4e107f06-250a-46df-b4dc-54308e067f7b · VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas

                                                                  Baudžiamoji byla Nr. 1-5-305/2013Proceso Nr. 1-06-1-06030-2009-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.2;1.1.7.2.4;2.1.10.1;1.2.14.5.2;1.2.18.10 (S) VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU Vilkaviškis                                                                                                          2013 m. liepos 31 d.

VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant prokurorui Ramučiui Mickui, Arvydui Furmonui, Daivai Kavaliauskienei, advokatui gynėjui L. B., nukentėjusiajam A. J. ir jo atstovui advokatui Renui BradÅ«nui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeTamara J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltinama pagal LR BK 222 str. 1 d., 182 str. 2 d. ir n u s t a t ė : Kaltinamoji Tamara J. L. apgaulingai tvarkė apskaitÄ , o bÅ«tent: bÅ«dama UAB, registruota, direktore, apgaulingai tvarkė UAB „Vėtrungė“ buhalterinę apskaitÄ , t.y. pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX – 574 21 str. 1 d. ir 2 d. bÅ«dama atsakinga už apskaitos organizavimÄ bei apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31 pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 d. reikalavimus, privalėdama apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugoti Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ , taip pat pažeidė 19 str. 2 dalies reikalavimus, privalėdama patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus saugoti Å«kio subjekto nustatyta tvarka, to neorganizavo ir paslėpė UAB ,, “ 2006 metų apskaitos dokumentus: atsiskaitymų su tiekėjais ir pirkėjais registrus; iÅ¡ankstinių apmokėjimų apskaitos registrus; banko dokumentus ir registrus už 2006 m. sausio, vasario ir kovo mėn.; sÄ naudų apskaitos registrus.Be to, paslėpė ir tyrimui nepateikė UAB ,,” 2007 metų apskaitos dokumentus ir registrus: atsiskaitymų su tiekėjais ir pirkėjais, iÅ¡ankstinių apmokėjimų apskaitos registrus, pajamų sÄ naudų registrus; turto ir įsipareigojimų inventorizacijos dokumentus.Be to, paslėpė ir tyrimui nepateikė UAB „ “ 2008 metų apskaitos dokumentų ir registrų: suvestinio registro “Didžioji knyga” už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31; ilgalaikio turto apskaitos registrus už 2008 metus; - banko dokumentus ir registrus už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2008-12-31; atsiskaitymų su tiekėjais registrus už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2008-12-31; atsiskaitymų su pirkėjais registrus už 2008 metus; pajamų –sÄ naudų suvestines; kasos registrÄ už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2008-12-31; turto ir įsipareigojimų inventorizacijos dokumentus; atlyginimų iÅ¡mokėjimo darbuotojams apskaitos registrus; kasos registrÄ už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2008-12-31.Be to, paslėpė ir tyrimui nepateikė UAB ,,” akcininkų visuotinių susirinkimų protokolus, akcininkų knygas, akcijų apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31.To iÅ¡davoje ir dėl minėtų pažeidimų laikotarpiu nuo 2006 m. sausio mėn. 01 d. iki 2008 m. gruodžio mėn. 31 d. negalima visa apimtimi (iÅ¡ dalies) nustatyti UAB „ “ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros, t.y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 222 str. 1 d.Be to, ji sukčiavo, o bÅ«tent: bÅ«dama UAB ,,“ akcininke ir eidama direktorės pareigas, siekdama parduoti įmonės akcijas, apgaule, prieÅ¡ pasiraÅ¡ant UAB “ “ akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, akcijų pirkėjui A.

J. pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB ,, “ finansinius rodiklius, tikslu jį įtikinti, kad UAB ,, “ finansiniai rodikliai yra žymiai geresni, nei tai yra realiai, t. y.: akcijų pirkėjui A. J. pateikė UAB ,, “ balansÄ už 2007 metus, kuriame padidino 115981 Lt ilgalaikio turto ir 149542 Lt nuosavo kapitalo vertes, bei sumažino mokėtinas sumas ir įsipareigojimus 33561 Lt, nei tai yra oficialiame balanse už 2007 m., pateiktame Valstybinės mokesčių inspekcijos VilkaviÅ¡kio skyriui; taip pat akcijų pirkėjui A.

J. pateikė UAB ,, “ pelno (nuostolio) ataskaitÄ už 2007 metus, kurioje padidino pelno prieÅ¡ apmokestinimÄ sumÄ 27293 Lt, nei tai yra oficialioje pelno (nuostolio) ataskaitoje už 2007 metus, pateiktoje Valstybinės mokesčių inspekcijos VilkaviÅ¡kio skyriui; taip pat nuslėpė duomenis apie įmonės akcininkÄ E. R., įmokėjusį už akcijas 56 500 Lt. To iÅ¡davoje ir dėl minėtų aplinkybių bei veiksmų, apgaule 2008-05-21 buvo sudaryta UAB ,,” akcijų pirkimo - pardavimo sutartis 716 000 Lt sumai, kurios pagrindu Tamara J.

L. savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ 500 000 Lt turtÄ , kuriuos A. J. sumokėjo avansu už perkamas UAB ,,” akcijas, tuo padarydama A. J. 500 000 Lt turtinę žalÄ , t.y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.Kaltinamoji Tamara J. L. ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino ir parodymus duoti atsisakė. Teisminio posėdžio kaltės nepripažinusi davė prieÅ¡taringus parodymus ir paaiÅ¡kino, kad Å¡ių nusikaltimų ji nepadarė, bei parodė, kad: 1991-10-21 d., su sutuoktiniu įsteigė UAB „ ".

Pagrindinė bendrovės veikla buvo mažųjų pramoginių, medinių burinių ir irklinių laivų statyba remontas ir tiekimas. Pradėjo gaminti nuo vienetų, vėliau įsigijo pastatus, juos rekonstravo ir taip ėjo į rinkÄ . SavarankiÅ¡kai išėjo į užsienio rinkÄ , dalyvavo parodose, didino apyvartÄ . Pradėjo bendradarbiauti su užsieniu, atsirado paklausa PrancÅ«zijoje, Olandijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Slovakijoje, Rusijoje. Pradirbę 17 metų be atostogų, be poilsio, suprato, kad taip dirbdami praras savo sveikatÄ .

Be to, didėjant paklausai nebuvo galimybės daugiau plėstis, trÅ«ko kvalifikuoto darbo, be to pradėjo trÅ«kti žinių, atsirado kalbos barjeras. Todėl nutarė 2007 metų pabaigoje parduoti verslÄ , kadangi viskas jau buvo įsukta, todėl reikėjo, kad prie įmonės vairo stotų iÅ¡silavinę žmonės, mokantys kalbas, ir kad toliau galėtų tęsti verslÄ . Kadangi neturėjo jokio supratimo, kiek galima praÅ¡yti už verslÄ , 2007 metų pabaigoje ar 2008 metų pradžioje kreipėsi į nepriklausomÄ turto ir verslo vertintojÄ K Marijampolėje.

Jis atvyko, atliko analizę, ir pateikė iÅ¡vadas, kad jų turto vertė yra 1 milijonas 900 tÅ«kstančių litų. UAB" Invesven house", sudarė akcijų pardavimo tarpininkavimo sutartį. Tai buvo 2008-03-15 d. IÅ¡ ten atvykęs finansų analitikas L. K. atliko viso verslo finansų analizę. Po to paskambino iÅ¡ Invesven Huse, ir pasakė, kad atvyko pas juos pirkėjas A. J., buriuotojas, kuris pasirašė su jais konfidencialumo sutartį ir atvyks į įmonę, susipažinti su įmone. J atvykus, vyras jį supažindino su gamyba ir visa padėtimi, be to jis pasakė, kad jį domina Å¡is verslas ir jis gali pirkti šį verslÄ .

Todėl nutarė jam verslÄ parduoti. 2008m. balandžio mėnesį, jis atvyko su asmeniu, kurį jis pristatė, kaip savo finansų analitikÄ ir kad jis atliks savo finansinį įvertinimÄ . Todėl jį pristatė buhalterei. Jie kalbėjosi, jis atliko analizę, bet jokios medžiagos apie tÄ analizę ji neturėjo. Po kiek laiko atvyko J ir jiems pasiÅ«lė 716 tÅ«kstančių litų už verslÄ . Jis surašė akcijų pirkimo sutartį ir mums atvežė susipažinti. Susipažinus paklausė kas jÄ sustatė, Å¡is pasakė, kad tai padarė juristas.

Perskaičius kiek suprato, juos tokia sutartis tenkino, ir sutartį pasirašė. Vėliau, pagal akcinių bendrovių įstatymÄ , akcininkai pageidavo suÅ¡aukti neeilinį akcininkų susirinkimÄ . Todėl birželio 26 dienÄ , suÅ¡aukė visuotinį akcininkų susirinkimÄ , kurio metu pareiÅ¡kė, kad pageidauja bÅ«ti atÅ¡aukta iÅ¡ direktorės pareigų. Visuotinis akcininkų susirinkimas jÄ atleido iÅ¡ direktorės pareigų, ir nutarė perraÅ¡yti akcijas A. J.. Apie kÄ buvo atžymėta akcininkų knygoje, buvo perraÅ¡ytas akcijų kiekis, kuris atitinka sumai, kuriÄ J pervedė, tai buvo 67,5 procento akcijų.

Akcininkų knygoje buvo pažymėta, kad vėliau bus perraÅ¡ytos visos akcijos, kai bus padarytas paskutinis įnaÅ¡as už akcijas. O pagal akcijų pirkimo paradavimo sutartį antras įnaÅ¡as, bus padarytas už 120 dienų, nuo akcijų pirkimo pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo, tai turėjo bÅ«ti apie rugsėjo pabaigÄ . J pasirašęs akcijų prikimo pardavimo sutartį, ir pravedęs pirmÄ Ä¯naÅ¡Ä , praktiÅ¡kai ėmėsi vadovauti įmonei. Jai jokio darbo jis nesiÅ«lė, kad ji eitų direktorės pareigas nebuvo jokios kalbos.

Kito vadovo jis neskyrė, todėl suprato, kad jis imasi vadovauti įmonei, nes jis nuo pat sutarties pasiraÅ¡ymo, skirstė darbus. Gamybos direktoriui A. L. jis davė užduotis gaminti gaminius, vedė derybas su darbininkais dėl atlyginimo, ir į įmonės kasÄ , kaip akcininkas, pravedė pinigus. Pervedė savo lėšas, 2008-07-14, 07-15, 07-30, 08-14, 08-28d., pervedė į įmonės kasÄ 110 tÅ«kstančių litų. Jis užsakinėjo medžiagas, pirmas jo vizitas buvo į medienos įmonę „", užsakyti medžiagas, vėliau užsakinėjo laiptus, vykdė visas funkcijas.

Vėliau jis suorganizavo parodÄ Nidoje ir ten dalyvavo 2008m. liepos mėnesį. Vėliau vežė gaminius į parodÄ PrancÅ«zijoje, Olandijoje ir Rusijoje. 2008m. rugpjūčio mėnesį, dienos negali pasakyti, į įmonę jis atvedė A. J. ir pristatė, kad A. J. toliau vadovaus įmonei. Ar jis buvo formintas, Å¡ito nežino. Ji irgi pastoviai dar ateidavo į įmonę, nes ji buvo įmonės paskolos laiduotoja. A. J., kada pasiraÅ¡inėjo sutartį, sakė, kad persiraÅ¡ys tÄ laidavimÄ , bet deja, to nepadarė.

Ji ateidavo tik dėl tų funkcijų, kurių prašė J, arba J. Jie ruošėsi parodai, o ji turėjo patirties kaip forminti dokumentus. Todėl ateidavo, tvarkydavo tuos dokumentus. Kai jie iÅ¡važiuodavo, ar jų nebÅ«davo, prašė daryti ir kitus darbus. Prašė, kad ji važiuotų į LenkijÄ parvežti burių ar kitų gaminių. Å iuos darbus ji atliko. 2008m. rugsėjo mėnesį, atvykusi Valstybinės mokesčių inspekcijos inspektorė pasakė, kad nori atlikti patikrinimÄ . Jos paklausė už kurį laikotarpį, ji jai pasakė, kad už 2007metus ir 2008 metų pirmÄ pusmetį.

Tuo metu įmonėje naujų vadovų nebuvo, todėl ji atėjusi supažindino inspektorę su gamyba, o su ja toliau dirbo buhalterė, atliko patikrinimÄ surašė aktÄ , akte nusižengimų nebuvo, buvo pateikti visi dokumentai. Reikėjo ant tų aktų pasiraÅ¡yti, nes nuo rugsėjo 17 d. nauji sÄ vininkai iÅ¡vyko į užsienį į parodÄ , o buhalterė buvo iÅ¡leista atostogų ir iÅ¡vyko į TurkijÄ . Jai paskambino ir paprašė, kad ji tÄ laikotarpį bÅ«tų įmonėje, todėl ji ir buvo.

Tačiau ji neatliko jokių finansinių operacijų, buvo įvesta internetinė bankininkystė, ji nemokėjo naudotis, prie jokių sÄ skaitų nepriėjo, todėl operacijos, kurios buvo labai svarbios įmonei, dėl darbininkų atlyginimų, atsiskaitymas su SODRA, mokesčių inspekcija, ji tas operacijas atliko per savo asmeninę sÄ skaitÄ . Buvo atkrauta produkcija į PrancÅ«zijÄ , PrancÅ«zijos atstovas ja pasitikėjo, todėl jai sutikus, jis jai į asmeninę sÄ skaitÄ parvedė pinigus ir ji viskÄ , dar dalį ir savo pinigų, viskÄ sumokėjo.

Su J jai daugiau neteko matytis. Kada grįžo J jam pasakė, kad Å¡itaip daryti negalima. Jie pradėjo neatsiskaitinėti su banku, nemokėjo palÅ«kanų, investicinė paskola buvo paimta iki 2013 metų, su valstybės garantija, pusę 50 procentų paskolos palÅ«kanų dengė valstybė, kitÄ pusę dengė savivaldybė. PriekaiÅ¡tavo, kad produkcijÄ reikia realizuoti, nes pilnas sandėlis produkcijos ir reikėjo tartis, nes ta sistema buvo lanksti, ir buvo viskÄ galima sutvarkyti. J jai pareiÅ¡kė, kad jis viskÄ spręs. Jis jÄ iÅ¡vijo.

Ji išėjo, bet atėjus kitÄ rytÄ ir pareiÅ¡kė, kad vėl grįžo. Atėjo nes reikėjo perimti dokumentus, bet J pareiÅ¡kė, kad jį J perimti dokumentus neįpareigojo ir jis jokių dokumentų neperims. Be to įmonė veikė, dirbo buhalterė, kuri viskÄ Å¾ino ir ji viskÄ tvarkė. Nuo tos dienos ji įmonėje daugiau nebuvo. Jie toliau vykdė gamybÄ , nes yra duomenų, kad gruodžio paskutinėm dienom, jie dar ėmė medžiagas iÅ¡ tiekėjų, vežė gaminius į užsienį, dalyvavo parodose. 2009m. gegužės mėnesį, J padavė ieÅ¡kinį į Lietuvos valstybinį arbitražinį teismÄ , su reikalavimu, kaltinimu, kad ji apgaulės bÅ«du iÅ¡ jo pasisavino 500 tÅ«kstančius litų.

Su pareiÅ¡kimu, kad ji jam tuos pinigus grÄ Å¾intų, ir dar plius 100 tÅ«kstančių litų, kuris eina jai kaip bauda. Visas ieÅ¡kinys jai buvo 600 tÅ«kstančių litų, nutraukiant akcijų prikimo pardavimo sutartį. Arbitražinio teismo vyko 3-4 posėdžiai, vieno posėdžio metu A. J., jo advokatas, pateikė teismui skundÄ kuris yra byloje,motyvas ir argumentai tokie patys, kurie buvo arbitražinio teismo medžiagoje. Advokatas paprašė sustabdyti arbitražinį teismÄ tol kol, nebus iÅ¡nagrinėtas Å¡itas skundas.

Arbitražinis teismas susipažino su skundu ir tÄ skundÄ atmetė, kadangi medžiagos įrodyti visiems kaltinimo reikalavimams arbitražinio teismo medžiagoje pakako. Arbitražinis teismas savo nutartimi 2009-11-03d., priėmė sprendimÄ atmesti J skundo reikalavimus, ir priteisė iÅ¡ jo 128 tÅ«kstančius litų, jos naudai. To J iki Å¡ios dienos neįvykdė. Teismas pasibaigė 2009-11-03 dienÄ , o 2010-01-10 dienÄ , A. J. paskiria direktoriumi A. J., vasario pradžioje perleidžia visas UAB „ " paprastÄ sias vardines akcijas.

Balandžio mėnesį skelbiamas aukcionas, iÅ¡pardavimas visos produkcijos, kuri buvo įmonėje. Visos produkcijos rinkos vertė buvo apie 450 tÅ«kstančių litų. O visÄ produkcijÄ parduoda už 20-22 tÅ«kstančius litų. Ä® aukcionÄ nebuvo leidžiami paprasti paÅ¡aliniai asmenys, tik tie kuriuos pristatė savininkas. Jai yra žinoma, kad aukciono metu dalį gaminių, nusipirko pats A. J., ir kiti iÅ¡ Kauno žmonės. Buvo labai keista, kad laivÄ , kuris yra iÅ¡ raudonmedžio, kurio rinkos vertė yra 4-5 tÅ«kstančiai eurų, nusipirkti už 500 litų, jei vien tik nerÅ«dyjantys medvaržčiai kainuoja 800 litų.

LaivÄ , naujÄ , 10 metrų ilgio, kur įmontuotas variklis, 50 tÅ«kstančių vertės, nusipirkti už 5000 litų. Vėliau, iÅ¡pardavus visÄ produkcijÄ , J paskelbė įmonės bankrotÄ . Ji buvo pastoviai Å¡antažuojama, buvo moralinis Å¡antažas. Visa korespondencija buvo nukreipiama jos namų adresu. Visi tiekėjai, kuriems įmonė buvo skolinga, buvo nukreipiami jos namų adresu. VisÄ korespondencijÄ , kuriÄ gaudavau įmonės V vardu, ji registruotu laiÅ¡ku siųsdavai atgal. Vėliau, ji tÄ korespondencijÄ dėjo atgal į dėžutę, arba jos nepriimdavo.

Po to parašė raÅ¡tÄ paÅ¡tui, kuriame nurodė, kad nepriims daugiau korespondencijos, dodėl nustojo jÄ siųsti. A. J. dar 2009 metais, įsteigė prie Kauno parkavimo namų, kur jis buvo direktorius ir savininkas įsteigė UAB "", kuri gamino tuos pačius gaminius, kuriuos gamino V. Po bankroto Å¡ita įmonė buvo perregistruota į VilkaviÅ¡kio rajono Uosių kaimÄ , pas buvusį V darbininkÄ T. Internetinėje parduotuvėje pastoviai buvo pardavinėjami gaminiai kuriuos nusipirko iÅ¡ V. V niekada nenusižengė įstatymui, visa apskaitos dokumentacija, visa buhalterinė apskaita, buvo tvarkoma taip kaip reikalauja Lietuvos buhalterinės apskaitos įstatymas.

Buvo sudaryta ir patvirtina apskaitos politika, ir pagal tÄ politikÄ buvo vedama visa dokumentacija. Ji ėmė paskolas ir didžiules investicijas, ir bankas atliko tokį patikrinimÄ , jeigu bÅ«tų kas nors netikę, jie nebÅ«tų suteikę tokių paskolų su valstybės garantija. Visa dokumentacija buvo saugoma V patalpose, buvo seifas, dokumentai, tie kurie reikalauja, griežtos apskaitos ir griežto saugojimo, buvo laikomi seife. Kiti dokumentai akcininkų susirinkimo protokolai, akcininkų knyga, kasos pajamos orderiai, visÄ dokumentacijÄ vedė ir tvarkė buhalterė, kuri tikrai tai darė sÄ Å¾iningai.

Visos bylos buvos susegtos, suruoÅ¡tos archyvavimui, sunumeruotos ir visos buvo sudėtos spintoje. Buvo vedama ir Didžioji knyga, buhalterė sustatinėjo balansÄ , ji pati to nedarė, patikrinimÄ vykdydavo pagal DidžiÄ jÄ knygÄ . Kai ji išėjo visa dokumentacija buvo, jos niekas neperėmė, o kur ji dingo, nežino. Ji susipažino byloje ir pas administratorių, kokie dokumentai yra ir kokių trÅ«ksta, tai visos įmonės techninės dokumentacijos, standartų, kokybės vadybos sistemos, aplinkos apsaugos vadybos sistemos, Å¡ių dokumentų visiÅ¡kai nėra.

Juos be abejo pasiėmė nauji savininkai, ir jie vykdo toliau gamybÄ . Ji jokio nusikaltimo nepadarė, elgėsi sÄ Å¾iningai, norėjo, kad jie dirbtų, nes tai įmonei atidavė pusę gyvenimo, įmonė buvo kaip kÅ«dikis. O kad ji taip sugriuvo, ji ir Å¡iandien negali atsitokėti. Nukentėjusysis A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2008 m. gegužės mėn. 21 d., pasirašė akcijų pirkimo pardavimo sutartį su T. L., bei jos vyru A. L.. Už visas akcijas jis turėjo sumokėti 716 000 Lt. 2008-06-12 pervedė į T.

L. asmeninę sÄ skaitÄ 500 000 Lt, tačiau T. L. ir A. L. savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė tinkamai, t.y. akcijų jam neperdavė, o bendrovės ekonominė padėtis bei realÅ«s bendrovės veiklos rezultatai, kardinaliai skyrėsi nuo jam raÅ¡tiÅ¡kai pateiktų prieÅ¡ sudarant bendrovės akcijų pirkimo pardavimo sutartį. Taip pat jam neperdavė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų. Kadangi T. L. ir A. L. pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus ir jis 2008 m. rugsėjo mėn. raÅ¡tiÅ¡kai informavo, jog nutraukia bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir pareikalavo grÄ Å¾inti jam sumokėtÄ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties kainos dalį, bei sumokėti baudÄ už netinkamai savo sutartinių įsipareigojimų vykdymÄ .

Ä®sigydamas UAB „“ akcijas, jis pardavėjams Tamarai ir A. L. pervedė 500 000 (penkis Å¡imtus tÅ«kstančių ) litų, taip pat į įmonę yra įnešęs apie 150 000 (Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių) litų. Akcijas pardavė už 10 000 (deÅ¡imt tÅ«kstančių) litų, dėl blogos įmonės padėtis. Jam yra padaryta 640 000 (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių ) litų turtinė žala. ( T.

