Legislator Case Law & Legislation
4e19f7e1-f1e2-4e15-9d76-3d3877c5fa31 AI generated

4e19f7e1-f1e2-4e15-9d76-3d3877c5fa31 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 4e19f7e1-f1e2-4e15-9d76-3d3877c5fa31
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=78BAAACD-5381-4F07-8A4F-7E2167454CFF">Nr. I-5691-815/2016</a>Administracinė byla Nr. I-6162-815/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00796-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 1.15.1; 1.15.2.3.2; 1.21; 1.37.2.3; 1.37.2.8; 3.6; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

Legislator headnote

AI generated

4e19f7e1-f1e2-4e15-9d76-3d3877c5fa31 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: įsakyme Nr. 124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto.2. Pažymėtina, kad 2015 m. birželio 17 d. – 2015 m. birželio 23 d., 2015 m. birželio 30 d., 2015 m. liepos 9 d. – 2016 m. vasario 4 d., 2016 m. vasario 9 d. – 2016 m. vasario 10 d., 2016 m. vasario 23 d. – 2016 m. vasario 26 d., 2016 m. kovo 1 d., 2016 m. kovo 3 d. ir 2016 m. kovo 8 d. pareiÅ¡kėjas laikytas sÄ lygomis, kai vienam asmeniui tenkantis kameros plotas visiÅ¡kai atitiko nustatytus reikalavimus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=78BAAACD-5381-4F07-8A4F-7E2167454CFF">Nr. I-5691-815/2016</a>Administracinė byla Nr. I-6162-815/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00796-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 1.15.1; 1.15.2.3.2; 1.21; 1.37.2.3; 1.37.2.8; 3.6; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : I 1. PareiÅ¡kėjas D. M. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (teismui iÅ¡siųstas 2016 m. vasario 22 d. (b. l. 10)), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (po 100 Eur už kiekvienÄ parÄ , praleistÄ nežmoniÅ¡komis, sveikatai žalingomis, žmogaus garbę ir orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis, atsakovei pažeidžiant įstatymus bei kitus galiojančius teisės aktus) (b. l. 2–9).2.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad jis nuo 2015 m. birželio 17 d. iki 2016 m. kovo 8 d. laikytas LukiÅ¡kių TI-K nežmoniÅ¡komis, garbę ir orumÄ Å¾eminančiomis, sveikatai žalingomis sÄ lygomis, pažeidžiant (Å¡iurkščiai) Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 ir 8 straipsnius, skundÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais.2.1. Pasak pareiÅ¡kėjo, jis buvo laikomas 6,43 m2–8,1 m2 ploto kamerose su 2–3 asmenimis, t. y. ploto norma asmeniui buvo mažesnė daugelį kartų, todėl pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas mažesnėje erdvėje, negu nustatytas minimalus plotas, patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurie pasireiÅ¡kė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu ir kitais nepatogumais, visi Å¡ie veiksniai darė neigiamÄ Ä¯takÄ dvasinei pusiausvyrai, dėl Å¡ių priežasčių yra sutrikęs miegas, jaučia nuolatinę depresijÄ .

Be to, kameroje nuolat tarp suimtųjų kyla konfliktai dėl buitinių sÄ lygų, retsykiais ir fizinio kontakto konfliktai. Pažymėtina, kad kameroje yra tik 2 kėdės, o laikomi 4 asmenys. 2.2. Kamerose sanitariniai mazgai (tualetai) įrengti pačioje patalpoje ir atskirti maža (ne aukÅ¡tesne kaip 1,35 m), higienos normų reikalavimų neatitinkančia sienele, kuri nedaro jokios įtakos. Vienam asmeniui valgant, kiti nesinaudoja tualetu, nes tualetas nuo stalo nutolęs vos 1,5 m, o jeigu asmuo negali kentėti ir pasinaudoja tualetu, dažniausiai kyla konfliktai, be to, nemalonÅ«s kvapai lieka kameroje.

Be to, tualetui atskirti nuo gyvenamosios patalpos neįrengta jokia kabina, dėl to pareiÅ¡kėjas jaučia diskomfortÄ , patiria pakankamai gilius dvasinius, psichologinius iÅ¡gyvenimus, nes pareiÅ¡kėjui naudojantis higienos sanitariniais įrenginiais nepakankamai užtikrinama asmens privatumo apsauga, nors pagal Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijÄ Å¡alims narėms Nr. R 2006(2) „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (toliau – ir Europos kalėjimų taisyklės) 18.3 punktÄ kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie bÅ«tų higieniÅ¡ki ir užtikrintų privatumÄ .2.3.

