Legislator Case Law & Legislation
4e08f406-eedf-41ff-8862-1f111222bc0f AI generated

4e08f406-eedf-41ff-8862-1f111222bc0f · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 4e08f406-eedf-41ff-8862-1f111222bc0f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, nurodydamas, kad jam priklauso prekių ženklas „ROSHEN“ (fig.), tarptautinės registracijos Nr. 900391, kurio tarptautinės registracijos ir apsaugos iÅ¡plėtimo į Lietuvos RespublikÄ data yra 2006 m. birželio 30d. Prekių ženklas registruotas pagal Nicos klasifikacijÄ 30 klasės prekėms žymėti.2. Kartu nurodė, kad atsakovas yra žodinio prekių ženklo „ROCHER“, tarptautinės registracijos Nr. 688261, kurio tarptautinės registracijos vėlesnio teritorinio apsaugos iÅ¡plėtimo Lietuvos Respublikoje data 2003 m. lapkričio 27 d., savininkas.

Legislator headnote

AI generated

4e08f406-eedf-41ff-8862-1f111222bc0f · Vilniaus apygardos teismas: IeÅ¡kovo nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2005 iÅ¡aiÅ¡kinta, kad „visi nurodyti kriterijai turi bÅ«ti vertinami kaip lygiaverčiai, todėl nagrinėjant bet kokių prekių ženklų panaÅ¡umo ar skirtingumo klausimÄ turi bÅ«ti analizuojami visi prekių ženklus sudarantys elementai, jų svarba prekių ženklų kompozicijoje ir sutampančių bei nesutampančių elementų santykis“, t.y. pabrėžiamas bÅ«tinumas ne tik vertinti ženklÄ kaip visumÄ , bet ir įvertinti ženklÄ sudarančių elementų svarbÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2-1112-585/2016Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.1; 36.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 22d.VilniusVilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka, sekretoriaujant Margaritai Armalienei,dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui advokatui Dariui Matulevičiui,atsakovo atstovams patentinei patikėtinei Marijai Kazimierai Lenkutienei ir advokatui Jonui Masiokui,trečiojo asmens Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro atstovei Dovilei TebelÅ¡kytei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal konditerijos korporacijos „Roshen“ ieÅ¡kinį atsakovui Ferrero S.p.A. dėl tarptautinės prekių ženklo registracijos apsaugos suteikimo ir nustatė:

1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, nurodydamas, kad jam priklauso prekių ženklas „ROSHEN“ (fig.), tarptautinės registracijos Nr. 900391, kurio tarptautinės registracijos ir apsaugos iÅ¡plėtimo į Lietuvos RespublikÄ data yra 2006 m. birželio 30d. Prekių ženklas registruotas pagal Nicos klasifikacijÄ 30 klasės prekėms žymėti.2. Kartu nurodė, kad atsakovas yra žodinio prekių ženklo „ROCHER“, tarptautinės registracijos Nr. 688261, kurio tarptautinės registracijos vėlesnio teritorinio apsaugos iÅ¡plėtimo Lietuvos Respublikoje data 2003 m. lapkričio 27 d., savininkas.

Atsakovo prekių ženklas taip pat registruotas pagal Nicos klasifikacijÄ 30 klasės prekėms (saldumynai su vaflių ir rieÅ¡utų įdaru) žymėti.  3. 2007 m. vasario 27 d. atsakovas trečiajam asmeniui padavė protestÄ , kuriame nurodė, kad ieÅ¡kovo prekių ženklo „ROSHEN“ (fig.), tarptautinės registracijos Nr.900391, registracija neatitinka Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų ir prašė atsisakyti suteikti apsaugÄ Lietuvos Respublikoje Å¡io ieÅ¡kovo prekių ženklo registracijai.4. 2015 m. sausio 26 d. tretysis asmuo patenkino atsakovo protestÄ ir nutarė ieÅ¡kovo prekių ženklo tarptautinei registracijai nesuteikti apsaugos Lietuvos Respublikoje.5.

Nesutikdamas su trečiojo asmens sprendimu, ieÅ¡kovas 2015 m. liepos 27 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė ieÅ¡kinį, reikalaudamas suteikti savo prekių ženklo tarptautinei registracijai Nr.900391 apsaugÄ Lietuvos Respublikoje. Å alių argumentai.

