2025-11-19 Nr. AB-20138-4-16-3-00581-2025-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2824-822/2025

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00581-2025-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

vertėjaujant T. T.,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui A. O. E. ir jo atstovui advokatui L. B.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei R. Z.,

liudytojai I. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. O. E. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiui A. O. E..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį A. O. E. (toliau – ir Užsienietis) VSAT iki 2026 m. sausio 21 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Teikimas).

2. Teikime ir teismo posėdžio metu Teikimą pateikusio VSAT Centro atstovė nurodė, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, prieglobsčio prašymą pateikė tik siekdamas bet kokiais būdais likti Lietuvos Respublikoje, neįvykdė Migracijos departamento 2024 m. gegužės 23 d. sprendimo dėl jo perdavimo Estijos Respublikai, slapstėsi nuo kompetentingų institucijų, vengdamas perdavimo Estijos Respublikai vykdymo. Užsienietis nesikreipė į institucijas dėl savo teisinės padėties, bet elgėsi neatsakingai, nesirūpindamas tuo, kad neteisėtai gyvena Lietuvos Respublikoje ir turi būti išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos.

3. Užsienietis su Teikimu nesutiko, nurodė turintis gyvenamąją vietą, mažametį vaiką, sutiko išvykti iš Lietuvos su šeima.

4. Užsieniečio atstovas advokatas, atsižvelgdamas į sulaikyto asmens paaiškinimus, su Teikimu nesutiko, prašė taikyti užsieniečiui švelnesnę, alternatyvią sulaikymui priemonę.

II. 5. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. spalio 23 d. sprendimu paskyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2026 m. sausio 21 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

6. Teismas nustatė, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, neturi vizos ar galiojančio leidimo gyventi ar kitų dokumentų, kurie suteiktų jam teisę būti Lietuvos Respublikoje, taigi užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) yra priėmęs sprendimą dėl užsieniečio perdavimo Estijos Respublikai.

7. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistavo Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalyje numatyti sulaikymo pagrindai, nes užsienietis yra Lietuvos Respublikoje neteisėtai. Neturėdamas teisėto buvimo dokumentų, nesikreipė į institucijas dėl savo teisinės padėties įteisinimo, teikdamas prioritetą savo asmeniniams interesams, o ne migracinių įstatymų laikymuisi, nuo 2024 m. liepos 24 d. slapstėsi vengdamas sprendimo dėl jo perdavimo Estijos Respublikai vykdymo.

8. Apžvelgęs teismų praktiką, teismas pažymėjo, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Taigi, teismo vertinimu, alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas trims mėnesiams, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju, būtų proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, kadangi išliktų pakankamas pagrindas manyti, jog laisvai judėdamas užsienietis gali išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydamas priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties.

III. 9. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo 2025 m. spalio 23 d. sprendimą ir skirti pareiškėjui alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą.

10. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

10.1. Teismo argumentas, kad pareiškėjui taikytinas judėjimo ribojimas dėl to, kad jis gali išvykti iš Lietuvos ir pasislėpti, tuo sutrukdydamas priimti ir vykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties, prieštarauja šiuo metu byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Kaip rodo pridedami medicininiai dokumentai, Užsieniečio naujagimė dukra ir jos nesenai pagimdžiusi motina sunkiai serga, todėl joms ypač reikalinga tėvo ir vyro pagalba. Užsienietis niekaip negali išvykti iš Lietuvos, pasislėpti, nes taip išsiskirs su šeima, kuriai labai reikalingas nuolatinis jo buvimas šalia. Be to, Užsienietis sutinka išvykti iš Lietuvos tik su šeima ir nemato savęs atskirai nuo šeimos, ką tik gimusio vaiko, todėl nesirengia išvykti ar slėptis. Jei Užsieniečiui nepavyks Lietuvoje gauti jokio migracinio statuso, jis pasirengęs išvykti su šeima, kai tai leis šeimos narių medicininė būklė.

10.2. Užsienietis nuoširdžiai gailisi, kad pažeidė nustatytą tvarką periodiškai pranešti VSAT apie savo buvimo vietą. Tai nutiko dėl nesusipratimo, nes jis manė, kad po Migracijos departamento 2024 m. gegužės 23 d. sprendimo Užsienietį perduoti Estijai jam nebereikia pranešti apie savo buvimo vietą. Kadangi Užsieniečio sužadėtinė laukėsi jų vaiko, tai šeima pasirinko faktinę gyvenamąją vietą, kad ji būtų labiau pritaikyta būsimam vaikui. Pareiškėjas nesirengia daryti tokios klaidos dar kartą, jis pasirengęs stropiai vykdyti visus institucijų ir teismų nurodymus. Be to, tai, kad alternatyvi sulaikymui priemonė be judėjimo apribojimų pareiškėjui buvo pratęsta net šešis kartus, kaip tik ir rodo, kad jis linkęs laikytis migracijos institucijos ir teismo nustatyto režimo, nebėgo iš Lietuvos ir nesislapstė.

10.3. Užsienietis Lietuvoje įgijo sveikatos mokslų magistro laipsnį, o Ukrainoje jis yra įgijęs gydytojo specialybę. 2024 m. birželio 20 d. jam išduotas Lietuvos sporto universiteto diplomas. Šios aplinkybės rodo, kad Užsienietis sistemiškai ir nuosekliai siekia išsilavinimo, laikosi mokslo įstaigų mokymosi režimo, buvo pažangus studentas. Jis siekia dirbti pagal specialybę, todėl slapstytis nuo migracinių institucijų nesiruošia.

10.4. Užsienietis 2025 m. spalio 7 d. pats kreipėsi į Centrą raštu bei nurodė savo aktualią gyvenamąją vietą, kurioje jį rado atvykę pareigūnai. Tai rodo, kad asmuo nesirengia slėptis ar išvykti, nes jis kreipėsi į VSAT pareigūnus savo iniciatyva, taip leisdamas jiems sulaikyti save.

10.5. Byloje svarbu atsižvelgti į geriausius vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju labai svarbu, kad pareiškėjas galėtų būti kartu su naujagime dukra, padėti ją prižiūrėti bei rūpintis jos gydymų. Užtikrinant pareiškėjo dukros (duomenys neskelbtini) interesus yra būtina, kad pareiškėjui būtų paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė be judėjimo laisvės suvaržymo.

10.6. Užregistruoti vaiko tėvystę būtina per tris mėnesius nuo jo gimimo. Pareiškėjo dukra gimė (duomenys neskelbtini). Kadangi, vaiko tėvai formaliai nesusituokę, praleidus šį terminą iškils papildomų keblumų registruoti pareiškėjo tėvystę, suteikti vaikui tėvo pavardę.

10.7. Užsienietis pateikė raštą Migracijos departamentui su prašymu persvarstyti jo išsiuntimo klausimą ir išduoti leidimą gyventi Lietuvoje šeimos susijungimo pagrindu (Įstatymo 43 str. 1 d. 3 p.). Taigi, pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra neproporcinga, smarkiai pažeidžia ne tik Užsieniečio, bet ir dviejų Lietuvos piliečių interesus. Užsienietis mano, kad teismas galėjo taikyti ir Įstatymo 115 straipsnyje nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę be judėjimo apribojimų: įpareigojimą reguliariai pranešti Centrui apie savo buvimo vietą. Tai būtų proporcinga ir tinkama švelnesnė priemonė, todėl šios priemonės taikymas atitiktų teisėtumo ir proporcingumo principus.

11. VSAT atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

12. VSAT atsiliepime nurodo:

12.1. Ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 2 dalies numatytais sulaikymo pagrindais, nes Užsienietis yra Lietuvos Respublikoje neteisėtai. Neturėdamas teisėto buvimo dokumentų, nesikreipė į institucijas dėl savo teisinės padėties įteisinimo, teikdamas prioritetą savo asmeniniams interesams, o ne įstatymų laikymuisi, nuo 2024 m. liepos 24 d. vengdamas Migracijos departamento sprendimo dėl jo perdavimo Estijos Respublikai vykdymo, tyčia pasislėpė, ignoravo kompetentingų institucijų pareigūnų skambučius ir elektroninius laiškus. Užsienietis bet kokiais būdais bandė pasilikti Lietuvos Respublikoje ir dėl šios priežasties metus laiko slapstėsi.

