4e0f04e6-407c-45d1-b11a-e5b44aa035e8 · Panevėžio apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1035-1095/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26796-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.2.4.6.1; 2.12.1.4 PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 29 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Neringa Girnytė, iÅ¡nagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros (Panevėžys) prokurorės Linos Å imonienės pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje A.

J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka baustas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, n u s t a t ė : A. J. 2019 m. birželio 23 d. apie 17 val. P. Z. priklausančių namų, esančių (duomenys neskelbtini), RÅ«takiemio k., Krekenavos sen. Panevėžio r., kambaryje naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ S. K., t. y. vienÄ kartÄ koja spyrė S. K.

į kairę akį, jam rankomis užsidengus veidÄ , ranka sudavė ne mažiau kaip du smÅ«gius į galvÄ , pataikydamas į rankas, taip padarydamas poodines kraujosruvas kairės akies vokuose ir paakyje bei deÅ¡iniame dilbyje, kraujosruvÄ kairės akies obuolio junginyje, t. y. nežymiai sutrikdė S. K. sveikatÄ ir sukėlė jam fizinį skausmÄ . Kaltinamasis A. J. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2019 m. birželio 23 d. apie 13 val. atėjo su savo broliu A. J. pas P. Z. Å¡vęsti Joninių.

Jis su broliu atsinešė kokius 3 butelius 0,6 proc. stiprumo alaus. Pas P. namuose buvo S. K., S. K. ir D. M.. Jie visi kartu gėrė alkoholinius gėrimus P. namuose, kol tarp jo ir S. K. kilo žodinis konfliktas. Kadangi buvo girtas, negali pasakyti, dėl ko tas konfliktas kilo. Konflikto metu jis vienÄ kartÄ koja spyrė S. į kairę akį. S. K. rankomis užsidengus veidÄ , jis deÅ¡ine ranka sudavė du smÅ«gius S. į deÅ¡inę rankÄ . Dėl savo girtumo nepamena, ar kas matė ir girdėjo iÅ¡ minėtų sugėrovų kaip jis naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ S..

Tokiam jo poelgiui turėjo įtakos jo girtumas, blaivus niekada taip nesielgia. NuoÅ¡irdžiai gailisi Å¡itaip pasielgęs. Po minėto įvykio jis buvo sutikęs S. K., kurio atsiprašė. Jis ir S. nesipyksta. Jis pažįsta S. kokius 3–4 metus. PrieÅ¡ kelis metus jis konfliktavo su Sauliumi, bet prieÅ¡ jį fizinio smurto nenaudojo (b. l. 48–51). Be kaltinamojo A. J. visiÅ¡ko prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais. Nukentėjusysis S. K. parodė, kad jis 2019 m. birželio 23 d. kartu su drauge D.

M. ir broliu S. K. nutarė atÅ¡vęsti Jonines. Jie visi kartu nuėjo pas kaimynÄ P. Z. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), RÅ«takiemio k., Krekenavos sen., Panevėžio r., kur įsikÅ«rė kieme esančioje pavėsinėje. Čia jie ėmė vartoti alkoholinius gėrimus. Pačio kaimyno P. Z. su jais nebuvo, nes jis buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ namų. Apie 16.40 val. į tÄ patį kiemÄ atėjo jų pažįstami asmenys: A. (gal apie 20 m. amžiaus) ir A. (gal apie 19 m. amžiaus) J., gyvenantys (duomenys neskelbtini), Krekenavos sen., Panevėžio r., bei D.

B., gyvenanti Vilkų k. Jie visi trys atsisėdo toje pačioje pavėsinėje ir taip pat ėmė vartoti savo atsineÅ¡tÄ alkoholį. IÅ¡gertuvių metu J. ėmė kabinėtis prie jo brolio. Kadangi J. yra agresyvÅ«s, nuolat ieÅ¡ko priekabių, kad galėtų kÄ nors sumuÅ¡ti, todėl į šį konfliktÄ nesikiÅ¡o, tikėjosi, kad viskas tuo ir baigsis. Vienu metu jis nuėjo į kambarį pasiimti laikraščio, nes norėjo susisukti cigaretę. Tuo metu į kambarį atėjo ir A. J., kuris ėmė jį muÅ¡ti: vienÄ kartÄ koja spyrė jam į kairę akį, o kai jis užsidengė, A. jam sudavė galimai ranka ne mažiau kaip du smÅ«gius.

