4e19d678-bd8d-42ec-9b47-4296e055a67e · Vilniaus apygardos teismas

            Civilinė byla Nr. 2A-2159-275/2015                 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26764-2013-0      Procesinio sprendimo kategorija : 27.3.1.8; 27.7;116.1.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Henricho Jaglinskio, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Zitos Smirnovienės,teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų D.

D., J. V., V. D. ir G. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų R. C., D. D., G. Ž., J. V. ir V. D. ieÅ¡kinį atsakovui asociacijai Draudimo brokerių rÅ«mai dėl visuotinių susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys: E. L., G. K., D. B., R. V., A. A., J. S., J. Å ., R. G., L. Ž., V. V. ir valstybės įmonė Registrų centras,              n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai R. C., D. D., J. V., V. D. ir G. Ž. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinę, prašė pripažinti 2013 m. gegužės 9 d. asociacijos Draudimo brokerių rÅ«mai pakartotinio visuotinio susirinkimo metu 5 darbotvarkės klausimu vykusio pirmojo balsavimo rezultatus teisėtais, panaikinant vėliau sekusius balsavimus ir jų metu priimtus sprendimus bei 2014 m. sausio 16 d. visuotinio susirinkimo priimtus sprendimus.Nurodė, kad 2013 m. gegužės 9 d. vykusio asociacijos Draudimo brokerių rÅ«mų (toliau – DBR) pakartotinio visuotinio susirinkimo metu 5 darbotvarkės klausimu buvo renkami DBR prezidiumo nariai.

Minėtame susirinkime dalyvavo antstolis D. K., fiksavęs susirinkimo eigÄ . Pirmojo slapto balsavimo metu daugiausiai surinko paprastÄ balsų daugumÄ : D. D. – 255 balsus, E. L. – 257 balsus, R. C. – 272 balsus, R. V. – 270 balsus, V. D. – 271 balsÄ , D. B. – 262 balsus, o G. Ž. ir G. K. – po 254 balsus. Dėl nesuprantamų priežasčių susirinkimo pirmininkė V. Z. pranešė, kad nei vienas kandidatas nesurinko 2/3 balsų, todėl paskelbė pakartotinį balsavimÄ . Vėliau iÅ¡siaiÅ¡kinta, kad pagal DBR įstatus antrame balsavime prezidiumo nariams nebÅ«tina surinkti 2/3 susirinkime dalyvaujančių narių balsų.

Kadangi antrasis balsavimas jau buvo įvykęs, susirinkimo pirmininkė V. Z., veikdama ne pagal DBR įstatus, paskelbė dar du balsavimus:

1) kas už tai, kad bÅ«tų liekama prie pirmo balsavimo, 2) kas už tai, kad bÅ«tų suskaičiuoti ir galiojančiais laikomi pakartotiniai balsavimo rezultatai. Nors susirinkimo protokole nurodyta, kad dauguma balsavo už antrÄ jį variantÄ , bet iÅ¡ vaizdo medžiagos matyti, kad salėje vyravo chaosas ir ginčai dėl susidariusios situacijos. Po 2013 m. gegužės 9 d. susirinkimo pirmininkaujanti V. Z. elektroniniu paÅ¡tu pasveikino naujai iÅ¡rinktus prezidiumo narius, kurie savo ruožtu pradėjo darbÄ .

Tačiau siekiant įregistruoti priimtus sprendimus Registrų centre, paaiÅ¡kėjo, kad protokolas buvo suraÅ¡ytas netinkamai, neatspindint realios situacijos, todėl buvo atsisakyta įregistruoti duomenis juridinių asmenų registre atsisakė. Administracijos vadovė R. Ž., sekretoriavusi minėtame susirinkime, formaliais pagrindais protokolo iÅ¡taisyti nesutiko. Pagal DBR Ä®statų 4.12 p. septynis prezidiumo narius ir DBR prezidentÄ keturių metų kadencijai slaptu balsavimu renka visuotinis susirinkimas. Suskaičiavus balsavimo rezultatus, teisėtai buvo iÅ¡rinkti ieÅ¡kinyje nurodyti septyni asmenys.

Vėlesni balsavimai buvo priimti suklaidinimo įtakoje ir negali bÅ«ti laikomi kaip nepriklausomos valios iÅ¡raiÅ¡ka, todėl pripažintini negaliojančiais. IeÅ¡kovų teigimu, 2-4 balsavimai nebuvo įtraukti į susirinkimo darbotvarkę, kaip tai reglamentuoja DBR įstatai, o sprendimÄ dėl Å¡ių balsavimų priėmė susirinkimo pirmininkė vienasmeniÅ¡kai. Be to, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartį civilinėje byloje pagal G. K. ieÅ¡kinį atsakovui dėl visuotinio susirinkimo suÅ¡aukimo teismo sprendimu, 2014 m. sausio 16 d. buvo suÅ¡auktas neeilinis visuotinis DBR narių susirinkimas, kurio metu prezidiumo nariais iÅ¡rinkti E. L., A.

A., J. S., J. Å ., R. G., L. Ž. ir V. V.. Pastarasis buvo iÅ¡rinktas DBR prezidentu. Nurodė, kad vadovaudamiesi DBR įstatų 4.4 p. ieÅ¡kovai pasiÅ«lė į minėto susirinkimo darbotvarkę įtraukti klausimÄ dėl 2013 m. gegužės 9 d. priimto sprendimo, kuriuo buvo iÅ¡rinkti prezidiumo nariais D. D., E. L., R. C., R. V., V. D., G. K. ir G. Ž., patvirtinimo prezidiumo nariais , tačiau administracijos vadovė R. Ž. jį įtraukti į darbotvarkę nepagrįstai atsisakė. Tuo labiau prieÅ¡ balsavimÄ , susirinkimÄ palikus daliai narių, likęs jų skaičius nebuvo perskaičiuotas, kaip tai reglamentuoja DBR įstatų 4.9 p. Dėl Å¡ių pažeidimų naikintini ir 2014 m. sausio 16 d. visuotinio susirinkimo priimti sprendimai.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Dėl 2013 m. gegužės 9 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimų 5 - uoju darbotvarkės klausimu teisėtumo Teismas nustatė, kad 2013 m. gegužės 9 d. vyko pakartotinis asociacijos Draudimo brokerių rÅ«mai narių susirinkimas, kurio metu 5-uoju darbotvarkės klausimu buvo renkami prezidiumo nariai. Pagal DBR įstatų 4.12 p. septynis prezidiumo narius ir Draudimo brokerių rÅ«mų prezidentÄ keturių metų laikotarpiui slaptu balsavimu renka visuotinis susirinkimas.

Šiam nutarimui priimti pakanka paprastos balsų daugumos (DBR įstatų 4.9p.). Iš susirinkimo protokolo nustatyta, kad, įvykus balsavimui, pirmininkaujanti V. Z. pranešė, kad prezidiumas neišrinktas, nes nė vienas iš narių nesurinko 2/3 balsų daugumos. Buvo surengtas pakartotinis balsavimas, perskaičiuoti salėje likę balsai. Dalis kandidatų atsiėmė savo kandidatūras, pasiūlę savo balsus atiduoti likusiems kandidatams. Jau įvykus pakartotiniam balsavimui, paaiškėjo, kad prezidiumo nariams išrinkti nereikalinga kvalifikuota balsų dauguma, o pakanka paprastos.

Todėl balsavimui buvo iškeltas klausimas, kuriuos iš šių dviejų rinkimų rezultatų įskaityti. Niekas iš susirinkimo narių nebalsavo už tai, kad būtų įskaityti pirmojo balsavimo rezultatai, o už pakartotinio balsavimo rezultatus balsavo 207 nariai, tačiau pirmininkaujančiai vėl pranešus, kad balsų dauguma nesurinkta, sprendimas nebuvo priimtas ir susirinkimo dalyviai išsiskirstė. Taigi, šiuo darbotvarkės klausimu susirinkimui išrinkti prezidiumo narius nepavyko.Remiantis DBR įstatais, prezidiumo narių rinkimas priskirtas visuotinio susirinkimo kompetencijai, tačiau iš susirinkimo eigos, užfiksuotos protokole, nustatyta, kad pirmojo balsavimo rezultatai, kuriuos ieškovai prašo pripažinti galiojančiais, buvo paties susirinkimo anuliuoti vėlesniais balsavimais, o sprendimas dėl prezidiumo narių išrinkimo aplamai nebuvo priimtas.

Taigi, juridinio asmens organui – visuotiniam narių susirinkimui – nepriėmus sprendimo dėl prezidiumo narių išrinkimo 5-uoju darbotvarkės klausimu, teisinio pagrindo jį ginčyti nėra (CK 2.82 str. 4 d.). Todėl ieškovų reikalavimai pripažinti pirmojo balsavimo rezultatus bei panaikinti vėliau sekusius balsavimus ir jų metu priimtus sprendimus, nepriskirtas teismo kompetencijai ir negali būti tenkinamas. Susirinkimo pirmininkės išreikšta nuomonė dėl balsavimo rezultatų vertinimo nėra teisiškai reikšminga, nes jai nesuteikta įgalinimų keisti ar pildyti susirinkimo priimtus sprendimus.

Susirinkimo sprendimai yra fiksuojami protokole, kuris ir atspindi susirinkimo eigÄ . Antras, trečias bei ketvirtas balsavimai vyko svarstant tÄ patį 5-Ä jį darbotvarkės klausimÄ dėl prezidiumo narių rinkimo, todėl ieÅ¡kovų argumentas dėl Å¡ių balsavimų neįtraukimo į darbotvarkę taip pat atmestas kaip nepagrįstas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis tarp ieÅ¡kovo G. K. (Å¡ios bylos trečiojo asmens) ir atsakovo asociacijos Draudimo brokerių rÅ«mai, kuria nutarta per 30 d. nuo nutarties įsiteisėjimo dienos suÅ¡aukti Draudimo brokerių rÅ«mų narių visuotinį neeilinį susirinkimÄ prezidiumui ir prezidentui iÅ¡rinkti.

Å i nutartis, peržiÅ«rėta apeliacine ir kasacine tvarka, palikta galioti. Dėl 2014 m. sausio 16 d. neeilinio visuotinio narių susirinkimo sprendimų teisėtumo Remiantis DBR įstatų 4.4 p., visuotinius narių susirinkimus Å¡aukia Draudimo brokerių prezidiumas. Nagrinėjamu atveju nesant iÅ¡rinkto ir Juridinių asmenų registre įregistruoto ir turinčio įgalinimus spręsti jo kompetencijai priskirtus klausimus, 2014 m. sausio 16 d. visuotinis narių susirinkimas buvo suÅ¡auktas aukščiau minėtu teismo procesiniu sprendimu tikslu iÅ¡rinkti prezidiumÄ bei prezidentÄ .

IÅ¡ susirinkimo protokolo ir Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatyta, kad susirinkimo metu prezidiumo nariais buvo iÅ¡rinkti Å¡ioje byloje tretieji asmenys E. L., J. S., R. G., A. A., J. Å ., L. Ž. ir V. V.. Pastarasis iÅ¡rinktas prezidentu. IeÅ¡kovai ginčija minėtÄ sprendimÄ motyvuodami tuo, kad nepagrįstai buvo atmestas DBR narių siÅ«lymas į susirinkimo darbotvarkę įtraukti klausimÄ dėl patvirtinimo jų iÅ¡rinktais prezidiumo nariais anksčiau vykusiame 2013 m. gegužės 9 d. visuotiniame narių susirinkime.

Å is praÅ¡ymas buvo iÅ¡siųstas 2013 m. gruodžio 31 d. elektroniniu paÅ¡tu, o registruota paÅ¡to siunta atsakovÄ pasiekė 2014 m. sausio 7 d. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas priėjo prie iÅ¡vadas, kad terminai siÅ«lymo pateikimui bei informuoti asociacijos narius apie papildytÄ darbotvarkę, nustatyti DBR įstatų 4.4 p., buvo praleisti. Todėl atsakovo atsisakymas įtraukti į darbotvarkę DBR dalies narių pateiktÄ siÅ«lymÄ , laikytinas pagrįstu. Tuo labiau jokie įstatyminiai aktai, reglamentuojantys asociacijos veiklÄ , nesuteikia DBR administracijai jokių papildomų įgalinimų formuoti darbotvarkę, o susirinkimas buvo suÅ¡auktas ne prezidiumo, kaip numato DBR 4.4 p., o teismo procesiniu sprendimu.

