kad iÅ¡teisintieji padarė didelę žalÄ valstybės interesams ir fiziniams asmenims (V. L.) negali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimo sudėties požymiu.

Kaip minėta, V. L. nuosekliai parodė, kad jam jokia žala padaryta nebuvo, pretenzijų jis niekam neturi. Neteisėti M. K. veiksmai pasireiÅ¡kė vienkartiniu pažiÅ«rėjimu kompiuteryje asmens gyvenamosios vietos adreso, ir ne tam, kad bÅ«tų atlikti kažkokie neteisėti veiksmai to asmens atžvilgiu ar kitaip jam pakenkta, o siekiant, kad E. B. susitaikytų su minėtu asmeniu ir atlygintų jam kita nusikalstama veika (BK 284 str. 1 d.) padarytÄ Å¾alÄ . Sužinotas adresas nebuvo niekaip kitaip panaudotas kaip tik perduotas E. B.

žiniai, kuris, beje, taip pat juo nepasinaudojo – nevažiavo pas V. L. į namus. Taigi akivaizdu, kad V. L. jokia žala nebudo padaryta. Dėl didelės žalos valstybei prokurorė apeliaciniame skunde taip pat nenurodo jokių konkrečių tai pagrindžiančių duomenų, o tik dėsto bendras aplinkybes, kurios leistų šį požymį nustatyti: veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama, pobūdis, pažeistų interesų ir kaltininko einamų pareigų svarba, padarytos veikos neigiamas institucijos, kurioje dirba kaltininkas, reputacijai, valstybės autoritetui.

Taip pat prokurorė nurodo, kad M. K. atliko aiÅ¡kiai neteisėtus veiksmus, duomenis iÅ¡ nevieÅ¡o valstybės registro perdavė asmeniui, siekiančiam asmeninės naudos. Pirmiausia kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pats faktas, jog M. K. iÅ¡ tiesų atliko prokurorės minimus veiksmus, nebuvo ginčijamas, jį pripažino ir pats M. K., ir jis pats savaime dar nerodo tokio asmens veiksmų pavojingumo, kuris užtrauktų baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Antra, tai prokurorė apeliaciniame skunde klaidingai nurodo, kad E. B. praÅ¡ydamas M.

K. sužinoti V. L. adresÄ , siekė asmeninės naudos. Kaip jau minėta ir byloje nustatyta, kad E. B. su V. L. siejo kita byla, kurioje V. L. buvo nukentėjusysis, o E. B. siekė su juo susitaikyti, kÄ , beje, ir padarė. Tai nelaikytina kažkokiu neteisėtu asmeninės naudos siekiu, kaip tik, buvo siekiama kitoje byloje susitaikyti su nukentėjusiuoju, kas ir buvo padaryta. Prokurorė apeliaciniame skunde taip pat nurodo ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei, bei nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijų nutartis Nr. 2K-7-638/2005 ir 2K-108/209.

Peržiūrėjus prokurorės nurodomas kasacines nutartis, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad prokurorės nurodomų bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-638/2005 apeliacinės instancijos teismo nutartis panaikinta ir byla iš naujo perduota nagrinėti apeliacine tvarka, išplėstinė septynių teisėjų kolegija nutartyje nurodė, kad „Į argumentus, kad kaltinamajame akte nurodytomis veikomis buvo trukdoma normali teismo ir kitų teisėsaugos institucijų veikla, pažemintas teisminės valdžios autoritetas, diskredituotas Lietuvos Respublikos teisėjo vardas, veikta priešingais teisėjo tarnybai interesais, sulaužyta teisėjo priesaika, nutartyje atsakyta deklaratyviai, nepateikus motyvų.“.

Akivaizdu, kad tokiu atveju tikrai galima kalbėti apie didelę žalÄ valstybei, kai dėl neteisėtų asmens veiksmų kyla tokios pasekmės. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai nurodė, kad informacijos gavimas ir perdavimas E. B., nenulėmė kokių nors konkrečių neigiamų padarinių nei policijos įstaigai, nei nukentėjusiajam V. L., rezonanso visuomenėje Å¡ie veiksmai taip pat nesukėlė. Toje pačioje minimoje kasacinėje nutartyje 2K-7-638/2005 nustatyta, kad „nuo 2002 m. liepos 6 d. iki gruodžio 18 d.

V. K. per A.G., Å¡is per D. J., o 2002 metų lapkričio 13–15 dienomis dėl G. A. R. suėmimo ir per P. L., atliko veiksmus, kuriais buvo bandoma paveikti Biržų rajono apylinkės teismo teisėjas, kad tiriamoje baudžiamojoje byloje Nr. 04-1-501-02 nebÅ«tų suimti ar pratęstas suėmimo terminas sulaikytiesiems, įtariamiems cigarečių kontrabanda V. ir M. R., G. A. R., V. P. ir pačiam V. K., kuriais nuteistasis V. K., iÅ¡teisintieji A. G., D. J. bei P. L. buvo kaltinami kaltinamajame akte.“ Taigi cituojamoje byloje nustatytas tam tikras veikos laikotarpis, bendrininkų grupė, aukÅ¡ti valstybės pareigÅ«nai, teisminės valdžios atstovai, bandoma neteisėtais veiksmais kliudyti teismų darbÄ , tai yra siekiama neteisėtų tikslų – nepratęsti suėmimo termino.

Vėlgi, kaip minėta, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jokių panaÅ¡ių požymių nenustatyta. O vienkartinio V. L. adreso sužinojimas ne neteisėtiems tikslams, o kaip tik, norint jam atlyginti žalÄ ir susitaikyti, negali prilygti piktnaudžiavimui bÅ«tinam didelės žalos požymiui. Kitoje prokurorės nurodomoje kasacinėje nutartyje Nr. 2K-108/2009 kasacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad „... nuo visų bendrininkų neteisėtų veiksmų akivaizdžiai nukentėjo net dviejų valstybinių teisėsaugos institucijų autoritetas, buvo griaunamas pasitikėjimas Å¡iomis institucijomis, kurių atstovai turėdami konstitucinę ir kitais svarbiais teisės aktais reglamentuotÄ pareigÄ užtikrinti teisingÄ teisės pažeidimų iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , pasitelkdami kitus asmenis, darė tyčinius aiÅ¡kiai prieÅ¡taraujančius Å¡ios pareigos atlikimui veiksmus, nuo kurių nukentėjo valstybė ir fizinis asmuo“.

Minimoje baudžiamojoje byloje nuteisti keturi asmenys, veikę bendrininkų grupe: „ V. M., bÅ«damas valstybės tarnautojas ir dirbdamas Mažeikių rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokuroru, norėdamas iÅ¡vengti galimo atleidimo iÅ¡ tarnybos dėl 2007 m. sausio 2 dienÄ padaryto administracinio teisės pažeidimo, 2007 m. sausio 2-3 dienomis sukÅ«rė ir organizavo nusikaltimo padarymo planÄ , kaip nuslėpti tikrÄ sias eismo įvykio aplinkybes, pasinaudojo savo, kaip prokuroro, tarnybine padėtimi, gerais asmeniniais ir tarnybiniais santykiais su Mažeikių rajono policijos komisariato vieÅ¡osios policijos VieÅ¡osios tvarkos skyriaus VieÅ¡osios tvarkos ir eismo priežiÅ«ros poskyrio virÅ¡ininku V.

G., gerais asmeniniais santykiais su giminaičiais R. V. ir L. G. bei galima įtaka Mažeikių rajono policijos pareigÅ«nams ir susitarė su valstybės tarnautoju V. G., giminaičiais R. V. ir L. G. suklastoti įrodymus ir nuslėpti tikrÄ sias eismo įvykio aplinkybes administracinio teisės pažeidimo medžiagoje Nr.73-PR-30 bei 2007 m. sausio 3 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu Nr. 1-3 dėl V. M. veiksmų pradėto tarnybinio patikrinimo medžiagoje, užfiksuojant, kad eismo įvykį padarė ne jis (V.

M.), o jo giminaitis L. G. V. pagal šį sugalvotÄ planÄ , 2007 m. sausio 2-3 dienomis (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), V. M. paveikė giminaitį L. G. suraÅ¡yti Mažeikių rajono policijos komisariato virÅ¡ininkui žinomai melagingÄ pareiÅ¡kimÄ , kad L. G. eismo įvykio metu vairavo jo automobilį, taip pat paveikė giminaitį R. V. suraÅ¡yti Mažeikių rajono apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiajam prokurorui žinomai melagingÄ paaiÅ¡kinimÄ , kad V. M. automobilį vairavo L.

G., ir pats surašė Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui žinomai melagingÄ paaiÅ¡kinimÄ , kad eismo įvykio metu jo automobilį vairavo L. G.“ Kaip ir pirmuoju atveju (prokurorės nurodytoje pirmojoje aptartoje kasacinėje nutartyje), taip ir Å¡iuo, asmeninės naudos siekė aukÅ¡tas teisėsaugos institucijų pareigÅ«nas - prokuroras, norėdamas nebÅ«ti atleistas už pažeidimÄ , tuo tikslu buvo klastojami dokumentai, suburta bendrininkų grupė, tai yra siekiama neteisėtų tikslų, sumenkintas net dviejų valstybinių teisėsaugos institucijų autoritetas, buvo griaunamas pasitikėjimas Å¡iomis institucijomis, kurių atstovai turėdami konstitucinę ir kitais svarbiais teisės aktais reglamentuotÄ pareigÄ užtikrinti teisingÄ teisės pažeidimų iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , pasitelkdami kitus asmenis, darė tyčinius aiÅ¡kiai prieÅ¡taraujančius Å¡ios pareigos atlikimui veiksmus, nuo kurių nukentėjo valstybė ir konkretus fizinis asmuo patyrė materialinę žalÄ .

Nagrinėjamoje byloje net panaÅ¡ių padarinių nenustatyta, kaip ir minėta, nenustatytas ir siekis jokių neteisėtų tikslų. Prokurorės apeliaciniame skunde nėra iÅ¡dėstyti tinkami teisiniai argumentai, pagrindžiantys iÅ¡vadas, kad iÅ¡teisintųjų veiksmais padarytos žalos valstybės interesams dydis pagrindžia bÅ«tinybę Å¡iems asmenims taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Konkrečiai byloje nustatytais faktais neargumentuoti teiginiai, kad buvo sumenkintas valstybės įstaigos autoritetas bei valstybės tarnautojo vardas, nes buvo pažeistos Konstitucijos, įstatymų nuostatos, apibrėžiančios valstybės tarnybos principus ir valstybės tarnautojų pareigas, nėra pakankami konstatuoti, kad valstybės interesams buvo padaryta didelė neturtinė žala.

Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis 2K-98/2014). Å ioje baudžiamojoje byloje įtarimai ir kaltinimai dėl BK 228 str. numatyto nusikaltimo padarymo reikÅ¡ti darant iÅ¡vadas, kad patraukti baudžiamojon atsakomybėn valstybės tarnautojai norminius teisės aktus pažeidė organizuodami V. K. įdarbinimÄ Ä¯ Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareigas. Kasacinėje nutartyje teisėjų kolegija konstatavo, kad „vertinant V.

K. įdarbinimo aplinkybes, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad dėl Å¡io įvykio bÅ«tų padaryta ne bet kokia, o didelė žala. Tokia iÅ¡vada darytina įvertinus tai, kad:

1) nėra pagrindo teigti, jog dėl nagrinėjamo įvykio buvo padarytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas;

2) byloje nėra nukentėjusiųjų;

3) kaltinamųjų veiksmai, siekiant įdarbinti asmenį tikėtina pažeidžiant nustatytÄ tvarkÄ , nesukėlė ypatingo rezonanso visuomenėje;

4) veikomis kažkaip ypatingai nebuvo pakenkta valstybės tarnybos autoritetui;

5) negali bÅ«ti konstatuota, jog veiksmai truko ilgÄ laikÄ , buvo sistemingi, nes buvo nukreipti tik į vieno asmens įdarbinimÄ ;

6) dėl veikų nekilo kiti esmingai žalingi padariniai.“ Å i situacija iÅ¡ tiesų gana panaÅ¡i į nagrinėjamos bylos aplinkybes. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad M. K. vienÄ kartÄ policijos duomenų registre pažiÅ«rėjo V. L. gyvenamosios vietos adresÄ ir perdavė jį E. B., kuris siekė su V. L. susitaikyti ikiteisminiame tyrime iÅ¡keltoje byloje, kaip jau minėta, rezonanso visuomenėje nekilo, nebuvo ypatingai pakenkta valstybės tarnybos autoritetui, nekilo jokie esmingai žalingi padariniai.Ä®vertinusi visas paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai M.

K. iÅ¡teisino pagal BK 24 str. 3 d. ir 228 str. 2 d., E. B. iÅ¡teisino pagal BK 24 str. 5 d. ir 228 str. 2 d., nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Dėl E. B. iÅ¡teisinimo pagal BK 167 str. 1 d.IÅ¡ bylos matosi, kad E. B. buvo kaltinamas neteisėtu informacijos apie privatų asmens gyvenimÄ rinkimu. Konkrečiai pagal bylos aplinkybes E. B. veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad jis paprašė M. K. sužinoti V. L. gyvenamosios vietos adresÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡teisino E. B. pagal BK 167 str. 1 d., padaręs iÅ¡vadÄ , kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Prokurorė su Å¡ia teismo iÅ¡vada nesutinka ir apeliaciniame skunde nurodo, kad Konstitucijos 22 str. 3 d. nustatyta, kad informacija apie privatų asmens gyvenimÄ gali bÅ«ti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymÄ , o E. B. neturėjo teisės gauti nevieÅ¡uose valstybės registruose esančios informacijos apie asmenis. Prokurorės nuomone, jo veiksmai atitinka BK 167 str. 1 d. nusikaltimo sudėtį. Å ie apeliacinio skundo argumentai atmetami, kadangi jie nepagrįsti. Pažymėtina, kad E. B. iÅ¡teisinimo pagal BK 167 str. 1 d. motyvai labai glaudžiai susiję su tais motyvais, dėl kurių Å¡ioje byloje priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis pagal BK 228 str. 2 d.

Skunde nėra absoliučiai jokių motyvų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo padarytas iÅ¡vadas, o tik konstatuotas ir taip nustatytas faktas, kad E. B., neturėdamas tam teisės sužinojo V. L. adresÄ .Kaip minėta, E. B. Å¡ių aplinkybių neneigė ir parodė, kad iÅ¡ tiesų M. K. prašė sužinoti V. L. adresÄ , tačiau tikslu su juo susitaikyti kitoje byloje. V. L. patvirtino, kad ikiteisminiame tyrime dėl E. B. veiksmų jis buvo nukentėjęs, ir jie susitaikė. Jokia žala dėl jo gyvenamosios vietos sužinojimo jam nebuvo padaryta ir pretenzijų jis neturi.

BK 167 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas neteisėtai rinko informacijÄ apie privatų asmens gyvenimÄ . IÅ¡ tiesų, kaip nurodo prokurorė, informacija apie privatų asmens gyvenimÄ gali bÅ«ti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje yra nurodęs, kad iÅ¡ konstitucinio privataus gyvenimo neliečiamumo principo reglamentavimo matyti, jog, siekiant užtikrinti veiksmingÄ privatumo apsaugÄ , informacijos apie asmens privatų gyvenimÄ rinkimo procesas iÅ¡ esmės formalizuojamas, siejamas su įstatymo nustatyta tvarka ir teismo sprendimo priėmimu.

Taigi laisvai veikiantys privatÅ«s asmenys paprastai neturi teisės rinkti tokios informacijos. Kita vertus, atsižvelgiant į privačių asmenų tarpusavio santykių tam tikrose srityse specifikÄ ir jos nulemtus skirtingus lÅ«kesčius dėl privatumo, taip pat į atitinkamos informacijos svarbÄ kitų asmenų teisėms įgyvendinti, konstitucinis privataus gyvenimo neliečiamumo principas kai kuriais atvejais įstatyminiu lygmeniu reglamentuojamas ir teismų praktikoje aiÅ¡kinamas lanksčiau, tačiau nepaneigiant jo esmės (nutartis 2K-198/2013).

