2023-10-11 Nr. AB-18082-3-64-3-01522-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-538-525/2023

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01522-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. M. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2023 m. birželio 21 d. nutartimi (toliau – ir 2023 m. birželio 21 d. nutartis) įpareigojo pareiškėją ištaisyti skundo trūkumus per 14 kalendorinių dienų. Teismas sprendė, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi piktnaudžiaudamas teisminės gynybos teise, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 36 straipsnio 4 dalimi, jis yra įpareigotinas sumokėti 30 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui mokėjimą patvirtinantį dokumentą. Teismas nurodė, jog, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nuo 2023 m. vasario iki birželio mėn. Regionų apygardos administraciniame teisme gauti penki pareiškėjo skundai dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Šiaulių kalėjimo veiksmų, atlyginimo; skunduose pareiškėjas kreipėsi dėl laikotarpio, kuris prasidėjo 2022 m. gruodžio 29 d., iki apytiksliai 2023 m. kovo 27 d.; skunduose pareiškėjo inicijuojamas ginčas dėl sąlygų ir higienos normų pažeidimo Šiaulių kalėjime dėl pavienių epizodų, kurių laikotarpiai nežymiai skiriasi.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2023 m. liepos 24 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog įpareigojus pareiškėją pašalinti skundo trūkumus, buvo tenkintas pareiškėjo prašymas pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti iki 2023 m. liepos 17 d., o 2023 m. liepos 20 d. gautas prašymas pasinaikinti teismo nutartį, nes pareiškėjas neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas per teismo nutartyje nustatytą terminą skundo trūkumams pašalinti šių trūkumų nepašalino, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, laikė pareiškėjo skundą nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 24 d. nutartį ir priimti naują nutartį, kurioje būtų nurodyta, jog pareiškėjo skundas nagrinėtinas pirmosios instancijos teisme.

Pareiškėjas nurodo, jog jis yra laisvės atėmimo įstaigoje ir neturi piniginių pajamų, todėl siekė kreiptis į įstaigos administraciją skirti 30 Eur sumą žyminiam mokesčiui sumokėti. Ši suma pareiškėjui skirta nebuvo, o kitų galimybių gauti pajamas jis neturi. Pareiškėjo vertinimu, šiuo atveju jis apskritai nepiktnaudžiavo teisminės gynybos teise, nes kreipėsi įstatymo nustatyta tvarka, o tai, jog tarp pareiškėjo skundų laikotarpis nėra didesnis nei mėnesis, savaime nereiškia piktnaudžiavimo teismine gynyba, įstatymui nenustatant apribojimo kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje nagrinėjamas pareiškėjo atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, spręsdamas, jog kreipdamasis į teismą pareiškėjas piktnaudžiavo teisminės gynybos teise, todėl įpareigojo jį pašalinti skundo trūkumą (sumokėti 30 Eur žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus), tačiau pareiškėjas šio trūkumo nepašalino.

Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, jog kreipdamasis į teismą jis nepiktnaudžiavo teisminės gynybos teise ir neturi 30 Eur sumos žyminiam mokesčiui sumokėti.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje inter alia (be kita ko) įtvirtinta, jog jeigu skundas neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

ABTĮ 25 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas prie skundo pridėti žyminio mokesčio kvitą arba motyvuotą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio, išskyrus ABTĮ 36 straipsnyje nustatytus atvejus.

ABTĮ 36 straipsnyje, nustatančiame žyminiu mokesčiu neapmokestinamus skundus inter alia nurodyta, jog žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (ABTĮ 36 str. 1 d. 10 p.). Teismas turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (tai yra kreipiasi į teismą be rimto pagrindo arba dažniau kaip vieną kartą per mėnesį), sumokėti žyminį mokestį (ABTĮ 36 str. 4 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui su skundu kreipusis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo (žyminiu mokesčiu neapmokestinamu skundu), pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą piktnaudžiaudamas teisminės gynybos teise, įpareigojo sumokėti 30 Eur žyminį mokestį ir ištaisyti šį skundo trūkumą. Pareiškėjui žyminio mokesčio nesumokėjus, teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Atkreiptinas dėmesys, jog, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kadangi teismo nutartis dėl termino skundo trūkumams pašalinti nėra skundžiama atskiruoju skundu, jos pagrįstumas ir teisėtumas yra tikrinami nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., 2023 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-103-556/2023; 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-385-442/2023).

Taigi šiuo atveju teisėjų kolegija patikrina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą piktnaudžiaudamas teisminės gynybos teise.

Pažymėtina, jog įstatymai garantuoja asmenims teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, tačiau šia teise turi būti naudojamasi sąžiningai ir ja neturi būti piktnaudžiaujama, nes teismų sistema yra skirta realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus ir ja neturi būti naudojamasi nepagrįstam ir vien formaliam bylinėjimuisi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-861/2011).

Pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 21 d. nutartimi, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, jog Regionų apygardos administraciniame teisme nuo 2023 m. vasario iki birželio mėn. gauti penki pareiškėjo skundai, kuriuos pareiškėjas kildina iš neteisėtų Šiaulių kalėjimo veiksmų laikotarpiu, kuris truko apytiksliai nuo 2022 m. gruodžio 29 d. iki 2023 m. kovo 27 d.:

1. Administracinėje byloje Nr. I1-4286-289/2023 (skundas gautas 2023 m. vasario 21 d.) pareiškėjas nurodė, jog neturėjo kuo išsiplauti indų, vanduo buvo šaltas, todėl maistą valgydavo iš nešvarių indų;

2. Administracinėje byloje Nr. I1-6416-621/2023 (skundas gautas 2023 m. gegužės 3 d.) pareiškėjas nurodė, jog jam naudojantis telefonu nebuvo užtikrintas privatumas;

3. Administracinėje byloje Nr. I1-7333-621/2023 (skundas gautas 2023 m. gegužės 30 d.) pareiškėjas nurodė, jog kameroje Nr. 98 nebuvo spintelių rūbams susidėti, rūbai prisigerdavo kameroje esančių kvapų ir smirdėdavo, nebuvo galimybės išplauti viršutinių rūbų, vanduo buvo šaltas ir nebuvo radijo taško, netvarkingas sanitarinis mazgas ir nebuvo iškvietimo mygtuko, vienam asmeniui tekdavo per mažai ploto;

4. Administracinėje byloje Nr. I1-7886-394/2023 (skundas gautas 2023 m. birželio 14 d.) pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundas gautas 2023 m. birželio 9 d., pareiškėjui nurodžius, jog jis laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 24 d. iki 2023 m. kovo 27 d. buvo laikomas Šiaulių kalėjime, kurio kameroje Nr. 101 jam nebuvo užtikrintas plotas, nebuvo spintelės, stalo, rūbų pakabos (kabliukų), iškvietimo mygtuko, netvarkingas sanitarinis mazgas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog nors šiuo atveju yra pagrįstas pagrindas manyti, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą inicijuodamas teisminius ginčus dėl nežymiai laike ir erdvėje išsidėsčiusių epizodų, pasižyminčių panašiomis faktinėmis aplinkybėmis, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šios priežastys sudaro pagrindą išvadai, jog kreipdamasis į teismą pareiškėjas piktnaudžiavo teisminės gynybos teise.

Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymas aiškiai apibrėžia piktnaudžiavimo teisminės gynybos teise sampratą dėl šio piktnaudžiavimo įpareigojant sumokėti žyminį mokestį suinteresuotam asmeniui kreipusis į teismą su pagal bendrąją taisyklę žyminiu mokesčiu neapmokestinamu skundu, t. y., kai kreipiamasi į teismą, pirma – be rimto pagrindo, antra – dažniau kaip vieną kartą per mėnesį (ABTĮ 36 str. 4 d.).

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjo piktnaudžiavimo teisminės gynybos teise aplinkybę grindė, kaip matyti iš 2023 m. birželio 21 d. nutarties, pareiškėjo skundų kiekiu ir inicijuojamų ginčų pobūdžiu. Taigi pirmosios instancijos teismas nesprendė, jog šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą be rimto pagrindo.

Vertindama, ar nagrinėjamoje byloje yra pagrindas išvadai, kad pareiškėjas piktnaudžiavo teisminės gynybos teise dėl skundų kiekio ir inicijuojamų ginčų pobūdžio, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vien tik intensyvus (kiekybiniu aspektu) asmens bylinėjimasis teismuose savaime nereiškia piktnaudžiavimo teisminės gynybos teise, nes, priešingu atveju, asmuo galėtų patirti neigiamų procesinių pasekmių net ir tuo atveju, kai jis pagrįstai kreiptųsi dėl teisminės gynybos, ir tai nebūtų teisinga, sąžininga ir protinga, neatitiktų teisės į teisminę gynybą paskirties ir tikslų. Todėl vien tik statistiniai duomenys iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nepatvirtina pareiškėjo piktnaudžiavimo administraciniu procesu, turi būti vertinamas ir keliamo ginčo bei siekiamų apginti asmens teisių pobūdis (žr., pvz., 2006 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS403-536/2006; 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-506-662/2023).

Įvertinus tai, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl pareiškėjo bylinėjimosi kiekybiniu aspektu, nes iš bylos duomenų nematyti, kad teisminiai ginčai pareiškėjo buvo inicijuojami neprotingai dažnai ar intensyviai.

Be to, kaip spręstina iš 2023 m. birželio 21 d. nutartyje nustatytų aplinkybių, pareiškėjas skunduose neteisėtus veiksmus kildino iš panašių, tačiau skirtingų aplinkybių (Šiaulių kalėjimo veiksmų), susijusių su sanitarinėmis ir higienos, apgyvendinimo sąlygomis, privataus gyvenimo neliečiamumu, o pagal bylos duomenis šiame bylos nagrinėjimo etape prima facie (iš pirmo žvilgsnio) matyti, kad per visą šį laikotarpį pareiškėjas buvo apgyvendintas skirtingose kamerose, keičiant jo laisvės atėmimo vietą Šiaulių kalėjime.

Dėl to nėra pagrindo abejoti, kad būdamas įsitikinęs, jog jo subjektinės teisės Šiaulių kalėjimo veiksmais yra pažeidžiamos, pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į teismą, siekdamas teisminės gynybos dėl, pareiškėjo vertinimu, neteisėtais veiksmais sukeltos žalos atlyginimo.

Įvertinusi tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, jog šiuo atveju pareiškėjo skundų kiekis ir inicijuojamų ginčų pobūdis sudaro pagrindą išvadai, kad kreipdamasis į teismą pareiškėjas piktnaudžiavo teisminės gynybos teise. Taigi nepagrįsta pripažintina pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl to pareiškėjas turėjo sumokėti 30 Eur žyminį mokestį, o, jo nesumokėjęs, nepašalino skundo trūkumų.

Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, jog laikydamas pareiškėjo skundą nepaduotu dėl to, jog pareiškėjas neištaisė teismo nutartimi nustatytų skundo trūkumų, pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą, todėl naikintiną nutartį. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo atskirasis skundas yra tenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo V. M. skundo priėmimo klausimą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas