2016-06-28 Nr. ATPB-659-4-68-3-14594-2015-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-63-639/2016

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-14594-2015-2 Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.5. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aurelijaus Gutausko, Artūro Pažarskio ir pranešėjo Vytauto Masioko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. Č. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistas Romualdas Gecevičius surašė A. Č. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 29 d., 12.22 val., Vilniuje, Kalvarijų–Žalgirio g. sankryžoje vairuodamas automobilį „Audi 80“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė pristabdžiusį automobilį „Ford Focus C-MAX“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino abu automobilius, kirto dvigubą ištisinę liniją, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarimu A. Č. nubaustas pagal ATPK 1241 straipsnio 2 dalį 45 Eur bauda, 127 straipsnio 2 dalį – 30 Eur bauda, 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 301 straipsnį, 500 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Nuobaudas subendrinus ATPK 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka galutinė nuobauda paskirta 500 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartimi A. Č. apeliacinis skundas atmestas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015m. gruodžio 11 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. vasario 23 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto A. Č. prašymas ir atnaujinta administracinio teisės pažeidimo byla.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Č., vadovaudamasis ATPK 30216, 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarimo dalį, kuria jam paskirta nuobauda pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, ir šią bylos dalį nutraukti arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarimą ir sumažinti paskirtos piniginės baudos dydį bei panaikinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose buvo padaryti esminiai materialiosios ir proceso teisės pažeidimai, kurie turėjo įtakos neteisėto nutarimo priėmimui. Teismai neskyrė pakankamai dėmesio nustatant tiesioginę tyčią padaryti ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Įsiteisėjusiu nutarimu nustatyta faktinė aplinkybė, kad padaryta žala nėra žymi, todėl, pareiškėjo manymu, bylą nagrinėję teismai turėjo atskleisti tiesioginės tyčios turinį ir išsiaiškinti pasišalinimo iš įvykio vietos motyvą, tikslą bei turinį, tačiau to nepadarė. Iš apeliacinės instancijos teismo pateiktų prielaidų, kad apgadinimai buvo nežymūs ir žalą atlygino draudimo bendrovė, negalima padaryti išvados, jog A. Č. pajuto ar girdėjo smūgį. Priešingai – apgadinimų menkumas patvirtina jo paaiškinimuose nuosekliai išdėstytą poziciją, kad kontaktas buvo nežymus ir jo nepajuto; tai patvirtina byloje esantys automobilių apžiūros fotolentelė, vaizdo įrašas ir nukentėjusiosios V. K. parodymai teisme. Teismai nepagrįstai neanalizavo ir neatskleidė kaltės (tiesioginės tyčios) turinio, dėl to pažeidė ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių reikalavimus, nes bylos aplinkybes išnagrinėjo nevisapusiškai ir nevisiškai, be pagrindo visą dėmesį skyrė tik įrodinėjimui fakto, kad buvo kontaktas tarp automobilių (to pareiškėjas neneigia), nesigilinant į būtiną nustatyti pažeidimo subjektyviąją pusę.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pagal sankciją ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė prilygsta ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijai. Todėl, vertinant jo galimus motyvus pasišalinti iš įvykio vietos būtina įvertinti, kad jis yra Lietuvos blaivybės draugijos „B. A.“ pirmininkas ir savo laiką bei energiją skiria būtent blaivybės siekimui ir kovai prieš alkoholio vartojimą, gamybą ir platinimą. Šios asociacijos įstatų 1 punkte numatyta, kad asociacijos nariai laikosi pasižadėjimo nevartoti jokių svaigalų.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo nuomone, darytina išvada, kad A. Č. neturėjo tiesioginės tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, dėl to administracinio teisės pažeidimo byla dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies jam turėjo būti nutraukta. Neišsamus ir nevisapusiškas bylos aplinkybių išnagrinėjimas nulėmė neteisėto ir nepagrįsto nutarimo ir nutarties priėmimą. Pareiškėjo nuomone, net pritaikius ATPK 301 straipsnį skirta nuobauda yra nepakankamai individualizuota ir per griežta. Kadangi byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kontaktas tarp automobilių buvo itin menkas, todėl padarytas pažeidimas nesukėlė didelės žalos ir didelio pavojaus žmogaus teisėms, laisvėms, visuomenės bei valstybės interesams. Be to, nėra jokių duomenų, kad A. Č. būtų siekęs išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą arba tikėjęsis pasunkinti pažeidėjo nustatymą ir eismo įvykių atskleidimą. Įvykio metu A. Č. buvo apsidraudęs privalomuoju transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimu, o nukentėjusioji teismo posėdžio metu patvirtino, kad visa padaryta žala jai jau yra atlyginta. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad padaryto pažeidimo pavojingumas ir padaryta žala yra itin nedideli, paskirta nuobauda yra neadekvati ir neproporcinga.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyresnysis specialistas Renatas Ivanauskas atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto A. Č. prašymą nurodo, kad prašyme minimi argumentai dėl įrodymų pakankamumo nesudaro bylos atnaujinimo pagrindo. Iš policijos bylos medžiagos ir ginčijamo Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo turinio matyti, kad visi įrodymai, kuriais rėmėsi teisingumą vykdanti institucija, buvo ištirti ir įvertinti. Apygardos teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutarimą, pažymėjęs teismo atlikto įrodymų vertinimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A. Č. pasišalino iš eismo įvykio vietos tyčia, suprasdamas pasirinkto elgesio neteisėtumą. Atsiliepime pažymima, kad pažeidėjas iš eismo įvykio vietos pasišalino skubiai, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 118 punkto reikalavimus – tokie neteisėti veiksmai kelyje patvirtina, jog jis veikė tyčia. A. Č. nepripažino padaręs ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisės pažeidimą iki Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo paskelbimo, jis ginčija pažeidimą ir prašyme dėl eismo įvykio bylos atnaujinimo, todėl ATPK 301 straipsnis, nenustačius atsakomybę lengvinančių aplinkybių, šiam asmeniui negalėjo būti taikomas. Juolab nėra pagrindo šią įstatymo nuostatą taikyti pakartotinai ir sušvelninti Vilniaus miesto apylinkės teismo paskirtą nuobaudą. Policijos atstovo manymu, nėra pagrindo tenkinti A. Č. prašymą.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Č. prašymas tenkintinas.

Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties

Siekiant tinkamai pritaikyti ATPK normą, svarbu tiksliai nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius požymius, nes administracinio teisės pažeidimo veikos sudėtis – ATPK normoje numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką, už kurią įstatymas numato administracinę atsakomybę, visuma. Subjektyviuosius požymius apibūdina kaltė, tikslas, motyvas.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia ir vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia; sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013).

A. Č. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos tik administracinių teisės pažeidimų faktinės aplinkybės, tačiau kaltės turinys nenurodytas.

Apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 11 d. nutarime nurodė, kad įvykio metu A. Č. vairuodamas automobilį kliudė kito automobilio bamperį nežymiai jį nubrėždamas ir tyčia – tai suvokdamas – iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nuoseklius A. Č. parodymus, kad automobilių kontakto jis nejuto, todėl nesustojo, teismas paneigė nukentėjusiosios V. K. parodymais, kad ji automobilių kontaktą pajuto, todėl ir kitas vairuotojas turėjo jį pajusti.

Apygardos teismas, nagrinėdamas A. Č. apeliacinį skundą, lakoniškai pritarė apylinkės teismo motyvams, kad nukentėjusiosios V. K. parodymai nuoseklūs, todėl patikimi. Teismas nustatė, kad automobilis apgadintas nežymiai.

Taigi minėti teismų argumentai dėl pareiškėjo A. Č. kaltės iš tiesų, kaip pagrįstai nurodoma jo pareiškime, neatskleidžia jo tyčios turinio. Minėta, kad eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai darydami išvadą dėl A. Č. kaltės, jog įvykio metu jis vairuodamas automobilį kliudė kito automobilio bamperį ir tyčia – tai suvokdamas – iš eismo įvykio vietos pasišalino, ją grindė prielaidomis, nes jei nukentėjusioji juto automobilių kontaktą, tai ir A. Č. turėjo jį pajusti, nors šis nuosekliai neigė kontakto pajutimą ir nurodė patikimą priežastį – 78 metai, susilpnėjusi klausa, be to apskritai nevertino kitų šio eismo įvykio aplinkybių: kito automobilio bamperis nubrauktas nežymiai, į jį ne atsitrenkiant, o važiuojant pro tarpą ir kontaktuojant savo automobilio užpakalinėmis durimis; byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs A. Č. nevengė administracinės atsakomybės (iškvietus pareigūnui tuoj pat atvyko ir pateikė apžiūrai savo automobilį) ir pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigė, kad jis galėjo kliudyti kitą automobilį. Paminėti byloje surinkti duomenys patvirtina A. Č. aiškinimą, kad jis nejuto automobilių kontakto, todėl jo veikoje nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinojo subjektyviojo požymio – tyčinės kaltės.

Taigi A. Č. nubaustas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą nesant jo veikoje šio pažeidimo sudėties, pažeidžiant ATPK 250 straipsnio 1 punkto nuostatą, taip padarytas esminis proceso ir materialiosios teisės pažeidimas, turėjęs įtakos neteisėtų sprendimų dėl šios dalies priėmimui.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismų sprendimai keistini (pareiškėjas dėl ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje padarytų pažeidimų savo kaltės neginčija), jų dalis dėl A. Č. pripažinimo kaltu padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą naikintina ir ši administracinio teisės pažeidimo bylos dalis nutrauktina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 6 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartį pakeisti:

šių teismų sprendimų dalis dėl A. Č. pripažinimo kaltu padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą dėl šios dalies nutraukti;

panaikinti minėtais teismų sprendimais paskirtų administracinių nuobaudų subendrinimą.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu A. Č. pagal ATPK 1241 straipsnio 2 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį paskirtas baudas subendrinti apimties būdu paskiriant 45 Eur baudą.

Kitas minėtų teismų sprendimų dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Aurelijus Gutauskas

Artūras Pažarskis

Vytautas Masiokas