Privatus gyvenimas neapima dalykų, kurie yra vieÅ¡ai prieinami. V. L. parodė, kad tam tikri jo asmens duomenys buvo pa­skelbti interneto svetainėse. Byloje nėra duomenų, kad apie jo gyvenamosios vietos adresÄ bÅ«tų pa­skelb­ta vieÅ¡ai. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuosprendyje nurodė, jog duomenys apie asmens gyvenamosios vietos adresÄ , kaip informacija apie pri­va­tų asmens gyvenimÄ BK 167 str. prasme, turi bÅ«ti vertinami atsižvelgiant į kaltinamųjų ir nu­kentėjusiojo santykius, į nukentėjusiojo lÅ«kesčius dėl privatumo, taip pat į nurodytos informacijos svar­bÄ jo teisėms užtikrinti.

Duomenys apie asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ santykinai nėra visiÅ¡kai privatÅ«s, kaip pavyzdžiui asmens Å¡eimos santykiai, privatus susiraÅ¡inėjimas, privati kompiuteryje saugoma infor­ma­cija ir kt. Be to, nukentėjusysis V. L. nenurodė, kad iÅ¡teisintųjų veiksmais ir jų gauta informacija buvo pažeistas jo privatus asmens gyvenimas.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog E. B. siekė gauti nu­ken­tėjusiojo V. L. gyvenamosios vietos adresÄ turėdamas tikslÄ kitoje byloje su nuken­tė­ju­siuoju su­sitaikyti.

Apie Å¡iÄ aplinkybę paaiÅ¡kino M. K., kuris pasinaudojo savo tarnybine padė­ti­mi – ga­li­mybe prisijungti prie policijos informacinės sistemos. Byloje nėra jokių duomenų, kad M. K. ir E. B. gauta informacija apie V. L. gyvenamÄ jÄ vietÄ bÅ«tų panaudota nuken­tė­ju­siojo inte­re­sus pažeidžiančiais tikslais, kad iÅ¡teisintieji bÅ«tų siekę neteisėto tikslo, kuris galėtų pa­tvirtinti jų veiksmų pavojingumÄ . Byloje nustatyta, kad duomenys apie V. L. gyvenamÄ jÄ vietÄ buvo gauti tik tam, kad E. B. galėtų įsitikinti, ar V.

L. kitoje baudžiamojoje byloje tyrėjai patvirtino gavęs iÅ¡ jo padarytos žalos atlyginimÄ . Be to, kaip matosi iÅ¡ prie Å¡ios bylos pridėto kito, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. buvo nuteistas pagal BK 284 str. 1 d., Å¡iame nuosprendyje teismas E. B. atsipraÅ¡ymÄ ir turtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiajam V. L. netgi pripažino E. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (2 t., 76-77 b.l.). Informacijos apie privatų asmens gyvenimÄ rinkimas yra veiksmai, kuriais siekiama sužinoti vieÅ¡ai nepaskelbtus privataus gyvenimo faktus.

Rinkimas gali pasireikÅ¡ti įvairiais aktyviais veiksmais, kurie leidžia gauti tam tikros kaltininkui reikalingos informacijos: asmens sekimu, stebėjimu, fotografavimu, fiksavimu, dokumentų kopijavimu. Rinkti reiÅ¡kia kaupti, telkti į vienÄ vietÄ . Informacijos apie privatų asmens gyvenimÄ rinkimas BK 167 str. 1 d. prasme laikytinas nevienkartinis veiksmas, kaip kad buvo nagrinėjamoje byloje. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad Å¡ioje byloje informacijos rinkimo mastas ir truk­mė – vienkartinis ad­reso sužinojimas ir per­da­vi­mas, ir visos kitos aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės nėra pakankamos vertinti Å¡iuos veiksmus kaip BK 167 str. 1 d. nu­ma­tytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kaip Konstitucijoje ir Konvencijoje garantuojamos asmens teisės į privataus gyvenimo gerbimÄ ir neliečiamumÄ pažeidimÄ .

Ä®vertinusi visas bylos aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡teisino E. B. pagal 167 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Å ioje dalyje pažymėtina dar ir tai, kad prokurorės apeliaciniame skunde pripažinti kaltu pagal BK 167 str. 1 d. kitÄ iÅ¡teisintÄ jį M. K. nepraÅ¡oma. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a:                       Kauno apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                                        Linas Šiukšta                          Teisėjai                                                                                                                              Laima Garnelienė      Linas Žukauskas