Darbotvarkės pildymo susirinkimo metu DBR įstatai taip pat nenumato.Anot ieÅ¡kovų, daliai narių pasiÅ¡alinus iÅ¡ susirinkimo, prieÅ¡ balsavimÄ nebuvo įsitikinta, ar vis dar yra reikiamas DBR narių skaičius, kad priimti sprendimai bÅ«tų laikomi teisėtais. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad susirinkimo eigÄ , balsavimÄ , balsų skaičiavimo procedÅ«rų stebėjimÄ vykdęs auditorius bÅ«tų nustatęs balsavimo tvarkos pažeidimus, ar balsavimo biuletenių bÅ«tų iÅ¡duota daugiau, nei susirinkime užsiregistravusių asmenų.

Taip pat nėra pateikta įrodymų, kad salę palikę asmenys, tame tarpe ir ieÅ¡kovai, bÅ«tų grÄ Å¾inę jiems iÅ¡duotus balsavimo biuletenius, todėl jie galėjo bÅ«ti panaudoti slaptame balsavime. Balsų perskaičiavimo DBR įstatai ar Asociacijų įstatymas nereglamentuoja, todėl manytina, kad gali bÅ«ti taikoma atsakovų nurodyta ABÄ® 27 str. 1 d. nuostata, numatanti, kad nustačius, kad kvorumas yra, laikoma, kad jis yra viso susirinkimo metu. Remiantis iÅ¡dėstytu, konstatuota, kad ieÅ¡kovų reikalavimas panaikinti 2014 m. sausio 16 d.

DBR neeilinio visuotinio narių susirinkimo metu priimtus sprendimus, įrodymais nepagrįstas, todėl atmestas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai D. D., J. V., V. D. ir G. Ž. praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ â€“ patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti ieÅ¡kovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:                             1) Dėl 2013 m. gegužės 9 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimų 5-uoju darbotvarkės klausimo – teismas, atmesdamas reikalavimÄ Å¡ioje dalyje, nesivadovavo galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais balsavimo procedÅ«ras, o taip pat visuotinio narių susirinkimo darbotvarkės sudarymo taisyklėmis.

Teismas neteisingai nusprendė, kad susirinkimo sprendimai yra fiksuojami protokole, kuris ir atspindi susirinkimo eigÄ , nes bÅ«tent neteisėtÄ visuotinio narių susirinkimo protokolÄ ir ginčija apeliantai (ieÅ¡kovai). Teismo argumentai vieni kitiems prieÅ¡tarauja, nes vienu sakiniu teigia, kad „iÅ¡ susirinkimo eigos, užfiksuotos protokole matyti, kad pirmojo balsavimo rezultatui, kuriuos ieÅ¡kovai praÅ¡o pripažinti galiojančiais, buvo paties susirinkimo anuliuoti vėlesniais sprendimais“, kitu sakiniu teigia, kad „antras, trečias bei ketvirtas balsavimai vyko svarstant tÄ patį 5-Ä jį darbotvarkės klausimÄ dėl prezidiumo narių rinkimo, todėl ieÅ¡kovų argumentas dėl Å¡ių balsavimų neįtraukimo į darbotvarkę taip pat atmestinas kaip nepagrįstas“.

Taigi, teismas pripažįsta, kad antras, trečias ir ketvirtas balsavimai buvo balsavimai dėl pirmojo balsavimo rezultatų anuliavimo. Tokio darbotvarkės klausimo - dėl prezidiumo rinkimų rezultatų anuliavimo - visuotinio narių susirinkimo darbotvarkėje nebuvo. Su Å¡iais klausimais nebuvo supažindinti ne tik kad visi Draudimo brokerių asociacijos nariai, bet net ir tie nariai, kurie balsavo pirmÄ kartÄ rinkdami prezidiumo narius. Tokiu bÅ«du buvo pažeistas narių lygiateisiÅ¡kumo principas, dalis narių sprendė tais klausimais, dėl kurių nesupažindino likusių narių, likusių narių teisės buvo pažeistos, neatsižvelgta į jų nuomonę, tokiu bÅ«du taip pat buvo pažeistas ir vieÅ¡asis interesas, nes asociacija - vieÅ¡as juridinis asmuo.

Kadangi antras, trečias ir ketvirtas balsavimai vyko jau po to, kai buvo tinkamai įvykdytas pirmas balsavimas dėl prezidiumo iÅ¡rinkimo ir prezidiumas buvo iÅ¡rinktas, dauguma draudimo brokerių rÅ«mų narių net nebedalyvavo tolimesnėje visuotinio susirinkimo eigoje, tokiu bÅ«du iÅ¡ jų buvo atimta teisė dalyvauti brokerių rÅ«mų veikloje, o tai prieÅ¡tarauja ne tik tų asmenų interesams, bet ir vieÅ¡ajam interesui, nes draudimo brokeriai - tai profesines paslaugas pagal Draudimo įstatymÄ teikiantys fiziniai asmenys.

Taigi, antras, trečias ir ketvirtas balsavimai vykdyti pažeidžiant teisės aktus (negalima balsuoti nepaskelbtais darbotvarkės klausimais, Draudimo įstatymo 147 str. 7 d.) bei paskelbtÄ pakartotinio susirinkimo darbotvarkę.                   2) Dėl balsavimo ir susirinkimo vedimo tvarkos -balsavimo komisijai nustačius balsavimo rezultatus, jos sprendimas dėl balsavimo rezultatų paskelbimo yra galutinis. Susirinkimo pirmininkas neturi teisės priimti sprendimo dėl balsavimo rezultatų (CK 2.93 str. 6 d.).

Dėl to susirinkimo pirmininkės praneÅ¡imas apie tai, kad „nė vienas kandidatas nesurinko 2/3 balsų ir prezidiumas neiÅ¡rinktas“ yra neteisėtas, prieÅ¡taraujantis imperatyvioms teisės normoms, dėl to naikintinas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad susirinkimo pirmininkės iÅ¡reikÅ¡ta nuomonė dėl balsavimo rezultatų neturi teisinės reikÅ¡mės, nes protokolÄ pasiraÅ¡o susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Jie privalo fiksuoti susirinkimo sprendimus protokole, protokolas turi atspindėti susirinkimo priimtus nutarimus.

