4e14aedc-d4c9-49df-ad3a-1ed91c5650f6 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-702/2014Procesinio sprendimo kategorija 36.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 30 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Kazio KailiÅ«no, Alvydo PoÅ¡kaus ir Donato Å erno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Lipnus“, G.

P. ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Litas prie lito“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2062-160/2013 pagal ieškovo akcinės bendrovės DNB banko ieškinį atsakovams G. P. ir uždarajai akcinei bendrovei „Lipnus“ dėl skolos priteisimo, kur tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Litas prie lito“, akcinė bendrovė „Informacinio verslo paslaugų įmonė“, uždaroji akcinė bendrovė „Bankroto centras“; ir pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Litas prie lito“ priešieškinį ieškovui akcinei bendrovei DNB bankui dėl neteisėto kreditavimo sutarties nutraukimo, atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Lipnus“ ir G.

P. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui akcinei bendrovei DNB bankui dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė AB DNB bankas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams G. P. ir RUAB „Lipnus“, praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovų solidariai priteisti 936 467,77 EUR skolos, 6 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad pagal 2008 m. gegužės 14 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2008-233 bankas suteikė kredito gavėjui UAB „Litas prie lito“ 1 158 480,07 EUR kreditÄ su kintama palÅ«kanų norma terminui iki 2011 m. kovo 31 d., tarpinius kredito grÄ Å¾inimo terminus ir sumas numatant kredito grÄ Å¾inimo grafike (kreditavimo sutarties specialiosios dalies 2, 3, 4, 5 p.).

Sutarties sÄ lygos iÅ¡ dalies buvo keičiamos 2008 m. rugsėjo 22 d. susitarimu Nr. K-2400-2008-233/1, 2009 m. gruodžio 22 d. susitarimu Nr. K-2400-2008-233/2, pagal kurį kredito gavėjui atidėtas susidariusio 14 640,25 EUR įsiskolinimo dengimas (susitarimo 1.2 p.), ir 2011 m. gegužės 31 d. susitarimu Nr. K-2400-2008-233/3, pagal kurį galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas nustatytas iki 2012 m. gruodžio 31 d., tarpinius kredito grÄ Å¾inimo terminus ir sumas nustatant kredito grÄ Å¾inimo grafike (susitarimo 1.1 p.).

Praleidus kreditavimo sutartyje nustatytus kredito (jo dalių) grÄ Å¾inimo terminus, UAB „Litas prie lito“ įsipareigojo mokėti papildomas palÅ«kanas (kreditavimo sutarties bendrosios dalies 16 p.), o už laiku nesumokėtas palÅ«kanas, papildomas palÅ«kanas –     0,05 % dydžio delspinigius už kiekvienÄ praleistÄ dienÄ nuo laiku nesumokėtos sumos (kreditavimo sutarties bendrosios dalies 34 p.). Prievolių įvykdymo užtikrinimui buvo sudaryta 2008 m. gegužės 14 d. laidavimo sutartis Nr. 144-08L su UAB „Lipnus“ (ankstesnis pavadinimas UAB „LipnÅ«s produktai“) bei 2008 m. gegužės 14 d. laidavimo sutartis Nr. 145-08L su G.

P., kuriomis laiduotojai įsipareigojo atsakyti solidariai ta pačia apimtimi kaip UAB „Litas prie lito“ visu savo turtu, jei kredito gavėjas neįvykdys ar netinkamai įvykdys prievoles bankui (laidavimo sutarčių 1.1, 2.1.1 p.). UAB „Litas prie lito“ kreditavimo sutartimi su vėlesniais pakeitimais ir papildymais prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai – nustatytais terminais nedengė kredito, nemokėjo palÅ«kanų ir delspinigių. 2012 m. kovo 16 d. raÅ¡tu Nr. 30.58.37/484 bankas informavo kredito gavėjÄ apie įsipareigojimų netinkamÄ vykdymÄ .

Kadangi prievolės ir toliau buvo vykdomos netinkamai, 2012 m. balandžio 16 d. raÅ¡tu Nr. 30.58.17/628 kredito gavėjas ir laiduotojai buvo įspėti, kad iki 2012 m. gegužės 31 d. nepadengus įsiskolinimo, kreditavimo sutartis sekančiÄ dienÄ po termino suėjimo vienaÅ¡aliÅ¡kai bus nutraukta. Per nustatytÄ terminÄ Ä¯siskolinimas padengtas nebuvo, todėl 2012 m. birželio 1 d. kreditavimo sutartis nutraukta. SkolÄ 2012 m. liepos 31 dienai, anot ieÅ¡kovo, sudaro: negrÄ Å¾intas kreditas –896 596,31 EUR, palÅ«kanos - 38 877,80 EUR, delspinigiai - 993,66 EUR, iÅ¡ viso 936 467,77 EUR (3 233 435,92 Lt).

Taip pat nurodė, kad prievolių įvykdymas yra užtikrintas dalies AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ akcijų įkeitimu ir bankas yra kreipęsis į notarÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ UAB „Litas prie lito“, prašė 936 467,77 EUR skolÄ bei procesines palÅ«kanas solidariai priteisti tik iÅ¡ laiduotojų UAB „Lipnus“ ir G. P. (CK 6.81 str. 3 d.). Trečiasis asmuo UAB „Litas prie lito“ prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė teismo pripažinti kreditavimo sutarties Nr. K-2400-2008-233, sudarytos tarp UAB „Litas prie lito“ ir AB DNB banko, nutraukimÄ neteisėtu.Teigė, kad 2012 m. balandžio 16 d. bankas pranešė, jog įsiskolinimÄ sudaro 85 677,15 EUR, negrÄ Å¾inus pradelsto kredito ir neatnaujinus mokėjimų pagal sutartį, bankas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauks kreditavimo sutartį bei pradės vykdyti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto.

Tačiau tokiam sutarties nutraukimui, anot trečiojo asmens, neegzistuoja joks realus teisinis ar faktinis pagrindas. UAB „Litas prie lito“ nepadarė esminio sutarties pažeidimo. Nei viena iÅ¡ Å¡alių negalėjo numatyti AB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“ suvaržymų UAB „Litas prie lito“, dėl ko įmonės investicijų atsiperkamumas yra sustabdytas, atitinkamai dėl to įmonė negali nustatytu grafiku mokėti įmokų bankui. Už pradelstus mokėjimus atsakinga ne tik UAB „Litas prie lito“, tačiau ir pats bankas, kuris vertino visÄ investicinio paketo rizikÄ UAB „Litas prie lito“ perkant AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ akcijas.

IeÅ¡kovo veiksmai ir akcijų vertės skirtingas vertinimas, įvertinus akcijų įsigijimo rizikÄ ir vertinant situacijÄ , susidariusiÄ Å¡iai dienai, vertintini kaip nepakankamas atidumas ir rÅ«pestingumas bei nesÄ Å¾iningumas vykdant savo tiesioginę veiklÄ , todėl atsakovai ir UAB „Litas prie lito“ už Å¡iÄ aplinkybę nėra atsakingi. Tarp UAB „Litas prie lito“ ir AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ susiklosčiusi situacija turėjo bÅ«ti vertinama kaip aplinkybė, jog suinteresuotam asmeniui vykdyti sutartį tapo sudėtingiau, nei kitai Å¡aliai, ir kad tokia situacija susiklostė ne dėl UAB „Litas prie lito“ kaltės, todėl, anot trečiojo asmens, prieÅ¡ nutraukdamas sutartį, bankas turėjo svarstyti klausimÄ jos pakeitimo, o tik tada, jei bÅ«tų nustatytas faktas, jog sutarties iÅ¡saugojimas negalimas – nutraukti sutartį.

AB DNB bankas elgiasi nesÄ Å¾iningai ir siekia diktuoti savo sÄ lygas finansinių sunkumų patiriančiai UAB „Litas prie Lito“. Tai patvirtina faktas, jog trečiajam asmeniui priklauso AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ 11915 paprastųjų vardinių akcijų, suteikiančių 11915 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime (visas akcijų bei balsų skaičius sudaro 32674), pagrindinis akcijų paketas (51,67 %) priklauso valstybei. AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ veikla yra pelninga (2012 metais pagrindinės veiklos pajamos sudarė 2 397 045 Lt, turtas – 3 730 464 Lt), todėl trečiojo asmens turimos įmonės akcijos yra sėkmingai naudojamos bendrovės veikloje ir užtikrina jos tęstinumÄ .

UAB „Litas prie lito“ prievolės yra užtikrintos AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ akcijų įkeitimu. Bankas, atlikęs rizikos vertinimÄ , nustatė, jog akcijų vertė svyruoja nuo 9,5 mln. (likvidacinė vertė) iki 13,7 mln. Lt (vertė apskaičiuota taikant pinigų srautų metodÄ ), tačiau teismui nurodė, jog iÅ¡ įkeisto turto jis esÄ gali susigrÄ Å¾inti tik nedidelę dalį skolos (834 050 Lt). Anot trečiojo asmens, bankas tokiais savo veiksmais UAB „Litas prie lito“ padarė didelę žalÄ bei piktnaudžiavo savo turimomis teisėmis ir elgėsi nesÄ Å¾iningai.

Bankas taip pat turbÅ«t siekia perimti įtakÄ atsiskaitymo paslaugas teikiančioje AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ ir tokiu bÅ«du įgyti konkurencinį pranaÅ¡umÄ kredito įstaigų rinkoje. UAB „Lipnus“ ir G. P. pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ydami pripažinti laidavimo sutartis Nr. 144-08L ir Nr. 145-08L negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovas neturėjo teisės sudaryti laidavimo sutarčių su atsakovais. Laidavimo sutartį Nr. 144-08L pasirašė vienasmenis UAB „Lipnus“ valdymo organas direktorius T.

S., nors 2008 m. gegužės 14 dienai galiojusių bendrovės įstatų 8.4.1 punktas vadovui aiškiai draudė laiduoti ar garantuoti už kitų asmenų prievoles, jeigu jos viršija 1/20 įstatinio kapitalo sumos, kuri tuo metu buvo 200 000 Lt. Ieškovas žinojo, kad UAB „Lipnus“ turėjo įsipareigojimų kitai kredito įstaigai, t. y. Danske bank AS Lietuvos filialui, kuris neleido UAB „Lipnus“ laiduoti. Ieškovui buvo žinoma, kad laiduotojai neturi pakankamai turto 1 158 480,07 EUR kredito sumai užtikrinti.

Taigi, bankui buvo nesvarbu, ar atsakovai yra mokÅ«s, todėl bankas pažeidė Finansinių įstaigų įstatymo nuostatas dėl rizikos įvertinimo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino, UAB „Litas prie lito“ ir UAB „Lipnus“ prieÅ¡ieÅ¡kinius atmetė, G. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ .             Teismas priteisė ieÅ¡kovui AB DNB bankui solidariai iÅ¡ atsakovų G.

P. ir UAB „Lipnus“ 936 467,77 EUR skolos, 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2012-08-06) iki 2012 m. spalio 6 d. ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo 2012 m. spalio 7 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Priteisė AB DNB bankui iÅ¡ G. P. ir UAB „Lipnus“ po 18 172 Lt žyminio mokesčio ir po 1573 Lt advokato pagalbai atlyginti.Teismas nustatė, kad kredito sutarties 41.1. punktu Å¡alys sutarė, jog sutarties nutraukimo pagrindas yra aplinkybė, kai kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrÄ Å¾ina bankui bent vienos kredito dalies ir/arba nemoka palÅ«kanų, papildomų palÅ«kanų, delspinigių, baudų bei kitų sutartyje numatytų mokėjimų.

Todėl, įvertinęs tai, kad AB DNB banko paskolų restruktÅ«rizavimo departamentas UAB „Litas prie lito“ ir laiduotojus informavo raÅ¡tu, jog yra negrÄ Å¾inta dalis kredito, nesumokėta palÅ«kanų, delspinigių ir įspėjo, kad negrÄ Å¾inus Å¡ių sumų iki 2012 m. gegužės 31 d., kredito sutartis bus nutraukta kitÄ dienÄ , taip pat atsižvelgęs į tai, kad Å¡alys sutarties sÄ lygų nepakeitė pagal UAB „Litas prie lito“ pageidavimus, o galimybe pakeisti sutarties sÄ lygas           CK 6.204 straipsnyje nustatytais pagrindais teismo keliu UAB „Litas prie lito“ nepasinaudojo, sprendė, kad argumentai, jog dėl sutarties netinkamo vykdymo yra atsakinga susiklosčiusi situacija dėl AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ akcijų vertinimo neatitikimo tikrajai padėčiai, banko netinkamo paskolos rizikos įvertinimo, negali bÅ«ti laikomi pagrindu pripažinti, kad sutartis buvo nutraukta neteisėtai.

Teismas atkreipė dėmesį, kad du kartus buvo keistos sutarties sÄ lygos, atidedant mokėjimus, sutarties pasibaigimo ir galutinio atsiskaitymo terminas perkeltas iki 2012 m. gruodžio 31 d., mokėjimai buvo pradelsiami nuo 2011 m. lapkričio 30 d., 2012 m. gegužės 14 d. negrÄ Å¾inta kredito suma sudarė 61 549,86 EUR, nesumokėta palÅ«kanų - 23 973,30 EUR, nesumokėta delspinigių - 153,99 EUR. Todėl, anot teismo, ieÅ¡kovas turėjo teisę sutartį nutraukti vienaÅ¡aliÅ¡kai. Pažymėjo, kad sutarties įvykdymo terminas yra suėjęs, tačiau UAB „Litas prie lito“ nesiėmė veiksmų bent dalį likusios skolos sumokėti.

Tai, anot teismo, patvirtina, kad pagrindas nutraukti sutartį buvo. Todėl priešieškinį dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu atmetė.Teismas taip pat sprendė, kad nėra pagrindo laidavimo sutartis pripažinti negaliojančiais atsakovo UAB „Lipnus“ nurodytu pagrindu, jog bankas, sudarydamas sutartį su UAB „Lipnus“, žinojo, kad UAB „Lipnus“ pagal įstatus negalėjo laiduoti už sandorį, kurio vertė didesnė nei            20 procentų šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Teismas sprendė, kad UAB „Lipnus“, UAB „Litas prie lito“ ir atsakovas G. P. yra glaudžiai susiję ir jų interesai tapatÅ«s. Todėl, anot teismo, laiduojant už UAB „Litas prie lito“ kredito grÄ Å¾inimÄ , tiek G. P., tiek UAB „Lipnus“ buvo žinoma apie UAB „Litas prie lito“ verslÄ , verslo rizikÄ , galimybes grÄ Å¾inti kreditÄ sutartu laiku bei atsakomybę kredito negrÄ Å¾inus. Teigė, kad 2008 m. gegužės 14 d. UAB ,,LipnÅ«s produktai“ vienintelio akcijų savininko atstovas T.

S. leido UAB „LipnÅ«s produktai“ laiduoti UAB „Litas prie lito“ vardu 3 metų terminui gaunamÄ 1 158 480,07 Lt kreditÄ AB DnB NORD banke. Todėl teismas sprendė, jog nėra pagrindo laikyti, jog laidavimo sutartys negalioja dėl to, kad buvo pažeisti UAB „Lipnus“ įstatai ar UAB „Lipnus“ susitarimas su kitu banku dėl draudimo UAB „Lipnus“ laiduoti kitų asmenų paskolų grÄ Å¾inimus. Å iuo atveju atsakomybę už sutarčių sudarymÄ , jei laidavimo sutartys padarė nuostolių bendrovei, anot teismo, turėtų prisiimti asmenys, virÅ¡iję bendrovės jiems suteiktus įgaliojimus.

Atsižvelgęs į CK 6.6 straipsnio 4 dalies reglamentavimÄ , teismas atmetė atsakovų argumentÄ , kad ieÅ¡kovas neturėjo teisės prisiteisti skolos iÅ¡ laiduotojų, kol nepanaudotos visos galimybės skolÄ iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ UAB „Litas prie lito“. Kadangi skolos dydis paskaičiuotas 2012 m. liepos 31 dienai, o tuo laiku UAB „Lipnus“ restruktÅ«rizavimo byla dar nebuvo iÅ¡kelta, paskaičiuotas 936 467,77 EUR skolos dydis, anot teismo, iÅ¡ atsakovų turi bÅ«ti priteistas solidariai. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad UAB „Lipnus“ iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, vadovaudamasis Ä®monių restruktÅ«rizavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktu, sprendė, kad 6 procentų procesinės palÅ«kanos UAB „Lipnus“ nuo priteistos sumos skaičiuojamos iki 2012 m. spalio 6 d., o bendras procesinių palÅ«kanų dydis nuo priteistos sumos iki 2012 m. spalio 6 d. negali virÅ¡yti 6 procentų. III.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Lipnus“ praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, patenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį ir pripažinti laidavimo sutartį Nr. 144-08 L negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taip pat priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui UAB „Lipnus“ pastarojo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia tokiais argumentais:Teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes dėl UAB „Lipnus“ laidavimo sutarties Nr. 144-08 L pripažinimo negaliojančia, pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias juridinių asmenų teisnumÄ :

1) byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „Lipnus“ ir G. P. turi informacijÄ apie UAB „Litas prie lito“ buvusiÄ ar esamÄ padėtį. Nepaisant to, ar G. P. ir UAB „Lipnus“ žinojo, ar nežinojo apie tam tikrų sandorių sudarymÄ , esminę reikÅ¡mę Å¡iuo atveju turi tai, kad UAB „Lipnus“ pasiraÅ¡yta laidavimo sutartis Nr. 144-08 L negali bÅ«ti laikoma galiojančia, nes jÄ pasirašė direktorius, virÅ¡ydamas savo įgaliojimus pagal įmonės įstatus.

2) UAB „Lipnus“ direktorius T. S., pasiraÅ¡ydamas vienintelio akcininko sprendimÄ ir jo pagrindu laidavimo sutartį Nr. 144-08 L, turbÅ«t pasinaudojo tuo, jog akcininkas jį yra įgaliojęs atstovauti jį, sprendžiant bendrovei svarbius klausimus. Susiklostė situacija, jog tas pats asmuo priėmė sprendimÄ laiduoti ir įgaliojo save pasiraÅ¡yti laidavimo sutartį. 3) 2008 m. gegužės 14 dienai galiojusių UAB „Lipnus“ įstatų 8.4.1 punktas vadovui aiÅ¡kiai draudė laiduoti ar garantuoti už kitų asmenų prievoles, jeigu jos virÅ¡ija 1/20 įstatinio kapitalo sumos, kuri tuo metu buvo 200 000 Lt.

Laidavimo sutarties pasiraÅ¡ymo metu buvo akivaizdu, jog UAB „Lipnus“ neturėjo finansinių galimybių atsakyti už trečiojo asmens UAB „Litas prie lito“ prievolę pagal kreditavimo sutartį. Banko pateiktas vienintelio akcininko sprendimas dėl laidavimo įrodo faktÄ , jog bankas buvo susipažinęs su UAB „Lipnus“ įstatais ir žinojo, jog UAB „Lipnus“ įstatų 8.4.1 punktas įmonės vadovui draudė laiduoti, taip pat bankas žinojo, kokia yra kredito gavėjo, laiduotojų finansinė padėtis ir perkamos įmonės turimas materialus ir nematerialus turtas.

4) Laidavimo sutartis tokiai didelei sumai neatitinka bendrovės veiklos tikslų – gauti pelno iš komercinės veiklos.

5) Yra visos sÄ lygos, kad ginčijama laidavimo sutartis bÅ«tų pripažinta negaliojančia CK 1.82 straipsnio pagrindu.Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, netyrė ir nevertino faktinių bylos aplinkybių dėl tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų pasiraÅ¡ytų sandorių - laidavimo ir kreditavimo sutarčių, ieÅ¡kovui iÅ¡reiÅ¡kus apsimestinę savo valiÄ :

1) teismas apskritai nepasisakė dėl laidavimo ir kreditavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atsakovams ir UAB „Litas prie lito“ suklydus. Anot apelianto, dar iki pasiraÅ¡ant sutartis ieÅ¡kovas jau buvo iÅ¡reiÅ¡kęs apsimestinę savo valiÄ sudaryti kreditavimo sutartį su UAB „Litas prie lito“, nes suvokė, kad kreditavimo sumÄ galima bus susigrÄ Å¾inti tik iÅ¡ laiduotojų;

2) bankas žinojo, jog atsakovas G. P. asmenine nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, kad vienintelis realus kreditavimo sumos grÄ Å¾inimo Å¡altinis yra laiduotojų pajamos. Taigi, ieÅ¡kovui nebuvo svarbu, ar atsakovai yra mokÅ«s. Bankas, kaip savo srities profesionalas, turėjo įvertinti šį faktÄ , kaip kritinį rizikos aspektÄ ;

3) pagal Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ , ieÅ¡kovas, prieÅ¡ priimdamas sprendimÄ skolinti konkrečiomis sÄ lygomis, privalėjo įsitikinti, kad kliento finansinė bei ekonominė bÅ«klė ir jos prognozės leidžia tikėtis, jog klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus. Tokia pati pareiga ieÅ¡kovui buvo numatyta ir Lietuvos banko valdybos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutarimo dėl vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų Nr. 149, 18 punkte. IeÅ¡kovas žinojo apie laiduotojų sutartis su kitomis kredito įstaigomis, taip pat buvo atlikęs rizikos vertinimÄ , tačiau matydamas, jog skolininkas nėra pajėgus grÄ Å¾inti jam suteikiamo kredito, sudarė kreditavimo sutartį. Taigi, ieÅ¡kovas, norėdamas naudos sau, savo rizika sudarė kreditavimo sutartį, už kuriÄ turėjo laiduoti atsakovai. Bankas nuo pat sutarčių sudarymo skolininkais laikė bÅ«tent atsakovus, o ne skolininkÄ UAB „Litas prie Lito“;

4) bankas vertino visÄ investicinio paketo rizikÄ Ä¯monei UAB „Litas prie Lito“ perkant AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ akcijas. Bankas įvertino akcijas didele suma, jas įkeitė, o prasidėjus ginčo sprendimui teismine tvarka teismui nurodė visiÅ¡kai kitokiÄ akcijų vertę, nei ta, kuri yra nurodyta „įsigijimo rizikos vertinimo ataskaitoje“. Anot apelianto, bankas nuo pat pradžių žinojo tikrÄ jÄ UAB „Litas prie lito“ finansinę ir ekonominę bÅ«klę, tačiau kreditavimo sutartį sudarė, nes numatė galimybę susigrÄ Å¾inti kreditavimo sumÄ kartu su palÅ«kanomis iÅ¡ laiduotojų.

Pirmos instancijos teismas apskritai nevertino faktinių bylos aplinkybių, susijusių su UAB „Lipnus“ ir AB Danske banko paskolos sutartimi, kurios punktas Nr. 51.5 apeliantui draudė laiduoti, nors bankas žinojo apie Å¡iuos draudimus. Anot apelianto, bankas turėjo vertinti ne tik skolininko, bet ir laiduotojų finansinę padėtį.Teismas, argumentuodamas dėl kredito sutarties vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo, sutarties nutraukimÄ aiÅ¡kina formaliai, neatsižvelgdamas į susiklosčiusias faktines aplinkybes bei nevertindamas nesÄ Å¾iningų ieÅ¡kovo veiksmų:

1) Bankas buvo informuotas apie UAB „Litas prie Lito“ teisių suvaržymus AB „Informacinio verslo paslaugų įmonėje“. Suinteresuotas asmuo siekė ir iki Å¡iol siekia paÅ¡alinti savo teisių pažeidimus ir tuo pačiu visapusiÅ¡kai vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį. IeÅ¡kovui ne kartÄ buvo pateikti pasiÅ«lymai spręsti susidariusiÄ situacijÄ , ieÅ¡kant abiem sutarties Å¡alims priimtino sprendimo, tačiau elgdamasis nesÄ Å¾iningai, bankas juos atmesdavo ir alternatyvių pasiÅ«lymų neteikdavo. Todėl nepagrįstas teismo argumentas, jog UAB „Litas prie Lito“ nesiėmė veiksmų bent dalį likusios skolos sumokėti ieÅ¡kovui;

2) ieÅ¡kovas negali remtis teisių gynimo bÅ«dais, kadangi laidavimo ir kreditavimo sutartys buvo sudarytos dėl nesÄ Å¾iningų jo veiksmų, dėl ko ieÅ¡kovas neturėjo teisės nutraukti kreditavimo sutarties;

3) prioritetas turi bÅ«ti teikiamas sutarties iÅ¡saugojimui, o ne nutraukimui. Sutarties Å¡alis, ginčydama sutarties vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo teisėtumÄ , gali kartu reikÅ¡ti reikalavimÄ patikrinti, ar nebuvo teisės normose nustatytų sÄ lygų sutartį keisti tuo pagrindu, kad pasikeitė sutarties vykdymo aplinkybės, jeigu tos aplinkybės suvaržė sutarties vykdymÄ taip, kad iÅ¡ esmės pakeitė sutartinių prievolių pusiausvyrÄ , kad vienai iÅ¡ Å¡alių pasidarė sudėtinga įvykdyti prievolę ir, jeigu bÅ«tų buvęs sutarties pakeitimas, gal bÅ«tų buvę galima iÅ¡saugoti sutartį ir atkurti sutarties Å¡alių prievolių pusiausvyrÄ , o ne taikyti ultima ratio - sutarties nutraukimÄ .

Kai yra pareikÅ¡tas reikalavimas pakeisti sutarties sÄ lygas CK 6.204 straipsnio pagrindu, visų pirma turi bÅ«ti sprendžiama, ar nėra jo taikymo sÄ lygų, ir tik tada, kai nustatoma, kad nėra Å¡ioje normoje nustatyto sutarties keitimo pagrindo, sprendžiama dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo pagal CK 6.217 straipsnio nuostatas. Nei viena iÅ¡ Å¡alių negalėjo numatyti AB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“ suvaržymų įmonei UAB „Litas prie Lito“, dėl ko įmonės investicijų atsiperkamumas yra sustabdytas, ir atitinkamai ji negali nustatytu grafiku mokėti įmokų bankui.

UAB „Litas prie Lito“ nuo pat sutarties sudarymo momento bendradarbiavo su banku, praneÅ¡davo visÄ informacijÄ , susijusiÄ su sutarties vykdymu, elgėsi sÄ Å¾iningai ir apdairiai. Todėl pradelsti mokėjimai dengti kreditÄ negali bÅ«ti laikomi esminiu sutarties pažeidimu. Anot apelianto, bankas elgiasi nesÄ Å¾iningai, piktnaudžiauja turima savo padėtimi. Bankas negali iÅ¡vengti rizikos prisiėmimo dėl privačiam investuotojui pasiÅ«lyto finansinio produkto. Abu verslo partneriai, prisiėmę rizika, privalo kartu dėti pastangas galimai grėsmei paÅ¡alinti ir žalai iÅ¡vengti.

4) Bankas, kaip stipresnė sandorio Å¡alis, primetė kitai sandorio Å¡aliai savo valiÄ . Anot apelianto, skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimas į laiduotojus, kai realiai įmanoma iÅ¡saugoti sutartį su kredito gavėju (skolininku), yra sÄ Å¾iningo sutarties vykdymo vengimas. Pažymi, kad Å¡iuo atveju sutarties iÅ¡saugojimas yra negalimas, nes sutartis laikoma pasibaigusia 2012 m. metais gruodį. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Litas prie lito“ praÅ¡o:

1) patenkinti UAB „Litas prie Lito“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ir pripažinti kreditavimo sutarties Nr. K-2400-2008-233, sudarytos tarp                   UAB „Litas prie Lito“ ir AB DNB banko, nutraukimÄ neteisėtu;

2) nutraukti kreditavimo sutartį                     Nr. K-2400-2008-233, grÄ Å¾inant sutarties Å¡alis į pradinę padėtį prieÅ¡ sudarant kreditavimo sutartį, bei nustatyti UAB „Litas prie Lito“ kredito grÄ Å¾inimo tvarkÄ â€“ 5 metų laikotarpiu lygiomis dalimis kas mėnesį grÄ Å¾inant kreditavimo sutartimi suteiktÄ paskolÄ ;

3) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo trečiajam asmeniui UAB „Litas prie lito“ pastarojo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia tokiais argumentais:Teismas, argumentuodamas dėl kredito sutarties vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo, sutarties nutraukimÄ aiÅ¡kino formaliai, neatsižvelgdamas į susiklosčiusias faktines aplinkybes, nevertino aplinkybių, susijusių su nesÄ Å¾iningais ieÅ¡kovo veiksmais, taip pat neanalizavo argumentų dėl kreditavimo sutarties iÅ¡saugojimo:

1) UAB „Litas prie Lito“ nepažeidė sutarties iš esmės. Nei viena iš šalių negalėjo numatyti AB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“ suvaržymų įmonei UAB „Litas prie Lito“, dėl ko įmonės investicijų atsiperkamumas yra sustabdytas, atitinkamai dėl šios priežasties įmonė negali nustatytu grafiku mokėti įmokų bankui. Už pradelstus mokėjimus atsakinga ne tik įmonė UAB „Litas prie Lito“, tačiau ir pats ieškovas.

2) Teismas nepasisakė dėl ieÅ¡kovo atlikto AB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“ įsigijimo rizikos vertinimo ataskaitos, netyrė ir nevertino faktinių bylos aplinkybių, susijusių su minėtos įmonės akcijų įsigijimu, bei neatsižvelgė į nesÄ Å¾iningus ir aplaidžius banko veiksmus, pasiraÅ¡ant kreditavimo sutartį. Pats AB DNB bankas įvertino akcijas didele suma, jas įkeitė, o prasidėjus ginčo sprendimui teismine tvarka, teismui nurodė visiÅ¡kai kitokiÄ akcijų vertę, nei ta, kuri yra nurodyta „Įsigijimo rizikos vertinimo ataskaitoje“. Taigi, ieÅ¡kovas elgiasi nesÄ Å¾iningai. UAB „Litas prie Lito“, nebÅ«damas profesionaliu finansinių paslaugų teikėju, vadovavosi banko priimtu sprendimu ir atliko investicijÄ .

3) Bankui taip pat buvo pateikti dokumentai dėl vykstančių teisminių procesų įmonėje AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“, kurie patvirtina, jog Å¡ioje įmonėje akcininko UAB „Litas prie Lito“ teisės yra nepagrįstai suvaržytos, kas laikinai sustabdė investicijų atsiperkamumÄ . Ä®monė atlieka konkrečius veiksmus, siekdama paÅ¡alinti savo teisių pažeidimus ir tuo pačiu siekia visapusiÅ¡kai vykdyti įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartį. Prioritetas turi bÅ«ti teikiamas sutarties iÅ¡saugojimui, o ne nutraukimui.

Teismas apskritai nepasisakė dėl galimybės iÅ¡saugoti sutartį ar keisti jos sÄ lygas, atsižvelgiant į tai, kad abi Å¡alys yra atsakingos už tinkamÄ sutarties vykdymÄ .     4) IeÅ¡kovas neturėjo pagrindo nutraukti kreditavimo sutartį. UAB „Litas prie Lito“ faktiÅ¡kai yra pajėgi grÄ Å¾inti kreditÄ . AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ dirba pelningai. Tuo tarpu bankas elgiasi nesÄ Å¾iningai, piktnaudžiauja savo padėtimi. Anot apelianto, bankas negali iÅ¡vengti rizikos prisiėmimo dėl privačiam investuotojui pasiÅ«lyto finansinio produkto.

Abu verslo partneriai, prisiėmę rizikÄ , privalo kartu dėti pastangas galimai grėsmei paÅ¡alinti ir žalai iÅ¡vengti. IeÅ¡kovui ne kartÄ buvo pateikti pasiÅ«lymai spręsti susidariusiÄ situacijÄ , ieÅ¡kant abiem Å¡alims priimtino sprendimo, tačiau bankas pasiÅ«lymus atmetė ir alternatyvių pasiÅ«lymų neteikė. Be to, akivaizdu, kad banko tikslas prieÅ¡ sudarant kreditavimo sutartį, prieÅ¡ tai įvertinus skolininko ir laiduotojų turtinę bÅ«klę, buvo kredito susigrÄ Å¾inimas iÅ¡ laiduotojų.

5) UAB „Litas prie Lito“ nuo pat sutarties sudarymo momento bendradarbiavo su banku. Todėl pradelsti mokėjimai dengti kreditÄ negali bÅ«ti laikomi esminiu sutarties pažeidimu. Teismui yra pateikti dokumentai, pagrindžiantys situacijos sunkumÄ kreditavimo sutarties laikotarpiu tarp skolininko ir AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“, tačiau teismas jų nevertino. Anot apelianto, tarp UAB „Litas prie Lito“ ir AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ susiklosčiusi situacija turėjo bÅ«ti vertinama kaip aplinkybė, jog suinteresuotam asmeniui tapo sudėtingiau vykdyti sutartį, nei kitai Å¡aliai ir, kad tokia situacija susiklostė ne dėl įmonės UAB „Litas prie Lito“ kaltės.

6) Nagrinėjamu atveju sutarties iÅ¡saugojimas yra negalimas, kadangi sutartis laikoma pasibaigusia 2012 metais gruodį. Pirmosios instancijos teismui buvo pareikÅ¡tas praÅ¡ymas nutraukti sutartį, grÄ Å¾inant sutarties Å¡alis į pradinę padėtį prieÅ¡ sudarant kreditavimo sutartį, bei nustatyti UAB „Litas prie Lito“ kredito grÄ Å¾inimo tvarkÄ - 5 metų laikotarpiu lygiomis dalimis kas mėnesį grÄ Å¾inant kreditavimo sutartimi suteikta paskolÄ . Tačiau teismas Å¡io praÅ¡ymo nenagrinėjo.

7) CK 6.253 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali bÅ«ti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų, t. y. tokių, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. IeÅ¡kovo veiksmai ir akcijų vertės skirtingas nurodymas, įvertinus akcijų įsigijimo rizikÄ ir vertinant situacijÄ , susidariusiÄ Å¡iai dienai, anot apelianto, vertintini kaip nepakankamas atidumas ir rÅ«pestingumas bei nesÄ Å¾iningumas, vykdant savo tiesioginę veiklÄ ir tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo veiksmai tokioje situacijoje negali bÅ«ti vertinami kaip aplinkybė, už kuriÄ turi atsakyti atsakovai ar UAB „Litas prie Lito“.

8) AB DNB bankas, teigdamas, kad iÅ¡ įkeistų akcijų jis esÄ gali susigrÄ Å¾inti tik nedidelę dalį skolos, galimai siekia perimti įtakÄ atsiskaitymo paslaugas teikiančioje įmonėje AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ ir tokiu bÅ«du įgyti konkurencinį pranaÅ¡umÄ kredito įstaigų rinkoje. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, netyrė ir nevertino faktinių bylos aplinkybių dėl tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų pasiraÅ¡ytų sandorių - laidavimo bei kreditavimo sutarčių, ieÅ¡kovui iÅ¡reiÅ¡kus apsimestinę savo valiÄ :

1) Teismas apskritai nepasisakė dėl laidavimo ir kreditavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atsakovams ir UAB „Litas prie Lito“ suklydus, kadangi dar iki pasiraÅ¡ant sutartis ieÅ¡kovas suvokė, kad kreditavimo sumÄ galima bus susigrÄ Å¾inti tik iÅ¡ laiduotojų.

2) IeÅ¡kovui buvo žinoma, kad atsakovas G. P. asmenine nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, kad vienintelis realus kreditavimo sumos grÄ Å¾inimo Å¡altinis yra laiduotojų pajamos. Bankas, kaip savo srities profesionalas, turėjo įvertinti šį faktÄ kaip kritinį rizikos aspektÄ . Taigi, akivaizdu, jog bankui nebuvo svarbu, ar atsakovai yra mokÅ«s. Bankas laikė ir laiko skolininkais laiduotojus, o ne UAB „Litas prie Lito“. Bankas žinojo, kad skolininkas UAB „Litas prie Lito“ nesugebės grÄ Å¾inti kredito, bet vis tiek sudarė sutartį ir elgėsi nesÄ Å¾iningai.

3) Remiantis Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punktu, ieÅ¡kovas, prieÅ¡ priimdamas sprendimÄ skolinti konkrečiomis sÄ lygomis, privalėjo įsitikinti, kad kliento finansinė bei ekonominė bÅ«klė ir jos prognozės leidžia tikėtis, jog klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus. Tokia pati pareiga ieÅ¡kovui buvo numatyta ir Lietuvos banko valdybos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutarimo dėl vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų Nr. 149, 18 punkte. IeÅ¡kovas žinojo apie laiduotojų sutartis su kitomis kredito įstaigomis, taip pat buvo atlikęs rizikos vertinimÄ , tačiau matydamas, jog skolininkas nėra pajėgus grÄ Å¾inti jam suteikiamo kredito, sudarė kreditavimo sutartį. Taigi, ieÅ¡kovas, norėdamas naudos sau, savo rizika sudarė kreditavimo sutartį, už kuriÄ turėjo laiduoti atsakovai. Bankas nuo pat sutarčių sudarymo skolininkais laikė bÅ«tent atsakovus, o ne skolininkÄ UAB „Litas prie Lito“.

4) bankas nuo pat pradžių žinojo tikrÄ jÄ UAB „Litas prie lito“ finansinę ir ekonominę bÅ«klę, tačiau kreditavimo sutartį sudarė, kadangi atlikęs laiduotojų rizikos vertinimÄ , numatė galimybę susigrÄ Å¾inti kreditavimo sumÄ kartu su palÅ«kanomis iÅ¡ laiduotojų. Todėl akivaizdu, kad laidavimo sutartys turėtų bÅ«ti vertinamos kaip sandoriai, sudaryti dėl suklydimo, neatitinkantys laiduotojų tikrosios valios. Apeliaciniu skundu atsakovas G. P. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kovo AB DNB banko ieÅ¡kinį, taip pat priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais pačiais motyvais, kokiais savo apeliacinius skundus grindžia atsakovas UAB „Lipnus“ ir trečiasis asmuo UAB „Litas prie lito“. Atsiliepimu į apeliacinius skundus trečiasis asmuo AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti. AtsiliepimÄ grindžia tokiais argumentais:PrieÅ¡ingai, nei teigia UAB „Litas prie Lito“, AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ nėra UAB „Litas prie Lito“ dukterinė įmonė, nes UAB „Litas prie lito“ priklauso tik 36,96 proc.

AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ akcijų. UAB „Litas prie lito“ teigia, kad teismas nevertino jo reikalavimų ir raÅ¡tų, teiktų AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“. Tačiau UAB „Litas prie lito“ nepagrįstai teikė neteisėtus reikalavimus AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ vadovui, pradėjo eilę nepagrįstų teisminių procesų, kuriais, siekė pakeisti AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ vadovÄ , realiai perimti bendrovės valdymÄ bei pradėti disponuoti Å¡ios įmonės piniginėmis lėšomis.

Atkreipia dėmesį, kad UAB „Litas prie Lito“ atstovė - advokatė V. R. - už nepagrįstus reikalavimus AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ vadovui buvo patraukta drausminėn atsakomybėn bei 2012 m. lapkričio 15 d. Advokatų garbės teismo sprendimu jai skirta drausminė nuobauda.Teismas pagrįstai nurodė, kad G. P. buvo vienintelis UAB „Litas prie lito“ akcininkas nuo 2008 m. kovo 14 d. iki 2009 m. sausio 12 d., be to, jis ir UAB „Litas prie lito“ yra susiję.

Todėl laiduojant už UAB „Litas prie lito“ kredito grÄ Å¾inimÄ , G. P. buvo žinoma apie UAB „Litas prie Lito“ verslÄ , verslo rizikÄ , galimybes grÄ Å¾inti kreditÄ sutartu laiku ir atsakomybę kredito negrÄ Å¾inus. Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieÅ¡kovas AB DNB bankas praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus ir priteisti iÅ¡ apeliantų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindžia tokiais argumentais:PrieÅ¡ingai, nei teigia UAB „Lipnus“, jo įstatuose nėra jokių draudimų, draudžiančių įmonei laiduoti, o laidavimo galimybė yra numatyta įstatų 8.3.6.5 punkte ir 7.1.18 punkte.

Apeliantas nepagrįstai remiasi Ä®statų 8.4.1 punktu, nes jame numatytas apribojimas taikomas bendrovės direktoriui, tuo tarpu Å¡iuo atveju laiduoti bankui 2008 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 1 nusprendė ne direktorius, o vienintelis akcijų savininkas Corzona Capital Ltd, kuris pavedė atsakovo direktoriui įgyvendinti šį sprendimÄ - pasiraÅ¡yti laidavimo sutartį su banku ir kitus su laidavimu susijusius dokumentus. Todėl teigti, kad buvo pažeista atsakovo valdymo organo kompetencija, nėra jokio pagrindo.

Byloje nėra jokių įrodymų, jog bankas, sudarydamas ginčo laidavimo sandorius, buvo nesÄ Å¾iningas.Nepagrįsti teiginiai, kad laidavimo sutartimi buvo pažeistas atsakovo teisnumas ar laidavimo sandoris prieÅ¡taravo jo veiklos tikslams. Laidavimo sandorio negaliojimas ir prieÅ¡taravimas atsakovo veiklos tikslams nepagrįstai grindžiamas sandorio ekonominio naudingumo kriterijumi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2012, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įmonės, vykdydamos savo Å«kinę veiklÄ , paprastai siekia pelno.

Tačiau jų vykdoma veikla savaime nereiÅ¡kia, kad visada bus gautas pelnas, nes įmonės rezultatas gali bÅ«ti ir nuostoliai. Vykdant Å«kinę veiklÄ , įmonės vardu sudaromi įvairÅ«s sandoriai, tarp kurių gali bÅ«ti ir rizikingų. Sandorius sudaro įmonės valdymo organas, tačiau jo sudarytas sandoris savaime negali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu vien dėl to, kad jis neatitinka privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytos valdymo organų kompetencijos ar prieÅ¡tarauja įmonės tikslams.Laidavimo sutartis pagal savo prasmę laiduotojui nesukuria tiesioginės ekonominės naudos, nes laidavimas yra prievolių kreditoriui įvykdymo už kitÄ asmenį užtikrinimo priemonė (CK 6.70 str., 6.76 str.).

Todėl vertinti laidavimo sandorio, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, atitikimÄ Ä¯monės veiklos tikslams per ekonominį sandorio naudingumÄ nėra jokio pagrindo ir tai prieÅ¡tarauja laidavimo esmei. Prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės (hipoteka, laidavimas) yra bankinėje veikloje naudojamos įprastos kreditų užtikrinimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3- 293/2013, 2011-12-29 nutarimas Nr. 3K-P-537/2011, 2011-05-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3- 258/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2012-07-05 nutartis c.b.

Nr. 2A-1317/2012, 2012-10-04 nutartis c.b. Nr. 2A-443/2012, 2010-11-30 nutartis c.b. Nr. 2A-710/2010, 2011-02-07 nutartis c.b. Nr. 2A-154/2011, 2011-11-09 nutartis c.b. Nr. 2A-428/2011, 2012-01-04 nutartis c.b. Nr. 2A-81/2012, 2010-12-10 nutartis c. b. Nr. 2A-551/2010 ir kt.). Todėl bankas, priimdamas atsakovų laidavimus, kaip tinkamÄ prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonę, jokių jam keliamų rÅ«pestingos ir atsakingos veiklos standartų nepažeidė ir apeliantas tokių pažeidimų byloje neįrodė (CPK 178 str.).

Taigi, nagrinėjamu atveju nėra nustatytų bÅ«tinųjų CK 1.82 straipsnio taikymo sÄ lygų. Nepagrįsti argumentai dėl banko tariamo nesÄ Å¾iningumo ir apsimestinės valios. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas nėra pakankamas kitos Å¡alies nesÄ Å¾iningumo įrodymas, todėl juridinis asmuo turi įrodyti, kad kita sandorio Å¡alis tikrai veikė nesÄ Å¾iningai (CK 2.74, 2.83-2.85 str.). Byloje nėra įrodymų, įrodančių banko nesÄ Å¾iningumÄ ar aplaidumÄ .

PrieÅ¡ingai, bankas vertino iÅ¡duotino kredito rizikingumÄ , jo užtikrinimo priemones, įskaitant ir atsakovų laidavimus, ir Å¡ioje situacijoje kaip kredito įstaiga elgėsi rÅ«pestingai ir atidžiai, laidavimais, turto įkeitimu užsitikrindama kredito negrÄ Å¾inimo rizikÄ . Å iuo atveju bankas atsižvelgė į rizikos vertinimus, finansinius kriterijus ir kitus veiksnius, taip kaip ir numato apelianto nurodomas Lietuvos banko valdybos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutarimo 18 punktas. Todėl bankas nepažeidė Lietuvos banko valdybos bei kitų teisės aktų reikalavimų, keliamų kredito įstaigoms.Tai, kad atsakovui UAB „Lipnus“ laiduoti draudė įsipareigojimas kreditoriui AB Danske bankui, nesudaro pagrindo panaikinti ginčo laidavimo sutartį, kadangi atsakovo ir kito kreditoriaus tarpusavio įsipareigojimų vykdymas yra jų tarpusavio klausimas, spręstinas jų tarpusavio apimtyje, ir teisės normų nenumatytas, kaip pagrindas panaikinti teisėtai sudarytÄ laidavimo sutartį su ieÅ¡kovu.

Tai tik liudytų paties atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ kreditoriaus AB Danske banko atžvilgiu, o ne ginčo laidavimo sandorio negaliojimÄ .Nėra pagrindo sutikti, kad ieÅ¡kovas neteisėtai nutraukė ginčo kreditavimo sutartį. Sutartis buvo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta dėl kredito gavėjo kaltės, nes jis iÅ¡ esmės pažeidė sutartį - nustatytais terminais nemokėjo įmokų, o esant didėjančiam įsiskolinimui, per banko nustatytus papildomus terminus skolai padengti prievolės neįvykdė (CK 6.217 str., 6.218 str.).

UAB „Litas prie lito“ kreditavimo sutarties vykdymo neatnaujino ir jokių įmokų skolai bankui dengti neatlieka, kas reiÅ¡kia, kad 2 metus apeliantas yra sustabdęs prievolių bankui vykdymÄ , tokiais veiksmais patvirtindamas savo valiÄ jos daugiau nebevykdyti, patvirtindamas, kad sutartiniai kreditavimo teisiniai santykiai pagal ginčo kreditavimo sutartį yra pasibaigę, tuo pažeisdamas tiek kreditavimo sutartyje, tiek ir teisės normose numatytas pareigas grÄ Å¾inti kreditÄ bei mokėti palÅ«kanas.Pagal teismų praktikÄ , dalinių įmokų pagal kreditavimo sutartis nemokėjimas laiku kredito įstaigai vertintinas kaip esminis sutarties pažeidimas CK 6.217 str. 1-2 d. prasme, suteikiantis teisę kredito įstaigai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti kreditavimo sutartį. 2012 m. gruodžio 31 d. suėjo kreditavimo sutartyje numatytas galutinis kredito gražinimo terminas, todėl netgi pripažinus sutarties nutraukimÄ neteisėtu, sutartiniai teisiniai santykiai nebus atkurti.

Be to, apeliantas įstatymų nustatyta tvarka byloje nebuvo pareiÅ¡kęs reikalavimo pakeisti kreditavimo sutarties sÄ lygas CK 6.204 straipsnio pagrindu, todėl apeliacinio skundo argumentai apie skolos bankui iÅ¡dėstymÄ 5 metų laikotarpiui neįrodo pagrindo taikyti CK 6.204 straipsnį. Kita vertus, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių CK 6.204 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų buvimÄ .Byloje nėra įrodymų, kad bankas pažeidė kokias nors bendradarbiavimo ar rÅ«pestingo elgesio pareigas.

PrieÅ¡ingai, bankas esamoje situacijoje apelianto atžvilgiu elgėsi sÄ Å¾iningai, t. y. kelis kartus jo praÅ¡ymu restruktÅ«rizavo kreditÄ , nustatė papildomus terminus prievolei įvykdyti. UAB „Litas prie lito“ sutarties neįvykdė dėl savo paties kaltės ir aplinkybių, kurių rizika tenka jam pačiam, kaip kredito gavėjui ir verslo subjektui (CK 6.206 str., 6.212 str. 1 d.). Teismų praktikoje yra pripažinta, kad ekonominės situacijos pasikeitimas nėra pagrindas keisti su kredito įstaigomis sudarytų kreditavimo sutarčių sÄ lygų ir skolininkų siekis perkelti atsakomybę kredito įstaigai už sutarties neįvykdymÄ yra nepagrįstas.Apelianto G.

P. argumentai dėl jo laidavimo bankui negaliojimo neturi teisinės reikÅ¡mės, kadangi reikalavimas dėl G. P. laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia įstatymų nustatyta tvarka apeliantų ginčijamu teismo sprendimu buvo paliktas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.Argumentai apie G. P. netinkamumÄ bÅ«ti laiduotoju pagrindo atleisti jį nuo atsakomybės pagal laidavimo sutartį bankui neįrodo. Teisės normos nenumato kriterijų, kuriuos turi atitikti potencialus laiduotojas, o CK 6.77 str. 4 d. numatyta, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog laiduotojas bÅ«tų konkretus jo nurodomas asmuo.

Laidavimas kreditavimo santykiuose yra įprasta finansinių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė bankinėje veikloje, kuria siekiama garantuoti kreditoriui, kad ūkio subjektas yra patikimas partneris, kuriuo galima pasitikėti ir tokiu būdu siekti normalios, netrikdomos asmens, už kurį laiduojama, veiklos. Šiuo atveju neįrodyta, kad G. P. buvo netinkamas laiduotojas, t. y. laiduotojo finansinė būklė laidavimo galiojimui neturi reikšmės. Teisėjų kolegija konstatuoja:Apeliaciniai skundai netenkintini, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.Apeliacine tvarka sprendžiama, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino trečiojo asmens UAB „Litas prie lito“ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti tarp ieÅ¡kovo AB DNB banko ir trečiojo asmens UAB „Litas prie lito“ 2008 m. gegužės 14 d. kreditavimo sutarties Nr. K-2400-2008-233 nutraukimÄ neteisėtu, atsakovo UAB „Lipnus“ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti tarp jo ir ieÅ¡kovo 2008 m. gegužės 14 d. laidavimo sutartį Nr. 144-08 L negaliojančia nuo jo sudarymo momento, taip pat sprendžiama, ar buvo pagrindas iÅ¡ atsakovų G.

P. ir UAB „Lipnus“, kaip laiduotojų, ieÅ¡kovui priteisti pagal kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2008-233 susidariusį įsiskolinimÄ , remiantis laidavimo sutartimis Nr. 144-08L ir Nr. 145-08L.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ pagal atsakovų UAB „Lipnus“ ir G. P. bei trečiojo asmens UAB „litas prie lito“ apeliacinius skundus, daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindų, nurodytų civilinio proceso kodekso 329 ir 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas atsakovų ir trečiojo asmens apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių Å¡io teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.  Dėl kreditavimo sutarties vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus ir apeliantų argumentus, kuriais byloje įrodinėjamas kreditavimo sutarties nutraukimo neteisėtumas, sprendžia, jog nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad 2008 m. gegužės 14 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2008-233 ieÅ¡kovas AB DNB bankas nutraukė teisėtai.Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , Å¡alis gali nutraukti sutartį, jeigu kita Å¡alis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas.

Å io straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienaÅ¡aliÅ¡kai sutartis gali bÅ«ti nutraukta joje numatytais atvejais. Pagal ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens UAB „Litas prie lito“ 2008 m. gegužės 14 d. sudarytos kreditavimo sutarties Nr. K-2400-2008-233 38 punkto nuostatÄ , esant sutarties nutraukimo pagrindams, bankas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesikreipdamas į teismÄ , prieÅ¡ 10 dienų iÅ¡siųsdamas kredito gavėjui raÅ¡tiÅ¡kÄ praneÅ¡imÄ , nutraukti sutartį. Å ios sutarties 41 punkte buvo nustatyti sutarties nutraukimo pagrindai.

IeÅ¡kovui ir trečiajam asmeniui susitarus, kokiais atvejais gali bÅ«ti vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta kreditavimo sutartis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, ar ieÅ¡kovas, nutraukdamas kreditavimo sutartį, rėmėsi joje nustatytomis sÄ lygomis.Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad 2012 m. balandžio 16 d. raÅ¡tu Nr. 30.58.17/628 AB DnB banko paskolų restruktÅ«rizavimo departamentas pagrindiniam skolininkui UAB „Litas prie lito“ ir laiduotojams G. P. bei UAB ,,LipnÅ«s produktai“ pranešė, kad negrÄ Å¾inta kredito suma 2012 m. balandžio 16 dienai sudaro 61 549,86 Lt, nesumokėta palÅ«kanų suma – 23 973,30 Lt, nesumokėta delspinigių suma – 153,99 Lt, įspėjo, kad negrÄ Å¾inus Å¡ių sumų iki 2012 m. gegužės    31 d., kredito sutartis su vėlesniais jos pakeitimais bus nutraukta kitÄ dienÄ (23-24 b. l., 1 t.).

IÅ¡ Å¡io raÅ¡to turinio galima spręsti, jog ieÅ¡kovas sutartį nutraukė kreditavimo sutarties 41.1 punkte numatytu pagrindu, t. y. kai kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrÄ Å¾ina bankui bent vienos kredito dalies ir/arba nemoka palÅ«kanų, papildomų palÅ«kanų, delspinigių, baudų bei kitų sutartyje numatytų mokėjimų, kÄ skundžiamu sprendimu pagrįstai ir konstatavo pirmosios instancijos teismas.Trečiasis asmuo UAB „Litas prie lito“ neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad UAB „Litas prie lito“ siekė pakeisti kreditavimo sutarties sÄ lygas, tačiau sutarties sÄ lygos nebuvo pakeistos.

Bylos duomenų pagrindu taip pat nustatyta, kad bankas du kartus pakeitė sutarties sÄ lygas, atidedant mokėjimus, sutarties pasibaigimo ir galutinio atsiskaitymo terminas buvo perkeltas iki 2012 m. gruodžio 31 d. (11-19 b. l., 1 t.), tačiau mokėjimai pagal kredito sutartį buvo pradelsti nuo 2011 m. lapkričio 30 d. (24 b. l., 1 t.), 2012 m. gegužės 14 d. negrÄ Å¾inta kredito suma sudarė 61 549,86 EUR, nesumokėta palÅ«kanų - 23 973,30 EUR, nesumokėta delspinigių – 153,99 EUR (23 b. l., 1 t.). Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia UAB „Litas prie lito“, iki kreditavimo sutarties nutraukimo kredito davėjas bankas pakankamai bendradarbiavo su kredito gavėju UAB „Litas prie lito“.

Å iuo atveju nėra pagrindo teigti, kad bankas elgėsi nesÄ Å¾iningai, atmesdamas UAB „Litas prie lito“ pasiÅ«lymus dėl kreditavimo sutarties sÄ lygų pakeitimo, nes atsakovui ilgÄ laikÄ nevykdant sutartinių įsipareigojimų, net ir sudarius kreditavo gavėjui palankesnes sutarties vykdymo sÄ lygas, bankui atsirado rizika, kad kreditavimo sutartis bus neįvykdyta ir ateityje ir tai sudarė pakankamÄ pagrindÄ vienaÅ¡aliÅ¡kam sutarties nutraukimui. Be to, kai sutartis pažeista, kita sutarties Å¡alis gali prarasti interesÄ tęsti sutartinius santykius ir gali pasinaudoti vienaÅ¡aliÅ¡ku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone.

VienaÅ¡aliÅ¡kas sutarties nutraukimo institutas yra favor contractus principo iÅ¡imtis (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012; 2014 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2014).Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad terminas sutartį įvykdyti suėjo 2012 m. gruodžio 31 d., tačiau UAB „Litas prie lito“ nepateikė jokių duomenų, įrodančių, jog bent dalį susidariusio įsiskolinimo jis yra padengęs. Taigi, Å¡i aplinkybė tik patvirtina, jog Å¡iuo atveju nesÄ Å¾iningai elgiasi ne bankas, o bÅ«tent kredito gavėjas.

Å iuo atveju tai, kad nei viena iÅ¡ Å¡alių negalėjo numatyti AB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“ suvaržymų įmonei UAB „Litas prie Lito“, dėl ko įmonės investicijų atsiperkamumas yra sustabdytas, nėra pagrindas įpareigoti kredito įstaigÄ keisti kreditavimo sutarties sÄ lygas, nes tokiu bÅ«du bÅ«tų paneigti banko teisėti lÅ«kesčiai sutartomis sÄ lygomis (iki tam tikro laiko) atgauti pinigus ir gauti pelnÄ , tuo labiau, kad byloje yra duomenų, įrodančių, jog bankas jau keitė kreditavimo sutarties sÄ lygas kredito gavėjo naudai.

Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, jog Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo atsakomybę už sutarties neįvykdymÄ perkelti kredito įstaigai. UAB „Litas prie lito“ apeliaciniame skunde teigia, kad prioritetas turi bÅ«ti teikiamas sutarties iÅ¡saugojimui, o ne jos nutraukimui. Sutarties Å¡alis, ginčydama sutarties vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo teisėtumÄ , gali kartu reikÅ¡ti reikalavimÄ patikrinti, ar nebuvo teisės normose nustatytų sÄ lygų sutartį keisti tuo pagrindu, kad pasikeitė sutarties vykdymo aplinkybės, jeigu tos aplinkybės suvaržė sutarties vykdymÄ taip, kad iÅ¡ esmės pakeitė sutartinių prievolių pusiausvyrÄ , kad vienai iÅ¡ Å¡alių pasidarė sudėtinga įvykdyti prievolę ir, jeigu bÅ«tų buvęs sutarties pakeitimas, gal bÅ«tų buvę galima iÅ¡saugoti sutartį ir atkurti sutarties Å¡alių prievolių pusiausvyrÄ , o ne taikyti ultima ratio - sutarties nutraukimÄ .

Kai yra pareikÅ¡tas reikalavimas pakeisti sutarties sÄ lygas CK 6.204 straipsnio pagrindu, visų pirma turi bÅ«ti sprendžiama, ar nėra jo taikymo sÄ lygų, ir tik tada, kai nustatoma, kad nėra Å¡ioje normoje nustatyto sutarties keitimo pagrindo, sprendžiama dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo pagal CK 6.217 straipsnio nuostatas. Pažymi, kad nei viena iÅ¡ Å¡alių negalėjo numatyti AB „Informacinio verslo paslaugų įmonės“ suvaržymų įmonei UAB „Litas prie Lito“, dėl ko įmonės investicijų atsiperkamumas yra sustabdytas, dėl ko įmonė negali nustatytu grafiku mokėti įmokų bankui.

Todėl pradelsti mokėjimai dengti kreditÄ negali bÅ«ti laikomi esminiu sutarties pažeidimu. Anot apelianto, bankas elgiasi nesÄ Å¾iningai, piktnaudžiauja turima savo padėtimi. Bankas negali iÅ¡vengti rizikos prisiėmimo dėl privačiam investuotojui pasiÅ«lyto finansinio produkto. Apelianto teigimu, abu verslo partneriai, prisiėmę rizika, privalo kartu dėti pastangas galimai grėsmei paÅ¡alinti ir žalai iÅ¡vengti.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad UAB „Litas prie lito“ nepasinaudojo teise kreiptis į teismÄ dėl kreditavimo sutarties sÄ lygų pakeitimo CK 6.204 straipsnio pagrindu.

Nors prieÅ¡ieÅ¡kinyje UAB „Litas prie lito“ ir nurodė iÅ¡ esmės panaÅ¡ius motyvus dėl CK 6.204 straipsnio taikymo, kaip ir apeliaciniame skunde, tačiau materialinis reikalavimas dėl kreditavimo sutarties sÄ lygų pakeitimo konkrečiu bÅ«du, vadovaujantis CK 6.204 straipsniu, prieÅ¡ieÅ¡kinyje nebuvo pareikÅ¡tas. Taigi, kredito gavėjas prieÅ¡ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė tik dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko kreditavimo sutarties nutraukimo neteisėtumo, o vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo teisėtumÄ paneigti CK 6.204 straipsnyje numatytais pagrindais, suteikiančiais galimybę pakeisti sutarties sÄ lygas, teismine tvarka negalima.

Kaip minėta, kreditavimo sutarties sÄ lygos buvo keičiamos, kredito gavėjui UAB „Litas prie lito“ sudarant palankesnes sutarties vykdymo sÄ lygas. Su tokiais pakeitimais UAB „Litas prie lito“ sutiko. Tai, kad Å¡ie pakeitimai buvo sudaryti, esant ekonominiam spaudimui, byloje nebuvo įrodyta. Todėl akivaizdu, jog tuo atveju, jei apeliantui nebÅ«tų buvę priimtini ieÅ¡kovo siÅ«lomi kreditavimo sutarties pakeitimai, jis kaip protingas, apdairus asmuo, neabejotinai bÅ«tų pasinaudojęs įstatyme įtvirtintu sutarties sÄ lygų modifikavimo dėl pasikeitusių aplinkybių institutu iÅ¡ karto, tačiau to nepadarė (CK 6.204 str.), o apie sutarties sÄ lygų pakeitimus pradėjo reikÅ¡ti nuomonę tik bankui vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukus sutartį.

Faktas, kad apeliantas, sutikdamas su kreditavimo sutarties pakeitimais, netinkamai įvertino savo galimybes juose nustatytomis sÄ lygomis toliau vykdyti kreditavimo sutartį, nesudaro teisinio pagrindo teismui kiÅ¡tis į Å¡alių sutartinius santykius ir juos modifikuoti, tokiu bÅ«du paneigiant Å¡alių autonomijos sutartiniuose santykiuose principÄ (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2A-250/2014), tuo labiau, kad kreditavimo sutartis buvo nutraukta joje numatytais pagrindais.

Be to, pati UAB „Litas prie lito“ apeliaciniame skunde pripažįsta, kad kreditavimo sutarties iÅ¡saugojimas Å¡iuo atveju yra negalimas, nes sutartis laikoma pasibaigusia 2012 m. gruodžio mėnesį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kredito gavėjas ir savo paties konkliudentiniais veiksmais (nepadengdamas savo įsiskolinimo net iÅ¡ dalies) parodė, jog jis nesiekia iÅ¡saugoti kreditavimo sutarties ir vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog UAB „Litas prie lito“ neįrodė esant pagrindui tenkinti jo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį atmetė. Dėl laidavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovo UAB „Lipnus“ ir ieÅ¡kovo AB DNB banko, pripažinimo negaliojančia Atsakovas UAB „Lipnus“ prašė jo sudarytÄ laidavimo sutartį pripažinti negaliojančia, CK 1.82 straipsnyje numatytu pagrindu, t. y. tuo pagrindu, kad bankas, sudarydamas 2008 m. gegužės 14 d. laidavimo sutartį su UAB „Lipnus“, žinojo, jog UAB „Lipnus“ pagal savo įstatų 8.4.1. punktÄ negalėjo laiduoti už sandorį, kurio vertė didesnė nei 20 procentų Å¡ios bendrovės įstatinio kapitalo (79 b. l., 1 t.).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog laidavimo sutartis, sudaryta tarp banko ir UAB „Lipnus“, negali būti pripažinta negaliojančia atsakovo nurodytu pagrindu, ir teisėjų kolegija su šia išvada sutinka.Kaip matyti iš Juridinių asmenų registro išrašų, UAB „Lipnus“ (iki 2009-01-12 buvęs pavadinimas UAB „Lipnūs produktai“) akcininkas iki 2008 m. sausio 17 d. buvo G. P., o nuo 2008 m. sausio 17 d. – Corzona Capital Limited, JA k. C43185. Nuo 2011 m. birželio 23 d. iki 2012 m. birželio 7 d.

G. P. buvo UAB „Lipnus“ vadovas (184-186 b. l., 2 t.). Taip pat į bylÄ yra pateiktas 2008 m. sausio 5 d. vienintelio UAB „Lipnus“ akcininko įgaliojimas, kuriuo T. S. buvo įgaliotas iki 2009 m. gegužės 1 d. akcininko vardu dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, balsuoti darbotvarkėje minimais klausimais, pasiraÅ¡yti reikiamus dokumentus ir kt. (163 b. l., 2 t.), 2008 m. gegužės 14 d. sprendimas dėl laidavimo, kuriuo T. S., kaip vienintelio akcininko įgaliotas asmuo, leido UAB „LipnÅ«s produktai“ (Å¡iuo metu UAB „Lipnus“) laiduoti už UAB „Litas prie lito“ 3 metų terminui gaunamÄ 1 158 480,07 ES eurų kreditÄ AB DnB NORD banke (162 b. l., 2 t.).Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovo teiginiu, jog apeliantas nepagrįstai Å¡iuo atveju remiasi įstatų 8.4.1. punkto nuostatomis, nes Å¡ios nuostatos nustato apribojimus, taikomus bendrovės vadovui, t. y. asmeniÅ¡kai bendrovės vadovui draudžiama priimti sprendimus įmonės vardu laiduoti ar garantuoti už prievoles, virÅ¡ijančias įmonės 1/20 įstatinio kapitalo.

Nors 2008 m. gegužės 14 d. sprendimas buvo pasiraÅ¡ytas T. S., tačiau nėra pagrindo teigti, jog jis buvo priimtas vadovo vardu, nes T. S. jį priėmė, turėdamas akcininko įgaliojimÄ . Taigi, 2008 m. gegužės 14 d. sprendimas laikomas priimtas vienintelio bendrovės akcininko, o bankas neturėjo pagrindo manyti, jog laidavimo sutartis su UAB „Lipnus“ buvo sudaryta, pažeidžiant juridinio asmens teisnumÄ . Kita vertus, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakomybę už sutarčių sudarymÄ , jei Å¡ie veiksmai bendrovei padarė nuostolių, turėtų prisiimti asmenys, virÅ¡iję bendrovės jiems suteiktus įgaliojimus.Ä®vertinus tai, kad G.

P. nuo 2011 m. birželio 23 d iki 2012 m. birželio 7 d. buvo UAB „Lipnus“ vadovas, nuo 2008 m. kovo 14 d. iki 2009 m. sausio 12 d. – UAB „Litas prie lito“ vienintelis akcininkas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog Å¡ios aplinkybės leidžia manyti, kad tiek G. P., tiek UAB „Lipnus“, laiduojant už UAB „Litas prie litas“ įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , buvo žinoma apie UAB „Litas prie lito“ verslÄ , verslo rizikÄ , galimybes grÄ Å¾inti kreditÄ sutartu laiku bei atsakomybę kredito negrÄ Å¾inus.

Todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo tikėti UAB „Lipnus“ teiginiais, kad laidavimo sutartys buvo sudarytos dėl suklydimo. Paminėtina ir tai, kad įmonės, vykdydamos savo Å«kinę veiklÄ , paprastai siekia pelno, tačiau jų vykdoma veikla savaime nereiÅ¡kia, kad visada bus gautas pelnas, nes įmonės rezultatas gali bÅ«ti ir nuostoliai. Vykdant Å«kinę veiklÄ , įmonės vardu sudaromi įvairÅ«s sandoriai, tarp kurių gali bÅ«ti ir rizikingų. Sandorius sudaro įmonės valdymo organas, tačiau jo sudarytas sandoris savaime negali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu vien dėl to, kad jis neatitinka privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytos valdymo organų kompetencijos ar prieÅ¡tarauja įmonės tikslams (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2012).Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovu, kad apeliantų argumentai, jog atsakovui UAB „Lipnus“ laiduoti draudė įsipareigojimas kreditoriui AB Danske bankui, taip pat nesudaro pagrindo panaikinti laidavimo sutartį, sudarytÄ su Å¡iuo laiduotoju. Å iuo atveju tai, kad atsakovas pažeidė savo įsipareigojimus kitam kreditoriui, gali turėti reikÅ¡mės tik vertinant atsakovo sutartinių įsipareigojimų vykdymo kito kreditoriaus (Å¡iuo atveju AB Danske banko) atžvilgiu tinkamumÄ , nes ieÅ¡kovo nesaisto sutarties, kurios Å¡alimi jis nėra, sÄ lygos.Apeliantai teigia, jog ieÅ¡kovas žinojo apie laiduotojų sutartis su kitomis kredito įstaigomis, žinojo, kad laiduotojas G.

P. asmenine nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, kad vienintelis realus kreditavimo sumos grÄ Å¾inimo Å¡altinis yra laiduotojų pajamos, taip pat buvo atlikęs rizikos vertinimÄ , tačiau matydamas, jog skolininkas nėra pajėgus grÄ Å¾inti jam suteikiamo kredito, sudarė kreditavimo sutartį, suvokdamas, kad kreditavimo sumÄ galima bus susigrÄ Å¾inti tik iÅ¡ laiduotojų. Anot apeliantų, bankas nuo pat sutarčių sudarymo skolininkais laikė bÅ«tent atsakovus, o ne skolininkÄ UAB „Litas prie Lito“, jam nerÅ«pėjo atsakovų mokumas.

Todėl, anot apeliantų, ieÅ¡kovas, sudarydamas laidavimo ir kreditavimo sutartis, iÅ¡reiÅ¡kė apsimestinę savo valiÄ .Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovo G. P. prieÅ¡ieÅ¡kinys buvo paliktas nenagrinėtas, todėl Å¡io atsakovo ir ieÅ¡kovo sudarytos laidavimo sutarties galiojimo klausimas apeliacine tvarka nesprendžiamas. Tačiau, atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniuose skunduose yra iÅ¡dėstyti argumentai, susiję su Å¡iuo atsakovu, gali turėti reikÅ¡mės, vertinant, ar neatsirado pagrindas atleisti atsakovÄ G.

P. nuo atsakomybės pagal jo pasiraÅ¡ytÄ laidavimo sutartį, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas pasisakyti ir dėl Å¡ių motyvų pagrįstumo. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinių skundų argumentus ir aplinkybes, kuriomis yra įrodinėjamas laidavimo ir kreditavimo sutarčių sudarymas, ieÅ¡kovui iÅ¡reiÅ¡kus apsimestinę valiÄ , nesudaro pagrindo pripažinti UAB „Lipnus“ sudarytÄ laidavimo sutartį negaliojančia ir atleisti atsakovÄ G. P. nuo įsipareigojimų pagal laidavimo ir kreditavimo sutartis vykdymo. Apeliantų argumentai, kad bankas pažeidė Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ , numatantį bankui pareigÄ prieÅ¡ priimant sprendimÄ skolinti konkrečiomis sÄ lygomis, įsitikinti, kad kliento finansinė bei ekonominė bÅ«klė ir jos prognozės leidžia tikėtis, jog klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus, taip pat Lietuvos banko valdybos nutarimo dėl vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų 2008 m. rugsėjo 25 d.

Nr. 149, 18 punktus, nepagrįsti. Faktiniai bylos duomenys įrodo, kad prieÅ¡ sudarant 2008 m. gegužės 14 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2008-233, bankas įvertino tiek kredito gavėjo, tiek laiduotojų finansinę padėtį, (23-29 b. l., 2 t.). Taigi, bankas įvertino kredito gavėjo ir laiduotojų galimybes vykdyti įsipareigojimus ir pripažino tiek kredito gavėjo finansines galimybes, tiek įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo priemones (laidavimus ir įkeitimÄ ) pakankamomis įvykdyti kreditavimo sutarties įsipareigojimus.

