2025-09-09 Nr. BB-4072-1-02-7-00010-2024-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3017/2025

Teisminio proceso Nr. 1-02-7-00010-2024-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Dariaus Kantaravičiaus ir Sigitos Jokimaitės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo S. D. (S. D.) gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 15 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo S. D. gynėjas advokatas V. Dovidaitis prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį dėl S. D.: 1) nutraukti S. D. bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikų, turinčių šių nusikalstamų veikų požymių; 2) pašalinti iš kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki 2020 m. gegužės 15 d.; 3) paskirti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį švelnesnę bausmę; 4) atmesti civilinį ieškinį.

Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 6 dalies, 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 2 straipsnio 3, 4 dalys). Teismų išvados, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d.–2020 m. gegužės 15 d. laikotarpiu S. D. padarė nusikalstamas veikas, nurodytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, grįstos prielaidomis ir spėjimais. Tuo tarpu pagal in dubio pro reo principą visos abejonės, kurių nepavyksta pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Teismai netyrė ir objektyviai nevertino bylos įrodymų visumos, jų tarpusavio sąsajų, įrodymus vertino atsietai, suteikdami jiems kitokią teisinę reikšmę, o kai kuriems įrodymams ir svarbioms aplinkybėms visai neteikė reikšmės ir dėl jų nepasisakė. Tai lėmė išvadų neatitikima faktinėms bylos aplinkybėms.

Pasak kasatoriaus, priešingai negu nurodo teismai, S. D. pagal sudarytą nuomos sutartį realiai išsinuomojo patalpas iš UAB „Finaps“ ir jose po darbo valandų vykdė savo, kaip savivaldybės tarybos nario, veiklą. Prasidėjus pandemijai ir pablogėjus UAB „Finaps“ reikalams, bendrovei teko atsisakyti patalpų ir iki 2020 gegužės mėn. pabaigos UAB „Finaps“ ofisas buvo perkraustytas į jo ir sutuoktinės gyvenamąją vietą. Savivaldybės tarybos posėdžiai, komitetų posėdžiai, pasitarimai vyko nuotoliniu būdu ir jis kaip savivaldybės tarybos narys naudojosi UAB „Finaps“ internetu, telefonu, technika. Iš savivaldybės pervestų pinigų S. D. kiekvieną mėnesį perduodavo sutuoktinei sutartyje nurodytą pinigų sumą už patalpų nuomą, o ši išrašydavo kasos pajamų orderius, kuriuos jis, kaip išlaidas patvirtinančius dokumentus, pateikdavo savivaldybei. Nors šių nuteistųjų parodymų bylos duomenys nepaneigė, teismai jų nevertino kaip nuoširdaus savo kaltės pripažinimo. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismai netinkamai vertino nekaltumą patvirtinančius UAB „Finaps“ darbuotojų ir S. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodytų asmenų parodymus ir apie jų nepatikimumą bei suinteresuotumą padėti nuteistiesiems sprendė remdamiesi prielaidomis ir spėjimais. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad liudytojai duoda palankius parodymus dėl jaučiamo dėkingumo nuteistajam už jo suteiktą pagalbą, pripažino, jog pagalba buvo susijusi su S. D. vykdoma savivaldybės tarybos nario veikla, tačiau apeliacinės instancijos teismas šį faktą ignoravo. Be to, liko nepaneigti nuteistojo parodymai, kad 2019–2020 m. laikotarpiu, UAB „Finaps“ patalpose, jis priėmė daug žmonių, o ne tik teismų sprendimuose nurodytus liudytojus, tik jų negalėjo nurodyti dėl jų gausos. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumento apie pirmosios instancijos teismo pateiktus netinkamus motyvus vertinant S. D. parodymus.

