4e0aefc9-175f-4c3e-96e2-9bf24dde4409 · Varėnos rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                                   Civilinė byla Nr. 2-799-445/2013Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00582-2013-2                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 34.1.; 34.3.; 34.4.10.; 128.1. (S)   VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 16 d.Varėna             Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui E. S., žodinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos O.

Z. pareiÅ¡kimÄ suiteresuotiems asmenims E. S. ir Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja padavė teisme pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji priėmė po palikėjo J. M. mirties atsiradusį palikimÄ , žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Varėnos rajone, 144/288 dalis bei žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Varėnos rajone, 143/287 dalis.PareiÅ¡kėja nurodo, kad ji yra J.

M. dukra - pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymÄ . J. M. 2000-06-29 mirė Braslave, Baltarusijos Respublikoje. Ji priėmė po tėvo J. M. mirties atsiradusį palikimÄ - butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), Braslave, Baltarusijos Respublikoje. Vitebsko apskrities Braslavo rajono valstybinė notaro kontora 2001-01-11 iÅ¡davė paveldėjimo teisės liudijimÄ , kuriuo patvirtintas palikimo (aukščiau minėto buto) priėmimas. Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracija 2008-01-14 sprendimu Nr. 38-24547 atkÅ«rė J.

M. bendrojoje dalinėje nuosavybėje kartu su E. S. nuosavybės teises į V. M. (duomenys neskelbtini) kaime Varėnos rajone nuosavybės teise valdytÄ 2,88 ha ploto žemės sklypÄ . Å io sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos J. M. nuosavybės teisės į 144/288 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 143/287 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) kaime, Varėnos rajone. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 str. 1 d. draudžia palikimÄ priimti iÅ¡ dalies, o CK 5.51 str. 1 d. nustato, jog pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net bet kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ .

AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT): “Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiq nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ â€ (2006-02-27 nutartis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Minėtoje nutartyje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad “įpėdiniui pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldimo turto dalį, laikoma, jog įpėdinis priėmė visq palikimÄ , nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra”.

PareiÅ¡kime nurodytas juridinis faktas nustatytinas tikslu užregistruoti pareiÅ¡kėjos nuosavybės teises į palikėjo vardu įregistruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (CPK 447 str. 1 p.). PareiÅ¡kėja neįformino savo valios priimti palikimÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka (CPK 447 str. 2 p.). Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėja negali kitokia tvarka gauti palikimo priėmimo faktÄ patvirtinančių dokumentų ir įregistruoti nuosavybės teisės į priimtÄ palikimÄ Nekilnojamojo turto registre.

Dėl Å¡ios priežasties juridinę reikÅ¡mę turintis faktas dėl palikimo priėmimo nustatytinas teismo. “Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apyraÅ¡o” (2006-02-27 nutartis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).Suinteresuotas asmuo E. S. pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ palaikė ir prašė tenkinti.Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ neprieÅ¡taravo dėl pareiÅ¡kimo patenkinimo, sprendžiant teismo nuožiÅ«ra.PareiÅ¡kimas tenkintinas.

PareiÅ¡kėjos tėvas J. M. mirė 2000-06-29 ir tokias aplinkybes patvirtina jo mirties liudijimo duomenys (b. l. 11-12).Giminystės ryÅ¡ius patvirtina pareiÅ¡kėjos gimimo liudijimo įraÅ¡ai (b. l. 5-6).Duomenys apie nekilnojamÄ jį turtÄ , daiktines teises į juos, nurodytos 2008-01-14 Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendime Nr. 38-24547, nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡uose-pažymėjimuose (b. l. 17-22).Civilinis kodeksas įsigaliojo nuo 2001-07-01, o palikimas po J. M. mirties atsirado palikėjo mirties momentu, kai tuo metu galiojo 1964 m.

Civilinio kodekso nuostatos, todėl Å¡iems civiliniams teisiniams santykiams dėl palikimo priėmimo taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos (LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d.). Palikimas atsiranda, palikėjui mirus arba jį paskelbus mirusiu (1964 m. CK 568 str.). Palikėjas mirė ir tuo pagrindu atsirado palikimas (1964 m. CK 569 str.1 d.). Paveldima pagal įstatymÄ arba testamentÄ (1964 m. CK 567 str. 1 d.). Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėja priėmė po J.

M. mirties atsiradusį palikimÄ - butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), Braslave, Baltarusijos Respublikoje, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėja priėmė visÄ po J. M. mirties atsiradusį palikimÄ - tame tarpe ir dalį žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, Varėnos rajone. Suinteresuoti asmenys neprieÅ¡tarauja, kad palikimÄ priėmė O. Z. po tėvo J. M. mirties. Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiÅ¡kai valdant šį turtÄ .

Paveldint pagal įstatymÄ , pirmos eilės įpėdiniais, lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai ir sutuoktinis (1964 m. CK 573 str. 1 p.). Tačiau tam, kad suinteresuotas asmuo paveldėtų, jis turi palikimÄ priimti. Palikimo priėmimas galimas tik įstatyme numatytais pagrindais: faktiÅ¡kai pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti; įpėdiniui paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Taip galėjo pasielgti įstatyminiai įpėdiniai arba taip jie gali realizuoti savo, kaip įstatyminių paveldėtojų teises.

Tik paveldėjimo teisę jie turi įgyti savo, o ne kitų asmenų iniciatyva. Ä®statyminis įpėdinis turi teisę palikimÄ priimti arba jo nepriimti. Taigi apsisprendimo teisė priklauso pačiam įpėdiniui, o ne kitam asmeniui (kad ir kitam paveldėtojui).Taigi paveldėjimas į palikėjo turtÄ atsirado palikimÄ priėmus ir faktiÅ¡kai jį pradėjus valdyti kaip savo turtÄ (1964 m. CK 587 str., CK 5.50-5.51 str.). PareiÅ¡kėja palikėjo turtÄ priėmė, rÅ«pinosi iÅ¡likusiu palikimu, nuo jo neatsisakė.

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti palikimÄ laikomas priėmusiu palikimÄ (CK 5.51 str. 1 d., CK 587 str., 1964 m. redakcija). Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas įrodytas pareiÅ¡kėjos, liudytojos parodymais, palikėjo mirties liudijimu, pažyma apie esamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , giminystės ryšį įrodančiais dokumentais.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., teismas     n u s p r e n d ž i a  : PareiÅ¡kimÄ patenkinti.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad O.

Z., a. k. (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ po palikėjo J. M. mirties 2000-06-29, faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldimÄ turtÄ .Faktas nustatytinas dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo paveldėjimo tikslu.Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                   Dalis Žilionis