4e18d7fb-dc42-4487-bbb1-c1dcca531efb · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                                Civilinė byla Nr. e2A-299-368/2017                                              Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01902-2013-4                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.11.5.; 3.3.1.18.1.

                                                                                              (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 22 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Bartašienės ir Irenos Stasiūnienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (apeliantų) atsakovų A.

K., R. R., S. M., G. A., R. A., apeliacinį skundÄ dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimo pagal ieÅ¡kovės UAB „TelÅ¡ių Å¡ilumos tinklai“ ieÅ¡kinį atsakovams A. K., I. K., R. V., A. J. M., S. Č., P. Č., S. M., R. R., G. A., R. A., R. B. dėl įsiskolinimo už Å¡ilumos energijÄ bei netesybų priteisimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „TelÅ¡ių Å¡ilumos tinklai" prašė priteisti iÅ¡ atsakovų skolÄ už bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ , sistemų priežiÅ«rÄ bei delspinigius, paskaičiuotus už 180 kalendorinių dienų: iÅ¡ S. M. 454,19 Eur skolos bei 32,76 Eur delspinigių, iÅ¡ P. Č. su S. Č. 239,21 Eur skolos bei 17,50 Eur delspinigių, iÅ¡ R.

A. 693,52 Eur skolos bei 50,39 Eur delspinigių, iÅ¡ G. A. 693,52 Eur skolos bei 50,39 Eur delspinigių, iÅ¡ R. R. 899,68 Eur skolos bei 65,40 Eur delspinigių, iÅ¡ A. K. 679,18 Eur skolos bei 49,37 Eur delspinigių. Atsakovų R. G., J. J., R. R., R. V., A. J. M., I. K. atžvilgiu bylÄ prašė nutraukti, kadangi Å¡ie atsakovai skolÄ ir delspinigius sumokėjo. Taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovė UAB „TelÅ¡ių Å¡ilumos tinklai“ daugiabučiam namui, esančiam (adresu: duomenys neskelbtini) tiekia centralizuotÄ Å¡ilumÄ butų Å¡ildymui.

Atsakovų butų Å¡ildymo įrenginiai yra atjungti nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos, butuose yra įrengtas vietinis Å¡ildymas. Nuo 2012-01-01 atsakovams neskaičiuoja mokesčių už butų Å¡ildymÄ , skaičiuoja mokesčius tik už bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ bei Å¡ildymo sistemų priežiÅ«rÄ . Remiantis 2012 m. vasario 2 d. Å iaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-16-124/2012 ieÅ¡kovė pradėjo taikyti Å¡ilumos paskirstymo metodÄ Nr. 5, kuris numato galimybę apskaičiuoti kiekvienam butui tenkantį Å¡ilumos kiekį, suvartotÄ bendro naudojamo patalpų Å¡ildymui.

Šį metodÄ taiko nuo 2010 m. spalio 1 d., atliko perskaičiavimus po 2012 m. vasario 2 d. Å iaulių apygardos teismo nutarties įsiteisėjimo. Pagal pateiktas sÄ skaitas apmokėjimui atsakovai Å¡ios prievolės nevykdė. Valstybinė kainų ir energetikos komisija atsakovių R. R., G. A. ir I. K. skundÄ Ä¯pareigoti ieÅ¡kovę perskaičiuoti Å¡ilumos energijÄ pagal atsakovių pageidaujamÄ metodÄ , atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimu civilinės bylos dalį dėl Komisijos 2012-12-19 sprendimų panaikinimo nutraukė, o ieÅ¡kinio reikalavimÄ Ä¯pareigoti UAB „TelÅ¡ių Å¡ilumos tinklai“ perskaičiuoti Å¡ilumos paskirstymÄ Â daugiabučiame name taikant tik Å ilumos paskirstymo metodÄ Nr. 4 ir netaikant Å ilumos paskirstymo metodo Nr. 5 teismas atmetė.

Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. spalio 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Atsakovė R. R. prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad UAB „TelÅ¡ių Å¡iluma“ tiekia Å¡ilumos energijÄ Ä¯ daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ neteisėtai, laiptinės neÅ¡ildomos, todėl butų savininkai neprivalo mokėti už nepateiktÄ Å¡ilumÄ . Teigė, jog ieÅ¡kovė iÅ¡ jai priklausančios katilinės Å¡ilumÄ tiekia į butus, kurie yra neatsijungę nuo bendros Å¡ildymo sistemos, todėl jie turėtų ir sumokėti už visÄ Å¡ilumos energijÄ pateiktÄ Ä¯ namÄ .