6. IeÅ¡kovas nesutiko, kad Å¡alių prekių ženklai yra klaidinamai panašūs PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Nurodė, kad nesutinka su trečiojo asmens iÅ¡vada, kad nors ieÅ¡kovo prekių ženklas yra žodinis – vaizdinis, jo grafinis elementas tėra dekoratyvi ženklo dalis, todėl lyginant ženklų panaÅ¡umÄ , turi bÅ«ti vertinami tik žodiniai elementai.7. IeÅ¡kovas nurodė, kad pagal Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos 6quinquies straipsnio A.-(1) dalį, prekių ženklas saugomas toks, koks registruotas.

O pagal LR Valstybinio patentų biuro Metodinių nurodymų dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panaÅ¡umo nustatymo 2.2 p. ženklų panaÅ¡umÄ lemia juose esančių elementų bendrumas, panaÅ¡umui turi įtakos sutampančių ir nesutampančių elementų santykis, jų svarba kompozicijoje. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , saugomi visi kombinuotÄ prekių ženklÄ sudarantys elementai, ir visų elementų sukeliamas prekių ženklo bendro suvokimo įspÅ«dis, kaip prekių ženklų bendriausias panaÅ¡umo kriterijus, lemia iÅ¡vadas dėl lyginamųjų ženklų panaÅ¡umo ar skirtingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-0-21 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-135/2005).8.

Å alių ginčo prekių ženklai, ieÅ¡kovo teigimu, vizualiai nėra panašūs dėl ieÅ¡kovo ženklo grafinio apipavidalinimo. Pateikė visuomenės nuomonės tyrimÄ , kuriuo įrodinėjo, kad nėra ženklų klaidinamo panaÅ¡umo.9. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsikirto, kad ieÅ¡kovo prekių ženklas vizualiai ir fonetiÅ¡kai panašūs, o pagal semantinį kriterijų – nelygintini. Atsikirto, kad ženklai registruoti ne tik tos pačios klasės, bet ir tapačioms bei panaÅ¡ioms prekėms, o ieÅ¡kovo vėlesnio ženklo naudojimas toms prekėms žymėti gali suklaidinti visuomenę.

Suklaidinimo galimybę įrodinėjo pateikdamas tyrimÄ â€“ nuomonių apklausÄ .           10. Trečiasis asmuo palaikė atsakovo atsikirtimus. Teismo argumentai.

11. Tarp Å¡alių nekilo ginčo dėl jų nurodomų faktų, kad Å¡alys yra procesiniuose dokumentuose nurodytų registruotų prekių ženklų savininkai, kad atsakovas yra ankstesnio prekių ženklo savininkas, kad ieÅ¡kovo prekių ženklo tarptautinės registracijos Nr.900391 ir iÅ¡plėtimo į Lietuvos RespublikÄ data yra 2006-06-20, o atsakovo prekių ženklo tarptautinė registracijos Nr.688261 vėlesnio iÅ¡plėtimo pagal Madrido sutarties ProtokolÄ Ä¯ Lietuvos RespublikÄ data yra 2003-11-27, taip pat, kad trečiasis asmuo Valstybinis patentų biuras 2015 m. sausio 26 d. patenkino atsakovo protestÄ ir nutarė ieÅ¡kovo prekių ženklo tarptautinei registracijai nesuteikti apsaugos Lietuvos Respublikoje.12.

Atsakovo ženklas yra ankstesnis PŽĮ 7 str . 2 d. 2p. prasme.13. Abu Å¡alių ženklai yra registruoti 30 klasės prekėms pagal Nicos klasifikacijÄ . IeÅ¡kovo prekių ženklas registruotas prekėms „konditerijos gaminiai, miltinės konditerijos gaminiai, sausainiai, biskvitai, krekeriai (užkandžių sausainiai), saldainiai, Å¡okoladas, medus, cukrus, duona, ledai, prieskoniai“. Atsakovo prekių ženklas registruotas prekėms „saldumynai su vaflių ir rieÅ¡utų įdaru“ (2011-06-20 sÄ raÅ¡o siaurinimo įraÅ¡as Tarptautiniame biure).14.

IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas per PŽĮ 15str.3d. numatytÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ .15. IeÅ¡kovas reikalauja panaikinti Valstybinio patentų biuro sprendimÄ , t.y. pripažinti jo teisę į prekių ženklo tarptautinės registracijos suteikiamÄ apsaugÄ Lietuvos Respublikoje. Dėl ženklų panaÅ¡umo 16. IeÅ¡kovo ir atsakovo prekių ženklai atrodo taip:                               ROCHER 17. Teismas sutinka su ieÅ¡kovo teiginiu, kad saugomi visi kombinuotÄ prekių ženklÄ sudarantys elementai, kad prekių ženklas turi bÅ«ti vertinamas kaip visuma, toks kaip įregistruotas, kad iÅ¡vadas dėl lyginamų prekių ženklų panaÅ¡umo ar skirtingumo PŽĮ 7 str. 1 d. 2p. prasme lemia visų elementų sukeliamas prekių ženklo bendro suvokimo įspÅ«dis, kaip bendriausias prekių ženklo panaÅ¡umo kriterijus.

Nagrinėjant prekių ženklų panaÅ¡umo ar skirtingumo klausimÄ turi bÅ«ti analizuojami visi prekių ženklus sudarantys elementai. Taip įstatymas aiÅ¡kinamas ir teismų praktikoje (pvz. ieÅ¡kovo nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-135/2005).18. Tačiau iÅ¡ to negalima daryti iÅ¡vados, kad visi vertinimo kriterijai konkrečiu atveju yra lygiaverčiai ir turi vienodÄ Ä¯takÄ , sprendžiant dėl konkrečių ginčo ženklų klaidinamo panaÅ¡umo.

IeÅ¡kovo nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2005 iÅ¡aiÅ¡kinta, kad „visi nurodyti kriterijai turi bÅ«ti vertinami kaip lygiaverčiai, todėl nagrinėjant bet kokių prekių ženklų panaÅ¡umo ar skirtingumo klausimÄ turi bÅ«ti analizuojami visi prekių ženklus sudarantys elementai, jų svarba prekių ženklų kompozicijoje ir sutampančių bei nesutampančių elementų santykis“, t.y. pabrėžiamas bÅ«tinumas ne tik vertinti ženklÄ kaip visumÄ , bet ir įvertinti ženklÄ sudarančių elementų svarbÄ .

Taigi, ženklÄ sudarančių elementų svarbos įvertinimas yra reikÅ¡mingas darant iÅ¡vadÄ dėl atskirų elementų įtakos sprendžiant dėl ženklų panaÅ¡umo ar skirtingumo. Dėl to, nors ir, kaip jau minėta, pritartina ieÅ¡kovo teiginiui, kad ženklas turi bÅ«ti vertinamas kaip visuma ir toks kaip įregistruotas, tai neprieÅ¡tarauja teismo, sprendžiančio dėl ženklų panaÅ¡umo ar skirtingumo, pareigai atsižvelgti į ženklÄ sudarančių elementų svarbos panaÅ¡umo vertinimui skirtingumÄ â€“ nors patys kriterijai yra lygiaverčiai, bet jų pagrindu įvertintų elementų skirtingos svarbos įtaka panaÅ¡umui gali bÅ«ti skirtinga.19.

Minimoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be kita ko, rėmėsi Europos SÄ jungos Intelektinės Nuosavybės Tarnybos (EUIPO) 2003 m. lapkričio 5 d. sprendimu byloje R 541/2002-1, kuriame yra pasakyta, kad vertinant vartotojų suklaidinimo rizikÄ reikia remtis bendru ženklų susikurtu įspÅ«džiu, ypač atsižvelgiant į skiriamuosius ir dominuojančius komponentus, t.y. atsižvelgiant į skirtingÄ Ä¯takÄ bendram įspÅ«džiui ir suklaidinimo rizikai turinčių ženklo elementų svarbÄ .20.

Europos Teisingumo Teismas 1997 m. lapkričio 11d. sprendime byloje Sabel BV v. Puma AG, Rudolf Dassler Sport, bylos Nr. C-251/95, nurodė, kad ženklų palyginimas turi būti paremtas bendru ženklų sukuriamu įspūdžiu, turint omenyje jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus.

21. Atlikdamas ginčo prekių ženklų palyginimÄ , teismas turi atlikti bendrÄ Å¾enklų vizualaus, fonetinio ir semantinio panaÅ¡umo vertinimÄ . Todėl teismas sprendime pasisako dėl ženklų vaizdinio, fonetinio ir semantinio panaÅ¡umo.22. Kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, vidutinis vartotojas paprastai ženklÄ suvokia kaip visumÄ ir neanalizuoja jo atskirų detalių. Vidutinis vartotojas tik retais atvejais turi galimybę tiesiogiai palyginti du skirtingus ženklus, bet turi patikėti (remtis) nepilnais (netobulais) ženklų atvaizdais, kuriuos jis iÅ¡laikė savo atmintyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Zakrytoje akcionernoje obščestvo „ TORGOVYJ DOM POTOMKOV POSTAVČIKA DVORA EGO IMPERATORSTOGO VELIČESTVA P. A.

SMIRNOV (Rusijos Federacija) v. UDV NORTH AMERICA, Inc. ( GUINESS UDV NORTH AMERICA, Inc.) ( Jugtinės Amerikos Valstijos) ir Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-167/2003). 23. Tokia taisyklė yra reikÅ¡minga atliekant ženklų palyginimÄ , jų panaÅ¡umo vertinimÄ .24. Sprendžiant dėl vaizdinio ženklų panaÅ¡umo, svarbu, kad ieÅ¡kovo prekių ženklas yra kombinuotas, turi ne tik žodinį, bet ir vaizdinį elementÄ , yra grafiÅ¡kai apipavidalintas, tačiau teismas sutinka su atsakovo atsikirtimu, kad ieÅ¡kovo ženklo vaizdinis elementas – lenkta juosta, kurioje patalpintas lotyniÅ¡komis didžiosiomis raidėmis užraÅ¡ytas žodis ROSHEN, yra tik dekoratyvus elementas, plačiai naudojamas konditerijos ir saldumynų pramonėje, skirtas žodinio elemento apipavidalinimui ir jo iÅ¡ryÅ¡kinimui.25.

Ieškovo ženklo apraše nurodoma, kad juosta yra kaip pagrindas žodžiui „ROSHEN“.

26. Å riftas, kuriuo paraÅ¡ytas žodis „ROSHEN“ yra neiÅ¡siskiriantis, todėl gali bÅ«ti laikomas standartiniu. Jo užraÅ¡ymo bÅ«das dekoratyvinėje lanku iÅ¡lenktoje juostoje yra įprastas konditerijos ir saldainių gamyboje, dažnai naudojamas žymėti Å¡ios klasės prekes. Todėl vienintelis skiriamÄ jį požymį turintis ieÅ¡kovo ženklo elementas yra pats žodis „ROSHEN“.

27. Atsakovo prekių ženklas „ROCHER“ yra žodinis, sudarytas iÅ¡ žodžio „ROCHER“, užraÅ¡yto standartiniu Å¡riftu didžiosiomis lotyniÅ¡komis raidėmis.28. Taigi, bendrÄ lyginamų ženklų sukuriamÄ suvokimo įspÅ«dį lemia skiriamieji abiejų ženklų elementai – žodiniai elementai.

29. Abiejų ženklų žodiniai elementai vizualiai yra labai panašūs, sudaryti iš vienodo skaičiaus (šešių) raidžių, iš kurių keturios žodžių raidės sutampa ir išdėstytos ta pačia eile. Skiriasi tik trečia ir šešta žodžių raidės. Besiskiriančios raidės yra tarp sutampančių žodžių dalių, jomis atskirtos. Abu žodžiai parašyti lotyniškos abėcėlės didžiosiomis raidėmis, neišsiskiriančiu, standartiniu šriftu.30.

Sprendžiant dėl ženklų fonetinio panašumo/skirtingumo, svarbu, kad žodžiai „ROSHEN“ ir „ROCHER“ yra dviskiemeniai. Akivaizdžiai nelietuviškos kilmės žodžiai, be sulietuvintų galūnių paprastai tariami ne pagal lietuviškas tarimo taisykles. Abiejų žodžių pirmieji skiemenys („RO -“) sutampa ir tariami vienodai. „ROSHEN“ atveju antrasis skiemuo labiausiai tikėtina daugelio vartotojų būtų tariamas vienodai, o žodis būtų tariamas „rošėn“.

Tik retais atvejais galima tikėtis, kad žodyje bÅ«tų tariama kiekviena raidė atskirai, kaip užraÅ¡yta, iÅ¡tariant atskirai „s“ ir „h“ raides. Antrasis žodžio „ROCHER“ skiemuo vartotojų gali bÅ«ti perskaitomi ir tariami skirtingai. AngliÅ¡kai ir prancÅ«ziÅ¡kai kalbantys (suprantantys) vartotojai tartų „roÅ¡e“ arba „rošė“. Tokių vartotojų (ypač suprantančių anglų kalbÄ ) bÅ«tų akivaizdi dauguma, atsižvelgiant į anglų kalbos ir su ja susijusios žodžių darybos bei tarimo taisyklių paplitimÄ .

Tik nedidelė dalis vartotojų galimai tartų „ročer“ arba „rocher“.

31. Paskutiniame skiemenyje tariant žodį „ROCHER“ raidė „r“ paprastai nebūtų tariama arba jos tarimas būtų labai nestiprus ir mažai girdimas. Tariant žodį „ROSHEN“, paskutinė esanti raidė „n“ taip pat nebūtų girdima visiškai arba būtų girdima labai silpnai, nepriklausomai nuo to, kuriame skiemenyje būtų dedamas kirtis.

32. Vertinant Å¡ių žodžių skambesį tariant, jų tarimo skirtumai yra minimalÅ«s, todėl fonetiÅ¡kai žodžiai yra labai panašūs.33. Nors ieÅ¡kovas nurodo, kad žodžio „ROSHEN“ darybai panaudota ženklo turėtojo įmonės steigėjo ir savininko pavardė ir žodis „ROSHEN“ vartotojų suvokiamas per sÄ sajÄ su pavarde „PoroÅ¡enko“, savaime tai nėra akivaizdu, o tokį teiginį patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Dėl to teismas ieÅ¡kovo ženklo žodinį (pagrindinį) elementÄ laiko neturinčiu prasmės.

34. Atsakovo ženklÄ sudaro prancÅ«zų kalbos žodis, reiÅ¡kiantis uolÄ . Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prancÅ«zų kalbos žinios Lietuvoje nėra paplitusios, neturi pagrindo manyti, kad tokia žodžio reikÅ¡mė bent kiek didesnės Lietuvos vartotojų dalies bÅ«tų suprantama. Todėl teismas vertina, kad žodis „ROCHER“ Lietuvos vartotojų taip pat bus suprantamas kaip reikÅ¡mės neturintis ar turintis nesuprantamÄ reikÅ¡mę žodis.

35. Todėl, atlikęs ženklų vizualinį, fonetinį ir semantinį vertinimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo prekių ženklas „ROSHEN“ yra panaÅ¡us į atsakovo ženklÄ â€žROCHER“. Dėl prekių, kurioms žymėti registruoti Å¡alių ginčo ženklai, panaÅ¡umo 36. IeÅ¡kovas remiasi argumentu, kad ieÅ¡kovo prekių ženklas registruotas žymėti didelę 30 klasės pagal Nicos klasifikacijÄ prekių įvairovę, nes registruotas prekėms „konditerijos gaminiai, miltinės konditerijos gaminiai, sausainiai, biskvitai, krekeriai (užkandžių sausainiai), saldainiai, Å¡okoladas, medus, cukrus, duona, ledai, prieskoniai“, o atsakovo prekių ženklas registruotas žymėti tik vienos rūšies prekes – vieno kÄ snio saldainius su rieÅ¡utais, dažniausiai suvyniotus į auksinės bei rudos spalvos popierėlį, todėl ieÅ¡kovo prekės nėra „tapačios ar panaÅ¡ios“ atsakovo prekėms PŽĮ 7str.1d.2p. prasme.37.

Pagal 1957m. Nicos sutartį dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklų registravimo reikmėms yra nustatytos 45 prekių klasės. 30 klasės prekės pagal Nicos klasifikacijÄ yra kava, arbata, kakava ir kavos pakaitalai; ryžiai; tapijoka ir sago kruopos; miltai ir grÅ«dų produktai; duona, pyragai ir konditerijos gaminiai; ledai; cukrus, medus, sirupas; mielės, kepimo milteliai; druska; garstyčios; actas, padažai; prieskoniai; ledas.38. Klasifikatoriaus paaiÅ¡kinimuose nurodoma, kad 30 klasė daugiausia apima augalinės kilmės maisto produktus, paruoÅ¡tus vartoti ar konservuoti, taip pat priedus, gerinančius maisto produktų skonį, kvapÄ .

Prie Å¡ios klasės taip pat priklauso: kavos, kakavos, Å¡okolado ar arbatos gėrimai; maistiniai grÅ«dų produktai (pvz.: avižiniai ar kitų grÅ«dinių kultÅ«rų dribsniai).39. Sprendžiant Å¡alių ginÄÄ dėl ženklų panaÅ¡umo, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, kad ženklai naudojami prekėms, vartotojų perkamoms spontaniÅ¡kai ir atsitiktinai. Tokios prekės, kurioms žymėti yra registruoti abu ženklai, ne tik priklauso bendrai klasei, bet ir dėl savo rūšies bei vartojimo bÅ«do – smulkÅ«s saldumynai, saldainiai, saldÅ«s užkandžiai, skirti vartoti prie arbatos arba kavos ar vieni – yra panaÅ¡ios, turi tÄ pačiÄ paskirtį.

Nepaisant to, kad ieÅ¡kovas nurodė, kad atsakovo prekių ženklu pažymėtos prekės priklauso prabangesnių negu ieÅ¡kovo prekių kategorijai, ieÅ¡kovas nenurodo ir nepateikia įrodymų, kuriais remdamasis teismas gali padaryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių prekes perka skirtingos vartotojų grupės. Kaip nurodė atsakovo atstovė (ieÅ¡kovui neginčijant), atsakovo prekių ženklu pažymėtos prekės parduodamos ir mažais kiekais po tris saldainius. Todėl vartotojų grupės Å¡alių ženklų pažymėtoms prekėms teismo taip pat laikomos panaÅ¡ios.40.

Remdamasis nurodytais argumentais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad prekės, kurioms žymėti yra registruoti Å¡alių ginčo prekių ženklai, taip pat yra panaÅ¡ios. Dėl visuomenės suklaidinimo galimybės 41. Spręsdamas dėl bendro visuomenės suklaidinimo galimybės vertinimo, teismas vadovaujasi taisykle, kad suklaidinimo galimybės įvertinimas numato visų reikÅ¡mingų faktorių – tiek prekių ženklų panaÅ¡umo, tiek prekių panaÅ¡umo tarpusavio priklausomybę (Europos Teisingumo teismo 2000 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Marca Mode CV v.

Adidas AG and Adidas Belelux BV, Nr.C-425/98). Bendras suklaidinimo galimybės, kuri priklauso nuo vizualinio, fonetinio ir semantinio ženklų panaÅ¡umo, vertinimas grindžiamas bendru paminėtų faktorių sukuriamu įspÅ«džiu.42. Vidutinis vartotojas paprastai ženklÄ suvokia kaip visumÄ ir neanalizuoja jo atskirų detalių. Tačiau dėmesys turi bÅ«ti atkreiptas į tai, kad vidutinis vartotojas tik retais atvejais turi galimybę tiesiogiai palyginti du skirtingus ženklus, bet turi patikėti (remtis) nepilnais (netobulais) ženklų atvaizdais, kuriuos jis iÅ¡laikė savo atmintyje.

Taip pat reikia turėti omenyje tai, kad vidutinio vartotojo dėmesio laipsnis yra skirtingas priklausomai nuo konkrečių prekių ar paslaugų kategorijos. AukÅ¡tesnis laipsnis ženklų panaÅ¡umo lems ir aukÅ¡tesnį laipsnį prekių ir (ar) paslaugų panaÅ¡umo, ir atvirkščiai – aukÅ¡tesnis laipsnis prekių ir (arba) paslaugų panaÅ¡umo lems ir aukÅ¡tesnį laipsnį prekių ženklų panaÅ¡umo. T.y. lyginimas neturi bÅ«ti atsietas ir mechaniÅ¡kas. Nustatant prekių ir (ar) paslaugų tapatumÄ ir (ar) panaÅ¡umÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į prekių rūšį, paskirtį, prekybos kanalus, kuriais prekės ir (ar) paslaugos patenka į rinkÄ , prekybos vietas.

Sprendžiant, ar prekės ir (ar) paslaugos, kurioms žymėti registruojamas prekių ženklas yra tapačios ir (ar) panaÅ¡ios, nėra lemiama, kokiai prekių ar paslaugų klasei pagal Nicos sutartį jos yra priskirtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2003).43. IeÅ¡kovas pateikė visuomenės nuomonės tyrimÄ (II t., b.l. 7), kurio apklausų duomenimis, pateikus respondentams dvi klausimų grupes, padarytos tokios tyrimo iÅ¡vados:

1) saldumynų ir konditerijos prekių ženklÄ â€žRocher“ žino 29 proc. apklaustųjų, nežino – 69 proc., o saldumynų ir konditerijos prekių ženklÄ â€žRoshen“ žino 33 proc. apklaustųjų, nežino – 66 proc.;

2) į klausimÄ , ar Ukrainos konditerijos korporacijai „Roshen“ priklausantis prekių ženklas „ROSHEN“ ir Italijos gamintojui Ferrero priklausantis prekių ženklas „ROCHER“ yra klaidinančiai panašūs, t.y. ar norėdami nusipirkti vienu prekių ženklu žymimÄ prekę per apsirikimÄ apklaustasis galėtų nusipirkti kitu prekių ženklu žymimÄ prekę, teigiamai atsakė 37 proc., o neigiamai – 63 proc.44. Teismui abejonių kelia taikytoji ieÅ¡kovo pateiktų tyrimų metodika.

Vertindamas pateiktÄ jį raÅ¡ytinį įrodymÄ , teismas sprendžia, kad respondentams klausimai buvo užduoti tokiu eiliÅ¡kumu, kokiu eiliÅ¡kumu pateikti tyrimo rezultatai. Atsakymas į pirmÄ jį klausimÄ gali reikÅ¡ti, kad vartotojai geriau žino „ROSHEN“ prekių ženklÄ (4 proc. daugiau), tačiau kartu gali reikÅ¡ti, kad vartotojai Å¡ių prekių ženklų neskiria (ypač kai jiems pateikiami atskirai ir paeiliui), todėl dalis respondentų pareiÅ¡kė žinantys vienÄ iÅ¡ tiriamųjų ženklų, nors turėjo kokių nors žinių apie kitÄ .

Tokia iÅ¡vada neprieÅ¡tarauja atsakovo atsikirtimui, kad lyginamieji prekių ženklai yra klaidinamai panašūs.45. Atsakydami į antrÄ jį klausimÄ , respondentai jau buvo atsakę į pirmÄ jį, supažindinti su ženklais, jų savininkais, jiems sudaryta galimybė įvertinti ženklų panaÅ¡umus ir skirtumus. Pačiame antrajame klausime jau yra kalbama apie ženklų supainiojimo galimybę, taip duodant užuominÄ , be to, abu ženklai yra pateikiami palyginimui. Kaip minėta, spręsdamas dėl ženklų panaÅ¡umo ir suklaidinimo galimybės, teismas turi įvertinti, kad vartotojas paprastai neturi galimybės prekių pasirinkimo metu matyti ir palyginti abiejų prekių, kad panaÅ¡umas ir suklaidinimo galimybė turi bÅ«ti įvertinti atsižvelgiant į vartotojo turimÄ bendrÄ Ä¯spÅ«dį.

Galimybės palyginti sprendimo dėl pasirinkimo padarymo metu sudarymas vartotojui sukuria dirbtinę, tikrovėje beveik nepasitaikančiÄ situacijÄ . Be to, svarbu ir tai, kad respondentams pateikti klausimai tik dėl vizualinio ženklų panaÅ¡umo vertinimo, nėra duomenų, kad bÅ«tų klausiama apie ženklų fonetinį panaÅ¡umÄ arba skirtingumÄ . Dėl to ieÅ¡kovo pateikti tyrimo rezultatai negali bÅ«ti pripažinti patikimais ir teismas jais nesiremia kaip pakankamais įrodymais, patvirtinančiais ieÅ¡kovo reikalavimo pagrindus, susijusius su vartotojų klaidinimu.

Kartu teismas pažymi, kad netgi tokio nepatikimo, dėl pasirinktos metodikos aiÅ¡kiai turinčio tendencijÄ mažinti galimo klaidinimo atskleidimÄ , tyrimo rezultatas rodo reikÅ¡mingÄ 37 proc. suklaidinimo galimybę.

46. Atsakovo pateikti gyventojų apklausos rezultatai (I t., b.l.134) rodo, kad panaÅ¡umÄ tarp žymenų „ROCHER“ ir „ROSHEN“ mato 60 proc. apklaustųjų, žinančių prekių ženklÄ â€žROCHER“ ir 53 proc. jo nežinančių. Nors atsakovo pateiktoji paklausa iÅ¡ dalies pasižymi tais pačiais metodiniais trÅ«kumais, be to, respondentai buvo apklausti tik dėl lyginamų žodžių (ženklų žodinių elementų, o ne ženklų) panaÅ¡umo ir nebuvo klausiami dėl klaidinimo, kartu vertindamas abu pateiktus įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pateiktuose tyrimuose nurodytoji klaidinimo galimybė (nuo 37 proc. iki 60 proc.) yra pakankama lyginamųjų prekių ženklų klaidinamo panaÅ¡umo patvirtinimui.47.

IÅ¡ to teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nepateikė pakankamų įrodymų apie vartotojų suklaidinimo galimybės nebuvimÄ (bÅ«tent tai ieÅ¡kovo buvo įrodinėjama pateikiant aptariamus įrodymus), nepaneigė atsakovo atsikirtimų ir juos patvirtinančių įrodymų apie ženklų klaidinamÄ panaÅ¡umÄ .48. Be to, teismas sprendžia, kad prekės, žymimos ginčo prekių ženklais, priklauso prekių kategorijai, kurias vartotojas dažniausiai renkasi atsitiktinai, impulsyviai, be atidaus apžiÅ«rėjimo, prekių, kurias žymi ginčo ženklai, panaÅ¡umas yra labai didelis, jos parduodamos tose pačiose prekybos vietose, skirtos toms pačioms vartotojų grupėms, o prekių ženklų panaÅ¡umo laipsnis yra didelis.

Todėl, remdamasis aukščiau nurodyta teismų praktikos suformuota taisykle, teismas laiko ginčo prekių ženklus klaidinamai panaÅ¡iais.49. Nustatęs, kad Å¡alių nurodomi prekių ženklai yra vizualiai ir fonetiÅ¡kai panašūs, ir kad ženklų panaÅ¡umas yra klaidinantis vartotojus, teismas ieÅ¡kinį atmeta.50. IeÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ atsakovo priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos atsakovui ir valstybei (CPK 93str., 96str.). Atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiama 2500 EUR advokato pagalbos iÅ¡laidos už procesinių dokumentų rengimÄ ir atstovavimÄ teisme bei 728 EUR raÅ¡ytinių įrodymų vertimų iÅ¡laidos (CPK 88str.1d. 6p., 9p.

CPK 98str.).51. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 str. - 270 str., n u s p r e n d ž i a :   ieÅ¡kinį atmesti.  Priteisti iÅ¡ Ukrainos konditerijos korporacijos „ROSHEN“ 3228 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovui Italijos Respublikos įmonei Ferrero S.p.A.  Priteisti iÅ¡ Ukrainos konditerijos korporacijos „ROSHEN“ 8 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei.  Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ .

Teisėjas                                                                                                           Vytautas Zelianka