4e1833c4-9eb0-4e14-959d-ed6e7f426418 · Å iaulių apygardos teismas

CivCivilinė byla Nr. e2-976-372/2017Teisminio proceso Nr.2-58-3-00411-2017-4                                                            Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                 2.6.10.5.2.15; 3.2.3.1; 3.2.3.8; 3.2.6.1.                                                                                                                  (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                      2017 m. gruodžio 22 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,sekretoriaujant Dianai Tarozienei,dalyvaujant ieškovės atstovėms K.

V., advokatei S. B., atsakovui R. Å ., advokatei D. R., žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės VÅ¡Ä® RadviliÅ¡kio ligoninės ieÅ¡kinį atsakovui R. Å . dėl LR Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per filialÄ Lietuvoje, Sveikatos apsaugos ministerija, ir n u s t a t ė : IeÅ¡kovė prašė:

1) panaikinti LR Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimÄ Nr. 56-87 kaip nepagrįstÄ ir neteisėtÄ ;

2) priteisti iš atsakovo R. Š. turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 75 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė nurodė, kad atsakovo R. Š. motina A. B. VšĮ Radviliškio ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje dėl psichinių sutrikimų buvo hospitalizuota, slaugoma ir gydoma nuo 2015-05-08 iki 2015-09-04. Pacientė stacionarizavimo metu skundėsi bendru silpnumu, galvos svaigimu, įvairių balsų girdėjimu. Ji nurodė, kad sveikatos būklė pablogėjo prieš daugelį metų.

Pacientei buvo diagnozuota lėtinė galvos smegenų iÅ¡emija su haliucinacijomis, demencija. Be to, diagnozuoti stuburo ir sÄ narių degeneraciniai pakitimai, PAH II laipsnio, hipertenzinė kardiomiopatija. A. R. Å . dažnai lankė A. B., teiravosi dėl jos sveikatos bÅ«klės. Medikai jam teikė informacijÄ apie ligonės sveikatos bÅ«klę bei paskirtÄ gydymÄ . Atsakovas žinojo, kad ligonei buvo paskirtas ir naudojamas antipragulinis čiužinys, kurio ji atsisakė motyvuodama tuo, kad ant jo nepatogu gulėti, jaučia skausmÄ visame kÅ«ne.

Jis buvo informuotas apie antipragulinių tepalų naudojimÄ . A. B. gydymosi stacionare laikotarpiu VÅ¡Ä® RadviliÅ¡kio ligoninės administracija nesulaukė jokių nusiskundimų nei iÅ¡ atsakovo R. Å ., nei iÅ¡ pačios pacientės A. B.. 2015 m. rugpjūčio mėnesį pacientės A. B. kryžmens srityje atsirado paraudimas, rodantis, kad vystosi pragula. Gydymo įstaigos slaugytojos, siekdamos iÅ¡vengti pragulos vystymosi, panaudojo visas reikalingas pragulos prevencijos ir slaugymo priemones: ligonė buvo maudoma, reguliariai keičiama jos kÅ«no padėtis, keičiamos sauskelnės, patalynė, nesant galimybės iÅ¡maudyti, buvo atliekamas kÅ«no apÅ¡varinimas, prausimas, kÅ«nas tepamas kremu, paraudusi vieta – antipraguliniais tepalais.

Nepaisant pacientei suteiktų visų bÅ«tinų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, pragulos pacientės kryžmens srityje iÅ¡vengti nepavyko. 2015 m. rugsėjo 4 d., pasibaigus gydymosi Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje laikotarpiui, atsakovas R. Å . pageidavo savo motinÄ A. B. iÅ¡sivežti ir slaugyti namuose. IÅ¡raÅ¡ant pacientę į namus 2015-09-04, VÅ¡Ä® RadviliÅ¡kio ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus l. e. p. vedėja V. K. supažindino atsakovÄ su galima motinos ligos eiga, nurodė rekomendacijas tolimesniam gydymui.

R. Å . pasirašė medicininiuose dokumentuose, savo paraÅ¡u patvirtindamas tai, kad jam yra suteikta minėta informacija. Medikams R. Å . paaiÅ¡kino, kad kreipsis į seniÅ«nijos slaugytojÄ , kuri, esant reikalui, patars, kaip slaugyti motinÄ . 2015-09-07 (praėjus trims dienoms po iÅ¡raÅ¡ymo iÅ¡ gydymo įstaigos) pacientė A. B. GMP automobiliu dėl sunkios bendros bÅ«klės buvo atvežta į VÅ¡Ä® RadviliÅ¡kio ligoninę ir stacionarizuota į II vidaus ligų skyrių. Atlikti visi reikalingi tyrimai.

Nustatyti ir pažymėti medicininiuose dokumentuose objektyvūs duomenys: pacientė nerami, nepilnai orientuota, demensiška. Konsultuota chirurgo. Diagnozė: kryžkaulio srities pragula, įvairių kūno vietų pragulos. 2015-09-09 bendrinėje nejautroje pacientei A. B. padaryta pragulos kryžkaulio srityje nekrektomija, paimtas pasėlis. 2015-09-15 pacientė perkelta į Chirurgijos skyrių. Tęstas gydymas, kurį rekomendavo gydytojai terapeutai. (duomenys neskelbtini) pacientė A. B. mirė. Atsakovas R.

Å . medicininiuose dokumentuose pasirašė, kad pretenzijų dėl jo motinai suteiktų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų nereiÅ¡kia, autopsijos (skrodimo) atsisako. 2017-02-24 atsakovas R. Å ., praėjus pusantrų metų laikotarpiui po motinos mirties, surašė PraÅ¡ymÄ LR Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai, kuriame nurodė, kad jo mama A. B. 2015 m. gegužės mėnesį buvo paguldyta į Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių, tačiau jai nebuvo duotas specialus čiužinys nuo pragulų.

Apie atsiradusias pragulas jo niekas neinformavo. Pragulas pamatė tik 2015 m. rugsėjo mėnesį, kai parsivežė mamÄ namo. Po trijų dienų vėl iÅ¡vežė motinÄ Ä¯ RadviliÅ¡kio ligoninę, ji buvo operuota. Atsakovo nuomone, mama mirė (duomenys neskelbtini) dėl kraujo užkrėtimo. Prašė nustatyti žalos dydį. Nurodė, kad dėl žalos atsiradimo yra kaltas Slaugos skyrius. Vėliau praÅ¡ymÄ patikslino ir nurodė atlygintinos žalos dydį - 2800 Eur. LR Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. 56-87 įpareigojo VÅ¡Ä® RadviliÅ¡kio ligoninę iÅ¡mokėti atsakovui R.

Å . 2800 Eur sumÄ . Komisija sprendė, kad pacientei A. B. VÅ¡Ä® RadviliÅ¡kio ligoninėje buvo teiktos nepakankamai kokybiÅ¡kos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos – per mažas dėmesys buvo skiriamas kokybiÅ¡kam slaugos procesui, adekvačiam pacientės bÅ«klės vertinimui bei tinkamų ir efektyvių slaugos priemonių parinkimui, ypač pragulų atsiradimo profilaktikai. Slaugos skyriuje neadekvačiai buvo vertintas pacientės karščiavimas ir kraujo rodiklių blogėjimas: ryÅ¡kėjant anemijai ir leukocitozei, pacientei karščiuojant iki 38,3 laipsnių, buvo atmesta rentgenologiÅ¡kai plaučių uždegimo diagnozės galimybė, kitų karščiavimo priežasčių neieÅ¡kota.

IeÅ¡kovė VÅ¡Ä® RadviliÅ¡kio ligoninė nurodė, kad nesutinka su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. 56-87, todėl nustatyta tvarka kreipėsi į teismÄ dėl ginčo tarp Å¡alių nagrinėjimo iÅ¡ esmės. Teismo posėdyje ieÅ¡kovės atstovės palaikė savo argumentus, o baigiamųjų kalbų raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ prašė prijungti prie bylos. A. R. Å . su ieÅ¡kovės VÅ¡Ä® RadviliÅ¡kio ligoninės ieÅ¡kiniu nesutiko.

Jis nurodė, kad jo motina A. B. buvo netinkamai slaugoma ir gydoma VÅ¡Ä® RadviliÅ¡kio ligoninės Slaugos palaikomojo gydymo skyriuje laikotarpiu nuo 2015-05-08 iki 2015-09-04. Pasibaigus keturių mėnesių laikotarpiui, pacientė, medikams neatsižvelgus į jos sveikatos bÅ«klę, buvo iÅ¡raÅ¡yta iÅ¡ gydymo įstaigos į namus, o ne perkelta į Vidaus ligų skyrių. Nurodė, kad savo motinÄ ligoninėje lankė kasdien, apie pragulas ant motinos kÅ«no jam medikai nesakė, jis medikais pasitikėjo.

MotinÄ parsivežė namo 2015 m. rugsėjo 4 d. Namuose apžiÅ«rėjo motinÄ ir pastebėjo didžiulę žaizdÄ kryžkaulio srityje, kuri buvo užtepta dvokiančiu tepalu ir užklijuota pleistru. 2015 m. rugsėjo 7 d. greitosios medicinos pagalbos automobiliu motinÄ atvežė į RadviliÅ¡kio ligoninės priėmimo skyrių. 2015 m. rugsėjo 9 d. gydytoja O. K. iÅ¡operavo pragulÄ ir pasakė, kad savo motinos atsakovas neteko dėl RadviliÅ¡kio ligoninės medikų aplaidaus darbo gydant ir slaugant pacientę laikotarpiu nuo 2015-05-08 iki 2015-09-04.

Atsakovas teigė, kad ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus medikai neleido jo motinai judėti, atėmė lazdÄ , liepė nuolat gulėti, nedavė antipragulinio čiužinio, prastai slaugė ir dėl to atsirado pragulos, dėl kurių, atsakovo nuomone, pacientė sukarščiavo ir buvo tiesiog supÅ«dyta. Teigė, kad netinkamÄ sveikatos priežiÅ«ros paslaugų suteikimÄ Ä¯rodo pacientės mirties liudijime nurodyta priežastis – kraujo užkrėtimas (sepsis). Atsakovas nurodė, kad sutinka su LR Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. 56-87 ir prašė ieÅ¡kovės VÅ¡Ä® RadviliÅ¡kio ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdyje prašė atmesti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, o baigiamųjų kalbų raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ prašė prijungti prie bylos. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas“ Lietuvoje draudimo bendrovė visiÅ¡kai sutiko su ieÅ¡kovės pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu. Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas Nr. 56-87 tenkinti R. Å . reikalavimÄ yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes minėtame sprendime neįrodyti neteisėti gydytojų veiksmai ir priežastinis ryÅ¡ys tarp jų ir atsiradusios žalos.

Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovei negali atsirasti civilinė atsakomybė. Trečiasis asmuo Lietuvos LR Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog praÅ¡o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl komisijos sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstÄ ir iÅ¡nagrinėti ginÄÄ tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo dėl žalos sveikatai atlyginimo iÅ¡ esmės. Atsiliepime į ieÅ¡kinį pažymėjo, kad Komisijai priėmus sprendimÄ ir asmeniui, kuris su Å¡iuo sprendimu nesutinka, apskundus jį teismui, ginčo objektas yra ne Å¡is sprendimas, o ginčas, kilęs tarp paciento ir asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos dėl žalos sveikatai atlyginimo.

Akcentavo, kad Komisija yra Sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaroma ikiteisminė institucija, sprendžianti ginčus dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo. Ji neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl neturėtų bÅ«ti proceso dalyviu. Be to, teismas, iÅ¡ esmės nagrinėdamas ginÄÄ dėl žalos atlyginimo, nebÅ«tinai turi panaikinti Komisijos sprendimÄ . IeÅ¡kinys atmestinas. Teismas nustatė, kad 2017 m. vasario 24 d. atsakovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ su praÅ¡ymu įvertinti žalos dydį. 2017 m. kovo 14 d. atsakovas prašė atlyginti 2800 Eur neturtinės žalos. 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. 56-87 R.

