4e102d86-954f-47fa-9d53-4bde74af98bb · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-587-577/2017Teisminio proceso Nr. 2-01-3-14867-2010-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.2.6.10   VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos (ieÅ¡kovės) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos praÅ¡ymÄ dėl vykdymo tvarkos pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-936-781/2011, suinteresuotas asmuo A.

U. – K..Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmė PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-936-781/2011, nustatytÄ vykdymo tvarkÄ ir panaikinti sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad atsakovei neįvykdžius sprendimo, ieÅ¡kovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, t.y. nugriauti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priestatÄ , kurio matmenys 1,65 x 3,1 m ir sutvarkyti statybvietę, pati, reikiamas iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovės A.

U.-K.. Pareiškime nurodė, kad 2011 m. spalio 4 d. sprendimu nustatytus neteisėtos statybos šalinimo darbus gali atlikti tik atsakovė, kadangi atlikti darbai yra statinio rekonstrukcija. Atsakovė nustatytais terminais teismo sprendimo neįvykdė. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi, teigia, jog ieškovė organizuoja tik statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus, jeigu per nustatytus terminus teismų reikalavimai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietes neįvykdomi.

Pasak ieÅ¡kovės, griaunant ne visas statinio dalis (Å¡iuo atveju priestatÄ ), tokie darbai priskirtini rekonstrukcijos darbams. AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ dėl vykdymo tvarkos pakeitimo formuoja ir teismai (Vilniaus apygardos teismo 2015-09-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-806-661/2015, 2015-09-03 Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1318-560/2015).Suinteresuotas asmuo (atsakovė) A. U. – K. prašė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ atmesti, arba sustabdyti bylos nagrinėjimÄ . Nurodė, kad iÅ¡ieÅ¡kotoja siekia keisti patį teismo sprendimÄ , o ne sprendimo vykdymo tvarkÄ ; mano, kad iÅ¡ieÅ¡kotojos praÅ¡ymas gautas civilinėje byloje Nr. 2-936-781/2011 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2VP-43431-433/2016 turi bÅ«ti nagrinėjami kartu, Å¡ias bylas sujungus.

Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi atmetė skolininkės (atsakovės) praÅ¡ymÄ atidėti teismo posėdį, taip pat atmetė pareiÅ¡kėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos praÅ¡ymÄ dėl vykdymo tvarkos pakeitimo.3.1. Vadovaudamasis Statybos įstatymo 2 straipsnio 95 dalimi, Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ 9 punktu, STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-690/2016, esančiais iÅ¡aiÅ¡kinimais, padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja teigdama, jog atsakovės savavaliÅ¡kai prie pastato pastatyto priestato griovimo darbai laikytini rekonstrukcijos darbais, turėjo įrodyti, kad statant priestatÄ buvo perdaromos pastato laikančiosios konstrukcijos ir kad Å¡alinant neteisėtos statybos padarinius pastato laikančiosios konstrukcijos taip pat privalės bÅ«ti keičiamos.

Kadangi pareiÅ¡kėja neiÅ¡dėstė argumentų, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad Å¡alinant savavaliÅ¡kos statybos padarinius bus vykdoma rekonstrukcija, o ne griovimo darbai, teismas nesutiko su pareiÅ¡kėjos teiginiais, kad Å¡iuos darbus gali atlikti tik pati atsakovė, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo netenkino. 3.2. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja nenurodė, į kokiÄ kitÄ tvarkÄ turėtų bÅ«ti pakeista įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo tvarka, todėl teismo nuomone, pareiÅ¡kėja nesiekia pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarkos, o siekia pakeisti įsiteisėjusį teismo sprendimÄ , paÅ¡alinant iÅ¡ jo vienÄ rezoliucinės dalies punktÄ , kad atsakovei nevykdant teismo sprendimo, bÅ«tų galima taikyti CPK 771 straipsnio 5 dalį.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai PareiÅ¡kėja (ieÅ¡kovė), Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-936-781/2011 vykdymo tvarkÄ , panaikinti sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad atsakovei neįvykdžius sprendimo, ieÅ¡kovė turi teisę paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, t.y. nugriauti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priestatÄ , kurio matmenys 1,65 x 3,1 m ir sutvarkyti statybvietę pati, reikiamas iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovės. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:4.1.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepagrįstai nepakeitė vykdymo tvarkos, tuo užkirsdamas keliÄ realiam įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymui, teismas neatkreipė dėmesio į praÅ¡ymo argumentus, kad neteisėtos statybos padariniai turi bÅ«ti Å¡alinami taikant įstatymus, galiojančius Å¡ių padarinių Å¡alinimo metu. Vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi, 23 straipsnio 1 dalies 16 punktu, Inspekcija organizuoja tik statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus, jei per nustatytus terminus teismų reikalavimai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietes neįvykdomi.4.2.