Taikė į galvÄ , bet pataikė į rankas, kuriomis jis dengėsi. Supratęs, kad A. gali jį dar labiau sumuÅ¡ti, išėjo iÅ¡ kambario. MuÅ¡damas A. nieko jam nesakė, kodėl jis buvo muÅ¡amas, todėl to paaiÅ¡kinti negali. Jau bÅ«damas kieme maždaug po valandos laiko iÅ¡sikvietė pareigÅ«nus. Nuo brolių J. jis nukenčia ne pirmÄ kartÄ , buvo ne kartÄ jų sumuÅ¡tas ir visus kartus be priežasties. VienÄ kartÄ po įvykio jis kreipėsi į policijÄ dėl netinkamo J. elgesio, dėl profilaktinio pokalbio su jais pravedimo, daugiau pareiÅ¡kimų nerašė, nes visada tikėdavosi, kad tai bus paskutinis kartas, bet dabar supranta, jog jie jaučiasi nebaudžiami, todėl smurtavimas gali tęstis.

Šio įvykio metu jis buvo sužalotas, tik į medikus nesikreipė. Turtinė žala jam nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 18–21). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019 m. birželio 26 d. specialisto išvados Nr. G 688/2019 (05) matyti, kad S. K. nustatytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose ir paakyje bei dešiniame dilbyje, kraujosruva kairės akies obuolio junginyje, sužalojimai padaryti dėl mažiausiai dviejų kietų bukų daiktų trauminių poveikių, galimai aplinkybėse nurodytu laiku.

Sužalojimai padaryti dėl paÅ¡alinės jėgos poveikio, kurie sukėlė fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė S. K. sveikatÄ (b. l. 33). 2019 m. birželio 26 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra privačiame gyvenamajame name, esančiame Panevėžio r., Krekenavos sen. RÅ«takiemio k., (duomenys neskelbtini), Å¡alia kurio yra medinė pavėsinė (b. l. 11–15). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Visuma teismo iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo A. J. kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra visiÅ¡kai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai, nes kaltinamasis A. J. pareiÅ¡kime nurodytoje vietoje ir laiku smurtavo prieÅ¡ S. K. (vienÄ kartÄ koja spyrė S. K. į kairę akį, jam rankomis užsidengus veidÄ , ranka sudavė ne mažiau kaip du smÅ«gius į galvÄ , pataikydamas į rankas) ir tokiais savo veiksmais sukėlė jam fizinį skausmÄ bei nežymiai sutrikdė S. K. sveikatÄ , padarydamas jam poodines kraujosruvas kairės akies vokuose ir paakyje bei deÅ¡iniame dilbyje, kraujosruvÄ kairės akies obuolio junginyje.

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo A. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis sutiko, kad procesas bÅ«tų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su siÅ«lomos bausmės rÅ«Å¡imi ir dydžiu (b. l. 77–79).

Nukentėjusysis S. K. parodė, kad turtinė žala jam nepadaryta, civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia (b. l. 18–21). Todėl yra visos sÄ lygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje, bÅ«tinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti. Skirdamas bausmę A. J., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį (padarytas vienas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas), padaryto nusikaltimo motyvus, tikslus, pasekmes, kaltinamojo asmenybę (anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, nedirba), į vienÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir vienÄ jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę.

Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės siÅ«lomÄ bausmę – laisvės apribojimÄ , įpareigojant pradėti dirbti, mokytis ar bÅ«ti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visÄ laisvės apribojimo laikÄ vartoti alkoholį bei kitas psichikÄ veikiančias medžiagas. Laisvės apribojimo terminas nustatytinas 1 metams 3 mėnesiams.

Dėl to, kad baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu, t. y. iki 10 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant pradėti dirbti, mokytis ar bÅ«ti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visÄ laisvės apribojimo laikÄ vartoti alkoholį bei kitas psichikÄ veikiančias medžiagas (BK 641 straipsnio 1 dalis). Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 52–53).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421–422 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį pradėti dirbti, mokytis ar per visÄ laisvės apribojimo laikotarpį bÅ«ti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visÄ laisvės apribojimo laikÄ vartoti alkoholį bei kitas psichikÄ veikiančias medžiagas.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalį ir Å¡iÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – laisvės apribojimÄ 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių, įpareigojant jį pradėti dirbti, mokytis ar per visÄ laisvės apribojimo laikotarpį bÅ«ti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visÄ laisvės apribojimo laikÄ vartoti alkoholį bei kitas psichikÄ veikiančias medžiagas.

A. J. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu jis privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad A.

J., nesutikdamas su bausmės paskyrimu Å¡iuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo Å¡io dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui praÅ¡ymÄ reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme. Padavus tokį praÅ¡ymÄ , teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio (mažesnę ar didesnę) bausmę, negu paskirta Å¡iuo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Teisėja Neringa Girnytė