Legislator Case Law & Legislation
4e16ca66-2004-46a9-848e-ff8d7f841dd1 AI generated

4e16ca66-2004-46a9-848e-ff8d7f841dd1 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 4e16ca66-2004-46a9-848e-ff8d7f841dd1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                                                                   Šiauliu apygardos teismo civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes ir pranešejos Rasos Bartašienes,kolegijos teiseju Reginos Agotos Gutauskienes, Egidijaus Mockeviciaus, teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo atsakovo G. Š. atskiraji skunda del Šiauliu miesto apylinkes teismo 2011 m. vasario 2 d. nutarties panaikinimo civilineje byloje Nr. 2-151-362/2011 pagal ieškoves V.

Legislator headnote

AI generated

4e16ca66-2004-46a9-848e-ff8d7f841dd1 · Å iaulių apygardos teismas: Pirmosios instancijos teismas 2010-09-17 nutartimi nustate bendravimo su vaiku tvarka, atsižvelgdamas i ieÅ¡koves užimtuma darbe. Å i tvarka tenkino Å¡alis. IeÅ¡koves praÅ¡yme nurodytos pasikeitusios aplinkybes, del kuriu reikia keisti bendravimo su vaiku tvarka, yra visiÅ¡kas melas, nes tos pasikeitusios aplinkybes yra pacios ieÅ¡koves sukelti konfliktai.LR CK 3.175 straipsnyje numatyta, kad gyvenanciam skyrium tevui ar motinai turi buti sudaryta galimybe maksimaliai dalyvauti auklejant vaika. Maksimalaus dalyvavimo auklejant vaika principas, nustatant bendravimo tvarka, reiÅ¡kia, kad tevui, negyvenanciam kartu su vaiku, neturi buti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (del vietos, budo, salygu ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešejas PPranešeja R. Bartašiene                                                      Civiline byla Nr. 2S-254-357/2011Teisejas A. Martinavicius                                                      Teisminio proceso Nr. 2-07-3-04237-2010-1                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija 110.1; 122.3. (S)                                                                                             ŠIAULIU APYGARDOS TEISMAS    NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU Šiauliai, 2011 m. balandžio 12 d.

                                                                   Šiauliu apygardos teismo civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes ir pranešejos Rasos Bartašienes,kolegijos teiseju Reginos Agotos Gutauskienes, Egidijaus Mockeviciaus, teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo atsakovo G. Š. atskiraji skunda del Šiauliu miesto apylinkes teismo 2011 m. vasario 2 d. nutarties panaikinimo civilineje byloje Nr. 2-151-362/2011 pagal ieškoves V.

Š. ieškini atsakovui G. Š., treciajam asmeniui Šiauliu miesto savivaldybes administracijos Vaiko teisiu apsaugos skyriui del santuokos nutraukimo del kito sutuoktinio kaltes, išlaikymo nepilnameciui vaikui priteisimo, jo gyvenamosios vietos nustatymo, neturtines žalos priteisimo ir turto padalijimo.              Teiseju kolegija, išnagrinejusi atskiraji skunda, n u s t a t e : I. V. Š. pateike ieškini ir patikslintus ieškinius atsakovui G. Š. del santuokos nutraukimo del kito sutuoktinio kaltes, išlaikymo nepilnameciui vaikui priteisimo, jo gyvenamosios vietos nustatymo ir neturtines žalos priteisimo. 2011-01-31 Šiauliu miesto apylinkes teismui ieškove pateike du prašymus taikyti laikinasias apsaugos priemones – uždrausti G.

Š. prisiartinti prie ieškoves V. Š. arciau nei 50 metru ir pakeisti Šiauliu miesto apylinkes teismo 2010-09-17 nutarti, dalyje del G. Š. bendravimo su dukra A. Š., nustatant sekancia bendravimo tvarka: atsakovas G. Š. turi teise bendrauti su dukra A. Š. du kartus per savaite po 3 valandas, bendravimo metu dalyvaujant Šiauliu miesto savivaldybes administracijos Vaiko teisiu apsaugos tarnybos darbuotojui (94–96 b. l.).Atsakovas G. Š. atsiliepimu (98–100 b. l.) praše V. Š. prašymus atmesti. Šiauliu miesto apylinkes teismas 2011 m. vasario 2 d. (109–110 b. l.) nutartimi ieškoves prašyma del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo tenkino iš dalies: uždraude atsakovui G.

Š. artintis prie ieškoves V. Š. 10 metru atstumu, išskyrus Šiauliu miesto apylinkes teismo patalpas, ar kitas patalpas, kur šalys butu iškviestos oficialiu šaukimu tuo paciu metu, o taip pat pakeite 2010-09-17 nutarti del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo, nustatydamas bendravimo su vaiku tvarka, ipareigojant ieškove V. Š. užtikrinti bendravima ne mažiau kaip 5 kartus per savaite dukrai A. Š. su tevu, atsakovu G. Š., telekomunikaciju ar kitu priemoniu pagalba, neribojant pokalbiu ar kito bendravimo budo trukmes.Teismas nurode, kad šalims susitikus, kyla konfliktines situacijos, per laikotarpi nuo 2011-01- 28 iki 2011-01-30 kilo mažiausiai trys.

Atsakovo nurodymu, butent ieškove stengiasi sukelti kiek galima daugiau tokiu situaciju, jog turetu teisme irodymu. Pats atsakovas i susitikimus vaikšto su filmavimo kamera, todel teismas laike, jog butina imtis priemoniu, kiek galima sumažinanciu galimus konfliktus tarp šaliu. Tokia sumažinimo galimybe yra uždraudimas vienai iš šaliu artintis prie kitos. Teismas nurode, kad 50 metru atstumas, kai šalys gali susitikti tiesiog gatveje, nera tinkamas ir proporcingas, tad nustate 10 metru atstuma, nurode, kad šis draudimas negali buti taikomas Šiauliu miesto apylinkes teismo patalpose, ar kitose patalpose, kur šalys butu iškviestos oficialiu šaukimu tuo paciu metu.

Teismas pripažino, kad, taikant draudima artintis atsakovui G. Š. prie ieškoves V. Š., atsiranda problema del bendravimo su vaiku, jo perdavimo ir paemimo.Teismas laike, jog konfliktu tarp tevu buvimas, vaiko akivaizdoje daug daugiau kenkia paties vaiko interesams, nei tiesioginio fizinio bendravimo apribojimas. Esant didelei tolesniu konfliktu tarp šaliu galimybei, esant nustatytam draudimui artintis atsakovui G. Š. prie ieškoves V. Š., teismas taike ipareigojima ieškovei V. Š. užtikrinti dukros A. Š. bendravima su tevu, atsakovu G.

Š., ne mažiau kaip 5 kartus per savaite, telekomunikaciju priemoniu pagalba, neribojant pokalbiu ar kito bendravimo budo trukmes.Atskiruoju skundu (115–118 b. l.) atsakovas G. Š. prašo panaikinti Šiauliu miesto apylinkes teismo 2011 m. vasario 2 d. nutarti ir klausima išspresti iš esmes –V. Š. 2011-01-30 prašymus atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Ieškove šmeižia atsakova, pastoviai rašydama pareiškimus policijai, siekdama dirbtinai sukurti sau palankiu irodymu, tokiu budu itikinti teisma, kad yra pagrindas suvaržyti atsakovo teises. Siekdama pakenkti atsakovui, ieškove kenkia ir šaliu nepilnametes dukters interesams.

Pirmosios instancijos teismas 2010-09-17 nutartimi nustate bendravimo su vaiku tvarka, atsižvelgdamas i ieškoves užimtuma darbe. Ši tvarka tenkino šalis. Ieškoves prašyme nurodytos pasikeitusios aplinkybes, del kuriu reikia keisti bendravimo su vaiku tvarka, yra visiškas melas, nes tos pasikeitusios aplinkybes yra pacios ieškoves sukelti konfliktai.LR CK 3.175 straipsnyje numatyta, kad gyvenanciam skyrium tevui ar motinai turi buti sudaryta galimybe maksimaliai dalyvauti auklejant vaika. Maksimalaus dalyvavimo auklejant vaika principas, nustatant bendravimo tvarka, reiškia, kad tevui, negyvenanciam kartu su vaiku, neturi buti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (del vietos, budo, salygu ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti.