Kasatorius teigia, kad S. D. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, nurodytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, požymio – didelės žalos. Kaltinimas apibrėžtas abstrakčiomis frazėmis ir nėra aišku, kodėl buvo sumenkintas savivaldybės autoritetas visuomenėje ir pasitikėjimas ja bei joje dirbančiais darbuotojais. Teismai, pažeisdami asmenų lygybės įstatymui principą, pernelyg didelę reikšmę suteikė savivaldybės tarybos nario pareigoms. Taip pat nėra nustatyta, kad S. D. veiksmai yra tokio pavojingumo, jog užtrauktų baudžiamąją atsakomybę ir teisinio ginčo negalima spręsti civiline tvarka. Be to, pakeitus Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą, netinkamas išlaidų pagrindimas yra dekriminalizuotas. Buvo pažeistas ultima ratio principas. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir nepagrįstai atmetė šį apeliacinio skundo argumentą.

Pasak kasatoriaus, nepagrįstai nepripažinta S. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nuteistasis nuoširdžiai ir išsamiai paaiškino, kokiomis aplinkybėmis buvo padaryta jam inkriminuota veika, teikiant išlaidas patvirtinančius dokumentus už patalpų nuomą, laikotarpiu nuo 2020 m. birželio iki 2023 m. balandžio mėn., ir toks prisipažinimas negali būti laikomas formaliu. Jau vien tai, kad S. D. atlygino savo veiksmais padarytą žalą, rodo, jog jis kritiškai įvertino savo elgesį, neapdairiai ir nerūpestingai elgiantis su savivaldybės lėšomis. Tačiau teismai nepakankamai įvertino nuteistojo dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių reikšmę bei kitas reikšmingas aplinkybes ir paskyrė S. D. aiškiai per griežtą bausmę. Neatsižvelgta į tai, kad S. D. yra pensinio amžiaus, jo gaunamos pensijos dydis neleidžia sumokėti teismo paskirtos baudos net ir per nustatytą terminą. Be to, nuteistajam nustatyta lėtine inkstų liga, II tipo cukrinis diabetas, hipertenzinė liga. Kaip nurodoma skunde, nuteistajam turi būti skiriama sankcijos minimumui artimesnė bausmė ar taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Taip pat kasatorius nesutinka su savivaldybei iš S. D. priteistu civiliniu ieškiniu, mano, kad ieškinys neturėjo būti priteistas. Teismai turėjo įvertinti, kaip ir kokiu būdu buvo rengiamos avansinės apyskaitos, pagal kurias buvo išmokamos kompensacijos savivaldybės tarybos nariams.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti (arba sugriežtinti) bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Kasaciniame skunde turi būti pateikti teisiniai argumentai, pagrindžiantys netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą skiriant bausmę, nes savaime bausmės švelninimas ar griežtinimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame dėstomi argumentai, kuriais nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu, jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis, teisiniu jų vertinimu ir pateikiamas savas atskirų įrodymų vertinimas. Kasatoriaus nuomone, S. D. nepadarė BK 228 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, o 2019 m. rugpjūčio 9 d.–2020 m. gegužės 15 d. laikotarpiu ir 182 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio skundo argumentai – dėl ginčijamų S. D. inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodytumo, nustatytų neteisėtų veiksmų teisinio vertinimo (atsižvelgiant ir į Vietos savivaldos įstatyme padarytus pakeitimus), dėl nepagrįstai nepripažintos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, netinkamo nuteistojo turtinės padėties bei sveikatos būklės įvertinimo ir paskirtos per griežtos bausmės, taip pat dėl nepagrįstai priteisto civilinio ieškinio pakartoti iš apeliacinio skundo. Šie argumentai apeliacinės instancijos teismo nutartyje išnagrinėti ir dėl jų pateiktos motyvuotos išvados. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas S. D. kaltu padarius BK 182 straipsni 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, būtų padaręs baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų ar pažeidęs baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė, kad būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ir paskiriant nuteistajam bausmę bei BPK nuostatos – priteisiant civilinį ieškinį savivaldybės administracijos naudai. Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų dėl šių apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumo. Toks kasacinio skundo argumentavimas, kuris grindžiamas apeliacinės instancijos teismo išnagrinėtomis aplinkybėmis, deklaratyviai pareiškiant apie teismų padarytus BPK reikalavimų ir teisės principų pažeidimus, teismų praktikos nesilaikymą, nelaikytinas tinkamu teisiniu argumentavimu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo S. D. gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras Ridikas

Darius Kantaravičius

Sigita Jokimaitė