2013-10-23 Nr. AB-6749-3-61-3-01078-2012-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P502-219/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01078-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 80.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A442-29/2013 pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. Ž. ir L. J. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė mokėjimo agentūra, NMA) 2012 m. vasario 29 d. sprendimą Nr. BR6-1787682.

Skunde pareiškėjas paaiškino, kad įvykdė visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus, todėl jam nepagrįstai sumažinta išmoka ir pritaikyta ilgalaikė sankcija. Atsakovo sprendimas nėra pakankamai aiškus ir išsamus, t. y. nemotyvuotas. Kadangi pranešime apie deklaruotų plotų persidengimus nebuvo nurodyti kito pareiškėjo, kuris savo paraiškoje deklaravo analogiškus žemės plotus, duomenys, jis neturėjo galimybės išsiaiškinti neatitikimų. Pareiškėjui nebuvo pateiktos topografinių brėžinių kopijos, kurios leistų įsitikinti deklaruotų plotų persidengimu. Atsakydamas į NMA 2011 m. rugpjūčio 12 d. pranešimą Nr. 1661672, A. J. išsiuntė savo turimus dokumentus žemės valdymo ir dirbimo faktui įrodyti. Pareiškėjo įsitikinimu, NMA nepagrįstai taikė Paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės 2011 m. taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 3D-192 (toliau – ir Taisyklės), 37.3 punktą dėl tyčinio neteisingo deklaravimo, nes deklaruotuose plotuose jis užsiėmė žemės veikla – laikė sideracinį pūdymą. Iš skundžiamo sprendimo pareiškėjui paaiškėjo, jog NMA nereikalauja pateikti dokumentų, jei vienas iš pareiškėjų atsisako paramos už persidengiančius plotus. Šiuo atveju NMA nepateikus kito pareiškėjo duomenų, A. J. neteko galimybės ištaisyti paraiškoje nustatytų klaidų (neatitikimų), jam buvo užkirstas kelias išvengti finansinių nuostolių.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime paaiškino, kad vertinant A. J. paraišką nustatyta, jog dalis jo deklaruotų plotų buvo deklaruota kito asmens – L. J. – paraiškoje. NMA buvo išsamiai išnagrinėtas A. J. pateiktas 2011 m. rugpjūčio 31 d. raštas su priedais bei kiti papildomi dokumentai dėl žemės plotų, kuriuose buvo nustatyti dvigubo deklaravimo atvejai, ir pripažinta, kad ši medžiaga įrodo žemės valdymo teisę į ginčytinus plotus, tačiau neįrodo žemės dirbimo fakto. Pažymėjo, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta NMA pareiga dvigubo deklaravimo atveju teikti kito pareiškėjo duomenis ar topografinių brėžinių kopijas. NMA, informuodama pareiškėjus apie nustatytus dvigubo deklaravimo atvejus, neteikia informacijos apie kitus pareiškėjus, deklaravusius tą patį plotą, nes tokia informacija yra saugoma pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą. Pagal Taisyklių nuostatas, dvigubo deklaravimo atveju neatitikimų pašalinimas yra siejamas tik su tinkamų žemės valdymo teisę bei žemės dirbimą patvirtinančių dokumentų ginčytiniems plotams pateikimu, o tam nėra būtina turėti duomenų apie kitus pareiškėjus. Teikdamas paraišką, pareiškėjas savo parašu patvirtino, kad yra susipažinęs su Taisyklių reikalavimais, todėl galėjo suprasti, kokius dokumentus (Taisyklių 37.3.2 p.) reikia pateikti, kad įrodytų žemės dirbimo faktą. Jo pateikti dokumentai („Ekologiškų produktų realizavimo apskaita“ ir VšĮ „Ekoagros“ išduotas 2011 m. liepos 21 d. nutarimo dėl ekologinės augalininkystės / gyvulininkystės sertifikavimo išrašas Nr. NUS-U-11-00547) neįrodo, kad jis žemės ūkio veiklą vykdė būtent tuose laukuose, kuriuose NMA nustatė dvigubą deklaravimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 26 d. sprendimu pareiškėjo A. J. skundą tenkino – panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros 2012 m. vasario 29 d. sprendimą Nr. BR6-1787682.

Teismas nurodė, kad dvigubo deklaravimo atveju pagal Taisyklių 37.3.2 punktą pareiškėjas, siekdamas gauti paramą, turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) žemės ūkio veiklos vykdymo faktą ir 2) žemės valdymo teisės turėjimo faktą. Vien tai, kad asmuo turi žemės valdymo teisę patvirtinančius dokumentus, nesuteikia jam teisės pretenduoti į paramos gavimą. Būtina ir kita sąlyga – faktinis žemės ūkio veiklos vykdymas. Iš bylos aplinkybių matyti, kad ginčo tarp šalių dėl to, jog pareiškėjas pateikė žemės valdymo teisę patvirtinančius dokumentus, nėra.

Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys įrodymai – 2011 m. vasario 14 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis. Todėl pagrindiniu šioje byloje spręstinu klausimu laikytina tai, ar pareiškėjas pateikė dokumentus, įrodančius, kad jis užsiima žemės ūkio veikla. Pareiškėjas, siekdamas įrodyti žemės dirbimo faktą, pateikė NMA 18 lentelę „Ekologiškų produktų realizavimo apskaita“, VšĮ „Ekoagros“ išduotą 2011 m. liepos 21 d. nutarimo dėl ekologinės augalininkystės / gyvulininkystės sertifikavimo išrašą Nr. NUS-U-11-00547.

Vilniaus apygardos administraciniam teismui jis papildomai pateikė Biržų rajono savivaldybės administracijos Vabalninko seniūnijos 2012 m. balandžio 10 d. raštą Nr. R2-196 dėl A. J. žemės dirbimo fakto, kuriame pažymima, jog kontroliniame žemės sklype 203552-1962, lauko Nr. 1 (plotas 3,77 ha), ir kontroliniame žemės sklype 203553-3725, lauko Nr. 1 (plotas 5,74 ha), 2011 m. rudenį šie sklypai pareiškėjo buvo suarti ir pasodinti juodųjų serbentų sodinukai, o kontrolinis žemės sklypas Nr. 203553-7815, lauko Nr. 1 (plotas 27,73 ha), iš rudens sulenkščiuotas diskinėmis akėčiomis.

Atsižvelgdamas į šiuos faktinius duomenis teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas pateikė tinkamus įrodymus apie vykdytą žemės ūkio veiklą ginčo sklypų laukuose Taisyklių 37.3.2 punkto prasme. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. J., siekdamas patvirtinti ginčo žemės sklypo valdymo teisės turėjimo faktą panaudos pagrindais, atsakovui pateikė 2009 m. kovo 6 d. panaudos sutartį, tačiau vizualiai apžiūrėjus bei sulyginus joje esantį panaudos davėjo V. Ž. parašą su kituose dokumentuose esančiais jo parašais matyti, kad jie skiriasi.

Panaudos sutartis nebuvo įregistruota viešajame registre. Teismo posėdyje V. Ž. paaiškino, kad 2009 m. kovo 6 d. panaudos sutartyje ne jo parašas ir jis jokios panaudos sutarties su L. J. nebuvo sudaręs, o L. J. ginčo sklypu žodinio susitarimo pagrindu naudojosi iki 2010 m. gruodžio 25 d. Todėl, teismo įsitikinimu, 2009 m. kovo 6 d. panaudos sutartis turėjo būti vertinama kaip netinkama žemės valdymo faktui pagrįsti. Taigi pareiškėjas pateikė tiek žemės valdymo teisę, tiek žemės ūkio veiklos faktą įrodančius dokumentus, todėl atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė skirti jam išmokas ir paramą už vykdomą žemės ūkio veiklą ir be jokio teisinio pagrindo pritaikė ilgalaikes sankcijas.

III. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliaciniame skunde paaiškino, kad aplinkybė, jog pareiškėjas pateikė teismui 2012 m. balandžio 10 d. raštą, nereiškia, jog pareiškėjas pateikė tinkamus įrodymus apie vykdytą žemės ūkio veiklą ginčo sklypų laukuose Taisyklių 37.3.2 punkto prasme. Taisyklių 37.3.2 punkte aiškiai nustatyta, kad paraiška peržiūrima tik tuo atveju, kai žemės dirbimą (žemės ūkio veiklą) ir žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) įrodantys dokumentai pateikiami per Nacionalinės mokėjimo agentūros nurodytą terminą. Tačiau žemės dirbimo faktą įrodančių dokumentų pareiškėjas su 2011 m. rugpjūčio 31 d. raštu nepateikė. Žemės ūkio veiklą įrodantį dokumentą (2012 m. balandžio 10 d. raštas) jis pateikė ne tik praleidęs atsakovo nustatytą terminą (20 kalendorinių dienų nuo pranešimo dėl neatitikimo gavimo dienos), bet ir po to, kai paraiška buvo baigta administruoti ir dėl jos priimtas Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo L. J. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas buvo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Jokio ginčo dėl žemės naudojimosi panaudos pagrindais su žemės savininku V. Ž. niekada nebuvo. Minėtą panaudos sutartį su jo asmeniniu spaudu L. J. gavo iš paties V. Ž. rankų. Viešajame registre sutartis neregistruota V. Ž. pageidavimu.

2. Ginčo žeme L. J. naudojosi iki 2011 metų rudens, kol nuėmė savo derlių, o ne iki 2010 m. gruodžio 25 d., kaip nurodė teismas.

3. Išmokos mokamos ne už turimus žemės plotus, o už pasėlius tuose plotuose. Trečiojo suinteresuoto asmens pasėlių buvimą bylai aktualiu laikotarpiu įrodo pateikta medžiaga. Pareiškėjo pūdymų ar kitokių naudmenų nurodytu laikotarpiu nė vieno patikrinimo metu nerasta.

4. Pareiškėjas 2011 m. pavasarį iš V. Ž. nusipirkęs minėtus žemės plotus, savanaudiškais tikslais paskubėjo deklaruoti neegzistuojančias žemės ūkio naudmenas. Tai reiškia, kad pareiškėjas tyčine neteisėta veika, siekdamas pasipelnyti valstybės institucijos sąskaita, deklaravo žemės plotus, kuriuos dirbo L. J..

IV. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gegužės 2 d. sprendimu atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros ir trečiojo suinteresuoto asmens L. J. apeliacinius skundus tenkino, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo A. J. skundą atmetė.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros 2012 m. vasario 29 d. sprendimo Nr. BR6-1787682, kuriuo pareiškėjui skirta 36 259,91 Lt sankcija už žemės ūkio naudmenų plotų neteisingą deklaravimą bei pritaikyta 13 535,06 Lt ilgalaikė sankcija už plotų pagrindinei išmokos daliai gauti neteisingą deklaravimą (Taisyklių 51.1.5 p.).

Bylos duomenys rodo, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra, administruodama A. J. 2011 m. gegužės 12 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką, nustatė, jog kontroliniame žemės sklype Nr. 203553-3725 pasėlio kodu 5PD-2 deklaruotas laukas Nr. 1 (5,74 ha), kontroliniame žemės sklype Nr. 203553-7815 pasėlio kodu 5PD-2 deklaruotas laukas Nr. 1 (27,73 ha) ir kontroliniame žemės sklype Nr. 203552-1962 pasėlio kodu 5PD-2 deklaruotas laukas Nr. 1 (3,77 ha) persidengia su kito asmens deklaruotais plotais. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas 2011 m. rugpjūčio 12 d. pranešimu dėl deklaruotų duomenų neatitikimo Nr. 1661672 kreipėsi į pareiškėją, prašydamas per 20 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo gavimo datos pateikti neteisingai deklaruotų plotų žemės dirbimo (žemės ūkio veiklą) ir žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) įrodančius dokumentus. Pareiškėjas 2011 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. 11/1 pateikė jo nuosavybės teisę į žemę patvirtinančių dokumentų kopijas. Įvertinęs 2011 m. rugsėjo 5 d. ir 2011 m. gruodžio 6 d. gautą medžiagą, atsakovas nusprendė, jog pareiškėjas neįrodė žemės ūkio veiklos fakto.

Paraiškos gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, mokamą už plotus, 2011 m. pildymo instrukcijos (Taisyklių 2 priedas) 32 punkte išdėstytame pasėlių klasifikatoriuje nustatyta, kad 5PD-2 kodu yra žymimas pūdymas (sideracinis). Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 2 dalimi šiuo atveju teisėjų kolegijai kyla pareiga patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir byloje esančių faktinių duomenų pagrindu teisingai nustatė esmines bylai aplinkybes, susijusias su sideracinio pūdymo laikymu kontrolinių žemės sklypų Nr. 203553-3725, 203553-7815 ir 203552-1962 laukuose Nr. 1.

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, jog išvadą, kad pareiškėjas deklaravo plotus, kuriuose užsiima žemės ūkio veikla, Vilniaus apygardos administracinis teismas grindė VšĮ „Ekoagros“ ekologinės gamybos žurnalo 18 lentele „Ekologiškų produktų realizavimo apskaita“, kurioje nurodyti per laikotarpį nuo 2011 m. liepos 30 d. iki 2011 m. spalio 14 d. realizuoti juodųjų serbentų, kvietrugių ir grikių kiekiai, bei nutarimo dėl ekologinės augalininkystės / gyvulininkystės sertifikavimo išrašu Nr. NUS-U-11-00547, pagal kurį bloko Nr. 206540-3988 lauke Nr. 1, bloko Nr. 206547-1395 lauke Nr. 1, bloko Nr. 210546-2598 lauke Nr. 1 ir bloko Nr. 201547-9412 lauke Nr. 1 yra sertifikuoti juodieji serbentai; bloko Nr. 213546-9524 laukuose Nr. 1–3 sertifikuoti žieminiai kvietrugiai ir pašarinės pupos, o bloko Nr. 213547-8608 lauke Nr. 1 sertifikuoti grikiai.

Pažymėtina, jog šie duomenys visiškai atitinka 2011 m. gegužės 12 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraiškoje kontrolinio žemės sklypo Nr. 206540-3988 lauke Nr. 1, kontrolinio žemės sklypo Nr. 206547-1395 lauke Nr. 1, kontrolinio žemės sklypo Nr. 210546-2598 lauke Nr. 1 ir kontrolinio žemės sklypo Nr. 201547-9412 lauke Nr. 1 kodu 5UO-1 (versliniai (intensyviai prižiūrimi) juodųjų serbentų uogynai) deklaruotą pasėlį; kontrolinio žemės sklypo Nr. 213546-9524 laukuose Nr. 1 ir 2 kodu 5KR-1 (kvietrugiai (vasariniai)) ir lauke Nr. 3 kodu 5PU-1 (pupos (lauko)) deklaruotus pasėlius; kontrolinio žemės sklypo Nr. 213547-8608 lauke Nr. 1 kodu 5GR-1 (grikiai) deklaruotą pasėlį.

Taigi minėti dokumentai nepatvirtina teritorijų, dėl kurių vyksta ginčas, dirbimo fakto. Pildydamas paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką, A. J. deklaravo, kad kontrolinių žemės sklypų Nr. 203553-3725, 203553-7815 ir 203552-1962 laukuose Nr. 1 laiko sideracinį pūdymą, t. y. neaugina žemės ūkio augalų, todėl negalėjo gauti jų derliaus. Biržų rajono savivaldybės administracijos Vabalninko seniūnijos seniūno 2012 m. balandžio 10 d. išduota pažyma Nr. R2-196 „Dėl A. J. žemės dirbimo fakto“, kad kontrolinių žemės sklypų Nr. 203553-3725 ir 203552-1962 laukai Nr. 1 2011 m. rudenį buvo suarti ir apsodinti juodųjų serbentų sodinukais, o kontrolinio žemės sklypo Nr. 203553-7815 laukas Nr. 1 sulėkščiuotas diskinėmis akėčiomis, taip pat nėra pagrindo vadovautis, nes ji neatspindi paraiškos pateikimo metu (pavasarį) buvusios padėties.

Kitų įrodymų skundo teiginiams pagrįsti nei atsakovui, nei teismui A. J. nepateikė.

V. Pareiškėjas A. J. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A442-29/2013 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

Pareiškėjas paaiškina, kad apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimą sužinojo tik 2013 m. birželio 19 d., kai tiesiogiai iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo registruotąja pašto siunta buvo atsiųstas 2013 m. birželio 14 d. pranešimas Nr. A-29-13 dėl prašymo atlyginti teismo išlaidas. Susipažinęs su šiuo raštu, A. J. iš karto kreipėsi į jo interesus šioje byloje atstovavusį advokatą Arvydą Penelį. Tik iš šio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo rašto turinio jam pavyko sužinoti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra priėmęs sprendimą administracinėje byloje Nr. A442-29/2013. Pareiškėjas, nebūdamas teisininkas, iš karto nesusirado kito atstovo, kuris galėtų tinkamai jį atstovauti. Tik 2013 m. rugpjūčio 22 d. su advokatu Pranu Makausku sudarius sutartį Nr. 1702 „Dėl teisinių paslaugų“, buvo kreiptasi į advokatą Arvydą Penelį, kad pastarasis paaiškintų, kokios priežastys sutrukdė informuoti jo tuometį klientą A. J. apie bylos nagrinėjamą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Iš advokato buvo gautas 2013 m. rugsėjo 13 d. pranešimas Nr. 104, kuriame nurodoma, kad A. J. apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimą atstovo buvo informuotas tik 2013 metų liepos mėnesio pirmoje pusėje. Pagal susiformavusią advokato Arvydo Penelio ir jo kliento A. J. bendravimo praktiką, visus gautus dokumentus advokatas nedelsdamas persiųsdavo elektroniniu paštu A. J.. Priežasčių, dėl kurių pareiškėjas nebuvo informuotas nei apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdį, nei apie priimtą sprendimą, advokatas Arvydas Penelis nurodyti negalėjo. Išdėstytos aplinkybės bei jas patvirtinantys įrodymai leidžia teigti, kad pareiškėjas dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo priėmimo dienos per 3 mėnesius nesikreipė dėl proceso atnaujinimo. Taigi terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A442-29/2013 paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl turi būti atnaujintas.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu pareiškėjas paaiškina, kad L. J. pateikta suklastota 2009 m. kovo 6 d. panaudos sutartis; neskirta šios panaudos sutarties rašysenos ekspertizė; jokių bylai reikšmingų aplinkybių neįrodanti PVM sąskaita faktūra; A. J. pateikta 2011 m. vasario 14 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 1701; Biržų rajono savivaldybės administracijos Vabalninko seniūnijos 2012 m. balandžio 10 d. pažyma Nr. R2-196 vienareikšmiai įrodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas 2013 m. gegužės 2 d. sprendimą, netinkamai taikė Taisyklių 37.3.2. punktą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

VI. Prašymas atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti netenkintinas. Procesas neatnaujintinas.

Proceso atnaujinimas yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, griežtai laikantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo taisyklių. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ dvidešimt trečiajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.). Proceso atnaujinimo pagrindai išvardyti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1– 12 punkte.

ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (ABTĮ 156 str. 2 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad jeigu kaip proceso atnaujinimo pagrindas nurodomas padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį, sprendimo ar nutarties buvimas be motyvų ar neteisėtos sudėties teismas (ABTĮ 153 str. 2 d. 8–10 p.), tokios aplinkybės paaiškėjimo (turėjimo paaiškėti) momentas (taigi ir trijų mėnesių termino pradžios eiga) paprastai siejamas su sprendimo byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, įsiteisėjimo (pirmosios instancijos teisme) ar paskelbimo (apeliacinės instancijos teismo sprendimo atveju) momentu (žr., 2009 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P143-84/2009, 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-17/2012).

Nagrinėjamu atveju trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti skaičiuotinas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo, kuris vadovaujantis ABTĮ 145 straipsniu įsiteisėjo jo priėmimo dieną, t. y. 2013 m. gegužės 2 d. Tai reiškia, jog paskutinė prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo diena buvo 2013 m. rugpjūčio 2 d. (ABTĮ 66 str. 3 d.). Bylos duomenys rodo, jog A. J. prašymas atnaujinti procesą vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu buvo parengtas ir paštui įteiktas 2013 m. rugsėjo 19 d. (t. II, b. l. 1-7, 32). Taigi pareiškėjas minėtą prašymą padavė (išsiuntė) praleidęs ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą ir siekia, kad šis terminas būtų atnaujintas.

Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises, ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1644/2012, kt.).

Pareiškėjas prašyme remiasi tuo, kad apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimą sužinojo pavėluotai, nes atstovas pagal pavedimą netinkamai ir ne laiku vykdė jam priskirtas pareigas.

ABTĮ 50 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai administracinės bylos proceso šalis veda bylą per atstovą, visi su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui. Atstovas, gavęs atitinkamus dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti atstovaujamajam ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais dokumentais. Jeigu atstovavimo santykiai pasibaigia, atstovas privalo atlikti šioje dalyje nurodytus veiksmus dėl tų procesinių dokumentų, kurie iš teismo buvo išsiųsti atstovui iki to momento, kai teisme buvo gautas pranešimas apie atstovavimo santykių pabaigą. Jeigu pasibaigus atstovavimo santykiams atstovas dėl objektyvių priežasčių negali įteikti procesinių dokumentų atstovaujamajam, apie tai jis privalo nedelsdamas pranešti teismui ir grąžinti jam gautus procesinius dokumentus.

Iš turimos medžiagos matyti, kad administracinę bylą Nr. A442-29/2013, užbaigtą įsiteisėjusiu teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimu, pareiškėjas vedė per advokatą Arvydą Penelį, su kuriuo 2012 m. balandžio 5 d. sudarė atstovavimo sutartį Nr. V12-20 (t. I, b. l. 5). Skunde (t. I, b. l. 1) ir atsiliepimuose į apeliacinius skundus (t. I, b. l. 142, 144) A. J. pareiškė valią, kad visa korespondencija, susijusi su administracine byla, būtų siunčiama advokato Arvydo Penelio kontoros adresu.

Atsižvelgdamas į tai bei laikydamasis ABTĮ 50 straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gegužės 6 d. raštu Nr. A-29/2013 išsiuntė šio teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo nuorašą advokatui Arvydui Peneliui (t. I, b. l. 155). Remiantis minėtomis aplinkybėmis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo nuorašo įteikimas pareiškėją pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme atstovavusiam advokatui pripažintinas tinkamu teismo baigiamojo akto įteikimu pareiškėjui. Byloje nėra duomenų, jog advokatui skirti teismo procesiniai dokumentai nesant galimybės jų įteikti būtų buvę grąžinti siuntėjui (Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui), advokatas taip pat nesikreipė į teismą, informuodamas apie iškilusias kliūtis supažindinti atstovaujamąjį su gautais dokumentais. Be to, pareiškėjas, žinodamas apie atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros apeliacinio skundo ir trečiojo suinteresuoto asmens L. J. apeliacinio skundo padavimą, turėjo galimybę betarpiškai domėtis teisminio proceso eiga bei asmeniškai kontroliuoti savo paskirto atstovo veiksmus. Kita vertus, netgi darant prielaidą, kad apie teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimą pareiškėjas sužinojo tik 2013 m. birželio 19 d., jis nepagrindė konkrečiais argumentais ir atitinkamais įrodymais, kad egzistavo ypatingos priežastys, dėl kurių, būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, jis objektyviai negalėjo parengti ir paduoti prašymą atnaujinti procesą per likusį laiką, t. y. iki įstatymo nustatyto termino pabaigos.

Pagal ABTĮ 159 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra praleisti įstatymo nustatyti terminai prašymui paduoti arba prašymas nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas nutartimi atsisako atnaujinti procesą. Pripažinusi, kad ABTĮ 156 straipsnyje nustatytas prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, teisėjų kolegija iš esmės nepasisako dėl A. J. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A442-29/2013 vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. J. prašymo atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti netenkinti ir pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A442-29/2013 pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. Ž. ir L. J. dėl sprendimo panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Artūras Drigotas

Virgilijus Valančius