Inspekcija laikosi pozicijos, kad atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ (Statybos įstatymo 2 straipsnio 95 dalį, STR 1.01.08:2002“Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ 9.5 punktÄ , STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.27 punktÄ ), griaunant ne visas statinio dalis (priestatÄ ), tokie darbai priskirtini rekonstrukcijos darbams, kurių pagal Teritorijų planavimo ir valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 3 dalis Inspekcija atlikti neturi teisės. Pasak apeliantės, analogiÅ¡kÄ praktikÄ formuoja ir teismai.

Faktas, kad buvo atlikti rekonstrukcijos darbai yra patvirtintas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-936-781/2011, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi Nr. 2A-598-881/2012.4.3. Teismas nevertino Statybos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų, pagal kurias statytojo teisei įgyvendinti taikomi reikalavimai netaikomi statinius griaunant teismų sprendimu, jeigu griovimo darbus organizuoja Inspekcija. Susidariusi situacija pažeidžia iÅ¡ieÅ¡kotojo galimybę pasinaudoti priverstinio teismo sprendimo vykdymo priemonėmis, kurias įstatymų leidėjas sieja su CPK nustatytų vykdymo proceso sÄ lygų buvimu.

Teismas ginčijama nutartimi užkirto keliÄ Inspekcijai įgyvendinti teismo sprendimÄ dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo. Siekiant pasinaudoti CPK 771 straipsnio 5 dalimi, bÅ«tina pakeisti vykdymo tvarkÄ . CPK nenumato, kad siekiant pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarkÄ , bÅ«tina nurodyti teismui, kokiÄ kitÄ sprendimo vykdymo tvarkÄ jis turėtų nustatyti.   5. Suinteresuotas asmuo (atsakovė) A. U.-K. pateikė atsiliepimÄ , kuriuo praÅ¡o iÅ¡ieÅ¡kotojo atskirÄ jį skundÄ atmesti, palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį.

Nurodė, kad apeliantės pasirinktas gynimo bÅ«das prieÅ¡tarauja imperatyvioms teisės normoms. Pasak atsakovės, jei teismo sprendimas buvo ydingas, iÅ¡ieÅ¡kotoja turėjo tokį sprendimÄ skųsti, o vėlesnis įsiteisėjusio teismo sprendimo kvestionavimas yra neleistinas. Atsakovės manymu, iÅ¡ieÅ¡kotoja bando kvestionuoti ir procesinius sprendimus, kuriais buvo atsisakyta skirti skolininkei baudas už teismo sprendimo nevykdymÄ . Atsižvelgiant į susijusias civilines bylas Nr. 2-14413-599/2011, Vilniaus apygardos teismo civilinę bylÄ Nr. 2A-157-852/2016, 2-21-809/2016, daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ieÅ¡kotoja tik skolininkės atžvilgiu reikalauja tokių pasekmių, kuomet tame pačiame žemės sklype bendraturčių įvykdytoms savavaliÅ¡koms statyboms taiko kitokias nuostatas – pasiraÅ¡o taikos sutartis, praÅ¡o stabdyti bylas, kol bus iÅ¡spręstas žemės atidalijimo klausimas, suteikiantis įteisinti nelegaliÄ statybÄ .

