2023-03-23 Nr. ANB-286-4-69-3-01840-2021-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-20-697/2023 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01840-2021-0 Procesinio sprendimo kategorija 6.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 23 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Alvydo Pikelio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus Jono Griciaus prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) vyriausiojo darbo inspektoriaus 2021 m. spalio 21 d. nutarimu G. K. buvo pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 1000 Eur bauda už tai, kad ji, atlikdama darbdaviui atstovaujančio asmens funkcijas, būdama MB „B“ direktorė, neužtikrino bendrovės tvarkos ir leido darbuotojams – trims Ukrainos piliečiams

– dirbti MB „B“ nelegaliai šios įmonės naudai, t. y. leido darbuotojams dirbti nustatyta tvarka nepranešus apie jų priėmimą į darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau

– ir VSDFV) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) G.

K. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies

1 punktą. 2. Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi G. K. atstovo advokato skundas atmestas ir skundžiamas nutarimas paliktas nepakeistas. 3. Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 1 d. nutarimu

G. K. atstovo advokato apeliacinis skundas patenkintas, panaikinta Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartis ir

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2021 m. spalio 21 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena G. K. nutraukta. 4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus J. Griciaus prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėjas prašo panaikinti apygardos teismo nutarimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apygardos teismui arba panaikinti apygardos teismo nutarimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Darbo kodekso 21 straipsnio „Darbo sutarties šalys“ 3 dalyje reglamentuota darbdavio sąvoka: darbdavys – asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdavys gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. Darbdavio – juridinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jo įsteigimo momento, nebent jo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato vėlesnį įsisteigimo momentą. Darbdavys taip pat gali būti fizinis asmuo. Darbdavio – fizinio asmens teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.

5.2. Administracinio nusižengimo byloje neginčytinai nustatytas administracinio nusižengimo faktas, už kurį atsakingas darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Darbdavio sutartiniai įsipareigojimai paslaugų teikimo pagrindu su kita įmone negali būti vertinami kaip darbdavio funkcijų atlikimo pavedimas įgaliotam asmeniui. Įmonė, teikianti paslaugas kitai įmonei, – tai tarpusavio sutartiniai įsipareigojimai civilinių santykių pagrindu, kurie nėra darbdavio įgaliojimai. Subjektai, kuriems taikoma atsakomybė už administracinius nusižengimus pagal ANK, yra tik fiziniai asmenys. Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį bendrovės direktoriaus atsakomybė kildinama iš jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų. Taigi galima teigti, kad darbdavio veiksmai sudaro pažeidimo objektyviąją pusę, subjektas yra bendrovės direktorius.

5.3. Apygardos teismas netinkamai aiškino ir taikė ANK 95 straipsnio nuostatas aiškindamas, kad MB „B“ direktorė G. K. ėmėsi tinkamų priemonių, kad būtų įvykdyta jos pareiga, nustatyta Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nustatytu terminu informuoti VSDFV apie asmenų darbo pradžią, o aplinkybė, kad dėl nežinomų priežasčių 1-SD formos nebuvo pateiktos, negali būti pagrindas jos atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismo nutarime neabejojama dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto. Šioje administracinio nusižengimo byloje darbdaviu ar jo įgaliotu asmeniu negali būti įmonė UAB „H“, teikianti paslaugas MB „B“, nes darbuotojų darbo sutartys sudarytos su MB „B“ ir jų darbo santykiai yra konstatuotini su šia įmone. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Bendrovės direktorius turi ne tik imtis tinkamų priemonių, kad būtų sudarytos darbo sutartys su darbuotojais, bet ir kontroliuoti, kad norminių aktų nustatyta tvarka ir laiku būtų pateikti duomenys apie asmens darbo pradžią socialinio draudimo institucijai. 6. Asmens, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, G. K. atstovas advokatas Mantas Šriupšta atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti. Atsiliepime į prašymą nurodo:

6.1. G. K., būdama MB „B“ direktorė, turėjo administracinius įgaliojimus veikti kaip darbdavys santykiuose su trečiaisiais asmenimis, tačiau įmonės buhalteriją pagal buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų sutartį tvarkė įmonė UAB „H“. Sutarties 39 punktu šalys sutarė, jog UAB „H“ kaip vykdytoja bus atsakinga už darbuotojų įdarbinimo ir (ar) išdarbinimo deklaracijų teikimą VSDFV skyriui.

