4e1980cd-2e2b-48cd-bea7-499c05628ba1 · Kauno apygardos teismas

(S) Baudžiamoji byla Nr.1-76-238/2012;Teisminio proceso Nr.1-98-1-00028-2011-3;Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7.; 1.2.3.1.KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLietuvos Respublikos vardu 2012 m. spalio 25 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, Jurgitai Barauskaitei, Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorams Edvinui Alosevičiui, Dariui Jakučiui, nukentėjusiajam A. K., kaltinamajam A. G., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, kaltinamojo A.

B. gynėjui advokatui Algirdui Girdučiui Å alavkai, ekspertei Ramunei Drazdauskienei, teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kelmės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, iÅ¡silavinimas 8 klasės, nevedęs, nedirbantis, gyvena (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas iÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 25 straipsnio 2 dalyje, BK 129 straipsnio 1 dalyje.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :A.

G. 2011 m. sausio 17 d. apie 22 val. 30 min., V. B. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nepakaltinamu asmeniu A. B., tyčia sudavė ne mažiau kaip penkis smÅ«gius kumščiais gulinčiam E. K. į galvÄ , tuo bendrais veiksmais kartu su A. B. padarė jam odos nubrozdijimus kaktoje, nosyje, kairiame smilkinyje, ausyje, skruoste, žande, poodines kraujosruvas kairėje ausyje – smilkinyje, kraujosruvas kaktos, kairio antakio lanko – akiduobės skruosto, kairio žando, smilkinio, pakauÅ¡io minkÅ¡tuose audiniuose, raumenyse, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairį pusrutulį, kraujo iÅ¡siliejimÄ po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, į skilvelius, galvos smegenų kairio pusrutulio smilkininės skilties sumuÅ¡imÄ , taip nukentėjusysis E. K. mirė 2011 m. sausio 18 d. nuo galvos sumuÅ¡imo, lydimo kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų apie kairį pusrutulį, į skilvelius, galvos sumuÅ¡imo, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu krauju ir kreÅ¡uliais, susikaupusiais po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairį pusrutulį, galvos smegenų kairio pusrutulio dislokacija į deÅ¡inę su skilvelių suspaudimu, antrinėmis kraujosruvomis smilkininėje skiltyje, tilte, tai yra tyčia nužudė kitÄ Å¾mogų.

Taip padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo A. G. kaltumas patvirtinamas Å¡iais įrodymais ir byloje esančiais duomenimis. Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas kaltinamasis A. G. kaltu neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad 2011-01-17 vakare kartu su A. B. atėjo pas V. B. į namus. Ten gėrė, kambaryje buvo jis (A. G.), V. G., V. S., V. P., E. K., pastarasis gulėjo lovoje. V. S. paklausė, koks žmogus guli lovoje, Å¡is atsakė, kad jie abu kalėjo, tai jo „žmona“.

Jis (A. G.) gulintį E. K. pajudino, kad pažiÅ«rėtų ar nėra jam pažįstamas, nestipriai sudavė jam į Å¡onÄ ir pasakęs, kad su „iÅ¡krypėliais“ negers, išėjo. Kaltinamasis A. G. tvirtina, kad E. K. nemušė, pas V. B. užtruko apie valandÄ .Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas A. B. kaltu neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad 2011-01-17 jis ir A. G. buvo užėję pas V. B., ten buvo V. G., V. S., E. K., V. B., gėrė. Jis (A. B.) ir A. G. nemušė E. K.. Tėvo V. B. namuose buvo apie 3 valandas.

KitÄ dienÄ E. K. buvo rastas jo tėvo namuose negyvas.Nukentėjusysis A. K. paaiÅ¡kino, kad jam policijos darbuotojas pranešė apie tai, kad mirė jo brolis E. K.. Jį laidojo, patyrė 2000 litų turtinę žalÄ . IÅ¡ valstybės gavo 1100 litų paÅ¡alpÄ . PraÅ¡o priteisti 900 litų turtinei žalai atlyginti ir 10000 neturtinei žalai atlyginti. Dėl brolio mirties iÅ¡gyveno, jam esant gyvam glaudaus judviejų bendravimo nebuvo, kur jis gyveno, jam nežinoma.Liudytoja V. G. paaiÅ¡kino, kad ji gyveno pas V.

B.. 2011-01-17 bute girtavo ji, V. B., A. B., E. K., V. S., V. P., A. G.. Ji matė, kad iki konflikto E. K. buvo sveikas ir nesužalotas, nesiskundė, kad prieÅ¡ jį kas nors smurtavo. IÅ¡gertuvių metu E. K. atsigulė į lovÄ . A. B. nepatiko, kad E. K. atsigulė, jis užšoko ant E. K. ir sudavė kelis smÅ«gius į galvÄ E. K.. Prie muÅ¡imo prisijungė A. G., jis taip pat smurtavo prieÅ¡ E. K., sudavė jam smÅ«gius į galvÄ . A. B., A. G. mušė pasikeisdami. Ji drausmino ir prašė nemuÅ¡ti E. K., tuomet A.

B. metė į jÄ butelį, pataikė į galvÄ , o kai V. B. bandė jÄ užstoti nuo smurto, tuomet A. B. smurtavo prieÅ¡ savo tėvÄ V. B.. Ä®vykio metu E. K. kiti asmenys nemušė. Jis liko gulėti lovoje visÄ naktį V. B. bute. Kitos dienos rytÄ E. K. rastas negyvas toje pačioje patalpoje, kurioje buvo muÅ¡amas. Liudytoja V. G. patvirtino, kad įvykio metu kambaryje degė žvakė, jos Å¡viesa netrukdė stebėti įvykių, žvakės Å¡viesa apÅ¡vietė kambarį ir gerai matėsi, kokius veiksmus atliko smurtavę asmenys.Liudytojai V.

P. ir L. D. paaiÅ¡kino, kad 2011-01-17 vakare svečiavosi pas V. B., ten gėrė, kartu buvo V. G., V. S., A. G., A. B., V. B.. IÅ¡gertuvių metu niekas nesipyko, nekonfliktavo, nesimušė. Jiems esant pas V. B., E. K. niekas nemušė. E. K. buvo sveikas, nesužalotas, nesiskundė patyręs smurtÄ . Jiems išėjus, ten liko visi minėti asmenys.Liudytojas V. S. paaiÅ¡kino, kad 2011-01-17 jis buvo V. B. bute ir girtavo su kitais asmenimis, tarp jų buvo E. K., kuris buvo sveikas, nesužalotas. Matė, kad A. B. smurtavo prieÅ¡ gulintį ant grindų E. K., du kartus jam spyrė.

Taip pat A. B. smurtavo ir prieÅ¡ tėvÄ V. B.. Jam matant kiti asmenys prieÅ¡ E. K. nesmurtavo. Kitos dienos rytÄ E. K. rastas negyvas. Liudytojas V. S. nurodė, kad įvykio metu buvo stipriai girtas.Liudytoja D. K. paaiÅ¡kino, kad E. K. buvo jos vyro brolis. 2011-01-18 iÅ¡ policijos darbuotojų sužinojo, kad mirė E. K.. Vyko į morgÄ , ten matė E. K. lavonÄ , jo kÅ«ne matėsi smurto požymiai. Dėl brolio mirties A. K. iÅ¡gyveno, bet jų ryÅ¡iai esant gyvam E. K. nebuvo glaudÅ«s.Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolas patvirtina, kad 2011 m. sausio 18 d. apžiÅ«rėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini).

Namo kambaryje prie lovos rastas vyriškos lyties lavonas. (t. 1, b. l. 5 – 7 ) 2011 m. sausio 19 d. – 2011 m. kovo 3 d. specialisto išvada Nr. M 11/11(10) patvirtina, kad E. K. mirtis įvyko nuo galvos sumušimo, lydimo kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairį pusrutulį, į skilvelius, galvos smegenų sumušimo, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu krauju ir krešuliais, susikaupusiais po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairį pusrutulį (190 ml), galvos smegenų kairio pusrutulio dislokacija į dešinę su skilvelių suspaudimu, antrinėmis kraujosruvomis smilkininėje skiltyje, tilte.

Mirtis galėjo įvykti 24 – 36 val. iki tyrimo 2011 m. sausio 19 d. pradžios, nes tam neprieÅ¡tarauja stiprus lavono raumenų sustingimas, 2 lavondėmių stadija (atsistato po 10 min.), rektalinė lavono temperatÅ«ra (6,4 laipsniai pagal C), esant aplinkos temperatÅ«rai 5,2 laipsniai pagal C. Tikslesnį mirties laiko nustatymÄ apsunkina tai, kad įvykio vietoje netirti lavoniniai reiÅ¡kiniai. E. K. lavono kraujyje rasta 1,63 promilės etilo alkoholio. Å lapime rasta 3,18 promilės etilo alkoholio. Tai atitinka vidutinį girtumo laipsnį mirties momentu.

Lavone rasti sužalojimai: odos nubrozdijimai kaktoje, nosyje, kairiame smilkinyje, ausyje, skruoste, žande, poodines kraujosruvas kairėje ausyje – smilkinyje, kraujosruvas kaktos, kairio antakio lanko – akiduobės skruosto, kairio žando, smilkinio, pakauÅ¡io minkÅ¡tuose audiniuose, raumenyse, kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairį pusrutulį, kraujo iÅ¡siliejimas po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, į skilvelius, galvos smegenų kairio pusrutulio smilkininės skilties sumuÅ¡imas padaryti kietais bukais daiktais - tai galėjo bÅ«ti rankos, kojos, kokie nors aplinkos daiktai, mažiausiai 5 smÅ«giais, tikėtina, kelios – 6 val. iki mirties, nes tai nurodo kraujosruvų pobÅ«dis (Å¡viežios infiltruojančios kraujosruvos minkÅ¡tuose audiniuose iÅ¡ krÅ«tinės, kairio žando srityje, kairiame smilkinyje be lÄ stelinės reakcijos), nukentėjusiajam esant įvairiose padėtyse.

Sužalojimų visuma atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ , o Å¡iuo atveju sukėlė mirtį. Lavone rasti sužalojimai: odos nubrozdijimai deÅ¡iniame skruoste, poodinės kraujosruvos deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, kairėje blauzdoje, kairės pusės 9 Å¡onkaulio lūžimas, padaryti kietais bukais daiktais - tai galėjo bÅ«ti rankos, kojos, kokie nors aplinkos daiktai, mažiausiai 5 smÅ«giais ar trauminiais poveikiais tuo pačiu ar artimu laiku, kaip ir anksčiau nurodyti kÅ«no sužalojimai. Neatmetama, kad poodinės kraujosruvos deÅ¡inės plaÅ¡takos nugariniame pavirÅ¡iuje galėjo gautis ir dengiantis nuo smÅ«gių, ginantis.

Kairės pusės 9 Å¡onkaulio lūžimas gyvam asmeniui kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas ir jokios įtakos mirčiai neturėjo. Kiti sužalojimai gyvam asmeniui kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir jokios įtakos mirčiai neturėjo. (t. 1, b. l. 11 – 16)IÅ¡ 2011 m. sausio 20-24 d. specialisto iÅ¡vados Nr. G 40/11(10) matyti, kad V. G. apžiÅ«ros metu atžymi skausmÄ kaktos kairės pusės – galvos plaukuotos dalies riboje. Sužalojimų žymių V. G. kÅ«ne nerasta. (t. 1, b. l. 19)IÅ¡ 2011 m. sausio 20-24 d. specialisto iÅ¡vados Nr. G 41/11(10) matyti, kad V.

B. padarytas gilus odos nubrozdinimas nosyje – kairės akies vokų riboje. Sužalojimas padarytas 2 – 3 paros iki tyrimo pradžios. Sužalojimas padarytas kietu buku ar bukabriauniu daiktu, pvz., kumščiu, rankų pirštų nagais, kokiu nors aplinkos daiktu ir pan. vienu smūgiu ar trauminiu poveikiu. V. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. (t. 1, b. l.

21) IÅ¡ parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad Å¡is procesinis veiksmas atliktas 2011-04-05 ir jo metu liudytoja V. G. parodė įvykio vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini) bute. Patvirtino, kad 2011-01-17 iÅ¡gertuvių metu A. B. smurtavo prieÅ¡ E. K., apsižergė jį ir rankomis, kumščiais sudavė smÅ«gius į galvÄ mažiausiai penkis kartus. Po to prie E. K. puolė A. G., jis atsiklaupė, sudavė į Å¡onus, galvÄ , kitas kÅ«no vietas. V. S. ramino smurtavusius vyrus, prašė baigti.