Kreditavimo sutartis buvo sudaryta AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ ne mažiau kaip 35,56 proc., ne mažiau kaip 11 619 vnt., akcijų įsigyti (5 b. l., 1 t.). Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinių teisinių santykių subjektai (tiek fiziniai, tiek juridiniai) patys sprendžia, sudaryti jiems ar nesudaryti konkrečiÄ sutartį, kuri nuo sudarymo momento Å¡alims įgyja įstatymo galiÄ , jei sudaryti – tai kokiomis sÄ lygomis (CK 6.156 str. 1 d., 6.189 str. 1 d.). Å alys negali nustatyti tokių sutarties sÄ lygų, kurias draudžia imperatyviosios teisės normos, taip pat prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei.

Å iuo atveju apeliantai be jokio teisėto pagrindo teigia, kad nagrinėjamu atveju kreditavimo sutartis, laidavimo sutartis buvo sudarytos, bankui neįvertinus kredito gavėjų ir laiduotojų finansinių galimybių. Byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų visuma patvirtina, kad bankas ne tik atliko kredito gavėjo ir laiduotojų finansinės bÅ«klės analizę, bet įvertino kredito grÄ Å¾inimo realumÄ , atsižvelgęs į tai, kad kreditavimo sutarties prievolių įvykdymas bus užtikrintas keliomis įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo priemonėmis (Kreditavimo sutarties Specialiosios dalies 11 p.), taip pat į tai, kad kreditavimo sutartyje bus numatyta, jog kredito gavėjo gaunamos pajamos bet kokios lėšos (dividendai; pajamos iÅ¡ akcijų pardavimo, įnašų atsiėmimas mažinant įstatinį kapitalÄ ir pan.) iÅ¡ turimų AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ akcijų bus nukreiptos kredito gavėjui pagal sutartį suteikto kredito dengimui, nepriklausomai nuo sutartyje nustatytų kredito grÄ Å¾inimo terminų (Kreditavimo sutarties Specialiosios dalies 14.5 p.), kad visu Å¡ios sutarties galiojimo laikotarpiu kredito gavėjas be banko raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo neturės teisės grÄ Å¾inti kredito gavėjo akcininkui (akcininkams) 2 000 000 Lt dydžio akcininko (akcininkų) suteiktos paskolos anksčiau, nei bus visiÅ¡kai įvykdyti kredito gavėjo įsipareigojimai bankui pagal Å¡iÄ sutartį (kreditavimo sutarties Specialiosios dalies 14.4 p.).

Taigi, bankas įvertino kreditavimo sutarties įsipareigojimų (ne)įvykdymo rizikÄ , todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo laikyti, kad bankas jau kreditavimo sutarties sudarymo metu suvokė, jog kredito gavėjas nebus pajėgus įvykdyti kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Be to, apeliantai patys sau prieÅ¡tarauja, tuo pačiu metu teigdami, kad atsakovo G. P. finansinė padėtis laidavimo sutarties sudarymo metu nebuvo gera ir kad ieÅ¡kovas, sudarydamas kreditavimo sutartį, realiais skolininkais pagal kreditavimo sutartį laikė ne kredito gavėjÄ , o laiduotojus.

Pažymėtina, kad atsižvelgiant į sandorių prigimtį, Å¡alis bei jų sudarymo aplinkybes, patys paskoliniai santykiai savo esme visada yra siejami su tam tikra ne tik banko, kuris vertina kliento kreditingumÄ , bet ir kredito gavėjo, ir asmenų, kurie imasi užtikrinti kredito grÄ Å¾inimÄ (laidavimas, garantija, hipoteka ir t. t.) rizika. Akivaizdu, jog kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl kredito gavimo/suteikimo, aktyviai veikia ne tik bankas, bet ir pats kreditÄ siekiantis gauti asmuo. Tuo tarpu banko veiklos rizikos prisiėmimas negali bÅ«ti vertinamas kaip aplinkybė, atleidžianti padariusį žalÄ asmenį nuo civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2013; 2011 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2011 ir kt.).Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tiek kredito gavėjas, tiek abu laiduotojai, sudarydami laidavimo sutartis, veikė kaip verslininkai, turintys patirties sudarant su verslu susijusius sandorius, todėl jie turėjo galimybę racionaliai ir protingai įvertinti ir apsvarstyti kreditavimo sutarties ir laidavimo sutarčių esmę, perspektyvas, pasekmes ir prisiimamÄ rizikÄ .

Todėl nėra pagrindo atsakovus UAB „Lipnus“ ir G. P. traktuoti kaip silpnÄ jÄ teisinių santykių pusę, kuri visiÅ¡kai nesuprato esamos situacijos ir negalėjo suvokti prisiimamų įsipareigojimų esmės bei masto ir todėl turėtų bÅ«ti atleisti nuo prievolių vykdymo (CPK 185 str.). Taigi, atsakovai, pasiraÅ¡ydami laidavimo sutartis ir prisiimdami tokio masto įsipareigojimus, patvirtino, kad patys yra pajėgÅ«s laiduoti ir įvykdyti prievolę už skolininkÄ . Apeliantams neįrodžius (CPK 12, 178 str.), kad ieÅ¡kovas netinkamai, aplaidžiai, ar nepakankamai rÅ«pestingai įvertino kreditavimo sutarties rizikÄ , nėra pagrindo laiduotojus visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 str. 5 d., 6.259 str.).

Apeliantų nurodomos aplinkybės, kad kreditavimo sutarties sudarymo momentui bankas įvertino AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ akcijas didesne suma ir jas įkeitė, o prasidėjus ginčo sprendimui teismine tvarka, teismui nurodė visiÅ¡kai kitokiÄ akcijų vertę, nei ta, kuri yra nurodyta „Įsigijimo rizikos vertinimo ataskaitoje“, teisingam civilinės bylos iÅ¡nagrinėjimui neturi jokios reikÅ¡mės. Anot atsakovų, bankas piktnaudžiavo savo teisėmis ir elgėsi nesÄ Å¾iningai, o nesÄ Å¾iningo asmens teisės negali bÅ«ti ginamos pagal CK 1.5 straipsnį.IeÅ¡kovas savo atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį pagrįstai pažymėjo, jog akcijų vertė Å¡iai dienai gali skirtis (įkeitimo lakÅ¡tai, nurodant jų vertę, buvo sudaryti 2008 metais), tačiau į bylÄ jokių naujų duomenų apie galimÄ dabartinę akcijų vertę nėra pateikta, todėl tikroji akcijų vertė paaiÅ¡kės įstatymų nustatyta tvarka jas realizuojant priverstine tvarka (102 b. l., 2 t.).

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog tai, kad teismas neturi duomenų, koks skolos likutis bus pardavus įkeistÄ turtÄ , neturi prejudicinės reikÅ¡mės, nes esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010).

Dėl Å¡ių aplinkybių Å¡ioje byloje nebuvo pagrindo tenkinti UAB „Lipnus“ praÅ¡ymÄ Â atidėti bylos nagrinėjimÄ , kol bus gauta ekspertizės iÅ¡vada dėl akcijų vertės nustatymo vykdomojoje byloje Nr. 0008/13/01751.Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra duomenų, paneigiančių 2008 metais banko specialistų pateikto AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ akcijų įvertinimo teisingumÄ , todėl nėra pagrindo spręsti, jog bankas netinkamai atliko įsigyjamų AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ akcijų rizikos įvertinimÄ , o kokia yra akcijų vertė Å¡iai dienai, nagrinėjamo ginčo teisingam iÅ¡sprendimui, kaip minėta, neturi jokios reikÅ¡mės. Kita vertus, trečiasis asmuo, bÅ«damas verslininkas, pats turėjo įvertinti rizikÄ , prieÅ¡ imant kreditÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo ir įsigyjant AB „AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ akcijas, apsvarstyti savo galimybes ateityje įvykdyti sutartinius įsipareigojimus bankui, todėl trečiajam asmeniui negalint įvykdyti kreditavimo sutarties įsipareigojimų, visa atsakomybė negali bÅ«ti perkelta ieÅ¡kovui, kuris pasiÅ«lė UAB „Litas prie lito“ finansinį produktÄ , tuo labiau, kad apeliantai neįrodė, jog bankas, teikdamas kreditÄ trečiajam asmeniui, elgėsi nesÄ Å¾iningai.Aukščiau iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino UAB „Lipnus“ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti jo su ieÅ¡kovu sudarytÄ laidavimo sutartį negaliojančia.Laidavimo sutartimis atsakovai įsipareigojo atsakyti solidariai ta pačia apimtimi, kaip UAB „Litas prie lito“, visu savo turtu, jei kredito gavėjas neįvykdys ar netinkamai įvykdys prievoles bankui (laidavimo sutarčių 1.1, 2.1.1 p.).

Kadangi apeliantai nepaneigė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl kreditavimo sutarties vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo teisėtumo ir laidavimo sutarčių galiojimo, taip pat neįrodė, jog jie turi bÅ«ti atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimo ir kreditavimo sutartis, neginčija ieÅ¡kovo paskaičiuoto įsiskolinimo pagal kreditavimo sutartį, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.81 straipsnio 1 dalimi ir CK 6.6 straipsnio 4 dalimi, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino pagrįstai. Å ioje nutartyje iÅ¡dėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarties nutraukimÄ , laidavimÄ , civilinę atsakomybę, ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas, nepažeidė civilinės teisės normų, todėl skundžiamÄ teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinius skundu, apeliacinės instancijos teisme apeliantų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ prieÅ¡ingos Å¡alies nepriteisiamos (CPK 93 str.).Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi atsakovui G. P. už apeliacinį skundÄ mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimÄ atidėjo iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo (35-36 b. l., 3 t.). Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. spalio 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartį paliko iÅ¡ esmės nepakeistÄ , patikslino, kad atidėtas 30 000 Lt žyminio mokesčio mokėjimas (63-65 b. l., 3 t.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad G. P. apeliacinis skundas Å¡ia teismo nutartimi yra atmetamas, sprendžia, jog yra pagrindas iÅ¡ atsakovo G. P. valstybei priteisti už apeliacinį skundÄ nesumokėtÄ Å¾yminį mokestį – 30 000 Lt. IeÅ¡kovas AB DNB bankas nepateikė apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų, todėl jo praÅ¡ymas priteisti Å¡ias iÅ¡laidas iÅ¡ apeliantų atmetamas (CPK 93, 98 str.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

             Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo G. P. valstybei 30 000 Lt (trisdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų) žyminio mokesčio, mokėtino už paduotÄ apeliacinį skundÄ . Teisėjai                                                                                                                   Kazys KailiÅ«nas                                                                                                                          Alvydas PoÅ¡kus                                                                                                                                                                                                                Donatas Å ernas                                                                                Â