Vaiko brandai ir pasauležiurai atsakovas nedaro ir nedarys jokios neigiamos itakos, todel teismo 2010-09-17 nutartimi nustatyta bendravimo su vaiku tvarka neprieštaravo vaiko interesams, o priešingai, praturtindavo dukters gyvenima.Priimdamas skundžiama nutarti, teismas neatsižvelge i tai, kad A. Š. neturi mobilaus telefono, i kuri jai butu galima paskambinti. Teismas neatsižvelge, kad šaliu mergaitei dar tik 3 metukai, ir ji nera labai gera pašnekove telefonu. Su ja reikia bendrauti tiesiogiai, žaidimu pagalba. Taigi teismas nustate tokia bendravimo tvarka, neatsižvelgdamas i vaiko amžiu bei i galimybiu tokia tvarka vykdyti nebuvima.

Priimta nutartis pažeidžia tiek tevo, tiek vaiko teisetus interesus matytis ir bendrauti.Priimdamas skundžiama nutarti, teismas neatsižvelge ir i tai, kad ieškoves darbo grafikas nera pasikeites. I. V. Š. dirba parduotuveje „K.“ Šiauliu Akropolio PC slenkanciu grafiku nuo 10 val. iki 21 val. kartais ir išeiginemis dienomis. Teismas, prieme skundžiama nutarti neišsiaiškines, kur ir su kuo bus paliekama mažamete ieškoves darbo valandomis, nors atsakovas to reikalavo.G. Š. pats nenori prie ieškoves artintis ir iš esmes sutiktu su tokiu teismo apribojimu, jei šis netrukdytu jam bendrauti su dukra, kas yra pagrindinis ir vienintelis jo siekis.

Atsižvelgiant i tai, kad teismo vaidmuo sprendžiant ši klausima yra aktyvus, teismas turejo priimti tokia nutarti, kuri nepažeistu tevo ir vaiko teises bendrauti. Teismas atitinkamai turejo arba atitinkamai sumažinti draudimo artintis atstuma iki 3-5 metru, arba nustatyti draudimo išimti, kad draudimas netaikomas šalims vykdant bendravimo su vaiku tvarka.Teismas nepagristai laike, kad konfliktu tarp tevu buvimas vaiko akivaizdoje daug labiau kenkia paties vaiko interesams, nei tiesioginio fizinio bendravimo apribojimas. Del ieškoves netinkamo elgesio, jos sukelto konflikto, negali buti ribojama tevo ir vaiko teise nustatytomis dienomis.

Tiesioginio fizinio bendravimo apribojimas ilgam terminui, žymiau labiau pakenks vaiko interesams.Atsiliepimu i atskiraji skunda (127–128 b. l.) ieškove V. Š. prašo atskiraji skunda netenkinti ir atmesti ji kaip nepagrista. Atsiliepime ieškove nurodo, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybes ir faktai visiškai neatitinka tikroves, atsakovas cituoja ir nurodo aplinkybes, kurios buvo 2010 metu vasara. Ieškove kreipesi i teisma del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo tik del pasikeitusiu aplinkybiu. Aplinkybes pasikeite iš esmes - G.

Š. visiškai nebevaldo savo agresijos, pradejo terorizuoti ieškove net teisme, užpuldamas ja su vaiku. Ieškove suteikia G. Š. visas galimybes kalbetis su dukra telefonu, neriboja pokalbiu laiko ir neskaiciuoja kiek kartu ir kiek dienu G. Š. skambina dukrai. Kadangi telefonu jis nekelia jokio pavojaus ir nerodo savo agresijos, daugiau konfliktu nekyla, dukra truputi apsiramino del sukelto streso. Pats G. Š. po pritaikytu apsaugos priemoniu paliko ramesnis, nebeužsipuola proceso dalyviu.Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliuciu teismo nutarties negaliojimo pagrindu patikrinimas (CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacines instancijos teismas tikrina apskustos teismo nutarties teisetuma ir pagristuma, jeigu nenustato CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytu nutarties negaliojimo pagrindu.

Apskustos teismo nutarties teisetumas ir pagristumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišpleciant skundo argumentu sarašo, išskyrus istatyme nurodytas išimtis. Absoliuciu teismo nutarties negaliojimo pagrindu apeliacines instancijos teismas nenustate (CPK 338, 329 str.).LR CK 3.156 straipsnis numato, kad tevai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tevu santuoka yra nutraukta. Tevas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teise ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti ji auklejant, o kai tevai nesutaria del skyrium gyvenancio tevo ar motinos dalyvavimo auklejant vaika ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo ji auklejant tvarka nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys).

Teismas nustato skyrium gyvenancio tevo ar motinos bendravimo su vaiku tvarka, atsižvelgdamas i vaiko interesus ir sudarydamas galimybe skyrium gyvenanciam tevui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklejant vaika; minimalus bendravimas gali buti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Santykiai del bendravimo su vaikais ir auklejimo tvarkos yra testinio pobudžio, todel, pasikeitus faktinems aplinkybems, tevo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo ju auklejime budui ar salygoms, kurie neatitiktu vaiko interesu ir pan., kiekvienas iš tevu turi teise kreiptis i teisma del nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustates, kad tai atitiktu vaiko interesus, gali pakeisti nustatyta skyrium gyvenancio tevo ar motinos bendravimo su vaiku tvarka.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškove V.

Š. kreipesi i teisma, prašydama nutraukti jos ir atsakovo G. Š. santuoka del atsakovo kaltes, priteisti neturtine žala, dukters gyvenamaja vieta nustatyti su ieškove, priteisti išlaikyma bei išlaikymo isiskolinima dukrai Amandai. Ieškinio užtikrinimui praše taikyti laikinasias apsaugos priemones. Ieškoves prašyma teismas tenkino. 2011-01-31 ieškove V. Š. pateike teismui du prašymus, prašydama uždrausti atsakovui G. Š. artintis prie jos arciau 50 metru ir pakeisti Šiauliu miesto apylinkes teismo 2010-09-17 nutarti, dalyje del G.

Š. bendravimo su dukra A., nustatant sekancia bendravimo tvarka: atsakovas G. Š. turi teise bendrauti su dukra A. du kartus per savaite po 3 valandas, dalyvaujant Šiauliu miesto savivaldybes administracijos Vaiko teisiu apsaugos tarnybos darbuotojui.Pirmosios instancijos teismas 2011-02-02 nutartimi tenkino ieškoves prašymus – uždraude atsakovui G. Š. artintis prie ieškoves 10 metru atstumu, pakeite 2010-09-17 teismo nutarti ir nustate bendravimo su vaiku tvarka, ipareigodamas ieškove V. Š. užtikrinti bendravima ne mažiau kaip 5 kartus per savaite dukrai A.

Š. su tevu G. Š. telekomunikaciju ar kitu priemoniu pagalba, neribojant pakalbiu ar kito bendravimo budo trukmes (109–110 b. l). Tokia teismo nutartis priimta, atsižvelgiant i tai, kad šalims susitikus, tarp ju kyla konfliktai, per laikotarpi nuo 2011-01-28 iki 2011-01-30, t. y. per 3 dienas, kilo trys konfliktines situacijos. Teismas, nevertindamas kieno iniciatyva šie konfliktai kilo, uždraude atsakovui artintis prie ieškoves V. Š. 10 metru atstumu. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad jis pats nenori artintis prie ieškoves, iš esmes jis sutiktu su tokiu teismo apribojimu, jei šis apribojimas netrukdytu bendrauti su dukra. Atsižvelgiant i byloje neišvengiamas konfliktines situacijas ir priešprieša tarp ginco šaliu, pažymetina, kad visi proceso metu pateikiami šaliu prašymai, grindžiami nepilnamecio vaiko interesu apsauga, turi buti išsamiai ivertinti žvelgiant butent per vaiko interesu prizme ir kiek imanoma apribojant kiekvieno iš sutuoktiniu galimybes, piktnaudžiaujant procesinemis teisemis, siekti daryti poveiki priešingai proceso šaliai.