7. b.l. 33-35, 79-81, 89-91), bei papildimai teisme paaiÅ¡kino, kad 2008m. internetinėje svetainėje surado skelbimÄ , kad parduodama įmonė. Nuvykus į V įmonę susipažinti su akcininkais, su įmone, pasiÅ¡nekėjo, viskas patiko. Gal jau antro vizito metu, paprašė, kad pateiktų dokumentacijÄ , kad galėtų susipažinti su skaičiais, su finansais. Jam pateikė balansÄ , visas ataskaitas, kiek pats sugebėjo viskÄ pasižiÅ«rėjo, bet visgi paprašė kompanijos, kuri užsiima finansine analize, kad specialistai įvertintų visÄ situacijÄ , nurodytų teisingÄ sumÄ .

Gal apie pora mėnesių vyko visas perdavimas. Kai apsisprendė dėl sumos, jÄ pasiÅ«lė akcininkams, sudarė sutartį, kurioje įvardino sumÄ . Å i įmonės veikla yra specifinė, o jis tos veiklos negalėjo, taip greitai iÅ¡mokti, todėl buvo sutarę su savininkais, kad jie dar du metus dirbs, vadovaus, užpirkinės medžiagas. Sutartyje buvo numatyti ir punktai, kad jeigu eigoje iÅ¡lystų kažkokie neatitikimai balanse, ar dar kur, ir ta sutartis bus nutraukiama. Dar buvo ir paraÅ¡yta, kad jis neapmokės visos sumos, suma sumokėta buvo protinga, nes jeigu kas nors iÅ¡lystų, kokie negeri dalykai.

Trijų mėnesių laiko susipažinti galvojo užteks ir jeigu viskas gerai apmokės likusiÄ dalį. Jautėsi teisiÅ¡kai apsidraudęs. Eigoje pirmÄ mėnesį viskas dar buvo gražu, gerai, o po to kreditorius pradėjo reikÅ¡ti didžiules pretenzijas, buvo uždėtas areÅ¡tas, o jis dar normaliai nebuvau pradėjęs dirbti. Be to, į įmonės veiklÄ buvo investavęs savo asmenines lėšas 150 tÅ«kstančių per kelis kartus. Bet kol dar su jais gerai sutarė, jie sakė viskas susitvarkys.

Jam tai buvo didžiulės sumos. Visos bėdos prasidėjo, kai jis paprašė nutraukti sutartį, nes ji visiÅ¡kai neatitiko tai kÄ jie kalbėjom. Visa realybė neatitiko to kÄ buvo sutarę. Jie atsisakė padėti, nenorėjo dirbti, o jis matė jau gresiančiÄ problemÄ . Jis tada kreipėsi dėl sumos sumažinimo. Du tris mėnesius ten važinėjo, domėjosi, bet kai pamatė, kad Å¡i įmonė paskendusi bėdose. Matė tik vienÄ iÅ¡eitį, nutraukti sutartį. Sutartyje mokėjimai buvo numatyti su tarpais ir jam tų trijų mėnesių bÅ«tų užtekę.

Jis galvojo, kad su akcininkų pagalba viskÄ gerai įsisavins. Bet konfliktinė situacija prasidėjo daug anksčiau. Jis negalėjo per tris mėnesius gerai veikiančios įmonės, dar įneÅ¡damas savo pinigų, jos sunaikinti. Jis neturi su tuo suriÅ¡to jokio verslo, nepardavė nei vienos valties, nepaėmė nei vienos technologijos. A. J. toje įmonėje oficialiai nedirbo. Jis tik buvo papraÅ¡ytas, kaip žmogus sugebantis vykdyti verslÄ , mokantis kalbas, kad bÅ«tų greta akcininkų, galėtų susipažinti su Å¡ita veikla.

Jam nebuvo pavesta joks vadovavimas, jokių dokumentų tvarkymas. Jis važiavo, ir nežinojo atsakymo, ar jis iÅ¡ vis užsikabins už Å¡io verslo, ar ne. Akcininkai pamatė, jiems užteko tų pinigų kuriuos jie gavo, trauktis jiems atgal nebuvo kaip, praėjo kalbos per kelis mėnesius per miestÄ , per klientus, kad keičiasi akcininkai, visi kas turėjo pretenzijų kreipėsi. Akcininkai atsisakė spręsti Å¡ituos klausimus, paliko kaip ir naujam akcininkui, skambina jam, nors jis nebuvo nepasirašęs nei vieno priėmimo dokumento.

Niekas nenorėjo gilintis į šį reikalÄ . Pradėjo važinėti skolininkai ir reikalauti. Jam tik kiÅ¡o tuos popierius, kad pasiraÅ¡ytų, nes kaltinamoji sakė, kad nori iÅ¡eiti, liepė skirti kitÄ direktorių, liepė eiti įsiregistruoti akcijas. Jis jai pasakė, kad nieko nesiraÅ¡ys. Gailisi, kad nieko nekvietė, nefotografavo, nefilmavo, o viskas bÅ«tų buvę kitaip. Buvo žodinis susitarimas, kad du metus niekas nesikeičia, kad ji lieka vadovauti tai įmonei, o jos vyras A buvo gamybininkas, kad jis liks gamyboje, savo pareigose.

Nieko neįforminom, nes niekas nesikeitė, asmenys pasikeitė, vadovas tai liko tas pats. Per tÄ laikotarpį nebuvo sprendžiami jokie klausimai, dėl atleidimo, nes T vykdė tas pačias pareigas. PraÅ¡o priteisti 500 tÅ«kstančių litų kurios buvo pravesta į sÄ skaitÄ už akcijas, 150 tÅ«kstančių litų kuriuos įnešė į įmonę ir 200 tÅ«kstančių litų neturtinė žala. Nes per tiek metų įsigijo galvos skausmÄ , turėjo neplanuotų iÅ¡laidų, mokėjo advokatams, važinėjimams, skolinosi tuos pinigus, todėl priskaičiuodavo jam ir palÅ«kanas.

Jis neturėjo įmonės raktų, įmonės kodų, seifo, kabineto raktų. Dokumentų niekada neėmė niekur, jam jų nereikėjo. Pažeidimai buvo akivaizdÅ«s. Apie įmonės perėmimÄ nebuvo jokios kalbos.Liudytoja M. L. ikiteisminio tyrimo parodė, kad ji nuo 2002 m. birželio mėn. 13 d. iki 2008 m. gruodžio mėn. 14 d. dirbo UAB “” buhalterės pareigose ir tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitÄ . Ä®monei iki 2008 m. rugsėjo mėn. pabaigos, vadovavo direktorė T. L., kuri pasiraÅ¡ydavo ant buhalterinių dokumentų kaip direktorė, o jos vyras A.

L. buvo gamybos direktorius ir Å¡ioje bendrovėje dirbo iki 2008-10-17. Taip pat nurodė, kad nuo 2008 m. rugsėjo pabaigos T. L. nors ir bÅ«dama oficialiai bendrovės direktore darbe nesirodė. 2008 m. gruodžio mėn. 14 d. ji išėjo iÅ¡ darbo ir visus buhalterinius dokumentus paliko įmonės patalpose, esančiose darbo kabinete. Buhalterinės apskaitos dokumentų, išėjus iÅ¡ darbo niekam neperdavė, kadangi nebuvo kam perduoti. IÅ¡einant iÅ¡ darbo, ji užrakino savo kabinetÄ su buhalteriniais dokumentais, pridavė signalizacijÄ ir daugiau tose patalpose niekada nebuvo.

Iki jai išeinant iš darbo ji turėjo pagrindinių durų, vartų bei kabineto raktus, kuriuos ji 2009-02-23 paštu išsiuntė UAB “” direktorei L. L. ( T.

7. b.l. 13-15, 29-30, 44-46, 114-117), bei teisme papildomai paaiÅ¡kino, kad “dirbau įmonėje nuo 2002 metų, 6 metus. Girdėjau, kad vyko akcijų pardavimas, ir daugiau nieko nežinau. Apie sandorius negirdėjau, juose nedalyvavau. Su direktore sėdėjau viename kabinete, ir nori nenori klausai kÄ kalba. Ar kÄ nors konkretaus girdėjau, negaliu pasakyti, nes tai vyko jau seniai 2008m. birželio mėnesį. AÅ¡ sužinojau, kad yra akcijų pirkėjas, buvo atvykęs J. AÅ¡ jį gal du kartus mačiau.

J atvykęs pirmÄ karatÄ Ä¯ įmonę kalbėjosi su direktore, duomenų apie finansinius reikalus jis neprašė. Buvo kalba, gal rugpjūčio mėnesį su J, nes jis ruošėsi plaukti apie pasaulį, ir jie kalbėjosi, kad direktorė, kaip vadovavo, taip ir vadovaus įmonei. O kai grįš po tų kelionių, tai bus ar darbuotojų perdavimas ar įmonės, aÅ¡ tikrai neįsidėmėjau. AÅ¡ mačiau, kad jau kažkas vyksta, tai aÅ¡ paraÅ¡iau praÅ¡ymus, vienÄ atleisti iÅ¡ darbo, o kitÄ atostogų direktorės L vardu.

PraÅ¡ymai buvo užregistruoti. Mane atostogų iÅ¡leido. Ä®sakymas dėl atostogų turėjo bÅ«ti suraÅ¡ytas. AÅ¡ jų neraÅ¡iau. Juos raÅ¡ydavo direktorė. Po atostogų grįžau rugsėjo 26 d., tai įmonei dar vadovavo direktorė. Tuo metu aÅ¡ dar nebuvau atleista iÅ¡ darbo. Mane iÅ¡ darbo atleido teismas. AÅ¡ dirbau buhaltere, ant dokumentų pasiraÅ¡inėjo direktorė. Už dokumentų saugojimÄ buvo atsakinga direktorė, man jų niekas niekada nedavė. AÅ¡ dokumentus tvarkiau, buvo spintos, buvo viskas sudėta.

Raktus turėjo direktorė, meistras P ir L. Ä® seifus galėjo įeiti tik direktorė. Kai aÅ¡ išėjau iÅ¡ darbo dokumentų perdavimo nebuvo, nes nebuvo kam juos perduoti. Dokumentų nebuvau ir perėmusi, kad juos galėčiau kam nors perduoti. Jie kaip ten stovėjo taip ir liko.Liudytojas A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2008 m. kartu su savo žmona T. L. pardavė UAB ,,”, įm. kodas akcijas A. J.. Sutartyje buvo numatyta, kad visa akcijų pardavimo kaina yra 716 000 Lt. A. J. 2008-06-12 pervedė į žmonos asmeninę sÄ skaitÄ 500 000 Lt., tačiau likusios sumos iki Å¡ios dienos nėra sumokėjęs. 2008-06-25 visuotinių akcininkų susirinkimo sprendimu buvo atÅ¡aukta mano žmona iÅ¡ direktorės pareigų ir su ja nuo 2008-06-25 buvo nutraukta darbo sutartis.

Jis UAB ,,” dirbo direktoriumi gamybai ir šiose pareigose dirbo iki 2008-10-17. Jam dirbant, jis turėjo visų patalpų raktus, tame tarpe ir buhalterijos kabineto ( T. 7 b.l. 8-9), be to papildomai teisme paaiškino, kad kaltinamoji yra jo žmona, parodymus duoti sutinka ir paaiškino, kad dirbo gamyboje. Gegužės mėnesį sugalvojo parduoti įmonę dėl sveikatos. Birželio mėnesį akcijas pardavė J. Jis ir toliau liko dirbti gamyboje. J atvažiuodavo, duodavo gamybines užduotis, jis darė laivus.

Liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje J atvežė A. J., pristatė kaip gamybos vadovÄ , direktorių. Tada Å¡is pradėjo duoti užduotis. Jis įmonėje dirbau iki spalio 15d. IÅ¡ pradžių darbus skirstė jis pats, o paskui pradėjo ir A skirstyti. Jis sakęs, kad jeigu čia nereikalingas, paduoda pareiÅ¡kimÄ ir iÅ¡eina iÅ¡ darbo. Todėl parašė pareiÅ¡kimÄ , jam uždėjo rezoliucijÄ ir jis išėjo iÅ¡ darbo. RezoliucijÄ uždėjo J, nes buvo direktorius. Jis direktorius buvo oficialiai, turėjo vizitinę kortelę.

Jį jam pristatė kaip vadovÄ ir jam niekas daugiau nebuvo įdomu. Jis buvo akcininkas. VisÄ dokumentacijÄ tvarkė žmona, aÅ¡ jis dirbo gamyboje. Dalyvavo pirkimo pardavimo sutarties pasiraÅ¡yme. Derino visas sÄ lygas. J atvežė sutartį, paliko, o jie iÅ¡analizavo. Jiems sutarties sÄ lygos tiko. Kai sumokėjo pirmÄ Ä¯mokÄ , perrašė akcijas. O daugiau nieko negali paaiÅ¡kinti, nes nelabai gilinosi į Å¡ituos reikalus. Jis pasitikėjo savo žmona, todėl ji tvarkė tuos dokumentus. Po akcijų pardavimo, birželio pabaigoje buvo suÅ¡auktas visuotinis akcininkų susirinkimas ir žmona buvo atleista iÅ¡ direktorės pareigų, pagal jos pageidavimÄ .

Daugiau ji nedirbo direktore. Jos niekas dar padirbėti neprašė. NaujÄ vadovÄ atvežė ar liepos pabaigoje, ar rugpjūčio pradžioje. ViskÄ tvarkė J, jis skirstė darbus, ėjo į bankus. O jis buvo tik gamybos vadovas. IÅ¡ darbo jį atleido J, pačiam praÅ¡ant. Jis uždėjo rezoliucijÄ . Buvo gal spalio 15d. Iki spalio 15 d. dirbo ceche su žmonėmis. Žmona pagal visuotinį akcininkų susirinkimÄ , jos praÅ¡ymu buvo atleista iÅ¡ darbo. Ar buvo tai suderinta su nauju akcininku, nepamena.

Žmona atleista iÅ¡ darbo birželio mėnesį, o naujas direktorius J atėjo liepos pabaigoje, ar rugpjūčio pradžioje. Nuo birželio mėnesio iki rugpjūčio įmonei vadovavo J. Jis jokių dokumentų netvarkė, nieko nepasirašė. KÄ J pasiraÅ¡inėjo, nežino. Jis jam atneÅ¡davo sÄ raÅ¡Ä kokių valčių ir kiek reikia, ir viskas ir jis dirbo. Ar žmona per tÄ laikÄ kokius veiksmus atliko, nežino. Ji ateidavo į įmonę. Ji buvo suinteresuota, nes jie buvo iÅ¡ banko paėmę didžiulę paskolÄ , ir jai rÅ«pėjo tas dalykas, visas įmonės veiksmas.

Ji buvo atsakinga, tas laidavimas ir stovi ant jų galvos. Iki spalio mėnesio nuo įmonės raktus turėjo jis. Dar raktus turėjo buhalterė. Ar naujas direktorius turėjo raktus, jis negali pasakyti. Jaisnkas ir J gal neturėjo, nes jie neatrakindavo įmonės, o J atvažiuodavo vėliau. Buhalterė ateidavo anksčiau. Žmonos kaip direktorės asmenine sÄ skaita nesinaudojo. Kas naudojosi jos asmenine sÄ skaita nežino. Naudojosi tik įmonės sÄ skaitomis.Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2008 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje jo pažįstamas A.

J. pasiÅ«lė jam pradėti dirbti eksporto vadybininku UAB . Jis su A. J. pasiÅ«lymu sutiko, norėjo pabandyti, pasidomėti galimybėmis. 2008 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, dienos tiksliai pasakyti negali, kartu su A. J. nuvyko į UAB ,. Bendrovėje stebėjo gamybos procesÄ , bendravo su darbininkais dėl technologinio proceso, bendravo su bendrovės direktore T. L., bei gamybos vadovu A. L.. Visai bendrovės veiklai vadovavo T. L.. Jis UAB ,,” patalpose lankėsi nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. pabaigos iki 2008 m. gruodžio mėn. vidurio, todėl žino, kad nuo 2008 m. spalio mėn. pradžios bendrovės direktorė T.

L. darbe nebesirodė, todėl bendrovė liko be vadovo ( T.7.b.l. 53-55, b.l. 56-58), bei papildomai teisme paaiÅ¡kino, kad žino, kad kaltinamoji yra kaltinama dėl svetimo turto iÅ¡Å¡vaistymo, o nukentėjusysis yra A. J.. Žino, nes dalyvavo apklausose. Apie įmonę Vėtrungė yra žinoma nuo 2008 m. vasaros, kai A. J. pasiÅ«lė dirbti vadybininku. Važiavo į įmonę, dalyvavo parodose. Tačiau įformintas nebuvau, nes tik formaliai vykdė priežiÅ«rÄ , tai apkalbėjo ir su J. J jam sakė, kad perka įmonę.

Vizitinė kortelė atsirado vėliau, kaip jam buvo liepta važiuoti į parodas, nes J sakė reikia turėti kažkokį dokumentÄ . Planavo dirbti toje srityje. Važiavo kaip įgaliotas J asmuo, bet buvo tik žodinis susitarimas. Ä®monėje nieko neveikė, tik susipažino su įmone, domėjausi kokie čia darbai, nuo ko reikės pradėti dirbti. Ä® įmonę atvyko rugpjūčio pabaigoje gal 25-26 d. ir buvo pristatytas kaip bÅ«simas vadybininkas, o pristatė A. J.. Pristatė tuometiniam vadovui ir darbuotojams.

Sakė reikės daryti užsakymus, bendrauti su senais klientais. VisÄ laikÄ bendravo tik su J, nes nieko nepažinojo. Jis kaip savininkas siÅ«lė vadybininko darbÄ . Darbo vietos įmonėje neturtėjo. Visos pagrindinės darbo vietos buvo užimtos, ten sėdėjo direktorė ir buhalterė. Jokių oficialių dokumentų jis nepasiraÅ¡inėjo, raktų neturėjo. Be savininko nurodymų nieko nevykdė. Toje įmonėje dirbo 11 darbuotojų, jie viskÄ darė, jis negalėjo niekam vadovauti, nes atėjo iÅ¡ kitos sferos.

Jis tiktai gilinosi į tÄ verslÄ .Liudytojas G. R. parodė, kad jam nėra daug kas žinoma, nes jau beveik viskas užmirÅ¡ta, kadangi praėjo jau 8 metai. Ne viskas jam buvo žinoma, nes jis tik atstovavo tėvÄ E. R.. Å is buvo iÅ¡reiÅ¡kęs norÄ Ä¯sigyti UAB „“ akcijas ir buvo pervedęs tam tikrÄ pinigų sumÄ Ä¯ bendrovę ir viskas buvo tinkamai suforminta. Vėliau tėvas iÅ¡reiÅ¡kė norÄ tuos pinigus susigrÄ Å¾inti, kadangi į akcininkų susirinkimus nebuvo kviečiamas. GrÄ Å¾inant pinigus, buvo pasiraÅ¡yti dokumentai.

Tėvo įgaliotas viskÄ tvarkė jis. Kokia buvo suma, Å¡iuo metu nepamena. Kodėl jis ar tėvas nebuvo kviečiamas į akcininkų susirinkimÄ , nežino, jam tas klausimas niekad neiÅ¡kilo. Jeigu bÅ«tų kviečiamas tėvas, jis irgi bÅ«tų buvęs informuotas. Smulkmenų nepamena. Kadangi buvo perspektyvi įmonė, tėvas iÅ¡reiÅ¡kė norÄ Ä¯sigyti akcijų. Kas ruošė sutartį dėl akcijų, nepamena. Turėjo įgaliojimus pasiraÅ¡yti sutartį. Kada buvo pasiraÅ¡yta sutarti, nepamena.

Pinigus atgavomo gal po 3-6 metų, tiksliai nepamena. Dokumentus, kaip turintis įgaliojimus, pasirašė jis, pinigus gavo irgi jis. Pinigų atsiėmimÄ inicijavo tėvas. Akcijos buvo įgytos tėvo vardu. NorÄ pirkti akcijas iÅ¡reiÅ¡kė tėvas. Sutartis galėjo bÅ«ti 2005 metų sausio 18 d. ir sumokėta 56, 500 tÅ«kstančiai litų. 2005-09-15, jis atgavo įmokėtus pinigus. ParaÅ¡as pakvitavime yra jo. Apie tai, kad J įsigijo akcijas, nei jis, nei jo tėvas nieko nežinojo.Liudytojas A. U., parodė, kad L buvo įmonės direktorė.

UAB „Vėtrungėje“ jis dirbo 4 metus. Kokiu laikotarpiu dirbo nepamena. Ä®monėje dirbo staliumi. Prie kitų direktorių jam neteko dirbti. Kad direktorė išėjo, jam pasakė buhalterė. Atvyko žmogus iÅ¡ Kauno ir jis prisistatė kaip įmonės vadybininkas ir direktorius. Jis jiems nustatinėjo darbus, direktorė nesikiÅ¡o, nevadovavo. Tačiau kai buvo įmonė parduota, direktorė neateidavo. L prižiÅ«rėjo darbÄ . Jis dirbo iki rudens. Direktorė jau nedirbo. L tik prižiÅ«rėjo, bÅ«davo nueina į kabinetÄ , tačiau negali pasakyti ar jis tvarkė ten dokumentus.

Kiek realiai L vadovavo įmonei, negali pasakyti. Ä®monėje dirbo iki galo, kol teismas jį atleido. Kada vyko akcijų pardavimas, nežino. Negali pasakyti, ar L dirbo pardavusi akcija, ar ne. Kai L išėjo iÅ¡ darbo, naujas direktorius A, jau buvo. Jis savo pareigas įvardino kaip vadybininko. Kas buvo direktorius nežinojo. V. A.. Ä®monės reikalus A tvarkė, gal 4 mėnesius. Kai vadovavo A, buhalterė dirbo po pusę dienos ir bÅ«davo kiekvienÄ dienÄ . Apie jokį dokumentų iÅ¡vežimÄ iÅ¡ įmonės, nieko nežino.

Liudytojas G. V., parodė, kad kaltinamoji buvo direktorė tos įmonės, kurioje jis dirbo prie valčių gamybos. Kokiu laikotarpiu dirbo, nepamena, bet žino, kad dirbo iki pat pabaigos. Kai dirbo nesuprato kas ten direktorius. Niekas jiems atlyginimų nemokėjo. Nepamena, kiek ir iki kada direktoriavo T. L.. Darbininkai tiksliai nežinojo, kas ten buvo direktorius, nes jiems niekas nieko nesakė. Kol buvo direktorė L, tol ji duodavo nurodymus. Po jos direktorius buvo A. J., kiek jis laiko buvo direktorius, nepamena. Tačiau jis nesuprato kas ten iš tikrųjų direktorius, nes būdavo ir Audrius ir ji.

Kol buvo Tamara tai ji duodavo darbo nurodymus, o po iÅ¡tikrųjų niekas nieko nenurodinėjo. Kiek buvo likę darbų, juos pabaigė ir viskas. L buvo gamybos virÅ¡ininkas, jis duodavo nurodymus. Kiek tai truko laiko, nepamena. Ateidavo L, bÅ«davo L ir bÅ«davo As. Todėl kas vadovavo nieko nesuprato. Liudytojas D. K., parodė, kad su A. J. teko susipažinti 1998-1999 metais. Tuo metu jis dirbo įmonėje Hansa Lizingas, Kaune. Su juo susipažino kaip su klientu. Vėliau jis išėjau iÅ¡ tos įmonės ir pradėjau nuosavÄ veiklÄ , kur viena iÅ¡ įmonės pagrindinių veiklų buvo verslo konsultacijos, tarpininkaujant įmonėms perkant parduodant.

A. J. su juo susisiekė 2008 m. pradžioje, ir atvyko pasikonsultuoti dėl įmonės Vėtrungė. Jis minėjo, kad įmonės UAB“ “ akcijos yra parduodamos ir jis norėtų jas pirkti. Minėjo, kad įmonė naudoja unikaliÄ technologijÄ Â gaminant laivus, o kadangi jis yra buriuotojas, tai Å¡i veikla jam labai artima ir jis norėtų vystyti tokį verslÄ . Jis atvežė parodyti V balanso popierius, ir paklausė kokia galėtų bÅ«ti tos įmonės vertė. Jie jam pasakė, kad iÅ¡ balanso spręsti yra labai sunku, nes dėl tų balansų kuriuos jis atvežė irgi buvo daug klausimų.

Todėl jam pasiÅ«lė įmonės įvertinimÄ daryti bÅ«simais įmonės piniginiais srautais, bet tam reikėjo daugiau informacijos. Todėl gal 2008 m. kovo mėnesį nuvyko aplankyti pačiÄ Ä¯monę ir susitiko su įmonės direktore. ApžiÅ«rėjo įmonę, gamybÄ , administracinėse patalpose uždavė keletÄ klausimų dėl turimų balansų, kuriuos J buvo davęs. Jie prašė daugiau informacijos, ypač dėl sutarčių, apie ilgalaikius ir kolonizuojamus piniginius srautus. Tuo metu jie tos informacijos negavom, nesulaukė jos ir vėliau.

Tada jis pasiÅ«lė padaryti paprastesnį vertinimÄ , ne remiantis ateities srautais, o esama situacija, pagal formulę. Pagal tai kiek gavo informacijos įmonėje, jie nusprendė remtis tais balansais, surašė skaičius į formulę ir įteikė klientui. Å is vertinimas buvo pateiktas 2008 m. gegužės mėnesį, o 2008 m. rugsėjo mėnesį, gavo iÅ¡ J raÅ¡tÄ , jog įmonės finansinės atskaitomybės už 2007 metus, duomenys kurie buvo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai, neatitinka, tų kurie buvo balansuose, kuriuos jie turėjo.

J paklausė kaip tai gali atsiliepti įmonės kainai, nes į tÄ pačiÄ formulę suraÅ¡yti jo pateikti skaičiai iÅ¡ balanso, kuris buvo pateiktas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir 2008 m spalio 01 d., jam įteikė naujÄ raÅ¡tÄ dėl UAB“ “ akcijų vertės. Pagrindiniai pokyčiai buvo tokie, darant pirmÄ Ä¯vertinimÄ , nuosavas kapitalas sudarė 616 305 litų, o grynasis pelnas buvo 30550 litų, pagal 2007 metų ataskaitÄ . Sudauginus gavo sumÄ , kuri gali bÅ«ti mokėtina už akcijas 738 515 litų.

Ä® tÄ pačiÄ formulę sudėjus skaičius iÅ¡ balanso, kuris buvo pateiktas Valstybinei mokesčių inspekcijai, rezultatas buvo 496 177 litai, skirtumas buvo apie 250 tÅ«kstančių litų.Apklausta specialistė A. D. nurodė, kad į finansinės veiklos skyrių buvo pateikta UAB “ dalis buhalterinių dokumentų. Specialisto iÅ¡vados 4 lape yra iÅ¡vardinta kokių buhalterinės apskaitos dokumentų tyrimui nebuvo pateikta 2006-2007-2008 metais. Dėl dokumentų trÅ«kumo iÅ¡vadoje buvo teigiama, kad negalima nustatyti įmonės veiklos turtino įsipareigojimo dydžio ir struktÅ«ros už šį laikotarpį.

Buhalterinės apskaitos dokumentai kurie buvo pateikti, tai buvo pateikti originalÅ«s, buvo didžiosios knygos, buhalterinės apskaitos dokumentų, kasos dokumentai, nes jie buvo ir suriÅ¡ti paruoÅ¡ti archyvavimui, bet ne visi. 2006 metų nepateikė iÅ¡ankstinių apmokėjimų atsiskaitymų su tiekėjais, bankų dokumentų registro, sÄ naudų apskaitos registrų, 2007m. atsiskaitymų su tiekėjais, pajamų sÄ naudų, inventorizacijos dokumentų, 2008m. nebuvo suvestinių registro didžiojoje knygoje, ilgalaikio turto apskaitos, atsiskaitymų su tiekėjais pirkėjais, kasos registrų už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2008-12-31, turto įsipareigojimo inventorizacijos dokumentų, atlyginimų iÅ¡mokėjimų dalies.

Dokumentai kurie buvo pateikti, tai buvo segtuvuose, normalÅ«s, sunumeruoti, suriÅ¡ti, paruoÅ¡ti archyvavimui. Dėl parašų jie nieko nesiaiÅ¡kino, jeigu skiria raÅ¡ybos ekspertizę tai tik tada. Mes matėm yra pavardė ir paraÅ¡as. Kasos iÅ¡laidų orderį pasiraÅ¡o finansininkas ir gaunantis pinigus. Kasos priėmimo dokumentus pasiraÅ¡o kasininkas. DidžiÄ jÄ knygÄ pasiraÅ¡o buhalteris. IÅ¡ankstinį mokėjimÄ , jeigu jis atliekamas per banko sÄ skaitÄ , tai pasiraÅ¡o tas asmuo, nors nėra nurodyta, kuris asmuo gali pasiraÅ¡yti pavedimus.

Ir tada tas asmuo pasiraÅ¡o kuris gali. Apskaitos dokumentų 19 str., 1 d., yra nurodyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės apskaitomybės patvirtinimo saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones užtikrinančias dokumentų saugumÄ . 2 d. patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Å«kio ir subjekto vadovo nustatyta tvarka. Jeigu pasikeičia įmonės vadovas, tai yra 4 d., pasikeitus subjekto vadovui, apskaitos dokumentus, apskaitos registro dokumentus, finansines ataskaitas ir metinius parneÅ¡imus, perima naujai paskirtas subjekto vadovas.

Darbo vadovo priėmimÄ reglamentuoja akcinių bendrovių įstatymo 37 p. Dokumentus perima naujai paskirtas subjekto vadovas. SuraÅ¡omas aktas, suraÅ¡omi dokumentų pavadinimai, pasiraÅ¡o perduodantis asmuo ir pasiraÅ¡o primatantis asmuo. Å iuo atveju nebuvo perdavimo ar priėmimo akto. Jie nesiaiÅ¡kino dėl kokių tai priežasčių nebuvo pateikta, tai aiÅ¡kinosi tyrėjas. Buvo apklausos ir iÅ¡ tų apklausų matėsi, kad tų dokumentų nėra. Buhalterė minėjo apklausoje, kad dokumentai nebuvo perduoti J.

Aktų nebuvo. Kad dokumentų visiÅ¡kai nebuvę, negalima teigti, griečiau jie nebuvo iÅ¡saugoti. Nes buvo ir mokesčių inspekcijos patikrinimas, jie buvo radę. Pavyzdžiui, 2006 m. didžioji knyga, tie kurie įtraukti, jie atitinka, bet dalies nėra, nėra pačių dokumentų. BendrÄ vaizdÄ susidarom, bet ar jį patvirtina tikrai tie dokumentai, tai jau negalima teigti. Gal jie neiÅ¡saugoti, ar kitaip buvo suraÅ¡yti. Yra 31 priedas prie akto, buvo originalų, bet buvo ir kopijų. Nepažymėta, kuri kopija, o kuris originalas.

VMI tikrino tik PVM, tai jiems reikėjo tik tų dokumentų. Jie neteigė, kad trūksta dokumentų. Tuo metu dokumentai gal buvo, tik paskui jie nebuvo išsaugoti. Prie akcijų prikimo sutarčių buvo balansai ir paskui pateikė iš VMI gautus balansus. Buhalteriniuose dokumentuose neatsispindėjo, kad L perdavė J dokumentus. Be pačios kaltinamosios, nukentėjusio ir liudininkų parodymų, kaltinamosios kaltė įrodyta ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais, tai yra: Kauno apygardos teismo nutartis, kurioje fiksuota, jog civilinėje byloje Nr. B2-2495-395/2010, UAB ,,“ 2010-06-22 iškelta bankroto byla (T 6, b.l.121).2011-10-13 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilkaviškio raštas Nr. SI-3482, kuriuo pateiktos finansinių ataskaitų kopijos bei nurodyta, kad UAB „“ pateiktose finansinėse ataskaitose laikotarpiu nuo 2001-01-01 iki 2008-12-31 pasirašinėjo Tamara J.

L.. T J. L. laikotarpiu nuo 2001-01-01 iki 2008-12-31 draudžiamosios pajamos ir valstybinio socialinio draudimo įmokos nebuvo skaičiuojamos. PraneÅ¡imas apie priėmimÄ Ä¯ darbÄ forma 1a-SD negautas ( T.

6. b.l. 86-107).2011-11-28 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos raštas Nr. (29.2-31-3)-R-11135, kuriame nurodyta, kad mokestinis tyrimas 2008-09-12 Nr. (11.11-06) A2 – 226, buvo atliktas žinant UAB „“ direktorei T J. L. ir dalyvaujant vyr. buhalterei M. L., dokumentų poėmio aktas įformintas nebuvo ( T.

6. b.l. 110).2009-08-13 VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės prokuratÅ«ros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 56-1-00358-09 , kuriame konstatuojama, kad Marijampolės apskrities VMI 2008-09-12 praneÅ¡ime apie atliktÄ mokestinį tyrimÄ UAB ,,“ rankraÅ¡tiniu įraÅ¡u T J. L., gaudama Å¡io praneÅ¡imo vienÄ egzempliorių, save 2008-09-15 dienos data įvardijo kaip direktorę (T 6, b.l.43).2010-09-17 bankrutuojančios UAB ,,“ praneÅ¡imas, kuriame užfiksuota, kad 2010-09-17 UAB „) dokumentai (akcininkų knyga, 2004m. gruodžio mėn. kasos ir banko dokumentai, 2005 m. kasos ir banko dokumentai, 2007 m.-2008 m. apskaitos registrai) bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui nėra perduoti, todėl neturi galimybės juos pateikti FNTT prie LR VRM Marijampolės apskrities skyriui. (T. 6.b.l. 115).Liudytojo V. A. parodymai, kad jis, kaip UAB ,,“ įgaliotas asmuo tyrimui pateikė visus turimus UAB „“ buhalterinius apskaitos dokumentus ( T.

8. b.l. 101).2009-12-14 kratos protokolas, kuriame fiksuota, jog atlikus kratÄ UAB „“ patalpose, esančiose adresu paimti “ buhalterinės apskaitos dokumentai ( T.

6. b.l. 173-176).2009-12-01 kratos protokolas, kuriame fiksuota, jog atlikus kratÄ T J. L. ir A. L. gyvenamosiose patalpose, adresu m., paimta – 2005-01-18 akcijų pasiraÅ¡ymo sutartis Nr. 001, 1 lapas, 2008-09-05 atitikties deklaracija -4 lapai ( T.

6. b.l. 180-182).Akcijų pasiraÅ¡ymo sutartis Nr. 001, kurioje fiksuota, jog fizinis asmuo E. R. įsigyja 945 naujas 100 litų nominalios vertės UAB ,,“ paprastųjų vardinių akcijų. Nurodyta, kad 2004-12-30 padaryta 56 500 Lt įmoka, pavedimu Nr. 445320, užskaitoma, kaip pradinis įnaÅ¡as už akcijas. LikusiÄ 38 000 Lt sumÄ E. R. įsipareigoja sumokėti iki 2005-06-15 (T .6, b.l.183)2008-06-11 T J. L. praÅ¡ymas, kuriame fiksuota, jog T J. L. praÅ¡o pinigus pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartį pervesti į asmeninę sÄ skaitÄ UAB Šiaulių bankas. (T 6, b.l.165). 2008-09-17 T J.

L. praÅ¡ymas, kuriame fiksuota, jog T J. L. praÅ¡o PrancÅ«zijos įmonės ,,“ pinigus už gautas prekes pervesti į sÄ skaitÄ AB Šiaulių bankas (T 6, b.l.165). AB Å iaulių bankas, esančios T J. L. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, kuriame fiksuota, jog 2009-09-18 gautas 20 975 USD užskaitymas iÅ¡ užsienio banko (T 2, b.l.69). T J. L. paaiÅ¡kinimas, kuriame nurodoma, kad 2008-05-21 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu UAB ,,“ paprastosios vardinės akcijos buvo perleistos A. J., o 2008-06-25 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu ji atÅ¡aukta iÅ¡ UAB ,,“ direktorės pareigų ir nutraukta darbo sutartis (T 7, b.l.1-2). 2008-09-05 UAB ,,“ aktas Nr. 267, kuriame komisija susidedanti iÅ¡ A.

L., M. L. ir J. G. konstatuoja, kad 2008-09-04 buvo užblokuotos UAB ,,“ sÄ skaitos, todėl nutaria įmonės finansines operacijas vykdyti per direktorės T –J. L. asmeninę sÄ skaitÄ , esančiÄ DnB Nord/LB ( T 1, b.l.102). AB DnB NORD bankas, esančios T J. L. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, kuriame fiksuota, jog iÅ¡ Å¡ios sÄ skaitos 2008 m. rugsėjo mėn. buvo atliekami pavedimai įmonės ,,“ reikmėms, mokami atliginimai darbuotojams ir kt. (T 2, b.l.191-200)2008-09-12 UAB ,,“ raÅ¡tas, dėl siÅ«lomo areÅ¡tuoti turto sÄ raÅ¡o pasiraÅ¡ytas direktorės T –J.

L. (T 1, b.l.103). 2008-06-25 UAB ,,“ akcininkų sprendimas Nr. 59, kuriame nurodyta, jog įmonės akcininkai yra A. L. ir T-J. L. (T 1, b.l.31).2008-05-21 akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodoma, kad parduodamos akcijos perduodamos pirkėjo nuosavybėn sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ . Nurodoma, kad pardavėjai yra T.J. L. ir A. L., pirkėjas A. J. (T 1, b.l. 77-84). SODRA duomenys, kuriuose fiksuota, jog Sodra duomenimis T J. L. dirbo UAB ,,“ laikotarpiu nuo 1993-07-01 iki 2000-12-31 (T 8, b.l. 65). 2001-01-03 darbo sutartis Nr. 21a, kurioje fiksuota, kad T-J.

L. priimama dirbti UAB ,,“ direktoriaus pareigoms, taip pat nurodyta, jog ši darbo sutartis nutraukta 2008-06-14 akcininkų sprendimu Nr.

59. Pasirašiusi T. L. (T 8, b.l. 45-46). SODRA duomenys, kuriuose fiksuota, jog Sodra duomenimis A. J. dirbo UAB ,,“ nuo 2010-04-20 (T 8, b.l. 59).2010-01-10 UAB ,,“ vienintelio akcininko sprendimas, kuriame fiksuota, jog A. J. atleidžia iš direktorės pareigų T J. L. (T 8, b.l. 8). Liudytojo S. S. parodymai, kad 2007 m. su UAB ,,“ direktore T J. L. susitarė dėl jachtos ir dviejų laivų pagaminimo. 2008 m. buvo nuvykęs į įmonę pasidomėti, kaip vyksta laivų statybos ir kilo nesutarimų su T.J.

L., suprato, kad yra apgaudinėjamas (T 7, b.l. 60).UAB ,,“ 2008-07-28 atsakymas į S. S. pretenzijÄ , kuriame nurodyta, jog kaip įmonės direktorė pasiraÅ¡iusi T J. L. (T 4, b.l. 17).2008-10-07 A. J. pareiÅ¡kimas dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo, kuriame nurodyta, jog A. J. informuoja T.J. L., jog įsigyjant akcijas pardavėjai nuslėpė informacijÄ apie realiÄ Ä¯monės finansinę padėtį, sudarytus sandorius bei kreditorinius įsipareigojimus, todėl praÅ¡o grÄ Å¾inti sumokėtas lėšas už įsigytas akcijas ir nutraukia sutartį (T 4, b.l. 20-22). 2009-11-03 Arbitražinio teismo sprendimas, kuriame konstatuota, kad nuosavybės teisė į akcijas yra perėjusi ieÅ¡kovui A.

J., todėl jo reikalavimas priteisti 500 000 Lt ir nutraukti sutartį atmestas (T 8, b.l. 67-87).              Specialisto išvada Nr.5-7/08 dėl UAB „“ ūkinės finansinės veiklos konstatuota (T 7 b.l. 129-142), kad : 1. UAB”V” balanse už 2007 metus, kurį pateikė bendrovės direktorė T J. L. akcijų pirkėjui A. J. prieš pasirašant akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, buvo padidintos 115981 Lt ilgalaikio turto ir 149542 Lt nuosavo kapitalo vertės, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sumažinti 33561 Lt, palyginus su duomenimis nurodytais balanse už 2007 m., pateiktame VMI Vilkaviškio skyriui.

UAB”” direktorė T J. L. teikdama duomenis informacijai dėl bendrovės akcijų pardavimo “Pelno (nuostolio) ataskaitoje už 2007 metus” 27293 Lt padidino pelno prieÅ¡ apmokestinimÄ sumÄ ir nurodė, kad bendrovė gavo 35941 Lt pelno prieÅ¡ apmokestinimÄ . UAB ,,” “Pelno (nuostolio) ataskaitoje už 2007 metus “ pateiktoje VMI VilkaviÅ¡kio skyriui deklaravo tik 8648 Lt pelno sumÄ prieÅ¡ apmokestinimÄ . UAB”” “Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį nuo 2007 01 01 iki 2007 12 31” III dalies 1 eilutėje “Finansinėje atskaitomybėje nustatytas mokestinių metų pelnas (nuostolis) prieÅ¡ apmokestinimÄ â€œ deklaravo 8648 Lt pelno sumÄ ( T. 7.b.l. 132)2.

UAB”” Å«kinės finansinės veiklos tyrimui nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų už 2006 metus: atsiskaitymų su tiekėjais ir pirkėjais registrų; iÅ¡ankstinių apmokėjimų apskaitos registrų; banko dokumentų ir registrų už 2006 m. sausio, vasario ir kovo mėn.; sÄ naudų apskaitos registrų.3. UAB”” Å«kinės finansinės veiklos tyrimui nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų už 2007 metus: atsiskaitymų su tiekėjais ir pirkėjais, iÅ¡ankstinių apmokėjimų apskaitos registrų, pajamų sÄ naudų registrų; - turto ir įsipareigojimų inventorizacijos dokumentų (LR Ä®monių finansinės atskaitomybės 2001 11 06 įstatymo Nr.IX-575 (2008 06 26 Nr.X-1633 redakcija) 15 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad “ apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis.

Inventorizacijos tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija).4. UAB”” Å«kinės finansinės veiklos tyrimui nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų už 2008 metus: - suvestinio registro “Didžioji knyga” už laikotarpį nuo 2008 01 01 iki 2008 12 31; ilgalaikio turto apskaitos registrų už 2008 metus; banko dokumentų ir registrų už laikotarpį nuo 2008 10 01 iki 2008 12 31; atsiskaitymų su tiekėjais už laikotarpį nuo 2008 10 01 iki 2008 12 31; atsiskaitymų su pirkėjais registrų už 2008 metus; pajamų –sÄ naudų suvestinės; kasos registro už laikotarpį nuo 2008 10 01 iki 2008 12 31; turto ir įsipareigojimų inventorizacijos dokumentų; atlyginimų iÅ¡mokėjimo darbuotojams apskaitos registrų,              5.

UAB”” Å«kinės finansinės veiklos tyrimui nepateikė akcininkų visuotinio susirinkimų protokolų, akcininkų knygos, akcijų apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2006 01 01 iki 2008 12 31 ( T. 7.b.l. 132-133)UAB ,,” už laikotarpį nuo 2006 01 01 iki 2008 12 31 neiÅ¡saugojo dalies bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų ir nepateikė patvirtintos dokumentų saugojimo tvarkos, todėl nesilaikė apskaitos registrų ir dokumentų iÅ¡saugojimo tvarkos, kuriÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001 11 06 įstatymo Nr.lX-574 19 straipsnio ”Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka” 1 dalis, kad “apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ â€, 2 dalis - “patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų”, bei 21 straipsnio “Atsakomybė už apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ â€ 2 dalis – kad “už apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka atsako Å«kio subjekto vadovas”. UAB ,,” nesilaikė Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvų įstatymo (patvirtintas 2004 03 30 Archyvų įstatymo pakeitimo įstatymas Nr.IX-2084), kuris reglamentuoja įmonių dokumentų saugojimo bendruosius reikalavimus.

Konkretūs buhalterinės apskaitos ir bendrųjų dokumentų saugojimo terminai nustatyti Lietuvos archyvų departamento prie prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 1996 02 22 įsakymu Nr.13 “Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų” (galiojo iki 2010 10 18) ir 1997 08 15 įsakymu Nr.38 “Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo”.UAB ,,” direktorė T-J. L., išeidama iš darbo niekam neperdavė bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų, todėl nesilaikė ir Įstatymo 19 straipsnio 4 dalis reikalavimų, nes “Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas”.

UAB ,,” direktorė T-J. L. Å«kinės finansinės veiklos tyrimui nepateikė akcininkų visuotinio susirinkimų protokolų, akcininkų knygos, akcijų apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2006 01 01 iki 2008 12 31, todėl nesilaikė Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių 2000 m. liepos 13 d. įstatymo Nr.VII-1835 (2003 12 11 redakcija Nr.IX-1889) 37 straipsnio „Bendrovės vadovas“ 12 punkto reikalavimų, nes bendrovės vadovas atsako „už akcininkų nematerialių akcijų sÄ skaitų tvarkymÄ â€œ (T. 7 b.l. 129-142).             UAB ”” Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 01 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. nustatyta, kad tyrimui pateikė ne visus buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus, nes jų neiÅ¡saugojo, todėl iÅ¡ dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

6. UAB ““ direktorė T J. L. ir po atšaukimo iš pareigų dirbo bendrovėje ir pasirašinėjo įvairius buhalterinius dokumentus, įsakymus, sutartis. Taip pat konstatuota, kad UAB““ įsakymuose dėl darbuotojų atleidimo iš darbo iki 2008 m. rugsėjo mėn. 12d. pasirašinėjo direktorė T-J. L.. Paskutinis pasirašytas T.J. L. 2008 m. rugsėjo 12 d. įsakymas Nr.230 „Dėl darbuotojų atleidimo iš einamų pareigų. Taip pat T J. L. už laikotarpį nuo 2008 08 01 iki 2008 08 31 pagal Mokėjimų žiniaraštį Nr.086 , 2008 m. rugsėjo 18 d., išmokėta 1700 Lt atlyginimo.

Atlyginimus išmokėjo A. L., parašas yra. Žiniaraštį patikrino ir pasirašė vyr. buhalterė M. L.. Pinigai iš kasos išduoti A. L. pagal Kasos išlaidų orderį Nr.736. Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštyje už 2008 m. rugpjūčio mėn. Nr.20 pasirašė direktorė T J. L. ir finansininkė M. L.. Šiame žiniaraštyje direktorei T.J. L. darbo užmokesčio nepriskaityta ( T 7 b.l. 136).

7. Pagal UAB ,,” buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus nustatyta, kad E. R. 2004 m. gruodžio 30 d. pavedimu Nr.445320 pravedė 56 500 Lt į bendrovės atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ , buvusiÄ Åªkio banke. Tai užfiksuota UAB ,,” 2004 m. “Pinigų gavimo žurnale”. Akcijų pasiraÅ¡ymo sutartyje E. R. likusiÄ mokėti sumÄ 38000 Lt už pasiraÅ¡ytas paprastÄ sias vardines akcijas, įsipareigojo sumokėti iki 2005 m. birželio 15 d., bet UAB ,,” 2005 metų “Pinigų gavimo žurnale” 38000 Lt mokėjimas neužfiksuotas.

Nors kaltinamoji kalta pagal jai pateiktus kaltinimus kaltės nepripažino, o jos gynėjas prašė jos nusikalstamas veikas perkvalifikuoti pagal kitÄ baudžiamojo kodekso straipsnį - LR BK 223 str. 1 d. (aplaidus apskaitos tvarkymas), teismas laiko, kad yra pakankamai objektyvių įrodymų kvalifikuoti tokiÄ jos nusikalstamÄ veikÄ . Kaltinamoji yra labiausiai ir tiesiogiai suinteresuota Å¡io proceso baigtimi, todėl ir siekia iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Teismui nėra pagrindo abejoti specialisto iÅ¡dada, nukentėjusio, liudininkų, bei iÅ¡ dalies net pačios kaltinamosios parodymais, jie nebuvo abejotini ar paneigti.

Jie visose apklausose, tame tarpe ir teisme nurodė esmines aplinkybes, kurios buvo patvirtintos ir kitais įrodymais. Jų parodymus patvirtino iÅ¡ dalies ir pati kaltinamoji, pripažindama, kad buvo domimasi akcijų pirkimu, kaip buvo saugomi ir laikomi buhalteriniai dokumentai, tačiau visiÅ¡kai prieÅ¡ingai negu kiti proceso dalyviai aiÅ¡kindama įvykio aplinkybes. Kaltinamosios pateikta versija, dėl turto vertinimui pateiktos medžiagos tikrumo, ar buhalterinių dokumentų laikymo, saugojimo ir kt. abejoti verčia ir tas faktas, kad ji negalėjo teismui nurodyti nė vieno neÅ¡aliÅ¡ko liudininko, kuris patvirtintų jos versijÄ .

Kaltinamoji negali įtikinamai paaiÅ¡kinti savo versijų, visiÅ¡kai skirtingai aiÅ¡kina tas pačias įvykio aplinkybes. Ji bandė skirtumus Å¡alinti teisminio tyrimo metu, tačiau jos parodymų keitimo motyvai yra nelogiÅ¡ki, teismo manymu iÅ¡galvoti, bei prieÅ¡taraujantys objektyviai bylos medžiagai, nevisapusiÅ¡ki ir nepilni. Kaltinamosios paaiÅ¡kinimai bandant kelti vis naujas versijas savo naudai viso teisminio bylos tyrimo metu, įrodo, kad ji nenori bendradarbiauti su teismu, yra nusiteikusi teismÄ klaidinti.

Teismas laiko, kad kaltinamoji pateikdama savo tiesos neatitinkančiÄ Ä¯vykių versijÄ ir nepripažinusi kaltės, nebuvo iki galo nuoÅ¡irdi ir atvira, charakterizuotina kaip ignoruojanti savo padarytas klaidas ir jų nepripažįstanti, iÅ¡sisukinėjanti ir vengianti atsakomybės už padarytus nusižengimus.Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų visetas patvirtina, kad nusikaltimų sudėtys, esančios kaltinamosios Tamaros J. L. veikose, visiÅ¡kai įrodytos, jos veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 182 str. 2 d., 222 str. 1 d.Apgaulė-tai falsifikuotų aplinkybių ar faktų arba melagingų duomenų sÄ moningas pateikimas arba nuslėpimas tų aplinkybių ar faktų arba duomenų, apie kuriuos bÅ«tina praneÅ¡ti.

Apgaulė pasireiÅ¡kia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, praneÅ¡ant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtÄ perleidimo aplinkybes.Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengia turtinės prievolės arba jÄ panaikina. Kvalifikuojant nusikalstamÄ veikÄ kaip sukčiavimÄ , svarbu teisingai nustatyti, kokios rÅ«Å¡ies turtinę naudÄ gavo kaltininkas.

Pažymėtina ir tai, kad LR BK 182 str. dispozicijoje sukčiavimo veikos požymiai suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad bÅ«tų padaryta bent viena iÅ¡ nurodytų veikų. LR BK 182 str. 2 dalyje numatyta kvalifikuojanti sudėtis. Turtas yra didelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 250 MGL. LR BK nenustato kokia turtinė teisė arba turtinė prievolė laikoma didelės vertės. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas, siekiant įgyti svetimÄ turtÄ arba teisę į tÄ turtÄ .

Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ arba valdytojÄ arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriÅ¡kai patys perleidžia turtÄ ar teisę į turtÄ kaltininkui manydami, kad Å¡is turi teisę jį gauti. Subjektyvioji LR BK 182 str. numatytos veikos pusė pasireiÅ¡kia tik tiesiogine tyčia t.y. kaltininkas supranta, kad naudoja apgaulę savo ar kitų asmenų naudai svetimÄ turtÄ , bÅ«tent tokį konkretų tikslÄ turi ir jo siekia.

Jei asmuo tai suvokia ir atlieka tokius nusikalstamus veiksmus arba kėsinasi tai padaryti, tačiau savo veikos nebaigia dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, jis tyčia daro LR BK 182 str. numatytÄ veikÄ .                          Kaltininko valia bei pastangos Å¡iame nusikaltime turi bÅ«ti sutelkta ir nukreipta atlikti įstatymo draudžiamÄ veiksmÄ t.y. iÅ¡ esmės dėl kaltininko objektyviosios tiesos iÅ¡kreipimo, nukentėjusiojo sÄ monėje susiformuoja klaidingas įsivaizdavimas egzistuojančių arba egzistavusių faktų perleisti turtinę teisę.

                          Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi bÅ«ti esminė, t.y. suklaidinimas turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtapos asmens apsisprendimui perduoti turtÄ , tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Turto savininkas ar valdytojas gali bÅ«ti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais bÅ«dais, tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtÄ , nustatymÄ arba padaryti problemiÅ¡kÄ pažeistos teisės atkÅ«rimÄ Â (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-851/2001).  LR BK 222 str. numatytas apgaulingas apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sÄ moningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , reikalavimus įraÅ¡ant į apskaitos dokumentus tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ arba neįraÅ¡ant informacijos, kuri privalo bÅ«ti apskaitoje.

Å io nusikaltimo sudėtis yra materialioji. Nusikaltimas laikomas baigtu kai atsiranda dispozicijoje įvardinti padariniai, tai yra kai dėl kaltininko atliktos veikos negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Å io nusikaltimo padariniai nustatomi remiantis specialisto arba ekspertizės iÅ¡vadomis.Teismo nuomone, bÅ«tent tokiais veiksmais ir pasireiÅ¡kė kaltinamosios nusikalstamos veikos, nes ji, kaip UAB „Vėtrungė“ direktorė, bÅ«damas pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymÄ atsakingÄ už savo vadovaujamos bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , sukčiavo ir apgaulingai tvarkė apskaitÄ už nurodytÄ laikotarpį.

Todėl kaltinamoji Tamara J. L. kalta ir baustina.Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra. Ä®statyme įtvirtinta nuostata, kad skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. LR BK 41 str. 2 d. nuoseklia tvarka iÅ¡dėstyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Å ių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį.Teismas, skirdamas bausmę, kiekvienu atveju turi atsižvelgti ne tik į visus įstatyme iÅ¡vardytus reikalavimus, bet ir atsižvelgti į nusikaltusio asmens asmenines savybes, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ ir po jos, o taip pat ir į visas kitas konkrečias bylos aplinkybes, nes visos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimÄ , yra vienodai svarbios tiek vertinant kiekvienÄ nustatytÄ aplinkybę atskirai, tiek ir visas apskritai.

Teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas leidžia teismui paskirti mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ numatyta minimali arba Å¡velnesnę bausmės rūšį, negu numatyta sankcijoje už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .Pažymėtina, kad nors pati kaltinamoji ir jos gynėjas advokatas ir nurodė, kad kaltinamoji serga sunkia liga (dėl ko praleido ir teismo posėdį), tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė, t.y. nepateikė duomenų, kad sirgtų liga, kuri bÅ«tų įtraukta į Nepagydomų ligų ir sveikatos bÅ«klių, dėl kurių nuteistoji galėtų bÅ«ti atleista nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sÄ raÅ¡Ä .

Atleidimas nuo bausmės dėl sunkios nepagydomos ligos nėra teismo pareiga. Teismas gali atleisti nuteistÄ jÄ nuo bausmės dėl ligos tik įvertinęs nusikalstamos veikos sunkumÄ , nuteistojo asmenybę, atsižvelgdamas ir į atliktos (jei atlieka bausmę) bausmės dalį, taip pat į sunkios nepagydomos ligos įtakÄ bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje ir pan. Sunkios nepagydomos ligos kriterijus yra medicininis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju reikia įsitikinti, ar liga yra įtraukta į Nepagydomų ligų ir sveikatos bÅ«klių, dėl kurių nuteistasis gali bÅ«ti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sÄ raÅ¡Ä , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 1995 m. lapkričio 2 d.

įsakymu Nr. 969/578.              LR BK 54 str. nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Ä®statyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatÄ , kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.             Teismas, spręsdamas bausmių skyrimo kaltinamajai Tamarai J. L. klausimÄ , atsižvelgia į tai, kad ji kalta visgi neprisipažino ir nuoÅ¡irdžiai nesigaili, padarė vienÄ sunkų ir vienÄ apysunkį nusikaltimus, anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, charakterizuojama iÅ¡imtinai teigiamai, į jos amžių ( gimusi 1942-09-15) ir sveikatos bÅ«klę, kad yra pensininkė, jos Å¡eiminę ir turtinę padėtį.

Kaltinamajai inkriminuoto nusikaltimo, numatyto LR BK 222 str. 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. LR BK 55 str. nurodyta, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Taigi, kaltinamoji nusikalto pirmÄ kartÄ , padarytas apysunkis nusikaltimas, todėl teismas atsižvelgdamas į įstatymo nuostatÄ bei visas byloje iÅ¡dėstytas aplinkybes, kaltinamajai už Å¡io nusikaltimo padarymÄ skiria su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę – baudÄ .

Jos dydis nustatomas pagal LR BK 47 str. nuostatas, galiojusias nusikaltimo padarymo metu (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, įsigaliojusi 2003 m. gegužės 1 d.), kurio 2 dalies 3 punkte numatyta bauda už apysunkį nusikaltimÄ â€“ iki 200 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas, numatytas LR BK 222 str. 1 dalį baigtas 2008 12 31 dienÄ , o tuo metu įstatymu buvo nustatytas 1 MGL dydis 130 litai, bei vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 3 str. 2 dalimi, nustatant bausmės baudos dydį kaltinamajai taikomas 130 litų MGL dydis.

Atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo bei kitas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas skiria kaltinamajai bausmę artimÄ sankcijos vidurkiui, numatytÄ baudžiamojo įstatymo sankcijoje.             Kaltinamosios padaryto nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. 2 dalies sankcijoje, numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas. Todėl, teismas, kaltinamajai individualizuodamas bausmę, atsižvelgia ne tik į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, bet ir į kitas reikÅ¡mingas byloje nustatytas aplinkybes.

Teismas pažymi, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų kaltinamajai skirti Å¡velnesnes nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmes, taikant jos atžvilgiu LR BK 62 straipsnio nuostatas.              LR baudžiamojo kodekso 62 straipsnis, reglamentuojantis Å¡velnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimÄ , nustato, kad - teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ gali paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie Å¡iÄ veikÄ , prisipažino jÄ padaręs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ (1 d.); teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir:

1) kaltininkas iÅ¡laiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalÅ«s ir nėra kam juos prižiÅ«rėti, arba 2) kaltininkas iÅ¡laiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebÅ«tų kam prižiÅ«rėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamÄ veikÄ buvo antraeilis, arba 4) veika nutrÅ«ko rengiantis padaryti nusikaltimÄ ar pasikėsinant daryti nusikalstamÄ veikÄ , arba 5) veika padaryta peržengiant bÅ«tinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens sulaikymo, bÅ«tinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar Å«kinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sÄ lygas.Byloje nėra nustatyta tokių aplinkybių viseto - lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, žala neatlyginta, nėra ir kitų privalomų sÄ lygų Å¡ių nuostatų taikymui.

Tačiau teismas pažymi ir tai, kad LR baudžiamojo kodekso 54 str. 3 dalis nurodo, kad jeigu sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. LR BK 41 str. be kitų nustatyta ir tokia bausmės paskirtis - užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ , kas be kita ko reiÅ¡kia ir tai, kad paskirta bausmė turi bÅ«ti adekvati nusikalstamai veikai, už kuriÄ ji nustatyta. TokiÄ praktikÄ formuoja ir Lietuvos aukščiausiasis teismas, - teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje.

Teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo bÅ«do, tikslų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcija). Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas tokiÄ sankcijÄ už nusikalstamÄ veikÄ , turi kartu įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimÄ , pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už teisės pažeidimÄ , turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti Å¡velnesnę negu įstatymo numatyta bausmė.

Å ie iÅ¡ konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-45/2007). Nagrinėjamoje byloje, teismas, vertindamas aukščiau iÅ¡dėstytÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad jai paskirta sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė bÅ«tų aiÅ¡kiai per griežta ir tuo pačiu neadekvati jos įvykdytai nusikalstamai veikai, dėl ko nebÅ«tų tinkamai užtikrintas ir teisingumo principo įgyvendinimas.

Todėl teismas sprendžia kaltinamajai Tamarai J. L. skirti Å¡velnesnę bausmę, nei numatyta LR BK 182 str. 2 dalies sankcijoje, ir parenka kitÄ bausmės rūšį – baudÄ , kurios dydį nustato pagal LR BK 47 str. 2 d. 4 punkto redakcijÄ , galiojusiÄ nusikaltimo padarymo metu (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, įsigaliojusi 2003 m. gegužės 1 d.), kur numatyta bauda už sunkų nusikaltimÄ â€“ iki 300 MGL dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas, numatytas LR BK 182 str. 2 dalyje baigtas 2008-05-21 dienÄ (pasiraÅ¡ius akcijų pirkimo-pardavimo sutartį), o tuo metu įstatymu buvo nustatytas 1 MGL dydis 130 litų, todėl ir kaltinamajai skiriant bausmę, taikomas 130 litų MGL dydis.

Atsižvelgiant į pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį bei padarytÄ turtinės žalos dydį, teismas skiria baudÄ , artimÄ sankcijoje numatytam maksimumui.Nukentėjusysis A. J. pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį nurodė turtinės žalos dydį 640 000 Lt sumai, kas sudaro 500 000 Lt pradinis įnaÅ¡as už įmonės akcijų paketÄ , 150 000 Lt įneÅ¡tų papildomai į sÄ skaitÄ , bei 10 000 Lt sandoriui sudaryti. Teismas laiko, kad nukentėjusio A. J. ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos priteistinas visas, o dėl neturtinės žalos atlyginimo galima tenkinti dalinai, priteisiant iÅ¡ kaltinamosios Tamaros J.

L. nukentėjusiosio naudai 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas taip konstatuoja, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ . Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ ( dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus ir praradimus ). Nukentėjusysis nurodė, kad jo neturtinė žala pasireiÅ¡kė kaip didelis stresas, iÅ¡gyvenimai, didžiuliai nepatogumai, pagrįstų lÅ«kesčių neiÅ¡sipidymas ir kt.

Atsižvelgiant į tai nurodė 200000 Lt neturtinės žalos dydį.Atlygintinos neturtinės žalos ribų ( minimumo ar maksimumo ) įstatymas nenumato ( LR CK 6.250 str. ), todėl galutinai įvertinti neturtinę žalÄ palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimÄ , teismas vadovavosi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatęs neturtinės žalos dydį atsižvelgė į:

1) žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) kaltininko turtinę padėtį;

4) padarytos turtinės žalos dydį;

5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;

6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Å ioje normoje nėra pateiktas iÅ¡samus neturtinės žalos dydžio kriterijų sÄ raÅ¡as, nes priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.Teismas, spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimÄ , atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas prarado dalį lėšų, negalėjo tinkamai vystyti ir plėsti savo verslÄ , gauti pelnÄ . Be to, ieÅ¡kovas nurodė, kad patyrė didelę neturtinę žalÄ neteisėtų veiksmų pasėkoje.Nustatydamas bÅ«tent tokius ieÅ¡kinio dydžius teismas atsižvelgė į žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, nes Å¡is kriterijus irgi turi įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui.

Teismas iÅ¡tyręs kaltinamosios finansinius Å¡altinius ir turtinę bÅ«klę, turimÄ turtÄ ir lėšas nustatė, kad ji pensininkė. Be to, teismas atsižvelgė ir į Å¡alies ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrÄ pragyvenimo lygį, vidutines gyventojų pajamų ir kitus ekonominio pobÅ«džio faktorius. Todėl teismas atsižvelgdamas į atsiradusias pasekmes, įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei neturtinės žalos dydžio nustatymui reikÅ¡mingus kriterijus, o taip pat teismų praktikÄ aptariamos kategorijos bylose, ieÅ¡kovo reikalavimus patenkino iÅ¡ dalies aukščiau nurodytÄ tvarka (LR BPK 115 str.).

Taip pat teismas visiÅ¡kai tenkina nukentėjusiojo reikalavimus priteisti iÅ¡ kaltinamosios turėtas jo proceso iÅ¡laidas, kurias jis pagrindė leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais pagal pridedamÄ prie bylos kvitÄ â€“ 4000 Lt (T 9 b.l. 145).Daiktai, turintys reikÅ¡mės Å¡iai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2010-11-05 UAB ,,” buhalterinės apskaitos dokumentai, 2010-11-17 UAB ,,” iÅ¡imti buhalterinės apskaitos dokumentai, 2009-12-01 paimti kratos metu, taip pat 2009-12-14 paimti kratos metu grÄ Å¾inti bankroto administratoriaus UAB ,,” įgaliotam asmeniui V.

A. ( T 8, b.l. 102-103), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini pastarajam (LR BPK 94 str. ). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d., 308 str., n u s p r e n d ž i a: T J. L. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 182 str. 2 d., 222 str. 1 d. ir nuteisti jÄ :Pagal LR BK 222 str. 1 d. 100 MGL dydžio - 13 000 (trylikos tÅ«kstančių) litų bauda.Pagal LR BK 182 str. 2 d. ir pritaikius LR baudžiamojo kodekso 54 str. 3 dalį, nuteisti jÄ 270 MGL dydžio - 35 100 (trisdeÅ¡imt penkių tÅ«kstančių Å¡imto) litų bauda.Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 63 str. 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę, ir Tamarai J.

L. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę - 270 MGL dydžio - 35 100 (trisdeÅ¡imt penkių tÅ«kstančių Å¡imto) litų baudÄ .KardomÄ jÄ priemonę paskirti raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Nukentėjusiojo ieÅ¡kinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti sekančia ir iÅ¡ T J. L. priteisti:640000 Lt (Å¡eÅ¡is Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių) A. J. naudai turtinei žalai atlyginti;20000 Lt (dvideÅ¡imt tÅ«kstančių) A.

J. naudai padarytai neturtinei žalai atlyginti;Priteisti iÅ¡ Tamaros J. L. A. J. 4000 Lt turėtų teismo iÅ¡laidų.Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikÅ¡mės Å¡iai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: t.y. 2010-11-05 UAB ,,” buhalterinės apskaitos dokumentai, 2010-11-17 UAB ,,” iÅ¡imti buhalterinės apskaitos dokumentai, 2009-12-01 paimti kratos metu, taip pat 2009-12-14 paimti kratos metu grÄ Å¾inti bankroto administratoriaus UAB ,,” įgaliotam asmeniui V. A., paliktini pastarajam.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                    L. V.