6.2. Byloje pateikti „Sodros“ informacinės sistemos išrašai įrodo, kad 2021 m. rugsėjo 3 d. UAB „H“ atsakinga darbuotoja informacinėje „Sodros“ sistemoje pateikė LDU ir SD formas, tačiau dėl neaiškių priežasčių SD forma neįsikėlė, t. y. tinkamai nesusiformavo, nors abi formos buvo teikiamos vienu metu ir jokios klaidos „Sodros“ sistema nerodė. Apie SD formos netinkamą susiformavimą „Sodros“ sistemoje nei MB „B“, nei UAB „H“ nežinojo iki pat 2021 m. rugsėjo 27 d. patikrinimo. Byloje pateikti „Sodros“ informacinės sistemos išrašai įrodo, jog vos tik atlikus patikrinimą UAB „H“ iš naujo įkėlė SD formas į informacinę „Sodros“ sistemą.

6.3. G. K. veiksmuose nėra nei tyčinės, nei neatsargios kaltės, nes G. K. veiksmuose, sudarant buhalterinių paslaugų sutartį su UAB „H“, kad ši tvarkytų asmenų įdarbinimo duomenis, ir veikiant pasitikėjimo pagrindu, nebuvo neatsargios kaltės formos, t. y. nebuvo nei nepagrįsto pasitikėjimo, nei nerūpestingumo (ANK 9 straipsnis), nes nebuvo jokio pagrindo numatyti ar turėti pagrindą numatyti, kad UAB „H“ įgaliotas asmuo, teikdamas LDU ir 1-SD formas, šių tinkamai nesuformuos ar kils kitų kliūčių jas pateikti, ypač kai LDU forma buvo pateikta tinkamai, o dėl 1-SD formos sistema neparodė jokios klaidos, nebuvo nurodymo patikslinti ar pateikti duomenis iš naujo.

6.4. Nurodo teismų praktiką, kuri patvirtina, kad tarp įmonių sudarius buhalterinių paslaugų teikimo sutartį, joje nurodant, kad buhalterijos įmonė bus atsakinga už įmonės darbuotojų įdarbinimo (išdarbinimo) duomenų forminimą ir teikimą atitinkamoms įstaigoms, tinkamai ir laiku duomenų neįforminus, atsako būtent buhalterines paslaugas teikęs asmuo, laikant, kad šis veikė kaip darbdavės įgaliotas asmuo. Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį atsakomybė už nelegalų darbą nustatyta ne tik darbdaviams, bet ir kitiems atsakingiems asmenims. Šiuo atveju kitu atsakingu už deklaracijų teikimą asmeniu laikoma UAB „H“, kuri veikė kaip MB „B“ įgaliotas asmuo.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus J. Griciaus prašymas atmestinas.

Dėl atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį

8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G.

K. vadovaujamoje įmonėje MB „B“ buvo įdarbinti trys užsienio valstybės piliečiai, tačiau apie jų priėmimą į darbą nebuvo pranešta teisės aktų nustatyta tvarka – mažiausiai prieš vieną dieną neinformuotas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinis skyrius. Apygardos teismas G. K. administracinio nusižengimo teiseną nutraukė konstatuodamas, kad įmonės vadovė su darbuotojų įdarbinimu susijusių dokumentų pateikimą VSDFV buvo delegavusi buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas teikiančiai įmonei UAB „H“, todėl, teismo vertinimu, G. K. neatitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytų specialiojo subjekto požymių. Nesutikdamas su apygardos teismo išvada pareiškėjas teigia, kad būtent (ir tik) G. K. atitinka darbdavio požymius nagrinėjamu klausimu, todėl turi būti patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. 9. Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį atsakomybė už nelegalų darbą nustatyta darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. ANK 95 straipsnio

1 dalies dispozicija suformuota kaip blanketinė, todėl jai taikyti būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Taigi nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis.

10. Šiuo atveju, atribojant nelegalų darbą nuo sudarytos darbo sutarties, yra svarbu nustatyti esminius darbo sutarties elementus. Pagal Darbo kodekso 34 straipsnio 1 dalį kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Pagal DK 34 straipsnio 4 dalį darbo funkcijos atlikimo vieta gali nesutapti su darbovietės vieta. Jeigu darbuotojas neturi pagrindinės darbo funkcijos atlikimo vietos ar ji nėra nuolatinė, darbuotojo darboviete laikoma ta darbovietė, iš kurios darbuotojas gauna nurodymus. Taigi darbo sutartyje šalys susitaria dėl darbovietės, kurioje savo darbo funkciją atliks darbuotojas; darbovietė gali būti apibrėžiama įvairiai, priklausomai nuo darbuotojo atliekamos darbo funkcijos pobūdžio ar darbdavio struktūros. Darbovietė gali būti apibrėžiama ir kaip pats darbdavys (tokiu atveju suprantama, kad darbuotojo darbovietė yra darbdavio pagrindinė buveinė ar biuras).

11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad trys užsienio valstybės piliečiai MB „B“ buvo įdarbinti su jais sudarytų darbo sutarčių pagrindu, visi asmenys turėjo teisę dirbti Lietuvoje, darbus atliko MB „B“ naudai, buvo apskaičiuojami nustatyti socialinio draudimo ir kiti mokesčiai. Dėl šių aplinkybių ginčo nekyla. Iš visumos teismų nustatytų aplinkybių taip pat matyti, kad tarp MB „B“ ir užsienio valstybės piliečių susiklostę darbo santykiai atitiko tikrąją darbo sutarčių šalių valią, taigi, darbo teisės nuostatų pažeidimas byloje susijęs tik su formalaus reikalavimo pranešti VSDFV apie asmenų įdarbinimą ne vėliau kaip prieš vieną dieną nesilaikymu.

12. Esminis teisės taikymo klausimas yra susijęs su subjekto, kuris gali būti laikomas atsakingu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, nustatymu. Aptariamos teisės normos dispozicijoje nurodyta, kad už nusižengimą administracinėn atsakomybėn traukiamas darbdavys ar „kitas atsakingas asmuo“. Pareiškėjo prašyme plačiai aptariama darbdavio sąvoka, kaip ji suprantama Darbo kodekse. DK 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis ar fizinis asmuo, turintis visišką civilinį teisnumą ir veiksnumą; darbdavio teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Civilinis kodeksas. Darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis (DK 21 straipsnio 5 dalis). Juridiniam asmeniui, kaip darbdaviui, atstovauja, jo vardu sprendimus priima, taip pat ir juridinio asmens veiklą kontroliuoja fizinis asmuo – juridinio asmens vadovas (DK 101 straipsnis).

13. Vis dėlto Darbo kodekso normos nereglamentuoja, kas gali būti laikomas „kitu atsakingu asmeniu“ ANK 95 straipsnio 1 dalies prasme. Nei iš DK, nei iš teismų praktikoje pateiktų išaiškinimų nekyla prievolė, kad „kitas atsakingas asmuo“ būtų darbdavio darbuotojas, pvz., struktūrinio padalinio vadovas ar pan.

14. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos

ir darbo ministerijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-665 patvirtintų Elektroninės draudėjų aptarnavimo

sistemos naudojimo taisyklių bendrųjų nuostatų 4 dalies pagrindu elektroninius pranešimus ir elektroninius prašymus teritoriniam Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriui turi teisę teikti darbdavys ar jo įgaliotas fizinis asmuo, turintis teisę pasirašyti socialinio draudimo pranešimus. Kaip teisingai nurodyta apygardos teismo nutarime, buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų sutarties tarp MB „B“ ir UAB „H“ priede apibrėžtas darbo ir paslaugos pavadinimas ir nurodyta už šio darbo atlikimą atsakinga šalis (vykdytojas (UAB „H“) ar užsakovas (MB „B“)), įkainiai už konkretaus darbo (paslaugos) atlikimą. 38 punkte nurodyta, kad užsakovas atsakingas už darbo sutarties su darbuotoju sudarymą ir pasirašymą, kitų dokumentų pasirašymą su darbuotoju, o 39 punkte nurodyta, kad vykdytojas atsakingas už darbuotojo įdarbinimo ir (ar) išdarbinimo deklaracijų teikimą „Sodrai“ (b. l. 9–17). Taigi iš byloje esančių ir apygardos teismo ištirtų dokumentų matyti, kad darbdavys byloje aptariamą funkciją – įdarbinimo dokumentų pateikimą „Sodrai“ – sutarties pagrindu buvo pavedęs atlikti UAB „H“. Toks pavedimas (įgaliojimas), skirtingai nei siekia motyvuoti pareiškėjas, nelaikytinas netinkamu. Kaip matyti iš nurodytų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymo nuostatų, toks įgalioto asmens atliekamas veiksmas sukelia teisėtas pasekmes ir laikomas tinkamu „Sodros“ informavimu apie darbo santykių pradžią.

15. Iš skundžiamame nutarime konstatuotų aplinkybių matyti, kad G. K. ėmėsi tinkamų priemonių, kad būtų įvykdyta jos pareiga

informuoti VSDFV apie asmenų darbo pradžią, – informavo UAB „H“ apie įdarbinimo pradžią, kad ši, vykdydama sutartyje aptartas pareigas, informuotų socialinio draudimo instituciją, todėl G. K. kaltės dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo nenustatyta. Analogiška išvada padaryta ir savo esme tapačioje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-677/2015, kuria rėmėsi ir apygardos teismas (nutarimo 12 punktas).

16. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvienu atveju sprendžiant dėl asmens kaltės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, o būtent – dėl atsakomybėn traukiamo subjekto, turi būti įvertinama visuma faktinių aplinkybių, susijusių su pareigos informuoti „Sodrą“ turiniu. Darbdavio veiksmai (sprendimai), kuriais šis įgalioja kitą asmenį atlikti įstatyme įtvirtintą pareigą, turi būti nekeliantys abejonių ir būti realūs, o ne deklaratyvūs. Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, darbo sutartys su užsienio valstybės piliečiais buvo sudarytos; pagal tarp įmonių sudarytą paslaugų teikimo sutartį MB „B“ (vadovaujama G. K.) 2021 m. rugsėjo

3 d. pateikė informaciją UAB „H“ apie užsieniečių įdarbinimą, t. y. apie tai, kad minėti darbuotojai įdarbinami nuo rugsėjo 6 d. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja UAB „H“ darbuotoja A. T. parodė, kad gavusi nurodytą informaciją iš G. K. pateikinėjo dokumentus „Sodrai“ – formas LDU (pranešimas apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius) ir formas 1-SD (pranešimas apie socialinio draudimo pradžią), tačiau dėl liudytojai nežinomų priežasčių formos 1-SD nebuvo pateiktos. VDI patikrinimas atliktas 2021 m. rugsėjo 27 d. ir nustačius, kad minėtos formos 1-SD nebuvo pateiktos, A. T. tą pačią dieną šias formas pateikė reikiamu būdu. Šios aplinkybės, kaip pagrįstai nusprendė ir apygardos teismas, patvirtina, kad minėtų formų nepateikimas buvo labiau techninio pobūdžio klaida, o ne sąmoningas G. K. siekis nelegaliai įdarbinti užsienio valstybės piliečius. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad kitos reikiamos formos, susijusios su asmenų įdarbinimu, buvo pateiktos

tinkamai, darbo faktas nebuvo slepiamas. Nebuvo surinkta duomenų, kad G. K. būtų turėjusi interesą, kad UAB „H“ nepraneštų „Sodrai“

apie asmenų įdarbinimą, toks atvejis buvo vienetinis. Taigi, nėra pagrindo manyti, kad G. K. turėtų siekį perkelti atsakomybę UAB „H“ ar kad būtų susiklosčiusi tendencija, kai apie asmenų įdarbinimą yra sistemingai „netyčia“ ar „per klaidą“ nepranešama ir taip piktnaudžiaujama minėtos pareigos delegavimu kitam asmeniui.

17. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas pagrįstai nusprendė, jog G. K. nepadarė jai inkriminuoto ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo, nes ji, kaip įmonės vadovė, buvo įpareigojusi UAB „H“ informuoti socialinio draudimo instituciją apie naujų darbo santykių pradžią, todėl ji neatitinka aptariamoje teisės normoje įtvirtinto specialiojo subjekto požymių. Ši apygardos teismo išvada atitinka formuojamą teismų praktiką.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Palikti Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 1 d. nutarimą nepakeistą.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Alvydas Pikelis