Iš bylos faktiniu aplinkybiu matyti, jog abi šalys yra linkusios konfliktuoti, konfliktai kyla netgi vaiko akivaizdoje, kas neabejotinai traumuoja vaika psichologiškai, daro žalinga itaka vaiko brandai ir pasauležiurai. Kaip nurodo ieškove, atsakovas V. Š. yra nestabilios bukles, pastoviai elgiasi neadekvaciai, del ko kyla pavojus šaliu dukrai. Del užsitesusio teisminio proceso, atsakovas pradejo nesitvardyti, kitu žmoniu akivaizdoje užpuola ieškove, grasina del busimu pasekmiu. 2011-01-28 atsakovas užpuole ieškove netgi bunant teismo patalpose, savo dukters akivaizdoje.

V. Š. pripažintas kaltu del dvieju ivykdytu smurtiniu nusikaltimu prieš ieškove ir Šiauliu miesto apylinkes teismo 2010 m. liepos 12 d. nuosprendžiu yra nuteistas. Jis linkes nusikalsti, ir neaišku kada ir prieš ka šis jo smurtas gali buti panaudotas sekanti karta. Siekdamas apsaugoti nepilnametes dukters interesus, pirmosios instancijos teismas pagristai konstatavo, kad konfliktai tarp šaliu vaiko akivaizdoje daug labiau kenkia vaiko interesams, nei tiesioginio bendravimo apribojimas. Teiseju kolegija visiškai sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

Pirmosios instancijos teismui nustacius atsakovui apribojima artintis prie ieškoves ne arciau kaip per 10 metru, o atsakovui iš dalies sutinkant su šiuo apribojimu, konstatuotina, kad kitoks bendravimas atsakovo G. Š. su dukra A., nei telekomunikaciju priemoniu pagalba, yra neimanomas. Netgi ieškovei perduodant vaika atsakovui, bus pažeista kita laikinoji apsaugos priemone – nesiartinti prie ieškoves 10 metru. Pažymetina, kad CPK 151 str. 1 d. nustatyta, jog atskirojo skundo del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo padavimas nesustabdo civilines bylos nagrinejimo.

Tokiu atveju, visa civiline byla pirmosios instancijos teisme nagrinejama iš esmes, ir šalims jos nevilkinant, turetu buti išnagrineta minimaliais istatymu nustatytais terminais. Todel laikinas atsakovo teisiu apribojimas, neturetu sukelti neigiamu pasekmiu tevo ir dukters santykiuose. Teiseju kolegija nenagrineja kitu atskirojo skundo argumentu, konstatuodama, kad auksciau išdestytos aplinkybes leidžia daryti išvada, kad pritaikytos laikinosios pasaugos priemones yra teisetos ir pagristos, o likusieji atskirojo skundo argumentai šios nutarties priemimui yra teisiškai nereikšmingi.

Teiseju kolegija, vadovaudamasi auksciau išdestytais motyvais, daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taike ir aiškino procesines teises normas, atsižvelge i bylos ypatumus, i galima gresme vaiko interesams, todel pagristai tenkino ieškoves prašyma del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo bei prieme teiseta ir pagrista nutarti, kurios atskirojo skundo motyvais naikinti nera pagrindo (LR CPK 337 str. 1 p.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teiseju kolegija n u t a r i a :

Šiauliu miesto apylinkes teismo 2011 m. vasario 2 d. nutarti palikti nepakeista. Kolegijos pirmininke                                                                      Rasa Bartašiene Teisejai                                                                                              Regina Agota Gutauskiene                                                                                                                                                                                           Egidijus Mockevicius