Kokie nutarimai yra priimti, turi bÅ«ti vadovaujamasi galiojančiomis teisės normomis. Susirinkimo pirmininkė, turėjusi galimybę apmÄ styti įvykusius įvykius, įstatų nustatytais terminais savo elektroniniame laiÅ¡ke teisingai nurodė prezidiumo rinkimų balsavimo rezultatus. Be to, suraÅ¡iusi ir pasiraÅ¡iusi protokolÄ , posėdžio pirmininkė per 3 dienas, kaip tai numato tuo metu galiojusių DBR įstatų 4.9 punktas, pateikė pastabÄ , t. y. informacijÄ apie tai, kad „susirinkime aptarti ir priimti visi bÅ«tinieji dokumentai, įvyko balsavimas dėl prezidiumo narių rinkimo, kuris yra teisėtas ir aktualus <...>.

Naujai iÅ¡rinktas prezidiumas turi kvorumÄ ir yra pajėgus spręsti klausimus toliau“. Å i pastaba turi bÅ«ti vertinama kartu su ginčijamu protokolu.         3) Dėl 2014 m. sausio 16 d. neeilinio visuotinio narių susirinkimo sprendimų nuginčijimo- pagal tuo metu galiojusių įstatų 4.4 punktÄ â€žne mažiau kaip 1/10 DBR narių siÅ«lymu raÅ¡tu prieÅ¡ 14 d. iki susirinkimo pasiÅ«lius, į darbotvarkę įtraukiami jų siÅ«lomi klausimai, kurie paskelbiami Draudimo brokerių rÅ«mų interneto tinklapyje www.dbr.lt arba visi nariai informuojami raÅ¡tu ne vėliau kaip 10 d. iki susirinkimo dienos“.

Taigi, nėra numatyta galimybė atsisakyti įtraukti ar spręsti klausimÄ dėl įtraukimo į darbotvarkę pasiÅ«lyto klausimo, jei tokį klausimÄ raÅ¡tu prieÅ¡ 14 dienų iki susirinkimo pasiÅ«lo ne mažiau kaip 1/10 DBR narių. Ginčo dėl to, kad į darbotvarkę siÅ«lomÄ klausimÄ Ä¯traukė ne mažiau kaip 1/10 DBR narių Å¡ioje byloje nėra. Å ioje byloje ginčijamas tik termino, kada 1/10 narių siÅ«lymu buvo įtrauktas klausimas į darbotvarkę - ar prieÅ¡ 14 dienų iki susirinkimo, ar praleidus šį terminÄ .

Kadangi paÅ¡tui dokumentai dėl klausimo įtraukimo į darbotvarkę buvo įteikti prieÅ¡ 16 dienų (2013 m. gruodžio 31 d., tÄ pačiÄ dienÄ kaip ir įteikta raÅ¡tu elektroniniu paÅ¡tu), terminas nėra praleistas, nes dokumentai turi bÅ«ti įteikti ne vėliau kaip prieÅ¡ 14 dienų iki susirinkimo. SusirinkimÄ 2013 m. gruodžio 17 d. suÅ¡aukė administracija, 1/10 narių 2013 m. gruodžio 31 d. į Å¡io neeilinio visuotinio narių susirinkimo darbotvarkę įtraukė papildomÄ klausimÄ ir apie tai informavo administracijÄ , kuri vadovaujantis įstatų 4.4 punktu privalėjo paskelbti naujai įtrauktÄ klausimÄ DBR interneto tinklapyje www.dbr.lt arba visus narius raÅ¡tu ne vėliau kaip 10 d. iki susirinkimo dienos.

Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad vien visuotinio narių susirinkimo suÅ¡aukimas nereiÅ¡kia, kokius nutarimus (sprendimus), susijusius su kolegialaus valdymo organo narių iÅ¡rinkimu priims Draudimo brokerių rÅ«mų nariai.           4) Dėl procesinių teisės normų pažeidimo ir vieÅ¡ojo intereso - teismas pažeidė ieÅ¡kovų procesines teises, nes, ieÅ¡kovų praÅ¡ymu neiÅ¡reikalavęs visų su 2014 m. sausio 16 d. visuotiniu narių susirinkimu susijusių dokumentų, priėmė įrodymais nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog „byloje nėra duomenų apie tai, kad susirinkimo eigÄ , balsavimÄ , balsų skaičiavimo procedÅ«rų stebėjimÄ vykdęs auditorius bÅ«tų nustatęs balsavimo tvarkos pažeidimus, ar balsavimo biuletenių butų iÅ¡duota daugiau, nei susirinkime užsiregistravusių asmenų.

Taip pat nėra pateikta įrodymų, kad salę palikę asmenys, tame tarpe ir ieÅ¡kovai, bÅ«tų grÄ Å¾inę jiems iÅ¡duotus balsavimo biuletenius, todėl jie galėjo bÅ«ti panaudoti slaptame balsavime“. Klaidingai suraÅ¡ytas protokolas, neatspindintis susirinkimo valios, negali bÅ«ti laikomu vieÅ¡uoju interesu ir turi bÅ«ti ginama daugumos narių iÅ¡reikÅ¡ta valia. Tokios pat nuomonės laikėsi Vilniaus apygardos teismas, priimdamas nutartį civilinėje byloje 2A-3001-232/2012. Teismas priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , nes nevisapusiÅ¡kai iÅ¡analizavo byloje pateiktus įrodymus, neiÅ¡reikalavo visų Å¡iai bylai reikÅ¡mingų ir reikalingų įrodymų, pažeidė CPK 183 str. nuostatas, netinkamai pritaikė ir iÅ¡ viso netaikė reikiamų teisės normų, dėl ko skundžiamas sprendimas neatitinka CPK 263 str. reikalavimų.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas asociacija Draudimo brokerių rÅ«mai su juo nesutinka, praÅ¡o skundÄ atmesti, o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai:

1) Apeliantai nepagrįstai tvirtina, kad 2013 m. gegužės 9 d. Draudimo brokerių rÅ«mų visuotinio narių susirinkimo protokolas yra suraÅ¡ytas neteisingai ir neatspindi susirinkimo eigos. Susirinkimo protokolas turi atspindėti realiÄ susirinkimo eigÄ , todėl jei susirinkimo metu vyko keturi balsavimai, sprendžiant klausimÄ dėl Draudimo brokerių rÅ«mų prezidiumo rinkimų, jie turėjo atsispindėti protokole ir negalėjo bÅ«ti į jį neįtraukti. Ä® bylÄ ieÅ¡kovai pateikė antstolio darytÄ vaizdo įraÅ¡Ä , kuriame užfiksuota reali 2013 m. gegužės 9 d.

įvykusio Draudimo brokerių rūmų visuotinio narių susirinkimo eiga. Vaizdo įrašo byloje matyti, kad, paskelbus balsavimo rezultatus ir susirinkimo pirmininkei nurodžius, kad išrinkimui į prezidiumo narius reikalinga surinkti susirinkime dalyvaujančių narių 2/3 balsų, susirinkimo nariai ėmė teikti įvairius pasiūlymus situacijai spręsti. Nėra nė vieno pasisakymo apie tai, kad pagal balsavimo rezultatus prezidiumas pagal asociacijos įstatus yra išrinktas. Tuometinė susirinkimo pirmininkės pozicija taip pat yra užfiksuota vaizdo įraše. Pirmininkė aiškiai nurodė, kad prezidiumas neišrinktas („prezidiumo neišsirinkome“).

Taigi akivaizdu, kad po pirmojo balsavimo, kurio rezultatus reikalauja pripažinti apeliantai, tiek susirinkimas, tiek jo pirmininkė buvo įsitikinę, kad asociacijos Draudimo brokerių rūmų prezidiumas nebuvo išrinktas. Būtent dėl to vyko antrasis balsavimas. 2013 m. gegužės 9 d. Draudimo brokerių rūmų visuotinio narių susirinkimo pirmininkės V. Z. ir sekretorės R. Ž. surašytas protokolas nebuvo užginčytas, dėl jo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nebuvo pareikšta jokių pastabų.

Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pateikęs 2013 m. gegužės 9 d. visuotinio Draudimo brokerių narių susirinkimo sprendimų 5-uoju darbotvarkės klausimu teisinį įvertinimÄ , ir pirmosios instancijos teismas jo laikėsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2014).2) Apeliantai nepagrįstai teigia, kad visi balsavimai 5-uoju darbotvarkės klausimu, sekę po pirmojo balsavimo, yra neteisėti ir negaliojantys, kadangi prezidiumas tariamai buvo iÅ¡rinktas jau pirmuoju balsavimu.

Pagal Asociacijų įstatymo 8 str. 1 d., tiek Draudimo brokerių rÅ«mų įstatų 4.3. punktÄ rinkti prezidiumo narius yra visuotinio Draudimo brokerių rÅ«mų narių susirinkimo kompetencija. Nei įstatai, nei Asociacijų įstatymas, nei kiti teisės aktai nedraudžia susirinkimui konkrečiu svarstomu klausimu balsuoti daugiau nei vienÄ kartÄ . Nei teisės aktai, nei Draudimo brokerių rÅ«mų įstatai nedraudžia pakartotinio balsavimo dėl to paties klausimo. Faktinė situacija susirinkimo metu susiklostė taip, kad tuo metu, kai susirinkimo pirmininkei ir susirinkimui paaiÅ¡kėjo padaryta klaida vertinant pirmojo balsavimo dėl prezidiumo narių rinkimų rezultatus, jau buvo įvykęs antrasis balsavimas, kurio metu taip pat buvo renkami prezidiumo nariai, tik jau pagal kitÄ , pakeistÄ sÄ raÅ¡Ä .

Tokioje situacijoje balsavimas dėl to, kuriais rinkimų rezultatais turi būti vadovaujamasi, buvo ne tik teisėtas, bet ir būtinas, kadangi teisiškai abu balsavimai ir priimti sprendimai yra lygiaverčiai, o dviejų skirtingos sudėties prezidiumų asociacijoje akivaizdžiai negali būti. Apeliantai tvirtina, kad svarbiausias yra pirmasis sprendimas, o vėlesni neturi reikšmės, tačiau nenurodo jokių teisės normų, kurios tai nustatytų.

3) Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad klausiniai, dėl kurių vyko antrasis, trečiasis ir ketvirtasis balsavimai, turėjo bÅ«ti įtraukti į susirinkimo darbotvarkę. Ä® visuotinio susirinkimo darbotvarkę įtraukiami svarstytini klausimai (įstatų 4.4, punktas), o ne sprendimų projektai. Ä® 2013 m. gegužės 9 d. asociacijos Draudimo brokerių rÅ«mų narių visuotinio susirinkimo darbotvarkę 5-uoju klausimu buvo įtraukti asociacijos prezidiumo rinkimai. Visi keturi Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyku esantys susirinkimo metu įvykę balsavimai yra įvykę svarstant bÅ«tent šį į darbotvarkę įtrauktÄ klausimÄ .

Visi ginčo dalykÄ Å¡ioje byloje sudarantys balsavimai vyko svarstant tÄ patį klausimÄ dėl Draudimo brokerių rÅ«mų prezidiumo rinkimų, kuris buvo tinkamai įtrauktas į susirinkimo darbotvarkę. Sudarant darbotvarkę numatyti visos bÅ«simo susirinkimo eigos ir visų spręstinų procedÅ«rinių klausimų yra neįmanoma. Nei įstatymai, nei Draudimo brokerių rÅ«mų įstatai nenustato, kiek kartų galima ar privalu balsuoti sprendžiant vienÄ ar kitÄ darbotvarkės klausimÄ , kokius procedÅ«rinius klausimus galima spręsti kiekvienu darbotvarkės klausimu, ar kiek kartų galima dėl tokių procedÅ«rinių klausimų balsuoti.4) Po susirinkimo pareikÅ¡ta pirmininkės nuomonė dėl susirinkimo rezultatų nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga.