A. B. smurtavo ir prieÅ¡ V. G., metė į jÄ butelį, tampė už kojų. Kai V. B. jÄ bandė ginti nuo A. B., tai pastarasis smurtavo prieÅ¡ V. B.. KitÄ dienÄ rado E. K. gulintį ant žemės prie lovos, jis buvo negyvas. (t. 1, b. l. 42 – 44)Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės 2012-08-14 – 2012.09.18 aktas Nr. 75U-I-43/2012 patvirtina, kad A. B. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu-paranoidine Å¡izofrenija ir negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

A. B. Å¡iuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu-paranoidine Å¡izofrenija ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl psichikos bÅ«senos A. B. negali dalyvauti, negali bÅ«ti apklausiamas teisme. A. B. yra socialiai pavojingas. A. B. bÅ«tinas priverčiamųjų medicininio pobÅ«džio priemonių taikymas, tai yra priverstinis stebėjimas VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje Sustiprinto stebėjimo skyriuje. Objektyvių duomenų, kad A. B. simuliuotų lėtinį psichikos sutrikimÄ , nėra (t. 4, b. l. 108-113).

Teismo posėdyje apklausta ekspertė Ramunė Drazdauskienė patvirtino, kad A. B. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu-paranoidine šizofrenija ir negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. A. B. šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu-paranoidine šizofrenija ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. A. B. būtinas priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymas, tai yra priverstinis stebėjimas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo skyriuje, jis socialiai pavojingas.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A.

B. dėl nepalankios psichinės būklės buvo gydomas gydymo įstaigose. (t. 1, b. l. 145, 146, t. 2, b. l. 59, 76, 87, 108, 138, 188, t. 3, b. l. 6-29, 40, 80) Teisme apklausta liudytoja V. G. nurodė, kad pavartojus alkoholio A. B. elgesys pasikeičia. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta I. A. paaiškino, kad A. B. turėjo psichologinių problemų, buvo uždaro būdo (t. 1, b. l. 57-58). Iš 2011-01-17 įvykio aplinkybių matyti, kad A. B. elgesys buvo agresyvus, jis mušė ne tik E. K., bet ir be pagrindo smurtavo prieš V.

G., tėvÄ V. B., o tai rodo, kad jo elgesys nebuvo adekvatus situacijai, ir duoda pagrindÄ manyti, kad jis tikrai serga psichikos liga, kaip tvirtinama ekspertizės akte.Teismas, įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais bÅ«dais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisminio nagrinėjimo metu. Ä®statymo nustatyta tvarka surinkti duomenys visiÅ¡kai patvirtina faktÄ , kad 2011-01-17 V.

B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), A. B. ir A. G. smurtavo prieÅ¡ E. K., sudavė rankomis smÅ«gius į galvÄ , jį sužalojo ir dėl galvos sumuÅ¡imo E. K. mirė, taip jį nužudė. Aplinkybes, kad įvykio dienÄ V. B. bute buvo A. B., A. G., E. K., jie ir kiti asmenys ten girtavo, patvirtina kaltinamojo A. G., kartu buvusio A. B., liudytojų V. G., V. S., V. P., L. D. parodymai.Liudytojos V. G. parodymai patvirtina aplinkybę, kad 2011-01-17 prieÅ¡ E. K. smurtavo A. G. ir A. B., jie rankomis sudavė keletÄ smÅ«gių gulinčiam E. K.

į galvÄ . Liudytoja V. G. nurodė, kad kitÄ dienÄ tame pačiame bute, kur buvo muÅ¡amas E. K., jis buvo rastas negyvas. Liudytoja V. G. patvirtino, kad iki A. G. ir A. B. panaudoto smurto prieÅ¡ E. K., jis buvo sveikas, nesužalotas, nesiskundė, kad prieÅ¡ tai jį bÅ«tų sužaloję kiti asmenys. Taip pat patvirtino aplinkybę, kad be A. G. ir A. B., kiti bute buvę asmenys E. K. nemušė, prieÅ¡ jį nesmurtavo, po sumuÅ¡imo E. K. liko bute, niekur išėjęs nebuvo, o ryte jis buvo rastas negyvas.

Liudytoja V. G. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodė nusikaltimo padarymo vietÄ , patvirtino, kad prieÅ¡ E. K. smurtavo ir sudavė jam smÅ«gius į galvÄ A. B., A. G.. Specialisto iÅ¡vada patvirtino, kad 2011-01-17 E. K. buvo padaryti sužalojimai ir dėl galvos sumuÅ¡imo 2011-01-18 jis mirė. IÅ¡ apžiÅ«ros protokolo matyti, kad E. K. lavonas surastas V. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tai yra toje pačioje vietoje, kurioje A. B. ir A. G. smurtavo prieÅ¡ E. K., kur po sumuÅ¡imo liko gulėti nukentėjusysis.IÅ¡vada, kad A.

G. ir A. B. nužudė E. K., daroma dėl Å¡ių aplinkybių. Byloje nustatyta, kad 2011-01-17 E. K. buvo sveikas, nesužalotas, bendravo, gėrė su A. G., A. B. ir kitais asmenimis. BetarpiÅ¡kai nusikaltimo padarymÄ mačiusi liudytoja V. G. patvirtino, kad pirmiausia A. B., o po to ir A. G. mušė E. K.. Fizinio smurto panaudojimo faktas patvirtinamas specialisto iÅ¡vada, kurioje konstatuota, kad E. K. padaryti sužalojimai, nurodyta sužalojimų visuma, kurie atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ , sukėlę mirtį.

Taip pat specialisto iÅ¡vada patvirtino, kad sužalojimai padaryti mažiausiai 5 smÅ«giais, kietais bukais daiktais, o tai galėjo bÅ«ti rankos, o E. K. mirė nuo galvos sužalojimo. Taigi matyti, kad įvykį stebėjusios liudytojos V. G. parodymai visiÅ¡kai atitinka specialisto iÅ¡vadÄ , nes liudytoja nurodė, kad A. G. ir A. B. sudavė smÅ«gius į galvÄ , o specialisto iÅ¡vada patvirtino, kad dalis sužalojimų padaryti bÅ«tent galvoje ir nuo galvos sumuÅ¡imo jis mirė. Todėl yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad sužalojimus galvoje padarė A.

B. ir A. G.. Byloje nustatyta, kad kiti asmenys E. K. nemušė, todėl tai sustiprina tikimybę, kad E. K. sužalotas A. G. ir A. B. smurtiniais veiksmais. Byloje esantys duomenys (įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, V. G., V. S., A. B. parodymai) patvirtina, kad E. K. lavonas buvo rastas 2011-01-17 V. B. bute, tai yra toje pačioje vietoje, kur 2011-01-17 E. K. buvo muÅ¡amas. IÅ¡ liudytojos V. G. parodymų nustatyta, kad A. B. supyko ir pradėjo E. K. muÅ¡ti dėl to, kad jis atsigulė į lovÄ miegoti jo tėvo namuose, o A.

G. prie muÅ¡imo prisijungė, mušė pasikeisdami tuo pačiu metu. Taigi jie veikė kaip bendrininkai, matė ir pritarė vienas kito atliekamiems smurto veiksmams. Sužalojimų galvoje visuma lėmė E. K. mirtį, o bet kurį sužalojimÄ galvoje galėjo padaryti tiek A. B., tiek ir A. G., nes jie abu sudavė smÅ«gius į galvÄ E. K..Ä®vertinus liudytojos V. G. nurodytas įvykio aplinkybes, A. B., A. G. atliktus veiksmus ir specialisto iÅ¡vadas, matyti, kad jie visiÅ¡kai atitinka ir neprieÅ¡tarauja dėl smurto panaudojimo laiko, pobÅ«džio, aplinkybių ir dėl jo panaudojimo atsiradusių padarinių.

Taigi nustatyta, kad tarp A. B., A. G. veiksmų ir atsiradusių padarinių – E. K. mirties yra priežastinis ryÅ¡ys. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad V. S. nurodyta aplinkybė, kad jis matė, kaip A. B. spyrė gulinčiam ant grindų E. K., nepatvirtinta kitais bylos įrodymais. Å iuo aiÅ¡kinimu nėra pagrindo tikėti, nes tokios aplinkybės, kad A. B. spardė E. K., nepatvirtino kiti bute buvę asmenys (V. G., V. P., L. D.). Juo labiau, kad nuo konflikto pradžios iki pabaigos įvykius stebėjo V. G., ir tokios aplinkybės ji nenurodė.

Be to, byloje nustatyta, kad įvykio metu V. S. buvo labai girtas, todėl jis gali sÄ Å¾iningai klysti duodamas parodymus ir aiÅ¡kindamas minėtÄ aplinkybę apie spyrius. Ta aplinkybė, kad V. P., L. D. nurodė, jog nematė konflikto, paaiÅ¡kinama tuo, kad Å¡ie asmenys iÅ¡ buto išėjo dar iki jam prasidėjus. Tačiau Å¡ie liudytojai nurodė, kad iki iÅ¡einant, jie bendravo ir girtavo su E. K. bei matė, kad jis buvo sveikas ir nesužalotas.Teismui nėra pagrindo netikėti liudytojos V. G. parodymais ir jos nurodyta aplinkybe apie tai, kad A.

G. ir A. B. smurtavo prieš E. K., nes jos nurodytos aplinkybės visiškai atitiko kitus bylos duomenis ir įrodymus, kurie paminėti anksčiau. Be to, liudytojai V. G. nėra pagrindo apkalbėti A. G. ar A. B., nes jie anksčiau nesipyko, nekonfliktavo. Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu V. G. parodymai nebuvo nuoseklūs, pirminiuose parodymuose ji nenurodė smurtavusių asmenų, tačiau vėlesnėse apklausose juos (A. B. ir A. G.) įvardijo, nurodė tokių nenuoseklių parodymų davimo priežastis.

Teisminio nagrinėjimo metu ji taip pat patvirtino, dėl kokių aplinkybių pirminiuose parodymuose nedavė parodymų prieÅ¡ A. B. ir A. G., toks liudytojos aiÅ¡kinimas pateisinamas ir įtikinamas. Ji nurodė, kad gyveno pas V. B., jis yra A. B. tėvas, todėl nenorėjo jam (A. B.) pakenkti. Pirminiuose parodymuose neaiÅ¡kino apie A. G., nes taip pat galvojo, kad apsunkins padėtį A. B. dėl grupinio nusikaltimo.             Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-06-18 nutarimo “Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose” 6 p. nurodo, kad apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo.Be to, Senato nutarime nurodyta, kad at­sa­ko­my­bė už žmo­gaus gy­vy­bės at­Ä—mi­mÄ ky­la ta­da, kai tarp kal­ti­nin­ko pa­da­ry­tos vei­kos ir at­si­ra­du­sių pa­da­ri­nių (mir­ties) yra prie­Å¾as­ti­nis ry­Å¡ys.

Jei nu­ken­tė­ju­sio­jo mir­ties prie­Å¾as­tis bu­vo kal­ti­nin­ko pa­da­ry­tas svei­ka­tos su­trik­dy­mas, tai at­sa­ko­my­bė už žmo­gaus gy­vy­bės at­Ä—mi­mÄ at­si­ran­da ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar nu­ken­tė­ju­sy­sis mi­rė tuoj po pa­da­ry­tos vei­kos, ar pra­Ä—jus ku­riam lai­kui.             Įvertinus bylos aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad A. B. ir A. G. nužudė E. K.. Jų veiksmai buvo tyčiniai, jie veikė netiesioginės tyčios forma.

Byloje nustatyta, kad jie įvykio metu panaudojo fizinį smurtÄ , smÅ«giavo nukentėjusiajam į galvÄ ir jį sužalojo. SmÅ«giai suduoti į galvÄ , kur iÅ¡sidėstę gyvybei svarbÅ«s organai. Byloje nustatyta, kad A. G., A. B. sudavė po kelis smÅ«gius, jie smurtavo dviese prieÅ¡ vienÄ asmenį. Å iuo atveju dėl galvoje padarytų sužalojimų nukentėjusysis mirė. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad suduodami į galvÄ smÅ«gius, jie suprato, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numatė, kad gali įvykti žmogaus mirtis, ir nors nenorėjo atimti gyvybės, bet sÄ moningai leido tokiems padariniams kilti.

Suduodami smÅ«gius į galvÄ Å¾mogui ir turėdami gyvenimiÅ¡kos patirties, jie suprato, kad kelia grėsmę žmogaus gyvybei, bet savo veiksmų padariniams buvo abejingi. Byloje nustatyta, kad tarp A. B. ir A. G. smurtinių veiksmų ir atsiradusių padarinių - nukentėjusiojo mirties yra priežastinis ryÅ¡ys. Teismas, vertindamas tyčios turinį, įvertina suduotų smÅ«gių skaičių, pobÅ«dį, smurtaujančių asmenų elgesį įvykio metu ir po padaryto sužalojimo. Taigi nusikalstama veika atitinka nužudymo, kaip nusikaltimo, sudėtį.

Veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, nes A. B. ir A. G. nužudė kitÄ asmenį.Teismas, skirdamas bausmę A. G., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes. Kaltinamojo A. G. padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 129 straipsnio 1 dalyje, yra labai sunkus ir tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. Nusikaltimu sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės, kaltinamojo padarytu nusikaltimu padaryta žala visuomenei, kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai, nusikaltimu atimta gyvybė.

Nusikaltimas baigtas. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad papildomai kvalifikuoti veikÄ pagal BK 25 straipsnio 2 dalį nėra pagrindo.A. G. baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamÄ veikÄ (BK 129 straipsnio 1 dalis) jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. A. G. teistas, teistumas iÅ¡nykęs, administracine tvarka nebaustas, nedirbo. Teismas vertina tÄ aplinkybę, kad įvykio metu A. G. nebuvo nusikaltimo iniciatorius, pirmas smurtÄ pradėjo vartoti A.

B.. Kaltinamasis A. G. buvo mažiau aktyvus nei A. B.. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į A. G. sveikatos bÅ«klę.A. G. skirtina laisvės atėmimo bausmė, nes Å¡ios rÅ«Å¡ies bausmė numatyta BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje, o paskyrus Å¡iÄ bausmės rūšį, bus galima pasiekti bausmės tikslus ir paskirtį. Bausmės dydis A. G. skirtinas įvertinus visas bylos aplinkybes ir vadovaujantis įstatymo reikalavimais.Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. K. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį ir praÅ¡o priteisti 900 litų turtinei žalai atlyginti ir 10000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis nurodė, kad laidodamas E. K. patyrė 2000 litų turtinę žalÄ , tačiau dalis žalos atlyginta, nes gavo valstybės paÅ¡alpÄ 1100 litų. Pateikė dokumentus, patvirtinančius žalos dydį – 1416 Lt. (t. 3, b. l. 191, 192). Kaltinamasis nesutinka atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalÄ . Nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys atlyginti turtinę žalÄ tenkintinas, nes dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veiksmų (nužudymo) nukentėjusiajam buvo padaryta turtinė žala, jis turėjo iÅ¡laidų laidodamas E. K. ir tvarkydamas jo kapÄ .

Kaltinamasis privalo žalÄ atlyginti, nes žala padaryta nusikalstamais veiksmais. Nukentėjusiojo nurodyta laidojimui iÅ¡leista suma reali ir atitinka protingumo kriterijus.Nukentėjusysis A. K. praÅ¡o priteisti 10000 litų neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad dėl brolio mirties patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, pripažino, kad jų tarpusavio santykiai nebuvo glaudÅ«s ir jie paskutiniu laiku nebendravo, jam nežinoma, kur jis gyveno.Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju civilinis ieÅ¡kinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ kaltinamojo priteistina 5000 litų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, kaltinamojo ir nukentėjusiojo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taip pat teismas vertina tÄ aplinkybę, kad E. K. ir A. K. mažai bendravo, dvasinis ryÅ¡ys nebuvo stiprus, tačiau dėl brolio nužudymo ir jo netekties A. K. neabejotinai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Teismas nustatė, kad E. K. nužudė A. G., todėl jis privalo atlyginti nukentėjusiajam neturtinę žalÄ .Sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas A. G. įskaitytinas į bausmės laikÄ (LR BK 66 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-303 straipsniais, n u s p r e n d ė :A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę laisvės atėmimÄ 8 (aÅ¡tuoneriems) metams.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2011-01-21 iki 2012-10-25.KardomÄ jÄ priemonę suėmimÄ Â A. G. palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis.Priteisti iÅ¡ A. G. 900 Lt (devynis Å¡imtus litų) turtinei žalai atlyginti ir 5000 Lt (penkis tÅ«kstančius litų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam A. K..A. G. asmens tapatybės kortelę siųsti į bausmės atlikimo vietÄ .Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ .

Teisėja                                                                           Danguolė Šiugždinytė