Mano, kad ieÅ¡kovė neturi teisės skaičiuoti mokesčių už bendrų patalpų Å¡ildymÄ , nes atsakovų butai ir laiptinės yra atjungtos nuo centralizuoto Å¡ilumos tiekimo sistemų nuo 2010 m., kai buvo užbaigti buto ir laiptinės Å¡ildymo bÅ«do pakeitimo paprastojo remonto darbai, kuriuos deklaravo įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovai A. K., S. M., R. R., G. A., R. A., R. B. prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nesutiko, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-251-590/2014 nustatyti faktai laikomi prejudiciniais, nes minėtoje byloje nedalyvavo atsakovai P. Č. ir S. N..

Nurodė, kad daugiabučio namo, esančio (adresu: duomenys neskelbtini) gyventojai yra pasirinkę tik Å ilumos paskirstymo metodÄ Nr. 4, todėl papildomai negali bÅ«ti taikomas ir Å ilumos paskirstymo metodas Nr. 5, o už suvartotÄ ginčo energijos kiekį privalo mokėti tik centralizuotÄ Å¡ilumos energijÄ savo butuose suvartoję konkrečių butų savininkai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kelmės rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovų A.

K., S. M., R. R., G. A., R. A., P. Č. ir S. Č. priteisė skolÄ ir delspinigius už bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ bei Å¡ildymo sistemų priežiÅ«rÄ skirtingais laikotarpiais ir atitinkamai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Kitų atsakovų atžvilgiu civilinė bylÄ nutraukė dėl to, kad atsakovai bylos nagrinėjimo metu su ieÅ¡kove atsiskaitė. Teismas nurodė, kad teismuose jau buvo nagrinėtas namo, esančio (adresu: duomenys neskelbtini) butų savininkų ginčas dėl UAB „TelÅ¡ių Å¡ilumos tinklai“ taikomų metodų, kuriais nustatomas Å¡ilumos kiekis tenkantis Å¡ioje byloje esantiems atsakovams už bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ .

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-251-590/2014 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-431-407/2015 nustatytos aplinkybės dėl UAB „TelÅ¡ių Å¡ilumos tinklai“ Å¡ilumos paskirstymo metodų taikymo, namo butų savininkų pareigos apmokėti už Å¡ilumos energijÄ bendro naudojimo patalpoms Å¡ildyti yra prejudiciniai faktai Å¡ioje byloje, kadangi abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, kurie ginčija tÄ patį dalykÄ - UAB „TelÅ¡ių Å¡ilumos tinklai“ pasirinktÄ ir taikomÄ Å¡ilumos paskirstymo metodÄ Nr. 5 bei pareigÄ apmokėti už bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ .

Teismas pažymėjo, būtent civilinėje byloje Nr. 2-251-590/2014 nustatyta, kad neįrodyta, jog namo laiptinių radiatoriai nuo 2010 metų nėra šildomi. Konstatuota, kad VĮ Registrų centro išrašai apie atsakovams priklausančius butus, kuriuose (išrašuose) nurodoma, kad butų šildymas – vietinis centrinis, patvirtina, kad minėti butai atjungti nuo centrinio šildymo sistemos, tačiau neįrodo, kad netiekiama šiluma į namo laiptinių radiatorius. Teismas sprendė, kad 2012 m. kovo 7 d. ir 2012 m. gegužės 18 d. daugiabučio namo savininkų bendrijos susirinkimo protokolai iš esmės paneigia aplinkybę, kad jau nuo 2010 metų laiptinės nešildomos.

Kad byloje esantys įrodymai nėra pakankami spręsti, jog laiptinės neÅ¡ildomos, konstatuota ir 2014-04-14 techninės ekspertizės iÅ¡vadoje. Nurodyta, kad net ir tuo atveju, jei nebÅ«tų tiekiama Å¡iluma į laiptinės radiatorius, nereikÅ¡tų, kad namo laiptinės nėra Å¡ildomos centralizuotos Å¡ilumos energija. Tokia teismo iÅ¡vada atitinka formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ , pagal kuriÄ pripažįstama, jog aplinkybė, kad laiptinėse atjungti (neįrengti) Å¡ildymo įrenginiai – radiatoriai, nepagrindžia, kad laiptinė neÅ¡ildoma ir namo bendraturčiai nepatiria dėl to Å¡ilumos energijos iÅ¡laidų.

Teismas pripažino, jog pagal ieÅ¡kovės pateiktus paskaičiavimus atsakovai yra įsiskolinę už paslaugas, už kurias iÅ¡lieka pareiga mokėti ir atsijungus nuo Å¡ildymo sistemos, nes iÅ¡lieka bendros inžinierinės komunikacijos. Kiekvienas iÅ¡ bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti iÅ¡laidas jam iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti. Teismas taip pat konstatavo, jog ieÅ¡kovė nepagrįstai padidino vienÄ iÅ¡ mokesčių apskaičiavimo parametrų – buto naudingÄ plotÄ : atsakovui A.

K., S. M., G. A., P. ir S. Č., todėl sumažino ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ priteisti skolÄ proporcingai ieÅ¡kovės padidintam plotui. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovai A. K., R. R., S. M., G. A., R. A., apeliaciniu skundu praÅ¡o bylÄ nutraukti, ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu, bylÄ grÄ Å¾inti į pirmosios instancijos teismÄ arba ieÅ¡kinį atmesti kaip neįrodytÄ ir nepagrįstÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK normas, teismo posėdyje kelis kartus priėmė patikslintÄ ieÅ¡kinį už naujÄ laikotarpį, nesuteikdamas atsakovams galimybės pateikti atsiliepimo ir neiÅ¡sprendė patikslinto ieÅ¡kinio priėmimo klausimo.

Teismas neįvertino, kad iÅ¡ esmės pasikeitė ginčo laikotarpis, ieÅ¡kovas jį prailgino trejais metais iki 2016 m. rugsėjo 30 d. be to, pakeitė ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ , patikslintame ieÅ¡kinyje pareikÅ¡damas naujÄ ieÅ¡kinį dalyje dėl delspinigių už naujÄ laikotarpį nuo 2016-03-30 iki 2016-09-30. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo bylose klausimas dėl taikomų metodų, kuriais nustatomas Å¡ilumos kiekis tenkantis Å¡ioje byloje esantiems atsakovams jau buvo nagrinėtas ir yra laikomas prejudicinėmis aplinkybėmis, neįvertino, kad minėtose bylose nedalyvavo Å¡ioje byloje esantys atsakovai P. Č. ir S. N. Taip pat teismas neatsižvelgė, į tai, kad minėtose bylose Å¡ilumos paskirstymo metodo parinkimas buvo įvertintas tik už laikotarpį nuo 2010 m. iki 2014 m., tačiau nebuvo vertinamas metodo parinkimas nuo 2014 m. iki 2016 m.

IeÅ¡kovė neturėjo teisės vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti 2007 m. daugiabučio namo bendrijos susirinkime nustatyta tvarka priimtÄ butų savininkų sprendimÄ dėl Å¡ilumos paskirstymo metodo pasirinkimo, vartotojai nepasirinko metodo Nr. 5, todėl teismas nepagrįstai priteisė įsiskolinimÄ paskaičiuotÄ pagal gyventojų nepasirinktÄ metodÄ . IeÅ¡kovė į bylÄ nėra pateikusi jokių Å¡ilumos paskirstymo skaičiavimų ir pirminių duomenų, kad įrodytų paskirstymo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , o teismas Å¡ių įrodymų taip pat nesurinko.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieÅ¡kovė yra priskiriama prie savivaldybės kontroliuojamų įmonių, o mokesčiai už Å¡ilumos energijÄ yra priskiriami prie mokesčių už komunalines paslaugas. PrieÅ¡ingai, atsakovai mano, kad ieÅ¡kovė neturi jokios teisės skaičiuoti delspinigių, nes nei Å¡ilumos tiekimo ir vartojimo sutartis, nei įstatymas jokių palÅ«kanų ir (ar) delspinigių nenumato. IeÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurias teismas priteisė, nėra pagrįstos ir yra neprotingai didelės. Mano, jog Å¡ios iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti teismo mažintinos proporcingai atsiimtų ieÅ¡kinio reikalavimų dalimi.

Kadangi Kelmės rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi priėmė ieÅ¡kovės UAB „TelÅ¡ių Å¡ilumos tinklai“ ieÅ¡kinio dalies atsisakymÄ atsakovų R. G., J. J., R. R. atžvilgiu, tai tuo pačiu turėjo iÅ¡spręsti klausimÄ dėl ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidų dalies proporcingai atsiimtai ieÅ¡kinio sumai, atmetimo. IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, nepasinaudojusi privaloma iÅ¡ankstine ginčų nagrinėjimo tvarka pagal LR Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį, nes ieÅ¡kovės ir atsakovų ginčas patenka į ginčų sritį, kurių iÅ¡sprendimui LR Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis numato privalomÄ ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarkÄ .

Atsakovė R. R. papildomai pateikė į bylÄ praÅ¡ymÄ prijungti raÅ¡tÄ su priedais dėl atsiradusių aplinkybių po apeliacinio skundo pateikimo. Nurodo, kad 2017 m. sausio 16 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) nustatė faktÄ vietoje, kad laiptinių Å¡ildymas yra atjungtas nuo bendros namo Å¡ildymo sistemos ir laiptinės yra neÅ¡ildomos. Anot atsakovės, Inspekcija padarė iÅ¡vadÄ , kad laiptinės neÅ¡ildomos teisėtu bÅ«du, priėmus sprendimÄ bendrijos susirinkime balsų dauguma ir apie tai suraÅ¡ius protokolÄ su visais priedais, kuriuose yra balsavusiųjų paraÅ¡ai ir tik po to buvo atlikti atjungimo darbai.

Taip pat pabrėžia, kad Inspekcija nagrinėjo Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimÄ , kur konstatavo faktÄ , jog teismas nenustatinėjo nuo kada neÅ¡ildomos laiptinės ir iÅ¡vis to klausimo nesprendė. Kadangi Inspekcija nefiksavo savavaliÅ¡kos statybos ir bendrijai akto nesurašė, mano, jog laiptinės nuo Å¡ildymo atjungtos teisėtai. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė UAB „TelÅ¡ių Å¡ilumos tinklai“ praÅ¡o Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme.

Nurodo, kad ginčas su atsakovais vyksta nuo 2010 m. liepos mėn., kai (adresu: duomenys neskelbtini) 11-kos butų gyventojai pareiÅ¡kė, jog nesinaudos centrinio Å¡ildymo sistema. Kadangi nei vienas iÅ¡ 11-kos butų gyventojų jokių dokumentų, patvirtinančių atsijungimÄ nuo centralizuoto Å¡ildymo nepateikė, todėl jiems vis tiek buvo teikiamos sÄ skaitos tiek už buto, tiek už bendrų patalpų Å¡ildymÄ bei sistemų priežiÅ«rÄ . 2011 m. rugsėjo 2 d. TelÅ¡ių rajono apylinkės teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad gyventojai neteisėtai rekonstravo Å¡ildymo sistemÄ , todėl turi apmokėti namui teikiamÄ Å¡ilumos energijÄ jiems priklausančios nuosavybės ribose.

Å iaulių apygardos teismas 2012 m. vasario 2 d. nutartyje nustatė, jog gyventojai nepateikė įrodymų, jog teisėtai atliko atsijungimÄ ir įsivedė autonominį Å¡ildymÄ bei konstatavo, kad gyventojas net ir atsijungęs nuo pastato Å¡ildymo sistemos, iÅ¡lieka visos pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos bendraturčiu ir negali bÅ«ti atleistas nuo pareigos mokėti už suteiktas bendro naudojimo objektų priežiÅ«ros paslaugas. Remiantis Å iaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartimi ieÅ¡kovė nuo 2010-10-01 pradėjo taikyti šilumos paskirstymo metodÄ Nr. 5, kuris nustato galimybę apskaičiuoti kiekvienam butui tenkančių bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ .

Å iam skaičiavimo metodui pritarė ir (adresu: duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos nariai 2012 m. kovo 12 d. sprendimu. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: Teismuose jau buvo nagrinėtas namo, esančio (adresu: duomenys neskelbtini) butų savininkų ginčas dėl ieÅ¡kovės taikomų Å¡ilumos paskirstymo metodų, kuriais nustatomas Å¡ilumos kiekis, tenkantis Å¡ioje byloje esantiems atsakovams už bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ . Atsakovai nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-251-590/2014 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-431-407/2015 nustatytomis ir nebeginčijamomis prejudicinėmis aplinkybėmis, kurios aktualios Å¡ioje byloje ir iÅ¡ kurių kyla pareiga apmokėti už bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ .

Apeliaciniame skunde reiÅ¡kiami reikalavimai, kurie nebuvo reiÅ¡kiami nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Apeliantai neteisingai nurodo, jog Å¡iuo atveju yra privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Å ioje byloje ginčas yra kilęs dėl apmokėjimo už paslaugas, todėl Å¡is ginčas nepatenka į kategorijÄ skundų, dėl kurių turi bÅ«ti naudojamasi privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliantų (atsakovų) A. K., R. R., S. M., G. A., R. A. apeliacinis skundas atmestinas Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Byloje kilo ginčas dėl atsakovų A. K., R. R., S. M., G. A. ir R. A. prievolės mokėti už Å¡ilumos energijÄ už bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ skirtingais laikotarpiais. A. K. laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2016-09-30 priteista 663,11 Eur skolos ir 24,68 Eur delspinigių, R. R. laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2016-09-30 899,68 Eur skolos ir 32,70 Eur delspinigių, S. M. laikotarpiu nuo 2013-03-01 iki 2016-09-30 445,57 Eur skolos ir 16,38 Eur delspinigių, G.

A. laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2016-09-30 691,58 Eur skolos ir 25,19 Eur delspinigių, R. A. laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2016-09-30 693,52 Eur skolos ir 25,19 Eur delspinigių. Atsakovų teigimu, jiems priklausančios patalpos yra teisėtai atjungtos nuo centralizuoto Å¡ilumos tiekimo sistemos, jas Å¡ildo pačių įrengtu autonominiu Å¡ildymu, bendro naudojimo patalpos - laiptinės nėra Å¡ildomos, todėl atsakovai neprivalo mokėti už nepatiektÄ centralizuotÄ Å¡ilumos energijÄ . Anot apeliantų, už Å¡ilumos energijÄ privalo mokėti tik centralizuotÄ Å¡ilumos energijÄ savo butuose suvartoję konkrečių butų savininkai, o ne visi butų savininkai, kurių butai ir bendro naudojimo patalpos nėra Å¡ildomos.

Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantai nurodo eilę prieÅ¡taraujančių vienas kitam argumentų, kelia tuos pačius klausimus, dėl kurių jau buvo pasisakyta atitinkamuose teismų sprendimuose ir savo pozicijÄ grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ kelis kartus priėmė patikslintÄ ieÅ¡kinį už naujÄ laikotarpį, nesuteikdamas atsakovams galimybės pateikti atsiliepimo, nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtose bylose nustatytomis prejudicinėmis aplinkybėmis, kadangi tose bylose nedalyvavo Å¡ioje byloje esantys atsakovai P. Č. ir S. N.; neatsižvelgė, į tai, kad minėtose bylose Å¡ilumos paskirstymo metodo parinkimas buvo įvertintas tik už laikotarpį nuo 2010 m. iki 2014 m., tačiau nebuvo vertinamas metodo parinkimas nuo 2014 m. iki 2016 m.

Apeliantai mano, jog aplamai teismas nepagrįstai priteisė įsiskolinimÄ paskaičiuotÄ pagal gyventojų nepasirinktÄ metodÄ , neteisėtai priteisė delspinigius ir neteisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Su Å¡iais atsakovų argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Pažymėtina, kad atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009;

Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau papildomai pasisako dėl pagrindinių apeliacinio skundo motyvų. Atsakovai, apeliaciniame skunde nurodo, kad jie teisėtai ir laikydamiesi visų teisės aktų reikalavimų įteisino atsijungimÄ nuo centralizuoto Å¡ildymo ir pateikė į bylÄ 2010-12-12 Å¡ildymo prietaisų laiptinėse atjungimo aktÄ , 2010-11-04 deklaracijÄ apie laiptinių Å¡ildymo bÅ«do pakeitimÄ Nr. 1 ir 2010-12-12 deklaracijÄ apie laiptinių Å¡ildymo bÅ«do pakeitimÄ Nr. 2 ir yra įsitikinę, kad visi Å¡ie aktai yra teisėti galiojantys, atitinkantis įstatymuose nustatytus reikalavimus ir neužginčyti teismine tvarka.

Apeliacinio teismo vertinimu, tokius apeliantų (atsakovų) teiginius paneigia net keliatame teismų sprendimų nustatytos faktinės aplinkybės. Kaip matyti iÅ¡ teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, 2011 m. rugsėjo 2 d. TelÅ¡ių rajono apylinkės teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad (adresu: duomenys neskelbtini) gyventojai neteisėtai rekonstravo Å¡ildymo sistemÄ , todėl turi apmokėti namui teikiamÄ Å¡ilumos energijÄ jiems priklausančios nuosavybės ribose. Å iaulių apygardos teismas 2012 m. vasario 2 d. nutartyje nustatė, jog gyventojai nepateikė įrodymų, jog teisėtai atliko atsijungimÄ ir įsivedė autonominį Å¡ildymÄ .

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 14 d. pažymėjo, kad ieškovių pateikti įrodymai nepatvirtina, kad daugiabučio namo abi laiptinės yra atjungtos nuo centralizuotos šildymo sistemos. Kita vertus, net ir tuo atveju, kai į bendrojo naudojimo patalpose (laiptinėse) esančius šilumos tiekimo įrenginius (vamzdžius ir radiatorius) nėra tiekiama centralizuota šiluma, ieškovės neturi pagrindo teigti, kad bendro naudojimo patalpos (laiptinės) nėra šildomos centralizuotos šilumos energija.

Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. spalio 19 d. konstatavo, jog nors ieÅ¡kovių R. R., G. A. ir I. K. butai atjungti nuo centrinio Å¡ildymo sistemos, tačiau tai neįrodo, kad netiekiama Å¡iluma į namo laiptinių radiatorius, o 2014-04-14 techninės ekspertizės iÅ¡vadoje nurodyta, jog byloje esantys įrodymai nėra pakankami spręsti, kad laiptinės neÅ¡ildomos. Tokia teismo iÅ¡vada atitinka formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ , pagal kuriÄ pripažįstama, jog aplinkybė, kad laiptinėse atjungti (neįrengti) Å¡ildymo įrenginiai – radiatoriai, nepagrindžia, kad laiptinė neÅ¡ildoma ir namo bendraturčiai nepatiria dėl to Å¡ilumos energijos iÅ¡laidų.

Visos Å¡ios nustatytos aplinkybės ankstesnėse bylose, kaip ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje (pirmos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose) nustatytos aplinkybės dėl ieÅ¡kovės UAB „TelÅ¡ių Å¡ilumos tinklai“ Å¡ilumos paskirstymo metodo Nr. 5 taikymo tinkamumo, namo butų savininkų pareigos apmokėti už Å¡ilumos energijÄ bendro naudojimo patalpoms Å¡ildyti yra prejudiciniai faktai, iÅ¡ naujo neįrodinėjamos (CPK 279 str. 4 d.) ir teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Apeliantė R. R. pateikė praÅ¡ymÄ dėl raÅ¡to prijungimo į bylÄ dėl atsiradusių aplinkybių po skundo pateikimo ir jame nurodė, kad Inspekcija padarė iÅ¡vadÄ , jog laiptinės neÅ¡ildomos teisėtu bÅ«du. PrieÅ¡ingai, nei teigia apeliantė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos raÅ¡te pažymėta, kad dėl besiskiriančių skundo nagrinėjimui svarbių aplinkybių, nustatytos aplinkybės nėra pakankamos tam, kad Inspekcija fiksuotų savavaliÅ¡kos statybos faktÄ ir taikytų poveikio priemones pažeidimus statybos srityje padariusiems asmenims.

Iš rašto turinio matyti, kad daugiabučio namo gyventojai teikia skirtingas versijas dėl atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos laikotarpio ir Inspekcija neturėjo galimybės išsiaiškinti visų aplinkybių ir pagrindo konstatuoti savavališkos statybos fakto, todėl ir netaikė poveikio priemonių. Tai, kad apeliantė savaip interpretuoja rašto turinį, nesudaro pagrindo padaryti vienareikšmiškos išvados, jog laiptinės nešildomos teisėtu būdu. Juo labiau, dėl daugiabučio namo, esančio (adresu: duomenys neskelbtini) gyventojų pareigos prisidėti prie bendro turto išlaikymo, atsijungus nuo centralizuotos šildymo sistemos, šios nutarties 20 p. minėtuose teismų sprendimuose, yra pasisakyta, todėl teisėjų kolegijos nuomone, apeliantės pateiktas prašymas neturi jokios teisinės reikšmės apeliacinio skundo nagrinėjimui, ir į jį neatsižvelgiama.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsijungimo nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos daugiabučiame name procedÅ«rÄ ir vėlesnes iÅ¡ to kilsiančias pareigas atsijungusiems gyventojams reglamentuoja CK 4.76 str., 4.82 str., 6.390 str., Å ilumos Å«kio įstatymas). Tuo klausimu taip pat ne kartÄ pasisakyta ir kasacinio teismo praktikoje, pabrėžiant, kad nustatyta butų savininkų teisė atjungti savo buto Å¡ildymo ir (ar) karÅ¡to vandens sistemas nuo bendrų daugiabučio namo Å¡ildymo ir (ar) karÅ¡to vandens sistemų, tačiau įgyvendindami Å¡iÄ teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos, nepadaryti žalos kitų namo butų gyventojams (CK 6.390 str. 1 d.).

Sprendžiant klausimÄ dėl atsijungimo nuo bendrų centralizuoto Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemų, įrengtų daugiabučiame name, svarbu ne tik užtikrinti konkrečių vartotojų interesus, bet ir visa daugiabučio namo centralizuoto Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens tiekimo sistema besinaudojančių asmenų interesus, t. y. turi bÅ«ti iÅ¡laikyta atitinkamų interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 19 d. nutartis c. b.

Nr. 3K-7-13-916/2017). Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad daugiabučio namo butų savininkų padėtis Å¡ilumos energijos vartojimo atžvilgiu dvejopa. Be Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už iÅ¡laidas, skirtas bendram turtui iÅ¡laikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas kartu jis yra Å¡ilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namÄ Å¡ilumos energija yra naudojama bendroms patalpoms Å¡ildyti. Visa energija, tiekiama į namÄ , turi bÅ«ti apskaitoma ir pagal įstatymÄ paskirstoma.

Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) – turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-514/2004; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-229/2012; kt.).

Pareiga iÅ¡laikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti iÅ¡laidas bendro naudojimo daiktui iÅ¡laikyti bei prižiÅ«rėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendros Å¡ildymo sistemos. Å ilumos Å«kio įstatymo 12 str. 2 d. nustatyta, kad tuo atveju, kai pastate yra daugiau kaip vienas Å¡ilumos vartotojas, visas pastate suvartotas Å¡ilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų Å¡ilumos apskaitos prietaisų rodmenis, paskirstomas vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam paskirtÄ Å¡ilumos kiekį, iÅ¡matavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su jais suderinus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartota Å¡ilumos kiekio dalis tenka tam Å¡ilumos vartotojui.

Å io įstatymo 21 str. 2 d. nustatyta, kad daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančiÄ dalį Å¡ilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti, nepaisydamas to, kokiu bÅ«du Å¡ildomos jam priklausančios patalpos. 2007 m. lapkričio 20 d. Å ilumos Å«kio įstatymo 25 str. taip pat nustatyta, kad daugiabučio namo ir kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančiÄ dalį Å¡ilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti, nesvarbu, kokiu bÅ«du Å¡ildomos jam priklausančios patalpos.

Taigi, tiek pagal bendrÄ sias bendraturčių teises ir pareigas reglamentuojančias normas (CK 4.76 str., 4.82 str.), tiek pagal pirmiau nurodytÄ Ä¯statymÄ atsakovams, kaip turto savininkams, tenka pareiga proporcingai jų daliai atlyginti iÅ¡laidas bendro naudojimo patalpoms Å¡ildyti. Dėl bendro naudojimo patalpų ne Å¡ildymo pažymėtina tai, kad pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ pripažįstama, jog aplinkybė, kad laiptinėse atjungti (neįrengti) Å¡ildymo įrenginiai – radiatoriai, nepagrindžia, kad laiptinė neÅ¡ildoma ir namo bendraturčiai nepatiria dėl to Å¡ilumos energijos iÅ¡laidų.

Å iluma į namo butus tiekiama Å¡ilumos energijos vamzdynu, taigi, Å¡ilumos vamzdynu tekantys Å¡ilumos energijos srautai Å¡ildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukÅ¡to grindų iki virÅ¡utinio aukÅ¡to lubų, taip pat bendro naudojimo laiptines (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovė UAB „TelÅ¡ių Å¡ilumos tinklai“ centralizuotÄ Å¡ilumos energijÄ tiekia į daugiabutį 24 butų dviejų laiptinių namÄ , esantį (adresu: duomenys neskelbtini) Pagal Å ilumos paskirstymo metodÄ Nr. 5 rekomenduojamas Å¡ilumos skirstymo koeficientas, kai daugiabutyje name yra dvi laiptinės, - 0,18.

Tokio dydžio koeficientÄ , skaičiuojant atsakovams mokestį už bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ , ieÅ¡kovė taiko tik nuo 2015 m. balandžio 1 d., iki 2015-04-01 - butų savininkų pasirinktÄ koeficientÄ â€“ 0,20. IÅ¡ 2012 m. kovo 13 d. (adresu: duomenys neskelbtini) bendrijos narių praÅ¡ymo dėl Å¡ilumos paskirstymo metodo pasirinkimo, pateikto UAB „TelÅ¡ių Å¡ilumos tinklai“, matyti, kad daugiau kaip pusė butų savininkų sutiko, kad bÅ«tų taikomas Å¡ilumos kiekio bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymui nustatymo koeficientÄ ne mažesnį kaip 0,20.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 03-41 patvirtintos Å ilumos bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodo Nr. 5 taikymo nuostatos nedraudė Å¡ilumos tiekėjui taikyti butų savininkų pasirinktÄ koeficientÄ . Apeliantai, nesutikdami su jiems taikomu Å¡ilumos paskirstymo metodu Nr. 5, apeliaciniame skunde kelia vėl tÄ patį klausimÄ , dėl kurio jau buvo pasisakyta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d sprendime (pirmosios ir apeliacinės instancijos) ir nurodo, kad Kelmės rajono apylinkės teismas neatsižvelgė, į tai, kad minėtose bylose Å¡ilumos paskirstymo metodo parinkimas buvo įvertintas tik už laikotarpį nuo 2010 m. iki 2014 m., tačiau nebuvo vertinamas metodo parinkimas už laikotarpį nuo 2014 m. iki 2016 m.

Å ie apeliantų argumentai vertinami kritiÅ¡kai. Nuo 2010 m. dalis daugiabučio namo gyventojų (atsakovai) yra atjungę savo butus nuo centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos energijos. Tokia pat situacija yra iÅ¡likusi ir iki Å¡iol, todėl Vilniaus apygardos teismui įvertinus Å¡ilumos paskirstymo metodo Nr. 5 tinkamumÄ už 2010-2014 m., Kelmės rajono apylinkės teismui, nebuvo jokio teisinio pagrindo ir bÅ«tinybės, vertinti metodo parinkimÄ už 2014-2016 metus, kadangi daugiabučiame name (adresu: duomenys neskelbtini) ir Å¡iuo metu dalis vartotojų atsijungę nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos, dalis iÅ¡liko jos vartotojais.

Plačiau apie Å¡ilumos paskirstymo metodų parinkimo ir taikymo teisinį reglamentavimÄ bei jų tinkamumÄ , apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi Å¡is klausimas jau buvo aptartas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendime.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, kad ieÅ¡kovės UAB „TelÅ¡ių Å¡ilumos tinklai“ atsakovams paskaičiuoti įsiskolinimai: A. K. - 663,11 Eur, R. R. - 899,68 Eur, S. M. - 445,57 Eur, G. A. - 691,58 Eur, ir R.

A. - 693,52 Eur remiantis VÄ® Registrų centro pažymų duomenimis apie apeliantų (atsakovų) butų plotus ir (rajono) savivaldybės tarybos sprendimais (2014-11-27 Nr. T-1-373 ir 2009-10-29 Nr. TI-384), kuriais nustatyti daugiabučių namų Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų priežiÅ«ros maksimalÅ«s tarifai prižiÅ«rėtojo atliekamiems priežiÅ«ros darbams, ginčo laikotarpiais, taikant Å¡ilumos paskirstymo metodÄ Nr. 5, yra pagrįsti ir teisingi. Minėta, kad nežiÅ«rint į tai, jog apeliantai yra atsijungę nuo centralizuoto Å¡ildymo (nors atjungimo teisėtumo faktas nėra įrodytas, to patys atsakovai neįrodinėjo ir neprašė nustatyti), jų pareiga iÅ¡laikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti iÅ¡laidas bendro naudojimo daiktui iÅ¡laikyti bei prižiÅ«rėti, iÅ¡lieka.

Apeliantai (atsakovai) nesutinka su priteistais delspinigiais ir paskirstytomis bylinėjimosi iÅ¡laidomis. Jų nuomone, Å¡alys nebuvo susitariusios dėl delspinigių, o bylinėjimosi iÅ¡laidos anot atsakovų yra neprotingai didelės ir priimant sprendimÄ pirmosios instancijos teisme, turėjo bÅ«ti mažintinos proporcingai atsiimtų ieÅ¡kinio reikalavimų dalimi. Å ie apeliantų (atsakovų) apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvÅ«s ir prieÅ¡taraujantys teisės aktams. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai rėmėsi Lietuvos Respublikos 1995-01-26 įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 str. 1 d. nuostatomis ir atsižvelgdamas į tai, kad dėl ieÅ¡kovės kaltės mokesčiai paskaičiuoti netiksliai, pagrįstai praÅ¡omų priteisti delspinigių dydį atsakovams sumažino per pusę ir delspinigius iÅ¡ jų priteisė.

Pirmosios instancijos teismas, taip pat nenukrypdamas nuo CPK 98 str. normų ir laikydamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio, tinkamai paskirstė iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas ir tai savo sprendime, nurodydamas, kad bylinėjimosi iÅ¡laidas turi atlyginti visi atsakovai kam buvo pareikÅ¡tas pradinis ieÅ¡kinys, pagrindė.

Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ kelis kartus priėmė patikslintÄ ieÅ¡kinį už naujÄ laikotarpį, nesuteikdamas atsakovams galimybės pateikti atsiliepimo taip pažeisdamas CPK normas. Teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, atsakovai Å¡iuo klausimu jau kreipėsi į Å iaulių apygardos teismÄ , praÅ¡ydami įpareigoti pirmosios instancijos teismÄ atlikti procesinius veiksmus. Å iaulių apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atsakovų skundÄ , 2016 m. sausio 5 d. nutartimi jo netenkino, nurodydamas, kad tuo atveju, kai pateiktas patikslintas ieÅ¡kinys yra to paties ieÅ¡kovo, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko, atsiliepimo pateikimas į jį nėra privalomas, nes to nenumato ir CPK normos (IV t., b. l. 66-67).

Atsakovų apeliacinio skundo reikalavimas, kad dėl kilusio ginčo yra privaloma iÅ¡ankstinė skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, yra pareikÅ¡tas nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, Å¡is reikalavimas nebuvo atsakovų suformuluotas kaip atskiras ieÅ¡kinio pagrindas, nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas Å¡io apeliacinio skundo nenagrinėja ir dėl jo nepasisako. CPK 312 straipsnis numato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Vadovaudamasi iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu pagrįstai sprendė, kad byloje surinktų įrodymų visuma suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė įrodė ieÅ¡kinio pagrįstumÄ . Teismas nenukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, bylos aplinkybes vertino objektyviai ir visapusiÅ¡kai.

Ä®vertinusi aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantai Å¡ioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ apeliantų (atsakovų) lygiomis dalimis priteistinos ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme.     Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija, n u t a r i a:                   Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .                 Priteisti iÅ¡ apeliantų (atsakovų) A.

K., a. k. (duomenys neskelbtini) R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) S. M., a. k. 4600325172, G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Telšių šilumos tinklai“ 400,00 Eur (keturis šimtus eurų 00 ct) lygiomis dalimis iš kiekvieno atsakovo po 80,00 Eur (aštuoniasdešimt eurų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.                           Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.    Kolegijos pirmininkas                                                                        Egidijus Mockevičius                                                                                                                            Rasa Bartašienė                                  Irena Stasiūnienė