Susirinkimo pirmininkės įgaliojimai yra apriboti susirinkimo laikotarpiu ir jo metu kylančiais procedÅ«riniais klausimais bei susirinkimo protokolo suraÅ¡ymu ir pasiraÅ¡ymu. Susirinkimo pirmininkė neturi jokių įgaliojimų keisti ar pildyti susirinkimo priimtus sprendimus. Susirinkimo sprendimai yra užfiksuoti susirinkimo protokole, kuris atspindi susirinkimo eigÄ ir priimtus sprendimus. Po susirinkimo iÅ¡sakyta susirinkimo pirmininkės nuomonė, kaip turi bÅ«ti aiÅ¡kinami susirinkimo rezultatai, nėra privaloma ir nesukelia jokių teisinių pasekmių.

Tuo tarpu 2014 m. sausio 7 d., kai atsakovui buvo pateikti pasiÅ«lymo dėl darbotvarkės papildymo ir jį palaikančių asociacijos narių parašų lapų originalai, jau buvo praleistas ne tik terminas pateikti pasiÅ«lymÄ , bet ir terminas informuoti asociacijos narius apie papildytÄ darbotvarkę (Ä®statų 4. 4 p.). Darbotvarkės papildymas tokioje situacijoje bÅ«tų akivaizdžiai pažeidęs asociacijos įstatus ir asociacijos narių teises. Taip pat akivaizdu, kad klausimas dėl darbotvarkės papildymo vien elektroniniu paÅ¡tu persiųstų dokumentų kopijų pagrindu, neturint originalių dokumentų, negali bÅ«ti sprendžiamas.

Nors asociacija, taupydama narių lėšas, stengiasi kiek tai įmanoma su nariais bendrauti elektroniniu paÅ¡tu, asociacijos narių kontaktiniai duomenys, tarp jų ir elektroninio paÅ¡to adresai, asociacijai žinomi, tačiau Å¡iuo atveju atsakovui praneÅ¡imas dėl darbotvarkės pildymo 2013 m. gruodžio 31 d. elektroniniu paÅ¡tu buvo pateiktas ne iÅ¡ visų darbotvarkės papildymÄ palaikančių asociacijos narių, o iÅ¡ vieno el. paÅ¡to adreso, nepateikiant jokių įgaliojimus veikti likusiųjų asociacijos narių vardu patvirtinančių dokumentų.

Tokia tvarka, kai vienas asociacijos narys, nepateikdamas įgaliojimų veikti kito nario vardu, el. paÅ¡tu kreipiasi ir įgyvendina kito asociacijos nario teises, asociacijos Draudimo brokerių rÅ«mų praktikoje nėra nei įprasta, nei toleruojama. PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantai, pagal Draudimo brokerių rÅ«mų įstatus asociacijos administracijai ar jos vadovei nėra suteikta teisė pildyti ar keisti visuotinio narių susirinkimo darbotvarkę. Pagal įstatų 4.4. punktÄ visuotinius narių susirinkimus Å¡aukia Draudimo brokerių rÅ«mų prezidiumas, taigi manytina, kad bÅ«tent jis ir turėtų spręsti su darbotvarke susijusius klausimus. 2014 m. sausio 16 d. susirinkimas buvo suÅ¡auktas teismo procesiniu sprendimu, nesant iÅ¡rinkto, Juridinių asmenų registre įregistruoto ir įgaliojimus turinčio prezidiumo, kuris galėtų spręsti tiek susirinkimo suÅ¡aukimo, tiek jo darbotvarkės klausimus.

Apeliantų ir kitų asociacijos narių pasiÅ«lymas dėl 2014 m. sausio 16 d. susirinkimo darbotvarkės papildymo atsakovo negalėjo bÅ«ti įgyvendintas, net jei bÅ«tų buvęs pateiktas laiku ir tinkamai - tuo metu asociacijoje nebuvo valdymo organo, turinčio teisę priimti sprendimÄ dėl darbotvarkės papildymo (prezidiumo), o teismo nutartis, kurios pagrindu suÅ¡auktas susirinkimas, Draudimo brokerių rÅ«mų administracijai suteikė tik teisę informuoti apie Å¡aukiamÄ susirinkimÄ su nutartyje nurodyta darbotvarke (prezidiumui ir prezidentui iÅ¡rinkti), bet ne teisę nustatytÄ darbotvarkę pildyti klausimais dėl ankstesniuose susirinkimuose priimtų sprendimo tvirtinimo, kaip buvo reikalaujama apeliantų.

SiÅ«lomas klausimas negalėjo bÅ«ti įtrauktas į darbotvarkę visuotinio susirinkimo sprendimu paties susirinkimo metu, kaip buvo pasiÅ«lyta per 2014 m. sausio 16 d. susirinkimÄ , nes nei Asociacijų įstatymas, nei Draudimo brokerių rÅ«mų įstatai nenumato tokios susirinkimo teisės.5) Å ioje byloje bÅ«tent ieÅ¡kovai turėjo rinkti įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus, o teismas jiems pagalbÄ renkant įrodymus bÅ«tų privalėjęs teikti tik tada, jei ieÅ¡kovai bÅ«tų pateikę įrodymus, jog tam tikrų dokumentų neturi galimybės gauti patys. 2014 m. sausio 16 d. asociacijos Draudimo brokerių rÅ«mų narių visuotinio susirinkimo protokolas su priedais buvo pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui, taigi Å¡iuo metu Å¡ių dokumentų kopijos sudaro Juridinių asmenų registre esančios juridinio asmens asociacijos Draudimo brokerių rÅ«mų bylos, kurios medžiaga yra prieinama vieÅ¡ai, dalį.

Apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kad patys bÅ«tų bandę kreiptis į Juridinių asmenų registrÄ , praÅ¡ydami pateikti jiems reikalingus dokumentus, ir kad Juridinių asmenų registro tvarkytojas bÅ«tų nesutikęs Å¡ių dokumentų jiems pateikti. Apeliantai, atstovaujami net dviejų advokatų, savo teisėmis privalėjo naudotis sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai, todėl, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo trukmę, laikytina, kad teismas pagrįstai atsisakė iÅ¡reikalauti didelės apimties dokumentacijÄ (susirinkimo dalyvių sÄ raÅ¡ai, įgaliojimai, balsavimo teisių perleidimo sutartys, biuleteniai ir kiti susiję dokumentai sudaro virÅ¡ 1 000 puslapių), kurios gauti savarankiÅ¡kai ir iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų Å¡altinių patys apeliantai jokių priemonių nesiėmė, nors tam turėjo iÅ¡ties pakankamai laiko.

PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, Å¡ios bylos dalykas yra susijęs ne su vieÅ¡ojo intereso, o privataus ieÅ¡kovų (apeliantų) intereso užimti asociacijos prezidiumo narių pareigas gynimu. Tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, E. L., G. K., D. B., R. V., A. A., J. S., J. Å ., R. G., L. Ž., V. V. ir VÄ® Registrų centras atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas  atmestinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio  2 dalyje, nenustatyta.                Dėl 2013-05-09 visuotinio narių susirinkimo sprendimų 5 –uoju darbotvarkės klausimu teisėtumo IeÅ¡kovai byloje reiÅ¡kė reikalavimÄ pripažinti 2013-05-09 susirinkimo protokolo įraÅ¡Ä , jog nei vienas kandidatas nesurinko 2/3 balsų ir prezidiumas neiÅ¡rinktas.

Kadangi konstatavimu, jog prezidiumas neiÅ¡rinktas, susirinkimo sprendimas nebuvo priimtas, svarstytina, ar tokia iÅ¡vada, nurodyta susirinkimo sprendime, gali bÅ«ti skundžiama teismui. 170 straipsnis. Draudimo brokerių rÅ«mų narių teisės nurodytos LR Draudimo įstatymo 170 straipsnio 2 dalyje. Draudimo brokerių rÅ«mų nariai turi teisę 1) dalyvauti Draudimo brokerių rÅ«mų veikloje ir siÅ«lyti savo atstovus į Draudimo brokerių rÅ«mų valdymo organus;2) naudotis Draudimo brokerių rÅ«mų teikiamomis paslaugomis;3) naudotis Draudimo brokerių rÅ«mų sukaupta informacija;4) gauti informacijÄ apie Draudimo brokerių rÅ«mų veiklÄ ;5) ginčyti teisme Draudimo brokerių rÅ«mų organų sprendimus.Tai, kad įstatyme nurodyta, jog draudimo brokerių rÅ«mų narys turi teisę ginčyti brokerių rÅ«mų organų sprendimus, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tuo atveju, kai svarstytu  susirinkime klausimu sprendimas nebuvo priimtas, t.y. susirinkimo protokole tik konstatuojamas faktas, kad svarstomu klausimu sprendimas nepriimtas, kad nei vienas iÅ¡ kandidatų nesurinko balsų daugumos ir todėl nesvarstomas klausimas dėl balsavimo rezultatų patvirtinimo, toks konstatavimas nėra sprendimu ir jis negali bÅ«ti ginčijamas teisme. Pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vada, kad juridinio asmens organui – visuotiniam narių susirinkimui – nepriėmus sprendimo dėl prezidiumo narių iÅ¡rinkimo 5-uoju darbotvarkės klausimu, teisinio pagrindo jį ginčyti nėra (CK 2.82 str. 4 d.), pagrįsta.

IeÅ¡kovų reikalavimai pripažinti pirmojo balsavimo rezultatus bei Å¡iuo pagrindu panaikinti vėliau sekusius balsavimus ir jų metu priimtus sprendimus, nepriskirtinas teismo kompetencijai. Susirinkimo protokole nurodyta ( t. I, b. l. 28), kiek balsų gavo kiekvienas iÅ¡ 18 kandidatų, nurodyta, kad balsų skaičiavimo komisija suskaičiavo, kiek salėje yra balsuojančių asmenų, jų buvo 464, susirinkimo balsavimui buvo iÅ¡keltas klausimas – kas už tai, kad bÅ«tų liekama prie pirminio balsavimo, nurodyta, jog už šį pasiÅ«lymÄ nebalsavo nei vienas dalyvaujantis susirinkime asmuo, todėl daryti iÅ¡vadÄ , kad susirinkime buvo priimtas sprendimas iÅ¡rinkti prezidiumo nariais kai kuriuos narius iÅ¡ 18 kandidatų, nėra pagrindo.

Draudimo brokerių rÅ«mų įstatų 4.9 punktas ( t. I, b.l. 47) numato, kad susirinkimo nutarimai priimami paprasta dalyvaujančiųjų susirinkime narių balsų dauguma, tai, kad susirinkime buvo paskelbta, jog prezidiumas neiÅ¡rinktas dėl to, kad nei vienas kandidatas nesurinko 2/3 balsų daugumos, kai pagal įstatus buvo reikalaujama, kad kandidatai surinktų paprastÄ Â balsų daugumÄ , yra klaidinančios informacijos pateikimu balsuojantiems asmenims, tačiau kaip matyti iÅ¡ susirinkimo protokolo, jo eigoje, nariams buvo praneÅ¡ta teisininkės J.

N. suteikta susirinkimo pirmininkei informacija, jog renkant prezidiumo narius 2/3 balsų dauguma nereikalinga. Jau žinant Å¡iÄ informacijÄ susirinkime balsuojantiems asmenims, balsavimo rezultatas buvo toks, kad pirmo balsavimo rezultatams nepritarė nei vienas dalyvis, todėl daryti iÅ¡vadÄ , kad jų sprendimas buvo priimtas neteisėtas, juos suklaidinus, nėra pagrindo. Tai, kad prezidiumo nariai buvo renkami pakartotinai, 2014-01-16 susirinkime, jiems turint informacijÄ , kokia balsų dauguma reikalinga iÅ¡rinkti prezidiumo narius, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Draudimo brokerių rÅ«mų nariai pasinaudojo teise dalyvauti Draudimo brokerių rÅ«mų veikloje ir siÅ«lyti savo atstovus į Draudimo brokerių rÅ«mų valdymo organus.

Dėl 2014 m. sausio 16 d. neeilinio visuotinio narių susirinkimo sprendimų teisėtumo Atsakovai reikalavimÄ panaikinti  2014-01-16 neeilinio visuotinio susirinkimo nutarimÄ Â pareiÅ¡kė patikslintu ieÅ¡kiniu byloje 2014-03-28 (t. II, b. l. 49-56). IeÅ¡kinio pagrindu dėl Å¡io susirinkimo nutarimų panaikinimo nurodė tai, kad vėlesni balsavimai buvo priimti suklaidinimo įtakoje ir negali bÅ«ti laikomi kaip nepriklausomos valios iÅ¡raiÅ¡ka, todėl pripažintini negaliojančiais. Teigdami apie balsavusių narių suklaidinimÄ Å¡iame susirinkime, tuo pačiu - ir už prezidiumo narių, 2014-01-16 susirinkime iÅ¡rinkimÄ Â balsavusiems suklydus,  ieÅ¡kovai turėjo pateikti įrodymus, kurie iÅ¡ narių buvo suklaidinti ir kokios jiems pateiktos klaidinančios informacijos, prieÅ¡ kuriuos kandidatus ir už kuriuos jie bÅ«tų balsavę, jei Å¡i informacija jiems bÅ«tų žinoma prieÅ¡ balsuojant. IÅ¡ susirinkimo protokolo ( t.

II, b.l.57-60) matyti, kad 2014-01-16 susirinkimas suÅ¡auktas remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2013-12-16 d., nes pagal Å¡iÄ nutartį Draudimo brokerių rÅ«mų ( toliau tekste - DBR) administracija įpareigota suÅ¡aukti neeilinį visuotinį narių susirinkimÄ DBR prezidiumui ir prezidentui iÅ¡rinkti. Å io susirinkimo metu prezidiumo nariais iÅ¡rinkti E. L., A. A., J. S., J. Å ., R. G., L. Ž. ir V. V.. Dalyvauti susirinkime buvo užregistruota 675 DBR nariai, protokole nurodyta, kad į susirinkimÄ atvyko 80 DBR narių, pagal įgaliojimus bei DBR prezidiumo aprobuotas sutartis atstovaujančių 595 DBR narius.

IeÅ¡kovai teigė, kad prieÅ¡ balsavimÄ , susirinkimÄ palikus daliai narių, likęs jų skaičius nebuvo perskaičiuotas, kaip tai reglamentuoja DBR įstatų 4.9 p., nurodė, kad dėl Å¡ių pažeidimų naikintini visi 2014 m. sausio 16 d. visuotinio susirinkimo priimti sprendimai. DBR įstatų 4.9 punktas nereglamentuoja, ar turi bÅ«ti perskaičiuotas dalyvaujančių balsavime balsų skaičius, kai dalis susirinkime dalyvavusių asmenų iÅ¡eina iÅ¡ salės ir balsavime nedalyvauja. Tai, kad pagal DBR įstatus prezidiumo nariai renkami parasta dalyvaujančiųjų susirinkime narių balsų dauguma, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kiekvienas iÅ¡ kandidatų turėjo surinkti daugiau, nei pusę nuo 675 balsų.

Visi 7 protokole nurodyti kandidatai, kurie buvo išrinkti nariais, surinko daugiau, nei 338 balsų, todėl jie atitiko įstatų keliamus reikalavimus.  Ieškovai nereiškė reikalavimo tuo pagrindu, kad sprendimas išrinkti   prezidiumo narius buvo priimtas nesant susirinkimo kvorumo, todėl šiuo aspektu byla nebuvo nagrinėjama.             Ieškovų reikalavimas panaikinti 2014-01-16 susirikimo sprendimus dėl to, kad jų siūlomi klausimai nebuvo įtraukti į susirinkimo darbotvarkę, buvo atmestas pagrįstai, nes 2014 m. sausio 16 d. susirinkimas buvo sušauktas teismo procesiniu sprendimu, nesant išrinkto, Juridinių asmenų registre įregistruoto ir įgaliojimus turinčio prezidiumo, kuris galėtų spręsti tiek susirinkimo sušaukimo, tiek jo darbotvarkės klausimus.

Apeliantų ir kitų asociacijos narių pasiÅ«lymas dėl 2014 m. sausio 16 d. susirinkimo darbotvarkės papildymo atsakovo negalėjo bÅ«ti įgyvendintas, nes asociacijoje nebuvo valdymo organo, turinčio teisę priimti sprendimÄ dėl darbotvarkės papildymo (prezidiumo). IeÅ¡kovai pasiÅ«lė į minėto susirinkimo darbotvarkę įtraukti klausimÄ dėl 2013 m. gegužės 9 d. priimto sprendimo, kuriuo buvo iÅ¡rinkti prezidiumo nariais D. D., E. L., R. C., R. V., V. D., G. K. ir G. Ž., patvirtinimo prezidiumo nariais, tačiau administracijos vadovė R.

Ž. jį įtraukti į darbotvarkę pagrįstai atsisakė. Tai, kad iÅ¡ esmės susirinkime buvo svarstomas tas pats klausimas, kokį spręsti siÅ«lė ieÅ¡kovai, t.y. kokie nariai turi bÅ«ti iÅ¡rinkti į prezidiumÄ , tai, kad kiekvienas iÅ¡ ieÅ¡kovų turėjo galimybę bÅ«ti siÅ«lomas į prezidiumo narius ir iÅ¡rinktas, jei tam bÅ«tų pritarusi dauguma dalyvavusių narių, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovų teisės dalyvauti Draudimo brokerių rÅ«mų veikloje, siÅ«lyti savo atstovus į Draudimo brokerių rÅ«mų valdymo organus, bei iÅ¡ to sekanti teisė bÅ«ti iÅ¡rinktiems prezidiumo nariais, nebuvo pažeista.

           Byloje remiantis naujai pateiktais įrodymais nebuvo pagrindo keisti ar naikinti teismo sprendimÄ .           Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų           Pripažintu ieÅ¡kovų skundÄ atmestinu, atsakovas turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ . Pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas turėjo 859, 10 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, jos priteistinos iÅ¡Â keturių ieÅ¡kovų-apeliantų  lygiomis dalimis, t.y. po 214, 76 Eur. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. sprendimÄ Â Â palikti nepakeistÄ .                                Priteisti atsakovui - Asociacijai Draudimo brokerių rÅ«mai ( jak 300061764) iÅ¡ ieÅ¡kovų D. D. ( a/k (duomenys neskelbtini)) , J. V. ( a/k (duomenys neskelbtini)) , V. D. ( a/k (duomenys neskelbtini)) ir G. Ž. ( a/k (duomenys neskelbtini)) po 214,76 Eur atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Teisėjai                                                                                        Henrichas Jaglinskis                                                                                                                               Danutė Kutrienė                                                                                                                               Zita Smirnovienė