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmos instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Kaip minėta, atskirajame skunde apeliantė laikosi pozicijos, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ , griaunant ne visas statinio dalis (Å¡iuo atveju priestatÄ ), tokie darbai priskirtini rekonstrukcijos darbams, kurių Inspekcija atlikti neturi teisės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliantės argumentu.Pažymėtina, kad skundžiamoje teismo nutartyje teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, esančiais 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-690/2016.

Å ioje nutartyje kasacinis teismas, iÅ¡ esmės remdamasis tomis pačiomis teisės aktų nuostatomis, kurias nurodė ir apeliantė, padarė iÅ¡vadÄ , kad kai atliekant statybos darbus perdaromos esamo statinio laikančiosios konstrukcijos, tokie darbai kvalifikuotini kaip statinio rekonstrukcija. Jei laikančiosios konstrukcijos nekeičiamos, laikytina, kad vykdoma nauja statyba. Teisėjų kolegija konstatavo, kad Inspekcija, teigdama, jog savavaliÅ¡kai prie pastato – dirbtuvių pastatyto priestato griovimo darbai laikytini rekonstrukcijos darbais, turėjo įrodyti, kad statant priestatÄ buvo perdaromos pastato – dirbtuvių laikančiosios konstrukcijos ir kad Å¡alinant neteisėtos statybos padarinius pastato laikančiosios konstrukcijos taip pat privalės bÅ«ti keičiamos.

Tokiu atveju bÅ«tų galima pripažinti, kad Å¡alinant savavaliÅ¡kos statybos padarinius bus vykdoma rekonstrukcija, o ne griovimo darbai. Tokia praktika plėtojama ir kitose kasacinio teismo nutartyse (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410-701/2016).  Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pareiÅ¡kėja nenurodė argumentų ir nepateikė įrodymų, kad Å¡alinant savavaliÅ¡kos statybos padarinius bus vykdoma rekonstrukcija, o ne griovimo darbai (t.y. kad statant priestatÄ buvo perdaromos pastato laikančiosios konstrukcijos ir kad Å¡alinant neteisėtos statybos padarinius pastato laikančiosios konstrukcijos taip pat privalės bÅ«ti keičiamos).

Nesutikdama su tokia teismo išvada, apeliantė atskirajame skunde jokių argumentų su atliktais (atliktinais) darbais taip pat neišdėstė, nenurodė galinčių tai patvirtinti įrodymų. Argumentų, kodėl šioje byloje neturėtų būti taikomi skundžiamame teismo sprendime paminėti kasacinio teismo išaiškinimai, ieškovė taip pat nenurodė. Apeliantė teigia, kad faktas, jog buvo atlikti rekonstrukcijos darbai yra patvirtintas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-936-781/2011, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi Nr. 2A-598-881/2012, tačiau kaip matyti iš byloje priimtų teismo sprendimų turinio, juose nurodyta, kad gyvenamojo namo priestato statyba buvo vykdoma pažeidžiant esminius statinio sprendinius – užstatytas didesnis sklypo plotas, negu nurodyta statinio projekte.

Be to, teismo sprendimu atsakovė įpareigota ne perstatyti, o nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ priestatÄ . Duomenys apie bÅ«tinybę keisti laikančiÄ sias konstrukcijas, nekonstatuota. Taigi, apeliantė tinkamai nepagrindė praÅ¡ymo, t.y. neįrodė, kad atliktini darbai laikytini rekonstrukcija, todėl nėra pagrindo keisti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos vykdymo tvarkos. Pažymėtina, kad Inspekcija argumentus Statybos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatomis grindė ir kasacinį skundÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-690/2016, tačiau kaip minėta, kasacinis teismas nurodė, kokios teisės normos taikytinos ir kokias aplinkybes turi įrodyti apeliantė.

Dėl esminių atskirojo skundo argumentų pasisakyta. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                                                                     Jadvyga Mardosevič