4e1901d9-2661-456b-b7a4-e88e69a67b49 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2-1315-803/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02716-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.1.; 3.2.3.8.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Petkuvienė,sekretoriaujant Rūtai Morkūnaitei, dalyvaujant ieškovų T. S., R. S. atstovei advokatei Aurelijai Puzinienei, atsakovams J. S., O. S., jų atstovui advokatui Mantui Valiukui, atsakovo akcinės bendrovės SEB banko atstovei advokatei Donatai Lapėnienei, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „NEGRESKO Investicijos“ atstovui advokato padėjėjui Jokūbui Vasilevskiui, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje notarei E. V., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje notarės J.

S. atstovui advokatui Edmundui Budvyčiui.vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų T. S., R. S. ieÅ¡kinį dėl nuosavybės teisės pirkėjams pripažinimo, 2016 m. birželio 17 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. JS-5153 pripažinimo negaliojančia, hipotekos panaikinimo ir vindikacijos taikymo atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „NEGRESKO Investicijos“, akcinei bendrovei SEB bankas, J. S., O. S., tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovų pusėje Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro notarė J.

S., Vilniaus miesto 34-ojo notarų biuro notarė E. V.. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Byloje sprendžiama dėl nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ pagal sudarytÄ preliminariÄ sutartį pripažinimo. IeÅ¡kovai, galutinai suformulavę savo reikalavimus (T.II, b.l.152-159), prašė pripažinti ieÅ¡kovų T. S. ir R. S. bei atsakovo UAB „NEGRESKO investicijos“ sudarytÄ 2015 m. spalio 21 d. PreliminariÄ jÄ statomo buto 8 pirkimo–pardavimo sutartį, pagrindine buto/patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartimi; pripažinti, kad ieÅ¡kovai T.

S. ir R. S. 2015 m. lapkričio 5 d. įgijo nuosavybės teisę į butÄ /patalpÄ â€“ butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (pastato kuriame yra butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pažymėjimas plane – 3A8/b); pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento (ab initio) 2016 m. birželio 17 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. JS-5153; taikyti vindikacijÄ ir iÅ¡ O. S. bei J. S. ieÅ¡kovų T. S. ir R. S. naudai iÅ¡reikalauti butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento (ab initio) 2016 m. liepos 15 d.

Sutartinės hipotekos (jungtinė hipoteka ir maksimalioji hipoteka) sandorį, notarinio registro Nr. EV-1959; panaikinti Nekilnojamojo turto registre Valstybės įmonės Centrinės hipotekos įstaigos 2015 m. liepos 15 d. buto/patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), hipotekÄ , įregistruotÄ remiantis 2015 m. liepos 15 d. Hipotekos registro praneÅ¡imu apie hipotekos įregistravimÄ Nr. (duomenys neskelbtini).IeÅ¡kovai paaiÅ¡kino, jog su atsakovu UAB „NEGRESKO Investicijos“ 2015 m. spalio 21 d. sudarė PreliminariÄ jÄ statomo buto pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo, pasitelkdamas kitus asmenis, daugiabučiame aÅ¡tuonių aukÅ¡tų gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo statomas 1.32 ha atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), pastatyti 2 (antrame) namo aukÅ¡te, 56,77 kv. m., 3 (trijų) kambarių, gyvenamosios paskirties, butÄ , buto Sutarties priede Nr. 2 pažymėtÄ indeksu 2.1 (toliau – Butas).

Atsakovas iki 2015 m. gruodžio 31 d. įsipareigojo: atlikti Buto statybos darbus, nurodytus Buto Sutarties priede Nr. 3; Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ButÄ , kaip atskirÄ ir nebaigtÄ statyti (užbaigtumas nemažesnis nei 85 proc.) turtinį vienetÄ ; raÅ¡tu praneÅ¡ti ieÅ¡kovams apie anksčiau numatytų įsipareigojimų įvykdymÄ . Atsakovui įvykdžius Buto Sutarties 3.1.p. nustatytas sÄ lygas, ieÅ¡kovai ir atsakovas įsipareigojo Buto sutartyje nustatytais terminais sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį.IeÅ¡kovai iÅ¡ Buto Sutarties kylančiÄ pareigÄ â€“ apmokėti už buto pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymÄ (Buto Sutarties 4.2.p.), 2015 m. spalio 21 d.

Kasos pajamų orderio kvitu Serija 2015 Nr. 4 – 15 000,00 Eur sumai, 2015 m. spalio 21 d. Mokėjimo nurodymu Nr. 0483820151021004200000010 – 14 000,00 Eur sumai, 2015 m. spalio 25 d. Vietinio mokėjimo nurodymu – 14 000,00 Eur sumai, 2015 m. lapkričio 2 d. Vietinio mokėjimo nurodymu – 14 000,00 Eur sumai bei 2015 m. lapkričio 5 d. IÅ¡einančiu mokėjimu – 3 000,00 Eur, įvykdė visiÅ¡kai.IeÅ¡kovai ne kartÄ kreipėsi į atsakovÄ dėl pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, tai patvirtina pateikiamos IeÅ¡kovų telefoninių skambučių iÅ¡klotinės bei duomenys iÅ¡ internetinio portalo www.rekvizitai.lt apie atsakovÄ , iÅ¡ kurių matyti, kad į oficialiai nurodomÄ atsakovo tel.

Nr. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovai skambino bei kalbėjosi su atsakovo direktoriumi Z. Z. ne kartÄ , tačiau atsakovo atstovas nuolat dėl įvairių priežasčių atsisakydavo (iÅ¡vyksta į komandiruotę, LenkijÄ , užimtas asmeniniais reikalais, neturi reikiamų įgaliojimų) sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas neįvykdė pagrindinės preliminarios statomo buto pirkimo-pardavimo sÄ lygos, t.y. iki Å¡iol atsisakant sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį bei patiems tai pripažįstant 2016-11-21 pateiktame teismui praneÅ¡ime.

Akivaizdu, jog dėl atsakovų nesÄ Å¾iningų veiksmų/galimai padarytų nusikalstamų veikų, ieÅ¡kovams nuosavybės teise iÅ¡ esmės perleistas statomas butas, jį užregistravus kaip daiktÄ , neteisėtai buvo įkeistas bei 2016 m. birželio 17 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. JS-5153 perleistas nuosavybės teise O. S. bei J. S.. Å ie sandoriai laikyti negaliojančiai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnį. Šiuo atveju ginčo turtas negali bÅ«ti restitucijos tvarka grÄ Å¾inamas asmeniui (UAB „NEGRESKO Investicijos“), kuris iki ginčijamo sandorio 2016 m. birželio 17 d.

Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. JS-5153 sudarymo jau nebeturėjo nuosavybės teisės, nes tai prieštarautų nuosavybės teisės įgijimo teisės normoms. Todėl šiuo atveju, taikytina vindikacija ir turtas išreikalautinas iš svetimo neteisėto valdymo (O. S. bei J. S.), remiantis CK 4.95, 4.96 straipsnių nuostatomis, kaip prarastas dėl kito asmens padaryto nusikaltimo (dokumentų klastojimo ir sukčiavimo, kt.). Ieškovai dublike nurodė, jog nesutinka su atsakovų O. S. ir J. S. atsiliepime į ieškinį nurodomu argumentu dėl netinkamai pasirinkto civilinių teisių gynimo būdo – buto priteisimo natūra.

Be to, iÅ¡ atsakovų O. S. ir J. S. nurodomų aplinkybių, matyti, kad jie visiÅ¡kai nesidomėjo atsakovu UAB „NEGRESKO Investicijos“ bei jo sudaromais sandoriais, t.y. pasikliovė vien tik juridinio asmens vadovo deklaratyviais teiginiais, nors vieÅ¡ojoje erdvėje, žiniasklaidoje informuojama apie atsakovo buvusio direktoriaus Z. Z. neteisėtus veiksmus, todėl akivaizdu, kad atsakovai O. S. ir J. S. negali bÅ«ti laikomi sÄ Å¾iningais nekilnojamojo turto įgijėjais.Atsakovas UAB „NEGRESKO Investicijos“ atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kovų reikalavimus atmesti.

PaaiÅ¡kino, jog Å¡iuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl Z. Z. galimai nusikalstamos veikos. Atkreipė dėmesį, jog ieÅ¡kovai nesilaikė Preliminarios sutarties 4.3 punkto reikalavimo atlikti mokėjimus pavedimu, todėl atsakovas negali patvirtinti, kad su juo visiÅ¡kai atsiskaityta, nes nėra duomenų apie 15 0000 Eur sumos perdavimÄ . Mano, kad ieÅ¡kovų sudarytas sandoris prieÅ¡tarauja atsakovo įstatų 5.3 punktui, suteikiančiam teisę direktoriui sudaryti ilgalaikio turto perleidimo sandorį iki 28 962 Eur.

Taip pat atsakovas įrodinėja, jog ieÅ¡kovai, praÅ¡ydami taikyti CK 6.401 straipsnio 5 dalį turėjo daiktines teises registruoti, kaip tai numato Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11, 13 straipsniai, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 4 dalis, 3 straipsnis, 5 straipsnis (T.II, b.l.174-179).Atsakovai O. S. bei J. S. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad:ieÅ¡kovų nurodytas Butas Preliminariosios statomo buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu jau buvo faktiÅ¡kai pastatytas. Å ias aplinkybes patvirtina pačių ieÅ¡kovų į bylÄ pateiktas VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡as, kurio 10.4 punkte nurodyta, jog ginčo Butas Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)įregistruotas 2015-10-16 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu;ieÅ¡kovų pateiktos sutarties turinys atskleidžia, kad realiai sutarties Å¡alys ketino sudaryti preliminariÄ buto pirkimo-pardavimo sutartį.

IeÅ¡kovų preliminari sutartis sudaryta 2015-10-21, o jos 3.1.1. punkte įtvirtintas įsipareigojimas atsakovui UAB „NEGRESKO investicijos“ iki 2015-12-31„atlikti Buto statybos darbus, nurodytus Sutarties priede Nr. 3“. Vadovaujantis sutarties 8.7.3. punktu nurodytas priedas turėjo bÅ«ti detalizuoti buto apdailos darbai. Akivaizdu, jog sutartyje numatytas beveik 2 mėn. terminas yra nerealus pastatyti pastatÄ , tačiau gali bÅ«ti siejamas su pastatyto buto apdailos atlikimu;vadovaujantis preliminarios sutarties 6.2.1. jei atsakovas UAB „NEGRESKO investicijos“ vėluoja įvykdyti įsipareigojimus numatytus 3.1. punkte ilgiau kaip 90 dienų, ieÅ¡kovai įgyja teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį ir susigražinti sumokėtus pinigus.

TokiÄ teisę ieÅ¡kovai įgijo 2016-04-01, tačiau ja nepasinaudojo, preliminarios sutarties vieÅ¡ame registre neįregistravo;ieÅ¡kovas T. S. teismui pateikė 2016-10-31 (praėjus 1 metams nuo sutarties sudarymo) telefono sÄ skaitos iÅ¡klotinę, iÅ¡ kurios matyti, jog jis skambino keletÄ kartų atsakovo telefonu Nr(duomenys neskelbtini). Kitos telefonų sÄ skaitų iÅ¡klotinės sietinos su ne proceso dalyviu S. S. ir nepagrindžia ieÅ¡kovų teiginių. Bet kokiu atveju, telefonų sÄ skaitų iÅ¡klotinės siejamos su laikotarpiu po atsakovų Buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir jos iÅ¡vieÅ¡inimo įregistruojant VÄ® „Registrų centras“;J.

S. ir O. S. yra sÄ Å¾iningi Buto pirkėjai, nieko nežinoję apie ieÅ¡kovų pretenzijas į ButÄ . Jeigu ieÅ¡kovai bÅ«tų įregistravę vieÅ¡ame registre preliminariÄ jÄ buto pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovai nebÅ«tų pirkę ginčo Buto. Po įsigijimo Bute buvo atliktas remontas (padaryti pagerinimai), dėl kurių atsakovai turėjo papildomų iÅ¡laidų. IeÅ¡kovų praÅ¡omos vindikacijos taikymo atveju, bÅ«tų neproporcingai pažeistos sÄ Å¾iningų Å¡alių teisės (T.

II., b.l. 71-76).Atsakovas AB SEB bankas atsikirsdamas (T. III, b.l. 59-63) į ieÅ¡kovų procesinius dokumentus nurodė, kad aplinkybės apie Preliminariosios sutarties egzistavimÄ AB SEB bankui nebuvo žinomos, AB SEB bankas Å¡ių aplinkybių negalėjo žinoti ir dėl tos priežasties, kad Å¡i Preliminarioji sutartis nebuvo registruota Nekilnojamojo turto registre, todėl ji negali bÅ«ti panaudota prieÅ¡ sÄ Å¾iningus trečiuosius asmenis, Å¡iuo atveju AB SEB bankÄ . Dėl ginčo Buto su atsakovais O.

Ir J. S. buvo sudaryti 3 sandoriai, iÅ¡ kurių Pirkimo–pardavimo sutartis ir Hipotekos sutartis buvo patvirtinti notaro. IÅ¡ Å¡iuose sandoriuose esančių patvirtinimų yra visiÅ¡kai akivaizdu, jog atsakovas AB SEB bankas elgėsi sÄ Å¾iningai, teisėtai, apdariai, o Pirkimo–pardavimo sandorį bei Hipotekos sandorį tvirtinę notarai patikrino visus Å¡ių sandorių įregistravimui reikÅ¡mingus dokumentus bei aplinkybes.Notarė E. V. atsiliepime (T.III., b.l. 2-7) į ieÅ¡kinį nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kiniu, nes notaro pareiga užtikrinti sandorio teisėtumÄ yra patikrinti sandorio teisėtumÄ pagal valstybės registrų centrinių duomenų bankuose esančiÄ informacijÄ .

Tvirtindama hipotekos sandorį notarė nustatė, kad butas priklauso atsakovams O. Ir J. S.. Atsižvelgdama, jog Hipotekos sutarties pasirašymo momentu Butas buvo įkeistas kreditoriui UAB „CONRESTA“, patikrino ir įsitikino, jog yra pirmesnės eilės hipotekos kreditoriaus sutikimas.Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro notarė J. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jai tvirtinant 2016 m. birželio 17 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. JS-5153, pardavėjas UAB „NEGRESKO Investicijos“ direktorius Z.

Z. pateikė 2016 m. kovo 29 dienos UAB „NEGRESKO Investicijos“ akcininkų sprendimÄ , kuriuo nuspręsta „Parduoti UAB Negersko investicijos priklausančius butus bei patalpas (su jiems tenkančia žemės sklypo dalimi) ir automobilių stovėjimo vietas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), pastate (citatos pabaiga)“. Å i aplinkybė patvirtina, kad UAB „NEGRESKO Investicijos“ direktorius, pasiraÅ¡ydamas 2016 m. birželio 17 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. JS-5153, Å¡io sandorio sudarymui turėjo visus įgalinimus, kurių reikėjo pagal bendrovės įstatus, galiojusius sandorio sudarymo metu.

Sudarant ginčijamÄ sandorį, notarė nustatyta tvarka iÅ¡ VÄ® Registrų centras gavo nustatytos formos pažymÄ , skirtÄ sandorio sudarymui. Å is dokumentas patvirtino, kad ginčo butas Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, kuriame yra butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) buto Nr. (duomenys neskelbtini) jokių apribojimų neturi (T. III, b.l.64-67).Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovai, atsakovai ir tretieji asmenys palaikė savo reikalavimus, iÅ¡dėstytus procesiniuose dokumentuose.

IeÅ¡kovas T. S. paaiÅ¡kino, jog nuolat domėjosi statomo buto procesu, bendravo su atsakovo direktoriumi Z. Z.. Tačiau praėjus kuriam laiku, užsukus į butÄ , ieÅ¡kovai pamatė, jog koridoriuje prie jų ketinamo įsigyti buto stovi triratukas ir jame gyvena kiti asmenys. Tuomet suprato, jog juos atsakovas UAB „NEGRESKO Investicijos“ apgavo. IeÅ¡kovų atstovė pateikė baigiamÄ jÄ kalbÄ , kuriÄ prašė prijungti. IeÅ¡kovų atstovė remiasi CK 6.401 straipsnio 1 dalimi, 6.165 straipsnio 4 dalimi, nurodydama, jog ieÅ¡kovai neginčijamai anksčiau nei atsakovai O. ir J.

S., t.y. nuo 2015-11-05 įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ButÄ , pagamindami naujÄ daiktÄ , nes tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus, visada aktyviai domėjosi tiek buto statyba, tiek jo faktiniu bei teisiniu perėmimu nuosavybės teise. Atstovė nesutinka su atsakovo BUAB „NEGRESKO Investicijos“ argumentu, jog pirkėjas pagal Sutartį galėjo mokėti už butÄ tik mokėjimo pavedimu, nes Sutarties, kuri ieÅ¡kovų su atsakovu buvo sudaryta prisijungimo bÅ«du, paties atsakovo suraÅ¡ytoje 4.3.p. sÄ lygoje nustatyta, kad „pardavėjui priklausančias sumas, pirkėjas sumoka grynaisiais pinigais arba mokėjimo pavedimu“.

Sudarant preliminariÄ pirkimo pardavimo sutartį, buvo pastatytas tik trijų aukÅ¡tų namo karkasas, t.y. liejamos ketvirto aukÅ¡to grindys. Dėl Å¡ios priežasties CK 6.401 straipsnio 5 dalyje nustatytas specialus pirkėjo nuosavybės įgijimo bÅ«das skiriasi nuo bendrosios CK 6.393 straipsnyje. 4 dalyje ir 6.398 straipsnyje reglamentuotos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ perdavimo ir įgijimo tvarkose. IeÅ¡kovai nesutinka su atsakovo UAB „NEGRESKO Investicijos“ nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, jog jie neatsiskaitė pagal sutartį dėl pasikeitusio ploto. 2015 m. spalio 21 d.

Preliminarios statomo buto pirkimo-pardavimo sutarties 1.1.1.2. punkte nustatytas preliminarus bendras ginčo Buto plotas – 56,77 kv. m., kuris preliminariai apskaičiuotas, remiantis UAB „Veduta“ parengto projekto Nr. VED-TP-12-02 pagrindu. Buto plotas – 60.13 kv. m., buvo užfiksuoti tuo metu, kai buvo pradėta pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra ginčo Butas, statyba. IeÅ¡kovai pirmÄ kartÄ sudarė Sutartį dėl nekilnojamojo daikto įsigijimo, kad iki tol neturėjo nuosavybės teise jokio nekilnojamojo turto ir jo nevaldė, todėl neturėjo patirties, kaip sudarydami preliminariÄ statomo buto pirkimo pardavimo sutartį gali apginti savo teises.

PrieÅ¡ingai nei teigia atsakovai O. S. ir J. S., ieÅ¡kovų į bylÄ pateiktas VÄ® „Registrų centras“ 2016 m. gruodžio 5 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as patvirtina faktÄ , kad 2015 m. spalio 21 d. Preliminariosios statomo buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo UAB „NEGRESKO Investicijos“ metu ginčo Butas (preliminarios statomo buto pirkimo-pardavimo sutarties objektas) faktiÅ¡kai negalėjo ir nebuvo pastatytas. IeÅ¡kovai turi visas teises į ButÄ , nes net jei atsakovų elgesys bÅ«tų teismo vertinamas kaip sÄ Å¾iningų įgijėjų, nekilnojamasis turtas vis viena gali bÅ«ti iÅ¡reikalaujamas (taikoma vindikacija).

Dėl UAB „NEGRESKO Investicijos“ direktoriaus Z. Z. galimai padarytų nuskalstamų veikų yra pradėti ikiteisminiai tyrimai, todėl egzistuoja privalomasis bylos sustabdymas. IeÅ¡kovai taip pat nesutinka su atsakovų O. ir J. S. argumentais, jog ieÅ¡kovai negali ginti savo teisių, t.y. reikalauti prievolę įvykdyti natÅ«ra, dėl to, kad atsakovui UAB „NEGRESKO Investicijos“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla, nes jie gali ginti ir/ar gina savo teises, pareikÅ¡dami piniginį reikalavimÄ bankroto byloje.

Bankroto byloje į kreditorių sÄ raÅ¡Ä ieÅ¡kovus įtraukė pati BUAB „NEGRESKO Investicijos“, sumažindama finansinį reikalavimÄ 15 000 Eurų suma, kuri buvo sumokėta grynais pinigais. Atsakovė UAB „NEGRESKO Investicijos“ registruodama nuosavybės teisę į nebaigtus statyti pastatus, įkeisdama statomus pastatus, turėjo gauti ir ieÅ¡kovų sutikimÄ , o 2016m. birželio 17d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. JS-5153 dėl ginčo buto perleidimo tretiesiems asmenims O. S. ir J. S. iÅ¡ viso nebegalėjo sudaryti, nes, atsižvelgiant į paminėtÄ teisinį reglamentavimÄ , nuosavybės teisė jau 2015-11-05 d. buvo perleista ieÅ¡kovams.

Akivaizdu, kad 2016m. birželio 17d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. JS-5153 6.1.p. pardavėjo atstovo garantija, jog perleidžiami „Daiktai yra Pardavėjo nuosavybė, Pardavėjas Daiktus teisėtai valdo, naudoja ir jais disponuoja“ yra nesÄ Å¾ininga. Su notarės J. S. atsiliepimu pateiktas 2016-03-29 Akcininkų sprendimas savo turiniu patvirtina, kad notarė netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos notarų įstatymo keliamus imperatyvius reikalavimus. Sprendime vadovo įgaliojimų apimtis yra visiÅ¡kai neapibrėžta, t. y. duotas sutikimas parduoti turtÄ , kurio neįmanoma identifikuoti, nėra numatyta pardavimo kaina.

IeÅ¡kovai visÄ buto kainÄ sumokėjo 2015-11-05, į pastatytÄ ButÄ ieÅ¡kovai nuosavybę įgijo anksčiau negu Buto atžvilgiu įsigaliojo atsakovų sudaryta 2016-07-15 hipoteka. Bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo, kad ginčijamas notariÅ¡kai patvirtintas hipotekos sandoris notarės E. V. buvo atliktas neturint akcininkų sprendimo. Teismask o n s t a t u o j a: Bylos aplinkybės, teismo argumentai, iÅ¡aiÅ¡kinimai ir iÅ¡vados Byloje kilo ginčas dėl daiktinių teisių į 60,13 kv. m. ploto butÄ /patalpÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini).

Å is nekilnojamasis turtas nuo 2016-06-17 pagal pirkimo – pardavimo sutartį priklauso atsakovams O. S. ir J. S.. Nekilnojamojo turto registre įraÅ¡as apie jų nuosavybės teisinę registracijÄ galioja nuo 2016-06-20 (T.II., b.l.197,198). IeÅ¡kovai įrodinėja, kad jų bei atsakovo UAB „NEGRESKO investicijos“ 2015 m. spalio 21 d. sudaryta Preliminarioji statomo buto pirkimo-pardavimo sutartis (T.I, b.l. 208-212) turi bÅ«ti pripažinta pagrindine buto/patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartimi, nes jie yra buto statytojai, visÄ laikÄ domėjęsi statybos procesu ir siekę aktyviai įgyvendinti savo kaip pirkėjų teises, Å¡iÄ aplinkybę grįsdami telefoninių skambučių registracijos iÅ¡klotine (T.I., b.l.12-196).IeÅ¡kovai įrodinėja, kad daiktines teises į butÄ prarado dėl UAB „NEGRESKO investicijos“ direktoriumi buvusio Z.

Z. nusikalstamos veikos, pateikdami duomenis apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ (T.I., b.l.201). Dėl Å¡ios aplinkybės ieÅ¡kovai pateikė pasvarstymÄ dėl bylos stabdymo, baigiant jÄ nagrinėti iÅ¡ esmės. Teismas sprendžia, jog toks praÅ¡ymas neatitinka CPK 7 straipsnio, kai byloje dalyvaujantys asmenys neginčija atsakovo UAB „NEGRESKO Investicijos“ veikos neteisėtumo, pripažįsta, jog ieÅ¡kovų mokėjimai pagal PreliminariÄ sutartį yra atlikti (T.I., b.l. 202-207). Nors UAB „NEGRESKO investicijos“ nesutinka, kad 15 0000 Eur buvo įmokėta, nes bankroto administratoriui Å¡i suma nėra perduota, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, jog byloje yra pateikta kasos pajamų orderio kvito 2015-10-21 kopija, kuri pasiraÅ¡yta Z.

Z., taip patvirtinant 15 0000 Eur sumos perdavimÄ (T.I, b.l.203), laiko, kad ieÅ¡kovai įrodė atsiskaitymo pagal preliminariÄ sutartį faktÄ (CPK 178 straipsnis). IeÅ¡kovų ir atsakovo UAB „NEGRESKO investicijos“ 2015 m. spalio 21 d. sudaryta Preliminarioji statomo buto pirkimo-pardavimo sutartis (T.I, b.l. 208-212) numatė, jog iki 2015 m. gruodžio 31 d. turi bÅ«ti atlikti buto statybos darbai (Sutarties 3.1. punktas). IeÅ¡kovai įsipareigojo sumokėti viso 60 000 Eur už ButÄ (Sutarties 4.1. punktas).

Å alys sutarė, jog statybos darbai gali bÅ«ti pratęsti iki 30 d. (Sutarties 5.2.1. punktas), o 90 kalendorinių dienų vėluojant atlikti statybos darbus, ieÅ¡kovams buvo suteikta teisė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį (Sutarties 6.2.1. punktas). TokiÄ teisę ieÅ¡kovai įgijo 2016 m. balandžio mėnesį, tačiau ja nepasinaudojo, preliminarios sutarties vieÅ¡ame registre neįregistravo nors, kaip galima spręsti iÅ¡ ieÅ¡kovų procesinių dokumentų, save laiko Buto savininkais.Teismas atkreipia dėmesį, kad daiktines teises ieÅ¡kovai galėjo registruoti, nes Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o 10.4. punktas patvirtina faktÄ , kad 2015 m. spalio 16 d.

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos bei 2015 m. lapkričio 4 d. pažymos apie statinio statybÄ be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu buvo suformuotas naujas, tačiau nebaigtas statyti, nekilnojamasis daiktas – butas Nr. (duomenys neskelbtini). Registro įraÅ¡as galioja nuo 2015 m. lapkričio 18 d. tačiau, net ir 2016 m. balandžio mėnesį pasibaigus bet kokiam sutarties vykdymo terminui ieÅ¡kovai nesiėmė veiksmų sutartinių santykių iÅ¡vieÅ¡inimui. Kita vertus, teismas turi pripažinti kaip tikėtinÄ atsakovų įrodinėjamÄ aplinkybę, jog ginčo Butas jau buvo pastatytas.

Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovai teigė, jog jų preliminarios sutarties sudarymo metu aukÅ¡tas, kuriame turėjo bÅ«ti suformuotas ginčo butas, tik pradėtas statyti. Tačiau Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as įrodo, kad 2015 m. spalio 16 d. statinys nebaigtas statyti, bet nuo 2015 m. lapkričio 18 d. jau yra duomenys apie ginčo ButÄ . IeÅ¡kovų pasiraÅ¡ytoje Preliminarioje sutartyje nurodytas visiÅ¡ko atsiskaitymo terminas už ginčo ButÄ yra mažesnis nei mėnuo, o nekilnojamojo turto objektÄ Ä¯sipareigojama visiÅ¡kai užbaigti kiek daugiau nei per du mėnesius nuo preliminariosios sutarties pasiraÅ¡ymo dienos.

Taigi Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad labiau tikėtina (CPK 185 straipsnis), jog buvo sudaryta preliminarioji sutartis ne pagal CK 6.401 straipsnio 1 dalies sÄ lygas, bet pagal CK 6.165 straipsnį.CK 6.401 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pirkėjas – fizinis asmuo gali sudaryti preliminariÄ jÄ nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ pardavėjas – juridinis asmuo įsipareigoja pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje numatytÄ gyvenamÄ jį namÄ ar butÄ ir po to sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį, o pirkėjas įsipareigoja pastatytÄ gyvenamÄ jį namÄ ar butÄ nupirkti už preliminariojoje sutartyje nurodytÄ kainÄ .

Pagal to paties straipsnio 5 dalį preliminariojoje sutartyje gali bÅ«ti numatyta, kad pirkėjas finansuoja gyvenamojo namo ar buto statybÄ sutartyje numatytomis sÄ lygomis, o pardavėjas atlieka užsakovo funkcijas. Å iuo atveju visiÅ¡kÄ nuosavybės teisę į gyvenamÄ jį namÄ ar butÄ pirkėjas įgyja nuo visos preliminariojoje sutartyje numatytos statybos kainos sumokėjimo.IeÅ¡kovai remdamiesi Å¡iuo teisiniu reguliavimu nurodo, kad nuo to momento, kai jie 2015-11-05 sumokėjo sutartÄ kainÄ pagal PreliminariÄ sutartį, įgijo teisę į ginčo ButÄ , todėl atsakovas UAB „NEGRESKO Investicijos“ registruodamas nuosavybės teisę į nebaigtus statyti pastatus, įkeisdamas statomus pastatus, turėjo gauti ir ieÅ¡kovų sutikimÄ .

Å iuo argumentu negali bÅ«ti paneigtas atsakovų O. S. bei J. S. 2016 m. birželio 17 d. sudarytos Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. JS-5153 teisėtumas, nes įstatymas nenumato tokio teisinio pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu. Be to, akivaizdu, kad kol Butas ieÅ¡kovams nėra perduotas pagal sudarytÄ ir notarine tvarka patvirtintÄ sutartį, ieÅ¡kovai, pirmiausia turi „įrodyti savo teises į daiktÄ , o tik tada Å¡ios teisės pažeidimÄ â€œ (E. B., K. L., V. P., D. V.. Daiktinė teisė, 2010, Vilnius.

P.53). Vindikacinis ieÅ¡kinio dalykas yra savininko reikalavimas iÅ¡reikalauti savo daiktÄ iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo. Nuosavybės teisė pagal tokį ieÅ¡kinio nurodytÄ teisinį pagrindÄ reiÅ¡kia, kad savininkas turėjo daiktinę teisę – valdymÄ (valdymo titulas). Taigi vindikacinio reikalavimo esmė yra valdymo teisės pažeidimo padėties atkÅ«rimas. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovams Butas nebuvo perduotas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ieÅ¡kovų Preliminarioje sutartyje nėra sÄ lygos, jog nuo visos preliminariojoje sutartyje numatytos statybos kainos sumokėjimo jie įgyja nuosavybės teisę į ButÄ .

Minėtos sutarties 1.2. punkte nustatyta, kad kai bus atlikti 3.1 punkte rangos darbai, bus sudaryta pagrindinė sutartis. Taigi labiau tikėtina, nekartojant sprendimo 17 punkte nustatytų aplinkybių, jog ieÅ¡kovai sudarė preliminariÄ sutartį dėl Buto įsigijimo (CK 6.165 straipsnyje 1 dalis). IeÅ¡kovai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-611/2016, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog pagal kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ , CK 6.401 straipsnyje reglamentuojama preliminarioji nepastatyto bÅ«sto (gyvenamojo namo ar buto) pirkimo–pardavimo sutartis yra specifinė preliminariosios sutarties rÅ«Å¡is, turinti bendrųjų preliminariosios sutarties požymių, taip pat specifinių, iÅ¡skiriančių jÄ iÅ¡ kitų preliminariųjų sutarčių.

Tokios sutarties Å¡alių teisės ir pareigos yra daug platesnės nei sutarties, sudarytos pagal CK 6.165 straipsnį. Sutarties Å¡alis – pardavėjas – įsipareigoja ne tik sudaryti pagrindinę sutartį, bet ir pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje nurodytÄ bÅ«stÄ . Preliminariosios nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties iÅ¡skirtinumas iÅ¡ kitų preliminariųjų sutarčių yra tas, kad pirkėjas savo pažeistas teises gali ginti ne tik remdamasis CK 6.165 straipsnio 4 dalimi, bet ir reikalauti prievolę įvykdyti natÅ«ra (t. y.

įpareigoti pardavėjÄ sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartį) bei naudotis visais kitais civilinių teisių gynimo bÅ«dais (CK 1.138 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį Nr. 3K-3-460/2014 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).Teismas, pasisakydamas dėl ieÅ¡kovų praÅ¡omo taikyti pagal Å¡iÄ kasacinio teismo nutartį jų pažeistų teisių gynimo bÅ«do – pripažinti preliminariÄ sutartį pagrindine, įvertina, jog atsakovai J.

S. ir O. S. įsigijo ButÄ pagal 2016-06-17 pirkimo – pardavimo sutartį (T.II., b.l.78-100) už 73 000 Eur sumÄ . Sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis patvirtinta notarine forma, įregistruota vieÅ¡ame registre. Taigi skirtingai nei ieÅ¡kovai, atsakovai pagal visus teisės aktų reikalavimus yra ne tik įgiję teisę į ButÄ (CK 6.393 straipsnio 4 dalis) ir yra sÄ Å¾iningi jo įgijėjai, bet ir įforminę juridiÅ¡kai savo daiktines teises. Pardavėjas jiems ButÄ yra perdavęs. Pagal CK 6.398 straipsnio 2 dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis, pardavėjo prievolė perduoti nekilnojamÄ jį daiktÄ laikoma įvykdyta nuo daikto perdavimo pirkėjui ir atitinkamo dokumento apie jo perdavimÄ pasiraÅ¡ymo.Vadovaujantis CK 6.393 straipsnio 3 dalimi prieÅ¡ trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis gali bÅ«ti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota vieÅ¡ame registre.Teismas įvertindamas tai, jog ieÅ¡kovai pagal PreliminariÄ sutartį turėjo paskutinę įmokÄ sumokėti iki 2015-11-06 (Sutarties 4.2.4 punktas), t.y. visÄ sutartÄ kainÄ , praėjus nuo sutarties sudarymo 15 dienų, sprendžia, jog jei, anot ieÅ¡kovų, tai buvo pagrindas laikyti juos ginčo Buto savininkais, tai jie privalėjo pasirÅ«pinti daiktinių teisių iÅ¡vieÅ¡inimu.

Kai sumokama visa kaina, atsiranda pagrindas pirkėjui reikalauti pripažinti nuosavybės teisę į butÄ (CK 6.401 straipsnio 5 dalis) ir nuo to momento atsiranda pareiga pasirÅ«pinti tinkamu sutartinių santykių formalizavimu per notarinę formÄ (CK 6.393 straipsnio 1 dalis). Fizinis asmuo nėra atleistas nuo pareigos veikti pagal teisės aktų reikalavimus, nesvarbu, ar jis yra vartotojas. Pažymėtina, kad bendroji norma dėl nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties reikalauja notarinės formos, iÅ¡imtis daroma tik bankroto proceso metu sudaromoms nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartims.Teismas, atsižvelgdama į ieÅ¡kovų pasyvų elgesį, susijusį su savo interesų užtikrinimu, daro iÅ¡vadÄ , kad nepaisant jų sÄ Å¾iningumo, nėra pagrindo taikyti CK 4.95, 4.96 straipsnių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės septynių teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 59 punkte nurodyta, jog kasacinio teismo praktikoje laikoma, kad veiklos rizikos prisiėmimas reiÅ¡kia, jog asmuo suvokia, kad tam tikri reiÅ¡kiniai ir objektai nėra visiÅ¡kai prognozuojami, tačiau sutinka prisiimti tam tikrus įsipareigojimus, nežinodamas tikslios jų baigties. Veiklos rizikos prisiėmimas dar nereiÅ¡kia ieÅ¡kovo kaltės dėl nagrinėjamos žalos jam atsiradimo, taip pat negali bÅ«ti vertinamas kaip aplinkybė, atleidžianti padariusį žalÄ asmenį nuo civilinės atsakomybės už neteisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-119/2005).

Teismas, įvertindamas Å¡iÄ kasacinio teismo iÅ¡vadÄ , sprendžia, jog ieÅ¡kovų teisės turi bÅ«ti ginamos per nuostolių atlyginimÄ reglamentuojančias normas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), nes jie prisiėmė rizikÄ finansuoti bÅ«simo buto statybÄ . IeÅ¡kovai turėjo ir galėjo suvokti, kad prievolių įvykdymas priklauso nuo pardavėjo gebėjimo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. IeÅ¡kovai, žinodami Preliminarios sutarties sÄ lygas dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino (2015-12-31) privalėjo veikti aktyviai ir daryti visus nuo jų priklausomus veiksmus, kad pagrindinė sutartis bÅ«tų sudaryta.

Net tuo atveju, kai pardavėjas pateikdavo įvairias priežastis dėl kurių negalima sudaryti pagrindinės sutarties, ieÅ¡kovai jau nuo buto suformavimo kaip atskiro nekilnojamojo turto vieneto (2015-11-18), elgdamiesi protingai ir apdairiai, PreliminariÄ statomo buto pirkimo-pardavimo sutartį 2015-10-21 turėjo įregistruoti VÄ® „Registrų centras“.IeÅ¡kovai nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl jų teisių gynybos bÅ«do turi atsižvelgti į tai, jog jie pirmÄ kartÄ sudarė Sutartį dėl nekilnojamojo daikto įsigijimo, kad iki tol neturėjo nuosavybės teise jokio nekilnojamojo turto ir jo nevaldė, todėl neturėjo patirties, kaip sudarydami preliminariÄ statomo buto pirkimo pardavimo sutartį gali apginti savo teises.

Pasisakant dėl Å¡io argumento teismas norėtų atkreipti dėmesį, jog ieÅ¡kovai nesudarė smulkaus buitinio sandorio, bet siekė įsigyti didelės vertės turtÄ . Tai reiÅ¡kia, kad bet kuris vidutiniÅ¡kai protingas asmuo, jei neiÅ¡mano teisės aktų ir asmens teises saugančios sukurtos teisinės sistemos, pasikonsultuotų su Å¡ios srities profesionalu. Atsakovai J. S. ir O. S. kreipėsi dėl buto pirkimo per tarpininkus. Sudarė sandorį taip, kad bÅ«tų iÅ¡vieÅ¡intos jų daiktinės teisės į ginčo ButÄ .

Sutartį patvirtinęs notaras patikrino viešųjų registrų duomenis. Tokiu atveju, teismo vertinimu, sprendžiant dėl teisių į butÄ , turi bÅ«ti taikomas konstitucinis principas: įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis). IeÅ¡kovų sudaryto sandorio rizikos prisiėmimas ir pasyvaus elgesio padarinys negali bÅ«ti perkeltas atsakovams J. S. ir O. S.. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas atmeta ieÅ¡kovų argumentÄ , jog atsakovų O. ir J.

S. elgesys buvo visiÅ¡kai identiÅ¡kas.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad sÄ Å¾iningu gali bÅ«ti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iÅ¡ dalies jo paties interesais, todėl iÅ¡ turto įgijėjo pagal sandorį gali bÅ«ti reikalaujama domėtis kita sandorio Å¡alimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sudaryti sandoriui, nepažeidžiant įstatymų.

Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-168/2007; 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis Nr. 3K-3-361/2009; kt.).Nors ieÅ¡kovai ginasi argumentu, jog atsakovai J. S. ir O. S. taip pat neregistravo daiktinių teisių sudarę preliminariÄ Buto pirkimo sutartį, tačiau nuosavybės teisės iÅ¡vieÅ¡inimo įgyvendinimas tarp ieÅ¡kovų ir atsakovų iÅ¡sidėstymo laike yra iÅ¡ esmės skirtingas. Atsakovai sudarė 2016-06-17 pirkimo – pardavimo sutartį (T.II., b.l.78), kuriÄ patvirtino notarė J.

S. (T.II.,b.l. 103), praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po preliminarios sutarties sudarymo (T.II., b.l.104). Kita vertus, įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į nekilnojamo daikto kaip vertybės esmę, numatė pareigÄ iÅ¡vieÅ¡inti daiktines teises, nustatydamas taisyklę, suteikiančiÄ garantijÄ tretiesiems asmenims pagal CK 6.393 straipsnio 3 dalį.IeÅ¡kovai įrodinėja, kad jie yra statytojai. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalį statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybÄ ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai).

Pagal byloje esančius įrodymus ieÅ¡kovai yra pirkėjai, mokėję dalimis už ginčo ButÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės septynių teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 nurodyta, kad pagal CK 6.401 straipsnyje reglamentuotÄ sutartį, pirkėjas siekia patenkinti savo gyvenamojo bÅ«sto poreikį. Tais atvejais, kai jis finansuoja gyvenamojo namo ar bÅ«sto statybÄ (CK 6.401 straipsnio 5 dalis), jis aktyviai savo lėšomis prisideda prie naujo nuosavybės objekto sukÅ«rimo (CK 4.47 straipsnio 4 punktas).

Dėl Å¡ios priežasties CK 6.401 straipsnio 5 dalyje nustatytas specialus pirkėjo nuosavybės įgijimo bÅ«das skiriasi nuo bendrosios CK 6.393 straipsnio 4 dalyje ir 6.398 straipsnyje reglamentuotos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ perdavimo ir įgijimo tvarkos. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad statybos metu kuriamo objekto užsakovas yra statytojas. Jis, pagamindamas naujÄ daiktÄ , ketina sukurti sau nuosavybės teisę. Taip jis įgyvendina savo ekonominį poreikį sukurti ir turėti daiktÄ (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartį Nr. 3K-3-261/2011 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).Taip pat kasacinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiÅ¡kina ir taiko ne a priori (lot. – iÅ¡ anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiÅ¡kinimas gali ir turi bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes Å¡is aiÅ¡kinimas yra ne aiÅ¡kinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2014 m. kovo 21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2014).

Tai reiÅ¡kia, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiÅ¡kinimas gali bÅ«ti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymÄ , yra tapačios ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ios. Sprendžiant, ar ieÅ¡kovai galėtų turėti daugiau teisių kaip pirkėjai investavę į statomÄ ButÄ , tai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės septynių teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nutartyje buvo nurodyta, kad nuostolių atlyginimas yra pakankama teisinė priemonė apginti sÄ Å¾iningos savininkės teises, kai buvo parduotas jai priklausantis nekilnojamasis daiktas.

Be to, kiekvienas pirkėjas turi ekonominį poreikį turėti daiktÄ , tačiau jis šį poreikį privalo įgyvendinti pagal teisės aktų reikalavimus, veikdamas apdairiai, rÅ«pestingai, vadovaudamasis geros moralės ir atsakomybės už savo veiksmus principais. Daiktinių teisių įgijimas negali bÅ«ti diferencijuojamas kitaip nei teisės aktų pagrindu ir visuomet atsižvelgiant į konstitucinę vertybę - nuosavybės neliečiamumÄ . Dėl sutartinės hipotekos sandorio teisėtumo Piniginių prievolių įvykdymui atsakovai J.

S. ir O. S. yra sudarę kredito sutartį su AB SEB banku (T. II., b.l. 109-112). AB SEB bankui ginčo butas yra įkeistas (T.II., b.l. 125-132), hipotekos sandorį patvirtino notarė E. V.. Nors ieÅ¡kovai įrodinėja, kad notarės, tvirtinusios sandorius su atsakovais O. S. ir J. S. veikė ne pagal Notariato įstatymo normas, tačiau bÅ«tent ieÅ¡kovų pasyvus elgesys paveikė aplinkybę, dėl ko notarė E. V. objektyviai negalėjo nustatyti aplinkybių dėl įrodinėjamų ieÅ¡kovų daiktinių teisių į butÄ , kurių iÅ¡vieÅ¡inimu patys ieÅ¡kovai ir nepasirÅ«pino.

Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, jog nėra pagrindo panaikinti Sutartinės hipotekos sandorio, kaip negaliojančio, todėl šis ieškovų reikalavimas atmetamas kaip neįrodytas (CPK 185 straipsnis). Ieškovai įrodinėja, kad ginčijamas notariškai patvirtintas hipotekos sandoris notarės E. V. buvo atliktas neturint akcininkų sprendimo, nors remiantis atsakovo UAB „NEGRESKO Investicijos“ Įstatų 5.3 punktu (T. II., bl.l 60-62), kad vadovo sprendimai, kurių suma yra virš 100 000 Lt, gal būti priimami tik su visuotiniu akcininkų susirinkimo pritarimu.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Å¡io sandorio Å¡alis nėra atsakovas UAB „NEGRESKO Investicijos“, o atsakovai J. S. ir O. S. su AB SEB banku, todėl nevertina prieÅ¡ tai nurodytos aplinkybės dėl Å¡io sandorio atitikties atsakovo UAB „NEGRESKO Investicijos“ Ä®statų 5.3 punktui.IeÅ¡kovai mano, kad jų teisių gynybos bÅ«das nėra žalingas atsakovams, nes atsakovų O. ir J. S. ir AB SEB banko sudarytoje Hipotekos sutartyje (T. II., b.l. 129) 8.1p. pagrindu įkeičiamas turtas yra draudžiamas kaip tai numatyta „Užtikrintoje prievolėje“. 2.1.p. susitarta (b.l. 127,128), kad „šia Sutartimi sukurta hipoteka užtikrina visų Kreditoriaus reikalavimų Skolininkui, kylančių iÅ¡ Užtikrintos prievolės, įvykdymÄ , įskaitant visų pagal UžtikrintÄ prievolę mokėtinų palÅ«kanų sumokėjimÄ , taip pat netesybų, nuostolių ir kitų mokėtinų sumų sumokėjimÄ ir atlyginimÄ Kreditoriui“.

Tačiau tai, kad hipotekos kreditoriaus reikalavimai galimai ir bÅ«tų draudžiamuoju atveju, nereiÅ¡kia, jog atsakovai atgautų į ginčo bÅ«stÄ investuotas lėšas, nes ieÅ¡kovai pripažįsta, jog perkant ButÄ statinio baigtumas buvo 80 proc.Dėl sandorio negaliojimo pagal CK 1.82 straipsnįIeÅ¡kovai mano, kad su notarės J. S. atsiliepimu pateiktas 2016-03-29 akcininkų sprendimas savo turiniu (T. III., b.l.

67) patvirtina, kad notarė netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos notarų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje keliamus imperatyvius reikalavimus. Sprendime vadovo įgaliojimų apimtis yra visiÅ¡kai neapibrėžta, t. y. duotas sutikimas parduoti turtÄ , kurio neįmanoma identifikuoti, nėra numatyta pardavimo kaina. Sprendimo turinys akivaizdžiai leidžia vadovui virÅ¡yti savo įgaliojimus, kuriuos riboja Bendrovės įstatų 5.3 punktas (T. II., b. l. 60-62). Tuo pačiu ieÅ¡kovai sutinka su notarės atstovo dėstoma pozicija, kad sprendimui nėra nustatytos formos, tačiau ieÅ¡kovai remdamiesi kitu, t.y. 2015-03-11 akcininkų sprendimu (T.

I., b. l. 55-59). Mano, jog įmonėje buvo praktika aptarti vadovui iÅ¡duoto įgaliojimo/sutikimo ribas, todėl yra pagrindas pripažinti 2016 m. birželio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. JS-5153 negaliojančia pagal CK 1.82 straipsnį, numatantį, jog sandoris prieÅ¡taraujantis juridinio asmens teisnumui negalioja. Teismas atmeta ieÅ¡kovų argumentÄ , kad 2016 m. birželio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. JS-5153 galima pripažinti negaliojančia pagal CK 1.82 straipsnį. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnis suteikia akcininkams kompetencijÄ spręsti dėl turo perleidimo, įgaliojimo įforminimas taip pat priklauso jų diskrecijai (CK 2.137 straipsnis).

Bet kuriuo atveju, akcininkų sprendimas, kuriuo suteikta teisė parduoti turtÄ , nėra nuginčytas CK 2.82 straipsnio 4 dalies nustatyta tvarka. Pagal CK 2.137 straipsnio 2 dalį atstovas, kurio teisės įgaliojime nėra apibrėžtos, turi teisę atlikti tik tuos veiksmus, kurių reikia atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams iÅ¡saugoti bei turto priežiÅ«rai. Ginčyti sandorį, jei įgaliotinis veikė virÅ¡ydamas įgaliojimÄ , gali tik pats atstovaujamasis. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7 dalis numato, jog bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais.

Taigi teisnumas akcininkų ir vadovo yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo, o veiksnumas pasireiÅ¡kė įgyvendinant akcininkų sprendimÄ pagal suteiktÄ kompetencijÄ . Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ieÅ¡kovų atstovė, kaip argumentÄ dėl sandorio negaliojimo pagal CK 1.82 straipsnį, nurodo teiginį: jog sprendimo turinys akivaizdžiai leidžia vadovui virÅ¡yti savo įgaliojimus. Tai yra nuginčijamo sandorio argumentas, kuriuo galima remtis taikant CK 1.92 straipsnį.

Kadangi bylos objektu nėra ieÅ¡kovų tinkamas atsiskaitymas už ButÄ , teismas nevertina aplinkybių dėl atsakovo UAB „NEGRESKO Investicijos“ argumento dėl apmokėjimo už padidėjusį jo plotÄ 3,36 kv. m. po atliktų kadastrinių matavimų bei ieÅ¡kovų atsikirtimų dėl 3 551,15 Eur mokėtinos kainos skirtumo (CPK 13 straipsnis). Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmesta kaip neįrodytas (CPK 185 straipsnis). Dėl laikinųjų apsaugos priemoniųCPK 150 straipsnio 2 dalis numato, kad „Teismui atmetus ieÅ¡kinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimÄ turi iÅ¡spręsti sprendimu“. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – ieÅ¡kovų T. S. ir R. S. reikalavimams užtikrinti areÅ¡tuotas UAB „NEGRESKO Investicijos“ 62 160,00 Eur sumos nekilnojamasis turtas, taip pat nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti areÅ¡tuotas atsakovo nekilnojamasis turtas, kilnojamasis turtas, turtinės teisės arba piniginės lėšos, esančios atsakovo atsiskaitomosiose sÄ skaitose kredito įstaigose ir/arba pas kitus trečiuosius asmenis, leidžiant iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir privalomÄ sias socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieÅ¡kovu.

Taip pat teismas sprendė areÅ¡tuoti atsakovų O. S. bei J. S., nuosavybės teise valdomÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 60,13 kv. m. ploto butÄ /patalpÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Sprendimus įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos, vadovaujantis CPK 150 straipsniu. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųŠalys prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai.

Bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos pagal tai, kurios Å¡alies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). IeÅ¡kovų reikalavimai atmesti. Atsakovas AB SEB bankas pateikė įrodymus apie patirtas 762 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Ä®vertinant, kad atsakovas iÅ¡ esmės buvo suinteresuotas tik nedidele bylos nagrinėjimo apimtimi, įvertinant, jog ieÅ¡kovai yra vartotojai, nors bylinėjimosi iÅ¡laidos ir atitinka rekomenduojamas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“), tačiau jos mažinamos iki 400 Eur, vadovaujantis teisingumo principu (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Atsakovai O. ir J. S. praÅ¡o priteisti O. S. iÅ¡ atsakovų 1100 Eur iÅ¡laidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti. Nagrinėjamoje byloje Å¡ie atsakovai yra vartotojai kaip ir ieÅ¡kovai, tačiau ieÅ¡kovai yra pateikę ieÅ¡kinį, dublikÄ , patikslintÄ ieÅ¡kinį. Å ių procesinių dokumentų gausa ir poreikis atsikirsti atitinka bylinėjimosi iÅ¡laidų rekomenduojamus priteisti dydžius, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis priteisiama 1100 Eur iÅ¡laidų O. S. (CPK 98 straipsnio 1 dalis)Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 3 eurai sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnį, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.   Vadovaudamasis CPK 269-270 straipsniais, teismas, n u s p r e n d ž i a:ieÅ¡kovų T.

S. ir R. S. ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti lygiomis dalimis iÅ¡ ieÅ¡kovų T. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1100 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovo O. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai.Priteisti lygiomis dalimis iÅ¡ ieÅ¡kovų T. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovo AB SEB banko (juridinio asmens kodas 112021238) naudai.Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimÄ priėmusį Vilniaus apygardos teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                          Rūta Petkuvienė