Å . praÅ¡ymas buvo patenkintas ir VÅ¡Ä® RadviliÅ¡kio ligoninė įpareigota jam iÅ¡mokėti 2800 Eur. VÅ¡Ä® RadviliÅ¡kio ligoninė pateikė ieÅ¡kinį, skųsdama Å¡ios komisijos sprendimÄ . Pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama Å¡io įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų veiklÄ reglamentuojantys teisės aktai įtvirtina Å¡ių įstaigų pareigÄ atlyginti teikiant paslaugas paciento sveikatai padarytÄ Å¾alÄ (Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 7 punktas, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnis).

Dėl sveikatos priežiÅ«ros įstaigos darbuotojo kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas pacientams atsiradusios žalos kyla deliktinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 straipsniai), kuriÄ galima taikyti tik nustačius visas civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tinas sÄ lygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), žalÄ (CK 6.249, 6.250 straipsniai), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis) ir asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis). ŽalÄ padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl nukentėjusiajam nekyla pareiga jos įrodinėti (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Deliktinėje civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris Å¡iÄ pareigÄ pažeidžia arba kuris pagal įstatymÄ yra atsakingas už žalÄ padariusio asmens veiksmus, kyla prievolė atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Sveikatos priežiÅ«ros įstaigos darbuotojų – gydytojų atsakomybė yra specifinė ir pasižymi tam tikrais ypatumais. Pirma, tai yra viena iÅ¡ profesinės atsakomybės rÅ«Å¡ių.

Profesinė atsakomybė pasižymi tuo, kad asmeniui, atliekančiam savo pareigas, keliami aukÅ¡tesni atidumo, rÅ«pestingumo, atsargumo, kvalifikacijos reikalavimai nei įprastos civilinės atsakomybės atveju. Tai reiÅ¡kia, kad asmens veiksmų neteisėtumÄ gali lemti bet koks neatidumas, nerÅ«pestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010).

PacientÄ ir gydytojÄ (sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ ) sieja prievolė, kurios turinį sudaro ne pareiga pasiekti tam tikrÄ rezultatÄ , bet pareiga užtikrinti, kad pacientui sveikatos priežiÅ«ros paslaugos bus teikiamos dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rÅ«pestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015). Teismas sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad VÅ¡Ä® RadviliÅ¡kio ligoninės medikai pažeidė pareigÄ tinkamai gydyti ir slaugyti A.

B., todėl jų veiksmai laikytini neteisėtais. Didelis neatsargumas gali bÅ«ti konstatuotas, kai asmuo neužtikrina elementarių atsargumo, rÅ«pestingumo bei atidumo reikalavimų laikymosi. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad slaugos skyriaus medikai neužtikrino bÅ«tent rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimų. IÅ¡ esmės vertindamas klausimÄ , ar yra pagrindas tenkinti atsakovo praÅ¡ymÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas visų pirma analizuoja Komisijai pateiktus įrodymus. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija pavedė VÅ¡Ä® Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės darbuotojams iÅ¡analizuoti ir įvertinti ieÅ¡kovės slaugos ir chirurgijos skyrių atliktus veiksmus, galimas klaidas ir padarytÄ Å¾alÄ pacientei. Nustatyta, kad VÅ¡Ä® RadviliÅ¡kio ligoninės gydytojai neįvertino pragulų atsiradimo rizikos, atsižvelgiant į pacientės bendrÄ bÅ«klę guldant jÄ Ä¯ ligoninę ir gydymosi slaugos skyriuje metu (pacientė nevaikščiojo, jai buvo sutrikę dubens organų funkcijos).

Laikinoji komisija nurodė, kad pragulų profilaktikos priemonių taikymas ir jų efektyvumas buvo abejotinas, nes retas maudymas (dokumentuose nustatyti 4 maudymai per 119 dienų gulėjimo slaugos skyriuje ir sauskelnių keitimo dažnis – vienerios sauskelnės per parÄ , iÅ¡skyrus 2015-06-19, kai buvo panaudotos trejos sauskelnės). Niekur neužfiksuotas pacientės vartymo poreikio, jo dažnio bÅ«tinumo ir vykdymo faktas. Gydymo stacionare ligos istorijoje nėra jokio medicinos personalo įraÅ¡o apie pacientės ar jos artimojo prieÅ¡pragulinio čiužinio atsisakymÄ , patvirtinto paraÅ¡ais.

Pacientė iÅ¡raÅ¡yta į namus tolesniam ambulatoriniam gydymui, nepakankamai įvertinus pragulos laipsnį, bendrÄ ligonės bÅ«klę, laboratorinių tyrimų duomenis, neįvertinus naujai atsiradusio susirgimo galimybės, nepasitelkus antrinio lygio specialistų konsultacijų diagnostiniam procesui ar perkeliant jÄ Ä¯ aktyvaus gydymo paslaugas teikiantį skyrių tolimesniam iÅ¡tyrimui ir gydymui. Teismas sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad VÅ¡Ä® RadviliÅ¡kio ligoninės medikai pažeidė pareigÄ tinkamai gydyti ir slaugyti A.

B., todėl jų veiksmai laikytini neteisėtais. Didelis neatsargumas gali bÅ«ti konstatuotas, kai asmuo neužtikrina elementarių atsargumo, rÅ«pestingumo bei atidumo reikalavimų laikymosi. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad slaugos skyriaus medikai neužtikrino slaugos intensyvumo reikalavimų. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad toks VÅ¡Ä® RadviliÅ¡kio ligoninės gydytojų nerÅ«pestingumas, nurodytas sprendimo 19 punkte, yra vertintinas kaip didelis, neabejotinai prieÅ¡taraujantis ligonio teisei į normalias gydymo ir priežiÅ«ros sÄ lygas faktorius. A.

B. sirgo ne tik somatinėmis, bet ir psichinėmis ligomis. Laikinoji komisija nustatė, kad ligoninės slaugos skyriuje pagrindinis dėmesys buvo skiriamas pacientės psichinės būklės sekimui ir gydymui, tačiau per mažas dėmesys buvo skiriamas jos kokybiškam slaugos procesui, adekvačiam pacientės būklės vertinimui ir tinkamų ir efektyvių slaugos priemonių pasirinkimui, ypač pragulų atsiradimo profilaktikai. Teismas sprendžia, kad tokios būklės ir amžiaus asmuo gali neadekvačiai reaguoti į tai, kad jai būtinas priešpragulinis čiužinys.

Pateiktuose dokumentuose nėra jokių įrašų, iÅ¡ kurių matytųsi, jog ligonė ar jos sÅ«nus atsisakė Å¡io čiužinio. Jei ligonė bÅ«tų nuolat rÅ«pestingai prižiÅ«rima, bÅ«tų nedelsiant pastebėti pragulų atsiradimo požymiai. Laikinoji komisija pagal turėtus dokumentus pripažino, kad apie pragulų atsiradimÄ Ä¯raÅ¡ai atsirado 2015-08-09, o duomenys apie gydymo skyrimÄ â€“ 2015-08-21 (el. bylos 154-155 lapai, 3 t.). Pateiktuose ligoninės dokumentuose nėra jokių įrašų apie ligonės vartymÄ lovoje, jos sodinimÄ bent epizodiÅ¡kai.

L. V. K. nurodė, kad tokie ligoniai jaučia skausmus ir atsisako vartymo. Negalima nuneigti, kad medicininės procedūros gali būti skausmingos, nežiūrint į tai, jos yra būtinos pačiam ligoniui. A. B. sirgo ne tik somatinėmis, bet ir psichinėmis ligomis, todėl teismas sprendžia, kad tokios būklės ir amžiaus asmuo gali neadekvačiai reaguoti į tai, kad jai daromos nemalonios manipuliacijos, tačiau jei ligonė būtų nuolat rūpestingai prižiūrima, būtų nedelsiant pastebėti pragulų atsiradimo požymiai.

Taigi, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad medikų aktyvÅ«s veiksmai turėjo bÅ«ti atliekami ligonės bÅ«klės gerinimui ar bent jau stabilizavimui. Sprendžiant klausimÄ dėl priežastinio ryÅ¡io egzistavimo, visų pirma nustatomas faktinis priežastinis ryÅ¡ys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iÅ¡ neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai bÅ«tų atsiradę, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų (neveikimo). Po to nustatomas teisinis priežastinis ryÅ¡ys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiÅ¡kai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad A. B. padaryta žala atsirado dėl VÅ¡Ä® RadviliÅ¡kio ligoninės gydytojų nerÅ«pestingumo. Kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu į ligoninę patekusi A. B., neturėjusi jokių pragulų, iÅ¡ jos buvo iÅ¡raÅ¡yta su didele delno dydžio pragula, kuriÄ reikėjo operuoti, bei dar 2 pragulomis kitose kÅ«no vietose. Jai buvo konstatuotas sepsis.

Å i aplinkybė buvo nurodyta pačių ligoninės gydytojų dokumentuose. Taigi, teismas sprendžia, kad pacientė buvo netinkamai slaugoma, vėliau iÅ¡ ligoninės iÅ¡leista, neperkeliant į vidaus ligų skyrių, nebaigus jos bÅ«klės analizės ir galimo gydymo koregavimo, nenustačius jos karščiavimo priežasčių. A. R. Å . nebuvo tinkamai iÅ¡aiÅ¡kinta, kaip jis turi prižiÅ«rėti ligoninėje pragulas gavusiÄ motinÄ . Byloje nėra jokių įrodymų, kad A. B. kada nors turėjo pragulų, todėl R.

Å . gydytojai privalėjo detaliai iÅ¡aiÅ¡kinti, kaip jos gydomos. Tuo tarpu byloje nėra jokių įrodymų, kad gydytojai skyrė ar pasiÅ«lė mediko iÅ¡silavinimo neturinčiam R. Å . nusipirkti konkrečių vaistų ir slaugos priemonių. Teismas, vertindamas gydytojo veiksmų teisėtumÄ , turi ne tik nustatyti, ar gydytojas medicinos paslaugas teikė, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais medicinos paslaugų teikimÄ , taikydamas esančius gydymo metodus ir vadovaudamasis susiformavusia gydymo praktika, bet ir nustatyti, ar Å¡ios paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rÅ«pestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas.

Ar asmuo (gydytojas) tinkamai suteikė medicinos paslaugas, t. y. ar prievolė pacientui buvo vykdoma dedant maksimalias pastangas, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes ir vertindamas byloje esančius ir surinktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292-686/2016). Gydytojo profesinės atsakomybės pobÅ«dis yra nulemtas sveikatos priežiÅ«ros, kaip visuomenės veiklos srities, reikÅ¡mingumo ir su tuo susijusios bÅ«tinybės garantuoti tinkamÄ sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimÄ visuomenei.

Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialių žinių, t. y. žmogui gyvybiÅ¡kai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintÄ teisę specialias žinias taikyti ir kvalifikacijÄ patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpcijÄ , žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rÅ«pestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas.

Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, gali bÅ«ti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rÅ«pestingai ir apdairiai pažeidimui negu įprastu civilinės atsakomybės atveju. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiÅ¡kia neturtinio pobÅ«džio praradimais, kurie negali bÅ«ti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ , vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir lemiančiais pareigÄ Ä¯vertinti konkrečios situacijos aplinkybes.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių neturtinių vertybių ir pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturtinės žalos dydį, negu pažeidus kitus teisinius gėrius, pavyzdžiui, asmens garbę ir orumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2013-06-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-419/2013), juolab, kai sveikata sužalojama dėl subjekto, kuriam keliami griežtesni atidumo, atsargumo bei rÅ«pestingumo reikalavimai, veiksmų ir kaltės. Pagrindinės neturtinės žalos dydžio kriterijų nuostatos reglamentuojamos CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis). Teismas sprendžia, kad atsakovo reikalaujama 2800 Eur neturtinės žalos suma yra adekvati padarytiems neteisėtiems gydytojų veiksmams (neveikimui). Tai pripažino ir Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija.

