2020-11-25 Nr. AB-22173-3-62-3-02860-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1862-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02860-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas I. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 29 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, jog nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d. atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK 3-ame sektoriuje pareiškėjui teko mažesnis plotas, nei numatyta teisės aktuose minimali norma, didžiąją dalį ploto užėmė baldai. Pasivaikščiojimo kiemelio plotas buvo per mažas. Gyvenamosiose patalpose buvo netinkamas natūralus bei dirbtinis apšvietimas, nebuvo ventiliacijos, buvo šalta, drėgna, veisėsi pelėsis, grybelis. Sanitariniuose mazguose trūko inventoriaus, todėl tekdavo stovėti eilėse. Gyvenamosiose patalpose buvo pilna blakių, tarakonų, pelių bei vorų. Teigė, jog maistas Pravieniškių PN-AK nebuvo kaloringas, dienos davinio energetinė vertė 1400–1600 kcal. Kadangi pareiškėjas kasdien sportuoja, maisto davinio jam nepakako, netenkino jo kokybė. Teigė, jog 2 būrio gyvenamųjų patalpų pastatas yra paskelbtas avarinės būklės, stogas kiauras, nuo pastato krisdavo įvairios detalės, pastate nėra įrengtas avarinis išėjimas, šalia gyvenamųjų patalpų įrengtas rentgeno kambarys. Pareiškėjo teigimu, nuteistieji buvo skirstomi į kastas, o pataisos namų administracija nesiėmė jokių veiksmų šiai problemai išspręsti. Tokios kalinimo sąlygos buvo antisanitarinės, kankinančios, nežmoniškos, pažeidžiančios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį. Dėl minėtų atsakovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią orumo pažeminimu, emocine depresija, dvasiniais išgyvenimais, reputacijos pablogėjimu.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko Pravieniškių PN-AK 3-iame sektoriuje. Minimali gyvenamojo ploto norma bendrabučio tipo patalpose pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta. Pabrėžė, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Atkreipė dėmesį, kad ne visada visos miegamojo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka ir daugiau. Be to, pataisos namai nėra kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose. Taigi pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Nuteistųjų gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos baldais ir kitu inventoriumi buvo aprūpintos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“. Įstaigos 3-io sektoriaus patalpos vėdinamos per langus. Teigė, kad Pravieniškių PN-AK užtikrina Higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) nustatytą gyvenamųjų patalpų bendros dirbtinės apšvietos reikalavimą, be to, nurodė, kad, gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant pakeičiamos naujomis. Maistas įstaigoje gaminamas ir išduodamas vadovaujantis teisės aktais. Įstaiga periodiškai tikrina nuteistiesiems teikiamo maisto kokybę. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d. buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas pažymėjo, jog Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), 111.1. punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. vasario 5 d. buvo paskirtas į 3-io sektoriaus 4 būrio 2 gyvenamąją patalpą, kurios plotas 89,11 kv. m, įrengtos 24 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,71 kv. m (89,11/24) ploto, nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2018 m. rugpjūčio 19 d. buvo paskirtas į 3-io sektoriaus 2 būrio 5 gyvenamąją patalpą, kurios plotas 30,16 kv. m, įrengtos 9 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,35 kv. m (30,16/9) ploto, nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d. buvo paskirtas į 3-io sektoriaus 11 būrio 1 gyvenamąją patalpą, kurios plotas 15,16 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 5,05 kv. m (15,16/3) ploto, nuo 2018 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d. buvo paskirtas į 3-io sektoriaus 3 būrio 5 gyvenamąją patalpą, kurios plotas 11,07 kv. m, įrengtos 2 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 5,53 kv. m (11,07/2) ploto, nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d. buvo paskirtas į 3-io sektoriaus 16 būrio 1 gyvenamąją patalpą, kurios plotas 36,85 kv. m, įrengta 11 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,35 kv. m (36,85/11) ploto. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo teisė į minimalų teisės aktuose įtvirtintą gyvenamosios patalpos plotą ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista.

7. Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus, todėl pareiškėjo argumentus dėl inventoriaus užimamo ploto gyvenamosiose patalpose atmetė.

8. Teismas, vadovaudamasis HN 134:2015 17, 37, 39 punktais, atsakovo pateiktais duomenimis, Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-56 patvirtinto Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo 4 punktu, bylos medžiaga, pareiškėjo argumentus dėl drėgmės ir pelėsio atmetė kaip nepagrįstus.

9. Teismas, vadovaudamasis HN 134:2015 16 punktu, įvertinęs tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK pareigūnus, administraciją dėl netinkamos temperatūros ar šildytuvo išdavimo, ar į Visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją dėl netinkamos temperatūros, pareiškėjo teiginius dėl buvusios netinkamos temperatūros gyvenamosiose patalpose atmetė kaip nepagrįstus.

10. Teismas, vadovaudamasis HN 134:2015 14 punktu, atsakovo paaiškinimais, bylos duomenimis, nesant duomenų, jog pareiškėjas bylai aktualiu terminu būtų apie netinkamas sąlygas informavęs įstaigos administraciją, vertino, kad pareiškėjo argumentai dėl nepakankamo apšvietimo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmetė.

11. Teismas pažymėjo, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimų kiemelių plotų bei vienu metu juose leidžiamo laikyti asmenų skaičiaus, todėl pareiškėjo argumentus dėl mažų pasivaikščiojimo kiemelių atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginys, jog pasivaikščiojimo kiemelyje tekdavo kvėpuoti kitų asmenų dūmais, abstraktus, nekonkretus, todėl taip pat atmetė kaip nepagrįstą.

12. Sprendžiant dėl pareiškėjo argumentų, kad sanitariniuose mazguose trūko klozetų, pisuarų, kriauklių, teismas vadovavosi Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis (toliau – ir Aprūpinimo normos, galiojančios nuo 2017 m. birželio 8 d.), patvirtintomis teisingumo ministro 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245. Teismas, įvertinęs bylos įrodymus, konstatavo, kad nuo 2017 m. liepos 24 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. unitazų, pisuarų ir praustuvių skaičius 4 bei 2 būriuose neatitiko Aprūpinimo normose nustatytų reikalavimų, dėl ko galėjo susidaryti eilės prie sanitarinių įrenginių ir pareiškėjui sukelti tam tikrus nepatogumus.

13. Teismas, vadovaudamasis HN 134:2015 20 punktu, Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-55 (2012 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. V-974 redakcija), 11 punktu, bylos duomenimis, pareiškėjo teiginius dėl parazitų (tarakonų, blakių ir kt.) buvimo atmetė.

14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdyje konkrečių atvejų, kuomet statinio būklės buvo sukeltas tariamas pavojus jo sveikatai ar gyvybei, nenurodė, nesiejo šio pažeidimo su konkrečiai jam pasireiškusiomis individualiomis neigiamomis pasekmėmis. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas atsakovo atstovui kėlė pretenzijas dėl konkrečių statinio būklės sąlygotų jo teisių ar interesų pažeidimų. Įvertinęs tai, teismas sprendė, kad, nesant tokių duomenų, vien tik pareiškėjo nurodytų abstrakčių aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo neteisėti veiksmai šiame kontekste negali būti pripažinti neteisėtais.

15. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti atsakovo pateiktais įrodymais dėl pataisos namuose laikomų asmenų maitinimo organizavimo atitikties nustatytiems reikalavimams. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reguliavimą, pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl nepilnaverčio, nekokybiško maisto laikė deklaratyviais, todėl atmetė.

16. Teismas pažymėjo, kad objektyvių duomenų, susijusių būtent su pareiškėju, patvirtinančių, kad Pravieniškių PN-AK administracija toleravo nuteistųjų susiskirstymą, kalinių subkultūrą, netinkamai su juo elgėsi, pareiškėjas nepateikė. Bylos duomenys patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl subkultūros Pravieniškių PN-AK buvo nagrinėjami. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo argumentus dėl to, jog Pravieniškių PN-AK nuteistieji yra suskirstyti į kriminalines subkultūras kastas, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

17. Teismas taip pat pabrėžė, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog šalia gyvenamųjų patalpų yra įrengtas rentgeno kambarys, tačiau šių aplinkybių nedetalizavo, neindividualizavo dėl to kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio, todėl šiuos argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

18. Kitus tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo atstovo argumentus teismas laikė pertekliniais, neturinčiais juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstė ir neanalizavo.

19. Teismas pažymėjo, kad, nors pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis jautė sveikatos pablogėjimą, orumo pažeminimą, emocinę depresiją, dvasinius ir psichologinius išgyvenimus, tačiau nenurodė, kokie įrodymai tokias aplinkybes gali patvirtinti ir tokių įrodymų į bylą nepateikė. Todėl teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog kalinimo sąlygos Pravieniškių PN-AK galėtų būti vertintinos kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Tačiau įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų (laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 24 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. unitazų, pisuarų ir praustuvių skaičius 4 bei 2 būriuose neatitiko Aprūpinimo normose nustatytų reikalavimų), pažeidimo trukmę ir mastą, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.

20. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką dėl tinkamo asmenų kalinimo, konstatavo, kad, nors pareiškėjas buvo kalinamas netinkamomis kalinimo sąlygomis, nesant įrodymų, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, yra pagrindas šioje byloje nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Tokiu būdu teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

III. 21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą ir tenkinti skundą dėl 29 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

22. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo nuomonę dėl padarytų pažeidimų, o rėmėsi tik Pravieniškių PN-AK administracijos pateikta medžiaga, kuri neatitinka tikrovės. Pažymi, kad Lietuvos teismai dažnai priteisia mažesnį neturtinės žalos atlyginimą nei EŽTT, motyvuodami tuo, kad Lietuvoje yra žema minimali mėnesinė alga. Toks argumentavimas yra diskriminacinis, nesuderinamas su Konvencijos 14 straipsniu. EŽTT šio pobūdžio bylose nuosekliai akcentuoja, kad pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą.

23. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

24. Atsakovas mano, kad apeliacinis skundas yra visiškai nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas jokiais argumentais. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas skunde nurodė deklaratyvaus pobūdžio argumentus, kuriuos teismas tinkamai įvertino pagal pateiktus įrodymus. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, pažeidimo mastą, trukmę, teismas tinkamai padarė išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d., atlyginimo.

26. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų laikymo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad ginčo laikotarpiu unitazų, pisuarų ir praustuvių skaičius 4 bei 2 būriuose neatitiko Aprūpinimo normose nustatytų reikalavimų, o kitus pareiškėjo skundo teiginius atmetė kaip nepagrįstus. Teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d., o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

27. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad jam turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

28. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

29. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, susijusias su atsakovo atstovo neteisėtais veiksmais (neveikimu) pareiškėjui neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos išanalizavo detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad pareiškėjo laikymo Pravieniškių PN-AK sąlygos buvo netinkamos tuo aspektu, kad 4 bei 2 būriuose, kuriuose pareiškėjas buvo laikomas, nebuvo užtikrintas teisės aktuose numatytas unitazų, pisuarų ir praustuvių kiekis.

31. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

32. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

33. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ginčo laikotarpiu kalėdamas Pravieniškių PN-AK pareiškėjas dėl nepakankamo unitazų, pisuarų ir praustuvių skaičiaus patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas ir apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, jog būtent dėl padaryto pažeidimo pareiškėjui būtų kilusios kokios nors ilgalaikės neigiamos pasekmės. Byloje nėra jokio pagrindo spręsti, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

34. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo kriterijus.

35. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė