4e08e115-7d5b-4e93-8326-764a71e94520 · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-799-589/2020 Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00717-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.6; 3.3.2.3; 3.3.2.5 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 2 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo M. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-23-1001/2020 pagal ieÅ¡kovės M.

P. ieÅ¡kinį atsakovui M. P. dėl santuokos nutraukimo, iÅ¡laikymo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Atsakovas M. P. pateikė apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mų 2020 m. birželio 25 d. sprendimo, kuriuo praÅ¡o sumažinti priteistÄ 200 Eur kasmėnesinį iÅ¡laikymÄ dukrai E. P. iki 100 Eur, nustatyti jo skunde nurodytÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , kai atsakovas gyvena Lietuvos Respublikoje, ir atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mai 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi atsisakė priimti apeliacinio skundo dalį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nustatė atsakovui M. P. terminÄ iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. sumokėti 27 Eur žyminio mokesčio ir iÅ¡aiÅ¡kino, jog teismo nustatytu terminu nepaÅ¡alinus nutartyje nurodytų trÅ«kumų, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir nutartimi grÄ Å¾intas jį padavusiam asmeniui.

3. Teismas nustatė, kad atsakovas M. P., kuriam procesiniai dokumentai įteikti 2019 m. balandžio 16 d. per Turkijos Respublikos teisėjÄ , 2019 m. vasarÄ atvyko į LietuvÄ ir joje su pertraukomis iÅ¡vykimui į Turkijos RespublikÄ gyvena iki Å¡iol. Atsakovas 2019 m. lapkričio mėn. pradžioje sudarė sutartį su advokatu K. P.. Advokatas K. P. 2020 m. gegužės 11 d. informavo teismÄ nutraukiantis atstovavimo sutartį su atsakovu, o 2020 m. liepos 22 d., prieÅ¡ pat teismo sprendimo įsiteisėjimÄ , informavo teismÄ vėl atstovausiantis atsakovÄ . IÅ¡ Å¡ių duomenų teismas sprendė, kad atsakovui praktiÅ¡kai viso proceso metu buvo teikiama profesionali teisinė pagalba.

4. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki 2021 m. gegužės 20 d., iÅ¡duotÄ atsakovui, kaip Lietuvos Respublikos piliečio Å¡eimos nariui. Tačiau remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 50 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas sprendė, kad leidimo laikinai gyventi galiojimo trukmė atsakovui priklauso nuo to, kiek truks bylinėjimasis dėl santuokos nutraukimo. Ä®siteisėjus pirmosios instancijos arba apeliacinės instancijos teismo sprendimui, kuriuo santuoka tarp atsakovo ir ieÅ¡kovės bus nutraukta, atsakovui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bus panaikintas. Atsakovui panaikinus leidimÄ laikinai gyventi, jis privalės iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos, todėl atsakovas, atstovaujamas advokato, skunde nepagrįstai praÅ¡o nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarkÄ iki konkrečios datos – 2021 m. gegužės 20 d.

5. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepagrįstai teigia, kad 2020 m. birželio 25 d. teismo sprendime nustatyta tik dukros bendravimo su atsakovu tvarka, kai atsakovas gyvena užsienyje, taip apribojant Lietuvos Respublikoje gyvenančiam atsakovui teisę bendrauti su dukra. Sprendime nurodytoje bendravimo tvarkoje aiÅ¡kiai numatyta, kaip atsakovas bendraus su savo dukra, kai jis laikinai atvyks į Lietuvos RespublikÄ . Atsakovas teismui nepateikė duomenų, kad jis bÅ«tų įgijęs teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ar ėmęsis priemonių Å¡iai teisei įgyti, todėl Å¡iuo metu nėra pagrindo vertinti, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje, o ne Turkijos Respublikoje.

Atkreipė dėmesį, kad atsakovas 2020 m. gegužės 21 d. teismo posėdyje teigė pasibaigus karantinui ketinantis iÅ¡vykti į Turkijos RespublikÄ . Todėl teismas, atsižvelgdamas į atsakovo nurodytas aplinkybes, kad jis Lietuvoje neturi darbo, o Turkijoje uždirba apie 800-1000 Eur per mėnesį, yra turkiÅ¡kos virtuvės specialistas, neturėjo jokio pagrindo netikėti atsakovo parodymais.

6. Teismas akcentavo, kad pagal skundžiamu sprendimu nustatytÄ bendravimo tvarkÄ atsakovas, kol dukrai sueis 10 metų, turi teisę bendrauti su dukra motinos gyvenamojoje vietoje ar kitoje vaiko tėvų sutartoje vietoje porinius metų mėnesius po vienÄ savaitę per mėnesį, nuo pirmadienio iki penktadienio bendraudamas su vaiku nuo 18.00 val. iki 20.00 val., o Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 18.00 val., dukrai sulaukus 10 metų – tokia pačia tvarka ir papildomai turi teisę pasiimti į savo gyvenamosios vietos valstybę dukrÄ kiekvienais metais vienam mėnesiui vasaros metu. IÅ¡ Å¡ios tvarkos matyti, kad atsakovas, atvykęs į Lietuvos RespublikÄ ir joje gyvendamas įstatymų nustatyta tvarka, turi teisę bendrauti su dukra. Atsakovui suteikta teisė bet kada bendrauti su dukra ryÅ¡io priemonėmis, o ieÅ¡kovė įpareigota sudaryti tam sÄ lygas. Atsakovui suteikta teisė pasiimti dukrÄ pas save kitu, nei nurodyta Å¡ioje tvarkoje, laiku ieÅ¡kovės sutikimu.

7. Teismas akcentavo ir tai, kad atsakovas, motyvuodamas praÅ¡ymÄ nustatyti jo bendravimo su dukra tvarkÄ , kai jis su dukra gyvena vienoje valstybėje, nėra nuoseklus. Jis šį praÅ¡ymÄ labiausiai grindžia aplinkybe, kad esÄ yra įgijęs teisę gyventi Lietuvos Respublikoje iki 2021 m. gegužės 20 d. ir jam bÅ«tina, pvz., bendrauti su dukra kas antrÄ savaitgalį ir po 2 valandas trečiadieniais. Tačiau toliau siÅ«loma atsakovo bendravimo tvarka su dukra nelyginiais metais, kas antrais metais, t. y. ilgesniam laikotarpiui, nei jo leidime laikinai gyventi nurodyta data.

8. Teismas atkreipė dėmesį ir tai, kad atsakovo skunde siÅ«loma bendravimo su dukra tvarka yra netgi mažesnio intensyvumo, negu nustatyta 2020 m. birželio 25 d. teismo sprendimu. IÅ¡ atsakovo siÅ«lomos tvarkos matyti, kad jis praÅ¡o teisės kartu su dukra Å¡vęsti jo gimtadienius vasario mėnesio 2 dienÄ nelyginiais metais, o iÅ¡ 2020 m. birželio 25 d. sprendime nustatytos tvarkos matyti, kad atsakovas turi teisę bendrauti su dukra kiekvienÄ porinį, t. y. ir vasario, mėnesį, po kelias valandas per savaitę ir dar ilgiau – savaitgaliais.

Atsakovas praÅ¡o jam leisti su dukra bendrauti kas antras svarbiausias katalikiÅ¡kas Å¡ventes: Kalėdas, Velykas. Kalėdos yra Å¡venčiamos gruodžio 25 dienÄ , t. y. porinį metų mėnesį, kurį atsakovui yra nustatyta teisė bendrauti su dukra vienÄ savaitę. Velykos 2021 m. bus Å¡venčiamos balandžio 5 d., 2022 m. – balandžio 17 d., 2023 m. – balandžio 9 d., 2025 m. – balandžio 20 d., t. y. taip pat porinį metų mėnesį. IÅ¡ atsakovo nurodytos tvarkos matyti, kad jis su dukra ketina kasmet pagrindines islamiÅ¡kas religines Å¡ventes:

Id al Fitras, Id al Adcha, Maulido, Didybės naktį – Å¡vęsti Lietuvoje. Å ių Å¡venčių datos yra nustatomos pagal musulmonų kalendorių ir Å¡venčiamos skirtingais metų mėnesiais, iÅ¡ internete vieÅ¡ai skelbiamos informacijos matyti, kad jos Å¡venčiamos ir porinius metų mėnesius. Atsakovas nenurodo, kaip ruoÅ¡iasi informuoti ieÅ¡kovę ir dukrÄ apie bÅ«simos musulmoniÅ¡kos Å¡ventės laikotarpius. IÅ¡ atsakovo pateiktos bendravimo su dukra tvarkos ir Å¡ios tvarkos nustatymo motyvacijos matyti, kad atsakovas ne siekia skunde nurodomų tikslų – įtvirtinti teisę bendrauti su dukra, jam atvykusiam į Lietuvos RespublikÄ , nes Å¡i teisė teismo sprendime numatyta, o tiesiog numatyti visiÅ¡kai naujÄ bendravimo su dukra tvarkÄ .

9. Teismas taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovė ir teismas per antrus metus trunkantį procesÄ nei karto neturėjo galimybės susipažinti su Å¡ia atsakovo nurodoma bendravimo su dukra tvarka, nes atsakovas jos neatskleidė, nors, bÅ«damas atstovaujamas profesionalaus teisininko, tam turėjo visas sÄ lygas. IeÅ¡kovė neturėjo jokios galimybės pateikti argumentų dėl Å¡ios tvarkos, todėl tokiu bÅ«du ji atsidurtų akivaizdžiai nepalankesnėje padėtyje už atsakovÄ , kuris jÄ siekia įpareigoti tęsti santuokos nutraukimo procesÄ . SprendimÄ priėmęs teismas taip pat neturėjo galimybės aptarti ir įvertinti atsakovo tik skunde iÅ¡dėstytos tvarkos.

10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo bendravimo su dukra tvarka proceso metu nebuvo didelių diskusijų objektas. Atsakovas praktiÅ¡kai visÄ bylos nagrinėjimo laikÄ gyveno Lietuvoje ir buvo atstovaujamas advokato, tačiau viso proceso metu neprašė taikyti laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyti laikinÄ bendravimo su dukra tvarkÄ , o tai reiÅ¡kia, kad tokio poreikio nebuvo. Atsakovas nei vieno posėdžio metu nenurodė, kad ieÅ¡kovė jam kaip nors ribotų bendravimo su dukra tvarkÄ , kad jis negali bendrauti su dukra tiek, kiek nori ir gali.

Atsakovas 2019 m. lapkričio 15 d. ir 2020 m. vasario 7 d. teismo posėdžiuose teigė pateiksiantis prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei, kuriame, be kita ko, bus nurodyta ir bendravimo su Å¡alių dukra tvarka, bet prieÅ¡ieÅ¡kinio nepateikė iki proceso pabaigos. IÅ¡ atsakovo pozicijos teismo posėdžiuose buvo matyti, kad jis labiausiai nenori, jog bÅ«tų nutraukta santuoka su ieÅ¡kove, o jei tai įvyktų, kitos santuokos nutraukimo sÄ lygos jam nėra tokios aktualios. Atsakovui atsisakius baigti procesÄ pagal Å¡alių pasiraÅ¡ytos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sÄ lygas, ieÅ¡kovė pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame iÅ¡dėstė tokias pačias santuokos nutraukimo sÄ lygas, tarp jų – ir atsakovo bendravimo su dukra tvarkÄ , kaip ir Å¡alių 2019 m. lapkričio 29 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.

Atsakovo atstovas 2020 m. kovo 16 d. atsiuntė teismui paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė, kad atsakovas sutinka nutraukti santuokÄ pagal Å¡alių pasiraÅ¡ytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sÄ lygas (analogiÅ¡kas nurodytoms ieÅ¡kovės patikslintame ieÅ¡kinyje). 2020 m. gegužės 20 d. teismo posėdyje atsakovas dar kartÄ sutiko su ieÅ¡kinyje nurodytomis santuokos nutraukimo sÄ lygomis, tarp jų – ir atsakovo bendravimo su dukra tvarka.

11. Teismas nurodė, jog Å¡ias aplinkybes teismas iÅ¡dėstė tam, kad bÅ«tų aiÅ¡kus atsakovo elgesys proceso metu: atsakovas niekuomet savarankiÅ¡kai nekėlė bendravimo su dukra klausimo. Jis neanalizuoja teismo sprendimu nustatytos tvarkos, tiesiog reikalaudamas priimti jo pateiktÄ ir taip toliau vienaÅ¡aliÅ¡kai siekia įtakoti proceso eigÄ ir trukmę. Teismo nuomone, aptartas atsakovo elgesys neatitinka rungtyniÅ¡ko proceso ir Å¡alių lygybės principo.

12. Apibendrindamas teismas sprendė, kad atsakovas apeliaciniame skunde kelia naujus reikalavimus, kurių nepareiÅ¡kė nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Kadangi tokie reikalavimai negali bÅ«ti keliami, Å¡iÄ atsakovo apeliacinio skundo dalį atsisakė priimti.

13. Teismas nurodė, kad atsakovas, proceso metu sutikęs su 200 Eur iÅ¡laikymo suma, nepateikia jokių papildomų įrodymų, patvirtinančių jo turtinę padėtį. Viena vertus, atsakovas teismo neinformavo apie kreipimÄ si į Migracijos departamentÄ ir teismui nepateikė turtinę padėtį patvirtinančių dokumentų, nepateikė ir dokumentų, patvirtinančių savo teiginius, kad vykdė laikinÄ jÄ apsaugos priemonę ir dukros iÅ¡laikymui pervesdavo po 200 Eur kas mėnesį; kita vertus, jam neginčijus ieÅ¡kovės praÅ¡omo priteisti iÅ¡laikymo dydžio, tokių dokumentų pateikimas nebuvo bÅ«tinas. Teismas sprendė, kad papildomų įrodymų priėmimo ar iÅ¡reikalavimo klausimas yra apeliacinės instancijos teismo kompetencija, todėl jo nesprendė.

14. Teismas nustatė, kad atsakovas už apeliacinio skundo pateikimÄ turi sumokėti 27 Eur žyminį mokestį. Kadangi atsakovas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis negali valstybei sumokėti tokios sumos, teismas nutarė įpareigoti atsakovÄ sumokėti nurodytÄ sumÄ . III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 15. Atskiruoju skundu atsakovas M. P. praÅ¡o Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ dėl apeliacinio skundo priėmimo ir žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo iki byloje bus priimtas galutinis teismo sprendimas klausimÄ spręsti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

16. Nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės, nenustatęs atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku, tuomet, kai tėvas ir vaikas gyvena vienoje valstybėje. Argumentai dėl vaiko teisių pažeidimo ir, kodėl taip manoma, yra nurodyti apeliacinime skunde, juos, pateikdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismo ir praÅ¡o įvertinti. Todėl mano, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo apeliacinio skundo dalį dėl bendravimo tvarkos su vaiku.

17. Pažymi, kad ieÅ¡kovė reiÅ¡kė reikalavimÄ byloje dėl bendravimo tvarkos nustatymo skyrium gyvenančiam tėvui atsakovui. Reikalavimas apeliaciniame skunde reiÅ¡kiamas tik dėl jau pareikÅ¡to reikalavimo ir teismo nustatytos bendravimo tvarkos turimo ir apimties, todėl reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo nelaikytinas nauju reikalavimu ir jokių draudimų reikÅ¡ti naujus reikalavimus apeliantas nepažeidė.

18. Pažymi ir tai, kad apeliacinio skundo priėmimo stadijoje apeliacinio skundo argumentų pagrįstumas netiriamas. Nepriklausomai nuo to, kokie reikalavimai pareikÅ¡ti teisme, koks buvo Å¡alies procesinis elgesys byloje, ar Å¡alis turėjo atstovÄ ar ne, teismas turi ginti, saugoti vaiko interesus, nes tame yra vieÅ¡asis interesas. Å alių vaiko teisė bendrauti su tėvu negali priklausyti nuo Å¡alutinių aplinkybių. Be to, apeliacinio skundo dalyko ir pagrindo pagrįstumÄ Ä¯vertina apeliacinės instancijos teismas, o ne pirmosios instancijos teismas, todėl pirmosios instancijos teismas be jokio teisėto pagrindo atliko apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių įvertinimÄ ir Å¡ia prasme pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti priimti apeliacinį skundÄ dalyje dėl bendravimo tvarkos nenustatymo yra neteisėta.

19. Mano, kad teismas nepagrįstai neatidėjo atsakovo byloje mokėtino 27 Eur žyminio mokesčio. Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ esmės, pats nenustatė, kad atsakovas turėtų kokio nors nekilnojamojo, kilnojamojo turto, gautų kokių nors pajamų. Atsakovas yra užsienio pilietis, kuris kovodamas už savo Å¡eimÄ , dėl vaiko laimingos vaikystės, atvyko į LietuvÄ , todėl, akivaizdu, kad ilgÄ laikÄ nedirbančio Lietuvoje fizinio asmens turtinė padėtis yra sunki ir nurodyta aplinkybė turėjo bÅ«ti įvertinta, kaip labai tikėtina.

Žyminio mokesčio suma yra pakankamai nedidelė, tačiau ta aplinkybė, kad atsakovas net ir dabar nesumoka Å¡ios sumos, netiesiogiai patvirtina jo negalėjimÄ sumokėti žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovo atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

21. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apeliacinio skundo dalį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei nustatytas terminas 27 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal atskirojo skundo argumentus.

22. Byloje nustatyta, kad atsakovas M. P. pateikė apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mų 2020 m. birželio 25 d. sprendimo, kuriuo praÅ¡oma sumažinti priteistÄ 200 Eur kasmėnesinį iÅ¡laikymÄ dukrai E. P. iki 100 Eur, nustatyti jo skunde nurodytÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , kai atsakovas gyvena Lietuvos Respublikoje, ir atidėti 102 Eur žyminio mokesčio sumokėjimÄ iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi atsisakė priimti apeliacinio skundo dalį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, motyvuodamas tuo, kad atsakovas apeliaciniame skunde kelia naujus reikalavimus, kurių nepareiÅ¡kė nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, taip pat nustatė atsakovui terminÄ sumokėti 27 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ , kadangi atsakovas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis negali valstybei sumokėti tokios sumos.

Atsakovas, nesutikdamas su minėta 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi, pateikė atskirÄ jį skundÄ .

23. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti apeliacinio skundo dalį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kadangi toks reikalavimas nelaikytinas nauju, nes reikalavimÄ dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo byloje buvo pareiÅ¡kusi ieÅ¡kovė.

24. Pasisakydamas dėl Å¡io argumento, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje akcentuojamas aktyvus teismo vaidmuo Å¡eimos bylose (CPK 376 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010; kt.). Ä®statymų leidėjas, siekdamas, kad teisingas teismo sprendimas bÅ«tų priimtas ne tik formaliuoju, bet ir materialiuoju aspektu, Å¡eimos bylÄ nagrinėjančiam teismui suteikė galimybę veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei to reikia bylai teisingai iÅ¡spręsti; teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias ir teismo posėdyje paaiÅ¡kėjusias bylos aplinkybes, turi teisę virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, t. y. tenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikÅ¡ta, taip pat priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu, ar taikyti alternatyvų subjektinių teisių arba teisėtų interesų gynimo bÅ«dÄ (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys).

25. Å eimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip vieÅ¡Ä jį interesÄ , kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis). Tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat bÅ«tina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį. VieÅ¡ojo intereso, taigi ir vaiko interesų apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimÄ , siekiant iÅ¡saugoti esamas socialiai reikÅ¡mingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sÄ lygas tolesnei plėtotei ir užkirsti keliÄ vaiko interesų pažeidimams.

Tokio pobÅ«džio Å¡eimos bylose teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir siekdamas apginti nepilnamečio vaiko interesus, turi teisę iÅ¡eiti už ieÅ¡kinio reikalavimo ar apeliacinio skundo ribų ir priimti, teismo nuomone, geriausiai vaiko, taigi ir vieÅ¡Ä jį interesÄ atitinkantį sprendimÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

26. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė, pateikdama teisme ieÅ¡kinį, o vėliau ir prieÅ¡ieÅ¡kinį, siekė nustatyti Å¡alių vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ja, pasiÅ«lė vaiko bendravimo su atsakovu tvarkÄ . Atsakovas nesiÅ«lė kitos alternatyvios bendravimo su vaiku tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas patvirtino ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ vaiko bendravimo su atsakovu tvarkÄ . Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatyta jo bendravimo su vaiku tvarka, siÅ«lo, be jau nustatytos tvarkos, nustatyti papildomÄ bendravimo tvarkÄ .

27. CPK 312 straipsnyje nustatytas draudimas apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palÅ«kanas, vaisius ir kiti atvejai). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai vienas iÅ¡ tėvų, nesutikdamas su teismo sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, dėl to paduoda apeliacinį skundÄ ir jame nurodo kitokiÄ bendravimo tvarkÄ , tai nelaikoma naujų reikalavimų iÅ¡kėlimu ir Å¡io pasiÅ«lymo vertinimas patenka į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (CPK 312, 320 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).

28. Atsižvelgdamas į Å¡iuo iÅ¡aiÅ¡kinimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo apeliaciniame skunde siÅ«loma nustatyti papildoma bendravimo tvarka nelaikoma naujų reikalavimų iÅ¡kėlimu ir Å¡io pasiÅ«lymo vertinimas bei papildomos bendravimo tvarkos nustatymas atitinka apeliaciniame skunde apibrėžtas ribas, sÄ Å¾iningo proceso principus bei siekį pirmiausia užtikrinti ir apsaugoti Å¡alių vaiko interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo apeliacinio skundo priėmimo klausimÄ , nepagrįstai atsisakė priimti jo dalį dėl papildomos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

29. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, pažeisdamas CPK 84 straipsnio nuostatas, nenustatė, kad atsakovui yra per sunki našta sumokėti žyminį mokestį apeliacinio skundo padavimo metu ir šio mokesčio sumokėjimo neatidėjo iki teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos.

30. Pasisakydamas dėl Å¡io argumento, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad asmens teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismÄ , ginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , realizuojama paduodant apeliacinį skundÄ , kuris kartu yra priemonė apeliaciniam procesui pradėti. Apeliacinio skundo turiniui ir formai taikytini bendrieji CPK 111 straipsnyje įtvirtinti dalyvaujančių byloje asmenų procesiniams dokumentams keliami reikalavimai, o taip pat CPK 306 straipsnyje įtvirtinti apeliacinio skundo turinio reikalavimai.

KlausimÄ dėl apeliacinio skundo priėmimo pagal CPK 315 straipsnį sprendžia pirmosios instancijos teismas. Jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 ir 311 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis). Žyminio mokesčio nesumokėjimas priskiriamas prie procesinio dokumento trÅ«kumų ir toks trÅ«kumas gali bÅ«ti iÅ¡taisomas taikant trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

31. CPK 84 straipsnyje numatytas žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutas, kurį teismas turi teisę taikyti esant motyvuotam asmens praÅ¡ymui ir prie jo pridėtiems praÅ¡ymÄ pagrindžiantiems įrodymams. Jeigu prie praÅ¡ymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ nėra pridėti tokį praÅ¡ymÄ pagrindžiantys įrodymai, teismas nustato terminÄ praÅ¡ymo trÅ«kumams paÅ¡alinti pateikiant įrodymus, patvirtinančius praÅ¡ymo pagrįstumÄ . Tokiu atveju, kai Å¡ie trÅ«kumai nepaÅ¡alinami, teismas praÅ¡ymÄ laiko nepaduotu (CPK 115 straipsnio 3 dalis), tačiau negrÄ Å¾ina jo padavusiam asmeniui, o nustato terminÄ Å¾yminio mokesčio sumokėjimui (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

32. Å iuo atveju atsakovas apeliaciniame skunde prašė atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimÄ iki teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos, motyvuodamas tuo, kad neturi jokių pajamų ir turto, turi vienÄ iÅ¡laikytinę, todėl žyminio mokesčio sumokėti Å¡iuo metu neturi galimybės. Pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovui terminÄ sumokėti 27 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ , kadangi atsakovas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis negali valstybei sumokėti tokios sumos.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į pirmiau nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , pirmosios instancijos teismas tokiu atveju pirmiausia privalėjo taikyti trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ ir nustatyti terminÄ praÅ¡ymo trÅ«kumams paÅ¡alinti, pateikiant įrodymus, patvirtinančius praÅ¡ymo pagrįstumÄ , ir tik tuomet, kai Å¡ie trÅ«kumai nepaÅ¡alinami, turėjo nustatyti terminÄ Å¾yminio mokesčio sumokėjimui (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

33. Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė apeliacinio skundo priėmimÄ bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimÄ reglamentuojančias proceso teisės normas. Kadangi apeliacinio skundo priėmimo klausimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 315 straipsnio 1 dalis), skundžiama nutartis naikintina, perduodant atsakovo M. P. apeliacinio skundo priėmimo (tuo pačiu ir nurodyto praÅ¡ymo iÅ¡sprendimo) klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a: Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartį panaikinti ir M. P. apeliacinio skundo priėmimo klausimÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja Rita Dambrauskaitė