AiÅ¡kinant ir taikant CK 6.284 straipsnio 1 dalies nuostatÄ dėl asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ , Lietuvos Aukščiausiajame Teisme yra formuojama praktika, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ turi ir pilnamečiai vaikai, nepaisant darbingumo, jeigu santykiai su žuvusiuoju buvo gana artimi ir glaudÅ«s. Byloje yra pateikti įrodymai, kad 2013-05-06 A. B. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti jai rÅ«pybÄ , o rÅ«pintoju paskirti kartu gyvenantį sÅ«nų R.

Å .. Jai neterminuotai buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiÅ«ros poreikis, pripažinta negalia su dideliu specialiųjų poreikių lygiu. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas ir velionė motina buvo artimi, jų santykiai buvo itin glaudÅ«s, atsakovas net nedirbo, nuolat prižiÅ«rėjo motinÄ . BÅ«damas pagyvenęs asmuo, atsakovas nesugebėjo detaliau iÅ¡dėstyti, kaip jam trÅ«ksta motinos, tačiau pats faktas, kad jis dažnai lankė motinÄ ligoninėje, ja rÅ«pinosi, dėl sveikatos bÅ«klės nuolat klausinėjo gydytojų, rodo, kad motina jam buvo labai svarbi.

Byloje apklausta liudytoja V. K. taip pat patvirtino, kad atsakovÄ reguliariai matė ligoninės slaugos skyriuje. Teismas taip pat sprendžia, kad artimo žmogaus netekties skausmas neabejotinai sukėlė R. Å . dvasinius iÅ¡gyvenimus. Kaip minėta, A. B. sirgo ne tik somatinėmis, bet ir psichinėmis ligomis. Teismas sprendžia, kad tokios bÅ«klės ir amžiaus asmuo gali neadekvačiai reaguoti į tai, kad jai bÅ«tinas antipragulinis čiužinys. Jei ligonė bÅ«tų nuolat rÅ«pestingai prižiÅ«rima, bÅ«tų nedelsiant pastebėti pragulų atsiradimo požymiai.

Tuo tarpu pateiktuose ligoninės dokumentuose nėra jokių įrašų apie ligonės vartymÄ lovoje, jos sodinimÄ bent epizodiÅ¡kai. L. V. K. nurodė, kad tokie ligoniai jaučia skausmÄ ir atsisako vartymo. Negalima nuneigti, kad medicininės procedÅ«ros bÅ«na skausmingos, bet jos buvo bÅ«tinos. Taigi, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad medikų veiksmai turėjo bÅ«ti nukreipti į ligonės bÅ«klės gerinimÄ ar bent jau stabilizavimÄ . Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialių žinių, t. y. žmogui gyvybiÅ¡kai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintÄ teisę specialias žinias taikyti ir kvalifikacijÄ patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpcijÄ , žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rÅ«pestingumo reikalavimai.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, išklausius šalių ir jų atstovų paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Atmetant ieškinį, iš ieškovės atsakovui priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 200 Eur advokato pagalbos išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).              Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268–270 straipsniais, teismas                                                 n u s p r e n d ž i a :

IeÅ¡kovės VÅ¡Ä® RadviliÅ¡kio ligoninės ieÅ¡kinį atsakovui R. Å . dėl LR Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo atmesti.             Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės VÅ¡Ä® RadviliÅ¡kio ligoninės (įstaigos kodas 171448341, (duomenys neskelbtini) atsakovui R. Å . (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 200 (du Å¡imtus eurų) Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.             Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ .

Teisėja                                                                                                                             Birutė Simonaitienė