Visose kamerose higienos normos pažeidžiamos panaÅ¡iai, pilna tarakonų, graužikų, nevykdomas profilaktinis aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimas, yra pelėsio, grybelio, kamerose tvyro drėgmė, yra dulkių, trÅ«ksta oro, nevalomi langai, dėl grotų kalinamieji negali patys iÅ¡valyti langų (nesudaryta galimybė pasiekti langus) – tokia aplinka LukiÅ¡kių TI-K yra įprastas reiÅ¡kinys.2.3.1. Dažnai LukiÅ¡kių TI-K nėra Å¡ilto (karÅ¡to) vandens ir nesudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę: pareiÅ¡kėjas ne kartÄ neturėjo galimybės nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakyme Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 8 punktas. Be to, net ir vykstant remonto darbams kaliniams turi bÅ«ti užtikrintas Å¡ilto (karÅ¡to) vandens tiekimas, kad jie galėtų prausti kÅ«nÄ mažiausiai kartÄ per savaitę. Tai, kad galiojančiose teisės aktuose nustatyta, jog suimtieji ir nuteistieji ne rečiau kaip kartÄ per savaitę vedami į duÅ¡Ä 15 min., yra Å¡iurkÅ¡tus Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, be to, pažeidžiamas ir Europos kalėjimų taisyklių 19.4 punktas.2.3.2.

Ventiliacija neveikia, kamerose yra drėgna, pÅ«va čiužiniai, užsiveisia parazitai, metalinės lovos rÅ«dija nuo drėgmės, o kamerose, kurios įrengtos pusrÅ«syje, vidutinė drėgmė virÅ¡ija 70 proc. Kamerose Å¡varaus oro kiekis neatitinka norminio oro Å¡varumo, todėl ribojamas minimalus Å¡varaus oro kiekis, taip pat oro judėjimo greitis neatitinka higienos normų reikalavimų. Kamerose žiemÄ neužtikrinamas tinkamas Å¡ilumos kiekis, temperatÅ«ra svyruoja nuo 10°C iki 14°C, o vasarÄ yra per karÅ¡ta – net iki 35°C.

PareiÅ¡kėjas ne kartÄ prašė administracijos iÅ¡matuoti temperatÅ«rÄ , tačiau administracija atsisako tai atlikti.2.3.3. LukiÅ¡kių TI-K pažeidžiamos HN 76:2010 nuostatos, susijusios su kamerų apÅ¡vietimu. Kamerose nėra tinkamai užtikrinamas jų apÅ¡vietimas, natÅ«rali Å¡viesa labai silpnai patenka į patalpas ir jų visai neapÅ¡viečia. Kamera apÅ¡viečiama 2 elektrinėmis 36 W lempomis, Å¡viesa labai stipri, nuo jos skauda akis ir galvÄ , o kalintieji neturime galimybės patys iÅ¡jungti Å¡viesÄ , nes nėra jungiklių.

Be to, gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti įrengti skaidraus stiklo langai. 2.4. PareiÅ¡kėjas turi teisę tik į 1 valandos pasivaikščiojimÄ kiemelyje, nors tokia pasivaikščiojimo trukmė prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (toliau – ir CPT) Antrosios bendrosios ataskaitos [CPT/Inf (92)3] (toliau – ir ataskaita CPT/Inf (92)3) nuostatoms, jog kalintysis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dienÄ praleisti lauke, o pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikÄ to paties reikalauja ir Konvencijos 3 straipsnis.2.5.

LukiÅ¡kių TI-K neužtikrinami maisto kiekis ir kokybė, maistas yra neskanus, energetinė vertė tesiekia 1 300 kcal– 1 500 kcal, o pareiÅ¡kėjo Å«gis – 1,81 m, svoris – 95 kg, jis kasdien sportuoja.2.6. LukiÅ¡kių TI-K administracija tuo atveju, jeigu kalinamasis pateikia praÅ¡ymÄ , skundÄ dėl administracijos neteisėtų veiksmų, dėl sÄ lygų jis perkeliamas į kitÄ kamerÄ . PareiÅ¡kėjas buvo perkeltas daug kartų, dėl to jam sudaryti itin dideli nepatogumai. Be to, nors pareiÅ¡kėjas daug kartų kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K direktorių dėl laikymo sÄ lygų, niekas nepasikeitė, o LukiÅ¡kių TI-K administracija kratosi atsakomybės.2.7.

IÅ¡vardyti pažeidimai nėra smulkmeniÅ¡ki ar mažaverčiai, tęsiasi beveik 9 mėn., visi jie turi įtakos pareiÅ¡kėjo psichikai ir sveikatai. PareiÅ¡kėjas tokias kalinimo sÄ lygas vertina kaip kankinimÄ , nes nuolat patirdavo emocinių ir psichologinių iÅ¡gyvenimų, dvasinių iÅ¡gyvenimų, psichologinį sukrėtimÄ , sutriko nervų sistema – jis tapo nervingesnis, pastoviai jaučia orumo žeminimÄ , kančiÄ .2.8. PareiÅ¡kėjas, pagrįsdamas skundÄ , remiasi, be kita ko, Konvencijos 3, 14 straipsniais, Europos kalėjimų taisyklių 18.3 ir 19.3 punktais, Konvencija prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ar baudimÄ , Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių paktu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271, HN 76:2010, be kita ko, jos 6 punktu, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymu Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. 124), EŽTT praktika (1978 m. sprendimu Airija prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, bylomis Karalevičius prieÅ¡ LietuvÄ , Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , Ganea prieÅ¡ MoldovÄ , Elefteriadis prieÅ¡ RumunijÄ , Canali prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , Mandic and Jovic prieÅ¡ SlovėnijÄ , Å trucl ir kiti prieÅ¡ SlovėnijÄ ), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, be kita ko, 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (civiline byla Nr. 3K-3-469), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracinėmis bylomis Nr. A502-1774/2010, Nr. A525-1247/2012), nurodo, kad nustatant neturtinės žalos faktÄ teisinės reikÅ¡mės turi ne tik vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmų neteisėtumas, bet ir asmens patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų intensyvumas, kad piniginė kompensacija už moralinę žalÄ , kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, turi bÅ«ti skiriama, vadovaujantis visiÅ¡ko adekvataus žalos atlyginimo principu, kad Lietuvos valstybė nuolat pažeidinėja KonvencijÄ , kad pareiÅ¡kėjo atveju pažeistos prigimtinės žmogaus teisės, Å¡is pažeidimas yra ne trumpalaikis veiksnys, o nuolatinis veiksmas, taigi, pareiÅ¡kėjui turėtų bÅ«ti priteista jo praÅ¡oma neturtinės žalos atlyginimo suma.

II Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra nepagrįstas, praÅ¡o skundo netenkinti, taip pat priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 2,22 Eur iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimÄ , savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais(b. l. 14–23).1. Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo HN 76:2010, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta;

įsakyme Nr. 124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto.2. Pažymėtina, kad 2015 m. birželio 17 d. – 2015 m. birželio 23 d., 2015 m. birželio 30 d., 2015 m. liepos 9 d. – 2016 m. vasario 4 d., 2016 m. vasario 9 d. – 2016 m. vasario 10 d., 2016 m. vasario 23 d. – 2016 m. vasario 26 d., 2016 m. kovo 1 d., 2016 m. kovo 3 d. ir 2016 m. kovo 8 d. pareiÅ¡kėjas laikytas sÄ lygomis, kai vienam asmeniui tenkantis kameros plotas visiÅ¡kai atitiko nustatytus reikalavimus.

3. LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.4. LukiÅ¡kių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir kalėjimo funkcijas. Vadovaujantis įsakymu Nr. V-124 ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PÄ® taisyklės), 11.1 punktu, maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau Å¡is skaičius nuolat virÅ¡ijamas, gali siekti daugiau kaip 1 000. DidžiausiÄ dalį LukiÅ¡kių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat laikomi asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos, ir nuteistieji, palikti įstaigoje atlikti Å«kio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, jie laikomi po vienÄ (tik labai retais atvejais, jiems praÅ¡ant, jie gali bÅ«ti laikomi po 2).5.

LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 8 straipsnis nustato asmenų pristatymÄ Ä¯ tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtÄ nutartį ar nuosprendį.

Pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Taigi, LukiÅ¡kių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ neturi teisinio pagrindo.Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų ir Ä®statymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.6.

Dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Esant tokiai situacijai, LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.7.

LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras, taip pat kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) visÄ laikÄ iÅ¡duodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna bei dezinfekuoja su iÅ¡duotais valikliais.

Siekdamas palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K nuo 2015 m. sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, pagal kuriÄ Å¡i įmonė nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

8. Dėl kamerų remontoKamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Pažymėtina, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadina elektros instaliacijÄ , daužo apÅ¡vietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl visiÅ¡kai suremontuotose LukiÅ¡kių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinÄ remontÄ .9.

Dėl kamerų įrengimo, valgymo prie stalo Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir TI taisyklės), pagal kurių 14.6 punktÄ kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose LukiÅ¡kių TI-K kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti.

Atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių kamerose, įrengtos atitinkamo dydžio lentynos, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.Stalai kamerose pagaminti, vadovaujantis protingumo principais: nedidelėje kameroje negali būti įrengtas didelis stalas. Standartinėse kamerose įrengti stalai su 2 pasukamomis kėdutėmis.

Daugelis laikomų asmenų medinę spintelę naudoja kaip stalÄ . Taigi, kameroje, kurios plotas yra apie 8 m2 ir kurioje apgyvendinti 4 asmenys, visi kalinamieji gali valgyti tuo pačiu metu atsisėdę: 2 – prie stalo, 2 – ant lovų prie spintelės.10. Dėl sanitarinio mazgo ir Å¡alto vandens tiekimoPagal HN 76:2010 21 punktÄ pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, jame turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema.

Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m. Ä®statymuose nereglamentuota, kad gyvenamosiose kamerose esančiuose tualetuose turėtų bÅ«ti įrengtos durelės. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančius teisės aktus (HN 76:2010).11. Dėl ventiliacijos, vėdinimoPagal HN 76:2010 24 punktÄ gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.13. Dėl dušųRemiantis HN 76:2010 68 punktu, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Pagal LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus įsakymÄ â€žDėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e ir tai atitinka higienos normų reikalavimus, todėl LukiÅ¡kių TI-K savo veiksmais teisės aktų nuostatų Å¡iuo klausimu nepažeidė.14.

Dėl pasivaikščiojimo14.1. Pagal Ä®statymo 29 straipsnį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 valandÄ pasivaikščioti gryname ore, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji, kurie turi bÅ«ti apsirengę pagal metų laikÄ ir oro temperatÅ«rÄ ; suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu, specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis Ä®statymo 10 straipsnio reikalavimų; pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė gali bÅ«ti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jeigu su tuo sutinka suimtasis.

Pažymėtina, kad pasivaikščiojimas gali bÅ«ti nutrauktas, jeigu suimtasis pažeidžia Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nustatytÄ pasivaikščiojimų tvarkÄ . Be to, pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga.14.2. Pasivaikščiojimo kiemeliai pastoviai valomi, esant bÅ«tinumui visada yra barstomi, valymo darbus atlieka kiemsargis. Be to, pagal BVK 134 straipsnio 1 dalį, nemokant už darbÄ , nuteistieji gali bÅ«ti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultÅ«ros ir buities sÄ lygų gerinimo darbus.

Ä®statymas tiksliai apibrėžia darbų kuriuos nuteistieji privalo atlikti nemokamai, pobÅ«dį: pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo darbai; nuteistųjų kultÅ«ros ir buities sÄ lygų gerinimo darbai; tai specialaus pasirengimo nereikalaujantys darbai, kurie skirti nuolat prižiÅ«rėti bei gerinti nuteistųjų buities ir kultÅ«ros sÄ lygas. Taigi, dalis nuteistųjų padeda tvarkyti LukiÅ¡kių TI-K teritorijÄ (taip pat ir pasivaikščiojimo kiemelius).14.3. Pasivaikščiojimo kiemeliai LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡dėstyti I, II bei III korpusuose, I korpuse yra 29 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas – nuo 17,34 m2 iki 23,14 m2.

II korpuse – 14 atskirų pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotas – nuo 34,13 m2 iki 37,40 m2, III korpuse – 5 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas – nuo 15,55 m2 iki 31,05 m2. Pažymėtina, kad TI taisyklėse, Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, įsakyme Nr. V-124 ir Lietuvos higienos normoje ar kituose teisės aktuose nenustatytas pasivaikščiojimo kiemeliuose plotas tenkantis vienam asmeniui.15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“, nuo 2001 m. sausio 1 d. draudžiama naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus naujai statomose gyvenamosiose namuose ir visuomenės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose), nuo 2002 m. sausio 1 d. naudoti asbestcemenčio šiferio lakštai ir kiti gaminiai žmogaus sveikatai nekenkia.

LukiÅ¡kių TI-K Å¡iferio lakÅ¡tais yra padengti tik I ir III korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontÅ«rai. Å iferio lakÅ¡tai nėra laužomi, asbesto plauÅ¡eliai konstrukcijose yra tvirtai suriÅ¡ti su užpildu, todėl jie į aplinkÄ neiÅ¡siskiria ir sveikatai nepavojingi. Be to, pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti prieÅ¡ įsigaliojant minėtam nutarimui.16. Dėl maitinimoPagal Ä®statymo 44 straipsnio 5 dalį suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus; maistu suimtieji aprÅ«pinami nemokamai.

Pagal Įstatymo 44 straipsnio 6 dalį suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. UAB „Pontem“ virtuvėje Lukiškių TI-K maistas gaminamas bei suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d.

Nr. 4/07-117 įsakyme „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis. Skiriami maisto produktų kiekiai nustatyti Lietuvos teisingumo ministro 2006 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (su pakeitimais), maistas skiriamas pagal valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d.

įsakyme Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, kuriuos parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras (buvęs Respublikinis mitybos centras). Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Minėti teisės aktai nustato nedirbančiam vyrui per parÄ mitybos normos energinę vertę nemažiau kaip 2 298 kcal. Pažymėtina, kad kiekvienÄ dienÄ pagamintų patiekalų kokybę tikrina LukiÅ¡kių TI-K Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojas, kuris, patikrinęs maistÄ , patvirtina savo paraÅ¡u pagaminto maisto kokybės vertinimo žurnale; leidimÄ iÅ¡duoti pagamintÄ maistÄ leidžia įstaigos direktoriaus budintis padėjėjas.17.

PareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nėra konkretumo. Pažymėtina, kad bÅ«tina įrodyti, jog tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi LukiÅ¡kių TI-K trÅ«kumai tiesiogiai darė įtakÄ pareiÅ¡kėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Tam tikras suimtųjų / nuteistųjų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kuris lėmė pareiÅ¡kėjo patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita.18. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Å ios žalos atlyginimÄ Ä¯statymas sieja su žalos atsiradimu dėl neteisėtų vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmų / neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, t. y.

žala atlygintina tais atvejais, kai minėti subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko įstatymuose draudžiamus atlikti veiksmus, arba pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje nustatyta deliktinė atsakomybė, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų; pagal Å¡io straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos / jų darbuotojai privalėjo veikti.

Deliktinė atsakomybė – viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rūšių, jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė / neveikė, bet bÅ«tina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iÅ¡ civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.19. Dėl iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimoAtsakovės atstovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis ir LVAT praktika dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K realiai patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo iÅ¡laidas, kurios priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo.

Teismo nutartyje LukiÅ¡kių TI-K buvo įpareigotas pateikti teismui su ginču susijusiÄ medžiagÄ , Å¡iÄ medžiagÄ , kuriÄ LukiÅ¡kių TI-K turėjo parengti, vykdydamas minėtÄ teismo nutartį, sudaro 37 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarime Nr. 1039, 6 ir 7 punktais bei Lietuvos statistikos departamento 2012 m. gruodžio 12 d. informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29, vieno raÅ¡ytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas sudaro 0,06 Eur.

Taigi, LukiÅ¡kių TI-K realiai patirtų iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, materialinė iÅ¡raiÅ¡ka yra 2,22 Eur (37 x 0,06 Eur). III Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas D. M. rėmėsi skundu ir prašė skundÄ tenkinti. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiÅ¡kinimus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,k o n s t a t u o j a : I Å ioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:1.

PareiÅ¡kėjas D. M. LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas Å¡iose kamerose (žr. atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 14–23)): – pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2015 m. birželio 17 d. ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 108 (plotas – 7,38 m2), kameroje buvo 2 asmenys;– 2015 m. birželio 18 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 293 (plotas – 8,20 m2), kameroje buvo 2 asmenys;– 2015 m. birželio 19 d. – 2015 m. birželio 23 d. kameroje Nr. 293 buvo 2 asmenys;– 2015 m. birželio 24 d.

– 2015 m. birželio 29 d. kameroje Nr. 293 buvo 3 asmenys;– 2015 m. birželio 30 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 338 (plotas – 7,72 m2), kameroje buvo 1 asmuo;– 2015 m. liepos 1 d. – 2015 m. liepos 8 d. kameroje Nr. 338 buvo 3 asmenys;– 2015 m. liepos 9 d. – 2015 m. rugpjūčio 2 d. kameroje Nr. 338 buvo 2 asmenys;– 2015 m. rugpjūčio 3 d. – 2015 m. rugpjūčio 4 d. kameroje Nr. 338 buvo 1 asmuo;– 2015 m. rugpjūčio 5 d. – 2015 m. spalio 15 d. kameroje Nr. 338 buvo 2 asmenys;– 2015 m. spalio 16 d. kameroje Nr. 338 buvo 1 asmuo;– 2015 m. spalio 17 d.

– 2015 m. spalio 20 d. kameroje Nr. 338 buvo 2 asmenys;– 2015 m. spalio 21 d. kameroje Nr. 338 buvo 1 asmuo;– 2015 m. spalio 22 d. – 2015 m. spalio 26 d. kameroje Nr. 338 buvo 2 asmenys;– 2015 m. spalio 27 d. kameroje Nr. 338 buvo 1 asmuo;– 2015 m. spalio 28 d. – 2015 m. lapkričio 4 d. kameroje Nr. 338 buvo 2 asmenys;– 2015 m. lapkričio 5 d. kameroje Nr. 338 buvo 1 asmuo;– 2015 m. lapkričio 6 d. – 2015 m. lapkričio 30 d. kameroje Nr. 338 buvo 2 asmenys;– 2015 m. gruodžio 1 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 164 (plotas – 7,86 m2), kameroje buvo 2 asmenys;– 2015 m. gruodžio 2 d.

– 2015 m. gruodžio 20 d. kameroje Nr. 164 buvo 2 asmenys;– 2015 m. gruodžio 21 d. kameroje Nr. 164 buvo 1 asmuo;– 2015 m. gruodžio 22 d. – 2016 m. sausio 13 d. kameroje Nr. 164 buvo 2 asmenys;– 2016 m. sausio 14 d. kameroje Nr. 164 buvo 1 asmuo;– 2016 m. sausio 15 d. – 2016 m. sausio 18 d. kameroje Nr. 164 buvo 2 asmenys;– 2016 m. sausio 19 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 254 (plotas – 34,71 m2), kameroje buvo 6 asmenys;– 2016 m. sausio 20 d. kameroje Nr. 254 buvo 8 asmenys;– 2016 m. sausio 21 d. kameroje Nr. 254 buvo 6 asmenys;– 2016 m. sausio 22 d.

– 2016 m. sausio 23 d. kameroje Nr. 254 buvo 8 asmenys;– 2016 m. sausio 24 d. kameroje Nr. 254 buvo 9 asmenys;– 2016 m. sausio 25 d. kameroje Nr. 254 buvo 8 asmenys;– 2016 m. sausio 26 d. – 2016 m. sausio 28 d. kameroje Nr. 254 buvo 7 asmenys;– 2016 m. sausio 29 d. – 2016 m. vasario 3 d. kameroje Nr. 254 buvo 9 asmenys;– 2016 m. vasario 4 d. kameroje Nr. 254 buvo 8 asmenys;– 2016 m. vasario 5 d. – 2016 m. vasario 8 d. kameroje Nr. 254 buvo 10 asmenų;– 2016 m. vasario 9 d. kameroje Nr. 254 buvo 7 asmenys;– 2016 m. vasario 10 d. kameroje Nr. 254 buvo 9 asmenys;– 2016 m. vasario 11 d. kameroje Nr. 254 buvo 10 asmenų;– 2016 m. vasario 12 d.

– 2016 m. vasario 14 d. kameroje Nr. 254 buvo 11 asmenų;– 2016 m. vasario 15 d. kameroje Nr. 254 buvo 10 asmenų;– 2016 m. vasario 16 d. – 2016 m. vasario 17 d. kameroje Nr. 254 buvo 11 asmenų;– 2016 m. vasario 18 d. kameroje Nr. 254 buvo 10 asmenų;– 2016 m. vasario 19 d. – 2016 m. vasario 22 d. kameroje Nr. 254 buvo 11 asmenų;– 2016 m. vasario 23 d. – 2016 m. vasario 24 d. kameroje Nr. 254 buvo 9 asmenys;– 2016 m. vasario 25 d. kameroje Nr. 254 buvo 7 asmenys;– 2016 m. vasario 26 d. kameroje Nr. 254 buvo 8 asmenys;– 2016 m. vasario 27 d. kameroje Nr. 254 buvo 10 asmenų;– 2016 m. vasario 28 d.

– 2016 m. vasario 29 d. kameroje Nr. 254 buvo 11 asmenų;– 2016 m. kovo 1 d. kameroje Nr. 254 buvo 9 asmenys;– 2016 m. kovo 2 d. kameroje Nr. 254 buvo 10 asmenų;– 2016 m. kovo 3 d. kameroje Nr. 254 buvo 9 asmenys;– 2016 m. kovo 4 d. kameroje Nr. 254 buvo 10 asmenų;– 2016 m. kovo 5 d. – 2016 m. kovo 7 d. kameroje Nr. 254 buvo 11 asmenų;– 2016 m. kovo 8 d. kameroje Nr. 254 buvo 9 asmenys.2. Vilniaus visuomenės sveikatos centras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakyme Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai, atliko tiesioginę operatyviÄ jÄ valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę ir 2015 m. gruodžio 28 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-2971, be kita ko, nurodė, kad: kameroje Nr. 254 vėdinimas, oro temperatÅ«ra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė dieninė apÅ¡vieta atitiko nustatytus reikalavimus; kameroje Nr. 254 nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų buvimo vizualiai nenustatyta; minkÅ¡tasis inventorius dezinfekuojamas dezinfekavimo kamerose, Å¡ie darbai registruojami (b. l. 56–57).3.

LukiÅ¡kių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2015 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18, pagal kuriÄ vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti Å¡ioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiÅ«rÄ , iÅ¡aiÅ¡kinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimÄ ir atlikti jų naikinimÄ ; lankyti objektÄ 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektÄ 4 kartus per mėnesį ir užsakovo nurodytose patalpose profilaktiÅ¡kai stebėti užkrėstumÄ kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimÄ ; užsakovui praneÅ¡us apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvius naikinimo darbus ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (b. l. 62–64).4.

LukiÅ¡kių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2015 m. gruodžio 30 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18-298, pagal kuriÄ vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti Å¡ioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiÅ«rÄ , iÅ¡aiÅ¡kinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimÄ ir atlikti jų naikinimÄ ; lankyti objektÄ 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius, ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektÄ 4 kartus per mėnesį ir užsakovo nurodytose patalpose profilaktiÅ¡kai stebėti užkrėstumÄ kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimÄ ; užsakovui praneÅ¡us apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvius naikinimo darbus ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (b. l. 58–60).5.

LukiÅ¡kių TI-K, atsakydamas į pareiÅ¡kėjo 2016 m. balandžio 22 d. praÅ¡ymÄ (pareiÅ¡kėjas prašė suteikti informacijÄ , ar jo charakteristikoje nėra užfiksuota, kad jis linkęs užpulti ar bėgti, pageidavo gauti raÅ¡ytinį patvirtinimÄ , kad kamera Nr. 293 yra su langu, kad kameros Nr. 338 langai nukreipti į LukiÅ¡kių TI-K režiminėje teritorijoje esančių VÄ® „MÅ«sų amatai“ gamybos baro patalpų pusę), 2016 m. gegužės 11 d. raÅ¡te Nr. 96-1610 „Dėl informacijos pateikimo“, be kita ko, nurodė, kad:

Psichologinės tarnybos 2016 m. balandžio 27 d. pažymoje Nr. 24-3981 nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K neįraÅ¡ytas į priklausančių didelės rizikos grupei dėl galimo savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti apskaitÄ ; visos LukiÅ¡kių TI-K kameros įrengtos, vadovaujantis TI taisyklėmis; kameroje Nr. 293 įrengtas langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ , kameros Nr. 338 langai nukreipti į LukiÅ¡kių TI-K režiminėje teritorijoje esančių VÄ® „MÅ«sų amatai“ gamybos baro patalpų pusę (gamybos baro patalpose darbo dienomis darbo valandomis vykdomi darbai) (b. l. 82).6.

LukiÅ¡kių TI-K, atsakydamas į pareiÅ¡kėjo 2016 m. balandžio 18 d. praÅ¡ymÄ , 2016 m. gegužės 11 d. raÅ¡te Nr. 96-1632 „Dėl informacijos pateikimo apie laikymÄ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime“, be kita ko, nurodė, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K laikomas nuo 2015 m. birželio 17 d., 2016 m. kovo 8 d. – 2016 m. balandžio 18 d. laikytas kameroje Nr. 254 (plotas – 34,71 m2): 2016 m. kovo 8 d. – 2016 m. kovo 11 d. kameroje buvo 9 asmenys, 2016 m. kovo 12 d. – 2016 m. kovo 14 d. kameroje buvo 8 asmenys, 2016 m. kovo 15 d. kameroje buvo 9 asmenys, 2016 m. kovo 16 d. kameroje buvo 10 asmenų, 2016 m. kovo 17 d.

– 2016 m. kovo 18 d. kameroje buvo 9 asmenys, 2016 m. kovo 19 d. – 2016 m. kovo 21 d. kameroje buvo 10 asmenų, 2016 m. kovo 22 d. kameroje buvo 8 asmenys, 2016 m. kovo 23 d. – 2016 m. kovo 24 d. kameroje buvo 10 asmenų, 2016 m. kovo 25 d. – 2016 m. kovo 28 d. kameroje buvo 11 asmenų, 2016 m. kovo 29 d. – 2016 m. kovo 30 d. kameroje buvo 10 asmenų, 2016 m. kovo 31 d. – 2016 m. balandžio 1 d. kameroje buvo 9 asmenys, 2016 m. balandžio 2 d. – 2016 m. balandžio 3 d. kameroje buvo 10 asmenų, 2016 m. balandžio 4 d. kameroje buvo 5 asmenys, 2016 m. balandžio 5 d. kameroje buvo 8 asmenys, 2016 m. balandžio 6 d. kameroje buvo 9 asmenys, 2016 m. balandžio 7 d.

– 2016 m. balandžio 8 d. kameroje buvo 10 asmenų, 2016 m. balandžio 9 d. – 2016 m. balandžio 11 d. kameroje buvo 11 asmenų, 2016 m. balandžio 12 d. – 2016 m. balandžio 18 d. kameroje buvo 10 asmenų (b. l. 80–81). II 1. PareiÅ¡kėjas D. M. praÅ¡o teismÄ priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, neturtinę žalÄ â€“ 25 000 Eur.2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje kyla ginčas, ar pareiÅ¡kėjas D. M. LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas tinkamomis sÄ lygomis.

Pasak pareiÅ¡kėjo, jam laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes jis buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus, antisanitarinėmis, nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos:

Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatyta, jog vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Taigi, 3,6 kv. m. plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes D. M. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2015 m. birželio 17 d. iki 2016 m. balandžio 18 d. (b. l. 2-9; 80-81).3. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Å ios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ minėtų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ kai kada (geriausiu atveju) galima tik iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant inter alia materialiÄ (pirmiausia piniginę) kompensacijÄ už tÄ moralinę žalÄ (tai nereiÅ¡kia, kad kai kada iÅ¡ties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtÄ moralinę žalÄ ).

Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalÄ , kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kuriÄ yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos.

Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ). IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiÅ¡kėjas turėtų likti indiferentiÅ¡kas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigÅ«nų veiksmai, po to, kai Å¡i žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu.

Kitaip tariant, pareiÅ¡kėjo, kuris patiria neturtinę žalÄ , statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai.

Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali bÅ«ti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma.

Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Tokiais atvejais bylÄ nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstu visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“4. Pabrėžtina, jog byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas D.

M. į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2015 m. birželio 17 d., o 2016 m. balandžio 18 d. iÅ¡vyko (žr. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 14-23); raÅ¡tÄ (b. l. 80-81)). Apibendrinant kamerų plotų bei tose kamerose laikomų asmenų skaičiaus duomenis, kai tose kamerose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas D. M. (žr. Å¡io sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1, 6 punktus), darytina iÅ¡vada, jog tuo laikotarpiu kamerose trÅ«ko ploto laikomiems asmenims iÅ¡ viso 64 paras (pareiÅ¡kėjas dažniausiai laikytas sÄ lygomis, kai vienam asmeniui tenkantis kameros plotas visiÅ¡kai atitiko nustatytus reikalavimus) (atsiliepimas (b. l. 14–23), raÅ¡tas (b. l. 80-81)).

Pabrėžtina, kad LukiÅ¡kių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogiÅ¡kÄ pozicijÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl Å¡io pažeidimo nėra reikÅ¡mingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas Å¡ios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.5.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiÅ¡kėjo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K kamerų patalpose sÄ lygomis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sÄ lygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas.Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali bÅ«ti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės Å¡iÄ Å¾alÄ tiksliai apibrėžti, jÄ apčiuopti, grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į buvusiÄ padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentÄ . Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju.

Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiÅ¡kai atlyginti materialiai nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui jÄ priteisus, gali bÅ«ti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).Teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali bÅ«ti vertinamas tik kaip mažareikÅ¡mis ar smulkmeniÅ¡kas pažeidimas.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad LukiÅ¡kių TI-K stengiamasi palaikyti tvarkÄ : LukiÅ¡kių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2015 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18, pagal kuriÄ vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti Å¡ioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiÅ«rÄ , iÅ¡aiÅ¡kinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimÄ ir atlikti jų naikinimÄ ; lankyti objektÄ 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektÄ 4 kartus per mėnesį ir užsakovo nurodytose patalpose profilaktiÅ¡kai stebėti užkrėstumÄ kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimÄ ; užsakovui praneÅ¡us apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvius naikinimo darbus ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (b. l. 62–64);

LukiÅ¡kių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2015 m. gruodžio 30 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18-298, pagal kuriÄ vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti Å¡ioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiÅ«rÄ , iÅ¡aiÅ¡kinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimÄ ir atlikti jų naikinimÄ ; lankyti objektÄ 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius, ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektÄ 4 kartus per mėnesį ir užsakovo nurodytose patalpose profilaktiÅ¡kai stebėti užkrėstumÄ kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimÄ ; užsakovui praneÅ¡us apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvius naikinimo darbus ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (b. l. 58–60).

Vilniaus visuomenės sveikatos centras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakyme Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai, atliko tiesioginę operatyviÄ jÄ valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę ir 2015 m. gruodžio 28 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-2971, be kita ko, nurodė, kad: kameroje Nr. 254 vėdinimas, oro temperatÅ«ra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė dieninė apÅ¡vieta atitiko nustatytus reikalavimus; kameroje Nr. 254 nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų buvimo vizualiai nenustatyta; minkÅ¡tasis inventorius dezinfekuojamas dezinfekavimo kamerose, Å¡ie darbai registruojami (b. l. 56–57).

Todėl pareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl vėdinimo, temperatÅ«ros, apÅ¡vietimo atmestini kaip nepagrįsti. Be to, nepagrįsti pareiÅ¡kėjo reikalavimai, susiję pasivaikščiojimų netinkamu organizavimu, nes pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo nuostatas 1 val. trukmės pasivaikščiojimai yra laikomi tinkamais. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų nesudarytos sÄ lygos nusiprausti. Nors pareiÅ¡kėjas iÅ¡reiÅ¡kė nusiskundimus maistu, tačiau pažeidimų dėl maisto nėra nustatyta.

Pagal Įstatymo 44 straipsnio 5 dalį suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus; maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Pagal Įstatymo 44 straipsnio 6 dalį suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. UAB „Pontem“ virtuvėje Lukiškių TI-K maistas gaminamas bei suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d.

Nr. 4/07-117 įsakyme „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis. Skiriami maisto produktų kiekiai nustatyti Lietuvos teisingumo ministro 2006 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (su pakeitimais), maistas skiriamas pagal valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d.

įsakyme Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, kuriuos parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras (buvęs Respublikinis mitybos centras). Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Minėti teisės aktai nustato nedirbančiam vyrui per parÄ mitybos normos energinę vertę nemažiau kaip 2 298 kcal. Pažymėtina, kad kiekvienÄ dienÄ pagamintų patiekalų kokybę tikrina LukiÅ¡kių TI-K Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojas, kuris, patikrinęs maistÄ , patvirtina savo paraÅ¡u pagaminto maisto kokybės vertinimo žurnale; leidimÄ iÅ¡duoti pagamintÄ maistÄ leidžia įstaigos direktoriaus budintis padėjėjas.Kita vertus, teismas įvertina kamerų bÅ«klę pagal fotonuotraukas (b. l. 52-55), be to, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjui galėjo suteikti nepatogumų nevisiÅ¡kai uždaros sanitarinių mazgų erdvės (b. l. 53).

Be to, teismas įvertina, kad pareiÅ¡kėjas buvo penkis mėnesius kameroje Nr. 338, kurios langai nukreipti į gamybinius barus (b. l. 82), o tai, pasak pareiÅ¡kėjo, jam sukėlė nepatogumų (triukÅ¡mas ir pan.). Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog didžiausi pažeidimai buvo susiję bÅ«tent su ploto trÅ«kumu, tačiau, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kompleksiÅ¡kai įvertina ir kitus smulkesnius pažeidimus, kurie turi įtakos nustatant žalos dydį.6. Teismas, pakartodamas, kad pareiÅ¡kėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali bÅ«ti vertinamas tik kaip mažareikÅ¡mis ar smulkmeniÅ¡kas pažeidimas, atsižvelgdamas į pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę (64 paras pareiÅ¡kėjas D.

M. LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas netinkamai), į tai, kad nenustatyta, jog pareiÅ¡kėjui padaryta žala sveikatai, į Lietuvoje pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga nuo 2015 m. liepos 1 d. – 325 eurai (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimÄ Nr. 615 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“), o nuo 2016 m. sausio 1 d. – 350 eurų (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimÄ Nr. 1240 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)) bei gyvenimo sÄ lygas, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 700 eurų, kuri priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K.

Ypač pabrėžtina, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-331-858/2016, kurioje už 169 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1500 eurų. Teismo vertinimu, didesnės negu 700 eurų neturtinės žalos priteisimas Å¡ioje administracinėje byloje bÅ«tų vertintinas kaip nepagrįstas pareiÅ¡kėjo uždarbiavimas.7. Atsakovė praÅ¡o atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau, tenkinus pareiÅ¡kėjo skundÄ , Å¡is praÅ¡ymas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo D. M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 700 Eur (septynis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamÄ laikymÄ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2015 m. birželio 17 d. iki 2016 m. balandžio 18 d. (su pertraukomis netinkamai laikytas 64 paras).LikusiÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                   Ernestas Spruogis