12.2. Užsienietis pakeitęs gyvenamąją vietą neinformavo kompetentingų institucijų, nors apie tokį reikalavimą jis buvo informuotas. Apeliaciniame skunde Užsienietis nurodo, kad gyvenamąją vietą pakeitė, nes jo sužadėtinė I. B. laukėsi jų bendro vaiko, tačiau institucijai žinomu adresu patikrinimai buvo vykdomi 2024 m. rugpjūčio 2 d., 2024 m. rugpjūčio 6 d. ir 2024 m. rugpjūčio 8 d., o Užsieniečiui dukra gimė (duomenys neskelbtini). Šis faktas įrodo, kad užsienietis ne tik nebendradarbiauja su institucijomis, bet ir teismui teikia tikrovę neatitinkančią informaciją.

12.3. Užsienietis nurodė, kad įgijo aukštąjį išsilavinimą ir planuoja oficialiai įsidarbinti Lietuvoje ar kitoje Europos šalyje, tačiau jis yra neteisėtai Lietuvos Respublikoje ir jam nėra išduotas leidimas dirbti, dėl šios priežasties jis negali oficialiai įsidarbinti, taigi užsienietis šiuo metu negauna jokių reguliarų pajamų. Užsienietis šiuo metu neturi pakankamai lėšų save išlaikyti iki kol bus priimtas sprendimas dėl jo grąžinimo ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

12.4. Užsienietis 2025 m. spalio 7 d. kreipėsi raštu į VSAT Centrą dėl savo asmens dokumento, tačiau kaip teigiama apeliaciniame skunde, jis rašte nebuvo nurodęs savo paskutinės gyvenamosios vietos adreso. Užsieniečio paskutinės gyvenamosios vietos adresas buvo gautas VSAT pareigūnams vykdant savo funkcijas – patikrinus duomenų bazes. VSAT daro išvadą, kad Užsienietis nesitikėjo, jog 2025 m. spalio 21 d. bus sulaikytas VSAT Migracijos skyriaus pareigūnų, nors jis ir žinojo tą faktą, kad Lietuvos Respublikoje gyvena neteisėtai ir yra paieškomas kompetentingų institucijų pareigūnų.

12.5. Nors Užsieniečio judėjimo laisvė yra ribojama, jis turi teisę rašyti prašymus laikino apgyvendinimo vietos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui ir gavęs leidimą išvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos. Užsienietis pasinaudodamas šia teise gali lankyti savo mažametį vaiką ir rūpintis jo poreikiais. Taip pat ši alternatyvi sulaikymui priemonė užtikrina sėkmingą institucijų komunikaciją su užsieniečiu jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo klausimais.

12.6. Ginčas dėl Užsieniečio vaiko tėvystės užregistravimo išspręstas, nes 2025 m. lapkričio 4 d. Migracijos departamentas išdavė užsieniečiui pažymą patvirtinančią jo asmens tapatybę ir Užsienietis įgyvendino savo teisę užregistruoti tėvystę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamo dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2026 m. sausio 21 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, pagrįstumas ir teisėtumas.

14. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalyje numatyti sulaikymo pagrindai, sprendė, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas trims mėnesiams, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju, būtų proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, kadangi išliktų pakankamas pagrindas manyti, jog laisvai judėdamas Užsienietis gali išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydamas priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties.

15. Užsienietis apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra neproporcinga, smarkiai pažeidžia ne tik Užsieniečio, bet ir dviejų Lietuvos piliečių interesus, todėl prašo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą reguliariai pranešti Centrui apie savo buvimo vietą. Užsieniečio nuomone, tai būtų proporcinga ir tinkama švelnesnė priemonė, todėl šios priemonės taikymas atitiktų teisėtumo ir proporcingumo principus.

16. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodė, kad į Lietuvą atvyko iš Ukrainos 2022 m. gruodžio 16 d. Ukrainoje Užsienietis turėjo tarptautinę apsaugą – buvo prieglobsčio prašytojas. Tačiau iki karo pradžios jo prašymo nespėta išnagrinėti. Prieš atvykdamas į Lietuvą jis 2022 kovo 12 d. kreipėsi prieglobsčio Estijoje, tačiau jokių sprendimų dėl jo priimta nebuvo. Užsieniečio atvykimo tikslas buvo studijos Lietuvos sporto universitete. 2023 m. sausio 18 d. Užsienietis kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Šis prašymas buvo atmestas. Migracijos departamentas nustatė, kad Užsienietis Lietuvoje yra neteisėtai ir jam paskyrė nuobaudą – įspėjimą. Užsienietis paaiškino, kad Lietuvoje jis tikėjosi gauti apsaugą kaip nuolatinis Ukrainos gyventojas, kuris buvo priverstas palikti šalį dėl karo veiksmų. Jis taip pat raštu paaiškino ir pateikė dokumentus, kad 2014–2022 gyveno Ukrainoje, kur baigė medicinos studijas. Lietuvoje Užsieniečiui ir jo sužadėtinei Lietuvos Respublikos pilietei I. B. (duomenys neskelbtini) gimė dukra, kuri yra Lietuvos pilietė.

17. Bylos duomenimis, Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 23 d. priėmė sprendimą Nr. 24S128379, Užsienietį perduoti Estijos Respublikai ir perdavimo tikslais išduoti asmeniui kelionės dokumentą, perdavimo vykdymas pavedamas VSAT. Užsieniečiui Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 15 d. sprendimu buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – įpareigojimas kiekvieną trečiadienį nuo 8.00 val. iki 17.00 val. pranešti VSAT Centrui apie savo buvimo vietą, šią priemonę taikant iki 2024 m. spalio 23 d., bet ne ilgiau, kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. Nuo 2024 m. liepos 24 d. užsienietis nebevykdė teismo paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės, su juo nepavyko susisiekti elektroninėmis ryšio priemonėmis. VSAT Migracijos skyriaus pareigūnai tris kartus tikrino ar Užsienietis yra savo nurodytoje gyvenamojoje vietoje, tačiau jo nurodytu adresu nerado. 2024 m. rugpjūčio 13 d. buvo suplanuota Užsieniečio perdavimo Estijos Respublikai procedūra. Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 23 d. priėmė sprendimą Nr. 25S208037, nutraukti užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, kuris buvo pradėtas Migracijos departamento 2024 m. sausio 18 d. sprendimu. VSAT Migracijos skyriaus pareigūnai 2025 m. spalio 21 d. 11.10 val., adresu (duomenys neskelbtini), patikrino ir sulaikė neilgiau kaip 48 val. Užsienietį, kuris Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai.

18. Pažymėtina, kad Užsienietis 2025 m. spalio 7 d. kreipėsi raštu į VSAT Centrą dėl savo asmens dokumento ir nors VSAT atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą tvirtino, kad Užsienietis rašte nebuvo nurodęs savo paskutinės gyvenamosios vietos adreso, tačiau įvertinus pastarojo rašto turinį matyti, kad jame pareiškėjas nurodė sutinkantis, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją dėl jo teisinio statuso, „į Civilinės metrikacijos skyrių vykti kartu su atsakingu asmeniu“, kurį paskirs Centras. Taigi, minėtame rašte pareiškėjas sutiko bendradarbiauti su Centru, nurodyti savo buvimo vietą ir nėra jokio pagrindo teigti, kad savo veiksmais siekė slėptis ar išvykti.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas, taip pat teismo posėdžio apeliacinės instancijos teismo metu Centro atstovė patvirtino, kad šiuo metu nėra aktualus Užsieniečio perdavimas Estijos Respublikai.

20. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, be kita ko, kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra (2 p.).

21. Užsienietis iš esmės neginčija alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, tačiau prašo taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę.

22. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo: ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

23. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį (2024 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. XIV-2673 redakcija), alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.). Šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 str. 5 d.). Įstatymo 115 straipsnio 6 dalyje (2024 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. XIV-2673 redakcija) nurodyta, kad jeigu užsieniečiui skirta šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jam laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

24. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl Užsieniečiui taikytos alternatyvios sulaikymui priemonės proporcingumo, atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes tai, jog nors Užsienietis yra Lietuvos Respublikoje neteisėtai, neturėdamas teisėto buvimo dokumentų, tačiau Užsieniečio tapatybė yra nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kuris dar nėra išnagrinėtas, taigi, dar nėra išspręstas klausimas dėl jo teisinės padėties įteisinimo, Užsienietis turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, rūpinasi neseniai gimusia dukra ir jos motina, daro išvadą, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, nėra proporcinga ir būtina priemonė Įstatyme numatytiems tikslams užtikrinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju Įstatymo tikslai gali būti pasiekti ir taikant mažiau Užsieniečio judėjimo laisvę varžančią ir jo apeliaciniame skunde prašomą priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 2 punkte – užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą.

25. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, skiriant Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 2 punkte, t. y. užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio A. O. E. apeliacinį skundą tenkinti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 23 d. sprendimą pakeisti.

Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. O. E. alternatyvią sulaikymui priemonę – užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apie savo buvimo vietą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Beata Martišienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė